Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno teritorinės muitinės direktoriaus J. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

7. Teisės aktai nedraudžia kreiptis į muitinės instituciją dėl laikinojo įvežimo perdirbti procedūros pripažinimo įvykdyta termino pratęsimo, tačiau, kadangi tokio pobūdžio prašymas pratęsti reeksporto terminą buvo pateiktas jau po nustatyto termino, per kurį laikinojo įvežimo perdirbti procedūra turėjo būti pripažinta įvykdyta, ši aplinkybė nešalina A. K. atsakomybės dėl muitinės nustatytų formalumų nesilaikymo. Šiuo atveju laikinojo įvežimo perdirbti procedūros pripažinimo įvykdyta termino pratęsimas yra svarbus reguliuojant tarp šalių galinčius atsirasti mokestinius santykius, kadangi ne Sąjungos prekėms įforminus laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, tokios prekės nėra apmokestinamos mokesčiais, kurie būtų taikomi standartiškai importuojamoms prekėms. Taigi, termino nepratęsimas sąlygotų teritorinės muitinės, vykdančios jos išduotų leidimų naudojimo stebėseną, sprendimą atšaukti suteiktą leidimą specialiosios procedūros vykdymui. Tokiu atveju atsirastų skola muitinei. Kitaip tariant, skirtingai nei muitinės formalumų pažeidimas, kuris yra laikomas administraciniu nusižengimu, termino pratęsimo klausimas yra svarbus dėl galimos mokestinės prievolės atsiradimo, kur pagrindinis tikslas yra surinkti į valstybės biudžetą lėšas, o ne pasiekti ANK 22 straipsnyje nurodytus tikslus. Taip pat minėto procedūros pripažinimo įvykdyta laikotarpio pratęsimas esminės reikšmės neturi, nes nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnyje, sudėtis yra formali, taigi nesietina su pasekmėmis ir savaime nepašalinanti pažeidėjo kaltės.

8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. K. nebuvo išrašytas nedarbingumo pažymėjimas, kas reiškia, jog jis išliko visiškai darbingas ir galėjo pilnai vykdyti veiklą, atlikti muitinės atstovo pareigas bei efektyviai teikti tarpininkavimo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, ši aplinkybė niekaip negali būti pripažįstama kaip lėmusi prašymo pratęsti procedūros pripažinimo įvykdyta laikotarpį pateikimą pavėluotai. Priešingai, nors muitinės suteiktas terminas buvo pusės metų trukmės, A. K. delsimas atlikti veiksmus iki pat paskutinės akimirkos, privatinių santykių, susijusių su procedūros formalumais, tvarkymas jau besueinant procedūros laikotarpio terminui lėmė specialiosios procedūros termino praleidimą. Apie tai yra pasisakyta ir jau aptartoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-142-1049/2020. Be to, asmuo jau buvo baustas už tokį patį administracinį nusižengimą, todėl neigiami tokio delsimo padariniai jam be abejonės buvo žinomi. Lietuvos teismų jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog muitinės tarpininko atstovui yra keliami aukštesni supratingumo ir rūpestingumo standartai, todėl aptartas A. K. elgesys nėra suderinamas su rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartu.

9. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

10. Skundas tenkinamas iš dalies.

11. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad šiuo atveju nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir skundžiamame nutarime išdėstytais motyvais, kad A. K. nustatytą specialiosios procedūros įvykdymo terminą pažeidė, tačiau šis terminas atsakingo muitinės pareigūno buvo pratęstas, todėl A. K. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių.

12. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą ir susipažinęs su bylos medžiaga bei apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad A. K. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą yra įrodyta byloje surinktų įrodymų visetu.

13. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad importuotoja UAB „A.“ 2020 m. sausio 8 d. įgaliojimu UAB „T.“ darbuotoją A. K. iki 2020 m. gruodžio 31 d., bet ne mažiau muitinės procedūrų tinkamo užbaigimo, įpareigojo vykdyti įmonės laikinai įvežamų perdirbti prekių įvežimo ir reeksportavimo apskaitos bei priežiūros tinkamą vykdymą, teikti procedūrų užbaigimo ataskaitas. UAB „T.“ 2020 m. balandžio 3 d. EID deklaravo UAB „A.“ prekes laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai pagal supaprastinta tvarka deklaracijos įforminimo metu muitinės suteiktą leidimą specialiosios procedūros vykdymui. EID buvo nurodytas importuotojo UAB „A.“ pageidaujamas laikinojo įvežimo perdirbti procedūros taikymo laikotarpis – 6 mėn., kurios pripažinimo įvykdyta terminas – 2020 m. spalio 2 d. Muitinės pateiktais duomenimis, kurių A. K. neginčija, nustatyta, kad iki šios datos prekės nebuvo reeksportuotos ir joms nebuvo įforminta kita muitinės procedūra, dėl specialiosios procedūros pripažinimo įvykdyta termino pratęsimo iki 2020 m. spalio 2 d. į muitinę nebuvo kreiptasi.

14. Už šią veiką (neveikimą) A. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 211 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1835 redakcija), numatančią, administracinę atsakomybę už prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimą per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą, formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Pažymėtina, kad šio administracinio nusižengimo dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitą teisės aktą – SMK.

