Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – A. K., jo atstovui advokatui Gediminui Valantiejui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovo advokato Gedimino Valantiejaus skundą dėl Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus (toliau – institucija) 2023 m. sausio 4 d. nutarimo Nr. MD-KM00-ANR_N-4-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22190195812.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K. (toliau – pareiškėjas) Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2023 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. MD-KM00-ANR-N-4-2023 nubaustas už tai, kad 2022 m. sausio 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai elektronine importo deklaracija (toliau – EID) Nr. 22LTKC0100IM021452, kai leidimas specialiajai procedūrai vykdyti išduotas supaprastinta tvarka, prekių deklaravimo metu, laikotarpiui iki 2022 m. liepos 25 d. pirma preke deklaravo dyzelinio automobilio KAMAZ variklį CUMMINS ISB6.7E5.300 Eur - 5, Nr. 86100762/625217, klasifikuojamą TARIC kodu 8408 20 99 00, kurio neto masė 973.5 kg, statistinė vertė – 12607.92 Eur, antra preke – automobilio KAMAZ kabiną baltą 646000M2595332 (1 NAR), klasifikuojamą TARIC kodu 8707 90 90 00, kurios neto svoris 821 kg, statistinė vertė 8555.53 Eur, trečia preke – automobilio važiuoklę KAMAZ 65115-48 be ratų (1 NAR) XTC651155M1452104, klasifikuojamą TARIC kodu 8708 99 97 90, kurios neto svoris 4631 kg, statistinė vertė – 8389.3 kg, ketvirta preke – ratų komplektą (1x10) plieniniais diskas su bekamerine padanga 1 komplektą (65115-3199001), klasifikuojamą TARIC kodu 8708 70 99 80, kurių neto svoris 1179 kg, statistinė vertė 4148.27 Eur, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ per EID Nr. 22LTKC0100IM021452 nustatytą procedūros įvykdymo laikotarpį nuo 2022 m. sausio 24 d. iki 2022 m. liepos 25 d. laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai deklaruotų prekių ar perdirbtųjų produktų nedeklaravo kitai procedūrai nustatyta tvarka, neišvežė iš Sąjungos muitų teritorijos, nesunaikino nepaliekant jokių atliekų, neperdavė valstybės nuosavybėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu Nr. 0803 (2022 m. rugpjūčio 3 d.) kreipėsi dėl procedūros įvykdymo laikotarpio pratęsimo pagal EID Nr. 22LTKC0100IM021452 iki 2023 m. sausio 25 d. šiam laikotarpiui jau pasibaigus – 2022 m. rugpjūčio 4 d.

Nutarime taip pat nurodyta, kad 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo numatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 5 straipsnio 27 dalyje nurodyta, kad muitinės priežiūra – veiksmai, kurių paprastai imasi muitinė, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų ir, atitinkamais atvejais, kitų nuostatų, taikomų prekėms, kurių atžvilgiu imamasi tokių veiksmų, o 39 dalyje nurodyta, kad sprendimas – bet kuris muitinės veiksmas, susijęs su muitų teisės aktais, kuriuo duodamas nurodymas konkrečiu atveju, sukeliantis teisines pasekmes atitinkamam asmeniui arba asmenims. Todėl EID Nr. 22LTKC0100IM021452 (2022 m. sausio 24 d.) yra traktuojama kaip muitinės sprendimas, kuriam nustatomos pareigos ir kurių netinkamas vykdymas sukelia teisines pasekmes. 2022 m. sausio 24 d. EID Nr. 22LTKC0100IM021452 pirminis muitinės nustatytas laikotarpis, per kurį ši laikinojo įvežimo procedūra turi būti pripažinta įvykdyta yra 2022 m. liepos 25 d. (b. l. 44). To paties reglamento 215 straipsnio 1 dalis numato, kad specialioji procedūra pripažįstama įvykdyta, kai prekėms ar perdirbtiesiems produktams įforminama kita muitinės procedūra, tos prekės ar produktai išvežami iš Sąjungos muitų teritorijos, sunaikinami nepaliekant jokių atliekų arba perduodami valstybės nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, kad laikinojo įvežimo procedūra yra pripažįstama specialiąja procedūra (Sąjungos muitinės kodekso 210 straipsnio c) punktas), todėl darytina išvada, kad iki šio Muitinės deklaracijoje Nr. 22LTKC0100IM021452 nurodyto termino (2022 m. liepos 25 d.) prekės turėjo būti reeksportuotos arba pateiktos kitai muitinės procedūrai įforminti. Kaip minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K., būdamas pagal įgaliojimą atsakingas už prisiimtų įsipareigojimų pagal muitinės deklaraciją Nr. 22LTKC0100IM021452 vykdymą (b. l. 53), pavėluotai, t. y. 2022 m. rugpjūčio 3 d. pateikė prašymą pratęsti reeksporto terminą 6 mėnesių laikotarpiui (iki 2023 m. sausio 25 d.) pagal EID Nr. 22LTKC0100IM021452 (b. l. 25). Remiantis išdėstytu, buvo nustatyta, kad iki Muitinės deklaracijoje Nr. 22LTKC0100IM021452 nurodyto termino (2022 m. liepos 25 d.) prekės nebuvo reeksportuotos arba pateiktos kitai muitinės procedūrai įforminti, taip pat iki šio termino nesikreipta į mutinę dėl laikinojo įvežimo procedūros vykdymo sąlygų pasikeitimo, kaip tai nustatyta SMK 23 straipsnio 2 dalyje. Todėl konstatuotina, jog šio administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu aptariama laikinojo įvežimo muitinės procedūra nustatyta tvarka nebuvo baigta.

