Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-579-236/2019

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-11-07
Bylos Nr.: e2A-579-236/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00200-2018-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kazys Kailiūnas, Asta Radzevičienė, Dalia Kačinskienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,VILKMEDA“
Trečiasis asmuo: A. K., V. V., S. K., notarei J

Kategorijos

2.1.2.4.1.3Tariamas sandoris

Civilinė byla Nr. e2A-579-236/2019 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00200-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.3.; (S) 2.1.2.4.2.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,VILKMEDA“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dumesta“ ir ko ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VILKMEDA“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, dalyvaujant tretiesiems asmenims A. K., V. V., S. K. ir notarei J. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „Dumesta“ ir ko, atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „VILKMEDA“, prašydama:

1.1. pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento sudarytus sandorius: 2016-05-06 preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ateityje, sudarytą tarp ieškovės BUAB „Dumesta“ ir ko bei atsakovės UAB „VILKMEDA“; 2016-05-06 UAB „Dumesta“ ir ko išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 Eur sumai vekselio gavėjai UAB „VILKMEDA“;

1.2. pripažinti negaliojančiu (panaikinti) notarės J. M. 2016-10-03 vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 6811;

1.3. šalių atžvilgiu taikyti restituciją ir iš atsakovės UAB „VILKMEDA“ priteisti 45 145,96 Eur bei 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės naudai;

1.4. priteisti iš atsakovės UAB „Vilkmeda“ bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė BUAB „Dumesta“ ir ko nurodė, kad ieškovės bankroto administratorius, susipažinęs su ieškovės banko sąskaitos išrašu, nustatė, jog 2016-11-14 iš sąskaitos į atsakovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 45 000 Eur suma, mokėjimo paskirtyje nurodant „Netesybos pagal sutartį“, todėl administratorius kreipėsi į atsakovę ir prašė raštu pateikti informaciją, kokiu pagrindu atsakovė iš ieškovės gavo 45 000 Eur sumą ir su tuo susijusius dokumentus. Bankroto administratorius iš atsakovės 2018-01-29 gavęs atsakymą, nustatė, kad 2016-05-06 tarp atsakovės ir ieškovės buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ateityje (toliau – ir Sutartis), turto pardavimo kaina nustatyta 245 000 Eur (su PVM), pagal kurią pardavėjas UAB „VILKMEDA“ ir pirkėjas UAB „Dumesta“ ir ko įsipareigojo ateityje iki 2016-08-31 sudaryti nekilnojamojo turto – negyvenamosios patalpos, esančios Vištyčio g. 40, Kybartuose, Vilkaviškio r., unikalus Nr. 3996-7007-7016:00025, perleidimo pagrindinę sutartį. Ieškovė savo įsipareigojimams pagal Sutartį užtikrinti atsakovei išdavė neprotestuotiną 45 000 Eur vekselį, mokėtiną 2016-09-26, o atsakovė (pardavėjas) savo įsipareigojimams pagal Sutartį įsipareigojo pirkėjui sumokėti 45 000 Eur netesybų (Sutarties 10.3 p.).

3. Ieškovė pažymėjo, kad 2016-10-03 notarė J. M. išdavė vykdomąjį įrašą išieškotojui UAB „VILKMEDA“ dėl 45 145,96 Eur išieškojimo. 2016-12-19 likusi suma iš 45 145,96 Eur, atskaičius bankiniu pavedimu atliktą mokėjimą, t. y. 145,96 Eur (45 145,96 – 45 000), grynaisiais pinigais sumokėta pardavėjui UAB „VILKMEDA“.

4. Ieškovės BUAB „Dumesta“ ir ko teigimu, šalys neketino ateityje sudaryti pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, todėl Sutartis ir išvestinis sandoris (tai yra vekselis) yra tariamieji sandoriai, taip pat prieštaraujantys juridinio asmens teisnumui ir negalioja nuo jų sudarymo. Tikroji sutarties šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai buvo ne susitarti dėl būsimos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, o sudaryti prielaidas nesąžiningai perleisti ieškovės pinigines lėšas atsakovei, tokiu būdu išvengiant šių lėšų nukreipimo kitų kreditorių reikalavimams tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

5. Kauno apygardos teismo 2017-01-30 nutartimi UAB „Dumesta“ ir ko iškelta bankroto byla.

6. Ieškovė pažymėjo, kad ieškovė ir atsakovė yra susijusios, nes 2016-05-06 ieškovės direktoriumi buvo A. K., o akcininke I. V., kurios tėvas V. V. ginčo sandorio sudarymo metu buvo faktinis ieškovės vadovas. V. V. ir UAB „VILKMEDA“ direktorius bei vienintelis akcininkas A. M. yra draugai. Nurodė, kad iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei atstovavo advokatas Ž. K., kuris po bankroto iškėlimo atstovavo I. V. ir UAB „Mobvita“, kurios direktorius yra A. M..

Šalies argumentai

7. Ieškovės teigimu, ginčijama sutartis turi būti pripažinta negaliojančia kaip tariamasis sandoris, nes buvo sudaryta tam, kad gautų iš ieškovės netesybas pagal išduotą vekselį. Nėra duomenų, kad šalys būtų siekusios sudaryti pagrindinę sutartį iki 2016-08-31, kad atsakovė būtų kreipusis į ieškovę su reikalavimu sudaryti pagrindinę sutartį ir tik 2016-09-26 suėjus terminui, atsakovė kreipėsi dėl skolos sumokėjimo pagal vekselį. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas tik tam, kad būtų sukurtas fiktyvus pagrindas atsakovei iš ieškovės gauti 45 000 Eur netesybas, neketinant sudaryti pagrindinės sutarties. Ginčijamas sandoris yra tariamasis sandoris, todėl turi būti pripažintinas negaliojančiu, o šalių atžvilgiu taikytina restitucija (CK 1.86 str. 2 d., 1.80 str. 2 d.).

8. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad ginčijama sutartis prieštarauja juridinio asmens tikslams, nes nėra ekonomiškai naudinga ieškovei, nes tokios sutarties sudarymu bendrovės valdymo organai pažeidė pareigą siekti pelno, viršijo normalią ūkinę riziką, veikė neprotingai ir nesąžiningai nustatant 45 000 Eur dydžio netesybas, kurios sudarė daugiau nei 1/6 numatytos turto pardavimo kainos (245 100 Eur) bei daugiau nei 1/3 VĮ Registrų centro nurodytos turto vidutinės rinkos vertės. Tokio dydžio netesybos viršija normalią ūkinę riziką ir neatitinka protingumo kriterijų. Pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu, turi būti taikoma restitucija pagal CK 1.80 str. 2 d.

