Klaipėdos apygardos teismo nutartis

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas P. A. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019-10-24 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį jam nutraukti, grąžinti jam sulaikytas prekes – 2 plastikinius langus ir 2 apsauginius tinklelius.

3.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis gabeno per valstybės sieną prekes, privalomas pateikti muitinės kontrolei, neva jų nepateikdamas, ir kad jo kaltė, teismo nuomone, įrodyta: liudytojo A. S. parodymais, 2019-09-19 administracinio nusižengimo protokolu (b. 1. 1–2), 2019-09-20 daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu (b. 1. 3), 2019-09-19 patikrinimo aktu Nr. 19LTLM00000109190 (b. 1. 7), 2019-09-20 duomenų muitinei vertei nustatyti pažymomis (b. 1. 8–9) ir fotonuotraukomis (b. 1. 10–12).

3.2. ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo 1 820 Eur iki 4 000 Eur.

3.3. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Kartu pažymima, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-2014).

3.4. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą, nes byloje nesurinkta pakankamai jo kaltės įrodymų ir jo veikoje nebuvo visų būtinų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 2 dalyje, požymių.

3.5. P. A. nurodo, kad įvykio faktinės aplinkybės yra tokios: jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri daug metų teikia transporto paslaugas įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir kas savaitę po du kartus vilkiku su puspriekabe jis veža UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes (plastikinių langų dalis) iš Lietuvos į Rusijos ribotos atsakomybės bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, o po to iš Rusijos be krovinio grįžta į Lietuvą.

3.6. Apeliantas pažymi, kad per darbo praktiką jam ne kartą teko ginčytis su Panemunės kelio posto pareigūnais, kurie, P. A. nuomone, neretai viršija savo įgaliojimus, pavyzdžiui, neteisingai, tiesiog iš akies ar vien tik įkišę liniuotę į kuro baką apskaičiuoja vilkiko bakuose esančio kuro kiekį ir neteisingai priskaičiuoja mokesčių, nors kuro kiekis vilkiko bakuose turi būti apskaičiuojamas su specialia tam skirta matavimo įranga. Be to, P. A. teigimu, jam teko nukentėti ir nuo Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų, nes 2018-06-26 jam vilkiku su puspriekabe vykstant per Panemunės kelio postą jis buvo nukreiptas patikrinti rentgenu, o kai važiavo per rentgeno rangą, dar nepravažiavus vilkikui, kuriame jis fiziškai sėdėjo, buvo įjungta rentgeno patikros sistema, kuri jį apšvitino. Taigi, rentgenas buvo įjungtas ne laiku – per anksti, dėl to nuo labai stiprių rentgeno spindulių galėjo būti padaryta didelė žala jo sveikatai. 2018-06-28 raštu jis kreipėsi į Klaipėdos teritorinės muitinės vadovą, prašydamas išsiaiškinti, ar muitinės inspektorius, atlikdamas rentgeno patikrinimą, neviršijo savo įgaliojimų, ir paprašė šio patikrinimo filmuotos medžiagos, tačiau muitinė pateikė 2018-07-05 atsakymą, kad 2018-06-26 buvo neva atliktas tik puspriekabės skenavimas, ir atsisakė jam išduoti vaizdo medžiagą, nors pastarojo įvykio metu, P. A. teigimu, jis gerai matė, kad buvo skenuojama ir vilkiko kabina, kurioje jis sėdėjo. Po šio konflikto su Klaipėdos teritorine muitine tiesiog prasidėjo jo persekiojimas – praktiškai vos ne kiekvieną kartą, kai tik vilkiku jis važiuoja per Panemunės kelio postą, pareigūnai būtinai pasirenka išsamiai tikrinti jo vairuojamą vilkiką su puspriekabe, nors kiekvieną kartą jame nieko draudžiamo neranda. P. A. įsitikinimu, ir 2019-09-19 atliktas išsamus patikinimas buvo ne išimtis, tik šiuo atveju, apelianto teigimu, dėl pačių muitinės pareigūnų aktyvių veiksmų susidarė tokia situacija, kai jis, dar nespėjęs pradėti deklaravimo, buvo apkaltintas prekių nedeklaravimu.

