Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutarimo A. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. A. K. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. atstovas advokatas Eligijus Vinckus nesutinka su jo atstovaujamojo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 211 straipsnio 2 dalį, ginčija byloje esančius duomenis, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs A. K. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 211 straipsnio 2 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą, remiantis tik atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinio skundo duomenimis, kurie jokiais objektyviais duomenimis apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes nepagrįsti, teisinio pagrindo nėra. Iš priimto teismo nutarimo turinio matyti, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Minėtame nutarime yra aiškiai išdėstyti priimto procesinio sprendimo motyvai bei įrodymai, kuriais teismas pagrindė savo išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Remiantis šiomis aplinkybėmis sutiktina, kad apylinkės teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimą ir teisės taikymą, todėl nėra teisinio pagrindo nepritarti nutarime teismo išdėstytoms išvadoms. Vien ta aplinkybė, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi A. K., nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.

8. ANK 211 straipsnyje numatyta atsakomybė už muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimą. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimas pažeidžiant nustatytą tvarką pažeidimas padarytas pakartotinai. Pažymėtina, kad ANK 211 straipsnyje įtvirtinta teisės akto norma yra blanketinė, nukreipianti į Europos Sąjungos muitinių veiklą reglamentuojančius teisės aktus. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, 158 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visos prekės, kurioms norima įforminti muitinės procedūrą, išskyrus laisvosios zonos procedūrą, deklaruojamos atitinkamai procedūrai įforminti. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso, 139 straipsnio 1 dalis numato, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia vienas iš šių asmenų: į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo; asmuo, kurio vardu arba kurio interesais veikia prekes į tą teritoriją įvežęs asmuo; asmuo, prisiėmęs atsakomybę už prekių vežimą po to, kai jos buvo įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją.

9. Pagrįstai ir teisingai apylinkės teismas nurodė, kad vienas pagrindinių uždavinių, jog muitinės institucija galėtų užtikrinti minėtos funkcijos vykdymą, yra muitinei pateiktos deklaracijos duomenų tikrinimas. Tikrinant priimtoje muitinės deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, muitinei turi būti suteikta galimybė patikrinti prekes (Reglamento 188 straipsnio c) punktas). Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 33 punktas teigia, jog prekių pateikimas muitinei yra pranešimas muitinei apie prekių pristatymą į muitinės įstaigą arba bet kurią kitą muitinės nustatytą arba muitinei priimtiną vietą ir galimybę atlikti šių prekių muitinį tikrinimą. Elektroniniu būdu pateikta deklaracija turi tokią pat juridinę galią, kaip asmens pasirašyta ir įprasta tvarka pateikta deklaracija. Tiek Reglamento 172 straipsnio 1 dalyje, tiek Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004-04-27 įsakymo Nr. 1B-414 „Dėl bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos patvirtinimo“ 6.5 papunktyje yra įtvirtintas muitinės deklaracijos priėmimo ir prekių pateikimo sąryšis, kur nurodyta, jog muitinės deklaracija priimama, jei deklaracijoje nurodytos prekės pateiktos muitinei. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017-11-29 įsakymo Nr. 1B-1001 „Dėl automatinio importo ir eksporto (reeksporto) deklaracijų priėmimo ir apdorojimo" 1.1.1 papunkčiu nustatyta, jog automatiškai priimamos ir apdorojamos eksporto standartinės (A tipas) deklaracijos, laikant, kad deklaracijos pateikiamos kartu su prekėmis.

