Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-67-886/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-15
Bylos Nr.: e2A-67-886/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-09-3-00612-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
Ieškovas: Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Atsakovas: Druskininkų savivaldybės tarybai, Druskininkų savivaldybės administracijai, VšĮ „Druskininkų teniso centras“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

Civilinė byla Nr. e2A-67-886/2023Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00612-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.3.4; 2.1.5.1.3.11; 2.1.5.2; 2.4.3.1; 2.4.3.3; 3.3.1.18.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-270-314/2022 pagal ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ieškinį atsakovėms Druskininkų savivaldybės tarybai, Druskininkų savivaldybės administracijai, VšĮ „Druskininkų teniso centras“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl savivaldybės tarybos sprendimo ir statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, valstybinės žemės nuomos pripažinimo negaliojančia ir patikėjimo teisės į valstybinės žemės sklypą nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – ir ieškovė, apeliantė) ginant viešąjį interesą 2021 m. spalio 27 d. ieškiniu (CBP-5274), patikslintu 2021 m. lapkričio 4 d. (DOK-36871) ir 2022 m. kovo 10 d. (DOK-8573) prašė:

1.1 Panaikinti Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. T1-31 Dėl patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Tarybos sprendimas), nuomos;

1.2 Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 26-313-(7.7), sudarytą tarp Druskininkų savivaldybės administracijos ir VšĮ Druskininkų teniso centras dėl valstybinės žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas), nuomos;

1.3 Panaikinti 2021 m. sausio 8 d. Druskininkų savivaldybės išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-12-210108-00004 (toliau – ir SLD) statytojui – VšĮ Druskininkų teniso centrui statyti naują statinį pagal parengtą Sporto paskirties pastato (teniso klubo) ir pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektą;

1.4 Nutraukti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir laikyti pasibaigusia Druskininkų savivaldybės patikėjimo teisę į valstybinės žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuri suteikta 2020 m. sausio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1P-20-(1.3E.) ir grąžinti sklypą Nacionalinei žemės tarnybai;

1.5 Įpareigoti statytoją VšĮ Druskininkų teniso centras savo ir Druskininkų savivaldybės lėšomis lygiomis dalimis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti žemės sklype, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) pagal 2021 m. sausio 8 d. Druskininkų savivaldybės išduotą SLD pastatytus statinius ir atstatyti šį žemės sklypą į pradinę padėtį, buvusią iki 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 26-313-(7.7) tarp Druskininkų savivaldybės administracijos ir VšĮ Druskininkų teniso centras sudarymo.

2. Nurodė, kad ginčo sklypas įtrauktas į žemės sklypų, užimtų ir naudojamų civilinių orlaivių skrydžiams, sąrašą ir Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakymu Druskininkų savivaldybei perduotas valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise ūkinei komercinei veiklai – Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams statyti. Ginčo sklypas gali būti naudojamas tik konkrečiam tikslui, t. y. veiklai, susijusiai su Druskininkų aerodromo eksploatavimu. Druskininkų savivaldybės tarybai 2020 m. vasario 27 d. sprendimu nusprendus išnuomoti ginčo sklypą, kuris patikėjimo teise suteiktas Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams statyti, teniso kortų statybai bei 2020 m. gegužės 25 d. sudarius valstybinės žemės nuomos sutartį su VšĮ Druskininkų teniso centras, kurioje numatyta, jog nuomininkas ginčo sklype pastato uždarus bei atvirus teniso kortus ir jų eksploatavimui reikalingus statinius, darytina išvada, jog ginčo sklypas nebenaudojamas reikmėms, kurioms Druskininkų savivaldybei buvo suteiktas naudotis patikėjimo teise. Taip pat nurodė, kad nežymus termino praleidimas administraciniam aktui ginčyti negali užkirsti kelio valstybinės žemės nuomos sutarties ir patikėjimo teisės nuginčijimui, kurioms ginčyti terminas nėra praleistas. Generalinėje prokuratūroje buvo atliekamas papildomas tyrimas, renkama informacija, delsimo požymių nėra, todėl terminas administraciniams aktams – Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimui Nr. T1-31 ir Druskininkų savivaldybės išduotam statybą leidžiančiam dokumentui ginčyti atnaujintinas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius (toliau – ir NŽT) 2021 m. lapkričio 30 d. (DOK-40300) atsiliepime į ieškinį, 2022 m. kovo 16 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK-9119) nurodė, kad ieškinį pripažįsta.

