- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-13
- Bylos Nr.
- 2S-932-773/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-20148-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Trečiasis asmuo
- D. V., R. V.
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- G. D. V., J. V., A. P., Z. P.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens D. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarties dėl trečiojo asmens D. V. savarankiškų reikalavimų tikslinimo priėmimo ir trečiojo asmens R. V. savarankiško reikalavimo priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovams G. D. V., J. V., A. P. ir Z. P. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovių G. D. V. ir J. V. priešieškinį dėl kiemo statinių pripažinimo gyvenamųjų namų priklausiniais ir jų dalių nustatymo bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo; tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, D. V. ir A. E. P.; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. V., Z. A. S., VĮ Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Trečiasis asmuo , pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, D. V. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. V. 2019 m. vasario 28 d. pateikė patikslintą trečiųjų asmenų reikalavimą civilinėje byloje Nr. 2-4059-775/2019, kuriuo prašo pripažinti, kad D. V. ir R. V.: 1) sudarydami 2009 m. birželio 5 d. sutartį Nr. 7KV-1808 susitarė su pardavėju L. P. dėl neterminuotos panaudos teisių į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį, reikalingą eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį butą (duomenys neskelbtini) (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/3 dalį rūsio patalpos R-1 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) sudarydami 2006 m. spalio 4 d. sutartis Nr.7453 ir 7454 susitarė su pardavėju A. P. dėl neterminuotos panaudos teisių į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį, reikalingą eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalį ūkinio pastato 5I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1/3 dalį 40,10 kv.m. ploto rūsio patalpos R-1 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat prašo pripažinti D. V. ir R. V. neterminuotos panaudos teises į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalis „A“ (209 kv.m.) ir „A4“ (18 kv.m.), pažymėtas matininko G. B. 2019 m. vasario 28 d. parengtame „Žemės sklypo dalies, reikalingos D. V. statinio ir patalpų eksploatavimui plane“ (sklypo plotas 1329 kv.m.) ir pašalinti A. E. P. iš šioje byloje dalyvaujančių asmenų sąrašo (14 t., b. l. 104-107). Patikslintą trečiųjų asmenų reikalavimą grindė šiais argumentais:
1.1. Tretieji asmenys D. V. ir R. V. 2006 m. spalio 4 d. sudarė su atsakovu A. P. dvi pirkimo – pardavimo sutartis, kuriomis įsigijo garažą daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs buto numeris „4"), 1/3 dalį šio namo rūsio (1-3 ir 40,10 kv.m.) ir 1/3 dalį greta esančio ūkinio pastato (1/3 iš 19 kv.m.). Taip pat tretieji asmenys D. V. ir R. V. 2009 m. birželio 5 d. sudarė su ieškovu L. P. pirkimo – pardavimo sutartį, kuria įsigijo vieno kambario butą daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalį greta esančio ūkinio pastato (1/3 iš 19 kv.m.) bei šių daiktų priklausinius - kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiomis sutartimis nebuvo aptartos trečiųjų asmenų teisės į žemės sklypo dalį, kurią užima tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantys statiniai ir kuri būtina jiems naudoti pagal paskirtį.
1.2. Šalių ginčo prigimtis yra susijusi su nekilnojamųjų daiktų pardavimu tretiesiems asmenims D. V. ir R. V. žemės sklype, kuris taip pat reikalingas tiems daiktams neatlygintinai eksploatuoti, nes žemės sklypas atitinkamoje vietoje nėra daugiau niekam tinkamas. Dėl to artimiausia ir įstatyme numatyta daiktinė teisė, geriausiai nusakanti faktiškai susiklosčiusius šalių santykius, yra neterminuotos panaudos teisė, nes jei nebūtų ar neliktų abiejų pastatų, kuriuose yra tretiesiems asmenims parduotos patalpos, jokie žemės panaudojimo teisiniai santykiai tęstis negalėtų, ir kol šie abu pastatai, t.y. ūkinis pastatas ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), egzistuoja, atsakovas ir ieškovas leido ir leidžia naudotis minėto sklypo dalimi, natūraliai reikalinga jiems eksploatavimui, patekimui per visą sklypą iki patalpų pėsčiomis ir automobiliu, prižiūrint patalpas ir kitaip jas eksploatuojant pagal paskirtį, tačiau nepagrįstai atsisako pripažinti bet kokių teisinių santykių dėl šių žemes sklypo dalių egzistavimą.
