- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-27
- Bylos Nr.
- e2S-361-950/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10371-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Atsakovas
- N. P.
- Ieškovas
- G. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 3.1.18.2.11Laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. P. (N. P.) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2149-752/2024 pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui N. P. (N. P.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. S. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko S. P. (S. P.) gyvenamąją vietą su ieškove; 2) nustatyti atsakovo N. P. (N. P.) (toliau – ir atsakovas arba apeliantas) bendravimo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 700 Eur, mokamus kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus mokant iki kiekvieno einamojo mėnesio 10-os dienos, priteistas lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistas lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei; 4) priteisti iš atsakovo 9 100 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą; 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo 700 Eur dydžio laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, ieškovę paskiriant nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė grindė tuo, kad šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes vaikas faktiškai gyvena su ja, yra prie jos prisirišęs, ieškovė užtikrina sūnaus tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, ieškovė išlaiko sūnų. Dėl laikino išlaikymo priteisimo nurodė, kad laikino išlaikymo priteisimas užtikrins, jog vaikas viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu gaus jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėjo, kad atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti vaiką, yra susidaręs ženklus išlaikymo įsiskolinimas.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateiktoje išvadoje (reg. Nr. DOK-127747) nurodė, kad šalių šeima dėl vaiko teisių pažeidimo nėra žinoma. Atsižvelgiant į tai, jog vaikas yra ikimokyklinio amžiaus ir jam šiuo raidos laikotarpiu labiau reikalinga motinos globa, berniukas su ieškove Lietuvoje gyvena jau daugiau nei metus laiko, Skyriaus nuomone, ieškovės prašymas nustatyti laikiną šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ja, neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Šalių sūnus lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, pradės lankyti būrelius, įvairius kultūrinius renginius, todėl, Skyriaus nuomone, ieškovės prašomas priteisti laikino išlaikymo lėšų dydis leis patenkinti vaiko poreikius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 10 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies – taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė nepilnamečio S. P. (S. P.) laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo, priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui S. P. (S. P.) po 500 Eur nuo teismo nutarties priėmimo dienos (2023 m. lapkričio 10 d.) iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo.
6. Teismas, nustatęs, kad nepilnametis šalių sūnus gyvena su ieškove, byloje nesant duomenų, jog ieškovės elgesys su nepilnamečiu vaiku būtų netinkamas, kad ji negebėtų užtikrinti jam saugios bei sveikos aplinkos ir tinkamos priežiūros, ir siekdamas užtikrinti vaikui įprastos aplinkos stabilumą iki bus išnagrinėta byla, nepilnamečio šalių sūnaus laikiną gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.
7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nurodė, jog jos pajamos per mėnesį yra apie 3 000 Eur, o atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, sveikas, neturi kitų išlaikytinių, sprendė, kad atsakovas turi finansines galimybes teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui, todėl šalių nepilnamečiui sūnui priteisė 500 Eur dydžio laikiną išlaikymą nuo nutarties priėmimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas N. P. (N. P.) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutarties rezoliucinę dalį, nurodant:
„Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo N. P., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250,00 (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) nuo nutarties priėmimo dienos (nuo 2023 m. lapkričio 10 d.) iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo.
Priteisto laikino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Ieškovę G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečiui S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti atsakovui N. P., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) visas bylinėjimosi išlaidas (įskaitant išlaidas advokato pagalbai už šio skundo parengimą bei kitas išlaidas ir vertimo išlaidas) pagal pateiktus į bylą dokumentus.“
9. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Atsakovas neprieštarauja prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo ir niekada nevengė pareigos jį išlaikyti, tačiau nesutinka su priteisto laikino išlaikymo suma ir juo labiau nesutinka su ieškovės paskaičiuota vaiko išlaikymui skirtina 1 500 Eur suma. Šiuo metu ieškovo ir atsakovės sūnui yra (duomenys neskelbtini) metai, jis neturi jokių specialiųjų poreikių. Teismas nepagrįstai priteisė didesnį nei minimalus, t. y. 500 Eur dydžio išlaikymą iš atsakovo, neišklausęs atsakovo nuomonės ir visapusiškai neįvertinęs abiejų šalių turtinės padėties bei vaiko poreikių.