10. Apylinkės teismas nustatė, kad A. K. muitinei pateikta deklaracija Nr. MRN (duomenys neskelbtini) (LRN (duomenys neskelbtini)) yra A tipo ir priimant šią deklaraciją yra laikoma, kad prekės yra pateiktos deklaracijoje nurodytoje vietoje. Aptariamą prekių pateikimo faktą įrodo ir byloje pridėtos MDAS sistemos išrašo terminai ir požymiai grafoje atsiradusi prekės pateiktos žyma. Išanalizavęs deklaravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, teismas nurodė, kad pareiga būti pateikus prekes kyla nuo elektroninės deklaracijos apie prekių pateikimą muitinei pateikimo momento, o jų nepateikimas suponuoja teisės normų pažeidimą bei užkerta Muitinei valdyti riziką tikrinant muitinės deklaracijoje pateikiamas prekes (Reglamento 46 straipsnis). Pažymėjo, jog muitinės deklaracijos užpildymas ir pateikimas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Reglamento 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, pateikdamas muitinės deklaraciją, prisiima atsakomybę už visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Muitinės tarpininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. K., veikdamas savo rizika, neįsitikinęs, jog deklaracijoje deklaruojamos prekės yra pristatytos nurodytoje prekių pateikimo vietoje, pateikė deklaraciją Nr. MRN (duomenys neskelbtini) (LRN (duomenys neskelbtini)) muitinės įstaigai. Buvo privalu pateikti prekes muitinei prieš pateikiant arba tuo pačiu momentu pateikiant elektroninę deklaraciją su pranešimu apie prekių pateikimą muitinei, o to nepadarius, laikoma, kad padarytas pažeidimas. Taip teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 25 d., apie 16 val. 47 min., (duomenys neskelbtini), muitinės tarpininkas A. K., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į MDAS sistemą muitiniam įforminimui pateikė importo deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) (LRN (duomenys neskelbtini)), deklaracijos priėmimo laikas MDAS sistemoje 16.51 val. Importo deklaracijoje pateikimo įstaiga nurodyta (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) krovinių posto „(duomenys neskelbtini) “ MTV „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). RATIS sistema minėtą deklaraciją nukreipė dokumentiniam ir fiziniam prekių patikrinimui, antrai prekei pagal deklaraciją („liemenės iš kitų tekstilės medžiagų, universalios“, masė bruto 2,5 kg) parinktas patikrinimo būdas „715 - patikrinti prekių vertę“. Tęsiant muitinį tikrinimą muitinės pareigūnui nuėjus į muitinio tikrinimo vietą patikrinti krovinį, transporto priemonės, nurodytos importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) 18 langelyje, valst. Nr (duomenys neskelbtini) , su prekėmis muitinio tikrinimo vietoje nebuvo rasta, jokių duomenų apie transporto priemonės atvykimą taip pat nėra. Atitinkami tikrinimo rezultatai užfiksuoti 2020-09-28 10.10 val. RATIS patikrinimo akte parenkant tikrinimo rezultatą „T02 - nustatyti neatitikimai“, 10.35 val. MDAS priemonėmis deklarantui pateiktas pranešimas apie jo atžvilgiu pradedamą administracinę teiseną dėl nepateiktų prekių. Dėl nustatytų neatitikimų deklaracija neišleista. UAB „Tarpa“ muitinės tarpininko atstovas A. K., pateikdamas muitinei deklaruoti prekes pagal BAD Nr. (duomenys neskelbtini) kartu pateikė pranešimą (MDAS IE15LT) apie prekių pristatymą į muitinės įstaigą arba kitą muitinei priimtiną muitinės vietą, tuo deklaruodamas, kad prekės pristatytos ir pateiktos muitiniam tikrinimui, t. y. prekių pateikimas muitinei deklaruotas su pranešimu IE15LT 2020-09-25 16.47 val. laiku. Taigi, nuo deklaracijos pateikimo momento jis tapo atsakingas už prekių pateikimą muitinei bei deklaracijoje nurodytos informacijos teisingumą. Atsižvelgęs į muitinio tikrinimo metu turimus duomenis, teismas nustatė, kad fizinio tikrinimo metu prekės nurodytoje vietoje pateiktos nebuvo, tuo A. K. pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 (2013 m. spalio 9 d.), patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso, 139 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 2 dalyje. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai nustatė faktines įvykio aplinkybes, pažeistų įstatymų nuostatas, padarė teisingas išvadas dėl pažeidėjo kaltės ir jo veiką kvalifikavo tinkamai. Nustatyta, kad A. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 2 dalyje, todėl nubaustas pagrįstai.

11. Skunde nurodoma, kad A. K. nepažeidė muitinės formalumų atlikimo tvarkos, nes gavęs pranešimą, jog prekės bus tikrinamos, informavo muitinę, kad prekes dėl objektyvių priežasčių pristatys 2020 m. rugsėjo 28 d., todėl nebuvo pažeista jokia numatyta muitinės formalumų atlikimo tvarka. Teigia, jog prekių pateikimas muitiniam tikrinimui ir EID Nr. (duomenys neskelbtini) įforminimas Kauno teritorinėje muitinėje neabejotinai reiškia, kad muitinės formalumai atlikti ir importo deklaracijos muitinis įforminimas importo įstaigoje laikomas baigtu.

