Panevėžio apygardos teismo nutarimas

2021-05-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-76-366/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutarimas · 2021-04-14Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
  2. ApeliacijaNutarimas · 2021-05-27Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-05-27
Bylos Nr.
AN2-76-366/2021
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00142-2021-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
Teisėjas
Sigitas Bagdonavičius (pirm.)
Pažeidėjas
A. K.
Advokatai
Eligijus Vinckus
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-76-366/2021
Proceso Nr. 4-08-3-00142-2021-7Procesinio sprendimo kategorija 21.11.11 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 27 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius,sekretoriaujant Rima Pačešiūnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K.,atstovui advokatui Eligijui Vinckui,Kauno teritorinės muitinės atstovei Redai Gervelytei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-04-14 nutarimo administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. K. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-04-14 nutarimu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 211 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) bauda už tai, kad jis 2020 m. lapkričio 12 d., būdamas UAB „T“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) atstovu ir atstovaudamas UAB „S“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), 8:32 val. Muitinės duomenų apdorojimo sistemoje (Toliau – MDAS) muitiniam tikrinimui ir įforminimui pateikė elektroninę importo deklaraciją (Toliau – EID) Nr. (duomenys neskelbtini) - duomenis prekei, kuri turėjo būti atgabenta į paskirties muitinės įstaigą su tranzito lydinčiu dokumentu T1 Nr. (duomenys neskelbtini) (2020 m. lapkričio 11 d.). EID Nr. (duomenys neskelbtini) (2020 m. lapkričio 12 d.) prekės pateikimo įstaiga nurodyta LTPR2000, t. y. Panevėžio I kategorijos postas Ramygalos g. 151, Panevėžys. 8.39 val. Panevėžio I kategorijos posto pareigūnai, atliekantys Bendrijos/bendrosios tranzito procedūros įforminimą, patikrino prekių pristatymo į paskirties įstaigą faktą, tačiau prekių pateikimo vietoje nei prekės, nei transporto priemonės valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini)nerado. 8:42 val. MDAS EID Nr. (duomenys neskelbtini) (2020 m. lapkričio 12 d.) įforminimas užbaigtas.

Šalies argumentai

2. A. K. atstovas advokatas E. Vinckus pateikė apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2021-04-14 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-255-749/2021 ir administracinio nusižengimo teiseną A. K. atžvilgiu nutraukti. Mano, kad teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, neteisingai įvertino Protokolo turinį ir padarė esminių proceso teisės pažeidimų, kas turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui. Be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė apelianto teisę į veiksmingą gynybą, kuomet Institucijos surašytame protokole buvo nurodytos vienos teisės aktų (SMK 5 str. 8, 33 p., 134 str. 1 d., 170 str. 1 d.) normos, kurių reikalavimai esą buvo pažeisti, tačiau pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime jau nurodomos kitos teisės aktų normos (SMK 158 str. 1 d. ir 3 d., 188 str. c punktas bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-04-27 įsakymo Nr. 1B-414 6.5 p., ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017-11-29 įsakymo Nr. 1B-1001 1.1.1., 1.1.2 p.) nuostatos, kurių reikalavimų neva nesilaikė apeliantas. Taigi, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutarimą neturėjo teisinio pagrindo išplėsti kaltinimo, nurodant naujus teisės aktus kurių reikalavimai esą buvo pažeisti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Tiek iš protokolo, tiek iš 2021-03-16 tarnybinio pranešimo Nr. 4B-(P)-658 turinio aiškiai matyti, kad prekių pateikimo įstaiga LTPR2000, t. y. Panevėžio I kategorijos posto pareigūnai 8. 39 val. tikrino Bendrijos/bendrosios tranzito procedūros, vykdytos pagal tranzito lydintįjį dokumentą T1 Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų prekių pristatymo (transporto priemone valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) į paskirties įstaigą faktą, o ne EID Nr. (duomenys neskelbtini) (2020-11-12) deklaruotų prekių pristatymo faktą. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylos medžiagą pirmiausiai turėjo įvertinti būtent T1 tranzito deklaracijoje Nr. T1 Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotų prekių pristatymo paskirties muitinės įstaigai aplinkybes ir pačių muitinės pareigūnų veiksmus dėl prekių atvykimo neįregistravimo NTKS, o ne analizuoti EID Nr. (duomenys neskelbtini)pateikimo ir įforminimo aplinkybes.

4. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (UAB T 2020-11-12 8.12 val., išsiųstas elektroninis laiškas muitinei el. pašto adresu: Dr20@lrmuitine.lt. 2020-11-12 8.10 val. pateiktas pranešimas - talonas apie transporto priemonių, prekių ir dokumentų pristatymą į muitinės įstaigą (LTPR2000), transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vairuotojo I. A. N. paaiškinimas, VSATIS duomenys, apelianto 2020-12-05 paaiškinimas, Muitinės duomenų apdorojimo sistemos (toliau - MDAS) išrašas) vienareikšmiškai patvirtina, kad T1 tranzito deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotos prekės, gabentos transporto priemonėje, valst.nr. (duomenys neskelbtini) 2020-11-12 8.20 val. faktiškai buvo muitinio tikrinimo vietoje, tačiau būtent Panevėžio I kategorijos posto pareigūnai šio atvykimo neužregistravo NTKS, nors apeliantas el. paštu 2020-11-12 8 val. 12 min. išsiuntė prašymą užregistruoti T1 tranzito deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotų prekių atvykimą.

5. Taigi, aplinkybė, kad EID Nr. (duomenys neskelbtini) pateikimo metu (2020-11-12, 8 val. 32 min.) formaliai, pačios muitinės administruojamoje ir kontroliuojamoje NTKS dar nebuvo užregistruotas T1 tranzito deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotų prekių atvykimas į paskirties muitinės įstaigą, nėra ir negali būti pagrindas A. K. traukti administracinėn atsakomybėn už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą (ANK 211 str. 2 p.), nes pati paskirties muitinės įstaiga prieš užbaigdama EID Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotų prekių įforminimą (2020-11-12 8 val. 42 min.), privalėjo 8 val. 20 min. NTKS užregistruoti T1 tranzito deklaracijoje Nr(duomenys neskelbtini)deklaruotų prekių atvykimą. To nepadarę Panevėžio I kategorijos posto pareigūnai, dirbtinai sukūrė sąlygas administracinėn atsakomybėn patraukti apeliantą. Pirmosios instancijos teismas dėl šių esminių aplinkybių apskritai nepasisakė ir tik deklaratyviai nurodė, kad prekės į jų pateikimo vietą nebuvo atgabentos.

6. Apelianto atstovas skunde pažymi, kad administracinėn atsakomybėn pagal ANK 211 str. 2 d. atsakingas asmuo galėtų būti traukiamas tik tuomet, jei būtų nustatyta, kad prekės apskritai nepateiktos muitiniam tikrinimui, tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad EID Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotos ir UAB „S" priklausančios prekės 2020-11-12 8 val. 42 min. visgi buvo išleistos į laisvą apyvartą, nepaisant to, kad T1 tranzito deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini)paskirties muitinės įstaigoje užbaigta vėliau. EID Nr. (duomenys neskelbtini)įforminimas prekių išleidimo muitinės įstaigoje neabejotinai reiškia, kad muitinės formalumai atlikti ir EID muitinis įforminimas importo įstaigoje laikomas baigtu. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. K. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 str. 2 d., sudėtis yra visiškai nepagrįsta ir prieštaraujanti bylos medžiagai.

7. Nagrinėjamu atveju, A. K. apskritai negalėjo būti laikomas atsakingu už T1 tranzito deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) registravimą pačios muitinės kontroliuojamoje NTKS.

8. ANK 211 str. numatytos dvi alternatyvios veikos už kurių pažeidimą galima būtų traukti administracinėn atsakomybėn: (i) kai prekės nepateikiamos per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti; (ii) prekės deklaruojamos pažeidžiant nustatytą tvarką.

9. Apeliantas negalėjo būti patrauktas atsakomybėn dėl pirmosios veikos, nes jis nebuvo tranzito procedūros vykdytojas (šiuo atveju T1 deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) 50 langelyje - vykdytojas nurodytas (duomenys neskelbtini)), kuriam ir kyla pareiga pristatyti prekes per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą. Be to, nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad T1 tranzito deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini)deklaruotos prekės per nustatytą terminą (šiuo atveju iki 2020-11-13) nebuvo pristatytos muitinės formalumas atlikti.