3.7. P. A. nurodo, kad 2019-09-19 jis kaip įprastai per Panemunės kelio postą vilkiku VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe KRONE, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atgabeno UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes iš Lietuvos į Rusijos įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Būdamas įmonėje pamatė nuošaliai padėtus 2 plastikinius langus be rankenų ir 2 apsauginius tinklelius nuo vabzdžių. Įmonės atstovas pasakė, kad šiuos langus su tinkleliais pagamino kažkokiam užsakovui, tačiau gamindami padarė broką, todėl klientas prekes atsisakė priimti. Langai pagaminti pagal specialius matmenis, todėl kitiems klientams netinka ir nebėra kur jų dėti, parduoda už likutinę vertę – 4 744,81 Rusijos rublio (66,56 Eur). Paklausus, ar galėtų šiuos langus įsigyti (P. A. nurodo, kad jo kaime esančiuose pastatuose yra pasenę langai, todėl jis tikėjosi juos kažkaip prisitaikyti), minėta Rusijos įmonė jam, kaip daug metų prekes vežančiam asmeniui, sutiko šiuos jai nebereikalingus langus dovanoti be atlygio, taip atsidėkodama už gerą darbą. Tam, kad būtų tvarkingi dokumentai, įmonė jam kartu su langais padavė ir visus jų užsakymo dokumentus:

1. 2019-09-13 Komercinį pasiūlymą Nr. 2285D73 (1 priedas), iš kurio matyti, kad pirminis užsakovas A. R. (A. R.) šioje Rusijos įmonėje buvo užsisakęs šiuos langus už 21 425 Rusijos rublius (tai atitinka 300,61 Eur), tačiau klientas užsakymo atsisakė – gaminys buvo brokuotas, todėl įmonė nusprendė langus parduoti už likutinę vertę – 4 744,80 Rusijos rublio (tai atitinka 66,56 Eur). Taip pat įrašyta, kad už gerą ir sąžiningą darbą – medžiagų pristatymą – įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovybė nusprendė šiuos gaminius padovanoti vilkiko vairuotojui P. A.. Dokumentas pasirašytas įmonės cecho viršininko V. V. C. (V. V. C.) ir užantspauduotas įmonės antspaudu, įrašo data 2019-09-19, t. y. įvykio diena. Prie 2019-09-13 Komercinio pasiūlymo Nr. 2285D73 pridėjo ir pirminiam užsakovui A. R. išduotą pirkimo čekį, 21 425 Rusijos rublių sumos. Taigi iš šio dokumento matyti, kad 2019-09-13 užsakovas A. R. šioje įmonėje užsakė minėtus 2 plastikinius langus su tinkleliu nuo vabzdžių, tačiau įmonės pagaminti langai buvo brokuoti ir užsakovas atsisakė juos pirkti. Tada įmonė nusprendė langus parduoti už likutinę 4 744,81 Rusijos rublio (66,56 Eur) kainą. Įmonė sutiko atsidėkodama jam, P. A., už darbą šiuos nereikalingus langus neatlygintinai dovanoti.

2. Rusijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ taip pat jam išdavė užsakymo savo cechui lapą su mokėjimo čekiu (2 priedas), iš kurio matyti, kad reali minėtų plastikinių langų pagaminimo vertė buvo 4744,81 Rusijos rublio (66,56 Eur), t. y. ta pati vertė, kuri ir buvo įrašyta 2019-09-13 Komerciniame pasiūlyme Nr. 2285D73 kaip brokuotų langų likutinė vertė.