9.2. Ieškovė nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. visus sprendimus, susijusius su sūnumi, priima pati vienašališkai. Ieškovė nepasitarusi su atsakovu ir be jo sutikimo nusprendė Lietuvoje leisti sūnų į privačią ugdymo įstaigą – vaikų darželį (duomenys neskelbtini). Ieškovei netinkamai naudojantis tėvų valdžia, nesitariant su atsakovu dėl vaiko ugdymo įstaigų, laikytina, kad jai ir turi tekti didesnė dalis išlaidų, kurios atsiranda dėl jos vienašališkai priimamų sprendimų, juo labiau, kad ieškovės materialinė padėtis leidžia išlaikyti nepilnametį sūnų.
9.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino atsakovo materialinės padėties ir jo galimybės teikti nustatyto dydžio išlaikymą. Šiai dienai atsakovas neturi galimybės teikti materialinį išlaikymą sūnui po 500 Eur per mėnesį. Atsakovo pajamos per mėnesį yra apie 3 000 Eur, tačiau per mėnesį jis turi 2 935 Eur išlaidų, todėl jam lieka vos 65 Eur suma. Atsakovas sutiktų skirti sūnaus laikinam išlaikymui po 250 Eur per mėnesį, taupydamas (pvz., atsisakydamas motociklo ir taupydamas kuro išlaidoms), tačiau jokiu būdu negali skirti kas mėnesį po 500 Eur. Be to, ieškovei neparvežant sūnaus į Italiją, atsakovas labai ilgėdamasis sūnaus ir siekdamas išlaikyti jų tarpusavio glaudų ryšį, yra priverstas pats atvykti į Lietuvą aplankyti sūnų, dėl ko jis taip pat patiria didelių finansinių išlaidų.
Atsiliepimas
10. Ieškovė G. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, laikino išlaikymo dydį nustatant preliminariai pagal individualias bylos aplinkybes.
10.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad abu tėvai gali platesne apimtimi nei minimalias pajamas gaunantys asmenys prisidėti prie savo vaiko poreikių patenkinimo ir užtikrinti ne tik pačius būtiniausius, gyvybiškai svarbius (maisto, būsto, aprangos), bet ir juos viršijančius savo sūnaus poreikius (ugdymo, laisvalaikio ir pan.). Atsakovas nenurodė ir nepagrindė, kad nebūtų pajėgus teikti didesnį nei 1/2 dalis 1 minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio mėnesinį išlaikymą sūnui.
10.3. Nors atsakovas skundą grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su jo turtine padėtimi ir jos įvertinimu, su jo galimybėmis teikti vaikui reikalingą išlaikymą, tačiau pažymėtina, kad atsakovo turtinė padėtis yra itin gera, nes jis gauna 3 000 Eur dydžio darbo užmokestį, neturi kitų išlaikytinių, yra išsilavinęs, sveikas, savo vardu turi įgijęs automobilį ir motorolerį, kurių modelio, pagaminimo datos ir vertės neatskleidžia, vienas gyvena 168 kv. m nuomojamame bute.
10.4. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės, todėl atsakovo argumentai, susiję su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, galimybėmis pagerinti turtinę padėtį, išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje.
Atsiliepimas
10.5. Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. visus sprendimus, susijusius su sūnumi, ieškovė priima pati vienašališkai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats atsakovas sutiko, jog vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, nes šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutarties neskundė.
10.6. Nors atsakovas nurodo, kad ieškovės turtinė padėtis leidžia išlaikyti vaiką, tačiau primintina, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios. Be kita ko, vaikui gyvenant tik su ieškove, būtent jai, be pareigos lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo, dar tenka visa kasdienė vaiko rūpinimosi našta ir priežiūra, kuri apskritai sunkiai įvertinama finansiškai. Šiuo atveju nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės tinkamo vykdymo.
