- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-29
- Bylos Nr.
- AN2-293-795/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01136-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti adm.nuobaudos.
- Teisėjas
- Kristina Kakurinė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. G.
- Institucija
- Klaipėdos teritorinės muitinės teisės skyrius
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 30 d. nutarimo pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) posto (duomenys neskelbtini) N. K. 2020 m. rugsėjo 11 d. administracinėn atsakomybėn traukiamai V. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 211 straipsnio 2 dalį už muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimą, padarytą pakartotinai.
1.1 Administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) V. G. surašytas už tai, kad ji, būdama UAB „D.“ (duomenys neskelbtini) atstove, 2020 m. rugsėjo 8 d. 13.44 val. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priemonėmis pateikė tranzito (T1) deklaraciją (duomenys neskelbtini) gabenamai prekei – nemetalų junginiai su halogenais arba siera phosphorus pentasulfide. Prekės gabenamos jūriniame konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atstovė V. G. deklaracijoje nurodė, kad prekės pateiktos patikrinimui (duomenys neskelbtini) terminale, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Muitinio patikrinimo metu ((duomenys neskelbtini) patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad konteinerio su prekėmis muitinės priežiūros zonoje nėra, nes laivas „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo gabenamos prekės, dar neatvykęs į uostą. T1 deklaracija pateikta anksčiau (2020 m. rugsėjo 8 d. 13.44 val.) nei prekės atgabentos į muitinės priežiūros zoną. Laivas į uostą atvyko 2020 m. rugsėjo 9 d. 7.45 val. UAB „D.“ (duomenys neskelbtini) atstovė V. G., nepateikdama prekių patikrinimui, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatoma (duomenys neskelbtini), 15 str. 2 dalies c punkto reikalavimus, Muitinės departamento 2017 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 4.3 pap. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiamu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 30 d. nutarimu V. G. pripažinta kalta padariusi nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 1 400 eurų dydžio bauda.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn traukiama V. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutarimą ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta įstatymo sankcijoje. Skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
3.1 Pirmosios instancijos teismo nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra aiškiai per griežta ir neatitinka padaryto nusižengimo pavojingumo. V. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra nekalta, nors duodama paaiškinimus ji visiškai prisipažino padariusi nusižengimą ir davė parodymus, atitinkančius faktines įvykio aplinkybes. V. G. labai gailisi dėl įsivėlusios klaidos įforminant muitinės deklaraciją. Mano, kad apylinkės teismas jos prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi turėjo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
3.2 V. G., pateikdama 2020 m. rugsėjo 8 d. deklaraciją (duomenys neskelbtini), padarė klaidą, kurią pastebėjo, tačiau negalėjo ištaisyti dėl sistemos trikdžių. Vis dėlto V. G. ėmėsi veiksmų padarytos klaidos padariniams sumažinti: neišsiuntė pranešimo dėl garantijos dydžio ir sutikimo įforminti deklaraciją. Byloje yra muitinės (duomenys neskelbtini) centro pranešimas apie (duomenys neskelbtini) sistemos sutrikimą 2020 m. rugsėjo 8 d. laikotarpiu nuo 1 val. iki 12 val. Į šią aplinkybę, turėjusią tiesioginės įtakos V. G. padarytam nusižengimui, teismas, paskirdamas jai 1400 Eur dydžio baudą, neatsižvelgė.
3.3 V. G. padarytas administracinis nusižengimas jokių neigiamų padarinių nesukėlė, žala biudžetui nebuvo padaryta. Nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma – V. G. nepakankamai rūpestingai atliekant savo darbines funkcijas.
3.4 V. G. vidutinis darbo užmokestis po mokesčių sudaro tik 767,9 Eur, o skundžiamu teismo nutarimu paskirta 1400 Eur bauda net du kartus viršija jos mėnesio pajamas. V. G. neturi jokio nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini) butą (duomenys neskelbtini) ir moka 300 Eur (duomenys neskelbtini). Šios išlaidos yra būtinos pragyvenimui, todėl skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda V. G. yra nepakeliama našta.
Atsiliepimas
4. (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini), atliekanti (duomenys neskelbtini) funkcijas, A. V. atsiliepimu nesutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamos V. G. skundu, tačiau klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo ir paskirtos baudos sumažinimo palieka spręsti apeliacinės instancijos teismui. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
4.1 Teismas, skirdamas V. G. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į jos asmenybę – V. G. anksčiau bausta administracine tvarka už muitinės taisyklių pažeidimus, į jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pagrįstai padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus jai ANK 211 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią administracinę nuobaudą – 1 400 Eur baudą.
4.2 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodekso 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N'-1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010). Tokių aplinkybių šios bylos nagrinėjimo metu nustatyta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Administracinėn atsakomybėn traukiamos V. G. skundas tenkinamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad V. G. kelia tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, nesutikdama su paskirtos baudos dydžiu, todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Žemesnės instancijos teismas
7. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punktas nustato, kad, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Europos Sąjungos Komisijos deleguotojo reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje nurodyta, kad deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: 1) deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; 2) kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; 3) visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą. Šios nuostatos apibrėžia subjektą, kuris atsakingas už pirmiau paminėtų pareigų tinkamą įvykdymą, tačiau nei konkrečios prekių deklaravimo tvarkos, nei už jos pažeidimus taikomų sankcijų nenustato.
