- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- 2S-2096-254/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-20148-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- A. P., G D, G. D. V., J. V.
- Trečiasis asmuo
- D. V., R. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. P. ir atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4059-775/2019 pagal ieškovo L. P. patikslintą ieškinį atsakovams G D. V., J. V., A. P. ir Z. P. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, atsakovių G. D. V. ir J. V. patikslintą priešieškinį dėl kiemo statinių pripažinimo gyvenamųjų namų priklausiniais ir jų dalių nustatymo bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiųjų asmenų D. V. ir R. V. savarankišką reikalavimą dėl žemės sklypo dalies neterminuotos panaudos teise naudojimo nustatymo ir kiemo statinių pripažinimo gyvenamųjų namų priklausiniais bei jų dalių nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Z. A. S. ir VĮ Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4059-775/2019, kurioje ieškovas L. P. byloje patikslintu ieškiniu prašo nustatyti naudojimosi ginčo sklypu (duomenys neskelbtini) tvarką pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2013 m. birželio 12 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių planą (13 t., b. l. 132-142).
2. Atsakovės G. D. V. ir J. V. patikslintu priešieškiniu prašo teismo: 1) konstatuoti niekinio sandorio - 2011-07-12 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) - faktą bei pasekmes ex officio; 2) nustatyti, kad kiemo statiniai – tvora, kiemo aikštelė, pavėsinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) priklausiniai ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: Z. P. 5/100 dalių, A. P., – 15/100 dalių, G. D. V. – 10/100 dalių, J. V. – 9/100 dalys, D. V. ir R. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis – 32/100 dalys, L. P. – 19/100 dalių, Z. A. S. – 10/100 dalių; 3) nustatyti naudojimosi 1 329 kv. m žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal G. B. 2019 09 18 parengtą žemes sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo, statinio ir patalpų eksploatavimui planą (13 t., b. l. 3-12).
3. Tretieji asmenys D. V. ir R. V. patikslintu savarankišku reikalavimu prašo pripažinti, kad D. V. ir R. V.: 1) sudarydami 2009-06-05 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) susitarė su pardavėju L. P. dėl neterminuotos panaudos teisių į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį, reikalingą eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį butą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/3 dalį ūkinio pastato 5I1p (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)); 2) sudarydami 2006-10-04 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susitarė su pardavėju A. P. dėl neterminuotos panaudos teisių į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį, reikalingą eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalį ūkinio pastato 5I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1/3 dalį 40,10 kv. m. ploto rūsio patalpos R-1 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pripažinti D. V. ir R. V. neterminuotos panaudos teises į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalis „A“ (209 kv. m.) ir „A4“ (18 kv. m.), pažymėtas matininko G. B. 2019-02-28 parengtame „Žemės sklypo dalies, reikalingos D. V. statinio ir patalpų eksploatavimui plane“ (sklypo plotas 1 329 kv. m.) (13 t., b. l. 31-34).
Šalies argumentai
4. Taip pat 2019-10-02 patikslintu ieškiniu D. V. prašo pripažinti, kad kiemo statiniai – tvora, kiemo aikštelė, pavėsinė, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), priklausiniai, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys minėtų namų savininkams Z. P. – 5/100 dalys, A. P. – 15/100 dalių, G. D. V. – 10/100 dalių, J. V. – 9/100 dalys, D. V. su R. V. – 24/100 dalys, L. P. – 19/100 dalių, Z. A. S. – 10/100 dalių, A. E. P. – 8/100 dalys bei pripažinti D. V. teisę be kitų gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), savininkų sutikimo pateikti prašymą VĮ Registrų centro Kauno filialui dėl nurodytų bendrosios dalinės nuosavybės teisių į šiuos kiemo statinius įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (13 t., b. l.55-59).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 7 d. nutartimi nutarė savarankišką trečiųjų asmenų D. V. ir R. V. reikalavimą dėl žemės sklypo dalies naudojimo neterminuotos panaudos teise nustatymo, trečiojo asmens D. V. ieškinį ir atsakovių G. D. V. bei J. V. priešieškinio reikalavimą dėl kiemo statinių pripažinimo gyvenamųjų namų priklausiniais ir jų dalių nustatymo išskirti į atskirą civilinę bylą, suteikti jai naują bylos ir proceso numerį. Patikslinti išskirtos bylos šalis: ieškovai – D. V., R. V., G. D. V. ir J. V.; atsakovai – L. P., A. P., Z. P. ir Z. A. S.; trečiasis asmuo – VĮ registrų centras. Išskirtą bylą skirti nagrinėti parengiamuosiuose posėdžiuose iš anksto su šalimis suderintu laiku 2019 m. lapkričio 11 d. 13 val. ir 2019 m. lapkričio 12 d. 13.30 val.