10. Apeliantas negalėjo būti patrauktas atsakomybėn ir dėl antrosios veikos (prekės deklaruojamos pažeidžiant nustatytą tvarką), nes bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad su T1 tranzito deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) atgabentos prekės 2020-11-12 8 val. 42 min. įforminus EID Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išleistos į laisvą apyvartą. Skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių apskritai nepasisakė, todėl nenustačius dėl kokios gi konkrečios ANK 211 str. numatytos veikos pažeidimo apeliantas traukiamas atsakomybėn (ar dėl to, kad prekės nepateiktos per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą, ar kad prekės deklaruotos pažeidžiant nustatytą tvarką) teismo išvada, kad Apelianto veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 str., sudėtis yra visiškai nepagrįsta ir nemotyvuota.

Žemesnės instancijos teismas

11. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ANK 211 str. įtvirtinta blanketinė teisės norma, nukreipianti į Europos Sąjungos muitinių veiklą reglamentuojančius teisės aktus, tačiau teismas savo iniciatyva neturėjo teisinio pagrindo ieškoti ir nurodyti teisės aktų nuostatų dėl kurių pažeidimo Apeliantas nebuvo kaltinamas surašant Protokolą.

12. SMK 5 str. 8 punkte numatyti muitinės formalumai, visos operacijos, kurias asmuo ir muitinė turi atlikti, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų; 33 p. numato, kad prekių pateikimas muitinei, tai pranešimas muitinei apie prekių pristatymą į muitinės įstaigą arba bet kurią kitą muitinės nustatytą arba muitinei priimtiną vietą ir galimybę atlikti šių prekių muitinį tikrinimą.

13. SMK 134 str. 1 d. numatyta, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti jos tikrinamos. SMK 170 str. 1 d. numatyta, kad muitinės deklaraciją gali pateikti bet kuris asmuo, kuris gali pateikti visą informaciją, reikalingą taikant nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai įforminti deklaruotos prekės, atlikimo tvarką. Šis asmuo taip pat turi galėti pateikti atitinkamas prekes muitinei arba užtikrinti, kad tos prekės jai būtų pateiktos. Taigi, įvertinus SMK 5 str. 8 ir 33 p., matyti, kad jie apibrėžia muitinės formalumų ir prekių pateikimo muitinei sąvokas, tačiau nenustato pareigos deklarantui pačiam įregistruoti NTKS prekių atvykimo (elektroninis pranešimas IE006 „Atvykimas įregistruotas" išsiųstas išvykimo muitinės įstaigai). SMK 134 str. 1 d. apskritai skirtas pačiai muitinei, kad prekės gali būti jos tikrinamos, o SMK 170 str. 1 d. be kita ko numatyta, kad muitinės deklaraciją pateikęs asmuo tik turi galėti pateikti atitinkamas prekes muitinei arba užtikrinti, kad tos prekės jai būtų pateiktos, tačiau po muitinės deklaracijos įforminimo ir prekių išleidimo momento vis dar turėti galimybę pateikti atitinkamas prekes muitinei asmuo neprivalo, kaip ir neprivalo rinkti ir turėti tokio pobūdžio įrodymų. Taigi, pažeisti SMK 134 str. 1 d. reikalavimų apeliantas apskritai negalėjo, nes šio straipsnio nuostatos taikomos ne deklarantui, bet pačiai muitinei, kaip ir negalėjo pažeisti SMK 170 str. 1 d. reikalavimų, nes apeliantas muitinei pateikė visą informaciją apie deklaruojamas prekes ir 2020-11-12 8 val. 10 min. el. pašto adresu: pr20(S)lrmuitine.lt išsiuntė prašymą užregistruoti atvykimą bei pateikė pranešimą - taloną apie transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prekių, deklaruotų T1 tranzito deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir dokumentų pristatymą į muitinės įstaigą (LTPR2000).

14. SMK 15 str. numato, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą, o ne už prekių atvykimo registravimą pačios muitinės kontroliuojamoje NTKS. Pirmosios instancijos teismo cituojamos Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-04-27 įsakymo Nr. 1B-414 6.5 p., ir 2017-11-29 įsakymo Nr. 1B-1001 1.1.1 bei 1.1.2 punktų nuostatos taip pat nenustato pareigos deklarantui pačiam įregistruoti NTKS priemonėmis prekių atvykimo. Taigi, įvertinus minėtų teisės aktų turinį matyti, kad nei teismo nurodytos SMK, nei nacionalinės teisės aktų nuostatos nenustato jokios muitinės formalumų atlikimo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas nesilaikė muitinės formalumų atlikimo tvarkos yra visiškai nepagrįsta. Dar daugiau, pati muitinė įformindama EID Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino, kad deklaracijoje nurodytos prekės pateiktos muitinei, nes vadovaujantis teismo nurodyto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-04-27 įsakymo Nr. 1B-414 6.5 p., minėta EID buvo priimta ir MDAS įforminimas užbaigtas 8 val. 42 min. Taigi ir šios aplinkybės patvirtina, kad minėto įsakymo nuostatos nebuvo pažeistos.