2023 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas iš Kauno teritorinės muitinės persiųstas pareiškėjo A. K. atstovo advokato Gedimino Valantiejaus skundas, kuriame prašoma panaikinti institucijos 2023 m. sausio 4 d. nutarimą Nr. MD-KM00-ANR_N-4-2023 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, arba, jei būtų nustatytas nusižengimo faktas, skundžiamą nutarimą pakeisti ir paskirti A. K. mažesnę nei ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą – įspėjimą.

Skunde nurodoma, jog skundu niekaip nėra kvestionuojamas faktas, jog pagal Kauno teritorinės muitinės minimus Sąjungos muitinės kodekso atsakingas už muitinės formalumų vykdymą asmuo privalėjo iki nustatyto specialiosios procedūros taikymo laikotarpio pabaigos kreiptis į muitinės įstaigas dėl šios procedūros termino pratęsimo. Tačiau, atsižvelgiant į ANK 7 straipsnio nuostatas, sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo privalo būti nustatyta ir tai ar tokių veiksmų neatlikimą sąlygojo asmens kaltė, kadangi administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik jeigu nusižengimas padarytas tyčia ar dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju, pagal muitinės deklaraciją Nr. 22LTKC0100IM021452 (2022 m. sausio 24 d.) įformintų laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūrų nebuvo galimybės užbaigti laiku ir prekių laiku reeksportuoti į Ukrainos Respublikos Černigovo miestą dėl force majeur (nenugalimos jėgos) aplinkybių, kadangi Černigovo miestą laikinai buvo okupavusios Rusijos Federacijos karinės pajėgos ir kur vyko aktyvūs karo veiksmai. Ši aplinkybė buvo aiškiai žinoma Kauno teritorinei muitinei, t. y. nuobaudą paskyrusiai institucijai, ir ji nereikalauja jokio papildomo įrodinėjimo. Vykstant ir tebesitęsiant aktyviems karo veiksmams konkrečioje Ukrainos Respublikos vietovėje, kuri buvo nurodyta kaip paskirties vieta laikinai įvežtoms prekėms išvežti (iki nustatyto termino), jokie su muitinės procedūros tinkamu užbaigimu susiję veiksmai negalėjo būti atlikti, nes tokiu atveju kilo objektyvi grėsmė kad prekės, esančios muitinės procedūrų objektu, bus iš viso sunaikintos arba netgi atiteks agresoriui (okupantui) – Rusijos Federacijos okupacinėms pajėgoms. Tad siekiant tinkamai užbaigti laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūrą, įformintą importo deklaracijoje Nr. 22LTKC0100IM021452, kurios galutinis terminas buvo nurodytas 2022 m. liepos 25 d., buvo priimtas sprendimas laukti aktyvių karo veiksmų Ukrainos Respublikoje pabaigos, kas iki 2022 m. liepos 25 d. neįvyko. Paaiškėjus, jog karo veiksmai toliau tęsiasi, pasibaigus muitinės procedūros terminui, susidariusi situacija buvo sureguliuota pačios Kauno teritorinės muitinės 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. 1BE-754, pratęsiant reeksporto muitinės procedūros įforminimo terminą iki 2023 m. sausio 25 d. Šiuo atveju tik buvo pasinaudota tame pačiame Sąjungos muitinės kodekse bei jo 215 straipsnio 2 dalyje minima teise pratęsti muitinės procedūros vykdymo terminą ir veikiama teisės aktų nustatyta tvarka. Tokie teisėti asmens veiksmai, leistini Sąjungos muitinės kodeksu, negali būti laikomi administraciniu nusižengimu ir neatitinka jo sampratos (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu Sąjungos muitinės kodekso 215 straipsnio 3, 4 dalys, 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kurio 174 straipsnis, muitinės kodekso 211 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas leidimo reglamentavimas leidžia pratęsti specialiosios muitinės procedūros vykdymo terminą net ir pasibaigus nustatytam procedūros laikotarpiui. Tokiu būdu, nagrinėjamu atveju, suėjus reeksporto muitinės procedūros įforminimo terminui 2022 m. liepos 25 d. ir kreipdamasis net ir pasibaigus šiam laikotarpiui dėl minėto termino pratęsimo pareiškėjas tik įgyvendino teisės aktų jam suteiktas teises ir jokių imperatyvių nuostatų ar draudimų apskritai nepažeidė, juolab, kad Kauno teritorinė muitinė pati, kaip jau minėta, atnaujino minėtos procedūros vykdymo terminą.