10.7. Nors atsakovas prašo sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 250 Eur, tačiau mažesnis nei pusės minimalios algos dydžio išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iš atsakovo priteistas 500 Eur laikinas šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne) prijungimo
13. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė šiuos įrodymus: 2023 m. rugsėjo 7 d. pažymą apie asmens (S. P.) pilietybę ir gyvenamąją vietą; 2023 m. rugsėjo 27 d. pažymą apie šeimos sudėtį; 2023 m. spalio 19 d. gydytojos pediatrės patvirtinimą; 2023 m. spalio 19 d. patvirtinimą apie edukacinių užsiėmimų lankymą; 2023 m. lapkričio 9 d. patvirtinimą apie privataus darželio lankymą; nuotraukas (15 nuotraukų) ir vaizdo įrašus (9 įrašai), susijusius su atsakovo kartu su sūnumi praleistu laiku atostogų, švenčių ir susitikimų metu; 2022–2023 m. šalių ir jų sūnaus skrydžių lentelę; 2022 m. kovo 23 d., 2022 m. balandžio 1 d., 2022 m. gegužės 8 d., 2022 m. gegužės 13 d., 2022 m. liepos 8 d., 2022 m. liepos 10 d., 2022 m. rugpjūčio 5 d., 2022 m. rugpjūčio 19 d., 2022 m. rugsėjo 17 d., 2022 m. rugsėjo 21 d., 2022 m. gruodžio 22 d., 2023 m. sausio 1 d., 2023 m. balandžio 8 d., 2023 m. balandžio 11 d., 2023 m. balandžio 6 d., 2023 m. rugpjūčio 18 d., 2023 m. lapkričio 24 d., 2023 m. lapkričio 28 d. N. P. (N. P.) įlaipinimo bilietus; 2022 m. balandžio 1 d., 2022 m. gegužės 8 d., 2022 m. gegužės 13 d., 2022 m. liepos 8 d., 2023 m. balandžio 11 d., 2023 m. balandžio 6 d., 2023 m. rugpjūčio 18 d. S. P. (S. P.) įlaipinimo bilietus; lentelę apie gaunamas pajamas ir išlaidas; duomenis apie gaunamą atlyginimą; 2019 m. gruodžio 5 d. paskolos sutartį; 2023 m. liepos 21 d. būsto nuomos sutartį; 2019 m. gruodžio 10 d. paskolos pervedimo duomenis; 2022 m. birželio 6 d. ir 2023 m. lapkričio 17 d. mokėjimus.
14. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečio vaiko laikino išlaikymo priteisimo klausimas, sprendžia, kad su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai (lentelė apie gaunamas pajamas ir išlaidas; duomenys apie gaunamą atlyginimą; 2019 m. gruodžio 5 d. paskolos sutartis; 2023 m. liepos 21 d. būsto nuomos sutartis; 2019 m. gruodžio 10 d. paskolos pervedimo duomenys; 2022 m. birželio 6 d. ir 2023 m. lapkričio 17 d. mokėjimai) priimtini ir vertintini kartu su byloje esančiais duomenimis.
16. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiamas tik laikino išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.
17. Kitų su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų apeliacinės instancijos teismas prie bylos neprijungia, nes šie įrodymai nėra susiję su skundžiama nutarties dalimi dėl laikino išlaikymo šalių nepilnamečiui sūnui dydžio nustatymo.
Dėl ginčo esmės
18. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikštų reikalavimų pagrindu pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl šalių nepilnamečio sūnaus S. P. (S. P.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
19. Šioje byloje skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo jam priteisimo – nustatydamas šalių nepilnamečio sūnaus laikiną gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisdamas iš atsakovo 500 Eur dydžio (vietoje ieškovės prašyto priteisti 700 Eur dydžio) laikiną išlaikymą nuo šios nutarties priėmimo dienos (2023 m. lapkričio 10 d.) iki sprendimo byloje priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad nors atskirajame skunde atsakovas nurodo aplinkybes dėl šalių sūnaus gyvenamosios vietos, tačiau atskiruoju skundu prašant pakeisti tik skundžiamos nutarties dalį dėl laikino išlaikymo dydžio priteisimo, apeliacinės instancijos teismas dėl kitos nutarties dalies ir atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su šalių sūnaus gyvenamąja vieta, nepasisako. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė 500 Eur dydžio laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui, atsižvelgęs į ieškovės gaunamų pajamų dydį, atsakovo amžių, sveikatos būklę ir konstatavęs, kad atsakovas turi finansines galimybes teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui.
20. Atskirajame skunde apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl laikino išlaikymo dydžio iš jo priteisimo, nurodo, kad teismas be pagrindo priteisė didesnį nei minimalus išlaikymą. Šalių sūnus neturi jokių specialiųjų poreikių, ieškovė, nepasitarusi su atsakovu, užrašė sūnų į privatų darželį, todėl jai turėtų tekti didesnė dalis šių išlaidų, be to, teismas neįvertino atsakovo materialinės padėties ir jo galimybės teikti nustatyto dydžio išlaikymą.