4. Atsakovės Druskininkų savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) ir Druskininkų savivaldybės administracija (toliau – ir administracija) 2022 m. sausio 11 d. (DOK-894), 2022 m. kovo 28 d. (DOK-10412) atsiliepimuose į patikslintą ieškinį prašė patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Nurodė, kad ieškinys yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nėra nurodyta, pagrįsta ir/ar įrodyta, kokias konkrečias teisės normas pažeidžia ginčijami administraciniai aktai ar sandoris; nėra pagrįsti ir įrodyti kokie nors teisės normų pažeidimai, atitinkantys Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo nustatytus kriterijus ir galintys būti laikomi viešojo intereso pažeidimu; ieškinys pareikštas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Atsakovės nesutinka, kad ieškiniu yra ginamas viešasis interesas ir, kad viešasis interesas buvo pažeistas. Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimas ir šio sprendimo pagrindu sudaryta ginčo sklypo nuomos sutartis neprieštarauja teisės aktams, reglamentuojantiems valstybinės žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja patikėjimo teise, nepažeidžia įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų disponuojant valstybės perduotu turtu. Ginčo sklypas yra teisėtai naudojamas konkrečiam tikslui, nurodytam NŽT direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakyme Nr. lP-20-(1.3E.). SLD išduotas teisėtai, nes statiniai yra skirti paslaugoms teikti (tarp jų buities) ir buitiniam aptarnavimui bei atitinka tokiems paslaugų paskirties statiniams keliamus reikalavimus.

6. Atsakovė VšĮ Druskininkų teniso centras (toliau – ir DTC) 2022 m. sausio 11 d. (DOK-895), 2022 m. kovo 30 d. (DOK-10745) atsiliepimais į patikslintą ieškinį prašė patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Nurodė, kad NŽT perdavė ginčo sklypą savivaldybei ūkinei komercinei veiklai. Sporto paskirties pastatai ginčo sklype, pagal jo nurodytą viešame registre naudojimo būdą, gali būti. Atsakovei DTC tapus ginčo sklypo nuomos aukciono laimėtoja, su ja 2020 m. gegužės 25 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kurioje buvo įtrauktos visos viešai atskleistos ginčo sklypo nuomos sąlygos, tarp kurių ir nuomininko įsipareigojimai savo lėšomis rengti teniso kortus, infrastruktūrą, reikalingą objekto eksploatavimui, kortų priežiūrai reikalingą pastatą, buitinių paslaugų pastatą ir oro uosto administracinį pastatą su komercinės paskirties patalpomis. Pagal statybos projektą išduotas SLD, kuriuo ginčo sklype leista statyti pagalbinio ūkio pastatą, sporto paskirties pastatą, nuotekų rinktuvus bei kitus inžinerinius pastatus. Taip pat nurodo, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą administraciniam aktui ginčyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu netenkino ieškovės prašymo atnaujinti praleistą procesinį terminą, ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovėms: Druskininkų savivaldybės tarybai – 5 315,53 Eur, Druskininkų savivaldybės administracijai – 5 084,43 Eur, VšĮ Druskininkų teniso centrui – 6 323,93 Eur.

9. Teismas nustatė, kad atsakovė Druskininkų savivaldybės taryba 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-31 nusprendė išnuomoti aukcione ginčo sklypą ne tik uždarų ir atvirų teniso kortų bei juos aptarnaujančių įrenginių statybai, bet ir oro uosto administracinio pastato su komercinės paskirties patalpomis statybai. Ieškovė neteikė įrodymų ir neginčijo, kad atsakovė DTC pastačius I etapo statinius, atsisako ar atsisakys statyti nuomos sutarties II etape numatytą oro uosto administracinį pastatą su komercinės paskirties patalpomis. Teismas darė išvadą, kad 2020 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. T1-31 paskirtis ir tikslas yra ginčo sklype statyti aerodromo administracinį pastatą su priklausiniais, tame tarpe ir teniso kortais (aerodromo statinių kompleksą).

10. Teismas vertino, kad ieškovė nepagrįstai sprendžia nurodydama, kad Druskininkų aerodromas priskirtas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybei nuosavybės teise priklausančių įrenginių ir jų priklausinių kategorijai.

11. Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Žemės naudojimo būdų turinio apraše, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. balandžio 15 d. nutarime Nr. 534 Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nėra reglamentuota veikla, susijusi su aerodromų žemės sklypų skirtų administraciniams pastatams (nagrinėjamos bylos atveju aerodromo administraciniam pastatui su priklausiniais, tame tarpe ir teniso kortais) naudojimo būdu, juose nėra nurodytas sąrašas statinių, kurių statyba tokiuose sklypuose yra negalima, todėl teismas vertino, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovės Druskininkų savivaldybės taryba, administracija ir DTC pažeidė kokias nors imperatyvias teisės normas. Nesant imperatyvios teisės normos pažeidimo negali būti svarstomas ir sandorio negaliojimas.

12. Teismas darė išvadą, kad atsakovė Druskininkų savivaldybės taryba, priimdama sprendimą išnuomoti ginčo sklypą aukciono būdu, ir atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija, išnuomojusi ginčo sklypą aukciono būdu atsakovei DTC, teisės aktų nepažeidė ir Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1P-20-(1.3E.) perduota patikėjimo teise į ginčo sklypą naudojosi tinkamai, nepažeidžiant imperatyvių teisės aktų reikalavimų.

13. Teismas sprendė, kad kiti ieškovės reikalavimai yra išvestiniai iš pagrindinių (panaikinti Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. T1-31 ir pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, kurių pagrindų tenkinti nebuvo). Byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo tenkinti išvestinius reikalavimus, kadangi nurodyti sprendimai ir veiksmai atsakovių atlikti teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant imperatyvių teisės normų reikalavimų.

14. Pasisakydamas dėl viešojo intereso gynimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinyje ieškovė nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu kokie nors konkretūs teisės normų pažeidimai, net jei ir būtų nustatyti, atitinka Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo (toliau – ir PĮ) 19 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ir gali būti laikomi viešojo intereso pažeidimu. Nors nurodytu formaliu pagrindu ši ieškinio dalis negali būti tenkinama, tačiau teismas pasisakė ir dėl viešo intereso gynimo. Teismas nustatė, kad ieškiniu ginčijami administraciniai aktai ir sandoriai ne pažeidžia viešąjį interesą, bet viešąjį interesą įgyvendina. Ieškovei neįrodžius, kad ieškiniu yra ginamas viešasis interesas ir kad jis buvo pažeistas, teismas šią ieškinio dalį atmetė.

15. Teismas nesutiko su prokurorės prašyme atnaujinti praleistą procesinį terminą nurodytais teiginiais: kad procesinis terminas praleistas nežymiai ir, kad Generalinėje prokuratūroje buvo reikalinga atlikti papildomą tyrimą, todėl delsimo požymių nėra. Teismas nustatė, kad prokuroras jau 2021 m. rugpjūčio 11 d. sprendė nustatęs viešo intereso pažeidimą. Termino praleidimą 47 dienomis negalima laikyti nežymiu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

16. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 27 d. apeliaciniu skundu (DOK-35673) prašo Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1 Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino taikomas teisės aktų nuostatas, pasisakydamas dėl bendrų teisės normų, reglamentuojančių žemės naudojimo paskirtį, būdą, tačiau neatskleisdamas šiam konkrečiam ginčui taikytinų teisės normų, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė, susijusi su patikėjimo teise suteiktos valstybinės žemės naudojimu.

17.2 Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog Druskininkų savivaldybė valstybinės žemės sklypą, kuris jai buvo suteiktas patikėjimo teise Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui ir paslaugų paskirties pastatams statyti, nusprendusi išnuomoti šį sklypą ir sporto paskirties statiniams statyti, nepažeidė imperatyvių įstatymo nuostatų, reglamentuojančių valstybinės žemės naudojimą patikėjimo teise ir patikėjimo teise naudojasi tinkamai. Toks teismo sprendimas prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 2 straipsnio 12 daliai ir 9 straipsniui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4. 106 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir ŽĮ) 7 straipsnio nuostatoms, numatančioms, kad valstybinės žemės patikėtinis privalo naudoti jam patikėjimo teise suteiktą valstybinę žemę Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 4 d. nutarimui Nr. 312, kuriuo žemės sklypas įtrauktas į sklypų, užimtų ir naudojamų civilinių orlaivių skrydžiams, sąrašą.