6. Kauno apylinkės teismas ta pačia 2019 m. spalio 7 d. nutartimi nutarė civilinę bylą Nr. 2-4059-775/2019 pagal ieškovo L. P. ieškinį ir atsakovių G. D. V. bei J. V. priešieškinio reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sustabdyti kol bus išnagrinėta išskirta civilinė byla (14 t., b. l. 60-62).
7. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-01-03 nutartyje nurodė, kad pirmiausia turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl trečiojo asmens D. V. galimybės naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi, kurią užima jam priklausantis ūkinis pastatas ir patalpos name (duomenys neskelbtini) ir kuri būtina šiam turtui pagal paskirtį naudoti, ir tik tada gali būti išspręstas klausimas dėl ginčo žemės sklypo bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, priskiriant žemės sklypo dalį, kuriai nustatytas servitutas, naudotis tiems sklypo bendraturčiams, kurie perleido viešpataujantįjį daiktą trečiajam asmeniui D. V. ir kuriems dėl to kilo CK 6.394 straipsnyje įtvirtinta pareiga suteikti jam teises į atitinkamą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį.
8. Sprendžiant D. V. reikalavimą dėl naudojimosi panaudos teise tam tikra žemės sklypo dalimi, kartu turėtų būti išnagrinėtas ir atsakovių bei trečiojo asmens reikalavimas dėl kiemo statinių pripažinimo priklausiniais ir jų dalių nustatymo, nes šio reikalavimo išsprendimas taip pat turės įtakos nagrinėjant D. V. ir R. V. reikalavimą dėl žemės sklypo dalies naudojimo neterminuotos panaudos teise nustatymo.
9. Civilinę bylą Nr. 2-4059-775/2019 pagal ieškovo L. P. ieškinį ir atsakovių G. D. V. bei J. V. priešieškinio reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo stabdyti, kol bus išnagrinėta išskirta byla (LR CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovas L. P. ir atsakovas A. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4059-775/2019 dalį, kuria civilinė byla Nr. 2-4059-775/2019 sustabdyta (14 t., b. l. 83-86). Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Civilinės bylos sustabdymas neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę. Teismas kiekvienu atveju, spręsdamas bylos sustabdymo klausimą, privalo atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes ir įsitikinti, kad nesustabdžius bylos nėra galimybės tinkamai ir teisingai jos išnagrinėti.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo, t. y. neatlikimo joje jokių procesinių veiksmų, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tik nurodė, kad civilinė byla sustabdoma, vadovaujantis CPK 163 str. 1 d. 3 p., t. y. kol bus išnagrinėta išskirta byla, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo tokio savo sprendimo, o tai yra absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).
