- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- e2A-1970-577/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- P. L., B. L.
- Atsakovas
- UAB „Vadinika“, Ž. M., L. T.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Registrų centras“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų P. L. (P. L.) ir B. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų P. L., B. L. ieškinį atsakovams UAB „Vadinika“, Ž. M., L. T. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės; tretieji asmenys - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – NŽT), VĮ „Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai P. L. ir B. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę, prašė:
1) suteikti ieškovams P. L. ir B. L. teisę be atsakovų sutikimo vykdyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,9577 ha, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymą pagal 2019 m. sausio 18 d. UAB „Ramilė“ parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, atidalijant žemės sklypą tokiu būdu:
a) atsakovams UAB „Vadinika“ ir Ž. M., L. T. paskiriant 0,1655 ha žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu „1“, einančią per taškus 2-3-4-20-21-22-2;
b) ieškovams P. L. ir B. L. paskiriant 0,4456 ha žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu „2“, einančią per taškus 4-5-6-7-8-9-25-24-23-19-20-4;
c) atsakovei L. T., UAB „Vadinika“ ir Ž. M. paskiriant 0,2619 ha žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu „3“, einančią per taškus 9-10-14-23-24-25-9;
d) ieškovams P. L. ir B. L. bei atsakovams UAB „Vadinika“, Ž. M. ir atsakovei L. T., bendrosios dalinės nuosavybės teise valdyti paskiriant 0,0556 ha žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu „4“, einančią per taškus 10-11-12-13-14-10, taip pat 0,0191 ha žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu „5“, einančią per taškus 14-15-16-17-18-19-14, taip pat taip pat 0,0100 ha žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu „6“, einančią per taškus 1-2-22-1.
2) suteikti ieškovams P. L. ir B. L. teisę be atsakovų sutikimo, teisės aktų nustatyta tvarka parengti ir įregistruoti VĮ „Registrų centras“ žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 0,9577 ha, esančio (duomenys neskelbtini), reikiamus kadastro ir registro duomenis, parengtus pagal 2019 m. sausio 18 d. UAB „Ramilė“ Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
Šalies argumentai
3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad :
1.1. Šalys yra 0,9577 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai.
1.2. Bendraturčiai išreiškė norą atsidalinti žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės. 2018 m. spalio 5 d. visiems bendraturčiams buvo išsiųsti pranešimai, kuriais jie informuojami, kad UAB ,,Ramilė“ parengė Pertvarkymo projektą. Atsakovai su ieškovų parengto Pertvarkymo projekto sprendiniais nesutiko, parengė savo siūlomas schemas, tačiau tvarka visiškai neatitiko nusistovėjusios tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarkos, siūlomas atidalinimas yra neracionalus, nesąžiningas ir neprotingas. Pasak ieškovų, atsakovės L. T. ir atsakovų UAB ,,Vadinika“ kartu su Ž. M. parengtos schemos tarpusavyje taip iš esmės skyrėsi.
Atsiliepimas
2. Atsakovai UAB „Vadinika“ ir Ž. M. atsiliepimuose prašė atmesti ieškovų reikalavimus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bendraturčių tarpusavio susitarimo dėl realiųjų dalių nėra, toks susitarimas nėra registruotas VĮ Registrų centre, todėl aplinkybės, jog vienas iš bendraturčių naudojosi viena ar kita žemės sklypo dalimi neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo atidalijimo. Ieškovai pastatus registravo tik 2019 m. balandžio 24 d.; atsakovai niekada nebuvo davę leidimo (sutikimo) statyti nekilnojamąjį turtą bendrame sklype. Mano, kad ieškovai neteisėtai užregistravo nekilnojamąjį turtą ir šiomis aplinkybėmis nori pasinaudoti gaunant (atidalijant sau) geriausią sklypo dalį. Ieškovai nedėjo pastangų suderinti visų bendraturčių valią. Ieškovai prašo atsakovams priskirti žemės sklypo dalį (pažymėtą indeksu „1“), kurios maždaug 3/4 dalį apima apribojimas - saugotini želdiniai; per sklypo vidurį numatyta elektros linijų apsaugos zona po 10 metrų į abi puses. Tokio sklypo neįmanoma panaudoti pagal jo paskirtį, jis yra bevertis; jame nelieka ploto, kuriame galėtų būti vykdoma statyba. Ieškovų reikalavimas prieštarauja kitų bendraturčių interesams, pažeidžia proporcingumo ir racionalumo principus. Teigia, kad jų pateiktas žemės sklypo padalijimo variantas labiausiai atitiktų visų bendraturčių interesus.
