Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno teritorinės muitinės (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimo L. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno teritorinės muitinės 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-KM00ANN-116715676-17 L. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 211 straipsnio 1 dalies 2 punktą paskirta 900 eurų bauda už tai, kad 2017 m. liepos 5 d., 13.25 val., dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstove, Kauno krovinių postui „(duomenys neskelbtini)“ pateikė eksporto deklaraciją, kuriai buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). L. M. elektroniniu pranešimu IE5GPLT 13.47 val. deklaravo prekių pateikimą muitinei. Deklaracija MDAS buvo priimta 13.49 val., jai buvo suteiktas MRN Nr. (duomenys neskelbtini). Deklaruota prekė – metalinės konstrukcijos ir jos dalys. 14.05 val. atliekant eksportuojamų prekių fizinį patikrinimą, nustatyta, kad transporto priemonės „Scania“ (duomenys neskelbtini), nurodytos deklaracijos 18 langelyje, nėra muitinio tikrinimo vietoje.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarimu tenkino L. M. skundą, panaikino Kauno teritorinės muitinės 2017 m. liepos 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-(duomenys neskelbtini)ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad L. M. veiksmai atitinka formaliojo administracinio nusižengimo sudėtį, tačiau kita vertus, teismas, vertindamas visus byloje esančius duomenis priėjo prie išvados, kad L. M. veiksmai šioje situacijoje nesiekė tokio neteisėtumo lygio, kad jai galima būtų inkriminuoti ANK 211 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą administracinį nusižengimą ir skirti atitinkamą nuobaudą, o įvertinęs, kad prekės nors ir pavėluotai, visgi muitiniam tikrinimui buvo pateiktos, kitų pažeidimų nebuvo nustatyta, kaip ir nenustatyta jokių kliūčių patikrinti prekes, teismas konstatavo, kad L. M. veiksmuose nėra ANK 211 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto administracinio nusižengimo sudėties.Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje - administracinėn atsakomybėn traukiamos L. M., skundą dėl Kauno teritorinės muitinės nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)panaikinimo atmesti.Skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas nutarime administracinio nusižengimo teisenos nutraukimą motyvavo gana prieštaringai, t. y. teismo vertinimu, L. M. veiksmai atitiko formaliojo administracinio nusižengimo sudėtį, tačiau, kita vertus, teismas, vertindamas visus byloje esančius duomenis priėjo išvados, kad L. M. veiksmai šioje situacijoje nesiekė tokio neteisėtumo lygio, kad jai būtų galima inkriminuoti ANK 211 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą administracinį nusižengimą ir skirti atitinkamą nuobaudą. Institucijos nuomone administracinio nusižengimo byloje yra surinkti visi įrodymai, patvirtinantys, kad L. M. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 1 dalies 2 punkte, požymiai. Skunde nurodoma, kad Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, pateikdamas muitinės deklaraciją, prisiima atsakomybę už visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Deklarantas tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, todėl L. M. turėjo būti žinoma ši pareiga. Ji sąmoningai pasirinko aptartą elgesio modelį, t. y. pasitikėdama vežėjo pateikta informacija, kad krovinys yra muitinės įstaigoje, bet tuo neįsitikinusi, veikė rizikingai, tad kartu turi prisiimti ir iš to kylančias teisines pasekmes. Todėl Institucija daro išvadą, kad L. M. nenumatė, kad jos veika gali sukelti žalingas pasekmes, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ANK 9 straipsnis), t. y. veikė neatsargiai.Institucija skunde pažymi, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 211 straipsnio 1 dalies 2 punktą kilti pakanka nustatyti, kad nebuvo laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, 2013 m. spalio 9 d., kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodekso 267 straipsnio nuostatų - nebuvo užtikrinta, kad deklaruojamos prekes muitinio tikrinimo metu būtų pateiktos muitinei. