- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- e2A-1552-777/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00901-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Kristina Domarkienė, Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- L. Z.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolių rūšys
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės,
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei L. Z. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė 2019 m. birželio 26 d. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės 579,95 Eur skolą, 982,47 Eur palūkanas, 104,68 Eur delspinigius, 14,38 Eur palūkanų delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 24 procentų dydžio sutartines palūkanas pagal sutartį nuo pagrindinės skolos sumos (579,95 Eur) nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Tauragės rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 19 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovei 579,95 Eur skolą, 695,90 Eur palūkanų, 52,20 Eur delspinigių, 14,38 Eur palūkanų delspinigių, 24 procentų dydžio palūkanas nuo negrąžintos pagrindinio įsiskolinimo sumos 579,95 Eur, skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 27 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. birželio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 30,40 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmesti.
3. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
3.1. Nustatė, kad tarp pradinės kreditorės AB „Swedbank“ ir atsakovės 2010 m. rugpjūčio 30 d. sudaryta Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartis Nr. 10-063490-RK, pagal kurią bankas atsakovei suteikė 579,24 Eur (2000 Lt) sumos kredito limitą, nustatė 24 procentų metinę palūkanų normą, 0,10 procentų dydžio delspinigius per dieną, o atsakovė įsipareigojo suteiktą kreditą grąžinti bankui kas mėnesį, mokėdama sutartyje numatytą mėnesinį mokėjimą ir kitus sutartyje nustatytus mokėjimus. Atsakovei tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, sutartis nuo 2013 m. balandžio 1 d. vienašališkai nutraukta. Negrąžintas kredito likutis 579,95 Eur (2002,44 Lt).
3.2. Nustatė, kad 2013 m. vasario 22 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. ST-13-6294/13-20-10 (toliau – reikalavimo perleidimo sutartis) ir 2013 m. balandžio 25 d. bylų priėmimo– perdavimo aktu Nr. 3 pradinė kreditorė AB „Swedbank“ perleido reikalavimo teisę į savo skolininkus, tarp jų į atsakovę, ieškovei UAB „Gelvora“. Perleista 579,95 Eur pagrindinės skolos suma, 128,66 Eur palūkanos, 0,29 Eur delspinigiai, 14,38 Eur palūkanų delspinigiai. Taip pat perleista teisė taikyti 24 procentų metinę palūkanų normą bei 0,05 procentų delspinigių normą už delsimą atsiskaityti.
3.3. Nustatė, kad ieškovė 2013 m. gegužės 9 d. rašytiniu pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimo faktą ir pareikalavo padengti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovė į raginimą nereagavo ir skolos nepadengė.
3.4. Nustatė, kad ieškovė už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. birželio 12 d. apskaičiavo 982,47 Eur palūkanų, taikant 24 procentų metinę palūkanų normą, bei už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. birželio 12 d. apskaičiavo 104,68 Eur delspinigius, taikant 0,10 procentų delspinigių normą.
3.5. Konstatavo, kad tarp pradinės kreditorės AB „Swedbank“ ir atsakovės sudarytos kreditavimo sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Pradinė kreditorė atsakovei savo pareigą vykdė tinkamai – suteikė atsakovei kreditą, tačiau atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus pažeidė, kredito negrąžino sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, todėl laikoma, kad atsakovė savo prievolę pažeidė. Netinkamas prievolių, kylančių ir sutarties, vykdymas sąlygoja dėl sutarties nevykdymo kalto asmens civilinės atsakomybės atsiradimą. Duomenų, kad pradinei kreditorei perleidžiant ir ieškovei perimant reikalavimo teisę būtų pažeistos normos, reglamentuojančios reikalavimo perleidimą, nenustatyta. Ieškovės reikalavimas dėl 579,95 Eur skolos ir 14,38 Eur palūkanų delspinigių priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.
3.6. Nurodė, kad ieškovė taip pat prašo priteisti 982,47 Eur palūkanų. Iš byloje esančio 2019 m. birželio 25 d. palūkanų apskaičiavimo akto matyti, kad ieškovė reikalavimo teisę į 128,66 Eur palūkanas perėmė iš pradinės kreditorės, palūkanos buvo apskaičiuotos taikant 24 procentų metinę palūkanų normą. Ieškovė perėmusi reikalavimą už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. birželio 12 d., t. y. už 2239 dienas, priskaičiavo dar 853,81 Eur palūkanų, taikant 24 procentų metinę palūkanų normą.
3.7. Konstatavo, kad netesybos atlieka kompensacinę, o ne baudinę funkciją. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
3.8. Spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgė į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės.
3.9. Spręsdamas klausimą dėl ieškovės pareikšto reikalavimo priteisti palūkanas atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 24 proc. dydžio palūkanas už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2019 m., birželio 12 d., t. y. už 2239 dienas. Nustatė, kad ieškovė nesikreipė į teismą dėl skolos išieškojimo daugiau nei 6 metus, ieškovės prašomos priteisti palūkanos beveik du kartus viršija pagrindinę skolą, duomenų, jog ieškovė dėl atsakovės nesavalaikio atsiskaitymo patyrė didelius nuostolius, byloje nėra.