3. Atsakovė UAB „Vadinika“ papildomai pažymėjo, kad žemės sklypas, plane pažymėtas Nr.1, yra prasčiausioje vietoje, šio sklypo sutvarkymas kainuos daugiau negu verta toje vietoje žemė. Medžių iškirtimui reikalingas leidimas, taip pat būtina sumokėti saugotinų medžių vertę.
4. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad ieškovų reikalavime Nr. 2.4 nurodytas žemės sklypo, pažymėto indeksu 6, plotas (1,0100 ha) neatitinka UAB „Ramilė“ projekte nurodyto žemės sklypo, pažymėto indeksu 6, ploto (0,0100 ha). Susumavus patikslintame ieškinyje nurodytų Sklypo dalių Nr. 1-6 plotus, bendra šių plotų suma yra 1,9577 ha, t. y. yra didesnė nei bendras Sklypo plotas 0,9577 ha. Be to, ieškinyje nenurodoma, kokiomis dalimis ir kokia nuosavybės forma (bendrąją jungtine ar asmenine) po sklypo pertvarkymo ieškovai valdys, naudos ir disponuos Sklypo dalimis, projekte pažymėtomis Nr. 2, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6. Taip pat ieškinyje nenurodyta, kokiomis konkrečiomis dalimis po sklypo pertvarkymo atsakovai UAB „Vadinika“, L. T. ir Ž. M. valdys, naudos ir disponuos Sklypo dalimis, projekte pažymėtomis Nr. 1, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6.
Šalies argumentai
5. Atsakovė L. T. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad patenkinus ieškovų reikalavimus, būtų nukrypta nuo siekio užtikrinti visų sklypo savininkų interesų pusiausvyrą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinio netenkino, priteisė solidariai iš ieškovų P. L., B. L. atsakovei UAB „Vadinika“ 1 140 Eur, atsakovei L. T. - 500 Eur ir atsakovei Ž. M. – 890 Eur bylinėjimosi išlaidų (advokato pagalbos išlaidos). Taip pat teismas priteisė iš ieškovų (solidariai) 16,67 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
7. Teismas ieškovų galutinio reikalavimo dalį dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise valdyti paskiriant 1,0100 ha žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu „6“, laikė rašymo apsirikimu; nurodė, kad šio žemės sklypo dalis - 0,0100.
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovai atidalijimo projekto, kurį būtų galima vertinti ir nustatyti, kokia konkreti ginčo sklypo dalis (kv. m.) atitektų ginčo šalims po atsidalijimo, į bylą neteikė, taip pat byloje nėra duomenų apie atliktus kadastrinius matavimus. Šią poziciją grindė teismų praktika.
9. Teismas atsakovų pozicijos nepripažino pasyvia. Teismo vertinimu, vien tai, kad atsakovai nepateikė savo projekto, nelaikytina, kad tokią pareigą atsakovai turėjo. Pažymėjo, kad atidalinus žemės sklypus iš bendrosios dalinės nuosavybės, būtų nustatyta kiekvieno savininko atskira turto dalis, ir ieškovai jiems skirtame naujai suformuotame sklype galėtų nevaržomai atlikti bet kokius sklypo padalinimo veiksmus. Žemės sklypo padalinimas nuosavame žemės sklype yra vykdomas administracine, o ne teismine tvarka, pateikiant prašymą savivaldybės administracijai pertvarkyti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą.