Atsiliepimas

9. Atsakovė UAB „VILKMEDA“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

10. Atsakovė UAB „VILKMEDA“ nurodė, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti siekiant sukurti juose nurodytas teisines pasekmes šalims. Ginčo nekilnojamasis turtas buvo pardavinėjamas nuo 2014 m. 2016 m. pradžioje tarp UAB „VILKMEDA“ ir trečiojo asmens A. K. įvyko ne vienas susitikimas, kurių metu A. K. pristatė savo turimą verslo idėją – organinių trąšų gamybos verslo planą, kuriam įvykdyti reikėjo didelių uždarų patalpų.

11. Atsakovė pažymėjo, kad jai patiko A. K. turima verslo idėja, ji atrodė perspektyvi ir pelninga. A. K. aiškino, kad jį domina bendrovės parduodamos patalpos, tačiau jų kaina (750 000 Eur) jam buvo per didelė. A. K. pasiūlė parduoti pastatą už ženkliai mažesnę nei pardavinėjama kainą ir priimti UAB „VILKMEDA“ į verslą su galimybe gauti pelno dalį. A. K. pasiūlė UAB „VILKMEDA“ 30 procentų pelno, t. y. per tris metus būtų galima gauti beveik 150 000 Eur. Tačiau UAB „VILKMEDA“ turėjo investuoti dalį gautų pinigų (apie 70 000 Eur) į įrenginius organinių trąšų gamybos veiklai. Jeigu verslas vystytųsi pagal visus planus, tokiu atveju, pelnas būtų trigubas. 2016 m. gegužės mėn. A. K. pranešė, kad turi investuotoją UAB „Dumesta“ ir ko, kurios vadovu yra pats ir ši bendrovė vykdys organinių trąšų gamybos verslą bei pirks patalpas pagal susitarimą, tačiau nurodė, kad negali mokėti 300 000 Eur už pastatą, o 240 000 Eur ir pasiūlė 50 procentų pelno nuo kuriamo verslo. Po derybų buvo sutarta, kad pastatas parduodamas už 245 100 Eur. Kadangi A. K. patikino, jog UAB „Dumesta“ ir ko galės visus pinigus už pastato pardavimą sumokėti UAB „VILKMEDA“ vėliausiai iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos, pagrindinę sutartį sutarta sudaryti iki 2016-08-31. Buvo sutarta parduoti pastatą už mažesnę kainą, nei UAB „VILKMEDA“ galėjo gauti, todėl atsižvelgiant į turimą pasiūlymą nupirkti patalpas už 320 000 Eur, UAB „VILKMEDA“ iškėlė sąlygas dėl atsakomybės pagal šią Sutartį, nes bendrovei buvo svarbus preliminarios sutarties vykdymo ir atsakomybės klausimas. Dėl to Sutarties 10 punkte buvo numatytas įsipareigojimų pagal šią Sutartį užtikrinimas vekseliu 45 000 Eur sumai. Dėl šių susitarimų 2016-05-06 buvo priimtas UAB „VILKMEDA“ akcininkų sprendimas, kurio metu buvo nuspręsta parduoti UAB „VILKMEDA“ priklausantį pastatą už ne mažesnę kaip 245 000 Eur sumą.

12. Atsakovės UAB „VILKMEDA“ teigimu, tarp šalių sudaryta preliminari pirkimo – pardavimo sutartis buvo ekonomiška naudinga, kadangi ieškovė pagal Sutartį turėjo galimybę įsigyti pastatą už labai gerą kainą ir vykdyti veiklą. Sutarties sudarymas buvo rizikingesnis ne ieškovei, o atsakovei, kadangi atsakovė sutiko parduoti pastatą už itin mažą kainą ir atsisakė parduoti pastatą kitai bendrovei 75 000 Eur didesne kaina.

13. Atsakovė UAB „VILKMEDA“ nurodė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, nes A. K. vis nurodydavo, jog bendrovė negauna pinigų, dėl ko atsakovė negavo pajamų, t. y. nepardavė pastato nei už 320 000 Eur sumą, kurią siūlė kita įmonė, nei už 245 100 Eur, kurią pagal Sutartį turėjo sumokėti ieškovė, bei prarado galimybę investuoti į perspektyvų verslą, iš kurio tikėjosi gauti didelį pelną. Siekdama sumažinti savo nuostolius, atsakovė kreipėsi dėl ieškovės išduoto vekselio apmokėjimo.

14. Atsakovės teigimu, ginčijami sandoriai nebuvo tariami, jais buvo siekiama sukurti sandoriuose nurodytas teisines pasekmes, todėl ieškinio motyvai dėl Sutarties ir vekselio fiktyvumo, rizikingumo ir ekonominio nenaudingumo ieškovei yra nepagrįsti. Ginčijami sandoriai ne tik, kad neprieštaravo ieškovės teisnumui, bet buvo naudingi. Nėra jokio pagrindo konstatuoti šalių nesąžiningumo, sudarant ginčijamus sandorius.

15. Trečiasis asmuo V. V. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį pašalinti iš bylos. Nurodė, kad jis nėra ir nebuvo nei vienos iš šalių dalyviu, valdymo organu ar su šiais juridiniais asmenimis darbo santykiuose.

16. Trečiasis asmuo A. K. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

17. Trečiasis asmuo A. K. nurodė, kad ieškovė neturėjo teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės Sutarties 10.3 p. įvykdymo. Ieškovė 2016-08-31 nebuvo pajėgi įvykdyti Sutarties 9.1 p. prisiimtų įsipareigojimų, todėl negalėjo reikalauti iš atsakovės vykdyti įsipareigojimus sudaryti pagrindinę sutartį ir, šiai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, reikalauti Sutarties 10.3 p. numatytų netesybų. Terminas vekseliui apmokėti buvo nustatytas derybų keliu, t. y. kad, esant nenumatytoms aplinkybėms, trukdančioms ieškovei įvykdyti 2016-05-06 Sutarties 9.1. p. numatytą sąlygą, ieškovė papildomai turėtų laiko ir galimybių išspręsti galimus kilti nesklandumus dėl Sutarties sąlygų vykdymo.

