- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- e2S-2076-413/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08417-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Opila“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno energija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-15074-1087/2019 pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno energija“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Opila“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja teismui pateiktu pareiškimu prašė atnaujinti terminą pareikšti kreditoriniam reikalavimui S. K. palikimą priimsiantiems įpėdiniams, viso 1644,66 Eur sumai
2. Nurodė, kad pareiškėja tiekė šilumą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio savininkas iki 2016 m. rugsėjo 19 d. buvo S. K.. Jis mirė (duomenys neskelbtini) (toliau – palikėjas). Pareiškėja apie palikėjo mirtį sužinojo tik 2019 m. gegužės 7 d. ir nedelsdama 2019 m. gegužės 14 d. kreipėsi į teismą dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo. Pažymėjo, kad pareiškėja yra didelė bendrovė, aptarnaujanti per 120 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų, todėl mano, kad tokios jos darbo apimtys sudaro prielaidas ne visada laiku suspėti sužinoti apie kiekvieno vartotojo mirtį ir laiku pareikšti kreditoriaus reikalavimus pagal sąlyginai neilgus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus terminus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjos AB „Kauno energija“ pareiškimą atmetė ir priteisė valstybei iš jos 11,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas nurodė, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. nuosavybės teise priklausė S. K., kuris 2016 m. spalio 25 d. mirė. Butas 2016 m. rugsėjo 19 d. parduotas iš varžytynių, vėliau (2016 m. spalio 7 d. ir 2016 m. spalio 14 d.) mainų sutarčių pagrindu nuosavybės teisė registruota kitų asmenų vardu. 2017 m. sausio 24 d. palikėjo palikimą priėmė M. K., kuri 2017 m. vasario 1 d. paveldėjimo teises perleido suinteresuotam asmeniui UAB „Opila“.
5. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
6. Teismų praktikoje svarbiomis įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimis pripažįstamos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
7. Teismas iš dalies sutiko su pareiškėja, kad ji neturi objektyvių galimybių kiekvieną mėnesį tikrinti duomenis apie visus vartotojus Gyventojų registre, tačiau laikė, kad skolos už teikiamas paslaugas susidarymo faktas yra pakankamai objektyvi priežastis tokius duomenis patikrinti periodiškai.
8. Pažymėjo, kad butas prieš palikėjo mirtį jau buvo parduotas iš varžytynių, po to dar kelis kartus perleistas skirtingiems savininkams. Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad po palikėjo mirties, 2016 m. spalio mėnesį kažkuris iš naujų savininkų buvo pasikreipęs į pareiškėją dėl duomenų pateikimo apie skolą. Teismo vertinimu, pareiškėja jau 2016 m. spalio mėnesį galėjo imtis aktyvių veiksmų dėl skolos priteisimo.
9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad skolos susidarymo laikotarpis yra beveik devyni metai. Toks nepagrįstas ilgas laikotarpis dėl skolos nemokėjo priežasčių neieškojimas negali būti objektyviai pateisinamas. Pareiškėja daugiau nei aštuonerius metus negaudama iš palikėjo įmokų, neatliko aktyvių veiksmų, siekdama nustatyti, kodėl nevykdomi atsiskaitymai. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjos pareiškime nurodytų priežasčių negalima laikyti objektyviai pateisinamu elgesiu, sudarančiu pagrindą atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Be to, šiuo atveju svarbi yra ta aplinkybė, kad pareiškėjai kaip pelno siekiančiai įmonei, yra taikomi kur kas aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai.
10. Teismas sprendė, kad pareiškėja nenurodė objektyvių ir pripažintinų svarbiomis trijų mėnesių termino, skaičiuotino nuo palikėjo mirties, praleidimo priežasčių, todėl pareiškėjos pareiškimą dėl termino pratęsimo kreditoriniams reikalavimams pareikšti atmetė. Pažymėjo, kad analogišką praktiką formuoja aukštesnės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-251-638/2019, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2054-601/2018).