10. Teismas nustatė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso nežymiai daugiau nei pusė šalių ginčo sklypo teritorijos/ploto - 0,4888 ha iš 0,9577 ha. Tačiau teismo nuomone, tai nepaneigia atsakovų teisių ir teisėtų lūkesčių, ypač atsižvelgiant į atsakovų UAB „Vadinika“ ir Ž. M. turimus nedidelius žemės sklypus, turėti atidalintą žemės sklypo dalį viename (ar atskiruose masyvuose, atsižvelgiant į toje vietovėje galiojančius atskirų žemės sklypų formavimo plotus atskiram nuosavybės subjektui) masyve. Teismas nurodė, jog iš sklypo projekto matyti, kad privažiavimas/įvažiavimas į šalių ginčo sklypą yra galimas, atidalinant šalių turimus sklypų plotus tinkamai, pagal visų šalių lūkesčius; šalia ginčo žemės sklypo suformuota gatvė, todėl, teismo nuomone, nebūtų būtinumo formuoti bendrus sklypus, kaip tai numatyta ginčo projekte, mažinant ir taip nedidelius žemės sklypų plotus atsakovams.
11. Teismas laikė, kad nepaneigti atsakovų argumentai dėl ginčo projektu suformuotų sklypų nelygiavertiškumo pinigine, investavimo prasme, atsižvelgiant į tai, kad atsakovams viename iš formuotinų žemės sklypų (ind.1) didžioji dalis sklypo užimta saugotinais želdiniais, centrinėje sklypo dalyje yra elektros linijų apsaugos zonos. Teismas konstatavo, kad tokių zonų buvimas žemės sklypą, kaip nekilnojamąjį turtą, daro nepatraukliu tiek savininkams, tiek investavimui, reikalauja papildomų investicijų tvarkant turtą ir pan.
12. Teismas atmetė ieškovų argumentus dėl ginčo projekto tinkamumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad ginčo sklypą atidalijus ieškovų siūlomu būdu, nėra užkertamas kelias potencialiems šalių ginčams ateityje. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad nepateikti duomenys, sudarantys pagrindą įvertinti technines bei finansines projekto įgyvendinimo galimybes, teismas nurodė negalintis daryti išvadą, kad ieškovų siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, todėl ieškovų ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
13. Ieškovai P. L. ir B. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovų ieškinį - suteikti ieškovams teisę be atsakovų sutikimo vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymą pagal 2019 m. sausio 18 d. UAB „Ramilė“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, atidalijant žemės sklypą: 1) atsakovams UAB „Vadinika“ ir Ž. M., L. T. paskiriant 0,1655 ha žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu „1“, einančią per taškus 2-3-4-20-21-22-2; 2) ieškovams P. L. ir B. L. paskiriant 0,4456 ha žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu „2“, einančią per taškus 4-5-6-7-8-9-25-24-23-19-20-4; 3) atsakovei L. T., UAB „Vadinika“ ir Ž. M. paskiriant 0,2619 ha žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu „3“, einančią per taškus 9-10-14-23-24-25- 9; 4) ieškovams P. L., ir B. L. bei atsakovams UAB „Vadinika“, Ž. M. ir atsakovei L. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdyti paskiriant 556 ha žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu „4“, einančią per taškus 10-11-12-13-14-10, taip pat 0,0191 ha žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu „5“, einančią per taškus 14-15-16-17-18-19-14, taip pat taip pat 1,0100 ha žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą indeksu „6“, einančią per taškus 1-2-22-1; suteikti ieškovams teisę be atsakovų sutikimo parengti ir įregistruoti VĮ „Registrų centras“ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenis, parengtus pagal 2019 m. sausio 18 d. UAB „Ramilė“ Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas paneigė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje numatytą ieškovų nuosavybės teisių įgyvendinimo būdą, pažeidė materialinės teisės normas, netinkamai taikė CK 4.80 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme numatytą teisinį reguliavimą.