18. Trečiasis asmuo A. K. pažymėjo, kad laikotarpis nuo 2016-08-31 (Sutarties 9.1 p.) iki 2016-09-26 (Sutarties 10.2. p.) buvo išnaudotas siekiant rasti investitorius ar naujus kreditorius Sutarties vykdymo finansavimui. Dėl to laikytini nepagrįstais ieškovės teiginiai, kad Sutarties 10.2. p. apspręstas terminas patvirtina tai, jog Sutarties šalys neketino vykdyti viena kitos atžvilgiu priimtų įsipareigojimų (sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį).

19. Trečiasis asmuo nurodė, kad Sutartį dėl ginčo sandorio sudarė jis, veikdamas ieškovės vardu ir nieko neįtakojamas. Poreikį įsigyti ginčo pastatą už priimtiną kainą bei atitinkantį sąlygas, būtinas biohumuso gamybai, sąlygojo būtinybė imtis veiklos – verslo galinčio užtikrinti pelno gavimą. Ieškovės veiklos rezultatai 2013-2016 metais patvirtina, kad buvo būtina imtis priemonių siekiant gerinti bendrovės finansinę padėtį. 2016-05-06 sutarties šalių interesai sutapo, todėl ir buvo šalių valia sudaryta Sutartis.

20. Trečiasis asmuo A. K. nesutiko, kad ginčijama Sutartis prieštarauja ieškovės kaip juridinio asmens tikslams. Sutarties pasirašymas ieškovei priimtinomis ir jos pasiūlytomis sąlygomis, t. y. sulygstant mažesnę nei kitų pirkėjų siūlomą sandorio kainą, lėmė ta aplinkybė, jog buvo sutartas trumpesnis atsiskaitymo už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą laikotarpis bei aptarta galimybė atsakovei investuoti savo lėšas į biohumuso gamybos technologiją bei ateityje šiuo pagrindu tapti ieškovės verslo dalininku. Tuo pačiu ieškovė privalėjo prisiimti riziką atlyginti bent dalį galimų patirti atsakovės nuostolių dėl sandorių sumų skirtumo. Trečiojo asmens pastangomis buvo sulygta sąlyginai maža nuostolių atlyginimo suma, kurios garantas buvo paprastasis neprotestuotinas vekselis.

21. Trečiasis asmuo A. K. pažymėjo, kad ieškovė 2016-05-06 sutarties sudarymo metu turėjo garantuotus finansavimo šaltinius ir tik dėl neteisėtų buvusio įmonės vadovo S. K. veiksmų, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas Marijampolės AVPK KP ENTS, ieškovė iki 2016-09-26 neįvykdė sutartinių įsipareigojimų. Ši aplinkybė turėjo įtakos tam, kad ieškovė patyrė 45 000 Eur nuostolį. Be to, fizinių asmenų pažinojimas ar žinojimas vienas kito ar netgi buvimas draugais nėra pagrindas pripažinti sandorį kaip sudarytą tarp susijusių juridinių asmenų.

22. Trečiasis asmuo S. K. atsiliepime į ieškinį pritarė ieškinio argumentams ir nurodė, kad A. K., perėmęs iš jo (S. K.) vadovavimą UAB „Dumesta“ ir ko, 2016-05-03 pasirašė piniginių lėšų banko sąskaitoje inventorizacijos aktą, iš kurio matyti, kad įmonės banko sąskaitoje tą dieną buvo tik 918,90 Eur, taip pat ir 2016-05-03 piniginių lėšų inventorizacijos aktą, iš kurio matyti, kad grynųjų pinigų įmonėje nėra. 2016-05-05 ieškovė su S. K. pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, iš kurio matyti, kad UAB „Dumesta“ ir ko jam skolinga 93 393,58 Eur. 2016-05-04 ieškovė ir įmonės akcininkė I. T. (V.) pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, iš kurio matyti, kad UAB „Dumesta“ ir ko jai skolinga 33 000,69 Eur.

23. Trečiojo asmens S. K. teigimu, išdėstytų aplinkybių kontekste būtų visiškai nelogiška manyti, kad A. K., žinodamas apie turtinę įmonės padėtį, 2016-05-06 sudarė preliminarią sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ateityje 245 100 Eur sumai ir dar pasirašė vekselį 45 000 Eur sumai. S. K. sutiko, kad ieškovės ginčijami sandoriai buvo sudaryti tik dėl akių, siekiant palikti įmonėje skolas, tyčia vedant įmonę į bankrotą.

Šalies argumentai

24. Trečiasis asmuo notarė J. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pateiktu prašymu prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant bei visus klausimus spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

25. Kauno apygardos teismas 2018-11-05 sprendimu nusprendė ieškinio pareiškimą patenkinti, pripažinti negaliojančiais 2016-05-06 preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ateityje, sudarytą tarp ieškovės BUAB „Dumesta“ ir ko bei atsakovės UAB „VILKMEDA“ ir 2016-05-06 UAB „Dumesta“ ir ko išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 Eur sumai vekselio gavėjai UAB „VILKMEDA“; pripažinti negaliojančiu notarės J. M. 2016-10-03 vykdomąjį įrašą išieškotojui UAB „VILKMEDA“ dėl 45 145,96 Eur išieškojimo iš UAB „Dumesta“ ir ko, notarinio registro Nr. 6811; priteisti iš atsakovės UAB „VILKMEDA“ ieškovei BUAB „Dumesta“ ir ko 45 145,96 Eur, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2018-03-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės UAB „VILKMEDA“ ieškovei BUAB „Dumesta“ ir ko 400 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovės UAB „VILKMEDA“ 39,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

26. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2017-01-30 nutartimi UAB „Dumesta“ ir ko iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Tytus“. Bankroto administratorius UAB „Tytus“ tarp šalių sudarytą preliminariąją sutartį bei jos pagrindu išduotą vekselį ginčija CK 1.86 straipsnio pagrindu, nes sandoris sudarytas tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) bei CK 1.82 straipsnio pagrindu, kaip sandorį, prieštaraujantį juridinio asmens teisnumui.