3.10. Ieškovė UAB „Gelvora“ yra skolų administravimo bendrovė, turinti patirtį skolų išieškojimo ir rizikų valdymo srityje, todėl dėl tokio ilgo delsimo išieškoti skolą kilusios neigiamos pasekmės (pareiga mokėti palūkanas) negali būti perkeliamos skolininkui (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-915-513/2017).
3.11. Konstatavo, kad prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės, todėl siekiant išlaikyti ginčo šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės prašomas priteisti palūkanas sumažino iki 695,90 Eur, atsižvelgiant į ieškinio senaties terminus dėl palūkanų išieškojimo (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Kitą ieškovės reikalavimo dalį dėl 286,57 Eur palūkanų priteisimo atmetė.
3.12. Ieškovė, vadovaudamasi tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartimi Nr. 10-063490-RK, prašė priteisti iš atsakovės 104,68 Eur delspinigių, apskaičiuotų už 180 dienų, taikant 0,10 procentų delspinigių normą. Iš tarp pradinės kreditorės ir ieškovės sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2013-04-25 bylų priėmimo–perdavimo akto Nr. 3 matyti, kad pradinė kreditorė ieškovei perleido reikalavimo teisę į 0,05 procentų dydžio delspinigių normą. Pažymėtina, kad naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jam perleista reikalavimo teisių perleidimo sutartimi. Konstatavo, kad yra pagrindas prašomus priteisti delspinigius mažinti iki 52,20 Eur ((579,95 Eur X 0,05 proc.) x 180 d.). Kitą reikalavimo dalį dėl 52,48 Eur delspinigių priteisimo atmetė.
3.13. Konstatavo, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti sutartines palūkanas pagal 2010 m. rugpjūčio 30 d. Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutarties Nr. 10-063490-RK sąlygas – 24 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos pagrindinio įsiskolinimo sumos (579,95 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. birželio 27 d. iki kredito grąžinimo dienos.
3.14. Už laiku neįvykdytą piniginę prievolę iš atsakovės ieškovei priteisė įstatymo numatytas 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. birželio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3.15. Ieškinį patenkinęs iš dalies, bylinėjimosi išlaidas priteisė ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
4. Ieškovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Tauragės apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės prašymas priteisti 286,57 Eur palūkanas, panaikinti ir papildomai iš atsakovės priteisti 286,57 Eur sutartinių metinių palūkanų. Priteisti iš atsakovės ieškovės bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
5.1. Pradinis kreditorius AB „Swedbank“ su atsakove sudarė Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 10-063490-RK (toliau – Sutartis), kurioje susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių 24 proc. dydžio metinių palūkanų. Sutarties šalys susitarė, kad palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos, mokamos pagal patvirtintą grafiką, o skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos. Ši sutartinė nuostata patvirtina, kad kredito gavėjos (atsakovės) pareiga po sutarties nutraukimo mokėti pelno palūkanas išliko.
5.2. Apeliantė įgijo reikalavimo teisę ne tik į pagrindine skolą, bet ir papildomą teisę reikalauti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų.
5.3. Teismas nepagrįstai savo iniciatyva taikė Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 9 dalį, kuri reglamentuoja sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą dėl palūkanų išieškojimo, pažeidė imperatyvią įstatymo nuostatą dėl ieškinio senaties taikymo. Ieškinio senatis taikoma tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl dalies, t. y. 286,57 Eur, 24 procentų sutartinių (pelno (mokėjimo)) palūkanų už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. birželio 12 d., priteisimo. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta, dėl to teisėjų kolegija nagrinėja, vertina ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde apskųstos sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo.
Dėl ieškinio senaties taikymo
10. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva taikė Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 9 dalį, kuri reglamentuoja sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą dėl palūkanų išieškojimo, pažeidė imperatyvią įstatymo nuostatą dėl ieškinio senaties taikymo. Ieškinio senatis taikoma tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Šie apeliantės argumentai pagrįsti. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsakovė byloje atsiliepimo nepateikė, ieškinio senaties taikyti neprašė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kiek ieškovės prašomos priteisti palūkanos yra sumažintos dėl byloje taikytos ieškininės senaties.
Dėl palūkanų priteisimo
11. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-275-248/2015).
12. Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).
13. Ieškovės reikalavimas atsakovei dėl palūkanų sumokėjimo kilęs iš kreditavimo teisinių santykių. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kreditavimo sutarties sampratą kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kreditavimo santykiams taikomos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios bendrosios normos, neprieštaraujančios kreditavimo sutarties esmei ir CK XLIII skyriaus II skirsnyje įtvirtintoms taisyklėms.
14. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.
15. Nagrinėjamu atveju pradinis kreditorius ir atsakovė 2010 m. rugpjūčio 30 d. sudarė Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 10-063490-RK. Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo nustatyta tvarka grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, delspinigius bei kitas sutartyje numatytas sumas pradinio kreditoriaus naudai. Byloje nėra duomenų apie šios sutartinės sąlygos pakeitimą (CPK 12, 178 straipsniai).
16. CK 6.872 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Gaudama kreditą atsakovė įsipareigojo per kredito grąžinimo terminą kas mėnesį mokėti sutartyje numatyto dydžio kredito grąžinimo įmoką (sutarties 12.1 punktas). Sutarties 11.4 punkte numatyta, kad palūkanos už paimtą kreditą skaičiuojamos iki dienos, kai kredito gavėja padengia paimtą kreditą. Palūkanos bankui mokamos kas mėnesį sutartyje numatytą mokėjimo dieną. Taigi kredito gavėjos pareiga mokėti pelno palūkanas išliko iki visiško kredito grąžinimo. Atsakovė, prisiėmusi sutartinę prievolę, kredito sumos negrąžino, todėl nuo gautos ir negrąžintos kredito sumos turi pareigą mokėti palūkanas. Šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito davėjas su kredito gavėja susitarė, kokio dydžio palūkanų norma bus taikoma, kredito gavėja, sudarydama sutartį, patvirtino, jog sutinka su tokiu palūkanų dydžiu.
17. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo priteisti pelno (mokėjimo) palūkanas, motyvavo tuo, jog reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, ieškovė nesikreipė į teismą dėl skolos išieškojimo daugiau nei 6 metus, prašomos priteisti palūkanos beveik du kartus viršija pagrindinę skolą (yra aiškiai per didelės), nėra duomenų, jog ieškovė dėl atsakovės nesavalaikio atsiskaitymo patyrė didelius nuostolius, ieškovė yra skolų administravimo bendrovė, turinti patirtį skolų išieškojimo ir rizikų valdymo srityje, todėl tokio ilgo delsimo išieškoti skolą kilusios neigiamos pasekmės (pareiga mokėti palūkanas) negali būti perkeliamos skolininkui. Teisėjų kolegija šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus vertina kaip nepagrįstus.
18. Pagal reikalavimo perleidimo sutartį pradinis kreditorius perleido apeliantei reikalavimo teisę į įstatymų numatytas jau apskaičiuotas bei nuo 2013 m. balandžio 25 d. atsirasiančias palūkanas, delspinigius, baudas ir kt. (reikalavimo perleidimo sutarties 1.3 ir 3.1 punktai). CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Šios nustatytos aplinkybės ir nurodytas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad apeliantė įgijo reikalavimo teisę ne tik į pagrindinę skolą, bet ir papildomą teisę reikalauti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, iš dalies atmetęs reikalavimą priteisti pelno palūkanas, nepagrįstai suabsoliutino atsakovės, kaip silpnesniosios sutarties šalies, padėtį. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda, todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas sumažindamas ieškovės prašomas priteisti sutartines (pelno) palūkanas nepagrįstai rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-915-513/2017, nes šioje nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo.
21. Įvertinus suteikto kredito dydį, tai, jog atsakovė prievolių nevykdo ilgą laikotarpį – daugiau nei 9 metus, taip pat atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, kad nėra pagrindo sumažinti priteistinas sutartines palūkanas, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis keistina – ieškovės prašomos priteisti sutartinės palūkanos padidintinos iki 982,47 Eur.
22. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiškia, kad taikydami ir aiškindami įstatymus teismai privalo atsižvelgti ne tik į aukštesniosios instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką. Analogiškos pozicijos dėl pelno palūkanų skaičiavimo laikotarpio laikosi ir kiti apygardų teismai (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-884-459/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-431-262/2017; Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-156-413/2017 ir kt.).
23. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką, įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
24. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad dėl netinkamo materialinių teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties taikymą ir pelno palūkanų priteisimą, taikymo yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, priteisiant iš atsakovės visą palūkanų sumą – 982,47 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
25. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
26. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 38 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, patenkinta 96,88 procentų (1629 Eur (priteisina suma) x 100 : 1681,48 Eur (prašoma priteisti suma) ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų suma nuo 30,40 Eur padidintina iki 36,81 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
27. Tenkinus apeliacinį skundą apeliantui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, – apeliantui iš atsakovo priteistinas sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. sprendimą už akių pakeisti, padidinant ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ iš atsakovės L. Z. priteistų palūkanų dydį nuo 695,90 Eur iki 982,47 Eur, taip pat padidinant ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ iš atsakovės L. Z. priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 30,40 Eur iki 36,81 Eur.
Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvota“ iš atsakovės L. Z. priteisti 15 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.