13.2. Byloje buvo pateiktas tik ieškovų parengtas ir suderintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Atsižvelgiant į teismų praktikos išaiškinimus, teismas, atmesdamas ieškovų reikalavimus, privalėjo nurodyti: (i) ar pateiktas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka bendraturčių nuosavybės dalis; (ii) ar nepažeidžiamos bedraturčių teisės ir, nustačius galimus bendraturčių pažeidimus, nurodyti, kokiais bylos duomenimis remiantis konstatuojami interesų pažeidimai. Šiuo atveju teismas apsiribojo abstrakčiu ir bylos duomenimis nepagrįstu teiginiu/motyvu, kad ieškovų pateiktas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas neatitinka visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.
13.3. Projektas buvo rengiamas, atsižvelgiant į turimas bendraturčių nuosavybės dalis, nusistovėjusį praktinį naudojimą, ieškovams priklausančius statinius; projekte paliktas įvažiavimas į ieškovams priklausančius statinius, išlaikyta 3 metrų riba tarp statinių ir kito galimai formuojamo žemės sklypo; formuojamuose žemės sklypuose yra galimybė prisijungti prie elektros tinklų, numatytas įvažiavimas į žemės sklypus, numatytas galimas visuomenės poreikiams, tiesiant kelią, nuosavybės teisių apribojimas (sumažinimas). Atsakovams buvo palikta žemės sklypo dalis į ežero pusę, nustatant tokią žemės sklypo dalį, kurią vėliau būtų galima atidalinti į kelis žemės sklypus. Apeliantai nesutinka, kad projekto sprendiniai pažeidžia bendraturčių interesus ir teises. Ieškovai laikėsi Žemės įstatyme ir Taisyklėse nurodytų reikalavimų, parengė projektą, kuris yra suderintas su institucijomis.
13.4. Teismas nepasisakė, dėl kokių argumentų ieškovų pateikti įrodymai yra atmetami, netyrė, nevertino esminių byloje pateiktų įrodymų: NŽT sprendimų, kurių pagrindu buvo: (i) atmesti bendraturčių nepagrįsti skundai; (ii) aplinkybių, kad dėl NŽT priimtų sprendimų dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto ginčo žemės sklypo bendraturčiai neteikė skundų. Vien faktas, kad ginčo žemės sklypo bendraturčiai teikė nepagrįstus skundus, neleidžia daryti išvados, kad jie veikė aktyviai, gindami tariamai pažeistas savo teises. Teismas nevertino Nekilnojamojo turto išrašo, patvirtinančio, kad ginčo žemės sklype yra ieškovams priklausantys statiniai, kuriais ieškovai naudojasi nuo 1998 metų. Šią aplinkybę patvirtino liudytojas Č. R.. UAB „Effectivus“ parengtoje naudojimosi tvarkos schemoje atsakovė L. T. sutiko su žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagal kurią ginčo žemės sklypo vidurinė dalis buvo numatyta kaip ieškovų naudojama dalis. Būtent šio plano pagrindu ir buvo rengiamas ginčo projektas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia teismo išvadą, kad projektas neatitinka visų bendraturčių teisių ir interesų. Teismas neįvertino NŽT 2019 m. vasario 14 d. sprendimo, kuriame konstatuota, kad žemės sklypai suprojektuoti visiems žemės sklypo savininkams proporcingai pagal nuosavybės teise valdomas žemės sklypo dalis. Teismas nenurodė, kokie įrodymai pagrindžia išvadą, kad projekto sprendinių pagrindu atsakovų turimos nuosavybės teisės (idealiosios dalys) sumažėja. Teismo motyvas prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
13.5. Teismas, nurodydamas, jog ieškovai nepateikė duomenų, kad projekto sprendinius galima techniškai įgyvendinti, neįvertino projekto (sprendinių brėžinio), kuriame institucijos savo parašais patvirtino, kad ginčo projektas yra suderintas.
