Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vytauto Masioko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį 200 MGL (26 000 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaičius sulaikyme būtą laiką nuo 2007 m. kovo 1 d. iki kovo 2 d., galutinė bausmė paskirta 25 480 Lt bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 490 184,20 Lt vertės veterinariniai ir ,,Human“ vaistai, apsauginės popierinės kaukės ir apsauginiai kombinezonai konfiskuoti.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, kuria nuteistojo K. G. apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. nuteistas už tai, kad, gabendamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei: 2007 m. vasario 28 d., apie 23.00 val., K. G. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą automobilio „Iveco 45-10V Turbo Daily“ (valst. Nr. ,,duomenys neskelbtini“), priklausančio J. S., krovininėje dalyje gabeno 490 184,20 Lt vertės veterinarinius ir ,,Human“ medicininius vaistus, vienkartines apsaugines popierines kaukes, apsauginius kombinezonus, kurių nepateikė muitinės kontrolei.

Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 276, 301 straipsnių reikalavimus, nuosprendyje išdėstė visų pareigūnų, kasatoriaus, J. S., S. I. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, vertino A. V. L. paaiškinimą, kuris nėra procesinis dokumentas. Ką dėl analogiškų skundo argumentų atsakė apeliacinės instancijos teismas, kasatorius nesupranta: ,,Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą ir po to daryti apibendrinančias išvadas.“ Kasatoriaus manymu, teismų priimami sprendimai turi būti aiškūs ir suprantami. Vadovaujantis BPK 301 straipsniu, teismas turėjo vadovautis penkių liudytojų parodymais, kurie nurodyti sąraše prie kaltinamojo akto (kaltinamasis aktas pagrįstas vienuolikos liudytojų parodymais). Kasatoriaus manymu, gynybos liudytojai paneigė kaltinimą, todėl jis turėjo būti išteisintas.

Kasatorius tvirtina, kad faktiškai buvo sulaikytas 2007 m. vasario 28 d., nors byloje nurodoma 2007 m. kovo 1 d. Tyrėjas V. J. tyrimą pradeda 2007 m. kovo 1 d., tačiau iš bylos duomenų matyti, kad T. Š. paveda atlikti tyrimą tik 2007 m. kovo 8 d., vadinasi, iki šios dienos tyrimo veiksmai atlikti neteisėtai.

Žemesnės instancijos teismai, remdamiesi konkrečiais bylos duomenimis (liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais), motyvuotai paneigė K. G. aiškinimus, kad į Panemunės kelio postą jis įvažiavo ne siekdamas kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o tik išsiaiškinti muitinės procedūros įforminimo tvarką, nes, atvykęs į minėtą postą, kasatorius prašė tik greičiau įforminti jo išvykimą iš Lietuvos. Todėl teismai padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad nuteistasis, žinodamas, jog eksporto deklaracijoje nurodyti duomenys neatitinka faktiškai vežamo krovinio pavadinimo ir kiekio, siekė šį krovinį išvežti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, jo nedeklaruodamas, t. y. nepateikdamas muitinės kontrolei, tikėdamasis, kad pareigūnai krovinio netikrins.

Nepagrįstai kasatorius teigia, kad jis negali būti kontrabandos subjektu. Šis teiginys prieštarauja byloje surinktų įrodymų visetui. Nustatyta, kad būtent K. G. organizavo krovinio gabenimą iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, surado vairuotoją (J. S.) su automobiliu bei asmenį (P. S.), kuris turėjo padėti perkrauti krovinį, būtent kasatorius turėjo krovinio dokumentus, jis tarėsi dėl važiavimo per valstybės sieną, dalyvavo tikrinant prekes muitinėje ir pasirašė prekių tikrinimo akte. J. S. funkcija buvo tik vairuoti automobilį, o P. S. – padėti perkrauti prekes iš vieno automobilio į kitą, tačiau visą prekių gabenimą per sieną organizavo K. G. ir buvo atsakingas už dokumentų tinkamą įforminimą. Teismo nuosprendyje teisingai pažymėta, kad pagal Europos Bendrijos muitinės kodekso 5 straipsnio 4 dalį būtent toks asmuo laikomas veikiančiu savo vardu ir savo interesais, todėl K. G. yra kontrabandos nusikaltimo subjektas. Kasaciniame skunde minimų asmenų J. S. ir P. S. žinojimas ar nežinojimas apie kasatoriaus nusikalstamus ketinimus bei ta aplinkybė, kad J. S. priklausantis automobilis, kuriame gabentas kontrabandos dalykas, nebuvo konfiskuotas, nepašalina K. G. baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad nurodytas automobilis grąžintas savininkui nustačius, kad kasatorius panaudojo automobilį vairuotojui (savininkui) nežinant, jog transporto priemonė gali būti panaudota kontrabandai gabenti, todėl, vadovaujantis Senato nutarimo Nr. 43 8.2.2 punktu, toks automobilis gali būti nekonfiskuojamas, tačiau ši aplinkybė neeliminuoja kaltininko atsakomybės.