Skunde pažymima, kad AN protokole minimos prekės, kurių atžvilgiu muitinės formalumų tvarka galėjo būti pažeista, niekada nebuvo pašalintos iš muitinės priežiūros (kontrolės), joms įformintos muitinės procedūros sąlygos šiuo aspektu niekaip nebuvo pažeistos ir su tuo susijusių aplinkybių AN protokole nenurodoma. Be to, nebuvo sutrukdyta muitinei tikrinti prekes kokiu nors kitu būdu, o formalumo, dėl ko buvo surašytas AN protokolas pagal ANK 211 straipsnio nuostatas, nebuvo galima laiku įvykdyti (ir ją reikėjo pratęsti) būtent dėl nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepriklausančių objektyvių veiksnių – force majeure aplinkybių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-07-15 nutarimu Nr. 840 buvo patvirtintos „Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklės“. Šiame teisės akte nurodytos tokios nenugalimos jėgos aplinkybės kaip „karas (paskelbtas ar nepaskelbtas), pilietinis karas, maištai ir revoliucijos, piratavimas, sabotažas“, kurios atitinka ginčo teisinę situaciją ir turėtų būti vertinamos kaip objektyviai sąlygojančios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atleidimą nuo jam nustatytų prievolių muitinei, kaip mokesčių administratoriui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas mokestines prievoles, susijusias su muitinės veikla, ne kartą akcentavo (LVAT 2007 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-415-629/2007), kad vykdydamas savo prievoles, muitinės procedūros vykdytojas turi būti apdairus ir rūpestingas. Tačiau, kaip teismas nurodė minėtoje byloje, kartu, sprendžiant jo atsakomybės klausimą, privalo būti vertinama ar nebuvo poveikio muitinės procedūros vykdymo eigai esant nenugalimos jėgos aplinkybėms (jos nagrinėjamu atveju iš tiesų egzistavo ir nereikalauja papildomo įrodinėjimo – yra visiems žinomi faktai), tad aktualioje ginčo situacijoje darytina išvada, jog nenugalimos jėgos – karo veiksmų – egzistavimas sudaro pagrindą nelaikyti ginčo situacijos asmens prievolių mokesčių administratoriui (muitinei) pažeidimu ir kartu administraciniu nusižengimu (muitinės formalumų tvarkos pažeidimu). Šios aplinkybės buvo žinomos nuobaudą paskyrusiai institucijai, išdėstytos pareiškėjo atstovo 2023 m. sausio 2 d. paaiškinimuose Nr. GVLEX/2023-01 administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui, tačiau institucija jas tiesiog ignoravo, referuodama į ES Teisingumo Teismo bylas Nr. C-314/06, C-533/10, C-659/13 ir kt., tačiau nei viena iš šių bylų nėra susijusi su aktyvių karo veiksmų situacija.

Skunde teigiama, kad pareiškėjo veiksmus sąlygojo tai, kad jis iki pat įformintos ginčo muitinės procedūros įvykdymo termino laukė karo veiksmų pabaigos, kas neįvyko nei 2022 m. liepos mėn., nei, deja, yra įvykę dabar, skundo padavimo momentu. Pareiškėjas pats savo iniciatyva ex officio sureguliavo teisinę situaciją Sąjungos muitinės kodekso 215 straipsnyje ir Reglamento (ES) 2015/2446 174 straipsnyje nustatyta tvarka ir šiuo atveju buvo priimtas teigiamas teritorinės muitinės sprendimas pratęsti ginčo muitinės procedūros terminą (neapskaičiuojant jokios importo mokesčių skolos muitinei), tad jokių kaltų neteisėtų veiksmų pareiškėjas neatliko, jokios neigiamos mokestinės ar kitos teisinės pasekmės valstybei ar visuomenei neatsirado ir jos nėra nurodomos nutarime. Pareiškėjo atstovo nuomone, administracinio nusižengimo byla turi būti nutraukta, nes nebuvo išnagrinėta objektyviai, laikantis ANK 567 straipsnio nuostatų ir jų reikalavimų, bei turint išankstinę administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltinančią nuostatą, nesigilinant į objektyvias situacijos aplinkybes, kurios aiškiai patvirtina, kad jokio administracinio nusižengimo sudėties nagrinėjamu atveju apskritai tiesiog nėra (ANK 591 straipsnio 1 punktas)

Skunde atitinkamai nesitinkama su paskirtos nuobaudos dydžiu, kadangi A. K. už inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta šiame straipsnyje numatyta minimali sankcija – 900 Eur dydžio bauda. ANK 32 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas proporcingumo principas, numatantis, jog administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus, o administracinė nuobauda, vertinant nusižengimo pobūdį, dėl kurio šiuo atveju nebuvo apskaičiuota jokia mokestinė nepriemoka, žala valstybės biudžetui nepadaryta, nusižengimas buvo formalus, nesukėlęs jokių materialinių pasekmių ir operatyviai pašalintas bei sąlygotas netyčinių veiksmų, negali būti per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017 ir kt.), be to, turi būti teisinga pusiausvyra tarp padaryto teisės pažeidimo ir už jį skiriamos nuobaudos, kuri negali būti per griežta atsižvelgiant į pažeidimo muitų teisės srityje mokestines teisines pasekmes (Klaipėdos apygardos teismo administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-365-557/2019).