1.3. Šioje civilinėje byloje Nr. 2-4059-775/2019 Kauno apylinkės teismas 2019-03-19 nutartimi atsisakė priimti trečiųjų asmenų D. V. ir R. V. patikslintą savarankišką reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad tretieji asmenys D. V. ir R. V. šalindami trūkumus ir tikslindami savarankišką reikalavimą pakeitė tiek ieškinio dalyką, tiek pagrindą. Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi trečiasis asmuo D. V. pateikė atskirąjį skundą, apie kurį ieškovas L. P. net nebuvo informuotas ir neturėjo galimybės pateikti savo pozicijos. Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs D. V. atskirąjį skundą, 2019-05-13 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-932-773/2019, kurioje nurodė, kad „teismo įpareigojimas trečiajam asmeniui D. V. tikslinti savo reikalavimus tik teisės į servitutą apimtimi arba reikšti naują ieškinį dėl panaudos teisinių santykių dar labiau apsunkintų šioje byloje nagrinėjamų kompleksinių klausimų sprendimą bei tuo pačiu pažeistų CPK 7 straipsnyje įtvirtintą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą." Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-03 nutarties 44 punktą, kuriame kasacinis teismas išaiškino, kad „D. V. teisių naudotis ginčo žemės sklypo dalimi klausimas ir naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimas iš esmės turi būti sprendžiami nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į CPK 2 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso tikslus bei proceso koncentracijos ir ekonomiškimo principus (CPK 7 straipsnis)." Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas išskirti savarankišką trečiųjų asmenų D. V. ir R. V. reikalavimą dėl žemės sklypo dalies naudojimo neterminuotos panaudos teise nustatymo, trečiojo asmens D. V. ieškinį ir atsakovių G. D. V. ir J. V. priešieškinio reikalavimą dėl kiemo statinių pripažinimo gyvenamųjų namų priklausiniais ir jų dalių nustatymo į atskirą civilinę bylą ir sustabdyti civilinę bylą Nr. 2-4059-775/2019, kol bus išnagrinėta išskirta byla, prieštarauja Kauno apygardos teismo 2019-05-13 nutarties civilinės bylos Nr. 2S-932-773/2019 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-03 civilinės bylos Nr. 3K-3-916- 2019 išaiškinimams, pažeidžia ieškovo L. P. ir atsakovo A. P. teisę į teisingą ir greitą teismo procesą.
1.4. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Nagrinėjamu atveju bylos sustabdymas buvo lemtas sąmoningais teismo veiksmais, t. y. šios bylos išskyrimo į dvi atskiras bylas, nors per dešimt metų trukusį bylos nagrinėjimą, teismas nematė tam būtinybės. Priešingai, visi reikalavimai kaip tik buvo apjungti iš kelių bylų į vieną.
1.5. Atskiroje byloje (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), ypatingosios teisenos tvarka, atsakovės G. D. V. ir J. V. ir trečiasis asmuo D. V. 2011-10-11 patikslintais pareiškimais prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad kiemo statiniai: tvora, kiemo aikštelė, pavėsinė, esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausiniai, po 1/9 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys G. D. V., J. V., Z. P., A. P., L. P., R. V., D. V., Z. A. S. bei A. E. P., kuri šiuo metu nebėra nagrinėjamos bylos proceso dalyvis. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai bylą nutraukė, kaip nenagrinėtiną ypatingosios teisenos tvarka.
1.6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-10-23 nutartyje, civilinės bylos Nr. 3K-3-443/2012, pažymėjo, kad teismas neturi priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir jį nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka tuo atveju, kai iš pareiškimo turinio aišku, jog yra ginčas dėl teisės. Nors nagrinėjamu atveju pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą iš esmės reiškė reikalavimą išspręsti žemės sklypo ir namų bendraturčių ginčą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, tačiau bylos nagrinėjimas ypatingąja teisena turėjo būti tęsiamas, užtikrinant CPK 7 str. įtvirtintą civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, nes teismo procesas buvo toli pažengęs: buvo įvykęs parengiamasis teismo posėdis, teismas priėmė atsiliepimus, priešieškinį, atliko kitus procesinius veiksmus, byloje buvo įvykę 4 žodiniai teismo posėdžiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino žemesnių instancijų teismų nutartis ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
1.7. Grąžinus minėtą bylą iš naujo nagrinėti į pirmosios instancijos teismą, Kauno apylinkės teismas 2013-01-14 nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-740-451/2013), sujungė civilines bylas Nr. 2-397-199/2013 ir Nr. 2- 740-451/2013, palikus sujungtoms byloms Nr. 2-740-451/2013 (procesinis Nr. 2-05-3-20148-2009-6, t. y. ši nagrinėjama byla). Minėtų bylų sujungimo stadijoje pirmą kartą buvo nagrinėjamas trečiojo asmens D. V. 2012-12-20 savarankiško reikalavimo dėl teisių pripažinimo priėmimo klausimas. Tačiau dabar, praėjus 7 metams, pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas nė vieno motyvo, išskyrė šiuos reikalavimus į atskirą bylą ir sustabdė pagrindinio reikalavimo, t. y. žemės naudojimosi tvarkos nustatymo, nagrinėjimą. Todėl susidaro situacija, kad ieškovo reikalavimo dėl žemės naudojimosi tvarkos nustatymo nagrinėjimas užtruks dar ilgą laiko tarpą.