Nustatant gabentų prekių vertę pažeidimų nepadaryta. Šiuo atveju buvo taikomas sandorio vertės metodas, prekių vertė nustatyta pagal pirminius dokumentus. Šis prekių muitinės vertės nustatymo būdas neprieštarauja norminiams aktams, reglamentuojantiems prekių muitinės vertės nustatymo metodus.

Nepagrįsti nuteistojo teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo vertinant byloje surinktus įrodymus. Įrodymų vertinimas yra teismo teisė, ir ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne taip, kaip norėjo kasatorius, nėra pagrindas tvirtinti apie teismo šališkumą. Tai, kad teismas kritiškai įvertino kaltinamojo parodymus, negali būti traktuojama kaip jo teisių suvaržymas. Nuteistasis davė įvairius parodymus, kėlė savo įvykio versijas, teikė argumentus apsiginti. Jo parodymai, palyginti su kitais bylos įrodymais, ir teismo buvo motyvuotai pripažinti nenuosekliais, prieštaraujančiais kitiems bylos įrodymams. Teismas vadovavosi tik ta nuteistojo parodymų dalimi, kuri neprieštaravo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Liudytojų (pareigūnų) parodymai taip pat įvertinti kitų bylos įrodymų kontekste ir dėl jų patikimumo yra motyvuotai pasisakyta. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka visi kasaciniame skunde paminėti liudytojai buvo dar kartą išsamiai apklausti.

Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pažeidžiant BPK reikalavimus. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2007 m. kovo 1 d., vadovaujantis pareigūno V. Z. tarnybiniu pranešimu nustačius, kad K. G. veiksmuose gali būti nusikaltimo požymiai, t. y. po atlikto prekių detalaus patikrinimo, kuris buvo baigtas 2007 m. kovo 1 d.

Iš laikino sulaikymo protokolo matyti, kad K. G. sulaikytas 2007 m. kovo 1 d., esant įstatyminiams pagrindams, o 2007 m. kovo 2 d. apklaustas kaip įtariamasis, dalyvaujant gynėjui ir vertėjui. Priešingai nei nurodo kasatorius, 2007 m. vasario 28 d. jis nebuvo sulaikytas. Nors prekių detalaus tikrinimo metu vertėjas nedalyvavo, tačiau visus pareigūnų veiksmus kasatorius stebėjo asmeniškai, prekių pavadinimai tikrinimo akte surašyti jam suprantamai, tikrinimo aktas K. G. buvo išverstas į rusų kalbą. Nagrinėjant bylą teismuose, bylos procesas buvo verčiamas į K. G. suprantamą rusų kalbą, jam buvo leista susipažinti su visa bylos medžiaga, daryti dokumentų kopijas.

Skundo argumentai dėl pažeidimų įforminant prekių patikrinimo metu paimtus iš K. G. dokumentus nepagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, kad visi dokumentai, kuriuos pateikė K. G. prekių tikrinimo metu muitinės pareigūnams, yra pridėti prie bylos ir tai užfiksuota bylos procesiniuose dokumentuose (T. 1, b. 1. 1, 4–7, 143). Pažymėtina, kad nei nuteistasis, nei gynėjas ikiteisminio tyrimo metu jokių pretenzijų dėl pateiktų dokumentų įforminimo nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 376 straipsnio taikymo

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik tada, kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai pagrindai. Juos numato BPK 369 straipsnis, kuriame nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tada, kai kasaciniuose skunduose nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padarė esminių šio Kodekso pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti, o esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Tačiau nepakanka skunde nurodyti tik minėtų kasacinio apskundimo pagrindų, būtina nurodyti ir juos pagrindžiančius teisinius argumentus (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Be to, BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Dalis kasatoriaus skundo argumentų susiję su tuo, kad, kasatoriaus nuomone, žemesnės instancijos teismai netinkamai įvertino liudytojų parodymus, kitus įrodymus, todėl padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, – neteisingai jas nustatė. Teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus palieka nenagrinėtus, nes įrodymų vertinimas ir jų pagrindu faktinių bylos aplinkybių nustatymas bei su jomis susijusių teismo išvadų darymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Taigi nagrinėjami tik tie kasacinio skundo argumentai, kuriuose nurodyti kasacinio nagrinėjimo pagrindai.