8. Atsakomybė už prekių (daiktų), kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimą per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti nustatyta Lietuvos Respublikos ANK 211 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalies, numatančios atsakomybę už 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai, sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 1400 Eur iki 3000 Eur.
9. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
10. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis; nesant asmens kaltės negalima jo administracinė atsakomybė. Tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 211 straipsnį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista muitinės formalumų atlikimo tvarka, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėja tokius veiksmus atliko ar jų neatliko, nors turėjo pareigą atlikti, tyčia arba dėl neatsargumo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neanalizavo V. G. kaltės formos, apsiribojo konstatavimu, kad jos veikoje yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai.
11. Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016, 2AT-48-512/2019, 2AT-8-895/2020).
12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. G. pateiktoje deklaracijoje nurodė, kad tranzitu gabenamos prekės yra muitinės priežiūros zonoje – (duomenys neskelbtini) terminale, nors laivas, kuriuo buvo gabenamas konteineris su prekėmis, dar nebuvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) uostą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, V. G. pateikė rašytinį paaiškinimą, kad ji, gavusi iš kliento dokumentus, suruošė deklaraciją ir ją pateikė (išsiuntė į informacinę sistemą (duomenys neskelbtini)) ir tik po to, patikrinusi (duomenys neskelbtini) sistemą, pastebėjo, kad laivo dar nėra uoste (b. l. 18). Taigi ji nenumatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti ANK 211 straipsnyje nustatytų padarinių – neteisingai nustatyta deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, nors pagal veikos aplinkybes (iš kliento gavo visus deklaracijai užpildyti reikalingus dokumentus, turėjo galimybę naudotis ir naudojosi (duomenys neskelbtini) uoste įdiegta (duomenys neskelbtini) sistema (duomenys neskelbtini), skirta informacijai apie per (duomenys neskelbtini) uostą gabenamus krovinius perduoti ir apdoroti) savo asmenines savybes (duomenys neskelbtini) galėjo ir turėjo tai numatyti. Administracinį nusižengimą V. G. padarė neatsargia kaltės forma – veikdama nerūpestingai.
13. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
14. Apygardos teismas sutinka su Institucijos atsiliepimo argumentu, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Vis dėlto šioje byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad V. G. paskirta nors ir minimalaus dydžio administracinė nuobauda prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.
15. Nustatyta, kad administracinį nusižengimą V. G. padarė dėl neatsargumo. Ji pati pastebėjo padarytą klaidą ir ėmėsi veiksmų procedūrai nutraukti: neišsiuntė pranešimo dėl garantijos dydžio ir sutikimo įforminti deklaraciją. Byloje yra muitinės (duomenys neskelbtini) centro pranešimas apie (duomenys neskelbtini) sistemos sutrikimą 2020 m. rugsėjo 8 d. laikotarpiu nuo 1 val. iki 12 val. (b. l. 26). Nors šie jos veiksmai nebuvo pakankami deklaracijai anuliuoti (atšaukti) – tą pačią dieną išduotas sutikimas taikyti veiklos tęstinumo procedūrą ir deklarantui išsiųstas pranešimas apie suteiktą (duomenys neskelbtini), – vis dėlto jie patvirtina, kad V. G. ėmėsi veiksmų šios klaidos padariniams sumažinti. Svarbu ir tai, kad V. G. veiksmais reali žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta, nes laivas su deklaruota preke atvyko į (duomenys neskelbtini) uostą nepraėjus parai nuo deklaracijos pateikimo (deklaracija pateikta 2020 m. rugsėjo 8 d. 13.44 val., o laivas atplaukė 2020 m. rugsėjo 9 d. 7.45 val.). V. G. yra (duomenys neskelbtini), dirba UAB „D.“ (duomenys neskelbtini), administracinis nusižengimas padarytas jai vykdant (duomenys neskelbtini). Jos gaunamas darbo užmokestis yra perpus mažesnis už įstatymo sankcijoje numatytą minimalią administracinę nuobaudą (b. l. 42–43). V. G. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butą (duomenys neskelbtini) (b. l. 44–47). Be to, kad moka 300 Eur (duomenys neskelbtini) mokestį, ji turi ir kitų būtinų pragyvenimo išlaidų. Administracinį nusižengimą, susijusį su muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimu, padarė ne pirmą kartą, tačiau ši aplinkybė yra jos veiką, numatytą ANK 211 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuojantis požymis. Pažymėtina ir tai, kad 2019 m. lapkričio 20 d. Institucijos nutarimu V. G. buvo paskirta švelnesnė nuobauda nei ANK 211 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda (b. l. 68). Apibendrindamas visas šias aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, jog V. G. apylinkės teismo paskirta nors ir minimali jos padaryto nusižengimo sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 1400 Eur bauda – yra per griežta, todėl neteisinga ir neproporcinga. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti V. G. paskyrus švelnesnę nuobaudą nei ANK 211 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda, t. y., taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sumažinus jai skirtinos nuobaudos dydį iki 400 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, V. G. paskirtą administracinę nuobaudą – 1400 Eur baudą – sumažinti iki 400 Eur.
Nutartis neskundžiama.