3.8. Kadangi iš Rusijos į Lietuvą jis turėjo grįžti nepakrautu vilkiku, nebuvo jokios protingos galimybės minėtus plastikinius langus gabenti tiesiog padėtus vilkiko puspriekabėje ant grindų, nes Rusijos keliai yra labai blogi, duobėti, todėl langai tiesiog būtų slidinėję, šokinėję po puspriekabę ir galutinai sugadinti, stiklai sudaužyti. Kiekvienas yra matęs, kad plastikinius langus gabenančios įmonės visuomet juos gabena tik vertikalioje padėtyje ant specialiai tam skirtų stovų, kad išvengtų langų sugadinimų. Niekaip kitaip, kaip tik pritvirtinęs langus prie puspriekabės konstrukcijos lentų, jis jų gabenti negalėjo, todėl plastikinius langus įstatė vertikalioje padėtyje tarp puspriekabės lentų ir tento, o tam, kad nuo kratymo langai nesusigadintų, juos pridengė kartono lapais. Šiuo atveju puspriekabės lentos pasitarnavo kaip specialus stovas langams vertikalioje padėtyje gabenti. Jokiu būdu jis langų neslėpė nuo muitinės, o langus gabeno taip pritvirtinęs, kad gabenant langai nesusigadintų. Jei vilkiko puspriekabėje jis būtų vežęs daugiau prekių, būtų galėjęs langus pritvirtinti vertikalioje padėtyje prie kitų prekių, o šiuo atveju puspriekabė buvo tuščia, todėl langų niekur kitur pritvirtinti, kaip tik prie puspriekabės konstrukcijų, jis negalėjo. Kartono lapais prekes jis pridengė ne turėdamas tikslą jas paslėpti (vien pažvelgus į puspriekabę akivaizdžiai matyti, kad už tento yra uždengtas pašalinis daiktas – vertikaliai pritvirtinti langai), o norėdamas apsaugoti langų rėmus nuo apibraižymų. Be to, kartonas nėra puspriekabės dalis, todėl buvo akivaizdu, kad puspriekabėje atvirai vežami minėti daiktai. Plastikiniai langai nebuvo kažkur paslėpti po puspriekabės grindimis ar pan., jie buvo gerai matomi tiek dėl atsikišusio tento, tiek dėl tų pačių kartono lapų.

3.9. Važiuojant per Rusijos Federacijos pasienio ir muitinės kontrolės punktus jo vilkikas su puspriekabe buvo patikrintas 4 kartus ir visais atvejais jis Rusijos muitinės pareigūnams deklaravo, kad puspriekabėje veža du brokuotus plastikinius langus su tinkleliais, ir pateikė 2019-09-19 jam Rusijos Federacijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2019-09-13 išduotą Komercinį pasiūlymą Nr. 2285D73 (1 priedas) su įrašais apie langų pagaminimą ir dovanojimą jam. Rusijos muitinės pareigūnai ant šių dokumentų uždėjo savo antspaudą Nr. 453 ir įrašė pateikimo datą – 2019-09-19 (šie įrašai gerai matyti teismui pateiktuose dokumentuose). Kadangi Rusijos muitininkai nakties metu neturėjo kur pasidaryti šių dokumentų kopijų, todėl sau pasiliko originalus, pasakė, kad juos jam grąžins kito reiso metu. Jis buvo įsitikinęs, kad jam pakaks Lietuvos muitinei pateikti kitus Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ išduotus dokumentus – užsakymo įmonės cechui lapą su mokėjimo čekiu (2 priedas), kuriuose taip pat buvo reikiami duomenys apie gabenamų plastikinių langų vertę – 4 744,81 Rusijos rublio (66,56 Eur). Po 2019-09-19 įvykio jis buvo nuvykęs į Rusijos muitinę, kur, kaip ir buvo žadėta, jam buvo grąžinti originalūs dokumentai (1 priedas), sau pasiliekant kopijas. Taigi, P. A. teigimu, akivaizdu, kad jis, vykdamas iš Rusijos į Lietuvą, neslėpė gabentų brokuotų plastikinių langų su tinkleliais ir visų pirma juos deklaravo Rusijos muitinėje. Rusijos ir Lietuvos muitinės tarnybos bendradarbiauja, todėl, apelianto nuomone, jos keičiasi informacija apie vienoje muitinėje deklaruotas prekes perduodamos ją kitai muitinei.