15. Be to, teismo cituojamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017-11-29 įsakymo Nr. 1B-1001 1.1.2. p. (aktualioje redakcijoje 1.1.5 punktas) yra skirtas pačiai muitinei dėl prekių taikant Sąjungos/bendrosios tranzito procedūrą atvykimo įregistravimo NTKS, išsiunčiant išvykimo muitinės įstaigai elektroninį pranešimą IE006 „Atvykimas įregistruotas", todėl apeliantui nesuprantama kaip jis galėjo pažeisti šio įsakymo nuostatas. Dar daugiau, šiame punkte nėra nustatyta, kad deklarantas apskritai negali pateikti per MDAS importo deklaracijos, kol pačios muitinės kontroliuojamoje NTKS nėra įregistruotas prekių atvykimas, nors prekės fiziškai jau yra pateiktos muitinei. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad pagal minėto įsakymo nuostatas pats muitinės pareigūnas negalėjo įforminti EID Nr. (duomenys neskelbtini), kol NTKS priemonėmis formaliai neįregistravo prekių atvykimo. Taigi, įvertinus aptartas nuostatas matyti, kad minėtoje EID deklaruotos prekės buvo pateiktos muitiniam tikrinimui ir užbaigus įforminimą išleistos į laisvą apyvartą, sumokėjus visus privalomus importo mokesčius.

16. Esant tokiai situacijai akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn pagal ANK 211 str. 2 d., apeliantas patrauktas nepagrįstai, nes prekės buvo pateiktos muitiniam tikrinimui ir deklaruotos muitinei, todėl muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimas, numatytas minėtame ANK straipsnyje, nebuvo padarytas. Toks muitinės pareigūnų elgesys, kuomet reikalaujama, kad importo deklaracija muitiniam tikrinimui būtų pateikta tik tuo metu, kai jie formaliai užbaigs T1 tranzito deklaraciją, vertintinas kaip teisiškai ydingas, pažeidžiantis teisinio tikrumo principą ir nesudarantis prielaidų deklarantui savo elgesį orientuoti pagal teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju, apeliantui pateikus prašymą muitinei užregistruoti atvykimą ir prekes fiziškai pristačius muitiniam tikrinimui į paskirties įstaigą, apeliantas negalėjo numatyti, kad toks jo veikimo pobūdis bus pripažintas kaip priešingas teisei. Kaip jau buvo minėta, ginčo prekės 2020-11-12 8 val. 42 min. buvo išleistos importui, todėl akivaizdu, kad dėl T1 tranzito deklaracijos neužregistravimo NTKS jokių neigiamų padarinių neatsirado. Be to, jokiame teisės akte nėra apibrėžto konkretaus prekių pateikimo fiziniam patikrinimui momento.

17. Apelianto įsitikinimu, muitinės pareigūnui priėmus ir įforminus pateiktą EID, nėra jokio teisinio pagrindo atsakomybėn traukti deklaraciją pateikusį asmenį dėl to, kad T1 tranzito deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) patys Panevėžio I kategorijos posto pareigūnai neužregistravo NTKS, nors įformino EID. Atsižvelgiant į tai, kad T1 tranzito deklaracija dėl pačių muitinės pareigūnų veiksmų nebuvo laiku užregistruota NKTS, tačiau buvo priimta ir išleista EID, apeliantas jokių muitinės formalumų atlikimo pažeidimų nepadarė.

18. Įvertinus šias aplinkybes akivaizdu, kad visi privalomi muitinės formalumai buvo atlikti ir pačios muitinės patvirtinti, todėl apelianto veikos kvalifikavimas pagal ANK 211 str. 2 d, yra negalimas, nes, kaip jau buvo minėta, apeliantas suteikė Panevėžio I kategorijos posto pareigūnams visą reikalingą informaciją, kurios reikia prekių muitiniam tikrinimui atlikti, ir pateikė prekes atitinkamų muitinės procedūrų įforminimui.

