Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. sausio 18 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos teritorinė muitinė (toliau – Institucija) 2020 m. spalio 20 d. nutarimu A. Š. pripažino kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 211 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jai paskyrė 900 Eur baudą už tai, kad ji, būdama UAB „W.“ muitinės tarpininko atstove, 2020 m. gegužės 6 d., 17.44 val. Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postui Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (MDAS) priemonėmis pateikė importo deklaracijas: 20LTLC0100IM06D4D0 – deklaruojama prekė – automobilis 2008 m. VOLVO XC70 CROSS COUNTRY (VIN: (duomenys neskelbtini)) pilkos spalvos, benzinas, su defektais; 20LTLC0100IM06D4B3 – deklaruojama prekė – automobilis – 2009 m. AUDI A4 (VIN: (duomenys neskelbtini)) pilkos spalvos, benzinas, su defektais. Deklaracijos buvo nukreiptos į raudoną kanalą (RATIS patikrinimo aktas Nr. 20LTLC0100IM1188508 ir Nr. 20LTLC0100IM1188441). Atlikus muitinį tikrinimą rasta nedeklaruotų prekių: automobilio VOLVO XC70 bagažinėje ir salono galinėje pusėje rasta – dvi stumdomos žoliapjovės, du agregatai, naudojami sodo darbams atlikti, du žibaliniai šildytuvai. Kito automobilio AUDI A4 bagažinėje rasta – vienas baltos spalvos žibalinis šildytuvas. UAB „W.“ muitinės tarpininkė A. Š. savo veiksmais pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Tarybos Parlamento ir tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnį ir 2015 m. liepos 28 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo patikslinamos kai kurio Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 Priedo antraštinės dalies, 3 skirsnio 7 pastraipą.

2. Administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo A. Š. su priimtu nutarimu nesutiko ir jį apskundė teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

8. ANK 5 straipsnyje administracinis nusižengimas yra laikomas šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeidė muitinės formalumų atlikimo tvarką, t. y. prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimas pažeidžiant nustatytą tvarką. Pažymėtina, kad ANK 211 straipsnyje įtvirtinta teisės akto norma yra blanketinė, nukreipianti į Europos Sąjungos muitinių veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

9. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 952/2013, patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso, (toliau – ESMK) 158 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visos prekės, kurioms norima įforminti muitinės procedūrą, išskyrus laisvosios zonos procedūrą, deklaruojamos atitinkamai procedūrai įforminti. ESMK 15 straipsnio 2 dalies a punktas nustato, kad, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Europos Sąjungos Komisijos deleguotojo reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje nurodyta, kad deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: 1) deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; 2) kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; 3) visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą. Šios nuostatos apibrėžia subjektą, kuris atsakingas už pirmiau paminėtų pareigų tinkamą įvykdymą, tačiau nei konkrečios prekių deklaravimo tvarkos, nei už jos pažeidimus taikomų sankcijų nenustato.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. Š., būdama UAB „W.“ muitinės tarpininko atstove, 2020 m. gegužės 6 d., 17.44 val. Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postui Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (MDAS) priemonėmis pateikė importo deklaracijas: 20LTLC0100IM06D4D0 – deklaruojama prekė – automobilis 2008 m. VOLVO XC70 CROSS COUNTRY (VIN: (duomenys neskelbtini)) pilkos spalvos, benzinas, su defektais; 20LTLC0100IM06D4B3 – deklaruojama prekė – automobilis – 2009 m. AUDI A4 (VIN: (duomenys neskelbtini)) pilkos spalvos, benzinas, su defektais. Deklaracijos buvo nukreiptos į raudoną kanalą (RATIS patikrinimo aktas Nr. 20LTLC0100IM1188508 ir Nr. 20LTLC0100IM1188441). Atlikus muitinį tikrinimą automobilių XC70 ir AUDI A4 bagažinėse ir salono galinėje pusėje rastos – 2 stumdomos žoliapjovės, 2 agregatai, naudojamiems sodo darbams atlikti, 3 žibaliniai šildytuvai. Nustatyta, kad šiems daiktams įforminta laikinojo saugojimo deklaracija Nr. 337-200428-002715-BDK/121. Šalys šių faktinių aplinkybių neginčija.

11. Laikinojo saugojimo deklaracija – nustatytu būdu atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo pareiškia, kad prekės yra laikinai saugomos. Asmenų, vykdančių veiklą, susijusią su prekių gabenimu per uostą, prekių iškrovimą ir jų laikinojo saugojimo įforminimą, prekių gabenimą iš vienos muitinės prižiūrimos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso zonos į kitą, kai prekių turėtojas pageidauja jas gabenti netaikydamas Sąjungos tranzito procedūros, laikinojo saugojimo užbaigimą ir pan., reglamentuoja Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016-01-26 įsakymu Nr. 1B-71 patvirtintas Prekių iškrovimo, laikinojo saugojimo ir gabenimo naudojant valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Krovinių ir prekių informacinę sistemą (KIPIS) tvarkos aprašas, kurio 64.3.1 punkte nustatyta, kad prekių laikinasis saugojimas užbaigiamas tik muitų teisės aktų nustatyta tvarka atlikus visus su tuo susijusius muitinės formalumus ir atlikus visus toliau išvardytus veiksmus, t. y. prekėms įforminus muitinės procedūrą ar reeksportą. ESMK 149 straipsnyje numatyta, kad šis veiksmas turi būti atliekamas per 90 dienų.

12. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad automobilių XC70 ir AUDI A4 bagažinėse ir salono galinėje pusėje rastoms – 2 stumdomos žoliapjovėms, 2 agregatams, naudojamiems sodo darbams atlikti, 3 žibaliniams šildytuvams, buvo suforminta laikinojo saugojimo deklaracija Nr. 337-200428-002715-BDK/121, o 2020 m. gegužės 8 d. – tranzito deklaracija. Vadinasi, 90 dienų terminas įforminti šioms prekėms muitinės procedūrą praleistas nebuvo.

13. Apeliantė Klaipėdos teritorinė muitinė skunde nurodė, kad deklarantė A. Š. pažeidė ANK 211 straipsnio 1 dalį, nes pateikdama importo deklaracijas Nr. 20LTLC0100IM06D4D0, Nr. 20LTLC0100IM06D4B3, turėjo suforminti deklaracijas 2 stumdomoms žoliapjovėms, 2 agregatams, naudojamiems sodo darbams atlikti, 3 žibaliniams šildytuvams. To nedarydama A. Š. siekė arba sudarė galimybę tas prekes išgabenti iš muitinės priežiūros zonos nedeklaruojant jų muitinei. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

14. ESMK 150 straipsnyje numatyta, kad, jeigu nenustatyta kitaip, deklarantas gali, neatsižvelgdamas į prekių rūšį, kiekį ar jų kilmės, išsiuntimo arba paskirties šalį, savo nuožiūra ir atitinkamai procedūrai taikomomis sąlygomis pasirinkti muitinės procedūrą, kurią jis toms prekėms norėtų įforminti. Vadinasi, kaip nurodė ir aiškino pirmosios instancijos teismas, joks teisės aktas nenustato deklaranto pareigos įforminti konkrečią muitinės procedūrą ar jų kompleksą. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teisme patvirtintino teismo posėdžio metu Institucijos atstovė. Tad deklarantė A. Š. turėjo teisę pateikti importo deklaracijas Nr. 20LTLC0100IM06D4D0, Nr. 20LTLC0100IM06D4B3 automobiliams XC70 ir AUDI A4 ir atskirai suforminti deklaracijas 2 stumdomoms žoliapjovėms, 2 agregatams, naudojamiems sodo darbams atlikti, 3 žibaliniams šildytuvams. Kas ir buvo padaryta 2020 m. gegužės 8 d. – tranzito deklaracija.

15. Sprendžiant dėl A. Š. siekio šias prekes išgabenti iš Muitinės be deklaracijos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad byloje tokie duomenys nenustatyti. ESMK 148 straipsnyje nustatyta, kad kai yra įforminamas laikinas saugojimas, tai prekės saugomos tik laikinojo saugojimo sandėliuose arba, kai tai pagrįsta, kitose muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose. Prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose (ESMK 140 straipsnio 1 dalis). Muitinei pateiktos prekės negali būti paimtos iš jų pateikimo vietos be muitinės leidimo (ESMK 139 straipsnio 7 dalis). Toks teisinis reglamentavimas sudaro pagrindus Muitinei tvarkyti vidaus organizavimo darbus (prekių iškrovimo, laikymo, perkėlimo ir pan.) taip, kad be jos žinios prekių, kurioms įforminamas laikinas saugojimas, niekas negalėtų imti.

16. Byloje nustatyta, kad automobiliuose XC70 ir AUDI A4 rasti daiktai, kaip ir transporto priemonės, buvo atvežtos vienu konteineriu, priklausė vienam savininkui ir deklaruoti laikinajam saugojimui. Sandėlio savininkė – UAB „K. K. T.“ visą laiką nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 8 d. turėjo galimybę kontroliuoti, jog laikinajam saugojimui deklaruotoms prekėms būtų įforminta muitinės procedūra arba jos būtų reeksportuotos. Taip pat UAB „K. K. T.“ turėjo pareigą rūpintis, kad laikinajam saugojimui deklaruotos prekės būtų sandėliuojamos atskirai ir niekas be leidimo neturėtų teisės prekių perkelti į kitą vietą.

17. Šiuo atveju teismo posėdžio metu apklausta Institucijos atstovė negalėjo paaiškinti, kur ir kaip atvežtos vienu konteineriu prekės buvo sandėliuojamo. Tačiau ji neatmetė galimybės, kad vienam savininkui priklausančios prekės pačių UAB „K. K. T.“ darbuotojų galėjo būti sudėtos saugoti vienoje vietoje, t. y. į automobilius galėjo būti sudėti 2 stumdomos žoliapjovės, 2 agregatai, naudojami sodo darbams atlikti, 3 žibaliniai šildytuvai. Institucijos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad vaizdo įrašo, kuriame buvo užfiksuotas prekių pakrovimas, neišliko. Kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog prekes į automobilius pakrovė pati A. Š., ar jos prašymu, kiti asmenys, teismui nepateikta.

18. Esant išdėstytiems argumentams, konstatuotina, kad byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, jog A. Š. 2020 m. gegužės 6 d., 17.44 val. Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postui Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (MDAS) priemonėmis pateikdama tik importo deklaracijas Nr. 20LTLC0100IM06D4D0, Nr. 20LTLC0100IM06D4B3 automobiliams XC70 ir AUDI A4, bet neteikdama kartu ir prekėms – 2 stumdomoms žoliapjovėms, 2 agregatams, naudojamiems sodo darbams atlikti, 3 žibaliniams šildytuvams, kurioms buvo įformintas laikinas saugojimas, nepažeidė muitinės tikrinimo tvarkos, t. y. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 1 dalyje. Todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. sausio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.