3.10. Jam atvykus į Panemunės kelio postą, muitinės pareigūnai jo ir dar kitus 4 vilkikus nulydėjo patikrinti į muitinės terminalą. LAT yra nustatęs, kad Panemunės kelio poste išsamus prekių tikrinimas neatliekamas, muitinės procedūros neforminamos. Šios procedūros atliekamos muitinės terminale, ir tik po gabenamų prekių deklaracijų įforminimo terminale vežėjas gali kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną per Panemunės kelio postą (LAT 2010-05-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324/2010). Iš Rusijos pusės atvykę vilkikai būtent su pareigūnų palyda vyksta patikrinti jų į terminalą. Nagrinėjamu atveju muitinės pareigūnė (moteris) jam – P. A., kaip ir kitiems vairuotojams, pasakė nueiti prie savo vilkiko ir nurašyti spidometro rodmenis ir kuro vilkikų bakuose likučius, nes šie duomenys yra reikalingi deklaruojant kurą. Pažymėtina, kad deklaracijos dokumentų blankus turi muitinės pareigūnai. Jis, kaip ir kitų vilkikų vairuotojai, nuėjęs prie savo vilkiko, nusirašė spidometro rodmenis ir kuro kiekį. Tuomet jis jau ėjo atgal į muitinės terminalo patalpas, norėdamas minėtai muitininkei deklaruoti vilkike esantį kurą – 600 litrų dyzelino, turėtą 0,5 litro butelį degtinės ir 2 plastikinius langus su tinkleliais. Jam einant link muitinės terminalo pastato, pusiaukelėje jį sustabdė kitas muitinės pareigūnas (kaip vėliau sužinojo, – A. S.), kuris liepė jam apsisukti ir grįžti atgal prie savo vilkiko su puspriekabe. Tai, apelianto teigimu, yra esminis šio įvykio momentas, t. y., kad jam einant į muitinės terminalą deklaruoti tiek vilkike esantį kurą, tiek gabentą butelį degtinės ir 2 plastikinius langus su tinkleliais, muitinės pareigūnas jam užkirto kelią tai padaryti. Jei ne minėtas pareigūnas, P. A. teigimu, jis būtų tiek kurą, tiek minėtas prekes deklaravęs, kaip tai padarė Rusijos muitinėje, be to, tam turėjo reikiamus dokumentus.

3.11. Jam dar nespėjus atlikti deklaravimo, jį atgal link vilkiko su puspriekabe grąžinęs pareigūnas paklausė, ar jis kažką gabena puspriekabėje, jis pasakė, kad sau vežasi 2 brokuotus langus su tinkleliais. Tai akivaizdžiai buvo matyti vizualiai pažvelgus į puspriekabę, kurios tentas dėl pritvirtintų langų buvo iškilęs į išorę. Pakėlęs puspriekabės tentą muitinės pareigūnas įsitikino, kad prie puspriekabės lentų yra pritvirtinti minėti 2 langai su tinkleliais. Muitinės pareigūnams jis papasakojo, kad šias brokuotas prekes jam dovanojo Rusijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“, ir pateikė įmonės jam išduotą užsakymo įmonės cechui lapą su mokėjimo čekiu (2 priedas), kuriame buvo nurodyta prekių likutinė vertė – 4 744,81 Rusijos rublio (66,56 Eur).

Šalies argumentai

1) jis brokuotus plastikinius langus su tinklelius teisėtai gavo dovanų iš Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kartu su reikiamais įsigijimo dokumentais;

2) vykstant per Rusijos pasienio ir muitinės postus jo vilkikas su puspriekabe buvo tikrintas 4 kartus ir jis visur pareigūnams deklaravo gabentus 2 plastikinius langus su tinkleliais ir muitininkams paliko prekių įsigijimo dokumentus;

3) vykstant į Lietuvą Panemunės kelio posto pareigūnai jį ir kitus vilkikų vairuotojus nulydėjo į muitinės terminalą, kur muitinės pareigūnė pareikalavo iš visų vairuotojų prieš deklaravimą nurašyti vilkikų spidometro rodmenis ir kuro vilkikų bakuose likučius. Nurašęs šiuos duomenis, jis ėjo į muitinės terminalo patalpas deklaruoti kurą ir prekes, tačiau nespėjus nueiti jį pusiaukelėje sustabdė kitas muitinės pareigūnas, kuris, dar nespėjus jam, P. A., atlikti deklaravimo procedūros, sugrąžino jį atgal prie vilkiko, tuomet, kai šiam pareigūnui jis pasakė, kad vilkiko puspriekabėje vežasi 2 langus su tinkleliais, jis nepagristai buvo apkaltintas, jog šių prekių nedeklaravo.

3.13. Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta Institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė L. S. tik nurodė, kad neva kontrabandos faktas įrodytas, protokolas surašytas teisėtai, o jeigu būtų buvęs pateiktas langų įsigijimo čekis, tai muitinė būtų apskaičiavusi mokesčius. Taigi ši liudytoja bylai reikšmingų duomenų nepateikė.