1.3. CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai numato, jog civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais: 1) pripažindamas tas teises; 5) nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį; 8) kitais įstatymų numatytais būdais. Šiuo atveju teismas turi teisini pagrindą ne tik pripažinti esant susitarimą dėl panaudos, bet įstatymų nustatyta tvarka pripažinti mums neterminuotos panaudos teises į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, reikalingą eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį butą (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), garažą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį rūsio patalpos R-l gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), o taip pat 2/3 dalį ūkinio pastato 5I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
1.4. Neterminuotos panaudos teisės apimtis nurodoma matininko G. B. 2019 m. vasario 28 d. parengtame „Žemės sklypo dalies, reikalingos D. V. statinio ir patalpų eksploatavimui plane“ (sklypo plotas 1329 kv.m.) Šiame plane nurodyta ginčo sklypo dalis „A“ (209 kv. m.) ir „A4“ (18 kv. m.) tretiesiems asmenims reikalinga patekti pėsčiomis ir automobiliu į name (duomenys neskelbtini) esančius butus Nr. 2 ir 5, taip pat į negyvenamąją patalpą - garažą (buv. Nr. 4), laikyti automobili kieme ir jame apsisukti, tenkinti rekreacijos, sveikos gyvensenos ir poilsio poreikius bei įgyvendinti gyvenamojo pastato adresu (duomenys neskelbtini) buto Nr. 5 bei ūkinio pastato 5I1p 2/3 dalių savininkų teises bei pareigas - prieiti prie pastatų, ūkinio pastato, kiemo statinių ir juos remontuoti, tvarkyti namo adresu (duomenys neskelbtini) ir ūkinio pastato aplinką, teises aktų nustatytu metu ir tvarka iškelti bei nuimti namo adresu (duomenys neskelbtini) vėliavą, prižiūrėti ir remontuoti namo adresu (duomenys neskelbtini) rytinę sieną, kuri tuo pačiu yra ir garažo (I aukšte), buto Nr.5 (II aukšte) ir buto Nr.2 (III aukšte) lauko siena, juose esančius butų langus, namo stogą, ir kt. Atsakovui ir ieškovui pardavus tretiesiems asmenims daiktus, nurodytus 2006 m. spalio 4 d. ir 2009 m. birželio 5 d. sutartyse, todėl jų nuosavo žemės sklypo dalį panaudos teise turėtų būti panaudotos tretiesiems asmenims parduotų daiktų (dalių) aptarnavimui, priėjimo ir privažiavimo takams, keliams bei minėtam apsisukimui automobiliui išvažiavus iš garažo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi atsisakė priimti trečiųjų asmenų D. V. ir R. V. patikslintą savarankišką reikalavimą (14 t., b. l. 120-121).
3. Teismas nustatė, kad 2012 m. birželio 12 d. teismui pateiktu trečiųjų asmenų savarankišku reikalavimu, siekiant patekti prie tretiesiems asmenims priklausančių statinių, buvo prašoma nustatyti kelio ir statinio servitutą. Teismas konstatavo, kad servitutas ir panaudos teisiniai santykiai yra du visiškai skirtingi civilinės teisės institutai, nes panaudos sutarties šalis sieja prievoliniai santykiai, o servitutas yra daiktinė teisė, todėl tretieji asmenys, šalindami trūkumus ir tikslindami savarankišką reikalavimą, pakeitė tiek reikalavimo pagrindą, tiek ir dalyką, o CPK 141 straipsnis nenumato, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ir ieškinio dalyką, ir ieškinio pagrindą. Nurodė, kad tretieji asmenys turi teisę teismui teikti naują ieškinį dėl neterminuotos panaudos teisės nustatymo.
4. Teismas taip pat nustatė papildomą 10 dienų terminą trečiųjų asmenų 2012 m. birželio 12 d. pateikto savarankiško reikalavimo trūkumams, nurodytiems Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartyje, pašalinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, D. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti 2019 m. vasario 28 d. patikslintą savarankišką reikalavimą nagrinėti (14 t., b. l. 124-126). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. 2019 m. vasario 28 d. procesiniu dokumentu trečiasis asmuo nekeitė 2012 m. birželio 12 d. pareikšto savarankiško reikalavimo pagrindo. Tretysis asmuo, R. V., anksčiau šioje byloje apskritai nėra pareiškusi jokio reikalavimo, dėl to negalėjo ir keisti nei jo pagrindo, nei dalyko. 2012 m. birželio 12 d. pareikšto savarankiško reikalavimo pagrindas buvo aplinkybės, kurios nekinta ir 2019 m. vasario 28 d. patikslintame trečiųjų asmenų savarankiškame reikalavime: ieškovai, parduodami mums statinius ir patalpas, sutartyse nenumatė mūsų daiktinių teisių į sklypą, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau ne kartą savo nutartyse šioje byloje nurodė tai kaip ydą, kurią būtina ištaisyti šioje byloje. Todėl tretysis asmuo prašo teismo pripažinti, kad tretieji asmenys D. V. ir R. V., sudarydami 2 sutartis su ieškovais, susitarė su jais dėl neterminuotos panaudos teisių.