19. Šiuo atveju apeliantas nesiekė tyčia ar dėl neatsargumo suklaidinti muitinę. Priešingai, jis ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad T1 tranzito deklaracijoje Nr(duomenys neskelbtini)deklaruotų prekių atvykimas būtų užregistruotas NTKS. Papildomai pažymėtina, kad apeliantas jokios informacijos nuo muitinės pareigūnų nenuslėpė. Muitinei buvo pateikti visi jo turimi dokumentai, susiję su ginčo prekėmis. Teismas dėl šių aplinkybių apskritai nepasisakė ir jų nevertino. Taigi, teismas, neteisingai taikydamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklės, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl apelianto veikos kvalifikavimo. Byloje liko abejonių, ar pakanka duomenų išvadoms, kad tam tikri faktai egzistuoja ir kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas iš esmės apsiribojo KTM pateikta interpretacija dėl muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimo.

Žemesnės instancijos teismas

20. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei vienoje iš aukščiau minėtų SMK normų nėra apibrėžtas konkretus laiko tarpas, per kurį turi būti fiziškai pateikiamos prekės tikrinimui. Preziumuojama tik tai, kad toks patikrinimas turi būti atliekamas kuo greičiau ir tokiam patikrinimui atlikti neturėtų būti sudaromos kliūtys. Tai patvirtina ir Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (toliau - Kioto konvencija) pakeitimo protokolo 3.33 p., kuris aiškiai nurodo, jog muitinei nusprendus, kad deklaruojamas prekes reikia tikrinti, toks tikrinimas atliekamas kiek įmanoma greičiau po to, kai užregistruojama prekių deklaracija.

21. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Antai, Kauno apygardos teismas 2018-01-03 nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-18-245/2018 konstatavo, kad svarbus yra deklaranto pareigos pateikti muitiniam patikrinimui prekes atsiradimo momentas. Iš Sąjungos muitinės kodekso ir Kioto konvencijos nuostatų matyti, kad asmuo prekes muitiniam patikrinimui privalo pristatyti nedelsiant. Tačiau nei šiuose teisės aktuose, nei jokiame kitame teisės akte, reglamentuojančiame muitinės procedūras, nėra nurodyta apibrėžto konkretaus prekių pateikimo fiziniam patikrinimui momento. Taigi, už nenustatytos muitinės formalumų atlikimo tvarkos tariamą nesilaikymą asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes tokiu atveju nebūtų atskleisti objektyvieji administracinio užsižengimo požymiai (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2021-03-12 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-72-651/2021).

Žemesnės instancijos teismas

22. Be to, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2017-07-21 ?sakymo Nr. 1B-615 1.1.1 punkte taip pat nėra įtvirtintas deklaracijų (tranzito ar importo) pateikimo eiliškumas. Šiame punkte tik akcentuojama, kad nereikia pateikti elektroninio pranešimo apie prekių pateikimą, jeigu importo deklaracija pateikiama kartu su prekėmis.

23. Kaip jau buvo minėta, 2020-11-12 8 val. 42 min. MDAS sistemoje užbaigus EID Nr. (duomenys neskelbtini)įforminimą, nepriklausomai nuo to, kad Panevėžio I kategorijos posto pareigūnai 8 val. 39 min. tikrindami Bendrijos/bendrosios tranzito procedūros, vykdytos pagal tranzito lydintįjį dokumentą T1 Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų prekių pristatymo (transporto priemone valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paskirties įstaigą faktą, dar nebuvo užregistravę NTKS, nėra ir negali būti pagrindas apeliantą kaltinti dėl prekių nepateikimo. Todėl esant tokioms aplinkybėms, asmens veiksmuose nėra ne tik objektyviųjų nusižengimo požymių - prekių nepateikimo muitiniam tikrinimui atlikti, bet ir subjektyviosios nusižengimo pusės - kaltės.

24. Skunde pažymima, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (ANK 630 str. 2 d.), nors apeliantas kaltės nepripažino. Nagrinėjamu atveju apelianto kaltės turinys visiškai neatskleistas, todėl ir šiuo pagrindu apelianto veiksmų kvalifikavimas pagal ANK 211 str. 2 d. yra negalimas. Kita vertus, įvertinus visus byloje esančius duomenis, akivaizdu, kad apelianto veiksmai šioje situacijoje nesiekė tokio neteisėtumo lygio, kad jam būtų galima inkriminuoti ANK 211 str. 2 d. numatytą administracinį nusižengimą ir skirti neproporcingo dydžio baudą.