3.14. Teisme kaip liudytojas apklaustas muitinės pareigūnas A. S. parodė, kad neva jis, P. A., prie jo priėjo jau po žodinio deklaravimo ir kad jis žodžiu jokių prekių nedeklaravo, nes vairuotojai prie langelio viską deklaruoja iš karto. Apelianto teigimu, šie liudytojo A. S. parodymai neteisingi ir nepatvirtinti jokiais įrodymais. Siekdamas patikrinti muitinės pareigūno parodymų teisingumą, pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti jo prašymą ir išsireikalauti įvykio laiku muitinės terminale darytą vaizdo įrašą, kuriame turi būti aiškiai matoma, kad dar prieš pradedant deklaravimą (kaip liudytojas tai įvardija – deklaravimą prie langelio), kartu dirbusi muitininkė moteris jį nusiuntė atgal į vilkiką nurašyti spidometro rodmenis ir apskaičiuoti kuro kiekį, o kai jis ėjo link muitinės terminalo pastato atlikti deklaravimo, jam tai padaryti kelią užkirto muitininkas A. S. ir, nespėjus deklaruoti, grąžino jį atgal prie vilkiko. Vaizdo įrašas būtų tiksliausias ir nešališkiausias įrodymas jo versijai ir muitinės parodymų teisingumui patikrinti, tačiau teismas šio įrodymo neišreikalavo ir byloje rėmėsi vien išimtinai liudytojo A. S. parodymais. Šis liudytojas teigia, kad P. A. Lietuvos muitinėje nepateikė 2 langų su tinkleliais dokumentų, tačiau tokiu atveju neaišku, kaip administracinio nusižengimo byloje atsirado jam Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ išduotas užsakymo įmonės cechui lapas su mokėjimo čekiu (2 priedas), kuriame nurodyta prekių likutinė vertė, nes būtent šiuos dokumentus jis parodė Lietuvos muitinei, o tik vėliau į bylą jis pateikė iš Rusijos muitinės susigrąžintą Rusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ išduotą 2019-09-13 Komercinio pasiūlymo Nr. 2285D73 su mokėjimo čekiu (1 priedas) originalą.

3.15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jo kaltę įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai, tačiau, apelianto teigimu, juose nėra jokių jo kaltės įrodymų, nes:

1) 2019-09-19 administracinio nusižengimo protokole (b. 1. 1–2) muitines pareigūnai nurodė tik jam reiškiamo kaltinimo, kurį dar turėjo įrodyti, esmę;

2) 2019-09-20 daiktų ir dokumentų paėmimo protokole (b. 1. 3) užfiksuotas transporto priemonės, 2 plastikinių langų ir 2 tinklelių nuo uodų paėmimas iš jo (šis faktas nėra ginčijamas);

3) 2019-09-19 patikrinimo akte Nr. 19LTLM00000109190 (b. 1. 7) nurodyta, kad jis vairavo transporto priemonę VOLVO, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (šis faktas nėra ginčijamas);

4) 2019-09-20 duomenų muitinei vertei nustatyti pažymose (b. l. 8–9) nurodyta apskaičiuota gabentų 2 langų ir 2 tinklelių bendra vertė – 380 Eur, dėl kurios bus pasisakyta vėliau šiame skunde;

5) fotonuotraukose (b. 1. 10–12) užfiksuota langų ir tinklelių radimo vieta (ši aplinkybės nėra neginčijama).

3.16. Taigi rašytiniuose įrodymuose iš esmės užfiksuotos aplinkybės apie tai, kad jo vairuoto vilkiko puspriekabėje buvo gabenti 2 langai ir 2 tinkleliai (šios fakto apeliantas neneigia), tačiau nėra jokių nešališkų duomenų apie tai, kas vyko jo vairuotą vilkiką su puspriekabe atlydėjus į muitinės terminalą, kai vairuotojai buvo nusiųsti nurašyti spidometrų rodmenų ir kuro kiekių, ir kokiu gi momentu jis objektyviai galėjo deklaruoti prekes, kai dar nė nebuvo nuėjęs iki deklaravimo vietos – muitinės terminalo pastato (langelio).