Skunde prašoma, įvertinus visas išskirtines ir tik šiai konkrečiai situacijai būdingas aplinkybes, jei būtų nuspręsta pripažinti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu dėl ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, spręsti klausimą dėl jam paskirtos nuobaudos švelninimo ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, paskiriant (kaip nuobaudą) įspėjimą.

Atsiliepime į A. K. atstovo advokato skundą, institucija prašė Kauno teritorinės muitinės 2023 m. sausio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-KM00-ANR-N-4-2023 palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad 2022 m. sausio 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai elektronine importo deklaracija Nr. 22LTKC01001M021452, kai leidimas specialiajai procedūrai vykdyti išduotas supaprastinta tvarka prekių deklaravimo metu nurodant prekių vertes, TARIC kodų klasifikaciją, svorį, pirma preke deklaravo dyzelinio automobilio KAMAZ variklį CUMMINS ISB6, antra preke – automobilio KAMAZ kabiną baltą 646000M2595332 (1 NAR, trečia preke – automobilio važiuoklę KAMAZ 65115-48 be ratų (1 NAR) XTC651155M1452104, ketvirta preke – ratų komplektą (1x10) plieniniais diskais su bekamerine padanga 1 komplektą (65115-3199001), kurių įforminimo metu buvo nustatytas procedūros įvykdymo laikotarpis iki 2022 m. liepos 25 d. 2022 m. rugpjūčio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu kreipėsi dėl procedūros įvykdymo laikotarpio pratęsimo pagal EID Nr. 22LTKC0100IM021452 iki 2023 m. sausio 25 d. šiam laikotarpiui (nuo 2022 sausio 24 d iki 2022 m. liepos 25 d.) jau pasibaigus, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K., pagal jam išduotą įgaliojimą, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūros reikalavimų tinkamą vykdymą, nevykdė sprendimu nustatytų pareigų ir nedeklaravo prekių pasirinktai procedūrai nustatyta tvarka taip neatlikdamas muitinės formalumų. Atsižvelgiant į tai bei nustačius, kad prašymas pratęsti terminą buvo pateiktas pavėluotai, pažeidus muitinės nustatytą terminą laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai užbaigti, A. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. MD-KM00-ANRJP-622-2022 su administraciniu nurodymu, kuriuo buvo pasiūlyta asmeniui iki 2022 m. gruodžio 22 d. sumokėti 450 Eur baudą už nusižengimą numatytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje, tačiau administracinis nurodymas nebuvo įvykdytas, todėl administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta iš esmės ir pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį A. K. skirta straipsnio dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda – 900 Eur bauda.

Atsiliepime prabrėžiama, jog A. K. nesilaikė laikinojo įvežimo perdirbti procedūros vykdymo sąlygų ir tokiu būdu pažeidė muitinės formalumus, nes buvo praleistas procedūros užbaigimo terminas. SMK 215 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad, išskyrus tranzito procedūros taikymo atvejus ir nedarant poveikio 254 straipsnio taikymui, specialioji procedūra pripažįstama įvykdyta, kai prekėms, kurioms buvo įforminta ta procedūra, arba perdirbtiesiems produktams įforminama kita muitinės procedūra, tos prekės ar produktai išvežami iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinami, nepaliekant jokių atliekų, arba perduodami valstybės nuosavybėn pagal 199 straipsnį. Sutinkamai su muitinės kodekso 257 straipsnio 1, 2 dalimis, muitinė nustato laikotarpį, per kurį laikinojo įvežimo perdirbti procedūra turi būti pripažinta įvykdyta pagal 215 straipsnį. Šis laikotarpis skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią (ne sąjungos prekėms) įforminama procedūra, ir nustatomas laikas, kurio reikia perdirbimo operacijoms atlikti ir procedūrai pripažinti įvykdyta. Muitinė gali, gavusi deramai pagrįstą leidimo turėtojo prašymą, pratęsti laikotarpį, nustatytą pagal 1 dalį, iki pagrįstai reikalingos trukmės, tačiau A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu atstovu pavėluotai pateikė prašymą pratęsti reeksporto terminą 6 mėnesiams pagal EID, todėl iki deklaracijoje nurodyto termino prekės nebuvo reeksportuotos arba pateiktos kitai muitinės procedūrai įforminti, kas lėmė faktą, kad muitinės procedūra nustatyta tvarka nebuvo baigta.