12. Tačiau aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad šis skundo argumentas nepagrįstas, todėl atmestinas. Nustatyta, kad apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, iš esmės rėmėsi visa byloje pateikta medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu, kuriame matyti, jog yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės, (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės krovinių posto „(duomenys neskelbtini)“ lydraštis su priedais, administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, deklaracija, kita bylos medžiaga. Apylinkės teismas savo išvadas išsamiai ir logiškai argumentavo.

13. Apylinkės teismas, remdamasis visa bylos medžiaga, pagrįstai nustatė, jog po prekių deklaravimo ir po sprendimo jas fiziškai patikrinti priėmimo, deklaruotos prekės į prekių pateikimo vietą nebuvo atgabentos, o A. K. ir jo atstovo advokato argumentai, kad nėra teisės akto, kuris apibrėžtų momentą, kada prekes reikalinga pateikti muitiniam tikrinimui, apylinkės teismas atmetė kaip nepagrįstus. Automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis parengtos muitinės deklaracijos (elektroninės muitinės deklaracijos) duomenų turinys yra analogiškas rašytinės muitinės deklaracijos duomenų turiniui. Pateikta elektroninė deklaracija gali būti muitinėje priimta tik tada, kai šioje deklaracijoje uždeklaruotos prekės yra pateiktos muitiniam tikrinimui muitinės nustatytoje ir (ar) muitinei priimtinoje vietoje. Apie tokį prekių pateikimą muitiniam tikrinimui muitinei yra pranešama elektronine žinute, kurią pateikia asmuo teikiantis deklaraciją muitiniam įforminimui. Iš administracinio nusižengimo bylos nustatyta, jog pagal muitinės deklaraciją (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 25 d. muitinės formalumai tinkamai atlikti nebuvo, todėl administracinio nusižengimo vada buvo tik veika pagal muitinės deklaraciją (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 25 d. Ir nors A. K. atstovas advokatas Eligijus Vinckus apeliaciniame skunde bando susieti šiuos du veiksmus kaip tęstinius (muitinės deklaracijos (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 25 d. ir muitinės deklaracijos (duomenys neskelbtini) , 2020 m. rugsėjo 28 d. pateikimas), tačiau muitinės deklaracijos (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 28 d. ir prekių pateikimas visai atskiras veiksmas, pagal kurį turi būti atlikti reikiami muitinės formalumai.

14. Kaip teisingai ir pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, kad A. K. muitinei pateikta deklaracija Nr. MRN (duomenys neskelbtini) (LRN (duomenys neskelbtini)) yra A tipo ir priimant šią deklaraciją yra laikoma, kad prekės yra pateiktos deklaracijoje nurodytoje vietoje. Apylinkės teismas, išanalizavęs deklaravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad pareiga pateikti prekes kyla nuo elektroninės deklaracijos apie prekių pateikimą muitinei pateikimo momento, o jų nepateikimas suponuoja teisės normų pažeidimą bei užkerta Muitinei valdyti riziką tikrinant muitinės deklaracijoje pateikiamas prekes (Reglamento 46 straipsnis). Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju, kuomet buvo pateikta deklaracija, A. K. tapo atsakingas už deklaruojamas prekes, kurios nebuvo pristatytos į muitinės teritoriją.