13.6. Ieškovai jiems pagal faktinį naudojimą numatytą žemės sklypo dalį nuolat prižiūrėjo: investavo į žemės sklypo dalį savo darbu. Atsakovams atitenka vertingoji žemės sklypo dalis į ežero pusę. Aplinkybė, kad žemės sklypo dalyse yra medžiai, nesudaro pagrindo teigti, kad formuojami žemės sklypai yra nelygiaverčiai. Pagal pasikeitusį teisinį reguliavimą, saugotini medžiai nepriskirti prie specialiųjų žemės sklypo sąlygų. Byloje nėra duomenų, kad medžių iškirtimo kaštai mažina formuojamų žemės sklypų vertę. Atsakovų pateiktas paskaičiavimas dėl medžių šalinimo nepagrįstas, nes juos atliko ne specialistas, o UAB „Vadinika“ direktorius; be to, galimų kaštų vertinimai yra subjektyvūs.
13.7. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nepateiktas bylos duomenimis nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas, neatsakyta į pagrindinius faktinius ir teisinius aspektus, dėl ko byla išnagrinėta neteisingai, pažeidžiant materialinės ir proceso teisių normas.
Atsiliepimas
14. Atsakovė UAB „Vadinika“ atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Argumentai, kad atsakovams atitenkanti sklypo dalis yra geresnė, kadangi ji į ežero pusę, yra nepagrįsti. Apeliantai projektą parengė tokiu būdu, jog likusi atsakovams sklypo dalis padalinta į du sklypus. Atsakovams atitenkančiame sklype „1“ yra saugotinų želdinių ir elektros linija; susidaro situacija, jog nenukėlus elektros linijos ir neiškirtus želdinių nelieka ploto statybai.
14.2. Projekto suderinimas su atitinkamomis valstybės institucijomis reiškia tik tai, jog toks padalijimas yra galimas. Institucijos nesprendžia, ar sklypo padalijimas atitinka visų bendraturčių teisių ir interesų pusiausvyros principą. Norint pagal tokį projektą padalinti žemės sklypą, reikalingas bendraturčių sutikimas.
14.3. UAB „Effectus“ naudojimosi tvarkos schemoje UAB „Vadinika“ kaip savininkė nėra nurodyta; ši naudojimosi tvarka nebuvo suderinta su visais bendraturčiais. Tol, kol tarp visų bendraturčių nenustatoma naudojimosi žemės sklypu tvarka (suderinus visų bendraturčių valią arba teismo sprendimu), laikytina, kad yra aiškus tik kiekvieno bendraturčio turto dalies dydis, o ne jo konkreti vieta žemės sklype. Aplinkybės, jog vienas iš bendraturčių naudojosi viena ar kita žemės sklypo dalimi, neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl atidalijimo.
14.4. Tik nedidelė ieškovų valdomo žemės ploto dalis buvo įgyta 1998 metais, todėl apeliantų argumentai dėl nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos nuo 1998 metų neatitinka tikrovės.
14.5. Prievolė teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti saugotinus medžius ir krūmus yra likusi; kaip ir iki šiol, medžių iškirtimui reikalingas leidimas, taip pat būtina sumokėti saugotinų medžių vertę bei sumokėti už medžių iškirtimo darbus. Atlikus visus nurodytus darbus, atsakovai turėtų išlaidas, lygias jiems atitenkančio žemės sklypo „1“ vertei, kas yra nesąžininga, neteisinga ir pažeidžia jų, kaip sklypo bendraturčių, interesus. Teigia, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
2. Atsakovė Ž. M. atsiliepime prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą; priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovai siekė patenkinti tik savo interesus. Ieškovai ignoravo atsakovų poziciją ir siūlymus dėl atidalinimo, nebendradarbiavo.
Šalies argumentai
15.2. Ieškovai prašė atsakovės Ž. M. turimą dalį (nedidelis 0,09577 ha žemės plotas) bendrojoje nuosavybėje suskirstyti net į penkis atskirus sklypus kartu su kitais atsakovais; kiekviename sklype atsakovė turėtų po mažą dalį nuosavybės, kurios negalėtų realizuoti, negalėtų atidalinti ir pakeisti sklypo paskirtį, suformuoti atskiro savarankiško daikto, nes jo plotas būtų labai mažas. Teismas nepaneigė CK 4.80 straipsnio 1 dalyje numatyto nuosavybės teisių įgyvendinimo būdo; ieškinį atmetė dėl to, kad ieškovų siūlomas atidalijimo projektas neužtikrina visų bendraturčių interesų.