Šalies argumentai

27. Teismas dėl juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog juridinio asmens veiklos tikslai yra nustatyti juridinio asmens įstatuose. Bendriausias privačių juridinių asmenų tikslas – tenkinti privačius interesus, o pelno siekimas yra vienas iš privačių interesų tenkinimo būdų. Ieškovės teigimu, ginčijama 2016-05-06 preliminarioji sutartis prieštarauja juridinio asmens tikslams, nes nėra ekonomiškai naudinga UAB „Dumesta“ ir ko, tokios sutarties sudarymu bendrovės valdymo organai pažeidė pareigą siekti pelno, viršijo normalią ūkinę riziką, veikė neprotingai ir nesąžiningai. Šalys, 2016-05-06 sutartimi nustatydamos 45 000 Eur dydžio netesybas, jeigu įsipareigojimai nebus įvykdyti, susitarė dėl vienai iš susitarimo šalių, t. y. ieškovei akivaizdžiai žalingų teisinių pasekmių taikymo, kurios prieštaravo ieškovės, kaip privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Aplinkybę, kad atsakovė, sudarydama ginčo sutartį buvo nesąžininga, ieškovės nuomone, patvirtina ir tai, kad UAB „Dumesta“ ir ko bei UAB „VILKMEDA“ yra (buvo) susijusios bendrovės per dalyvius ir valdymo organų narius, nes ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Dumesta“ ir ko vienintele akcininke buvo I. V., kurios tėvas yra V. V., kuris bankroto administratoriaus turimais duomenimis, buvo faktinis bendrovės vadovas, o UAB „VILKMEDA“ vadovu buvo A. M., kuris buvo (yra) V. V. draugas.

Žemesnės instancijos teismas

28. Teismas nustatė, kad ginčo Sutartyje numatyta, kad pirkėjas savo įsipareigojimams pagal šią Sutartį užtikrinti (t. y. prievolei sudaryti pagrindinę sutartį) išduoda pardavėjui paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45000 Eur, mokėtiną 2016-09-26. Tuo atveju, jeigu pirkėjas nepagrįstai atsisako ar vengia sudaryti sutartį per šios Sutarties 9.1 p. nurodytą terminą šioje Sutartyje nustatytomis esminėmis pagrindinėmis sutarties sąlygomis arba jeigu sutartis nesudaroma dėl pirkėjo veiksmų (neveikimo), pardavėjas įgyja teisę įgyvendinti savo teises pagal vekselį (10.2. p.). Pardavėjas savo įsipareigojimams pagal šią Sutartį užtikrinti (t. y. prievolei sudaryti pagrindinę sutartį) įsipareigoja pirkėjui sumokėti 45 000 Eur netesybų (10.3 p.).

29. Teismas nurodė, kad ieškovės įsipareigojimas už Sutarties nevykdymą sumokėti atsakovei 45 000 Eur pagal vekselį, vertintinas kaip Sutarties sąlyga, neatitinkanti sutarčių, prievolių ir bendrųjų teisės principų.

30. Teismas pažymėjo, kad CK 1.5 straipsnyje nurodyta, kad teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. CK 6.4, 6.38, 6.158, 6.200 straipsniuose įtvirtinti reikalavimai sutarties šalims nepažeisti šalių interesų pusiausvyros, elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai prievolės atsiradimo, vykdymo ir pasibaigimo metu. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis). Dėl to teismas sprendė, kad ieškovės įsipareigojimas sumokėti atsakovei 45 000 Eur pagal vekselį už pirkėjo pareigų nevykdymą buvo įtvirtinta ikisutartinių santykių šalių nelygybė bei jų nesąžiningas elgesys.

31. Teismas darė išvadą, kad minėta nuostata yra naudinga vieninteliai šaliai – atsakovei, prieštarauja ieškovės, kaip privataus asmens, veiklos tikslams. Pažymėjo, kad 2016-11-14 iš UAB „Dumesta“ ir ko banko sąskaitos į UAB „VILKMEDA“ sąskaitą buvo pervesta 45 000 Eur suma, o 2017-01-16 Kauno apygardos teisme buvo priimtas UAB „Dumesta“ ir ko direktoriaus A. K. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Dumesta“ ir ko.

32. Teismas nurodė, kad nors netesybos už preliminariojoje sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą buvo numatyta abiems šalims, tačiau yra pagrindas laikyti, kad toks susitarimas įtvirtinta ikisutartinių santykių šalių nelygybę. Vien aplinkybė, kad preliminariojoje sutartyje buvo nustatytos netesybos galėjo būti taikomos abiems jos šalims, nepagrindžia, kad jų dydis buvo protingas ir pagrįstas. Preliminariąja sutartimi šalys susitarė dėl netesybų, kurios sudarė daugiau nei 1/6 numatytos turto pardavimo kainos. Dėl to teismas sprendė, kad tokio dydžio netesybos viršija normalią ūkinę riziką ir neatitinka protingumo kriterijų. Byloje nepateikta įrodymų, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo šalys realiai galėjo patirti tokio dydžio nuostolius.

33. Teismas nustatė, kad, ieškovės teigimu, atsakovė, sudarydama ginčo sandorį, buvo nesąžininga.

34. Teismas nurodė, kad kasacinio teismo išaiškinta, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo pateis interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga.

35. Teismas nustatė, kad ieškovė į bylą pateikė UAB „Dumesta“ ir ko balansus bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017-05-17 specialisto išvados Nr. 5-2/64 kopiją, kurioje nurodyta, kad UAB „Dumesta“ ir ko neturėjo finansinių galimybių nupirkti nekilnojamąjį turtą už 245 100 Eur. Ši išvada grindžiama šiais duomenimis: pagal 2015 m. balanso 2015 m. gruodžio 31 d. duomenis bei pagal apskaitos registro – „Didžioji knyga“ už 2016 m. gegužės 1 – 31 d. laikotarpį duomenis UAB „Dumesta“ ir ko viso turto vertė (166 809 Eur – 2015-12-31 ir 165 177 Eur – 2016-05-01) buvo apie 70 proc. numatomo įsigyti turto vertės. Taip pat turto vertė tik 23 000 Eur buvo didesnė nei įmonės įsipareigojimai kreditoriams (143 896 Eur – 2015-12-31 ir 142 479 Eur – 2016-05-01). Be to, ir Kauno apygardos teismo 2017-01-30 nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Dumesta“ ir ko iš teismui pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų konstatuota, kad 2016 metais bendrovės turtas buvo 133 130 Eur, o atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 137 486 Eur. Pagal teismui pateiktą kreditorių sąrašą teismas sprendė, kad atsakovė 2016 m. gruodžio 31 d. kreditoriams turi 130 746, 59 Eur įsiskolinimų.

36. Teismas sprendė, kad atsakovė, kaip įmonė, užsiimanti verslu, būdama atidi ir rūpestinga turėjo galimybę jai prieinamomis priemonėmis domėtis UAB „Dumesta ir ko“ finansine padėtimi bei sužinoti apie finansinius įsipareigojimus kreditoriams.