15. Konstatuojama, jog muitinės deklaracijos užpildymas ir pateikimas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, pateikdamas muitinės deklaraciją, prisiima atsakomybę už visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Jeigu prekes jų pateikimo vietoje muitinei pateikia asmuo, kurio vardu ar kurio interesais veikia asmuo (nagrinėjamu atveju A. K.), toks asmuo taip pat privalo vykdyti 15 straipsnio 2 dalyje nustatytas pareigas. A. K., veikdamas savo rizika, neįsitikinęs, jog deklaruojamos prekės yra pristatytos nurodytoje prekių pateikimo vietoje, 2020 m. rugsėjo 25 d. pateikė muitinės deklaraciją (duomenys neskelbtini), muitinės įstaigai ir prisiėmė atsakomybę minėto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio atžvilgiu. A. K. sąmoningai pasirinko tokį elgesio modelį, tad kartu turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius. Lietuvos teismų praktikoje taip pat nuosekliai yra laikomasi pozicijos, kad deklarantas privalo pateikti prekes muitinei, prieš pateikdamas arba tuo pačiu momentu elektroninę deklaraciją su pranešimu apie prekių pateikimą muitinei, o tuo atveju, jei pateikus elektroninę deklaraciją prekės yra fiziškai nepateiktos laikoma, kad padarytas nusižengimas. Taigi, skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismo neteisingai padaryta išvada dėl A. K. kaltės, yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylą, netinkamai nustatė objektyviąją ANK 211 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties pusę, pakeitė kaltinimo ribas ir savarankiškai parinko teisės aktų nuostatas. Tačiau aukštesnės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais taip pat neturi jokio teisinio pagrindo sutikti, kadangi skundo argumentai yra nepagrįsti. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį. Nagrinėjamu atveju, teismas, priimdamas nutarimą, nepakeitė kaltinimo turinio, nurodyto 2020 m. spalio 2 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), bet tik papildomai įvertino, kad ANK 211 straipsnyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, papildė keletu, pagrindinio teisės akto, kurio pagrindu reiškiamas kaltinimas (Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas) straipsnių bei šio teisės akto pagrindu priimtų poįstatyminių aktų nuostatomis.

17. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, jog yra teisinga apylinkės teismo padaryta išvada, kad A. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ muitinės tarpininko atstovu, 2020 m. rugsėjo 25 d. pateikdamas muitinei deklaruoti prekes pagal importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė pranešimą apie prekių pristatymą į muitinės įstaigą, tuo deklaruodamas, kad prekės pristatytos ir pateiktos muitiniam tikrinimui, tačiau prekės pateiktos nebuvo, tuo jis pažeidė Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 (2013 m. spalio 9 d.), kuriuo nustatomos Sąjungos muitinės kodekso, nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad tokia veika atitinka ANK 211 straipsnyje numatytus požymius. Esant šioms aplinkybėms, nepagrįstas ir atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad A. K. nubaustas nepagrįstai.

18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. K. paskirta nuobauda yra per griežta. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, kadangi yra nepagrįstas.

19. Skundą nagrinėjantis teisma pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Nuobauda yra teisėta ir pagrįsta, kai ji skirta įstatymo nustatyta tvarka, laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų.

20. Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, bei kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

21. ANK 211 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. A. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta 1400 Eur dydžio bauda, t. y. minimalus baudos dydis numatytas specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Aplinkybių, kurios leistų labiau sušvelninti A. K. paskirtą nuobaudą, skundą nagrinėjantis teismas nenustatė. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas, todėl administracinė nuobauda nešvelninama.

22. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, jog apylinkės teismas paskyrė 1400 Eur dydžio baudą. Skirdamas nuobaudą, apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę. Apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai atsižvelgė į tai, jog A. K. turi galiojančių administracinių nuobaudų, be to, teismas nenustatė nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apygardos teismas, išnagrinėjęs A. K. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinį skundą, konstatuoja, jog aukščiau aptartos administracinės nuobaudos skyrimo taisyklės, nagrinėjamu atveju, pažeistos nebuvo. Teismas, skirdamas A. K. baudos dydį, jį individualizavo tinkamai. Pritartina apylinkės teismo argumentams bei išvadoms ir jie papildomai nekartojami.

23. Teismas daro išvadą, kad padarytas nusižengimas nėra atsitiktinis, kadangi pažeidėjas yra baustas už analogišką administracinį nusižengimą, ir paskutinį kartą baustas 2019 m. gruodžio 29 d. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pažeidimo aplinkybes, piniginės nuobaudos dydį, pažeidėjo asmenybę bei vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad piniginės nuobaudos dydis nėra aiškiai per griežtas.

24. Apygardos teismo vertinimu, apelianto pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas, nenustačius jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nedidelio veikos pavojingumo ar kitų ypatingų aplinkybių, šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų. Mažesnė nei paskirtoji nuobauda taip pat nebūtų pakankama įgyvendinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslus, numatytus ANK 22 straipsnyje. Priešingai, A. K. paskirta švelnesnė administracinė nuobauda gali paskatinti jį daryti naujus analogiškus nusižengimus, nes ji būtų mažai reikšminga. Tokia teismų praktika neabejotinai būtų ydinga ir netoleruotina.

25. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

26. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, A. K. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir A. K. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.