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėja AB „Kauno energija“(toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir pareiškėjos pareiškimą patenkinti. Pareiškėja prašo prie bylos prijungti naujus įrodymus, pagrindžiančius atskirojo skundo argumentus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pareiškėja yra didelė įmonė, tiekianti šilumos energiją dideliam vartotojų skaičiui, siekiantį 120 000, kas žymiai įtakoja galimybę iš karto sužinoti apie kiekvieno vartotojo mirtį. Kadangi nemaža dalis paslaugų gavėjų netinkamai vykdo ar nevykdo paslaugų sutarties sąlygų ir laiku nemoka už jiems suteiktas paslaugas, todėl kiekvienu atveju jų duomenų paieška pripažintina netikslinga ir neatitinkanti protingumo kriterijų. Pareiškėja neturi tiek finansinių galimybių bei žmogiškųjų išteklių, kadangi gyventojų registro išrašai, gaunami iš VĮ „Registrų centras“, yra mokami pasirašytų sutarčių pagrindu.
1.2. Dėl periodinio vartotojų duomenų tikrinimo yra pasisakęs Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartyje išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2S-1530-945/2018, kurioje pareiškėja, skolų išieškojimu užsiimanti bendrovė UAB „Intrum“ prašė atnaujinti terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti. Teismas įvertino, jog pareiškėja UAB „Intrum“, sužinojusi apie skolininko mirtį į teismą kreipėsi nedelsdama ir atnaujino terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti.
1.3. Teismas blogai vertino teismo posėdžio metu paaiškėjusias aplinkybes dėl naujo savininko 2016 metų spalio mėnesio kreipimosi. 2016 m. rugsėjo 22 d. buvo gautas prašymas sudaryti sutartį su nauju buto savininku, bet ne duomenų pateikimas apie skolą, ar S. K. duomenų pateikimas. Be to, S. K. mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėja negalėjo žinoti apie skolininko mirtį.
1.4. Visą skolos laikotarpį pareiškėja veikė aktyviai, stengėsi išieškoti skolą ikiteisminiais būdais. Pažymi, kad 2012 m. rugsėjo ir spalio mėnesį pareiškėja buvo gavusi įmokas, dėl to buvo tikimasi, kad S. K. toliau mokės skolą. Atkreipia dėmesį, kad visą skolos laikotarpį buvo siunčiamos sąskaitos su įspėjimais apie skolos apmokėjimą, kuriose nurodoma susidariusi skola bei einamieji mokėjimai.
1.5. Skolos susidarymo laikotarpiu skolininko duomenys buvo nuolat perduodami kreditų biurui UAB ,,Creditinfo Lietuva“. Laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės iki rugsėjo skolininkui buvo siunčiami įspėjimai dėl šilumos tiekimo nutraukimo karšto vandens ruošimui, įspėjimas dėl karšto vandens vartojimo apribojimo. Pareiškėja 2016 m. rugsėjo 19 d. nuvyko skolos susidarymo adresu, siekiant apriboti galimybę naudotis karštu vandeniu, buvo surašytas Šilumos objekto tikrinimo aktas (2019-09-19 Nr. 0481692) ir apribotas karšto vandens tiekimas. Tokias prevencines priemones pareiškėja naudoja, tikėdamasi paskatinti skolininkus greičiau sumokėti skolas, kad karšto vandens tiekimas būtų kuo skubiau atnaujintas. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėja dėl susidariusių skolų kreipiasi į teismą tik kraštutiniu atveju, prieš tai išnaudodama ikiteismines skolos išieškojimo galimybes. Taigi, aukščiau išvardintos aplinkybės patvirtina pareiškėjos periodišką domėjimąsi skolininko pareiga sumokėti susidariusią skolą ir einamuosius mokesčius. Analogiška situacija buvo ir kitoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-16840-717/2019. 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartyje teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nebuvo pasyvi, siekė apginti savo teises ir teisėtus interesus, terminą kreditoriaus reikalavimui pareikšti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas tenkinti reikalavimą dėl įstatyme nustatyto termino atnaujinimo.
