- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-09
- Bylos Nr.
- e2S-466-650/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20100-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Atsakovas
- L. V.
- Ieškovas
- G. V.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė „Swedbank“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-962-1052/2023 pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui L. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir atsakovo L. V. priešieškinį ieškovei G. V. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė SEB bankas ir akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. V. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (iki ieškinio padavimo), teismo prašė: 1) priteisti iš atsakovo L. V. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui B. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo, nustatant, kad priteistą laikiną vaiko išlaikymą uzufrukto teise tvarko vaiko motina G. V.; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko B. V. gyvenamąją vietą su ieškove motina nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo; 3) nustatyti tokią nepilnamečio vaiko B. V. ir atsakovo L. V. bendravimo tvarką: a) atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį (pradedant nuo nelyginio), vaiką paimdamas iš jo buvimo vietos penktadienį 16 val. 00 min. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val. 00 min.; b) atsakovas bendrauja su sūnumi nuo 2021 m. gruodžio 26 d. nuo 10 val. 00 val. iki 19 val. 00 min., vaiką paimdamas iš jo buvimo vietos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą; c) atsakovas bendrauja su sūnumi nuo 2021 m. gruodžio 31 d. 10 val. 00 min. iki 2022 m. sausio 2 d. 19 val. 00 min., vaiką paimdamas iš jo buvimo vietos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą; d) atsakovas neporiniais metais Šv. Velykų išvakarėse 10 val.00 min. pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į gyvenamąją vietą Šv. Velykų antrąją dieną 18 val. 00 min.; e) vaiko atostogų metu atsakovas su vaiku bendrauja nepertraukiamai ½ dalį atostogų, vaiką paimdamas pirmą atostogų dieną iš jo buvimo vietos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą; f) atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kitu šalių sutartu metu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutartimi nutarta ieškovės G. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti B. V. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove G. V.; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo L. V. priteisti laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui B. V. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. gruodžio 21 d.) iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo, nustatant, kad priteistą laikiną vaiko išlaikymą uzufrukto teise tvarko vaikų motina G. V.; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti tokią laikiną nepilnamečio vaiko B. V. ir atsakovo L. V. bendravimo tvarką: a) atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį (pradedant nuo nelyginio), vaiką paimdamas iš jo buvimo vietos penktadienį 16 val. 00 min. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val. 00 min.; b) atsakovas su sūnumi bendrauja kiekvieną antradienį, vaiką paimdamas iš jo ugdymo įstaigos antradienį 16 val. 00 min. ir grąžindamas jį į vaiko ugdymo įstaigą trečiadienį iki 8 val. 30 min.; c) atsakovas bendrauja su sūnumi nuo 2021 m. gruodžio 26 d. nuo 10 val. 00 val. iki 19 val. 00 min., vaiką paimdamas iš jo buvimo vietos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą; d) atsakovas bendrauja su sūnumi nuo 2021 m. gruodžio 31 d. 10 val. 00 min. iki 2022 m. sausio 2 d. 19 val. 00 min., vaiką paimdamas iš jo buvimo vietos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą; e) atsakovas neporiniais metais Šv. Velykų išvakarėse 10 val.00 min. pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į gyvenamąją vietą Šv. Velykų antrąją dieną 18 val. 00 min.; f) vaiko atostogų metu atsakovas su vaiku bendrauja nepertraukiamai ½ dalį atostogų, vaiką paimdamas pirmą atostogų dieną iš jo buvimo vietos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą; g) atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi atsakovo gimimo dieną (duomenys neskelbtini) ir Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį); h) atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kitu šalių sutartu metu.