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
22. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas iš esmės neatlieka įrodymų vertinimo, iš esmės nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
23. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nevertina argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.
24. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
25. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 60 punktas).
26. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikius per mėnesį sudaro: 450 Eur išlaidos būsto nuomai, 60 Eur išlaidos komunalinėms būsto paslaugoms, 400 Eur išlaidos mokesčiui už ugdymą privačiame darželyje, 200 Eur išlaidos maistui namuose, 30 Eur išlaidos sveikatos priežiūrai, sveikatos stiprinimui, 80 Eur išlaidos aprangai ir avalynei, 100 Eur išlaidos auklei (vaikui susirgus), 60 Eur išlaidos laisvalaikiui, vaiko ir jo draugų gimtadienio šventėms, 30 Eur išlaidos higienai ir buitinėms reikšmėms, 50 Eur išlaidos transportui, 30 Eur išlaidos žaislams (iš viso apie 1 500 Eur).
27. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, jog nesutinka su 400 Eur dydžio mokesčiu už privatų sūnaus lankomą darželį, nes sprendimą šalių sūnų leisti į privačią ugdymo įstaigą ieškovė priėmė vienašališkai, nepasitarusi su atsakovu, todėl turėtų šias išlaidas apmokėti pati, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais sutikti negali. Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad pats Italijoje buvo užregistravęs vaiką į privatų vaikų darželį, todėl nėra suprantama, kodėl tuo atveju, jei vaikas vis dar gyventų Italijoje, ten lankytų privatų darželį, o gyvenant Lietuvoje su ieškove tokią galimybę turėtų prarasti.
28. Nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentais, kad ieškovės materialinė padėtis leidžia išlaikyti sūnų, todėl iš atsakovo turėtų būti priteistas 250 Eur dydžio laikinas išlaikymas. Iš atsakovo su atskiruoju skundu pateiktos jo pajamų ir išlaidų lentelės matyti, jog atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį yra didesnės (3 000 Eur) nei ieškovės gaunamos pajamos (2 635–2 638 Eur). Taigi, pirmosios instancijos teismui iš atsakovo priteisus 500 Eur dydžio laikiną išlaikymą ir įvertinus ieškovės nurodomus vaiko poreikius per mėnesį, dar labiau mažinti priteistą dydį nėra pagrindo, nes net ir pirmosios instancijos teismui nustačius 500 Eur dydžio laikiną išlaikymą, ieškovei vis tiek tenka didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo nei atsakovui.
29. Nesutikdamas su priteista laikino išlaikymo suma, atsakovas taip pat nurodo, jog šiai dienai neturi galimybės teikti tokio dydžio materialinį išlaikymą vaikui, ir šiuos argumentus grindžia savo turimomis išlaidomis, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dalis atsakovo nurodomų išlaidų per mėnesį, pavyzdžiui, 300 Eur automobiliui, 100 Eur motociklui, 300 Eur namų valymui, pietums ir vakarienėms ir pan., 250 Eur kelionėms, gali būti sumažintos. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad prioritetą jis turėtų teikti sūnaus poreikiams, o ne savo brangiems laisvalaikio užsiėmimams ar kitiems (ne pirmo būtinumo) nemažų materialinių išlaidų reikalaujantiems pomėgiams.
30. Be to, pažymėtina ir tai, jog byloje atsakovas nėra pateikęs įrodymų, jog, pavyzdžiui, dėl savo sveikatos būklės ar turimo išsilavinimo negalėtų dirbti geriau apmokamo darbo. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas nepilnamečiui vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog vertintinas ne tik išlaikymo teikėjo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
31. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ieškovės pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai vadovavosi civilinio proceso principais, dėl to visiškai pritaria išdėstytiems motyvams, visų jų neatkartojant. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą 2023 m. lapkričio 10 d. teismo nutarties dalį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
33. 2024 m. sausio 2 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme atsakovas prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą.
34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
35. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikino išlaikymo šalių nepilnamečiui sūnui dydžio nustatymo, todėl, kol nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas byloje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas sprendžiant atskirus procesinio pobūdžio klausimus, laikytinas pernelyg ankstyvu bei neatitinkančiu CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nėra sprendžiamas.
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.