15.3. Teismas negalėjo tenkinti ieškinio dėl neteisingo ieškinio dalyko suformulavimo, nes jo įgyvendinimas taptų neįmanomas. Registruojant atskirus turtinius vienetus ir daiktines teises, nebūtų aišku, kokios nuosavybės dalys tektų atsakovams. Vadovaudamasi trečiojo asmens atsiliepimu, atsakovė mano, kad VĮ Registrų centras, taikydamas CK 4.73 straipsnio 3 dalies prezumpciją, paskirstytų sklypus bendraturčiams lygiomis dalimis, o tokiu būdu kai kuriems atsakovams nepagrįstai padidėtų/sumažėtų nuosavybės teisės bendroje nuosavybėje.
15.4. Pasak atsakovės, nusistovėjusios naudojimosi sklypu tvarkos nėra; ieškovai gyvena V. ir nesinaudoja konkrečia sklypo dalimi, kaip ir visi bendraturčiai.
15.5. Atsakovų skundai NŽT ir jos atsakymai nėra esminiai įrodymai, dėl kurių teismas turėtų pasisakyti. Projekto suderinimas ir NŽT išvada nepatvirtina fakto, kad atidalijami sklypai lygiaverčiai, ir kad bus užtikrinti visų bendraturčių interesai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė L. T. atsiliepime prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti, iš ieškovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Atsakovai savo atidalijimo projekto nepateikė, tačiau bylos nagrinėjimo metu aiškiai išdėstė nesutikimo su ieškovų variantu motyvus, kuriuos teismas išnagrinėjo.
Šalies argumentai
16.2. Apeliantai nepaneigė aplinkybės, kad žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 1, yra prasčiausioje vietoje, šio sklypo sutvarkymas kainuos daugiau, negu verta žemė toje vietoje.
16.3. Atsakovės manymu, logiška būtų atsakovei L. T. skirti vieną žemės sklypą be kitų bendraturčių, nes naujai formuojamo žemės sklypo Nr. 3 plotas 0,2619 ha praktiškai atitinka jos valdomo žemės sklypo ploto dalį, kuri atitenka naujai formuojamiems sklypams Nr. 4, 5, 6.
16.4. Ieškovams prašoma atidalinti sklypo dalis pagal naudmenų sudėtį jiems užtikrintų didesnę ekonominę naudą, racionalesnį bei patogesnį naudojimą.
16.5. Teismas nesprendė techninių projekto rengimo aplinkybių, o nagrinėjo klausimą, ar ieškovų pateiktas atidalijimo variantas priimtiniausias, ar jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.
16.6. Nei ieškinyje, nei atidalijimo projekte nenurodyta, kokiomis dalimis po sklypo pertvarkymo atsakovai valdys, naudos ir disponuos sklypo dalimis Nr. 1, 3, 4, 5 ir 6. Įregistravus lygias bendraturčių nuosavybės teisės dalis į šiuos sklypus, atsakovės L. T. valdoma nuosavybės dalis ženkliai sumažėtų. Ieškovų parengtas atidalijimo projektas pažeidžia atsakovės L. T. teises ir teisėtus interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
5. Byloje nustatyta, kad šalys yra 0,9577 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Ieškovams P. L. ir B. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 10077/47885 dalys minėto žemės sklypo, 3/10 dalys įregistruotos ieškovo P. L. asmeninės nuosavybės teise; 8577/95770 dalys įregistruotos atsakovės UAB „Vadinika“ nuosavybės teise, 3/10 dalys žemės sklypo įregistruotos atsakovės L. T. asmeninės nuosavybės teise, 1/10 dalys - atsakovės Ž. M. asmeninės nuosavybės teise. Ieškovų P. L. ir B. L. užsakymu UAB „Ramilė“ parengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Sklypo bendraturčiams nesutikus su pertvarkymo projekto sprendiniais, ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovai pateikė apeliacinį skundą.
6. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, paneigė CK 4.80 straipsnio 1 dalyje numatytą ieškovų nuosavybės teisių įgyvendinimo būdą, apsiribojo tik abstrakčiu ir bylos duomenimis nepagrįstu teiginiu/motyvu, kad ieškovų pateiktas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas neatitinka visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiam apeliantų teiginiui.
7. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nesusitarus dėl atidalijimo būdo, pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
8. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus, teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius. Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir yra neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57/2019 ir kt.).
9. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą). Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Nesiekdamas atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).
10. Taigi, vien aplinkybė, kad byloje tik ieškovai pateikė parengtą ir suderintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, savaime nereiškia, kad netenkinus reikalavimo pagal šį projektą yra paneigiama CK 4.80 straipsnio 1 dalyje numatyta bendraturčių teisė. Apeliacinio skundo teiginys, kad teismo motyvas, jog ieškovų pateiktas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas neatitinka visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, yra abstraktus ir nepagrįstas bylos duomenimis, yra subjektyvus apeliantų vertinimas, padarytas iš esmės neatsižvelgiant į teismo sprendimo turinį. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo projekto tinkamumo, atsižvelgė į atsakovų sklypų dydį, jų teisėtus lūkesčius turėti atidalintą žemės sklypo dalį viename žemės masyve, suformuotų sklypų nelygiavertiškumą pinigine, investavimo prasme (dėl saugotinų želdinių, elektros linijų apsaugos zonų buvimo), potencialių šalių ginčų ateityje ir kt. Ieškovų akcentuojami kriterijai, t. y. tai, kad visuose sklypuose numatytas įvažiavimas į žemės sklypus, galimas nuosavybės teisių apribojimas, atsakovams skirto sklypo išdėstymas į ežero pusę, galimybė šį sklypą atidalinti, nesiejami su atsakovų išsakytais lūkesčiais bei teismo sprendime nurodytais motyvais.
11. Apeliantai, vadovaudamiesi CPK 14 straipsnio nuostatomis, taip pat teigia, kad teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimą, t. y. netyrė visų byloje esančių įrodymų.
12. Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas betarpiškumo principu (CPK 14 straipsnis). Šis principas išsiskiria keliais reikšmingais aspektais, be kita ko, tuo aspektu, kad teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus. Šis reikalavimas reiškia, kad teismas turi apklausti dalyvaujančius byloje asmenis, išklausyti liudytojų parodymus, ištirti ekspertų išvadas, rašytinius, daiktinius ir kitus įrodymus (CPK 14 straipsnio 1 dalis, 235 straipsnio 1 dalis), kad teismo sprendimas gali būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (CPK 14 straipsnio 2 dalis, 263 straipsnio 2 dalis).
13. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymais, kurie nebuvo ištirti, nenustatyta. Pažymėtina, kad vien tai, jog teismas detaliai sprendime nepasisakė dėl kiekvieno įrodymo, nereiškia, kad jų nevertino. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).
14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nevertino Nekilnojamojo turto registro išrašo, kuris patvirtina, kad ginčo žemės sklype yra ieškovams priklausantys statiniai, kuriais ieškovai faktiškai naudojasi nuo 1998 metų, t. y., kad ginčo projektas parengtas, remiantis nusistovėjusia naudojimosi tvarka. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog duomenys apie įregistruotus ieškovams priklausančius statinius neįrodo, kad jie išsidėstę per visą ieškovams suprojektuotą ginčo sklypą, ir kad kitokia sklypo konfigūracija, matmenys, nėra galimi. Ieškovai neneigia, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nebuvo nustatyta, o vien aplinkybė, kad ieškovai prižiūrėjo sklypą, kirto krūmus, nesudaro pagrindo atidalinti jiems būtent tą sklypo dalį. Nors apeliantai, teigdami, kad atsakovė L. T. sutiko su žemės sklypo tvarka, pagal kurią vidurinė dalis numatyta kaip ieškovų naudojama žemė, remiasi UAB „Effectivus“ parengta naudojimosi tvarkos schema, joje neatsispindi visų savininkų sutikimas, be to, ji nebuvo patvirtinta; schemos sudarymo aplinkybių apeliantai nedetalizavo. Taigi, šis įrodymas nepatvirtina šalių susitarimo dėl naudojimo atitinkamomis sklypo dalimis.