Šalies argumentai
3. A. L. V. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teismo prašė pakeisti civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko B. V. laikinąją gyvenamąją vietą su atsakovu L. V.; 2) iš ieškovės G. V. priteisti laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui B. V. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo dienos iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo, nustatant, kad priteistą laikiną vaiko išlaikymą uzufrukto teise tvarko vaiko tėvas L. V.; 3) nustatyti tokią laikiną nepilnamečio vaiko B. V. ir ieškovės G. V. bendravimo tvarką: a) ieškovė su sūnumi bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį (pradedant nuo nelyginio), vaiką paimdama iš jo buvimo vietos penktadienį 16 val. 00 min. ir grąžindama į gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val. 00 min.; b) ieškovė su sūnumi bendrauja kiekvieną antradienį, vaiką paimdama iš jo ugdymo įstaigos antradienį 16 val. 00 min. ir grąžindama jį į vaiko ugdymo įstaigą trečiadienį iki 8 val. 30 min.; c) ieškovė neporiniais metais Šv. Velykų išvakarėse 10 val. 00 min. pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį į gyvenamąją vietą Šv. Velykų antrąją dieną 18 val. 00 min.; d) vaiko atostogų metu ieškovė su vaiku bendrauja nepertraukiamai ½ dalį atostogų, vaiką paimdama pirmą atostogų dieną iš jo buvimo vietos ir grąžindama į gyvenamąją vietą; e) ieškovė turi teisę bendrauti su sūnumi ieškovės gimimo dieną (duomenys neskelbtini) ir Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį); h) ieškovė turi teisę bendrauti su sūnumi kitu šalių sutartu metu.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, jog gyvenamoji aplinka nepilnamečiam vaikui tapo nesaugi. Vaikas gyvena ne tik su ieškove, bet ir su jos dukterimi A. V., kuriai (duomenys neskelbtini) metų. Atsakovui sūnus jau kurį laiką skundžiasi, jog sesuo jį skriaudžia. 2023-04-23 ieškovės dukra vaiką stipriai suėmė už dešinės rankos ir tampė. Vaikui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2023-04-26 Specialisto išvada Nr. G811/2023 (02), Kauno apskr. VPK Kauno r. PK 2-ajame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymėjo, jog nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą yra reikalinga išklausyti nepilnamečio vaiko nuomonę.
5. Atsakovas nurodė, kad jo reikalavimas pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo, yra pagrįstas, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus. Atsakovo vertinimu, pakeitus vaiko laikinąją gyvenamąją vietą, keistinos ir išvestinės laikinosios apsaugos priemonės (bendravimo tvarka ir išlaikymo priteisimas), kurios paliktinos tokios, kokios buvo nustatytos 2022 m. vasario 1 d. nutartimi, tik išlaikymo mokėtoja nurodytina ieškovė, o bendravimo tvarka taikytina tokia, kurioje ieškovė būtų skyrium gyvenantis tėvas.
6. Ieškovė G. V. pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teismo prašė atsakovo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
7. Ieškovė nurodė, kad atsakovo prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas, atsakovo nurodytos aplinkybės yra melagingos ir klaidinančios teismą, atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog yra pagrindas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.
8. Ieškovė nurodė, kad atsakovo prašymas grindžiamas tik vieninteliu įrodymu – 2023-04-26 Specialisto išvada Nr. G811/2023 (2), kuri surašyta paties atsakovo asmeniniu prašymu. Ieškovė paaiškino, jog pateiktoje specialisto išvadoje yra užfiksuotos po sūnaus treniruotės kartingais ant jo rankos atsiradusios neryškios melsvai žalsvos spalvos poodinės kraujosruvos. Ieškovės vertinimu, atsakovas kerštauja jai ir jos nepilnametei dukra už tai, kad jis pats buvo pripažintas kaltu pagal 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dėl smurto prieš ieškovės dukrą), paskiriant jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
9. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu pagal atsakovo pareiškimą vyksta ikiteisminis tyrimas, tačiau ieškovės dukra iki šiol nėra pripažinta įtariama dėl jos atžvilgiu parašyto pareiškimo, todėl yra laikoma nekalta. Nėra priimta jokio procesinio sprendimo, kuris patvirtintų, kad ieškovės dukra atsakovo nurodytu laiku (2023-04-23) smurtavo prieš savo mažametį brolį. Be to, ieškovės dukra bendruose namuose negyvena, ji persikėlė gyventi pas savo draugą.
10. Ieškovės vertinimu, atsakovas tyčia klaidina teismą nurodydamas neteisingas aplinkybes ir nuslėpdamas svarbius faktus apie tai, kad kraujosruvos ant sūnaus kūno atsiranda nuo jo užsiėmimų ir treniruočių kartingų sporte. Atsakovas be ieškovės sutikimo ir net prieš sūnaus norą nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio leido sūnui lankyti kartingų sportą (treniruotes), nuo to laiko pas sūnų kartais ant kūno atsiranda mėlynių.
11. Ieškovė nurodė, kad po atsakovo nuteisimo, jis nuolat kaltina nebūtais dalykais, tačiau nei vienas jo kaltinimas nepasitvirtino. Sūnus tapo atsakovo priemone, skundžiasi, kad tėtis moko jį meluoti, aiškina jam, kad jau nuo kitos savaitės vaikas gyvens su juo. Dėl tokių neatsakingų atsakovo veiksmų vaikas labai išgyvena, tapo nervingas, todėl ieškovė nesutinka, kad vaikas būtų vėl apklausiamas teismo posėdžio metu su psichologu.
12. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas dažnai vartoja narkotines medžiagas. Ieškovės vertinimu, neprognozuojamą atsakovo elgesį, jo nuolatinius skundus ir persekiojimą galimai lemia atsakovo turima priklausomybė. Be to, atsakovas tinkamai nevykdo šiuo metu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – ne tik nemoka nustatyto išlaikymo nepilnamečiam sūnui, tačiau ir nesilaiko teismo nustatytos bendravimo tvarkos.
13. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė nuomonę dėl atsakovo prašymo pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurioje nurodė, kad nuo 2022 m. vasario 1 d. nepilnamečio vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove; šalių sūnus su motina gyvena nuo gimimo, todėl tikėtina, jog vaikui gyvenant su motina, yra nusistovėjusi tam tikra berniuko dienotvarkė, įprasta aplinka, kurios pasikeitimas gali turėti įtakos vaiko emociniams išgyvenimams ir sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Tarnybos nuomone, šioje proceso stadijoje nėra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir skubos tvarka keisti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, tačiau vaiko motina privalo užtikrinti vaikui saugią aplinką. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad dėl galimo sesers smurto vaikas buvo išklausytas 2023 m. birželio 2 d. Kauno AVPK atliktoje apklausoje, o pakartotinis vaiko nuomonės išklausymas apie galimai smurtaujančią seserį ir gyvenamąją aplinką ieškovės namuose neatitinka vaiko interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
14. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 12 d. nutartimi nutarta atsakovo L. V. prašymą dėl klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo atnaujinimo atmesti; atsakovo L. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Šalies argumentai
15. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas pateikė prašymą atnaujinti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nagrinėjimą. Teismas sprendė, jog atsakovo atstovo išreikšti argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo, todėl atsakovo prašymas dėl nagrinėjimo atnaujinimo (kartu su išvestiniais prašymais) atmestinas. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodytų aplinkybių (dėl N. V. apsilankymo ieškovės namuose) ieškovė iš esmės neginčija, šios aplinkybės buvo išsakytos ir nagrinėtos vykusio teismo posėdžio metu, tad įrodinėti fakto, jog N. V. kartais lankosi ieškovės namuose, nėra būtinybės. Teismas akcentavo, kad savaime aplinkybė, jog asmuo teistas ir atlieka bausmę, nėra pagrindas vertinti, jog jis daro neigiamą įtaką šalių nepilnamečiam vaikui.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad šalių nepilnametis vaikas ginčijamų įvykių metu turėjo smurtinių veiksmų pasekme galėjusių atsirasti žymų, tačiau šios žymos galėjo atsirasti ir dėl šalių nepilnamečio vaiko lankomų būrelių ir juose vykdomos veiklos pasekmių.
17. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nėra duomenų apie kaltais pripažintus asmenis, apie asmenis, kuriems oficialiai būtų pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamų veiksmų padarymo. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji aplinka pasikeitė, tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų normaliam vaiko vystymuisi.
18. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad vaiko motina keltų grėsmę vaikui, o asmuo, kurį tėvas įtaria padarius vaikui sužalojimą, šiuo metu su vaiku negyvena. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių santykiai konfliktiški, motina iš esmės užtikrina vaiko ir tėvo bendravimą, o tėvas mano, kad gali vienasmeniškai pakeisti šiuo metu teismo nustatytą bendravimo tvarką ir neketina užtikrinti vaiko ir motinos bendravimo artimiausiu metu, sprendė, jog laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas neatitinka vaiko interesų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
19. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsakovas (apeliantas) L. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti L. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, arba panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 12 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
19.1. Teismas nesiėmė veiksmų dėl papildomos informacijos, susijusios su ikiteisminio tyrimo eiga, nesikreipė į prokurorę, kad ši pateiktų nepilnamečio vaiko 2023 m. birželio 2 d. apklausos protokolą ir įvertintų jo nuomonę dėl smurto jo atžvilgiu panaudojimo.
19.2. Teismas nesiekė išsiaiškinti mažamečio vaiko gyvenimo sąlygų. Teismas privalėjo tenkinti atsakovo atstovo prašymą ir iš Lietuvos kalėjimų tarnybos išreikalauti informaciją apie N. V. laikiną paleidimą iš įkalinimo įstaigos, įpareigojant pateikti duomenis apie šio asmens lankymąsi adresu (duomenys neskelbtini).