1.8. Per dešimt metų trukusį civilinės bylos Nr. 2-4059-775/2019 nagrinėjimą, beveik visi įrodymai jau yra surinkti civilinėje byloje Nr. 2-4059-775/2019. Iš naujo rinkti ir teikti tuos pačius įrodymus į išskirtą bylą neatitinka ekonomiškumo principo, nes iš naujo turės būti eikvojami tiek laiko, tiek finansiniai kaštai, be pagrindo bus didinamos bylinėjimosi išlaidos.
1.9. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Esamu atveju pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrindė, kodėl yra tikslinga išskirti civilines bylas į dvi atskiras, dėl to, vadovaujantis CPK 329 str. 2 d. 4 p. turėtų būti panaikinta visa Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Z. A. S. nurodo, kad sutinka su atskiruoju skundu. Papildomai nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. įvykęs parengiamasis posėdis byloje buvo atidėtas D. V. prašymu ir paskirtos kitos parengiamųjų posėdžių datos 2019 m. lapkričio 11 d. bei 2019 m. lapkričio 12 d. Tačiau teismas suformavo naują bylą, kurioje ieškovais pripažinti D. V., R. V., G. D. V. ir J. V., o atsakovais L. P., A. P., Z. P. ir Z. A. S.. Tokios bendros bylos sudaryti nebuvo galima, nes D. V. ir R. V. ieškinyje bei G. D. V. ir J. V. patikslintame priešieškinyje atsakovais įvardinti ne tie patys asmenys. D. V. ir R. V. siūlo kiemo statinių dalis skirti ir A. E. P.. Neaiškus ir ieškovų bendrininkavimo pagrindas bei tikslai, kurių jie siekia. Bendro ieškinio teismas nebuvo pateikęs susipažinti bylos dalyviams. Išskirtą bylą teismas paskyrė nagrinėti 2019 m. lapkričio 11 d. ir 2019 m. lapkričio 12 d. parengiamuosiuose posėdžiuose, t. y. L. P. iškeltos bylos paskirto parengiamojo posėdžio metu. Tokiu būdu teismas skundžiama nutartimi užkirto galimybę L. P. iškeltos bylos tolesnei nagrinėjimo eigai.
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovės G. D. V. ir J. V. bei trečiasis asmuo D. V., veikiantis už sutuoktinę R. V., prašo atskirąjį skundą atmesti (14 t., b.l. 91-94). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
3.1. Apeliantai neteisingai ir nepagrįstai nurodo, kad teismas nemotyvavo savo nutarties dėl bylos sustabdymo. Skundžiamoje nutartyje teismas aiškiai nurodė, kad šioje byloje kasacinio teismo 2019 m. sausio 3 d. priimtoje nutartyje pažymėta, jog „pirmiausia turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl trečiojo asmens D. V. galimybės naudotis žemės sklypo dalimi, (...) ir tik tada gali būti išspręstas klausimas dėl ginčo žemės sklypo bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, priskiriant žemės sklypo dalį, kuriai nustatytas servitutas, naudotis tiems sklypo bendraturčiams, kurie perleido viešpataujantįjį daiktą trečiajam asmeniui D. V. ir kuriems dėl to kilo CK 6.394 straipsnyje įtvirtinta pareiga suteikti jam teises į atitinkamą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį.". Aplinkybė, kad ši teismų motyvacija yra pateikta nutarties dalyje, skirtoje bylų išskyrimo klausimui spręsti, nedaro nutarties negaliojančia dėl jos motyvų, susijusių su bylos sustabdymu, nebuvimo.