Dėl BK 199 straipsnio 1 dalies taikymo

BK 199 straipsnio 1 dalies dispozicijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VII-1968 redakcija) nustatyta: ,,Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė...“.

Pagal šią įstatymo normą kontrabanda yra privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant. Daiktų nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai kontrabandos dalykas gabenamas ne per muitinę arba per muitinę, tačiau jo nedeklaruojant, nerodant muitinio tikrinimo metu.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad K. G. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą automobilio „Iveco 45-10V Turbo Daily“ krovininėje dalyje gabeno į Rusijos Federaciją 490 184,20 Lt vertės veterinarinius ir ,,Human“ medicininius vaistus, vienkartines apsaugines popierines kaukes, apsauginius kombinezonus, jų pavadinimai ir kiekis nesutapo su dokumentuose nurodytais pavadinimais bei kiekiais, ir šių daiktų nepateikė muitinės kontrolei – jų nedeklaravo. Teismas nustatė, kad Panemunės kelio poste detalus prekių tikrinimas neatliekamas, muitinės procedūros neforminamos. Šios procedūros atliekamos muitinės terminale, ir tik po gabenamų prekių deklaracijų įforminimo terminale vežėjas palydimas muitinės pareigūnų iki Panemunės kelio posto, gali kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Be prekių deklaracijų pateikimo ir įforminimo muitinės terminale valstybės sieną per Panemunės kelio postą gali kirsti tik tie asmenys, kurie negabena deklaruotinų prekių. Teismas nustatė, kad būtent K. G. organizavo (paprašytas A. L. surado automobilį su vairuotoju – J. S., P. S., kuris turėjo padėti perkrauti prekes, visi atvyko į Lietuvą, kur Pagėgiuose iš kito automobilio į J. S. automobilį buvo perkrautos prekės. Pagėgiuose K. G. gavo šių prekių dokumentus, kuriuos ir pateikė muitinės pareigūnui, be to, tarėsi dėl važiavimo per valstybės sieną) veterinarinių vaistų ir kitų daiktų gabenimą iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, taigi jis prisiėmė atsakomybę už tinkamą gabenamų prekių muitinį įforminimą. Pagal Europos Bendrijos muitinės kodekso 5 straipsnio 4 dalį būtent toks asmuo laikomas veikiančiu savo vardu ir savo interesais, todėl K. G. yra kontrabandos nusikaltimo subjektas. Minėta Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo ir muitinės kontrolės procedūra K. G. buvo žinoma, todėl jo konkretūs veiksmai – vykimas prekėmis pakrautu automobiliu į Panemunės kelio postą neatlikus muitinės procedūros muitinės terminale – patvirtina, kad K. G. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas) – nepateikti gabenamų daiktų muitinės kontrolei. Motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo subjektyvieji požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei.

Pagal nustatytas bylos aplinkybes kasatoriaus nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, taigi baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Ta aplinkybė, kad transporto priemonė, priklausanti kitam fiziniam asmeniui – J. S., kuria buvo gabenamas kontrabandos dalykas, nebuvo konfiskuota (ji konfiskuojama tik tuo atveju, jeigu jos savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad ši priemonė gali būti panaudota darant kontrabandos nusikaltimą (BK 72 straipsnio 4 dalis), nedaro K. G. veiksmų teisėtų.

Dėl bausmės

Kasatorius nenurodo, kad bausmė jam paskirta pažeidžiant materialinės teisės normas, tik teigia, kad jos skyrimas nebuvo tinkamai motyvuotas. Nuteistasis bausmės dydžio pagrįstumą galėjo ginčyti apeliacine tvarka, tačiau to nedarė. BPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.

Dėl BPK 8, 10, 21, 22, 44, 181 straipsnių nuostatų taikymo, sulaikymo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo

Kasatorius nurodo, kad V. Z. muitinį tikrinimą pradėjo savavališkai, visi pirminiai veiksmai atlikti neiškvietus gynėjo, be vertėjo, jam suprantama kalba nepranešta, kodėl sulaikomas, kuo įtariamas, pasirašinėjo lietuvių kalba surašytus dokumentus, jam neleista tinkamai susipažinti su byla, pasidaryti ar gauti dokumentų kopijas su vertimu. Kasatoriaus manymu, jam suprantama kalba turėjo būti įteiktas ne tik kaltinamasis aktas, bet ir visi kiti procesiniai dokumentai, kad jis galėtų suprasti, kuo grindžiamas kaltinimas, ir tinkamai pasiruošti gynybai.