17.3 Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakyme, kuriuo ginčo sklypas Druskininkų savivaldybei perduotas valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise ūkinei komercinei veiklai, aiškiai nurodytas ginčo sklypo naudojimo tikslas - Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui ir paslaugų paskirties statiniams statyti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintame Statybos techniniame reglamente Statinių klasifikavimas, tiek sporto, tiek paslaugų paskirties pastatai sudaro atskirą savarankišką pastatų pogrupį. Paslaugų paskirties pastatai neapima ir nereiškia sporto paskirties pastatų. Ginčo sklypo naudojimas sporto paskirties statinių statybai nebuvo numatytas 2020 m. sausio 15 d. įsakyme, tai nebuvo nurodyta ir Druskininkų savivaldybės administracijos prašymuose Nacionalinei žemės tarnybai dėl sklypo perdavimo patikėjimo teise.

17.4 Negalima sutikti su teismo teiginiais, jog, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose nėra reglamentuota veikla, susijusi su aerodromų žemės sklypų, skirtų administraciniams pastatams naudojimo būdu ir nėra nurodytas sąrašas statinių, kurių statyba tokiuose sklypuose yra negalima, nėra pagrindo teigti, kad Druskininkų savivaldybės taryba bei Druskininkų savivaldybės administracija, nusprendusi išnuomoti Ginčo sklypą sporto paskirties statinių statybai, pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas. Teismas šioje situacijoje nepagrįstai vadovavosi civilinės teisės principu, jog leidžiama viskas, kas neuždrausta. Valstybinės žemės naudojimas yra viešosios teisės sritis, kuriai būdingas imperatyvus reguliavimo metodas (viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatyme, yra draudžiama), draudžiantis viešojo administravimo subjektui laisvai interpretuoti ir plečiamai aiškinti viešosios teisės normas.

17.5 Teismas 2020 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. T1-31 ir 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties teisėtumo nevertino visų Ginčo sklypo naudojimą reglamentuojančių norminių aktų kontekste, nepagrįstai rėmėsi tik aplinkybe, kad Ginčo sklypui nustatyta kita paskirtis ir žemės naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 312 nuostatas, kuriuo Žemės sklypas įtrauktas į sklypų, užimtų ir naudojamų civilinių orlaivių skrydžiams, sąrašą ir į konkretų sklypo naudojimo patikėjimo teise tikslą, nurodytą 2020 m. sausio 15 d. įsakyme Nr. lP-20-(1.3E.), kuriame aiškiai apibrėžtas patikėjimo teise suteikto sklypo naudojimo būdas - aerodromo administracinio ir paslaugų paskirties statinių statyba. Todėl valstybinės žemės sklypo naudojimas kitam tikslui nei numatyta suteiktos patikėjimo teisės turinyje prieštarauja tiek CK 4.106, tiek ŽĮ 7 straipsnio nuostatoms. Teismas šių ieškinio argumentų, kurie sudarė ieškinio pagrindą, visiškai neanalizavo ir jų nevertino, dėl ko liko neatskleista bylos esmė.

17.6 Teismo nurodyta aplinkybė, jog sklype ateityje numatoma statyti ir aerodromo administracinį pastatą, savaime nešalina ginčo sklypo naudojimo sporto paskirties statiniams, nesusijusiems su aerodromo eksploatavimu, neteisėtumo ir nesudaro pagrindo pripažinti teisėtais ginčijamų savivaldybės tarybos sprendimo dėl valstybinės žemės nuomos bei valstybinės žemės nuomos sutarties. Teismas padarė byloje esantiems įrodymams prieštaraujančią išvadą, jog pagrindinis statinys skirtas aerodromo tinkamai veiklai užtikrinti yra ne teniso kortai, bet aerodromo administracinis pastatas. Pagal ginčijamą valstybinės žemės nuomos sutartį prioritetas buvo suteiktas būtent teniso kortų statybai ir įrengimui, o ne aerodromo administracinio pastato statybai, kurio statyba sutartyje numatyta tik antrame investicijų į žemės sklypą etape – iki 2024 m. birželio 1 d. Pagal byloje esantį projektą, ginčo sklype numatomas statyti aerodromo administracinis pastatas užimtų apytiksliai tik 1/4 ginčo sklypo teritorijos. Šios aplinkybės patvirtina, jog ginčo sklype dominuojantis objektas buvo teniso kortai, t. y. statiniai, nesusiję su aerodromo naudojimu.