37. Teismas nurodė, kad UAB „Dumesta“ ir ko balanso duomenys patvirtina, kad preliminarios sutarties sudarymo laikotarpiu UAB „Dumesta“ ir ko veikla buvo nuostolinga. Preliminari sutartis ir jos pagrindu išduotas vekselis rodo aiškų neteisingumą UAB „Dumesta“ ir ko atžvilgiu dėl jų aiškaus ir akivaizdaus nenaudingumo šiai įmonei. Dėl to teismas sprendė, kad jie pripažinti negaliojančiais CK 1.82 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, kaip prieštaraujantys juridinio asmens teisnumui.

38. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti sąžiningu UAB „VILKMEDA“ elgesį, sudarant minėtus susitarimus ir nustatant preliminarioje sutartyje įsipareigojimus iš esmės tik UAB „Dumesta“ ir ko ”, kuri per trumpą laikotarpį ir neturėdama finansinių galimybių nebuvo pajėgi juos įvykdyti. Atsakovė UAB „VILKMEDA“ turėjo žinoti, kad toks susitarimas yra aiškiai nenaudingas kitai susitarimo šaliai ir akivaizdžiai prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams.

39. Teismas dėl tariamo sandorio negaliojimo nurodė, kad, ieškovės teigimu, šalys ginčijamu sandoriu nesiekė sukurti sutartyje nurodomų sandorio sudarymo teisinių pasekmių – neketino ateityje sudaryti pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, todėl Sutartis ir išvestinis sandoris (vekselis) yra tariamieji. Tikroji sutarties šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai buvo ne susitarti dėl būsimos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, o sudaryti prielaidas nesąžiningai perleisti BUAB „Dumesta“ ir ko pinigines lėšas UAB „VILKMEDA“, tokiu būdu išvengiant šių lėšų nukreipimo kitų kreditorių reikalavimų patenkinimui.

40. Teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad A. K. UAB „Dumesta“ ir ko direktoriumi buvo paskirtas 2016-05-04, Juridinių asmenų registre paskyrimas direktoriumi įregistruotas 2016-05-09. Byloje trečiasis asmuo A. K. nurodė, kad pagrindinis šaltinis atsiskaityti už perkamus pastatus buvo 2016-04-27 pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta UAB „Dumesta“ ir ko bei Baltarusijos bendrovės „Improm“, kurios pagrindu pirkėjas „Improm“ įsipareigojo sumokėti už įsigyjamą vėjo jėgainę 160 000 Eur iki 2016-07-15. Sandorio finansavimui taip pat buvo numatyta panaudoti akcininko asmenines lėšas, realizuojant nenaudojamą bendrovei priklausantį ilgalaikį turtą bei lėšas, gaunamas iš bendrovės veiklos – skalbimo – valymo paslaugų teikimo. A. K. taip pat nurodė, kad 2016-05-10 paaiškėjo, kad vėjo jėgainė „Vestas“ V66, kurią pagal 2016-04-27 pirkimo – pardavimo sutartį buvo įsipareigojusi įsigyti bendrovė „Improm“ yra nepilnos komplektacijos, nes buvęs UAB „Dumesta“ ir ko direktorius S. K. neperdavė vėjo jėgainės sudedamųjų dalių, todėl UAB „Dumesta“ negalėjo įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų Baltarusijos bendrovei „Improm“ pagal 2016-04-27 pirkimo – pardavimo sutartį. 2016-06-14 pranešimu Baltarusijos bendrovė „Improm“ informavo, kad UAB „Dumesta“ ir ko nevykdant sutartinių įsipareigojimų, vienašališkai nutraukė 2016-04-27 pirkimo – pardavimo sutartį, dėl ko UAB „Dumesta“ ir ko neteko pagrindinio finansavimo šaltinio, numatyto 2016-05-06 Sutarties realizavimui.

41. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė ir trečiasis asmuo A. K. nurodė, kad po preliminariosios sutarties sudarymo šalys siekė sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau bylos duomenys ir šalių nurodytos faktinės aplinkybės nepatvirtina šalių realių ketinimų.

42. Teismas nurodė, kad preliminari sutartis buvo sudaryta skubotai, t. y. tik po dviejų dienų A. K. tapus direktoriumi. Nors ieškovė su bendrove „Improm“ 2016-04-27 buvo sudariusi vėjo jėgainės pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau sutartis buvo nutraukta. Kitų turėtų realių finansavimų šaltinių ieškovė nepagrindė, priešingai, aukščiau pateikti duomenys įrodo sunkią ieškovės finansinę padėtį ir neturėjimą lėšų nupirkti pastatus iš UAB „VILKMEDA“. Be to, byloje nėra duomenų, kad po preliminariosios sutarties sudarymo atsakovė UAB „VILKMEDA“ kreipėsi į UAB „Dumesta“ ir ko su raginimu sudaryti pagrindinę sutartį, o tik suėjus 2016-09-26 terminui kreipėsi į ieškovę dėl vekselio apmokėjimo. Pati UAB „Dumesta“ ir ko netrukus po vekselio apmokėjimo kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Dėl to teismas sprendė, kad laikytini pagrįstais ieškovės teiginiai, jog šalys, nustatydamos terminą pagrindinei pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti iš esmės neatliko jokių veiksmų, siekiant sudaryti pagrindinę sutartį, be to, ieškovė neturėjo lėšų pagrindinei sutarčiai sudaryti.

43. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, kad šalys nesiekė sudaryti ateityje pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, nes tikroji šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai buvo ne susitarti dėl būsimos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, o sudaryti prielaidas nesąžiningai perleisti UAB „VILKMEDA“ pinigines lėšas prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Dumesta“ ir ko.

44. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendė, kad byloje yra pagrindas preliminarią sutartį pripažinti negaliojančia kaip tariamą sandorį.

45. Teismas dėl restitucijos taikymo nurodė, kad pripažinus negaliojančiais nuo sudarymo momento UAB „Dumesta“ ir ko ir UAB „VILKMEDA“ 2016-05-06 sudarytą preliminarią sutartį, 2016-05-06 UAB „Dumesta“ ir ko išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 45 000 Eur sumai vekselio gavėjai UAB „VILKMEDA“ bei pripažinus negaliojančiu notarės J. M. 2016-10-03 vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 6811, taikant restituciją, iš atsakovės UAB „VILKMEDA“ ieškovei BUAB „Dumesta“ ir ko priteistina 45 145,96 Eur.