15. Apeliantai akcentuoja aplinkybę, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra suderintas su kompetentingomis institucijomis, tačiau šios institucijos nesprendžia atidalijamų sklypų lygiavertiškumo, bendraturčių interesų derinimo klausimų, todėl atsižvelgiant į skundžiamo sprendimo argumentus, ši aplinkybė ginčo išsprendimui neturi esminės reikšmės. Nors, kaip ir nurodyta apeliaciniame skunde, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. kovo mėnesio atsakyme L. T. padaryta išvada, jog projekto sprendiniuose suprojektuotų žemės sklypų (projektinis Nr. 1 – Nr. 6) plotai bei nurodyti šių žemės sklypų numatomi savininkai atitinka Nekilnojamojo registro duomenų banko 2019 m. kovo 25 d. išrašo duomenyse nurodytas sklypo bendrasavininkų nuosavybės teise valdomas dalis, šiame atsakyme taip pat pažymėta, kad sklypo projektas galės būti patvirtintas tik tada, kai bus gauti visų sklypo savininkų raštiški pritarimai projekto sprendiniams arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas sklypo pertvarkymas. Nagrinėjamu atveju yra daugiau nei du žemės sklypo bendrasavininkai, todėl vertinant ieškovų pateiktą projektą, reikšminga ir tai, ar pagal jį bus įmanomas kitų bendrasavininkų interesų suderinimas. Minėta, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovų UAB „Vadinika“ ir Ž. M. žemės sklypai yra labai nedideli, taip pat į jų lūkesčius turėti atidalintą sklypo dalį viename (ar atskiruose masyvuose, atsižvelgiant į toje vietovėje galiojančius žemės sklypų formavimo plotus) masyve. Apeliantai, teigdami, jog pagal parengto projekto sprendinius kiekvienoje žemės sklypo dalyje galima suformuoti atskirus namų valdos žemės sklypus, savo argumentų nedetalizavo, galimų sklypų proporcijų pagal atsakovų turimas nuosavybės dalis, taip pat lygiavertiškumo tiek tarp atsakovų, tiek su ieškovų sklypo savybėmis, nepagrindė. Be to, ieškovai nepaneigė, kad nebus kliūčių įregistruoti jų parengtame projekte numatytų sklypų, nenurodžius, kokiomis dalimis po sklypo pertvarkymo atsakovai UAB „Vadinika“, L. T. ir Ž. M. valdys, naudos ir disponuos sklypo dalis, projekte pažymėtas Nr. 1, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6. Apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovai nuolat prižiūrėjo numatytąją žemės sklypo dalį, nesusieti su ginčui aktualiomis aplinkybėmis dėl kitame sklype esančių želdinių, elektros linijų apsaugos zonų buvimo. Teigdami, jog atsakovų pateikti vertinimai, paskaičiavimai dėl sklypo sutvarkymo kaštų yra subjektyvūs, įrodymų, paneigiančių atsakovų pateiktus duomenis, apeliantai nenurodė ir nepateikė. Kaip minėta, aplinkybė dėl atsakovų sklypo vertingumo, atsižvelgiant į tai, kad ji yra į ežero pusę, pagrįsta tik subjektyvia apeliantų nuomone, kuri nepaneigia projekto visumos vertinimo tinkamumo.
16. Pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstė argumentus, kuriais remdamasis padarė išvadas dėl ieškovų pateikto projekto tinkamumo bendraturčių interesų derinimo klausimu, o tai, kad teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantai, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką net ir nepakankamas teismo sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų. Jei teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2013).
17. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
18. Apibendrinusi išdėstytą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ieškovų apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, iš jų atsakovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimus į apeliacinį skundą, atitinkamai atsakovei Ž. M. 200 Eur, L. T. – 400 Eur bei UAB „Vadinika“ – 320 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų P. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Vadinika“ (j. a. k. 300551686) 320 Eur (trisšimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovų P. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei L. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovų P. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei Ž. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.