Bylos duomenys patvirtina, kad K. G. su pakrautu automobiliu į Panemunės kelio postą atvyko 2007 m. vasario 28 d., apie 23.00 val. Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio vyresniajam inspektoriui V. Z. kilo įtarimų dėl gabenamo krovinio, todėl jis, vykdydamas savo pareigas, nutarė atlikti detalų krovinio patikrinimą, tam nukreipė jį į detalaus tikrinimo vietą. K. G. V. Z. pateikė su savimi turėtus dokumentus, kartu su pareigūnais nuvyko į detalaus tikrinimo vietą, kur, dalyvaujant K. G., buvo patikrintas visas gabenamas krovinys ir surašytas Prekių tikrinimo aktas, kurio teisingumą patvirtino ir K. G. jį pasirašydamas.

Kasatorius teigia, kad V. Z. pažeidė Kelių transporto priemonių ir jomis gabenamų prekių muitinio tikrinimo taisykles, Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymą, kitų teisės aktų reikalavimus, tačiau konkrečių pažeidimų nenurodo, išskyrus tai, kad pareigūnas V. Z. automobilyje gabenamų prekių tikrinimą pradėjo savavališkai. Bylos duomenys patvirtina, kad muitinės vyresniajam inspektoriui V. Z. kilo įtarimų dėl gabenamo krovinio (prieš valandą šis automobilis įvažiavo į Lietuvą nepakrautas, o grįžo pakrautas), todėl jis informavo posto viršininką ir buvo nutarta atlikti krovinio detalų muitinį patikrinimą (pagal pavedimą Nr. 7LK4000061), be to, šis pareigūnas savo pareigas atliko nepažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių muitinį tikrinimą bei pareigybės aprašymą, reikalavimų. Taigi prekių muitinis patikrinimas buvo atliktas teisėtai. Prekių muitinis tikrinimas iš tiesų atliktas nedalyvaujant gynėjui ir vertėjui, nes tai buvo tik muitinis patikrinimas, o gynėjo ir vertėjo dalyvavimas užtikrinamas tik pradėjus ikiteisminį tyrimą (BPK 8, 10 straipsniai). Be to, kaip teisme paaiškino V. Z. ir šią aplinkybę patvirtino M. S. bei J. T., jie su K. G. bendravo rusų kalba. Prekių tikrinimo akte, kurį pasirašė ir K. G., surašyti veterinarinių medikamentų pavadinimai lotyniškomis raidėmis, o jų kiekiai skaičiais, taigi šio akto turinys buvo aiškus ir K. G. Kasatoriaus įmonė užsiima veterinarine veikla, taigi gabentų prekių pavadinimai buvo jam suprantami. Be to, K. G. pateiktuose dokumentuose veterinarinių medikamentų pavadinimai taip pat parašyti lotyniškomis raidėmis. V. Z., muitinio patikrinimo metu nustatęs pažeidimus (rasta prekių be lydinčiųjų dokumentų bei nedeklaruotų prekių), 2007 m. kovo 1 d. surašė tarnybinį pranešimą ir jo pagrindu tą pačią dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kontrabandos. Šį faktą patvirtina atitinkamo pareigūno rezoliucija ir spaudas ant pranešimo, kad tai registruota registracijos žurnale. Taigi kasatorius nepagrįstai teigia, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas tik 2007 m. kovo 8 d.

Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba. Lietuvių kalbos nemokantiems baudžiamojo proceso dalyviams užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus ir paaiškinimus, paduoti prašymus ir skundus, kalbėti teisme gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka. Visais šiais atvejais, taip pat susipažindami su bylos medžiaga proceso dalyviai turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis BPK nustatyta tvarka. Bylos dokumentai, kurie BPK nustatytais atvejais įteikiami įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams, turi būti išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka (BPK 8 straipsnio nuostatos).

Įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą. Ši teisė jiems užtikrinama nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos (BPK 10 straipsnio 1 dalis).