46. Teismas sprendė, kad taip pat priteistinos 6 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).

47. Teismas, atsižvelgdamas į priimamą procesinį sprendimą ir byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad iš atsakovės ieškovei priteistini 400 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str., 98 str.), taip pat iš atsakovės priteistina 39,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

48. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo S. K. pateikė advokatės E. M. 2018-09-19 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. EM18/50 350 Eur sumai, tačiau nepateikė duomenų apie šios sąskaitos apmokėjimą. Dėl to teismas sprendė, kad trečiajam asmeniui S. K. bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

49. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „VILKMEDA“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018-11-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priimti į bylą naują įrodymą (Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2018-11-14 nutarimo, patvirtinančio, jog šiuo meru ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Dumesta“ ir ko turto išvaistymo yra vykdomas, kopiją), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

50. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

50.1. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ginčijamus sandorius negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu, netinkamai taikė CK 1.82 straipsnio nuostatą faktinių aplinkybių kontekste. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė Sutartimi įsipareigojo ieškovei parduoti pastatą už ženkliai mažesnę kainą nei rinkos kaina.

50.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino byloje esančio UAB „Soleka“, veikiančio kaip Remax, 2018-03-13 rašto Nr. 36 bei byloje esančių skelbimų iš internetinių svetainių apie nekilnojamojo turto pardavimą, kurie patvirtina, jog UAB „VILKMEDA“ priklausantis ginčo turtas buvo pardavinėjamas nuo 2014 metų už 750 000 Eur. Minėta pažyma ir skelbimai įrodo, UAB „VILKMEDA“ nuo 2014 metų siekė parduoti pastatą ir ieškojo pirkėjo, kuris nupirktų pastatą už ženkliai didesnę sumą nei atsakovė UAB „VILKMEDA“ Sutartimi įsipareigojo parduoti pastatą ieškovei.

50.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino byloje esančios UAB „Lituką“ ir ko ataskaitos Nr. KAE-80351, kuri patvirtina, jog pastato vertė 2017-12-29 dienai buvo 348 000 Eur, t. y. pastato rinkos kaina buvo ženkliai didesnė negu suma, už kurią atsakovė pagal Sutartį įsipareigojo parduoti pastatą ieškovei.

50.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino byloje esančio 2016-04-04 IĮ „Vegatransa“ komercinio pasiūlymo Nr. 2016-04-04/1, kuris patvirtina, jog 2016 m. balandžio mėnesį, t. y. vienas mėnuo prieš sudarant ieškovės ir atsakovės Sutartį, atsakovė buvo gavusi pasiūlymą iš IĮ „Vegatransa“ pirkti tas pačias patalpas už 320 000 Eur, atsiskaitant per du metus. Tai patvirtina, jog atsakovė turėjo visas sąlygas parduoti pastatą kitai bendrovei 74 900 eurų didesne suma.

50.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, kai UAB „Dumesta“ ir ko neįvykdė Sutarties, o vėliau jai buvo iškelta bankroto byla ne dėl to, kad buvo sudaryta Sutartis, kuri buvo naudinga UAB „Dumesta“ ir ko siekiant vystyti naują įmonės veiklą ir gauti pelną, bet dėl to, kad buvęs UAB „Dumesta“ ir ko vadovas S. K. neperdavė visų UAB „Dumesta“ ir ko priklausiusių vėjo jėgainės dalių, todėl UAB „Dumesta“ ir ko sutartis su Baltarusijos bendrove Improm, kurios pagrindu UAB „Dumesta“ ir ko turėjo gauti 160 000 Eur piniginių lėšų, skirtų Sutarties vykdymui, buvo nutraukta ir vėjo jėgainė nebuvo parduota.

50.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad UAB „VILKMEDA“ sudarant Sutartį negali būti laikoma sąžininga Sutarties šalimi, kadangi UAB „VILKMEDA“ nepasidomėjo UAB „Dumesta“ ir ko finansine padėtimi ir jos galimybėmis vykdyti sutartį. Priešingai, atsakovė, būdama sąžininga Sutarties sudarymo šalimi, pasidomėjo UAB „Dumesta“ ir ko, tačiau prieš sudarant Sutartį ieškovė neturėjo jokių kreditorių, įsiskolinimų, nebuvo užvesta šios bendrovės atžvilgiu jokių bylų teismuose, todėl atsakovė neturėjo jokio pagrindo abejoti ieškovės finansine padėtimi ir jos galimybėmis vykdyti Sutartį.

50.7. Pirmosios instancijos teismas, neatlikdamas nuoseklaus įrodymų vertinimo, iš esmės pažeidė CPK įtvirtintus įrodymų vertinimo taisykles.

50.8. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.86 straipsnio nuostatą faktinių aplinkybių kontekste. Vien tai, kad Sutartis buvo sudaryta pradėjus dviem dienos po A. K. paskyrimo direktoriumi savaime nepatvirtina sudarytos Sutarties skubotumo. Sudarytos Sutarties skubotumo nepatvirtina ir A. K. bei UAB „VILKMEDA“ Sutarties sudarymo aplinkybės, jog dėl pastato pirkimo – pardavimo A. K. su UAB „VILKMEDA“ buvo sutaręs anksčiau nei jis tapo UAB „Dumesta“ ir ko direktoriumi. Be to, A. K., sudarydamas Sutartį, negalėjo tikėtis, jog vėjo jėgainės sutartis dėl jos pardavimo už 160 000 Eur bus nutraukta, kadangi vėjo jėgainės pirkimo – pardavimo sutartis buvo jau sudaryta ir buvęs UAB „Dumesta“ ir ko vadovas S. K., perduodamas vėjo jėgainę, patvirtino, kad ji yra pilnos komplektacijos. A. K. negalėjo tikėtis, kad bendrovei įsigijus pilnos komplektacijos vėjo jėgainę, S. K. pradangins dalį jėgainės dalių, tokiu būdu išvaistant turtą.

50.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šalys, nustatydamos terminą pagrindinei pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti, iš esmės neatliko jokių veiksmų, siekiant sudaryti pagrindinę sutartį, be to, ieškovė neturėjo lėšų pagrindinei sutarčiai sudaryti. Vien ta aplinkybė, jog ieškovei nebuvo siunčiama raštiškų pretenzijų su raginimu vykdyti Sutartį nereiškia, jog atsakovė UAB „VILKMEDA“ nereikalavo žodžiu šios Sutarties vykdyti. UAB „VILKMEDA“ paskambinus A. K. ir nurodžius vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, buvo paaiškinta, jog vėjo jėgainės pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Dumesta“ ir ko turėjo gauti 160 000 Eur, skirtų pastato pirkimui, nėra įvykdyta, kadangi bendrovėje nustatytas vėjo jėgainės dalių trūkumas, ko pasekoje UAB „Dumesta“ ir ko negavo 160 000 Eur.