3.2. Teismas nutartyje aiškiai pagrindė šios civilinės bylos sustabdymą atitinkama teisės norma – CPK 163 str. 1 d. 3 p., kur imperatyviai nurodyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
3.3. Apeliantai skunde nepateikia jokių įrodymų ar argumentų, kad šią civilinę bylą būtų galima išnagrinėti atskirai nuo išskirtosios bylos būsimo rezultato. Kasacinio teismo nurodymai pirmiausia išnagrinėti D. V. reikalavimus yra galiojantys ir teismas juos tinkamai vykdė (CPK 362 str. 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
3.4. Kasacinis teismas 2019 m. sausio 3 d. nutarties 38 bei 56 punktuose išaiškino, kad „Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagristai pripažino, kad naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas iš esmės negalimas, neišsprendus trečiojo asmens D. V. teisių į žemės sklypą, tačiau be pagrindo nesprendė dėl šio trečiojo asmens reikalavimo nustatyti servitutų prieš spręsdamas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo bei konstatavo, jog nenustatyta, kad savininkai nesusitaria dėl naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu ir, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šioje byloje susiklosčiusią situaciją, akivaizdu, kad trečiasis asmuo D. V. ir žemės sklypo bendraturčiai nesutaria dėl D. V. naudojimosi žemės sklypu sąlygų"; „...naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos nustatymas, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nėra priklausomas vien nuo trečiojo asmens valios."
Šalies argumentai
3.5. Apeliantas ieškovas L. P. nepagrįstai teigia, kad nebuvo informuotas apie D. V. atskirąjį skundą dėl 2019 m. kovo 19 d. nutarties ir neturėjo galimybės pateikti savo pozicijos. Nėra duomenų, kad ieškovas pats ar per atstovą CPK 175¹ str. 10 d. nustatyta tvarka sekančią darbo dieną negavo nei 2019-03-27 atskirojo skundo (Nr. DOK- 38493), nei sužinojo apie teismo 2019-03-28 rezoliuciją dėl skundo „Priimtas", nei neturėjo galimybės į bylą pateikti atsiliepimo ar kitos pozicijos dėl minimo atskirojo skundo, nei negavo informacijos apie 2019-04-03 teismo lydraštį Nr. 2-4059-775/2019 Kauno apygardos teismui, nei kad per 3 mėnesius nuo Kauno apygardos teismo 2019-05-13 nutarties priėmimo teikė kasacinį skundą ar prašymą dėl proceso atnaujinimo dėl šios nutarties panaikinimo ar pakeitimo (CPK 340 str., 365 str.). Ieškovui visa tai buvo matoma ir žinoma, dėl to jo pozicijos nereiškimas reiškia, kad jis neprieštaravo 2019-03-27 atskirajam skundui bei Kauno apygardos teismo 2019-05-13 nutarčiai ir su jais sutiko.
3.6. Apeliantai neturi teisės skųsti teismo nutarčių, kuriomis bylos yra išskiriamos į kelias. Teismas aiškiai nurodė bylos dalies išskyrimo teisinį ir faktinį pagrindą (CPK 136 straipsnio 3 dalis). Šios nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma civilinio proceso įstatyme nėra numatyta dėl CPK 334 straipsnio 1 dalyje esančių ribojimų.
3.7. Kadangi būsimas teismo sprendimas ar sprendimai visais ginčo klausimais turės būti pagrįsti ir teisingi, teismas tinkamai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais apie tai, kad pirmiausia turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl trečiojo asmens D. V. galimybės naudotis žemės sklypo dalimi ir tik tada gali būti išspręstas klausimas dėl ginčo žemės sklypo bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir pagal šiuos nurodymus bylą išskyrė. Jokioje kitoje teismų priimtoje nutartyje šioje byloje nėra nustatyta, kad teismas negali išskirti kai kurių reikalavimų į atskirą bylą ir taip naudotis savo diskrecijos teise, siekdamas, kad vienoje byloje priimti sprendimai neprieštarautų kitoje byloje priimtiems sprendimams. Taip pat nėra pasisakyta ir apie tai, kad likusios bylos dalies sustabdyti negalima.
3.8. Apeliantai skunde nepasisako kaip teismas šioje „nesustabdytoje" byloje toliau galės nagrinėti bei spręsti ginčo klausimą (net jei bylos ir nebūtų išskirtos) dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kai dar nėra išspręstas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl panaudos teisių naudotis ginčo žemės sklypu tretiesiems asmenims pripažinimo.
3.9. Teismų, nagrinėjusių bylą yra nustatyta, kad abiejų šalių pateikti naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektai pripažinti netinkamais. Tačiau ieškovui 2019 m. rugsėjo 10 d. byloje pateikus patikslintą ieškinį, teismui pateiktas senas teismų jau atmestas naudojimosi tvarkos projektas. Tai realiai ir reikšmingai vilkins šios bylos išnagrinėjimą, nes tampa nebeaišku, ar ieškovas apskritai siekia kokio nors realaus naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo.