25. Byloje pateiktas A. K. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus prašymas priteisti A. K. bylinėjimosi išlaidas, kurias jis patyrė advokato pagalbai apmokėti rengiant apeliacinį skundą ir atstovaujant teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

26. Apeliacinis skundas tenkintinas.

27. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

28. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovas advokatas Eligijus Vinckus nesutinka su jo atstovaujamojo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 211 straipsnio 2 dalį, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes ir nepagrįstai nusprendė, kad A. K. veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

29. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

30. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs A. K. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 211 straipsnio 2 dalyje, padaryme.

31. ANK 211 straipsnyje numatyta atsakomybė už muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimą. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimas pažeidžiant nustatytą tvarką pažeidimas padarytas pakartotinai. Šiuo atveju A. K. nubaustas už vieną iš alternatyvių nusižengimo sudėčių – už prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti.

32. Pažymėtina, kad ANK 211 straipsnyje įtvirtinta teisės akto norma yra blanketinė, nukreipianti į Europos Sąjungos muitinių veiklą reglamentuojančius teisės aktus. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso (toliau – SMK), 139 straipsnio 1 dalis numato, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia vienas iš šių asmenų: į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo; asmuo, kurio vardu arba kurio interesais veikia prekes į tą teritoriją įvežęs asmuo; asmuo, prisiėmęs atsakomybę už prekių vežimą po to, kai jos buvo įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją. SMK 5 str. 8 punkte numatyti muitinės formalumai, visos operacijos, kurias asmuo ir muitinė turi atlikti, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų; 33 p. numato, kad prekių pateikimas muitinei, tai pranešimas muitinei apie prekių pristatymą į muitinės įstaigą arba bet kurią kitą muitinės nustatytą arba muitinei priimtiną vietą ir galimybę atlikti šių prekių muitinį tikrinimą. SMK 134 str. 1 d. numatyta, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti jos tikrinamos. SMK 170 str. 1 d. numatyta, kad muitinės deklaraciją gali pateikti bet kuris asmuo, kuris gali pateikti visą informaciją, reikalingą taikant nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai įforminti deklaruotos prekės, atlikimo tvarką. Šis asmuo taip pat turi galėti pateikti atitinkamas prekes muitinei arba užtikrinti, kad tos prekės jai būtų pateiktos.

33. Reglamento 172 straipsnio 1 dalyje, nurodyta, kad muitinė iš karto priima muitinės deklaracijas, kurios atitinka šiame skyriuje nustatytas sąlygas, jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei. Taip pat Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1B-414 „Dėl bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos patvirtinimo“ 6.5 papunktyje yra įtvirtinta analogiška nuostata nurodanti, kad muitinei pateikta pasirašyta deklaracija priimama, jeigu deklaracijoje nurodytos prekės pateiktos muitinei. Pažymėtina, kad elektroniniu būdu pateikta deklaracija turi tokią pat juridinę galią, kaip asmens pasirašyta ir įprasta tvarka pateikta deklaracija.

34. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą privalu pateikti prekes muitinei prieš pateikiant arba tuo pačiu momentu kai pateikiama elektroninė deklaracija su pranešimu apie prekių pateikimą muitinei, o to nepadarius, laikoma, kad padarytas pažeidimas.

35. Byloje nustatyta, kad UAB „T“ atstovas A. K., atstovaudamas UAB „S“ 2020-11-12 8.12 val. išsiuntė tranzito deklaraciją el. paštu pr20@lrmuitine.lt. Kadangi el. pašto adresas naujas, telefonu pasitikslino ar muitinė ją gavo. 8.27 val. sulaukęs skambučio iš muitinės, patvirtino, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini)yra muitinio tikrinimo vietoje. 8.32 val. A. K. Muitinės duomenų apdorojimo sistemoje (toliau MDAS) muitiniam tikrinimui ir įforminimui pateikė elektroninę importo deklaraciją (toliau – EID) Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nustatyta, kad muitinės pareigūnai, atliekantys tranzito procedūros įforminimą, 8.39 val. prekių pateikimo vietoje nei prekės, nei transporto priemonės (duomenys neskelbtini)nerado. 8.42 val. MDAS EID įforminimas užbaigtas. Dėl paminėtų aplinkybių ginčo nėra, tačiau sprendžiant A. K. kaltės klausimą, minėtų aplinkybių nepakanka.