15. SMK 215 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad, išskyrus tranzito procedūros taikymo atvejus ir nedarant poveikio 254 straipsnio taikymui, specialioji procedūra pripažįstama įvykdyta, kai prekėms, kurioms buvo įforminta ta procedūra, arba perdirbtiesiems produktams įforminama kita muitinės procedūra, tos prekės ar produktai išvežami iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinami nepaliekant jokių atliekų, arba perduodami valstybės nuosavybėn pagal 199 straipsnį. Sutinkamai su SMK 257 straipsnio 1, 2 dalimis, muitinė nustato laikotarpį, per kurį laikinojo įvežimo perdirbti procedūra turi būti pripažinta įvykdyta pagal 215 straipsnį. Šis laikotarpis skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią ne Sąjungos prekėms įforminama procedūra, ir nustatomas įvertinus laiką, kurio reikia perdirbimo operacijoms atlikti ir procedūrai pripažinti įvykdyta. Muitinė gali, gavusi deramai pagrįstą leidimo turėtojo prašymą, pratęsti laikotarpį, nustatytą pagal 1 dalį, iki pagrįstai reikalingos trukmės. Pagal SMK 23 straipsnio 2 dalį, sprendimo adresatas nedelsdamas praneša muitinei apie visus po sprendimo priėmimo atsiradusius veiksnius, kurie gali turėti įtakos tolesniam to sprendimo taikymui arba jo turiniui.

16. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, pritartina apeliacinio skundo argumentams ir konstatuotina, kad A. K. savo neveikimu pažeidė SMK 215 straipsnio 1 dalies, 257 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, kadangi per nustatytą laikotarpį, t. y. iki 2020 m. spalio 2 d., neatliko muitinės formalumų su UAB „A.“ prekėmis – nedeklaravo prekių, kurioms buvo įforminta procedūra, ar perdirbtų produktų reeksportui arba kitai muitinės procedūrai įforminti, iki šio termino nesikreipė į mutinę dėl laikinojo įvežimo perdirbti procedūros vykdymo sąlygų pasikeitimo, kaip tai nustatyta SMK 23 straipsnio 2 dalyje. Taigi, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime, A. K. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnyje, požymiai. Administracinių nusižengimų registro duomenimis nustatyta, kad A. K. baustas administracine tvarka pagal ANK 211 straipsnį, todėl laikytina, kad tokią veiką jis padarė pakartotinai. Atsižvelgiant į tai, A. K. veika kvalifikuotina pagal ANK 211 straipsnio 2 dalį.

17. Nors A. K. tvirtina, kad neturėjo tyčios padaryti administracinį nusižengimą, o prašymą pratęsti nustatytą reeksporto terminą praleido dėl to, kad patyrė traumą, tačiau šiuo atveju skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad aplinkybė, jog A. K. 2020 m. spalio 1 d. patyrė traumą važiuodamas paspirtuku, dėl kurios 2021 m. spalio 2 d. kreipėsi į gydymo įstaigą, neatleidžia jo nuo pareigos vykdyti darbines funkcijas, nes nedarbingumo pažymėjimas jam nebuvo išduotas. Taigi, grįžęs į darbą iš gydymo įstaigos, kurioje lankėsi pirmoje dienos pusėje (atvykimas į gydymo įstaigą fiksuotas 9 val. 57 min.), A. K. turėjo galimybę atlikti jam pavestas darbines funkcijas, t. y. kreiptis į muitinę dėl nustatyto termino pratęsimo, tačiau to nepadarė. Šiuo atveju aplinkybės, susijusios su patirta trauma, vertinamos sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos rūšies ir dydžio, tačiau jos nėra šalinančios A. K. atsakomybę.

18. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, A. K. veika, nurodyta administracinio nusižengimo protokole, atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 2 dalyje sudėtį, todėl skundžiamas nutarimas šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas nutarimas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

19. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

20. Už ANK 211 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

21. Aukštesnysis teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad net ir minimalios ANK 211 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos – 1 400 Eur – skyrimas šiuo atveju būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui administracinė nuobauda.

22. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad muitinės procedūrų atlikimas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Tačiau, kita vertus, aukštesnysis teismas pažymi, kad ANK nustato atsakomybę tik už realiai pavojingas veikas. Šiuo atveju iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad A. K. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai galėjosi, itin operatyviai, t. y. sekančią dieną po EID nurodyto termino praleidimo (2020 m. spalio 3 d., šeštadienį), raštu pateikė muitinei išsamius motyvus, paaiškinančius, kodėl praleido terminą, pateikė prašymą šį terminą pratęsti, kartu nurodydamas, kad nuoširdžiai apgailestauja dėl susidariusios situacijos. Toks jo prašymas atsakingo muitinės pareigūno buvo patenkintas 2020 m. spalio 5 d. (pirmadienį). Taigi, formalus 1 darbo dienos termino praleidimas šiuo atveju nėra tiek pavojinga veika, kad būtų pateisinamas itin griežtos administracinės nuobaudos skyrimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad prieš nustatytą termino pabaigos datą A. K. patyrė traumą ir tai sąlygojo jo prastą savijautą 2020 m. spalio 2 d., kas, nors ir nešalina atsakomybės, tačiau yra svari priežastis ją švelninti. Tokios išvados nepaneigia apeliaciniame skunde cituojami motyvai, kurie buvo nurodyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 16 d. nutartyje, kadangi joje nurodytos faktinės aplinkybės nėra tapačios šiai nagrinėjamai bylai.

23. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, A. K. skirtina mažesnė bauda, negu ANK 211 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą:

A. K. pripažinti kaltu pagal ANK 211 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nubausti jį 100 Eur dydžio bauda.

Šis nutarimas neskundžiamas.