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju faktinė aplinkybė, kad paminėtų reikalavimų nebuvo laikomasi, nustatyta neginčijamai. Be to, pati L. M. neneigia, kad muitinio tikrinimo metu, prekės muitinei pateiktos nebuvo. Taip pat pažymi, kad ANK 211 straipsnio 1 dalies 2 punkto dispozicijoje nėra nurodyta, kad administracinei atsakomybei atsirasti būtina nustatyti, kad nusižengimas sukėlė tam tikrų padarinių.L. M. atsiliepime prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad apeliaciniame skunde Institucija pripažįsta ir patvirtina, kad neigiami padariniai dėl krovinio nebuvimo deklaracijoje nurodytoje vietoje nedelsiant po elektroninės eksporto deklaracijos pateikimo Institucijai neatsirado. Dėl šios priežasties pareiškėjos veiksmuose nebuvo pavojingumo požymio, būtino administracinei atsakomybei kilti, o inkriminuojamas formalios sudėties administracinis nusižengimas negalėjo būti padarytas neatsargiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kauno teritorinės muitinės skundas atmetamas.ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, <....>, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 1 dalies 2 punkte, sudėties, todėl administracinio nusižengimo byla L. M. atžvilgiu nutraukta pagrįstai. Nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis, ir priėmė teisingą sprendimą, tačiau apygardos teismas nesutinka su apylinkės teismo motyvais, kad L. M. veiksmai atitinka formaliojo administracinio nusižengimo sudėtį, kurie šalintini iš nutarties motyvuojamosios dalies. L. M. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2017 m. liepos 5 d., 13.25 val., dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstove, Kauno krovinių postui „(duomenys neskelbtini)“ pateikė eksporto deklaraciją, kuriai buvo suteiktas unikalus Nr. LRN (duomenys neskelbtini). L. M. elektroniniu pranešimu IE5GPLT 13.47 val. deklaravo prekių pateikimą muitinei. Deklaracija MDAS buvo priimta 13.49 val., jai buvo suteiktas MRN Nr. (duomenys neskelbtini). Deklaruota prekė – metalinės konstrukcijos ir jos dalys. 14.05 val. atliekant eksportuojamų prekių fizinį patikrinimą, nustatyta, kad transporto priemonės „Scania“ (duomenys neskelbtini), nurodytos deklaracijos 18 langelyje, nėra muitinio tikrinimo vietoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė L. M. nepateikdama eksporto procedūrai prekių pažeidė Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas) 267 straipsnio 2 dalies c punktą. Kauno teritorinė muitinė 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimu pripažino L. M. padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 211 straipsnio 1 dalies 2 punkte.Apygardos teismo nuomone Kauno teritorinė muitinė priėmė nepagrįstą ir neteisingą nutarimą, todėl apylinkės teismas pagrįstai panaikino šį nutarimą, nes L. M. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ANK 211 straipsnio 1 dalies 2 punkte. ANK 211 straipsnio 1 dalies 2 numato, kad muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą, kai laikinai saugomų prekių arba prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekių, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikimas muitiniam tikrinimui atlikti arba jų nedeklaravimas nustatyta tvarka. Iš minimo straipsnio dispozicijos matyti, jog ši teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus. Sąjungos muitinės kodekso 267 straipsnio 2 dalies c punkte numatyta, kad iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamas prekes jų išvežimo vietoje muitinei pateikia asmuo, prisiėmęs atsakomybę už prekių vežimą iki jų išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos, taigi šiuo atveju muitinės deklarantė L. M.. Byloje nustatyta, kad deklarantė L. M. Kauno teritorinei muitinei elektroniniu būdu 2017 m. liepos 5 d. 13.25 val. pateikė eksporto deklaraciją (IE515LT), kuriai buvo suteiktas unikalus LRN: (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasi Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009-06-26 įsakymu Nr. 1B-362 patvirtintų Elektroninės eksporto deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto procedūrų vykdymu, mainų taisyklių (toliau – Taisyklės) 4.2 punktu, muitinės įstaiga, atlikusi deklarantės L. M. elektroniniu pranešimu IE515LT pateiktos eksporto deklaracijos pirminį duomenų tikrinimą, 2017 m. liepos 5 d., 13.47 val. elektroniniu pranešimu IE5GPLT informavo jį apie preliminarų deklaracijos priėmimą, o 13.47 val. pranešė apie sėkmingą elektroninio pranešimo IE5GPALT priėmimą (Taisyklių 4.4. punktas). Deklarantės pateikta eksporto deklaracija buvo priimta 13.49 val. ją užregistruojant MDAS sistemoje ir suteikiant jai MRN Nr. (duomenys neskelbtini) (Taisyklių 4.5. punktas). Priėmusi minėtą deklaraciją, muitinės įstaiga nusprendė, jog būtina fiziškai patikrinti jai pateiktas prekes ir 