1.2. Tretieji asmenys, D. V. ir R. V., tiek materialinės teisės, tiek ir procesinės teisės atžvilgiu laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų ir vykdė nutartyse minėtus nurodymus, kurie neprieštarauja nei jų teisėtiems interesams, nei ieškovų teisėtiems interesams, nei kokiai nors teisės normai ar teisės principui, nes teisę pasirinkti, kokiu pagrindu tretieji asmenys naudosis ginčo žemės sklypo dalimi, ne kartą akcentavo tiek ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek tokia pasirinkimo teisė yra įtvirtina CPK 13 straipsnyje aptartoje dispozityvumo principo sąvokoje. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje šio principo nesilaikant, tretysis asmuo yra verčiamas palaikyti anksčiau jo pareikštą reikalavimą dėl kelio servituto (tik pateikiant jo grafinę schemą) ir pasisakyti dėl servituto atlygintinumo, kai niekada, įskaitant ir turto įsigijimo iš ieškovo ir atsakovo sandorių sudarymo metu, neketino atlikti ir nesiūlė, o ieškovas su atsakovu neprašė jokio papildomo mokėjimo už naudojimąsi daiktais, kurie tretiesiems asmenims perduoti nuosavybės teise. Todėl teisės į servitutą nustatymą ėmus sieti su atlygintinumu, tai prieštarautų tikriesiems trečiųjų asmenų ir ieškovų susitarimams dėl neatlygintinio sklypo dalies naudojimo. Iš to išplaukia trečiojo asmens teisė keisti savarankiško reikalavimo dalyką, remiantis tuo pačiu jo pagrindu, bei trečiojo asmens R. V. teisė reikšti savarankišką reikalavimą dėl jai priimtino, o ne teismo nurodyto dalyko. Laisvas disponavimas procesine teise reiškia būtent tokių galimybių bei procesinių veiksmų atlikimą, kurį numato įstatymas ir jo nėra pagrindo varžyti.
Žemesnės instancijos teismas
1.3. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog „tretieji asmenys turi teisę teikti naują ieškinį dėl panaudos teisės nustatymo ir užvesti naują bylą“. Naujos bylos dėl panaudos nustatymo užvedimas tik užvilkintų šioje civilinėje byloje sprendžiamų kompleksinių klausimų koncentruotą išsprendimą. Ši byla yra nagrinėjama jau 10 metų. Užvedus naują bylą, šią bylą tektų stabdyti ir laukti, kol įsiteisės naujoje byloje priimtas teismo sprendimas. Tai neatitiktų CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis). Todėl nesant teisėtos priežasties nepriimti patikslinto ieškinio reikalavimo nagrinėti, skundžiama nutartis yra nepagrįsta, kadangi netiksliai įvertintos reikalavimo tikslinimo priežastys bei aplinkybės.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. V. prisideda prie trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. V. atskirojo skundo (14 t., b. l. 136). Nurodė, kad skundžiama nutartimi nepriimtas jos savarankiškas reikalavimas, kurio dalyko ir pagrindo ji nekeitė, nes šioje byloje anksčiau dar nebuvo pareiškusi savarankiško reikalavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
8. Šioje byloje skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus po to, kai byla po kasacinio proceso buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Byloje keliami klausimai dėl trečiojo asmens teisės patikslinti savarankišką reikalavimą apimties.
9. CPK 13 straipsnio norma įtvirtina dispozityvumo principą civiliniame procese, kuris nustato civilinio proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Pagal civiliniame procese galiojančius teisės į pažeistų teisių teisminę gynybą ir dispozityvumo principus kiekvienas asmuo yra laisvas apsispręsti, ar ginti savo pažeistas teises teisme, o jeigu ginti, tai pasirinkti savo elgesio modelį, kaip ir kokia apimtimi tai daryti, t. y. nustatyti pažeistų teisių gynimo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494-219/2018).
10. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartimi trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, D. V. nustatytas 14 dienų terminas nuo šios nutarties įteikimo dienos nutartyje nurodytiems pareiškimo dėl savarankiškų reikalavimų trūkumams pašalinti. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 18 d. nutartyje konstatavo, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, trečiasis asmuo D. V. įpareigotinas pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 3 d. nutarties 39–42, 55 punktuose nurodytus reikalavimus atitinkantį ginčo žemės sklypo servituto planą (schemą), kuriame būtų nurodyti servituto matmenys, konfigūracija, išsidėstymas ir kiti duomenys, bei įpareigotinas patikslinti savarankišką reikalavimą, pasisakant dėl servituto atlygintinumo (vienkartinės ar periodinės kompensacijos) ir patikslinti asmenis, reiškiančius šį reikalavimą, nes A. E. P. jau yra perleidusi jai priklausančias statinių dalis D. V. ir R. V., o R. V. kaip D. V. sutuoktinė turėtų būti įtraukta civilinėje byloje trečiuoju asmeniu, reiškiančiu savarankišką reikalavimą kartu su D. V.
11. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, D. V., vykdydamas Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartį, patikslino savo savarankiškus reikalavimus ne minėtoje nutartyje nurodyta apimtimi dėl teisės į servitutą, bet prašydamas pripažinti, kad 2006 m. spalio 4 d. ir 2009 m. birželio 5 d. sutartimis šalys susitarė dėl neterminuotos panaudos teisių į žemės sklypo dalį, reikalingą eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius žemės sklype, ir pripažinti tretiesiems asmenims neterminuotos panaudos teises į šias žemės sklypo dalis. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. V. tuo pačiu procesiniu dokumentu pareiškė savarankišką reikalavimą pripažinti, kad 2006 m. spalio 4 d. ir 2009 m. birželio 5 d. sutartimis šalys susitarė dėl neterminuotos panaudos teisių į žemės sklypo dalį, reikalingą eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius žemės sklype, ir pripažinti tretiesiems asmenims neterminuotos panaudos teises į žemės sklypo dalis, pažymėtas matininko G. B. 2019 m. vasario 28 d. parengtame „Žemės sklypo dalies, reikalingos D. V. statinio ir patalpų eksploatavimui plane“ (sklypo plotas 1329 kv.m.).
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą, ar toks trečiųjų asmenų D. V. ir R. V. savarankiškų reikalavimų tikslinimas galėjo būti priimtas, būtina atsižvelgti į šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 3 d. nutartyje esančius išaiškinimus, kad tretieji asmenys gali ginti savo teises įvairiais būdais ir kad teismas turėjo aiškintis teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis minėta kasacinio teismo nutartimi ir dispozityvumo principu trečiasis asmuo D. V. turėjo teisę tikslinti reikalavimą ne tik Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytu būdu, bet patikslindamas reikalavimo dalyką ar pagrindą įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytus motyvus ir teisės išaiškinimus. Teismas pažymi, kad trečiasis asmuo tiek 2010 m. vasario 1 d. pareikšdamas savarankišką reikalavimą (1 t., b. l. 56) ir vėliau jį tikslindamas (1 t., b. l. 147-148; 2 t., b. l. 63-64; 4 t., b. l. 104-105), tiek 2019 m. vasario 28 d. pareikšdamas patikslintą savarankišką reikalavimą, jį grindė tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kad 2006 m. spalio 4 d. ir 2009 m. birželio 5 d. sutartimis pardavus tretiesiems asmenims statinius nebuvo aptartos jų teisės į žemės sklypo dalį, kurią užima tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantys statiniai ir kuri būtina statiniams naudoti pagal paskirtį (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 146 straipsnio 2 dalis). Šias aplinkybes pabrėžė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. sausio 3 d. nutarties 33 punkte. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog trečiajam asmeniui D. V. patikslinus savarankišką reikalavimą, jį kildinant iš panaudos teisinių santykių, o ne servituto teisinių santykių, trečiasis asmuo pakeitė savo reikalavimo pagrindą ir dalyką, nes iš esmės faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, išliko nepakitusios. Vien ta aplinkybė, kad patikslinus reikalavimo dalyką keičiasi trečiojo asmens nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikacija, t. y. trečiasis asmuo pasirenka ginti savo teises ne daiktinių teisių, t.y. teisės į servitutą, o panaudos teisinių santykių, kaip prievolinių teisinių santykių, pagrindu, negali būti vertinama kaip pakeičianti trečiojo asmens savarankiško reikalavimo pagrindą, nes yra pakeistas tik teisinis faktinių aplinkybių kvalifikavimas.