1.6. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą trijų mėnesių terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Nagrinėjamu atveju skolininkas S. K. mirė 2016 m. spalio 25 d., todėl 3 mėn. terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti pasibaigė 2017 m. sausio 25 d., tačiau pareiškėja nepraleido nustatyto 3 metų naikinamojo termino.
12. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo
13. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus, kurie, jos teigimu, patvirtina atskirojo skundo argumentus, ir prašo juos prijungti prie bylos.
14. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateikti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau atsižvelgus į tai, kad priešinga šalis su pateiktais įrodymais yra susipažinusi (jai buvo išsiųsti kartu su atskiruoju skundu, prieštaravimų dėl jų prijungimo nepareikšta, todėl teismas sprendžia, kad naujų įrodymų prijungimas prie bylos šalių teisių nepažeis ir bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas, todėl jie priimtini ir vertintini kartu su kitais įrodymais (CPK 314 str.).
Dėl atskirojo skundo
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių apylinkės teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
17. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria neatnaujintas terminas kreditoriaus reikalavimui pareikšti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Pažymėtina, kad paveldint įvyksta universalus teisių ir pareigų perėmimas. Paveldėjimo santykių teisinis reglamentavimas nustato specialią tvarką kreditorių reikalavimams pareikšti, kuri reglamentuojama CK 5.63 straipsnyje. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.).
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja AB „Kauno energija“ praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui skolininko S. K., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėtojams pareikšti. Pareiškėja termino praleidimo priežastimi nurodė tai, kad ji yra didelė įmonė, tiekianti šilumos energiją dideliam vartotojų skaičiui, su abonentais tiesiogiai nebendrauja, nemaža dalis paslaugų gavėjų netinkamai vykdo ar nevykdo paslaugų sutarties sąlygų ir laiku nemoka už jiems suteiktas paslaugas, todėl kiekvienu atveju jų duomenų paieška pripažintina netikslinga ir neatitinkanti protingumo kriterijų, juolab, kad pareiškėja neturi tiek nei finansinių galimybių, nei žmogiškųjų išteklių.
20. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Taigi, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas, ar priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą pratęsti/ atnaujinti terminą.
21. Kasacinis teismas, spręsdamas, ar yra svarbių priežasčių CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui atnaujinti, yra pažymėjęs, kad vertinimams, kiek aktyvus turi būti kreditorius, siekdamas turėti informacijos apie skolininką, lemiamos įtakos turi kreditorių ir skolininką siejančių teisinių santykių pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015). Pagal kasacinio teismo praktiką skolininko pareiga mokėti kas mėnesį įmokas suponuoja būtinybę kreditoriui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015).
22. Nagrinėjamu atveju, vertindamas termino praleidimo priežastis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad praleistas terminas laikytinas nepagrįstai ilgu. Skolininkas nemokėjo už pareiškėjos teikiamas paslaugas nuo 2010 metų pabaigos, skolininkui priklausęs butas parduotas iš varžytynių 2016 m. rugsėjo 19 d., pats skolininkas mirė 2016 m. spalio 25 d., apeliantė duomenis apie skolininką patikrino tik 2019 m. gegužės 7 d., t. y. terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleistas du su puse metų.
23. Apeliantės teigimu, dėl periodinio vartotojų duomenų tikrinimo yra pasisakęs Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartyje išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2S-1530-945/2018. Teismas neturi pagrindo vadovautis minėta apeliantės nutartimi, nes toje byloje faktinė situacija visiškai skirtinga nagrinėjamai bylai. Be to, teismas pripažino, kad terminas praleistas nedaug, į teismą kreiptasi po 5 mėn. nuo palikimo atsiradimo. Nagrinėjamoje byloje terminas praleistas ženkliai daugiau.
24. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka, kad apeliantė neturi objektyvių galimybių kiekvieną mėnesį tikrinti duomenis apie visus vartotojus Gyventojų registre, tačiau nagrinėjamu atveju manytina, jog skolos už teikiamas paslaugas susidarymo faktas nuo 2010 metų (ar dar anksčiau) yra pakankamai objektyvi priežastis tokius duomenis patikrinti periodiškai.