36. Teismo posėdžio metu Kauno teritorinės muitinės atstovė Reda Gervelytė nurodė, kad nėra jokio įrodymo, kad nuo 8 iki 8.32 val. transporto priemonė su prekėmis buvo muitinės teritorijoje, adresu Ramygalos g. 151, Panevėžyje. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra įrodymų (liudytojų parodymų, vaizdo įrašų ar kt.), kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini)su prekėmis muitinio tikrinimo vietoje iš viso nebuvo muitinės teritorijoje. Kaltinimas grindžiamas tik tarnybiniu pranešimu, kad muitinės pareigūnai 8.39 val. prekių pateikimo vietoje nei prekės, nei transporto priemonės (duomenys neskelbtini)nerado. Pirmiausiai formuluotė „nerado“ anaiptol nereiškia, kad tos transporto priemonės muitinės teritorijoje nebuvo. Be to nėra jokių objektyvių įrodymų, kad minėta transporto priemonė buvo ieškoma būtent 8.39 val., o ne po 8.42 valandos. Jei iš tikrųjų transporto priemonės buvo pasigesta dar iki MDAS EID įforminimas užbaigtas ir prekių išleidimo į laisvą apyvartą, logiška būtų buvę paklausti muitinės tarpininko kur prekės, kas ir buvo padaryta geru pusvalandžiu vėliau. Taip pat neaišku kodėl tyrimas dėl prekių nepateikimo nebuvo pradėtas tuoj pat po aptariamos muitinės procedūros – administracinio nusižengimo protokolas surašytas tik po keturių mėnesių, t. y. 2021-03-16.

37. A. K. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad po muitinės pareigūno skambučio 8.27 val., kurio metu jis (A. K.) patvirtino, kad transporto priemonė yra muitinio tikrinimo vietoje, manydamas, kad tranzitas užregistruotas, 8.32 val. pateikė IE 515 pranešimą. Nuo 8.10 val. iki 8.32 val. joks muitinės pareigūnas neskambino ir neprašė pateikti prekių, nesakė, kad jų neranda. Manė, kad muitinės procedūra vyksta sklandžiai, todėl gavęs iš muitinės pranešimą (IEI29LT) „Išleista eksporto/importo įstaigoje“, kas reiškia, jog prekes galima gabenti iškrovimui, paskambino vairuotojui ir leido išvykti. Kiek atsimena, pranešimą gavo ne 8.42 val., o už kokių 5 minučių. Praėjus pusvalandžiui, muitinės darbuotojai, neradę prekių, paprašė pateikti paaiškinimą, todėl išsikvietė vairuotoją A. I.. A. I. muitinės poste surašė paaiškinimą, kuriame jis nurodo, kad 2020 m. lapkričio 12 d. ryte pridavė dokumentus muitinės tarpininkui ir šis nurodė vykti į muitinės teritoriją, esančią Ramygalos g. 151. Į muitinės teritoriją atvyko apie 8.20 val. Telefonu gavęs muitinės tarpininko leidimą išvykti, išvažiavo iš muitinės teritorijos krovinio iškrovimui. Tame pačiame lape paaiškinimą parašė kitas vairuotojas A. A. T., nesusijęs su šia byla, jis nurodė matęs muitinės teritorijoje A. I. vairuojamą mašiną.