19.3. Vaikas yra šešerių metų amžiaus, jis jau sugeba aiškiai išreikšti savo nuomonę ir nurodyti, ar jaučiasi saugiai gyvendamas su motina ir jos dukterimi, gyvenamojoje vietoje apsilankant ir ieškovės dukters tėvui. Nagrinėjant atsakovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą, buvo tikslinga išklausyti nepilnamečio vaiko nuomonę.
19.4. Atsakovo reikalavimas pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo, yra pagrįstas. Pakeitus vaiko laikinąją gyvenamąją vietą, keistinos ir išvestinės laikinosios apsaugos priemonės (bendravimo tvarka ir išlaikymo priteisimas), kurios paliktinos tokios, kokios buvo nustatytos 2022 m. vasario 1 d. nutartimi, tik išlaikymo mokėtoja nurodant ieškovę, o bendravimo tvarka taikytina tokia, kurioje ieškovė būtų skyrium gyvenantis tėvas.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė G. V. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
20.1. Atsakovo argumentai, susiję su ikiteisminio tyrimo faktu, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atmesti, kadangi jais tik formaliai buvo siekiama manipuliuoti susiklosčiusia situacija. Atsakovas tyčia klaidino teismą nurodydamas neteisingas aplinkybes apie tai, kad kraujosruvos ant sūnaus kūno atsirado dėl ieškovės dukters tariamo smurto.
20.2. Tarnyba išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo konstatavo, jog nėra tikslinga keisti vaiko gyvenamąją vietą, kadangi toks pakeitimas gali sukelti socialinę bei psichologinę žalą nepilnamečiam vaikui.
Žemesnės instancijos teismas
20.3. Atsakovas sąmoningai nevykdo teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su sūnumi tvarkos. Atsakovas naudoja psichologinį smurtą mažamečio sūnaus atžvilgiu, dėl ko, tikėtina, vaikas bijo skambinti mamai, paklūsta tėvo veiksmams, kurie akivaizdžiai yra priešingi vaiko interesų turiniui.
20.4. Atsakovo skundas yra nepagrįstas. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kad vaiko gyvenamoji aplinka yra nesaugi ir netinkama augti vaikui. Atsakovas remiasi tik savo subjektyviomis prielaidomis ir iškraipo faktus, klaidina teismą, todėl tenkinti atskirąjį skundą nėra pagrindo.
20.5. Vaikas jau daugiau kaip mėnesį gyvena pas atsakovą ir ieškovės nėra matęs. Nepilnamečiam vaikui neleidžiama bendrauti su ieškove, jis yra nuteikinėjamas prieš ją. Tikėtina, jog teismo posėdžio metu apklausiamas vaikas nepateiks tikrosios savo nuomonės, o kalbės tai, ką lieps atsakovas, nes bus paveiktas ar įbaugintas, todėl nepilnametį vaiką išklausyti teisme nėra tikslinga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
22. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
23. Atsakovas atskirajame skunde pareiškė prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.
24. CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.
25. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu pasisakoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka nulemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta pačiam teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018). Taigi, vien asmens prašymo ar jo nuomonės, kad reikalinga būtent žodinė atskirojo skundo nagrinėjimo forma, savaime nepakanka tokiam posėdžiui paskirti.
26. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi klausimas buvo išspręstas teisingai, yra pakankami. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovas nepagrindė savo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Į nagrinėjamą bylą abi šalys teikė įrodymus, paaiškinimus, nurodė savo pozicijas ginčo klausimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
27. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo priimti naujai teikiamus įrodymus – 2023 m. birželio 18 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą; ieškovės ir atsakovo susirašinėjimą trumposiomis SMS žinutėmis.
28. Ieškovė nurodė, kad teikiami dokumentai ir ieškovės komunikacija su atsakovu yra vėlesni nei teismo posėdis, kuriame buvo nagrinėtas atsakovo prašymas, nei skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, todėl teikiamiems įrodymams neturėtų būti taikomos CPK 314 straipsnio nuostatos, kadangi šie įrodymai objektyviai dar neegzistavo priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą.
29. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė papildomus įrodymus – vaizdo-garso įrašus, kuriuose užfiksuoti atsakovo pokalbiai su šalių sūnumi. Atsakovas nurodė, jog pokalbiuose vaikas atsisako skambinti ieškovei ar susitikti su ieškove. Atsakovas prašo teikiamus vaizdo-garso įrašus pridėti prie bylos.
30. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
31. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).
32. Pagal kasacinio teismo praktiką naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejanti su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).
33. Pasisakydamas dėl CPK 314 normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti, kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo rodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).
34. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, į tai, kad šalių pateikti rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos klausimo išsprendimui, kad teikiami rašytiniai įrodymai neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, sprendžia, jog šalių pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.
Atsakovo (apelianto) atskirasis skundas netenkintinas.
35. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsakovo L. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo) atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
36. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
37. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
38. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms.
39. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali taikyti kitas, teismo manymu, reikalingas priemones (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
40. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutartimi nutarta ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove; iš atsakovo priteisti laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. gruodžio 21 d.) iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo, nustatant, kad priteistą laikiną vaiko išlaikymą uzufrukto teise tvarko vaiko motina; nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo, o pakeitus vaiko laikinąją gyvenamąją vietą, pakeisti ir išvestines laikinąsias apsaugos priemones (bendravimo tvarką ir išlaikymo priteisimą), jas palikti iš esmės tokias pat, kokios buvo nustatytos 2022 m. vasario 1 d. nutartimi, tik išlaikymo mokėtoja nurodytina ieškovė, o bendravimo tvarka taikytina tokia, kurioje ieškovė būtų skyrium gyvenantis tėvas. Atsakovas akcentavo, jog šalių vaiko gyvenamoji aplinka nepilnamečiam vaikui tapo nesaugi (ieškovės dukra iš ankstesnės santuokos smurtauja prieš savo brolį), todėl būtina pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
41. Pirmosios instancijos teismui netenkinus atsakovo prašymo, atsakovas atskirajame skunde akcentuoja, jog teismas nesiekė išsiaiškinti mažamečio vaiko gyvenimo sąlygų (teismas be kita ko privalėjo tenkinti atsakovo atstovo prašymą ir iš Lietuvos kalėjimų tarnybos išreikalauti informaciją apie N. V. laikiną paleidimą iš įkalinimo įstaigos, įpareigojant pateikti duomenis apie šio asmens lankymąsi adresu ieškovės gyvenamojoje vietoje); teismas nesiėmė veiksmų dėl papildomos informacijos, susijusios su ikiteisminio tyrimo eiga, išreikalavimo (nesikreipė į prokurorę, kad ši pateiktų nepilnamečio vaiko 2023 m. birželio 2 d. apklausos protokolą); teismas, nagrinėdamas atsakovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą, neišklausė nepilnamečio vaiko nuomonės.
42. Teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas). CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas – visų pirma skirta užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą, iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.
43. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir, kad jų nepritaikius, bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006).
44. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas kreipėsi Kauno AVPK nurodydamas aplinkybes dėl galimai atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų šalių nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Atsakovo teigimu smurtą sūnaus atžvilgiu naudojo nepilnamečio sesuo (ieškovės dukra iš ankstesnės santuokos). Atsakovo kreipimosi pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 16 d. nutarimu nutarta šį ikiteisminį tyrimą nutraukti, nenustačius, kad mažamečio B. V. atžvilgiu būtų buvusi padaryta nusikalstama veika. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis, darytina išvada, jog mažamečio B. V. atžvilgiu tam tikrose gyvenimiškose situacijose galimai buvo naudojami tam tikri fizinės prievartos veiksmai, tačiau pagal savo turinį, pasireiškimą, pasekmes, vertinant juos pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, jie negali būti vertinami kaip veiksmai, už kuriuos būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas.
45. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad dėl nurodytų įvykių atsakovas taip pat kreipėsi ir į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurioje buvo atliktas situacijos vertinimas, baigtas 2023 m. birželio 2 d. (reg. Nr. 4VSV-2069). Atlikus vaiko situacijos vertinimą, nenustatyti vaiko apsaugos poreikį lemiantys rizikos veiksniai, numatyti Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. A1-803 „Dėl Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 26 p. Vertinat pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nustatyti rizikos veiksniai, numatyti Aprašo 25.2.2 papunktyje „vaikas patyrė ir (ar) patiria bet kokios formos smurtą ar kitus vaiko teisių pažeidimus ne iš vaiko atstovų pagal įstatymą“, ir 25.3.8 papunktyje „vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą“. Siekiant padėti spręsti šeimoje kylančias problemas, Tarnybos Skyrius 2023 m. birželio 4 d. raštu (reg. Nr. 4AV-897) kreipėsi į socialines paslaugas teikiančią įstaigą dėl atvejo vadybos iniciavimo.