25. Minėta, kad skolininkui priklausiusiam butui skola už teikiamas paslaugas susidarė nuo 2010 m. gruodžio 1 d., per tą laiką apeliantė AB „Kauno energija“ gavo tik dvi įmokas – už 2012 m. rugsėjo ir spalio mėnesius. Daugiau jokių įmokų skolininkas nebuvo atlikęs. Apeliacinio teismo vertinimu, būtent pareiškėjos veiklos pobūdis lemia jos pareigą domėtis mokesčių nemokėjimo priežastimis.
26. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantei, kaip pelno siekiančiai įmonei, yra taikomi kur kas aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai. Juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbą, jam pasitelkti tokius žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti, administruoti visas skolas, kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti. Taigi, apeliantė, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo pasidomėti, kodėl nebuvo atliekami mokėjimai už tiektą šilumos energiją.
27. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, apeliantės teigimu, patvirtinančius, kad ji periodiškai domėjosi, dėk kokių priežasčių skolininkas nevykdo savo įsipareigojimų.
28. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Gyventojų registro duomenimis skolininko S. K. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1995 m. rugpjūčio 24 d. buvo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad skolininko paskutinės gyvenamosios vietos adresas buvo (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).
29. Iš pateiktų sąskaitų, kurias pareiškėja siųsdavo buto (duomenys neskelbtini), savininkui, matyti, kad 2012 m. spalio 31 d. buto savininko įsiskolinimas apeliantei buvo 2057,89 Lt; 2014 m. spalio 31 d. – 4597,45 Lt; 2016 m. rugpjūčio 31 d. – 1638,10 Eur (b. l. 78–80). Tai yra pakankamai didelės sumos, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantė ėmėsi priemonių išieškoti skolas.
30. Apeliantė skunde teigia, kad ėmėsi priemonių ikiteismine tvarka išieškoti skolą, siuntė skolininkui priminimus. Bylos duomenimis, apeliantė S. K. 2016 m. gegužės 16 d. siuntė priminimą/įspėjimą dėl karšto vandens apribojimo (b. l. 81). 2016 m. gegužės 31 d. siuntė pranešimą dėl šilumos tiekimo nutraukimo (b. l. 82). 2016 m. rugsėjo 13 d. informavo skolininką apie skolos už suteiktas butui paslaugas dydį ir pareikalavo iki 2016 m. rugsėjo 30 d. padengti skolą (b. l. 83).
31. Atkreiptinas dėmesys, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), skolininkas galimai negyveno, tačiau byloje nėra duomenų, kad apeliantė siekė išsiaiškinti nemokėjimo už teikiamas paslaugas priežasčių (nėra įrodymų, kad siekė išsiaiškinti buto savininko tikrosios gyvenamosios vietos adresą ir dėl skolos apmokėjimo informuoti jį kitais adresais).
32. Taigi, apeliantė šešerius metus apskritai nesidomėjo skolos išieškojimu, todėl pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ieškovei turint kontroliuoti, jog vartotojai už suteiktas paslaugas atsiskaitytų nustatytais terminais, o neatsiskaitymo atveju imtųsi priemonių skolai atgauti, pati prisiėmė riziką dėl šios skolos išieškojimo galimybių. Taigi CK 5.63 straipsnio 1 dalies termino praleidimą sąlygojo pačios apeliantės nepakankamai aktyvūs veiksmai.
33. Apeliantė nurodė, kad analogiška situacija buvo ir kitoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-16840-717/2019, priimtoje 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartyje teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nebuvo pasyvi, siekė apginti savo teises ir teisėtus interesus.
34. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vadovautis žemesnės grandies teismo priimtu procesiniu sprendimu, nes tai prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų teisinė galia pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį reiškia privalomumą žemesnės instancijos teismui atsižvelgti į byloje ginčo santykiams taikytinos teisės išaiškinimus, materialiosios ir (ar) proceso teisės normų prasmės atskleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018).
35. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
36. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui paneigti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.
37. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas AB „Kauno energija“ nurodytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastis pagrįstai nelaikė svarbiomis, atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti priimtos nutarties nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337, 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.