14.05 val. apie tokį savo sprendimą informavo deklarantę pranešimu IE560LT, tačiau deklaruotos prekės iš karto po sprendimo jas fiziškai patikrinti priėmimo, t. y. 14.05 val., į muitinės įstaigą dar nebuvo atgabentos. Šios prekės į muitinės įstaigą buvo atvežtos vėliau – 14.15 val. Dėl minėtų faktinių aplinkybių byloje ginčas nekyla. Taigi, kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių prekės muitiniam patikrinimui buvo pristatytos 10 minučių vėliau nei buvo priimtas sprendimas krovinį tikrinti. Iš Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos pakeitimo protokolo ir jo I bei II priedelių ratifikavimo 3 skyriaus 3.33 punkto matyti, jog muitinei nusprendus, kad deklaruojamas prekes reikia tikrinti, toks tikrinimas atliekamas kiek įmanoma greičiau po to, kai užregistruojama prekių deklaracija. Taisyklių 4.6. numatyta, kad jeigu eksporto muitinės įstaiga, tikrindama priimtą eksporto (reeksporto) deklaraciją nusprendžia, jog būtina fiziškai patikrinti jai pateiktas prekes ir (arba) paimti jų pavyzdžių, deklarantas apie tokį muitinės sprendimą informuojamas elektroniniu pranešimu IE560LT. Šio elektroninio pranešimo išsiuntimas reiškia, jog deklarantas privalo atlikti visas prievoles, susijusias su atitinkamų prekių tikrinimu (t. y. suteikti eksporto muitinės įstaigai visą jos prašomą pagalbą, kurios reikia tikrinimui atlikti arba pavyzdžiams paimti). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad svarbus yra deklaranto pareigos pateikti muitiniam patikrinimui prekes atsiradimo momentas. Iš minėtų Taisyklių, Sąjungos muitinės kodekso, LR įstatymo Dėl tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos pakeitimo protokolo ir jo I bei II priedelių ratifikavimo analizės darytina išvada, kad asmuo prekes muitiniam patikrinimui privalo pristatyti nedelsiant. Tačiau nei šiuose teisės aktuose nei jokiame kitame teisės akte reglamentuojančiame muitinės procedūras nėra nurodyta apibrėžto konkretaus prekių pateikimo fiziniam patikrinimui momento. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju deklaracija buvo teikiama elektroniniu būdu. Toks duomenų deklaravimas reiškia veikimą per atstumą ir atitinkamai turint labai ribotas galimybes betarpiškai įsitikinti tam tikromis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. M. gavo duomenis iš vežėjo, kad automobilis su prekėmis yra muitinėje. Taigi, vienaip ar kitaip deklarantas turi pasikliauti trečiųjų asmenų informacija, siekdamas įsitikinti krovinio pateikimu muitiniam tikrinimui. Liudytojas P. V. patvirtino, kad įvažiavimas į muitinę sudėtingas. Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad L. M. veikė laikydamasi visų teisės aktų reglamentuojančių muitinės procedūras reikalavimų, o tai, kad fiziškai prekės buvo pristatytos nedelsiant, t. y. po 10 minučių nei pateikta informacija, jog prekės jau muitinėje, negali būti traktuojama kaip prekių nepateikimas muitiniam tikrinimui. Atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, L. M. neturėjo jokio realaus pagrindo manyti, jog jos nurodomi duomenys ir atliekami veiksmai yra neteisingi. Todėl esant tokioms aplinkybėms, L. M. veiksmuose nėra ne tik objektyviųjų nusižengimo požymių prekių nepateikimo muitiniam tikrinimui atlikti, bet ir subjektyviosios nusižengimo pusės – kaltės. Institucija skunde nurodo, kad L. M. nusižengimą padarė neatsargios kaltės forma, tačiau apygardos teismas pažymi, kad nustačius, jog L. M. veiksmuose nėra objektyviosios ir subjektyviosios nusižengimo pusės požymių, kaltės formos teismas neanalizuoja. Apygardos konstatuoja, kad apylinkės teismas nutarime padarė prieštaringą išvadą, kad L. M. veiksmai atitinka formaliojo administracinio nusižengimo sudėtį, tačiau administracinio nusižengimo teiseną nutraukė tuo pagrindu, kad jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 1 dalies 2 punkte sudėties. Todėl apygardos teismas ištaisydamas šią pirmos instancijos klaidą šalina iš nutarimo motyvuojamosios dalies motyvus, kad L. M. veiksmai atitinka formalioji administracinio nusižengimo sudėtį. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apygardos teismas nenustatė jokio teisinio pagrindo jį naikinti ir Institucijos skundą tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Kauno teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti.

Iš nutarimo motyvuojamosios dalies pašalinti motyvus, kad L. M. veiksmai atitinka formaliojo administracinio nusižengimo sudėtį.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.