46. Įvertinęs civilinės bylos duomenis, šalių išdėstytas pozicijas bei nurodytas aplinkybes, taip pat byloje pateiktus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pateikta objektyvių duomenų, kad dabartinė gyvenamoji vieta nepilnamečiam vaikui yra nesaugi, kad vaiko gyvenimas su ieškove neatitiktų vaiko interesų, o vaiko gyvenamosios vietos su atsakovu nustatymas iki teismo sprendimo geriausiai atitiktų vaiko interesus (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog šiuo atveju būtų pagrindas pakeisti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Tiek ieškovės pateiktas šalių susirašinėjimas, tiek atsakovo pateikti vaizdo-garso įrašai patvirtina konfliktiškus sutuoktinių tarpusavio santykius, į kuriuos įtrauktas ir jų mažametis vaikas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai (vaizdo-garso įrašai) nesudaro pagrindo vienareikšmiškai spręsti, kad aplinka (nustatyta B. V. laikinoji gyvenamoji vieta su ieškove) yra netinkama jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, bei konstatuoti, kad yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas.
47. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nuomonėje dėl atsakovo prašymo pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones pažymėjo, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Tarnyba nurodė, kad 2023 m. gegužės 27 d. vaiko situacijos vertinimo metu, buvo išklausyta vaiko nuomonė, kurio metu jis nurodė, kad „[...] Nei mama nei tėtis jo neskriaudžia. Su jais sutaria gerai. Namuose jaučiasi saugus ir mylimas [...]“ (reg. Nr. 4VSV-2069). Tarnyba pažymėjo, jog šalių sūnus su motina gyvena nuo gimimo; tikėtina, jog vaikui gyvenant su motina, yra nusistovėjusi tam tikra berniuko dienotvarkė, įprasta aplinka, kurios pasikeitimas gali turėti įtakos vaiko emociniams išgyvenimams ir sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl šioje proceso stadijoje nėra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir skubos tvarka pakeisti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, tačiau vaiko motina privalo užtikrinti vaikui saugią aplinką.
48. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad vaiko motina keltų grėsmę vaikui; asmuo, kurį vaiko tėvas įtaria padarius vaikui sužalojimą, šiuo metu su vaiku negyvena; motina iš esmės užtikrina vaiko ir tėvo bendravimą, o tėvas subjektyviai mano, kad gali vienasmeniškai pakeisti šiuo metu teismo nustatytą bendravimo tvarką ir neketina užtikrinti vaiko bei motinos bendravimo artimiausiu metu, tad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas neatitiktų vaiko interesų.
49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių keitimo, nes gyvenamosios aplinkos pakeitimas, iki byloje bus nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, šiuo atveju galimai padarytų vaikui tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukeltų emocinių išgyvenimų. Netenkinus prašymo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išvestinės laikinosios apsaugos priemonės (bendravimo tvarka ir išlaikymo priteisimas) taip pat paliktinos nepakeistos, be to, jokių argumentų dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas savo atskirajame skunde nenurodė.
50. Dėl atsakovo atskirojo skundo pozicijos (teismas neišklausė nepilnamečio vaiko nuomonės) apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismas neturėtų būti įpareigotas visada išklausyti vaiką teismo posėdyje, jam suteikta diskreciją įvertinti poreikį išklausyti, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes bei atitinkamo vaiko amžių ir brandos lygį (Europos Žmogaus Teisių Teismo (Didžiosios kolegijos) 2003 m. liepos 8 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini). Civilinėje byloje nustatyta, kad vaikas buvo išklausytas Kauno AVPK atliktoje apklausoje, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, todėl šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pakartotinis vaiko nuomonės išklausymas apie galimai smurtaujančią seserį ir gyvenamąją aplinką ieškovės namuose neatitiktų vaiko interesų.
51. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą. Taigi vaiko gyvenamosios vietos ir kiti šalių keliami klausimai (reikalavimai) bus išspręsti tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje tokio pobūdžio ginčuose mažamečio vaiko nuomonės išklausymui dažniausiai pasitelkiami atitinkami specialistai, vaikui paskiriama teismo psichologinė ekspertizė.
52. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi ir taikė teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
53. Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
54. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
55. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).
56. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).
57. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuoja, kad civilinės bylos pagal ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, todėl spręsti dėl tarpinių bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra pagrindo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.