3.17. Taigi, apelianto teigimu, akivaizdu, kad šioje byloje teismas rėmėsi išimtinai vien muitinės pareigūno A. S. abstrakčiu liudijimu, kad neva jis jam žodžiu kažkuriuo momentu deklaravo, jog prekių neveža (nors bylos dokumentuose jau rašoma, kad žodžiu deklaravo dyzelinį kurą ir butelį degtinės). P. A. teigimu, šie A. S. liudijimai deklaratyvūs, neparemti jokiais kitais neginčijamais įrodymais. Teismas su liudytoju nė neišsiaiškino, kaip gi viskas vyko dėl muitininkės nurodymo prieš deklaravimą nusirašyti spidometro rodmenis ir kuro duomenis ir kokiu tuomet momentu po atvykimo į terminalą, t. y. nuo kada iki kada, jis privalėjo deklaruoti gabenamas prekes, o kada jau turėjo būti laikoma, kad jis prekių nedeklaravo.

3.18. Apelianto įsitikinimu, muitinės pareigūnas A. S. buvo šališkas, ir teisme duodamas parodymus, stengėsi pridengti savo paties padarytą muitinio tikrinimo klaidą, o galbūt specialiai sukurti situaciją tam, kad jį nubaustų. Kaip jau minėta, anksčiau jam, P. A., teko turėti konfliktą su Klaipėdos teritorine muitine, kai muitinės pareigūnai rentgeno įranga nuskenavo jo vilkiką, kai jis jame sėdėjo, tuo šiurkščiai pažeisdami teisės aktus ir sukeldami realų pavojų jo sveikatai. Jam apskundus tokius pareigūnų veiksmus Klaipėdos teritorinei muitinei, joks tyrimas nebuvo pradėtas ir buvo atsisakyta išduoti jam įvykio vaizdo įrašą, po šio skundo muitinės pareigūnai pradėjo jį nuolat perdėtai kruopščiai tikrinti. Nors krovininis transportas turi būti tikrinamas atsitiktinės atrankos būdu, tačiau kiekvieną kartą yra išskiriamas jo automobilis, kabinėjamasi prie formalių smulkmenų, iškraipomas automobilyje esančio kuro kiekis, taip bandant jį nubausti ar išprovokuoti. Apelianto įsitikinimu, 2019-09-19 įvykis taip pat nebuvo išimtis, pagal įvykių seką matyti, kad viena muitinės pareigūnė jį nusiuntė pasitrinti vilkiko spidometro rodmenis ir kuro likutį, o jam grįžtant į muitinės terminalo tarnybines patalpas deklaruoti kuro ir visų prekių, kitas muitinės pareigūnas A. S. sugrąžino jį atgal prie vilkiko ir apkaltino puspriekabėje neva neteisėtai gabenus dar nespėtas deklaruoti prekes. P. A. pažymi, jog žinant, jog kiekvieną kartą muitinėje yra nuodugniai tikrinamas, būtų visiškai neprotinga neteisėtai gabenti nepaslėptas prekes, žinant, kad jos bus surastos.

3.19. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus teisinius argumentus, į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, įvertinus tai, kad, apelianto teigimu, byloje esančių duomenų visuma nepaneigia, jog jis rengėsi deklaruoti gabentas prekes ir tik dėl pačių muitinės pareigūnų veiksmų nespėjo to padaryti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto pagal ANK 208 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių, pirmosios instancijos teismas turėjo administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.

