Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno teritorinės muitinės direktoriaus (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Institucijos 2021 m. kovo 18 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena M. S. atžvilgiu nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. S. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2019 m. balandžio 23 d., būdamas UAB „G“ muitinės tarpininko atstovas, Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (toliau – ir MDAS) pateikė 2 (dvi) eksporto deklaracijas, t. y. Nr. (duomenys neskelbtini) (deklaracijos pateikimo laikas 11.37.59 val., prekė – „sėdimieji baldai apmušti“, 5 PK, masė bruto 100 kg) bei Nr. (duomenys neskelbtini) (deklaracijos pateikimo laikas 11.51.59 val., prekė – „sėdimieji baldai apmušti metaliniais karkasais“, 3 PK, masė bruto 60 kg). Pateikdamas muitinei elektronines eksporto deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) MDAS priemonėmis išsiuntė pranešimus IE5PALT apie prekių pristatymą į muitinės įstaigą arba kitą muitinei priimtiną muitinės vietą, tuo deklaruodamas, kad prekės pristatytos ir pateiktos muitiniam tikrinimui, – prekių pateikimas muitinei deklaruotas pranešimais IE5PALT, 2019 m. balandžio 23 d. 11.37.59 val. ir 11.51.59 val. laiku. Eksporto deklaracijų 30 langelyje prekių buvimo vieta abiem atvejais nurodyta LTKR2009, t. y. Kauno krovinių posto „T“ MTV „J“ ((duomenys neskelbtini)), o 18 langelyje abiem atvejais nurodyta transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kurią pakrautos deklaruojamos prekės. Patikrinus transporto priemonių numerius, užregistruotus transporto priemonių elektroninėje informacinėje sistemoje bei faktiškai patikrinus muitinio tikrinimo vietoje LTKR2009, eksporto deklaracijų 18 langelyje nurodyta transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su prekėmis nebuvo rasta. Todėl pateikdamas aukščiau nurodytas elektronines eksporto deklaracijas ir jose nurodydamas, kur yra deklaruojamos prekės, turėdamas prievolę prieš muitinę dėl prekių pateikimo pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio nuostatas ir nepateikdamas prekių, pažeidė 2019 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 952/2013, kuriuo nustatomas muitinės Sąjungos kodeksas, 267 straipsnio 2 punkto nuostatos.

2. Kauno teritorinės muitinės 2021 m. kovo 18 d. nutarimu M. S. nubaustas už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 1 200 Eur dydžio bauda.

4.1. Teigiama, jog remiantis deklaravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, konstatuotina, kad pareiga būti pateikus prekes kyla nuo elektroninės deklaracijos apie prekių pateikimą muitinei pateikimo momento. Prekių nepateikimas suponuoja teisės normų pažeidimą ir užkertą kelią muitinei valdyti riziką tikrinant muitinės deklaracijoje pateikiamas prekes.

Motyvuojamoji dalis

Kauno teritorinės muitinės direktoriaus apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą dėl pateikto apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu, taip pat su pateikta bylos medžiaga, patikrinęs skundžiamo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai panaikino Institucijos 2021 m. kovo 18 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.

8. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų praktikoje dėl prekių pateikimo muitiniam tikrinimui laiko taip pat laikomasi pozicijos, kad jokiame teisės akte nėra apibrėžto konkretaus prekių pateikimo fiziniam patikrinimui momento. Preziumuojama tik tai, kad toks patikrinimas turi būti atliekamas kuo greičiau ir tokiam patikrinimui atlikti neturėtų būti sudaromos kliūtys. Tai patvirtina ir Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (toliau - Kioto konvencija) pakeitimo protokolo 3.33 p., kuris aiškiai nurodo, jog muitinei nusprendus, kad deklaruojamas prekes reikia tikrinti, toks tikrinimas atliekamas kiek įmanoma greičiau po to, kai užregistruojama prekių deklaracija. Taigi, prekių nepateikimas muitiniam tikrinimui minučių skirtumu nuo deklaracijos pateikimo nelaikomas administraciniu nusižengimu (Kauno apygardos teismo nutarimas Nr. AN2-18-245/2018, Panevėžio apygardos teismo nutarimas Nr. AN2-76-366/2021).

9. M. S. administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį. Minėta teisės norma numato administracinę atsakomybę už prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimą per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Pažymėtina, kad ANK 211 straipsnio 1 dalis yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus.