Atsiliepimas

51. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Dumesta“ ir ko prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

52. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:

52.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus bylos medžiagoje esančius duomenis ir pagrįstai Sutartį, taip pat išduotą vekselį bei notaro vykdomąjį įrašą pripažino negaliojančiais CK 1.82 str. pagrindu. Visi byloje esantys duomenys sudaro pagrindą spręsti apie aiškų bei akivaizdų Sutarties nenaudingumą ieškovei ir kitos šalies nesąžiningumą, kai tokių sandorių palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Preliminarioji sutartis bei kartu su ja išduotas vekselis yra nenaudingi ieškovei ir prieštarauja šio juridinio asmens veiklos tikslams, pažeidžia Sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl viena Sutarties šalių - ieškovė - turėjo nepagrįstų turtinių praradimų, dėl ko ieškovės kreditoriams buvo apribota teisė ir teisėtas interesas tikėtis atgauti kuo didesnę finansinių reikalavimų dalį.

Žemesnės instancijos teismas

52.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalys, nustatydamos terminą pagrindinei pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti, iš esmės neatliko jokių veiksmų, siekiant sudaryti pagrindinę sutartį, be to, ieškovė neturėjo lėšų pagrindinei sutarčiai sudaryti. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys nesiekė sudaryti ateityje pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo –pardavimo sutarties, nes tikroji šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai buvo ne susitarti dėl būsimos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, o sudaryti prielaidas nesąžiningai perleisti UAB „VILKMEDA“ pinigines lėšas prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Dumesta“ ir ko.

53. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo S. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Kauno apygardos teismo 2018-11-05 sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo civilinę bylą ir priėmė teisingą, motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus objektyvius duomenis bei tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, taigi, priėmė teisėtą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

54. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų

55. Atsakovė UAB „VILKMEDA“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2018-11-14 nutarimo, patvirtinančio, jog šiuo metu ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Dumesta“ ir ko turto išvaistymo yra vykdomas, kopiją, ir prašo ją priimti į bylą.

56. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, priima į bylą naują įrodymą ir jį vertina.

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu

57. Tam, kad būtų pagrindas pripažinti privačių juridinių asmenų sudarytus sandorius negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu, būtina nustatyti, kad šie sandoriai prieštarauja juridinio asmens tikslams ir kita sandorių šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoriai prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, net ir pripažinus, kad sandoriai prieštarauja juridinio asmens tikslams, dar būtina spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant sudarytus sandorius negaliojančiais ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais, pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).

58. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendriausias privačių juridinių asmenų tikslas – tenkinti privačius interesus, o pelno siekimas yra vienas iš privačių interesų tenkinimo būdų. CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandoriams pripažinti negaliojančiais savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo. Jei sandorius, kaip prieštaraujančius juridinio asmens teisnumui, būtų leidžiama ginčyti vien dėl to, kad jie tiesiog komerciškai nenaudingi, rinkose kiltų didelis ekonominis nestabilumas ir netikrumas, nes bet kokie vienai šaliai komerciškai nenaudingi sandoriai galėtų būti ginčijami. Su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).

59. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, laiko pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad Sutartyje ieškovės įsipareigojimu sumokėti atsakovei 45 000 Eur pagal vekselį už pirkėjo pareigų nevykdymą buvo įtvirtinta ikisutartinių santykių šalių nelygybė bei jų nesąžiningas elgesys. Minėta nuostata yra naudinga tik atsakovei, prieštarauja ieškovės, kaip juridinio asmens, veiklos tikslams. Vien aplinkybė, kad preliminariojoje sutartyje buvo nustatytos netesybos pagal Sutartį galėjo būti taikomos abiems jos šalims, nepagrindžia, kad jų dydis buvo protingas ir pagrįstas. Sutartyje šalims nustatyta skirtinga netesybų mokėjimo tvarka ir tai patvirtina Sutarties šalių nelygybę. Be to, teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, kad preliminariąja sutartimi šalys susitarė dėl netesybų, kurios sudarė daugiau nei 1/6 numatytos turto pardavimo kainos, kai tuo tarpu, tokio dydžio netesybos viršija normalią ūkinę riziką ir neatitinka protingumo kriterijų, o byloje nepateikta įrodymų, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo šalys realiai galėjo patirti tokio dydžio nuostolius.

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės veiklos nuostolingumą, šalių nesąžiningumą taip pat patvirtina byloje surinkti įrodymai, t. y. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017-05-17 specialisto išvada Nr. 5-2/64, taip pat ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentai. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2016 metais bendrovės turtas buvo 133 130 Eur, o atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 137 486 Eur, atsakovė 2016-12-31 kreditoriams turi 130 746, 59 Eur įsiskolinimų.

61. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu preliminarios sutarties ir jos pagrindu išduoto vekselio aiškinimu, byloje surinktų įrodymų įvertinimu ir padaryta išvada, kad ginčijama preliminari sutartis ir jos pagrindu išduotas vekselis rodo aiškų neteisingumą UAB „Dumesta“ ir ko atžvilgiu dėl jų aiškaus ir akivaizdaus nenaudingumo šiai įmonei. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jie pripažinti negaliojančiais CK 1.82 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, kaip prieštaraujantys juridinio asmens teisnumui.

Dėl sandorio tariamumo

62. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.86 straipsnio nuostatą faktinių aplinkybių kontekste.

63. Teisėjų kolegija pažymi, kad esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.

64. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

65. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018).

66. Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018). Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tokiu atveju, kai nė viena šalis jokių teisių ir pareigų pagal sandorį neįgyja, o išorinė sandorio forma panaudojama tik tam, kad viena šalis iš kitos gautų lėšas, nėra pagrindo konstatuoti, kad sandoris buvo įvykdytas. Todėl, pavyzdžiui, nustačius, kad viena atlygintinių paslaugų sutarties šalis – paslaugos teikėjas jokių paslaugų neteikė, abi šalys sandorį sudarė tik dėl akių, todėl išmokėjimas pinigų už nesuteiktas paslaugas, kurias nei teikti, nei jų teikimo reikalauti ir nebuvo ketinama, negali būti pripažįstamas sandorio įvykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014).