Institucijos nuomone, kariniai veiksmai Ukrainoje buvo žinomi iš anksto ir tai niekaip nedarė įtakos A. K. tinkamai laikytis savo įsipareigojimų numatytų SMK 23 straipsnio 2 dalyje bei laiku pateikti prašymą pratęsti procedūros įvykdymo terminą. Muitinės suteiktas pirminis 6 mėn. procedūros įvykdymo terminas buvo daugiau nei pakankamas įvertinti visas susiklosčiusias aplinkybes, galinčias daryti įtakos tinkamam procedūros formalumų užbaigimui ir apie tai informuoti muitinę. Tokiu būdu pareiškėjas galėtų gintis force majeur kaip nenumatytomis aplinkybėmis tik įrodžius, jog jos lėmė būtent SMK 23 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų neatlikimą ir dėl jų buvo praleistas terminas kreiptis į muitinę dėl procedūros laikotarpio pratęsimo, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

Institucija atkreipia dėmesį, jog aptariamos muitinio įforminimo procedūros įvykdymo termino pratęsimas yra muitinės prerogatyva. Teisės aktai nedraudžia kreiptis į muitinės instituciją dėl laikinojo įvežimo perdirbti procedūros pripažinimo įvykdyta termino pratęsimo, tačiau kadangi tokio pobūdžio prašymas pratęsti reeksporto terminą buvo pateiktas jau po muitinės nustatyto termino per kurį laikinojo įvežimo perdirbti procedūra turėjo būti pripažinta įvykdyta, ši aplinkybė nešalina A. K. kaip įgalioto atstovo atsakomybės dėl muitinės nustatytų formalumų nesilaikymo. Šiuo atveju laikinojo įvežimo perdirbti procedūros pripažinimo įvykdyta termino pratęsimas yra svarbus reguliuojant tarp šalių galinčius atsirasti mokestinius santykius, kadangi ne sąjungos prekėms įforminus laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, tokios prekės nėra apmokestinamos mokesčiais, kurie būtų taikomi standartiškai importuojamoms prekėms (Muitinės kodekso 256 straipsnio 1 dalis). Taigi termino nepratęsimas sąlygotų teritorinės muitinės, vykdančios jos išduotų leidimų naudojimo stebėseną, sprendimą atšaukti suteiktą leidimą specialiosios procedūros vykdymui (Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. 1B-344). Tokiu atveju atsirastų skola muitinei remiantis Muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Kitaip tariant, skirtingai nei muitinės formalumų pažeidimas, kuris yra laikomas administraciniu nusižengimu, termino pratęsimo klausimas yra svarbus dėl galimos mokestinės prievolės atsiradimo, kur pagrindinis tikslas surinkti į biudžetą lėšas, o ne pasiekti ANK 22 straipsnyje nurodytus tikslus. Paminėtina, jog termino pratęsimui ir buvo aktualios šiame skunde minėtos aplinkybės dėl karo veiksmų Ukrainoje, kurios atsakingo muitinės pareigūno buvo vertintos priimant teigiamą sprendimą tenkinti prašymą ir pratęsti procedūros laikotarpio terminą, o neatšaukti leidimą ir priskaičiuoti mokestinę prievolę.

Atsiliepime pažymima, kad ANK 211 straipsnyje nurodytas pažeidimas yra formalus, nes baudžiamas tas, kas nesilaikė muitinės formalumų atlikimo ar deklaravimo tvarkos, t. y. nereikalaujama pasekmių, įstatymų leidėjas tokius veiksmus laiko uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (ANK 5 straipsnis), todėl nagrinėjamu atveju įstatymų leidėjo valia nekvestionuotina. Muitinės sprendimų nesilaikymas ar netinkamas laikymasis, tuo pačiu ir sprendimu nustatytų imperatyvių terminų pažeidimas, sukelia neigiamas pasekmes. Muitinės įstatymas nustato, kad muitinės priežiūra taikoma visoms Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomoms, perkraunamoms, gabenamoms ar naudojamoms prekėms, kurioms taikomi muitinės įgyvendinami teisės aktai (Muitinės įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 3 punktas), įvežimo laikinai perdirbti specialioji procedūra vertinama ypatingai akylai dėl didesnio rizikos profilio, siekiant, jog būtų užtikrinti gamintojo interesai, pačios prekės nebūtų naudojamos plačiau nei reikalinga procedūrai atlikti ar nebūtų prarastos. Taigi nors šiuo atveju kaip ir skunde nurodoma nėra nustatyta, kad prekės būtų prarastos, kadangi kitokiu atveju retrospektyviai pratęsti procedūros termino nebūtų įmanoma, tačiau toks kaip nagrinėjamu atveju konstatuotas muitinės formalumų pažeidimas be abejonės sukelia pavojų muitinės priežiūros vykdymui.