14. Reglamento 172 straipsnio 1 dalyje, nurodyta, kad muitinė iš karto priima muitinės deklaracijas, kurios atitinka šiame skyriuje nustatytas sąlygas, jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei. Taip pat Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1B-414 „Dėl bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos patvirtinimo“ 6.5 papunktyje yra įtvirtinta analogiška nuostata nurodanti, kad muitinei pateikta pasirašyta deklaracija priimama, jeigu deklaracijoje nurodytos prekės pateiktos muitinei. Pažymėtina, kad elektroniniu būdu pateikta deklaracija turi tokią pat juridinę galią, kaip asmens pasirašyta ir įprasta tvarka pateikta deklaracija.

15. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą privalu pateikti prekes muitinei prieš arba tuo pačiu momentu, kai muitinėje priimama elektroninė deklaracija su pranešimu apie prekių pateikimą muitinei, tačiau ne prekių pateikimo momentas muitinės patikrinimui po eksporto deklaracijos pateikimo. Pažymėtina tai, kad visos bylos Lietuvos Respublikoje nagrinėjamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.

16. Šioje administracinio nusižengimo byloje nustatyta ir nekyla jokio ginčo dėl to, kad M. S. 2019 m. balandžio 23 d., būdamas UAB „G“ muitinės tarpininko atstovas, MDAS pateikė 2 (dvi) eksporto deklaracijas, kurių pateikimo laikas yra 11.37.59 val. bei 11.51.59 val. Eksporto deklaracijų 30 langelyje prekių buvimo vieta abiem atvejais nurodyta LTKR2009, t. y. Kauno krovinių posto „T“ MTV „J“ ((duomenys neskelbtini)), o 18 langelyje abiem atvejais nurodyta transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kurią pakrautos deklaruojamos prekės. Patikrinus transporto priemonių numerius, užregistruotus transporto priemonių elektroninėje informacinėje sistemoje bei faktiškai patikrinus muitinio tikrinimo vietoje LTKR2009, eksporto deklaracijų 18 langelyje nurodyta transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su prekėmis nebuvo rasta.

17. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas, panaikindamas Institucijos nutarimą ir nutraukdamas administracinę teiseną M. S. atžvilgiu, atsižvelgė į tai, jog prekės į muitinės įstaigą eksporto patikrinimui buvo pristatytos tik mažiau nei po valandos – 12.41 val. nuo elektroninės deklaracijos pateikimo. M. S. veiksmuose nenustatyta tyčios, t. y. jis, būdamas įsitikinęs, jog prekės yra tinkamoje KTM krovinių priėmimo zonoje, pateikė deklaracijas, o gavęs pranešimą apie tai, kad prekių nėra nurodytoje vietoje, aktyviais veiksmais bandė pašalinti iškilusią problemą, dėl ko tarp deklaracijų pateikimo ir prekių pateikimo praėjo maždaug valanda laiko. Taip pat nustatyta, jog transporto priemonei 12.41 val. įvažiavus į tikrinimo vietą ir patikrinus prekes bei jų kiekį, pažeidimų nenustatyta, prekės atitiko deklaracijoje nurodytus požymius, taigi M. S., būdamas muitinės tarpininku, neturėjo tikslo suklaidinti muitinės įstaigą ir pasielgti neteisingai.

18. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ANK 211 straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas galimas tik tyčiniais veiksmais. Su šiais argumentais aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Nors Institucija skunde nurodo 2013 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų sistemos 3 straipsnio a dalį, kurioje nurodoma, jog valstybės narės privalo savo teisinėje sistemoje užtikrinti, kad muitų teisės pažeidimu, už kurį taikoma atsakomybė be kaltės, būtų laikomi veiksmas (neveikimas), kai asmuo, teikiantis muitinės deklaraciją, neužtikrina deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumo ir išsamumo pagal Sąjungos muitinės kodekso 13 straipsnio 2 dalie a punktą, tačiau pažymėtina, kad tai yra tik pasiūlymas dėl tokios deklaracijos priėmimo, ji nėra priimta, o pagal Lietuvos Respublikos įstatymus kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis, nesant asmens kaltės negalima jo administracinė atsakomybė (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 211 straipsnį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista muitinės formalumų atlikimo tvarka, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko ar jų neatliko, nors turėjo pareigą atlikti, tyčia arba dėl neatsargumo.

19. Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016, 2AT-48-512/2019, 2AT-8-895/2020).

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. S. po transporto priemonės vairuotojo pranešimo, kad pastarasis yra (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 23 d. MDAS pateikė 2 (dvi) eksporto deklaracijas, kurių pateikimo laikas yra 11.37.59 val. bei 11.51.59 val., MDAS priemonėmis išsiuntė pranešimus IE5PALT apie prekių pristatymą į muitinės įstaigą arba kitą muitinei priimtiną muitinės vietą, tuo deklaruodamas, kad prekės pristatytos ir pateiktos muitiniam tikrinimui, pateiktose deklaracijose nurodė, kad prekių buvimo vieta abiem atvejais - LTKR2009, t. y. Kauno krovinių posto „T“ MTV „J“ ((duomenys neskelbtini)), abiem atvejais nurodydamas tą pačią transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kurią pakrautos deklaruojamos prekės. Paaiškėjus, kad automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kuris nebuvo susidūręs su muitinės procedūromis, yra ne krovinių poste, o šalia tuo pačiu adresu esančio Kauno muitinės administracijos pastato, vairuotojas nedelsiant nuvyko į muitinio tikrinimo vietą ir pareiškė, kad pristatė prekes tikrinimui, prekės buvo patikrintos ir neatitikimų nebuvo rasta, prekės atitiko deklaracijoje nurodytus požymius.

21. Bylos duomenimis, prekės į eksporto muitinės įstaigą patikrinimui buvo pristatytos mažiau nei po valandos – 12.41 val. nuo elektroninių eksporto deklaracijų pateikimo. Tuo pačiu byloje yra duomenys, kad M. S. muitinės tarpininko paslaugas atliko per atstumą, t. y. būdamas Klaipėdoje, o vairuotojas su kroviniu buvo Kaune, todėl deklarantas turėjo labai ribotas galimybes betarpiškai įsitikinti, jog vairuotojas laukia tinkamoje zonoje. Vienaip ar kitaip deklarantas turi pasikliauti trečiųjų asmenų informacija, siekdamas įsitikinti krovinio pateikimu muitiniam tikrinimui. Gavęs duomenis, kad vairuotojas yra atvykęs reikiamu adresu, elektroniniu būdu teikdamas eksporto deklaracijas ir deklaruodamas duomenis, M. S. buvo įsitikinęs, kad vairuotojas laukia tinkamoje zonoje muitinės teritorijoje. Pateiktos nuotraukos patvirtina, kad įvažiavimas į krovinių postą yra sudėtingas. Nors Institucijos apeliaciniame skunde ir prie jo pridėtose nuotraukose nurodoma, kad šalia muitinės pastato, adresu Jovarų g. 3, Kaune, yra nuoroda, kad pastate yra administracija, bei nuoroda, kur yra krovinių postas, tačiau iš ant stendo su nuorodomis esančios rodyklės į krovinių postą galima spręsti, kad reikia sukti į postą iš karto prie administracijos pastato, kur nėra pravažiavimo, o ne dar važiuoti rodyklės kryptimi, kol rasi kelio ženklą.

22. Taigi, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog M. S. veikė laikydamasis teisės aktų, reglamentuojančių muitinės procedūras, reikalavimų, o tai, kad fiziškai prekės buvo pristatytos per 50 min, nei pateikta informacija, jog prekės jau muitinėje, negali būti traktuojama kaip prekių nepateikimas muitiniam tikrinimui. Atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, asmuo neturėjo jokio realaus pagrindo manyti, jog jo nurodomi duomenys ir atliekami veiksmai yra neteisingi ar kad toks jo veikimo pobūdis bus pripažintas kaip priešingas teisei. Šiuo atveju apeliantas nesiekė tyčia ar dėl neatsargumo suklaidinti muitinę. Priešingai, jis ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad transporto priemonė kuo greičiau atsidurtų krovinių poste. Esant tokioms aplinkybėms, M. S. veiksmuose nėra ne tik objektyviųjų nusižengimo požymių prekių nepateikimo muitiniam tikrinimui atlikti, bet ir subjektyviosios nusižengimo pusės – kaltės nei tyčios, nei neatsargumo forma.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno teritorinės muitinės direktoriaus apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.