2007 m. kovo 1 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą, K. G. naudojosi BPK 8, 10, 21, 44 straipsniuose nustatytomis teisėmis tiek turėti gynėją, tiek naudotis vertėjo paslaugomis, tiek duoti parodymus ar daryti pareiškimus gimtąja rusų kalba. Jau buvo minėta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2007 m. kovo 1 d. ir tą pačią dieną K. G. buvo sulaikytas. Beje, detalus krovinio muitinis patikrinimas pradėtas 2007 m. vasario 28 d., 23.55 val., taigi kasatorius šią dieną negalėjo būti sulaikytas. K. G. laikino sulaikymo protokolas buvo jam išverstas į rusų kalbą, dalyvavo vertėjas, 2007 m. kovo 2 d., dalyvaujant advokatei M. Motiejauskienei ir vertėjui, K. G. apklaustas kaip įtariamasis. Tai patvirtina bylos duomenys, protokoluose esantys rusų kalba K. G. daryti įrašai. Taigi pradėjus ikiteisminį tyrimą, byloje dalyvavo ir gynėjas ir vertėjas. Visų bylos dokumentų vertimo į įtariamajam ar kaltinamajam suprantamą kalbą BPK nenumato. Be to, iš viso bylos ikiteisminio tyrimo proceso matyti, kad K. G. suprato, kuo yra įtariamas, aktyviai gynėsi, davė parodymus, reiškė prašymus. Su visa bylos medžiaga K. G. susipažino teisme. Taigi kasatoriaus teiginiai, kad visi ikiteisminio tyrimo procesiniai dokumentai jam turėjo būti įteikti suprantama kalba, yra nepagrįsti.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

Iš tiesų šio teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti kaltinamojo, liudytojų V. Z., A. S., M. S., J. T., J. S. parodymai, duoti ne tik teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu. Visi jų parodymai teisme buvo perskaityti, taigi jie buvo ištirti kaip ir numatyta BPK 301 straipsnio 1 dalyje, tačiau minėtų proceso dalyvių parodymai gali būti perskaitomi tik nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytas sąlygas. Tokių sąlygų (išskyrus kaltinamojo parodymų dalį) nebuvo nustatyta, nes minėti liudytojai teisme davė parodymus, kurie iš esmės atitiko ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinį, taigi tarp jų nebuvo esminių prieštaravimų, be to, jie nepareiškė, kad neprisimena aplinkybių, todėl nebuvo jokios prasmės jų parodymus perskaityti ir juos nurodyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Be to, kasatorius neteigia, kad tuo buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Šis pažeidimas buvo ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, kuris, nagrinėdamas nuteistojo K. G. apeliacinį skundą, atliko įrodymų tyrimą, apklausė apeliantą, liudytojus V. Z., A. S., M. S., A. J., J. S., kuriems apeliantas ir jo gynėjas uždavė klausimus ir aiškinosi jiems svarbias aplinkybes. Taigi nuteistojo K. G. teisė į gynybą nebuvo pažeista (BPK 44 straipsnio 7 dalis). Nustatant gabentų prekių vertę pažeidimų nepadaryta. Šiuo atveju buvo taikomas sandorio vertės metodas, prekių vertė nustatyta pagal pirminius dokumentus. Šis prekių muitinės vertės nustatymo būdas neprieštarauja norminiams aktams, reglamentuojantiems prekių muitinės vertės nustatymo metodus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliacinėje nutartyje, atsakant į nuteistojo skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, jo kaltės padarant kontrabandą, nurodyti įrodymų šaltiniai, įrodymų vertinimo motyvai ir padarytos teisingos išvados dėl K. G. kaltės. Į esminį nuteistojo K. G. skundo argumentą, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog jis padarė kontrabandą, išsamiai ir motyvuotai atsakyta. Taigi apeliacinės instancijos teismas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies nuostatų nepažeidė.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos aplinkybės buvo išsamiai ir nešališkai ištirtos, teismų sprendimai pagrįsti tinkamai įvertintais įrodymais, taigi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos nepažeistos. K. G. kaltė pagrįsta teismų sprendimuose išdėstytų ir išanalizuotų įrodymų visuma, teismų išvados išsamiai motyvuotos.

Taigi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų šioje byloje nepadaryta.

Dėl teismo šališkumo

Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti išvadą, kad žemesnės instancijos teismai buvo šališki. Teismų šališkumas kasaciniame skunde siejamas su tuo, kad teismai neteisingai vertino įrodymus bei padarė nepalankias kasatoriui išvadas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie argumentai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti teismo šališkumą.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutari a:

Nuteistojo K. G. kasacinį skundą atmesti.