3.20 . Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, jog į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, tai yra bendro pobūdžio nuostata, nustatanti asmens, įvežusio į Europos Sąjungą prekes, pareigą pateikti jas muitinei, todėl nustatant, ar nagrinėjamu atveju asmuo turėjo tokią pareigą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-16 nutarimu Nr. 439 patvirtintomis Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklėmis (toliau – Taisyklės), kurios nustato, kada keleivių asmeniniame bagaže atgabentos iš trečiųjų valstybių ar trečiųjų teritorijų į Lietuvos Respublikos teritoriją prekės yra apmokestinamos importo pridėtinės vertės mokesčiu (1 punktas). Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad keleivių asmeniniame bagaže gabenamos prekės neapmokestinamos importo PVM ir akcizais, kai: 1) jos įvežamos ne komerciniais tikslais; 2) jų vertė ar kiekis neviršija Taisyklėse nustatytų prekių vertės ar kiekio, leidžiamų keleiviams įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją neapmokestinant importo PVM ir akcizais. Pagal minėtų Taisyklių 5 punktą, prekės laikomos įvežtomis ne komerciniais tikslais, kai jos įvežamos nereguliariai; skirtos keleivių ar jų šeimos narių asmeniniam naudojimui ir (arba) įvežamos kaip dovanos (nei tokių prekių prigimtis, nei kiekis neturi kelti abejonių, kad jos įvežamos nekomerciniais tikslais). Taisyklių 6.2 punkte įtvirtinta nuostata, kad keleivių, atvykstančių iš trečiosios valstybės ar trečiosios teritorijos prekės, gabenamos asmeniniame bagaže, neapmokestinamos importo PVM ir akcizais, jeigu jos įvežamos ne komerciniais tikslais ir bendra tokių prekių vertė neviršija 430 Eur, kai asmuo atvyksta oro arba jūrų transportu (išskyrus šių Taisyklių 6.1.1 papunktyje nurodytus asmenis, t. y. transporto priemonių, vykstančių reguliariais tarptautiniais maršrutais į trečiąsias valstybes ar trečiąsias teritorijas arba iš jų, įgulos nariai) (6.2 punktas). Pagal Taisyklių 6.1.1 papunktį, keleivių, atvykstančių iš trečiosios valstybės ar trečiosios teritorijos, prekės, gabenamos asmeniniame bagaže, neapmokestinamos importo PVM ir akcizais, jeigu jos įvežamos ne komerciniais tikslais ir bendra tokių prekių vertė neviršija 150 Eur, kai šias prekes įveža transporto priemonių, vykstančių reguliariais tarptautiniais maršrutais į trečiąsias valstybes ar trečiąsias teritorijas arba iš jų, įgulos nariai.

3.21 . Taigi, P. A. teigimu, jis, kaip transporto priemonės, vykstančios reguliariais tarptautiniais maršrutais į trečiąją valstybę ir iš jos, vairuotojas, organizuotai vykdydamas tiesiogines savo funkcijas, turėjo teisę atvykdamas į Lietuvos Respublikos teritoriją iš trečiosios šalies, nemokėdamas importo muitų ir mokesčių, įvežti 150 Eur vertės prekių. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2014-09-12 nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1012-149/2014 nurodė: „V. B., būdamas tarptautinių reisų vairuotojas, Lietuvos Respublikos sieną kirto, vairuodamas krovininį automobilį „Mercedes Benz Actros“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. vykdydamas tiesiogines savo darbo funkcijas, tokių reisų pobūdis aukštesnės instancijos teismui nekelia abejonių, todėl apylinkės teismo reikalavimas pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad V. B. reguliariai važinėja tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos sieną kirto ne kaip keleivis, yra akivaizdžiai perteklinis.“ Kitoje Vilniaus apygardos teismo 2014-09-11 nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1013-318/2014 nurodyta: „Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Jis vairavo krovininį automobilį Volvo FH valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 1. 3). R. D. su ta aplinkybe sutiko ir jos neginčijo (b. 1. 2). Todėl teismas daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai nebuvo pagrindo abejoti, jog R. D., dirbdamas tolimųjų reisų vairuotoju, į trečiųjų valstybių teritorijas vyksta reguliariais maršrutais.“

3.22 . Pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2005-02-28 įsakymu Nr. 1B-141 patvirtintos Asmenų, gyvenančių Lietuvos Respublikos pasienio zonoje, besiribojančioje su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika, Rusijos Federacijos arba Baltarusijos Respublikos pasienio zonose, besiribojančiose su Lietuvos Respublika, nuolatinės gyvenamosios vietos metodikos (toliau – Metodika) 1 priede numatyta, kad Šilutės rajonas (kuriame P. A. gyvena) yra Rusijos Federacijos vietos administracinis vienetas, kuris priskiriamas pasienio zonai, todėl ir dėl šios priežasties, apelianto teigimu, jis turi teisę įvežti 150 Eur vertės prekių be importo muitų ir mokesčių.