Institucijos nuomone, skundžiamu nutarimu A. K. 900 Eur bauda paskirta atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jis ne kartą baustas administracine tvarka, tarp jų ir už muitų teisės aktų pažeidimus (5 kartai), taip pat ne kartą asmeniui pareikštos žodinės pastabos. Be to, už tapačius savo faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir nagrinėjamu atveju, nusižengimus, pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn jau ne pirmą kartą. Pažymima, kad pareiškėjui neigiami jo padarytos veikos padariniai buvo žinomi iš anksto, kadangi nurodyti straipsnio sankcijoje ir tai turi užtikrinti nusižengimų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Anksčiau skirtos nuobaudos, tarp jų ir švelnesnės nei nustatytos įstatymo leidėjo, tikslų nepasiekė ir buvo nepakankamos asmeniui daryti teigiamą įtaką bei užtikrinti prevenciją. Pareiškėjas kartoja pažeidimus, užtraukiančius administracinę atsakomybę. Visa tai rodo, kad jis daro pažeidimus ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, todėl parinkti švelnesnę nuobaudą nei įstatymo leidėjo numatyta minimali ir taip toliau skatinti asmens nebaudžiamumo suvokimą, nėra pagrindo, juolab, kad pareiškėjui administraciniu nurodymu buvo pasiūlyta sumokėti pusę jam inkriminuojamo nusižengimo sankcijoje numatytos baudos – 450 Eur, bet A. K. šia įstatymo suteikta galimybe nepasinaudojo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė ir papildomai parodė, kad įstatymai, kuriais baudžiama, skirti tikriems pažeidėjams. Jam surašytas administracinio nusižengimo nutarimas ne dėl pavojingų veiksmų. Pripažįsta, kad terminą pažeidė dėl aplaidumo, tačiau niekam pasekmių nesukėlė, prekėms nieko neatsitiko, buvo pilnos garantijos. Terminai pratęsti. Liepos mėnesio pabaigoje buvo suplanuotos atostogos, deklaracijas peržiūrėjo, ant deklaracijų buvo sužymėti terminai. Ši vienintelė deklaracija tiesiog prasivertė, nes buvo prekės liepos 23 d. buvo paruoštos reeksportuoti. Dalis prekių pagal reeksportavimą buvo išvežtos, bet uždarius sienas Baltarusijoje, reeksportas sustojo 2022 m. vasario 23 d. Grįžus iš atostogų, pamačius, kad prasileido terminas, tuoj pat rašė paaiškinimą dėl priežasčių ir prašymą muitinei dėl pratęsimo, klaidą pats ištaisė. Deklaracijai pirmas terminas 6 mėnesiai, po to galima tęsti iki 2 metų surašant paprastos formos prašymą, juolab, kad 174 straipsnis (reglamentas (ES) 2015/2446) numato galimybę retrospektyviai terminą pratęsti.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu pasisakydamas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus motyvus.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad padarytas formalus pažeidimas Nagrinėjamu atveju susiklosčiusi teisinė problema – procedūrinis pažeidimas, neužtraukiantis administracinės atsakomybės, nes nėra jokių pavojingos veikos požymių. Muitinės kodekso nuostatos leidžia terminus pratęsti retrospektyviai, tad situacija nėra administracinio nusižengimo kodekse numatytas pažeidimas. Muitinė pati ir pratęsė terminą, kuris buvo paskutinį kartą pratęstas 2023 m. vasario 16 d. Dėl procedūrinio pažeidimo jokių pasekmių neatsirado, prekės liko ir yra muitinėje, jokia mokestinė skola taip pat neatsirado. Teisinis reguliavimas lemia galimybę terminus pratęsinėti. Pažymėtina, kad kodekse dėl kitokių atvejų yra terminai ir naikinamieji, kurie nepratęsiami, todėl juos pažeidus, būtų atsakomybė pagal ANK. Karas Ukrainoje turėjo įtakos susiklosčiusiai situacijai, nes jei nebūtų karo, prekės būtų laiku reeksportuotos. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ES teisingumo teismo bylos dėl muitinės klausimų yra mokestinės ir praktika nėra aktuali administracinės atsakomybės taikymo kontekste, t. y. situacijos nėra analogiškos pagal faktines aplinkybes.

Pareiškėjo atstovo skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis įtvirtina, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 211 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimą, kuriuo laikomas prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimas pažeidžiant nustatytą tvarką. Ši teisės norma yra blanketinė, t. y., šiuo atveju, nukreipianti į 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 952/2013, Sąjungos muitinės kodekso 23 straipsnį kurio 1 dalis numato, kad sprendimo adresatas vykdo tuo sprendimu nustatytas pareigas. Nagrinėjamu atveju A. K. nedeklaravo prekių pasirinktai procedūrai nustatyta tvarka.

Tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 211 straipsnį, būtina ne tik nustatyti faktą, kad buvo pažeista muitinės formalumų atlikimo tvarka, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko ar jų neatliko, nors turėjo pareigą atlikti, tyčia arba dėl neatsargumo. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (KAT nutartis Nr. AN2-437-478/2021, KLAT nutartis Nr. AN2-293-795/2020, PAT nutarimas Nr. AN2-78-350/2021).

Pagal ANK 8 straipsnį administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir jų norėjo. Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Pagal ANK 9 straipsnį administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (LAT nutartys Nr. 2AT-44-976/2016, 2AT-8-895/2020).

A. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 900,00 eurų bauda dėl to, kad jis, būdamas muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai elektronine importo deklaracija Nr. 22LTKC0100IM021452, kai leidimas specialiajai procedūrai vykdyti išduotas supaprastinta tvarka, prekių deklaravimo metu laikotarpiui iki 2022 m. liepos 25 d., pažeidė nustatytą procedūros įvykdymo laikotarpį nuo 2022 m. sausio 24 d. iki 2022 m. liepos 25 d. ir laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai deklaruotų prekių ar perdirbtųjų produktų nedeklaravo kitai procedūrai nustatyta tvarka, neišvežė iš Sąjungos muitų teritorijos, nesunaikino nepaliekant jokių atliekų, neperdavė valstybės nuosavybėn. Dėl procedūros įvykdymo laikotarpio pratęsimo pagal EID Nr. 22LTKC0100IM021452 kreipėsi tik 2022 m. rugpjūčio 4 d. (reg. muitinėje Nr. 2BE-612), t. y. aukščiau minėtam laikotarpiui jau pasibaigus.

Asmuo, teikiantis atstovavimo paslaugas muitinei Lietuvos Respublikos teritorijoje, tampa atsakingas ne tik už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, bet ir už savalaikių operacijų vykdymą.

SMK 215 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad, išskyrus tranzito procedūros taikymo atvejus ir nedarant poveikio 254 straipsnio taikymui, specialioji procedūra pripažįstama įvykdyta, kai prekėms, kurioms buvo įforminta ta procedūra, arba perdirbtiesiems produktams įforminama kita muitinės procedūra, tos prekės ar produktai išvežami iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinami nepaliekant jokių atliekų, arba perduodami valstybės nuosavybėn pagal 199 straipsnį. Sutinkamai su SMK 257 straipsnio 1, 2 dalimis, muitinė nustato laikotarpį, per kurį laikinojo įvežimo perdirbti procedūra turi būti pripažinta įvykdyta pagal 215 straipsnį. Šis laikotarpis skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią ne Sąjungos prekėms įforminama procedūra, ir nustatomas įvertinus laiką, kurio reikia perdirbimo operacijoms atlikti ir procedūrai pripažinti įvykdyta. Muitinė gali, gavusi deramai pagrįstą leidimo turėtojo prašymą, pratęsti laikotarpį, nustatytą pagal 1 dalį, iki pagrįstai reikalingos trukmės. Be to, Sąjungos muitinės kodekso 215 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad muitinė imasi visų priemonių, būtinų su prekėmis susijusiai situacijai sureguliuoti, jeigu joms įforminta procedūra nepripažįstama įvykdyta nustatyta tvarka, o ANK 211 straipsnio 1 dalis užtraukia administracinę atsakomybę už prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimą per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimą pažeidžiant nustatytą tvarką.

Nagrinėjamu atveju, išanalizavus nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad A. K. savo neveikimu pažeidė Mokesčių kodekso 215 straipsnio 1 dalies, 257 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, kadangi iki nustatyto 2022 m. liepos 25 d. termino pabaigos, neatliko muitinės formalumų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekėmis – nedeklaravo prekių, kurioms buvo įforminta procedūra, ar perdirbtų produktų reeksportui arba kitai muitinės procedūrai įforminti, iki šio termino nesikreipė į mutinę dėl laikinojo įvežimo perdirbti procedūros vykdymo sąlygų pasikeitimo, kaip tai nustatyta SMK 23 straipsnio 2 dalyje. Tad institucija, priimdama nutarimą, pagrįstai sprendė, kad A. K. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Skunde teismui teigiama, jog A. K. administracinį nusižengimą padarė įtakotas force majeure aplinkybių – dėl karo veiksmų Ukrainoje, tačiau teismas tokį argumentą vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Pabrėžtina, kad A. K. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad nesilaikė laikinojo įvežimo perdirbti procedūros vykdymo sąlygų ir tokiu būdu pažeidė muitinės formalumus, nes buvo praleistas procedūros užbaigimo terminas. Teismo vertinimu, esminės įtakos šiam pažeidimui – laiku kreiptis į muitinę dėl termino pratęsimo – neturėjo nei karas Ukrainoje, nei prekių rūšis, nei kitos prekių nereeksportavimo aplinkybės. Priešingai, tokių prekių, kurių reeksportavimas užtruko dėl karo veiksmų jų eksportavimo adresu, buvimas muitinės teritorijoje turėjo būti atidžiau stebimas muitinės tarpininko. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad A. K. nors neturėjo tyčios padaryti administracinį nusižengimą, tačiau buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas savo veiklos atžvilgiu – prašymą pratęsti nustatytą reeksporto terminą praleido, ką pats ir neneigė, nurodydamas savo atsiliepime (Kauno teritorinės muitinės bylos medžiaga b. l. 27) ir teismo posėdžio metu, nagrinėjant skundą, dėl to, kad liepos pabaigoje atostogavo, šios deklaracijos tarp kitų deklaracijų aktualiu laiku tiesiog nepastebėjo. Kad praleistas terminas kitai muitinės procedūrai, apsižiūrėjo tik grįžęs iš atostogų – 2022 m. rugpjūčio 3 d., dėl ko nedelsdamas muitinei teikė prašymą pratęsti reeksportavimo terminą iki 2023 m sausio 25 d.