13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. sausio 3 d. nutarties 36 punkte nurodė, jog šalys, neaptarusios pirkėjo teisių į žemės sklypą, kaip to reikalauja CK 6.394 straipsnio 2 dalis, gali šį sutarties trūkumą ištaisyti sudarydamos sutartį dėl pirkėjo teisių į žemės sklypą, jos taip pat gali kreiptis į teismą, prašydamos apginti jų pažeistas teises pasirinktu būdu (pvz., įpareigoti kitą šalį sudaryti sutartį, pripažinti, kad šalys susitarė dėl panaudos, ar nustatyti servitutą ir pan.). Ta aplinkybė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje plačiau pasisakė dėl trečiojo asmens D. V. savarankiško reikalavimo nustatyti teisę į servitutą, kadangi tuo metu D. V. buvo pareiškęs tokį reikalavimą, negali būti vertinama kaip paneigianti trečiojo asmens teisę tikslinti savarankiškus reikalavimus keičiant faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą ir iškeliant naują reikalavimą dėl panaudos teisių pripažinimo, grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 141 straipsnio 1 dalis, 46 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad trečiasis asmuo R. V. 2019 m. vasario 28 d. šioje byloje pareiškė savarankišką reikalavimą, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė jį priimti tais pačiais pagrindais kaip ir trečiojo asmens D. V. reikalavimą. Teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 46 straipsnio 1 dalimi tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ši civilinė byla Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 3 d. nutartimi buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui po kasacinės instancijos proceso, byla šiuo metu yra pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti trečiojo asmens R. V. savarankišką reikalavimą (CPK 46 straipsnio 1 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo argumentą, kad trečiasis asmuo D. V. dėl reikalavimų pripažinti, jog 2006 m. spalio 4 d. ir 2009 m. birželio 5 d. sutartimis šalys susitarė dėl neterminuotos panaudos teisių į žemės sklypo dalį, reikalingą eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius žemės sklype, ir pripažinti tretiesiems asmenims neterminuotos panaudos teises į šias žemės sklypo dalis, turėtų reikšti naują ieškinį teisme, pažymi, kad toks procesinis veiksmas neatitiktų CPK 2 straipsnyje įtvirtinto civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Šie tikslai be kita ko reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas šalių ginčą, turi siekti, kad teismo sprendimu būtų pašalinti visi šalių nesutarimai, o sprendimo vykdymas būtų aiškus ir nekeliantis papildomų ar naujų ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-219/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 3 d. nutarties 50 punkte akcentuotas teisingo ir efektyvaus proceso tikslas atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos specifiką, joje spręstinų klausimų kompleksiškumą bei ilgą bylos nagrinėjimo trukmę. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naujo reikalavimo dėl panaudos teisių pripažinimo pareiškimas šioje civilinėje byloje, kai minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 38 punkte konstatuota, jog tarp ieškovo ir atsakovo kilusio ginčo išsprendimas iš esmės negalimas, neišsprendus trečiojo asmens D. V. teisių į žemės sklypą, leistų teisingai ir visapusiškai išspręsti šalių ginčą, užkirsti kelią galimiems naujiems ginčams kilti ateityje. Kartu teismas pažymi, kad nustačius, jog trečiojo asmens R. V. savarankišką reikalavimą nepagrįstai atsisakyta priimti ir toks reikalavimas gali būti reiškiamas šioje civilinėje byloje, teismo įpareigojimas trečiajam asmeniui D. V. tikslinti savo reikalavimus tik teisės į servitutą apimtimi arba reikšti naują ieškinį dėl panaudos teisinių santykių dar labiau apsunkintų šioje byloje nagrinėjamų kompleksinių klausimų sprendimą bei tuo pačiu pažeistu CPK 7 straipsnyje įtvirtintą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. sausio 3 d. nutarties 44 punkte – pažymėjo, kad D. V. teisių naudotis ginčo žemės sklypo dalimi klausimas ir naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimas iš esmės turi būti sprendžiami nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į CPK 2 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso tikslus bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis).
16. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas trečiojo asmens D. V. patikslinto savarankiško reikalavimo bei trečiojo asmens R. V. savarankiško reikalavimo priėmimo klausimą neįvertino visų šiems klausimams spręsti reikšmingų teisinių aplinkybių, nepagrįstai atsisakė jį priimti, todėl atskirasis skundas tenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis panaikinama ir trečiojo asmens D. V. patikslinto savarankiško reikalavimo bei trečiojo asmens R. V. savarankiško reikalavimo priėmimo klausimai perduodami pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tretieji asmenys, remiantis šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 3 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, turi pateikti tinkamas schemas dėl teisių į žemės sklypą, tačiau turi teisę prašyti ne tik nustatyti servitutą, bet ir reikalauti panaudos teisių pripažinimo. Teismas parengiamojo posėdžio metu turi aiškintis, kokia galutinė trečiųjų asmenų pozicija dėl servituto nustatymo ir panaudos teisių pripažinimo (CPK 226 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl trečiojo asmens D. V. savarankiškų reikalavimų tikslinimo priėmimo ir trečiojo asmens R. V. savarankiško reikalavimo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.