3.23 . Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė gabentų prekių muitinę vertę, nes prekių muitinei vertei nustatyti turėjo būti taikomas sandorio metodas. Pagal suformuluotą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką prekė apibrėžiama kaip produktas, kuris gali būti įvertintas pinigais ir kuris gali būti prekybinių sandorių objektu (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1985- 07-11 sprendimas Cinetheque SA ir kiti prieš Federation nationale des cinemas francais). Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prekės yra daiktai, įskaitant elektros energiją, galintys būti tarptautinės prekybos objektais. Šiuo atveju, nors brokuoti plastikiniai langai buvo jam dovanoti, tačiau jie yra prekės pagal Sąjungos muitinės kodeksą. Importuojamų prekių muitinė vertė apskaičiuojama muitinio įforminimo metu, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso, patvirtinto 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 70–74 straipsniais, Sąjungos muitinės kodekso deleguotojo akto 71 straipsniu ir Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/2447 2015-11-24 nustatytų tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklių (toliau – Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklės) 127–146 ir 347 straipsniais bei 23-01 ir 23-02 priedais ir šių teisės aktų pagrindu parengtomis Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis 2004-04-28 Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1B-431. Šių Taisyklių 9 punkte nurodyta, kad nustatant importuojamų prekių muitinę vertę sandorio vertės metodu, jų muitinė vertė yra sandorio vertė, t. y. pinigų suma, sumokėta ar mokėtina už importuojamas prekes, prireikus patikslinta Sąjungos muitinės kodekso 71 ir 72 straipsniuose nurodytomis išlaidomis. Šiuo atveju importuojamų prekių sandorio vertė apskaičiuojama remiantis prekių pirkimo–pardavimo dokumentais, t. y. sąskaitomis faktūromis, sutartimis, transporto paslaugų sąskaitomis faktūromis ir kt. Pagal minėtų Taisyklių 10 punktą, nesant galimybės importuojamų prekių muitinę vertę nustatyti taikant sandorio vertės metodą, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsniu, taikomi antriniai muitinio įvertinimo metodai. Nustatydamas tikrinamų prekių muitinę vertę antriniais muitinio įvertinimo metodais, muitinės pareigūnas prekių muitinio įvertinimo informacinėje sistemoje (toliau – PREMI IS) atlieka duomenų analizę ir atrenka tuos sandorius, kurie atitinka tapačių arba panašių prekių reikalavimus. PREMI IS kaupiami duomenys apie importuotų prekių deklaruotus sandorius.

3.24 . Šiuo atveju 2 brokuotų plastikinių langų ir 2 tinklelių muitinei vertei nustatyti turėjo būti taikomas sandorio metodas, nes jo, P. A., pateiktuose dokumentuose: 2019-09-19 Rusijos Federacijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ jam išduotame 2019-09-13 Komerciniame pasiūlyme Nr. 2285D73 (1 Priedas) ir užsakymo šios įmonės cechui lape (2 Priedas) su mokėjimo čekiu konkrečiai nurodyta brokuotų plastikinių langu likutinė vertė – 4 744,81 Rusijos rublio (pagal valiutos kursą tai atitinka 66,56 Eur). Šiuose dokumentuose nurodytos prekės, jų kiekis ir kiti požymiai atitinka muitinės pareigūnų sulaikytas prekes, t. y. pagal dokumentus galima identifikuoti konkrečias prekes ir jų realią kainą (sandorio vertę). Egzistuojant minėtiems dokumentams (1 ir 2 priedai), kurie yra tinkami norint taikyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodą, nebuvo pagrindo prekių muitinę vertę apskaičiuoti pagal panašių prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės (Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies b punktas), vertę, t. y. taikant antrinį muitinio įvertinimo metodą, vadovaujantis PREMI IS duomenų bazės duomenimis.

Šalies argumentai

3.26 . Kaip minėta, P. A., kaip transporto priemonės, vykstančios reguliariais tarptautiniais maršrutais į trečiąją valstybę ir iš jos, vairuotojas, turėjo teisę atvykdamas į Lietuvos Respublikos teritoriją iš trečiosios šalies (šiuo atveju – Rusijos Federacijos), nemokėdamas importo muitų ir mokesčių, įvežti 150 Eur vertės prekių. Remiantis sandorio metodu, jo gabentų prekių (brokuotų plastikinių langų su tinkleliais nuo vabzdžių) muitinė vertė sudarė 66,56 Eur (4 744,81 Rusijos rublio), todėl, apelianto teigimu, jis net ir neprivalėjo už jas mokėti importo muitų ir mokesčių. Esant šiems argumentams matyti, kad jis, gabendamas sau 66,56 Eur vertės prekes per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, apelianto teigimu, jų net neprivalėjo pateikti muitinės kontrolei, todėl jo veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį, sudėties požymių.