38. Apeliacinės instancijos teisme Kauno teritorinės muitinės atstovė Reda Gervelytė paaiškino, kad importo ir tranzito procedūros seka viena po kitos. Pateikus importo deklaraciją 8.32 val., priimtas sprendimas netikrinti prekių, todėl jos išleistos į laisvą apyvartą, netikrinant ar toje vietoje yra prekės, ar ne, tačiau paprastai leidimą transporto priemonei išvykti liudija atžyma muitinės talono (Pranešimo – talono apie transporto priemonių, prekių ir dokumentų pristatymą į muitinės įstaigą ar bet kokią kitą muitinės nustatytą patvirtintą vietą) antroje pusėje (b. l. 20). Muitinės atstovė nurodė, kad kai vairuotojas atvažiuoja į muitinės teritoriją, pirmą talono pusę užpildo asmuo apie atvykimą, o antrą pusę – muitinė apie išvykimą. Iš tikrųjų bylos 20 lape esančio Pranešimo – talono apie transporto priemonių, prekių ir dokumentų pristatymą į muitinės įstaigą ar bet kokią kitą muitinės nustatytą patvirtintą vietą antra pusė yra neužpildyta. Atsakydamas muitinės atstovės argumentą, A. K. nurodė, kad tranzito deklaraciją ir užpildytą muitinės taloną muitinei pateikė el. paštu vienu metu. Muitinės talono šaknelės (talono antros pusės) nelaukė, nes turėjo rašytinį muitinės pranešimą, kad prekės yra išleistos. Žinojo, kad šaknelė turi būti atiduota vairuotojui, bet karantino metu tos šaknelės nėra gavęs nei vienas vairuotojas. Muitinės atstovė šio A. K. teiginio nepaneigė, atsakydama: „Negaliu pasakyti, kaip buvo šiuo atveju su ta šaknele“. Be to įtakos A. K. manymui, kad muitinės procedūra baigta, galėjo turėti ta aplinkybė, kad fizinis prekių tikrinimas muitinėje nėra dažna procedūra - prekių tikrinimo būtinumą sprendžia muitinės kompiuterizuota sistema ir tokie atvejai, A. K. žodžiais tariant, sudaro 1-2 procentus. Kaip posėdžio metu nurodė advokatas E. Vinckus, esant sprendimui tikrinti prekes, vadovaujantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016-10-11 įsakymu nustatyta tvarka, siunčiama žinutė IE60LT, iš kurios deklarantas žino, kad jo prekės bus tikrinamos. Nagrinėjamu atveju muitinė tokio pranešimo nesiuntė. Taigi, aptartomis aplinkybėmis lieka nepaneigta A. K. versija, kad transporto priemonė su prekėmis buvo pristatyta į muitinės teritoriją apie 8 val., tačiau jis 8.42 val. gavęs rašytinį muitinės pranešimą, kad prekės yra išleistos, suprato, kad muitinės procedūra baigta, todėl nurodė vairuotojui važiuoti į prekių iškrovimo vietą.

39. Apibendrinant ta kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. K. kaltė, kuri grindžiama tik pareigūno tarnybiniame pranešime išdėstyta informacija, kad krovinys nebuvo rastas, yra neįrodyta.

40. Iš LITEKO informacinės sistemos matyti, kad A. K. traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl analogiškų aplinkybių muitinės procedūros metu ne pirmą kartą, tačiau tai neduoda pagrindo daryti išvadą, kad A. K. ir šį kartą padarė administracinį nusižengimą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Kauno teritorinė muitinė nesurinko pakankamai patikimų duomenų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, o pirmosios instancijos teismas visų bylos aplinkybių išsamiai neištyrė, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą dėl įrodymų pakankamumo grįsti A. K. kaltei pažeidus muitinės formalumų atlikimo tvarką.

41. Šiame kontekste pažymėtina, kad dėl neaiškios institucijoje nustatytos muitinės formalumų atlikimo tvarkos, duodančios pagrindą savaip interpretuoti jos nuostatas, riziką turi prisiimti pati įnstitucija.

42. Neįrodžius A. K. kaltės dėl ANK 211 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-04-14 nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo teisena A. K. atžvilgiu nutrauktina.

43. Byloje pateiktas A. K. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus prašymas priteisti A. K. 943,80 erų bylinėjimosi išlaidų, kurias jis patyrė advokato pagalbai apmokėti rengiant apeliacinį skundą ir atstovaujant teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme. Kadangi administracinėn traukiamo asmens apeliacinis skundas tenkinamas, yra teisinis pagrindas spręsti klausimą dėl jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, vadovaujantis ANK 666 straipsnyje ir BPK 103–106 straipsniuose numatyta tvarka bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021.

44. Vertinant atstovavimo išlaidų pagrįstumo klausimą būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, sprendžiamų klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas gali nepriteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

45. Aukštesnės instancijos teismas įvertinęs administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, tai, kad advokatas posėdyje dalyvavo per Zoom programą, daro išvadą, kad protingumo ir sąžiningumo principus atitinkanti suma už apeliacinio skundo surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme yra 400 eurų, taigi ši suma ir priteistina UAB „T“. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl taikant įstatymo analogiją nurodytos proceso išlaidos priteistinos iš valstybės.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu ir 666 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-04-14 nutarimą dėl A. K. nubaudimo pagal ANK 211 straipsnio 2 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Priteisti UAB „T“ iš valstybės 400 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Sigitas Bagdonavičius