67. Byloje nustatyta, kad UAB „Dumesta“ ir ko ir Baltarusijos bendrovė „Improm“ 2016-04-27 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu pirkėjas „Improm“ įsipareigojo sumokėti už įsigyjamą vėjo jėgainę 160 000 Eur iki 2016-07-15. Baltarusijos bendrovė „Improm“ 2016-06-14 pranešimu informavo, kad UAB „Dumesta“ ir ko nevykdant sutartinių įsipareigojimų, vienašališkai nutraukia 2016-04-27 pirkimo – pardavimo sutartį. Buvusio įmonės vadovo A. K. teigimu, minėta sutartis buvo laikoma pagrindiniu šaltiniu atsiskaityti už ginčo pastatus, sandorio finansavimui taip pat buvo numatyta panaudoti akcininko asmenines lėšas, realizuojant nenaudojamą bendrovei priklausantį ilgalaikį turtą bei lėšas, gaunamas iš bendrovės veiklos – skalbimo – valymo paslaugų teikimo. A. K. teigimu, 2016-05-10 paaiškėjo, kad vėjo jėgainė „Vestas“ V66, kurią pagal 2016-04-27 pirkimo – pardavimo sutartį buvo įsipareigojusi įsigyti bendrovė „Improm“ yra nepilnos komplektacijos, nes buvęs UAB „Dumesta“ ir ko direktorius S. K. neperdavė vėjo jėgainės sudedamųjų dalių, todėl UAB „Dumesta“ ir negalėjo įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų Baltarusijos bendrovei „Improm“ pagal 2016-04-27 pirkimo – pardavimo sutartį. 2016-06-14 pranešimu Baltarusijos bendrovė „Improm“ informavo, kad UAB „Dumesta“ ir ko nevykdant sutartinių įsipareigojimų, vienašališkai nutraukia 2016-04-27 pirkimo – pardavimo sutartį, dėl ko UAB „Dumesta“ ir ko neteko pagrindinio finansavimo šaltinio, numatyto preliminarios sutarties realizavimui.

68. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad nors atsakovė ir trečiasis asmuo A. K. nurodė, kad po preliminariosios sutarties sudarymo šalys siekė sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau bylos duomenys ir šalių nurodytos faktinės aplinkybės nepatvirtina šalių realių ketinimų.

69. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybės dėl vėjo jėgainės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo nepaneigia ginčo sandorio tariamumo. Buvęs įmonės vadovas A. K., pradėjęs vadovauti įmonei, galėjo ir privalėjo išsiaiškinti įmonės finansinę padėtį, tame tarpe ir aplinkybes dėl vėjo jėgainės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir vykdymo. Tai buvęs įmonės vadovas A. K. privalėjo padaryti ir prieš sudarant ginčo Sutartį. Aplinkybė, kad Kauno apygardos prokuratūra 2018-11-14 nutarimu atnaujino ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 184 straipsnio 2 dalies (dėl vėjo jėgainių „Vesta“ V66 serijos Nr. 1454 ir Nr. 1456), nepaneigia buvusio įmonės vadovo A. K. pareigos išsiaiškinti ir nustatyti įmonės finansinę padėtį prieš sudarant ginčo Sutartį. Ginčijama preliminari sutartis ir jos pagrindu išduotas vekselis buvo sudaryti tuomet, kai įmonė jau veikė nuostolingai, o apeliantė, būdama verslo subjektu ir būdama atidi bei rūpestingai, turėjo galimybę jai prieinamomis priemonėmis domėtis UAB „Dumesta“ ir ko finansine padėtimi bei sužinoti apie viešai teikiamus finansinius įsipareigojimus kreditoriams, to nepadarė.

70. Nagrinėjamu atveju byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių šalių realius ketinimus sudaryti ginčo sutartį. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad po preliminariosios sutarties sudarymo atsakovė UAB „VILKMEDA“ kreipėsi į UAB „Dumesta“ ir ko su raginimu sudaryti pagrindinę sutartį, o tik suėjus 2016-09-26 terminui kreipėsi į ieškovę dėl vekselio apmokėjimo. Be to, pati UAB „Dumesta“ ir ko netrukus po vekselio apmokėjimo kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Priešingai, nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, sunkią ieškovės finansinę padėtį ir neturėjimą lėšų nupirkti pastatus iš UAB „VILKMEDA“. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalys, nustatydamos terminą pagrindinei pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti iš esmės neatliko jokių veiksmų, siekiant sudaryti pagrindinę sutartį.

71. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pradinių ginčo pastatų kainų bei kitų ūkio subjektų teikiamų komercinių pasiūlymų, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vertino ir kainą, už kurią ginčo turtas buvo pardavinėjamas (750 000 Eur), ir turto rinkos vertę (348 000 Eur). Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas detaliai nenurodė kiekvieno šalių pateikto dokumento nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo. Pagal pateiktus į bylą įrodymus nustatyta esminė ir reikšminga bylos aplinkybė apie tai, kad šalys ginčo Sutartį sudarė dėl akių, o ne tai, kokia kaina buvo pardavinėjamas atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas ir kokie buvo pasiūlymai.

72. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog šalys nesiekė sudaryti ateityje pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, nes tikroji šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai buvo ne susitarti dėl būsimos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, o sudaryti prielaidas nesąžiningai perleisti UAB „VILKMEDA“ pinigines lėšas prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Dumesta“ ir ko.

Dėl įrodymų vertinimo

73. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, neteisingai nustatė bylos aplinkybes.

74. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus, pirmiausia pasisakytina dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

75. CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

76. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pradinių ginčo pastatų kainų bei kitų ūkio subjektų teikiamų komercinių pasiūlymų. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vertino ir kainą, už kurią ginčo turtas buvo pardavinėjamas (750 000 Eur), ir turto rinkos vertę (348 000 Eur). Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas detaliai nenurodė kiekvieno šalių pateikto dokumento nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.

77. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų

78. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

79. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, padarė teisingas išvadas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

80. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2018-11-05 sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

81. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

82. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantei UAB „VILKMEDA“ bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 str.).

83. Ieškovės UAB „Dumesta“ ir ko bankroto administratorius ir trečiasis asmuo S. K. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės ir trečiojo asmens prašymai atmestini.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėjai Dalia Kačinskienė Kazys Kailiūnas Asta Radzevičienė