3.10. Apeliantai nurodo šioje byloje anksčiau, 2012 – 2013 metais priimtas kitas teismų nutartis dėl savarankiškų reikalavimų dėl nuosavybės teisių į kiemo statinius pripažinimo išsprendimo, kuomet šie kitoje byloje nagrinėti reikalavimai buvo prijungti prie šios nagrinėjamos bylos. Tačiau 2018-03-08 Kauno apygardos teismo nutartyje bei 2019-01-03 kasacinio teismo nutartyje pasisakyta, kad ne dėl jų išnagrinėjimo „pirmumo", o dėl D. V. teisių naudotis žemės sklypu „pirmumo". Apeliantai tiesiog klaidina teismą, neva tie patys reikalavimai buvo sujungti nagrinėti su naudojimosi tvarkos nustatymo byla, o dabar yra neva vėl išskirti. Taip nėra.
3.11. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė pakankamai daug išsamių motyvų ir teisinių pagrindų byloje kylantiems ginčams spręsti jos išskyrimo į atskirą bylą pagal kai kuriuos reikalavimus, be kurių išsprendimo nebus įmanoma nustatyti ir naudojimosi sklypu tvarkos. Kitaip neįmanoma įvykdyti kasacinio teismo nurodymų. Kadangi akivaizdžiai negalima nagrinėti likusios dalies bylos tol, kol bus išspręsta išskirta byla, nagrinėjama civiline tvarka, ši bylos dalis turi būti sustabdyta. Tai konstatuota ir teismų praktikoje.
3.12. Šiuo atveju ieškovai yra penki: ieškinį pateikė L. P.; priešieškinį pateikusios 2 atsakovės, kurios reiškia reikalavimus ne tik dėl naudojimosi tvarkos nustatymo; taip pat D. V. ir R. V., kurie nereiškia reikalavimų dėl naudojimosi tvarkos, bet dėl panaudos teisių į sklypo dalį, nuosavybės teisių į kiemo statinių dalį bei kitų teisių pripažinimo. Nagrinėjami reikalavimai yra autonomiški, reikalavimų teisinė prigimtis yra skirtinga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria sustabdyta civilinė byla Civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 3 dalies pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
15. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria civilinė byla Nr. 2-4059-775/2019 pagal ieškovo L. P. ieškinį ir atsakovių G. D. V. bei J. V. priešieškinio reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sustabdyta CK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu kol bus išnagrinėta išskirta civilinė byla.
16. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspęsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002; 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016 53 punktą ir kt.). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 21 punktą; 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019).
17. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 7 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą pagal ieškovo L. P. ieškinį, kuriuo prašoma nustatyti naudojimosi ginčo sklypu (duomenys neskelbtini) tvarką pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2013 m. birželio 12 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių planą, ir atsakovių G. D. V. bei J. V. priešieškinio reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kuriuo prašoma nustatyti naudojimosi 1 329 kv. m žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal G. B. 2019 09 18 parengtą žemes sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo ir statinio ir patalpų eksploatavimui planą, iki kol teismas išnagrinės ta pačia 2019 m. spalio 7 d. nutartimi išskirtą civilinę bylą.