Tokiu būdu, neginčytinai ir pagrįstai nustatyta, jog bylai reikšmingu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. K. buvo paskirtas įgaliotu atsakingu asmeniu už įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikinai įvežamų ir laikinai įvežamų perdirbti, naikinamų prekių, įvežimo ir reeksportavimo, naikinimo apskaitos ir priežiūros tinkamą vykdymą ir atsako už įmonės vardu įformintų procedūrų savalaikį užbaigimą. Tad remiantis patikrintais administracinio nusižengimo byloje surinktais duomenimis akivaizdu, jog A. K. tinkamas subjektas už muitinės formalumų nustatytos tvarkos nesilaikymą.

Skunde apylinkės teismui taip pat nurodomas argumentas, jog Kauno teritorinė muitinė pati sprendimu pratęsė reeksporto terminą, todėl jokių neteisėtų veiksmų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apskritai neatliko, kadangi priešingu atveju, būtų buvęs priimtas pareiškėjui nepalankus sprendimas. Teismo vertinimu, kam pritaria ir institucija, muitinio įforminimo procedūros įvykdymo termino pratęsimas yra muitinės prerogatyva. Teisės aktai nedraudžia kreiptis į muitinės instituciją dėl laikinojo įvežimo perdirbti procedūros pripažinimo įvykdyta termino pratęsimo, tačiau kadangi tokio pobūdžio prašymas pratęsti reeksporto terminą buvo pateiktas jau po muitinės nustatyto termino, per kurį laikinojo įvežimo perdirbti procedūra turėjo būti pripažinta įvykdyta, ši aplinkybė nešalina A. K. kaip įgalioto atstovo atsakomybės dėl muitinės nustatytų formalumų nesilaikymo savalaikiai teikiant prašymą kitai procedūrai, nagrinėjamu atveju – reeksportavimo termino pratęsimui.

Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Kaip matyti iš skundo reikalavimo alternatyvaus prašymo – A. K. kaltės pripažinimo atveju, prašoma, sprendžiant klausimą paskirtosios baudos dydžio aspektu, pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 32 straipsnio 6 dalį ir skirti nuobaudą įspėjimą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Nagrinėjamu atveju, byloje nustatytos aplinkybės, sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos rūšies ir dydžio, nėra šalinančios A. K. atsakomybę tokia apimtimi, kad jam būtų paskirta švelniausia ANK numatyta nuobauda.

Už ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 900 Eur iki 1500 Eur.

Teismas pažymi, kad ANK nustato atsakomybę tik už realiai pavojingas veikas. Šiuo atveju iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad A. K. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai galėjosi, po EID nurodyto termino praleidimo jis savo iniciatyva siekė skubiai ištaisyti klaidą, raštu pateikė muitinei paaiškinimą, kodėl praleido terminą, pateikė prašymą šį terminą pratęsti, padėjo nusižengimą išsiaiškinti, kas pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Be to, teismo vertinimu, kita atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad administracinis nusižengimas padarytas asmens sulaukusio 65 metų amžiaus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, bei įvertinant tai, kad praleistas 10 dienų terminas nesąlygojo didesnio nusižengimo pavojingumo, jokia žala valstybės ir visuomenės interesams, ginamiems ir saugomiems teisiniams gėriams nebuvo padaryta, tad ir minimalios 900 Eur baudos skyrimas nagrinėjamu atveju būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga priemonė padarytam administraciniam nusižengimui, todėl vadovaujantis ANK 36 straipsnio 6 dalies nuostatomis, A. K. skirtina mažesnė bauda nei numatyta ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2023 m. sausio 4 d. nutarimas Nr. MD-KM00-ANR_N-4-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22190195812, keistinas, skiriant A. K. švelnesnę nuobaudą, nei numatyta įstatyme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo A. K. atstovo advokato Gedimino Valantiejaus skundą tenkinti iš dalies.

Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2023 m. sausio 4 d. nutarimą Nr. MD-KM00-ANR_N-4-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22190195812 pakeisti nuobaudos skyrimo dalyje ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, A. K. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje, skirti 300 Eur baudą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.