18. Skundžiama nutartimi į civilinę bylą Nr. 2-21618-775/2019 (naujas išskirtos bylos Nr.) buvo išskirti ir toliau nagrinėjami šie reikalavimai:
9.1. G. D. V. ir J. V. reikalavimas nustatyti, kad kiemo statiniai – tvora, kiemo aikštelė, pavėsinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) priklausiniai ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: Z. P. – 5/100 dalių, A. P., – 15/100 dalių, G. D. V. – 10/100 dalių, J. V. – 9/100 dalys, D. V. ir R. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis – 32/100 dalys, L. P. – 19/100 dalių, Z. A. S. – 10/100 dalių;
9.2. D. V. ir R. V. reikalavimas pripažinti, kad D. V. ir R. V. sudarydami 2009-06-05 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) susitarė su pardavėju L. P. dėl neterminuotos panaudos teisių į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį, reikalingą eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį butą (duomenys neskelbtini) (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/3 dalį ūkinio pastato 5I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));
9.3. D. V. ir R. V. reikalavimas pripažinti, kad sudarydami 2006-10-04 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susitarė su pardavėju A. P. dėl neterminuotos panaudos teisių į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį, reikalingą eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalį ūkinio pastato 5I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1/3 dalį 40,10 kv.m. ploto rūsio patalpos R-1 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pripažinti D. V. ir R. V. neterminuotos panaudos teises į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalis „A“ (209 kv.m.) ir „A4“ (18 kv.m.), pažymėtas matininko G. B. 2019-02-28 parengtame „Žemės sklypo dalies, reikalingos D. V. statinio ir patalpų eksploatavimui plane“ (sklypo plotas 1 329 kv.m.) (13 t., b. l. 31-34);
9.4. D. V. reikalavimas pripažinti, kad kiemo statiniai – tvora, kiemo aikštelė, pavėsinė, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (sklypo unikalus Nr(duomenys neskelbtini)) yra gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), priklausiniai, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys minėtų namų savininkams Z. P. – 5/100 dalys, A. P. – 15/100 dalių, G. D. V. – 10/100 dalių, J. V. – 9/100 dalys, D. V. su R. V. – 24/100 dalys, L. P. – 19/100 dalių, Z. A. S. – 10/100 dalių, A. E. P. – 8/100 dalys bei pripažinti D. V. teisę be kitų gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), savininkų sutikimo pateikti prašymą VĮ Registrų centro Kauno filialui dėl nurodytų bendrosios dalinės nuosavybės teisių į šiuos kiemo statinius įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
19. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo, nes joje nėra nurodyti bylos sustabdymo motyvai (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Su tokiais apeliantų argumentais nesutiktina.
20. Iš skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties matyti, kad teismas dalį byloje pareikštų reikalavimų išskyrė į atskirą bylą ir civilinę bylą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sustabdė, vadovaudamasis šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 3 d. nutartimi, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad nutartis yra visiškai be motyvų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019).
21. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 3 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-916/2019 buvo išaiškinta, kad pirmiausia turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl trečiojo asmens D. V. galimybės naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi, kurią užima jam priklausantis ūkinis pastatas ir patalpos name (duomenys neskelbtini) ir kuri būtina šiam turtui pagal paskirtį naudoti, ir tik tada gali būti išspręstas klausimas dėl ginčo žemės sklypo bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, priskiriant žemės sklypo dalį, kuriai nustatytas servitutas, naudotis tiems sklypo bendraturčiams, kurie perleido viešpataujantįjį daiktą trečiajam asmeniui D. V. ir kuriems dėl to kilo CK 6.394 straipsnyje įtvirtinta pareiga suteikti jam teises į atitinkamą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Vadovaujantis CPK 362 straipsnio 2 dalimi, konstatuotina kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinės bylos sustabdymo, ir rėmėsi šiais kasacinio teismo išaiškinimais, suponavusiais pagrindą dalį byloje pareikštų reikalavimų išskirti į atskirą bylą. Pastebėtina, kad skundžiama nutartis yra vientisas teismo procesinis dokumentas ir jos turinys atitinka CPK 291 straipsnio reikalavimus.
22. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek skundžiamoje teismo nutartyje, tiek atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą yra remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartyje išdėstyta argumentacija, kad D. V. teisių naudotis ginčo žemės sklypu dalimi klausimas turi būti išspręstas pirmiau nei naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimas. Skundžiama 2019 m. spalio 7 d. nutartimi sustabdytoje civilinėje byloje Nr. 2-4059-775/2019 ieškovas L. P. ir atsakovės G. D. V. bei J. V. reiškia reikalavimus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo (14 t., b. l. 60-62). Išskirtoje ir nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. Nr. 2-21618-775/2019 reiškiami reikalavimai, kurie detaliai nurodyti šios nutarties 18 punkte. Tai reikalavimai dėl ginčo žemės sklype esančių statinių pripažinimo gyvenamojo namo priklausiniais ir nuosavybės teisės dalių nustatymo į juos, panaudos teisių į žemės sklypą pripažinimo, todėl tarp nagrinėjamos civilinės bylos (šiuo atveju sustabdytos civilinės bylos) ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. pastarojoje byloje nustatyti faktai gali turėti teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą sustabdytoje byloje, nes nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką galima tik įvertinus jo savininkų ir naudotojų teisių į žemės sklypą ir jame esančius statinius apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007, ir kt.). Todėl apeliantų argumentai dėl bylos sustabdymo nepagrįstumo yra atmetami.
23. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad per dešimt metų trukusį civilinės bylos Nr. 2-4059-775/2019 nagrinėjimą, beveik visi įrodymai jau yra surinkti šioje civilinėje byloje, o išskyrus dalį reikalavimų, iš naujo teks juos rinki, turės būti eikvojami tiek laiko, tiek finansiniai kaštai, be pagrindo bus didinamos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau jau minėta pirmiau, kad civilinė byla sustabdyta todėl, kad neišnagrinėtoje byloje priimtas sprendimas gali turėti prejudicinę ir įrodomąją galią, kai juo nustatytų aplinkybių iš naujo nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Be to, šios aplinkybės gali turėti tiesioginės įtakos, teismui vertinant šalių pateiktus naudojimosi žemės sklypu tvarkos pasiūlymus (planus), gali kilti poreikis juos tikslinti.
24. Apeliantai nurodo, kad anksčiau teismai sujungė kelias bylas į vieną, o skundžiama nutartimi teismas, nenurodydamas nė vieno motyvo, išskyrė šiuos reikalavimus į atskirą bylą ir sustabdė pagrindinio reikalavimo, t. y. žemės naudojimosi tvarkos nustatymo, nagrinėjimą. Todėl susidaro situacija, kad ieškovo reikalavimo dėl žemės naudojimosi tvarkos nustatymo nagrinėjimas užtruks dar ilgą laiko.
25. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartimi buvo sujungtos civilinės bylos Nr. 2-397-199/2013 ir Nr. 2-740-451/2013 (t.5, b. l. 133-134). Bylos sujungtos nustačius, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-740-451/2013 pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovams G. D. V., J. B., A. P., Z. P., tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais D. V., A. E. P., tretieji asmenys R. V., Z. A. S., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, bei atsakovių G. D. V. ir J. B. priešieškinį, trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais D. V. ir A. E. P. reikalavimus. Civilinė byla Nr. 2-397-199/2013 buvo nagrinėjama pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovams Z. P., G. D. V., L. P., J. B., A. P., R. V., A. E. P., Z. A. S., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centras dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriuo prašė pripažinti, kad kiemo statiniai: tvora, kiemo aikštelė, pavėsinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), priklausiniai ir priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise Z. P. – 5/100 dalys, A. P. – 15/100 dalių, G. D. V. – 10/100 dalių, J. B. – 9/100 dalys, D. V. su R. V. – 24/100 dalių, L. P. – 19/100 dalys, Z. A. S. – 10/100, o A. E. P. – 8/100 dalys (6 t, b.l. 140). Šios bylos buvo sujungtos nustačius, kad dalyvauja tos pačios šalys ir reiškiami reikalavimai yra tarpusavyje susiję. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju reikalavimai išskirti pagal išnagrinėjimo eiliškumą ir nesant galimybės nagrinėti vienus reikalavimus neišnagrinėjus kitų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo nutarties dalis dėl byloje pareikštų reikalavimų išskyrimo į atskirą bylą nėra šios bylos nagrinėjimo objektas. Bylų išskyrimo aplinkybės vertinamos tik sprendžiant klausimą ar priimtas teismo sprendimas sustabdyti bylą pagrįstas ir teisėtas.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus apeliantų argumentus, kurie galėjo turėti reikšmės galutiniam klausimo dėl civilinės bylos sustabdymo išnagrinėjimo rezultatui, todėl dėl kitų argumentų (pvz. dėl 2019-03-19 nutartimi atsisakymo priimti trečiųjų asmenų D. V. ir R. V. patikslintą savarankišką reikalavimą), kurie nėra susiję su sprendžiamu klausimu, plačiau nepasisako.
27. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pareikštus reikalavimus, kasacinio teismo išaiškinimus pagrįstai sustabdė civilinę bylą Nr. 2-4059-775/2019 pagal ieškovo L. P. ieškinį ir atsakovių G. D. V. bei J. V. priešieškinio reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kol bus išnagrinėta išskirta civilinė byla. Todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.