17.7 Teismas motyvuodamas ginčo sklypo naudojimo teniso kortams statyti teisėtumą, padarė išvadą, jog uždari ir atviri teniso kortai yra numatomo statyti aerodromo administracinio pastato priklausinys. Tokia teismo išvada neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindimo, prieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams ir elementariai logikai. Teniso kortai pastatyti ir naudojami ženkliai anksčiau už pagrindinį daiktą - aerodromo administracinį pastatą, kas akivaizdžiai įrodo, jog tai nėra reikšmingu funkciniu ryšiu su aerodromo administraciniu pastatu susijęs objektas, skirtas jo poreikiams tenkinti ir jam tarnaujantis. Akivaizdu, kad tai yra objektas, turintis savarankišką funkcinę paskirtį, egzistuojantis nepriklausomai nuo pagrindinio objekto – aerodromo administracinio pastato, niekaip nesusijęs su jo funkcionavimu, jam netarnaujantis, todėl negali būti vertinamas kaip jo priklausinys.

17.8 Teismas, spręsdamas viešojo intereso buvimo klausimą, nepagrįstai prioritetą teikė atsakovų patiektiems paaiškinimams ir įrodymams dėl ginčo sklypo naudojimo viešosioms reikmėms, sporto paskirties objektų reikšmei Druskininkų miestui, kaip miestui turinčiam kurorto statusą, ignoruodamas valstybės turto naudojimo teisėtumo klausimą, kas prieštarauja įstatymo viršenybės ir teisinės valstybės principams. Dėl to teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškiniu ginčijami administraciniai aktai ir sandoris ne pažeidžia viešąjį interesą, o jį įgyvendina. Teismas visiškai nevertino prokuroro ieškinyje nurodytų argumentų dėl viešojo intereso pažeidimo ginčo santykyje ir jo apgynimo būtinybės ir nepateikė jokių motyvų, kodėl prioritetą teikė atsakovų nurodytoms aplinkybėms dėl viešojo intereso. Šioje prokuroro inicijuotoje byloje viešasis interesas yra nutraukti įstatymams prieštaraujantį valstybės turto naudojimą ir pašalinti kilusias pasekmes, priešingu atveju, esama teisinė padėtis sudarytų prielaidas ir kitiems asmenims tikėtis, kad valstybės turtas gali būti naudojamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir valstybės turto naudojimo principus, sudarant išskirtines sąlygas atskiriems ūkio subjektams naudotis valstybės turtu.

17.9 Teismas netinkamai, neteisingai ir formaliai vertino bylos įrodymus dėl termino kreiptis į teismą eigos pradžios nustatymo, dėl ko nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl procesinio termino administraciniams aktams ginčyti atnaujinimo, nurodęs, kad vieno mėnesio terminas prokurorui kreiptis į teismą baigėsi 2021 m., rugsėjo 11 d., t. y. praėjus vienam mėnesiui nuo Kauno apygardos prokuratūroje 2021 m. rugpjūčio 11d. priimto nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Tokia teismo išvada paneigia Prokuratūros įstatyme įtvirtintą suinteresuotų asmenų teisę skųsti žemesnio prokuroro priimtus sprendimus, aukštesniojo prokuroro teisę panaikinti skundžiamą apygardos prokuroro sprendimą ir priimti naują sprendimą dėl viešojo intereso gynimo ir teismų praktikai dėl termino prokurorui ginčyti administracinius aktus skaičiavimo.

17.10 Pareiškėjos R. K. skundo nagrinėjimo medžiaga Generalinėje prokuratūroje buvo gauta 2021 rugsėjo 17 d., todėl tik nuo šios dienos anksčiausiai galima skaičiuoti vieno mėnesio terminą, per kurį aukštesnysis prokuroras turėjo kreiptis į teismą dėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog sprendimo dėl viešojo intereso gynimo priėmimui aukštesniajam prokurorui buvo būtina įvertinti gautus duomenis, surinkti papildomus dokumentus, kurių paskutinis Generalinėje prokuratūroje buvo gautas 2021 m. spalio 8 d., o ieškinys teismui pateiktas 2021 m. spalio 27 d., termino praleidimas 10 dienų laikytinas nežymiu ir praleistu be delsimo požymių dėl svarbių priežasčių.

Atsiliepimas

17. Atsakovė VšĮ Druskininkų teniso centras 2022 m. spalio 18 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-39043) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

18.1 Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad nurodyta ginčo sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Aerodromo administracinis bei paslaugų paskirties pastatai priskirtini kitos paskirties pastatų paskirčiai, kurie atitinka reikmę – ūkinei komercinei veiklai, ir kurie atitinka ginčo sklypo naudojimo būdą – administracinės paskirties pastatams, sporto paskirties pastatams. Sprendimas išnuomoti aukcione ginčo sklypą jame nurodytų pastatų statybai nepažeidžia nei ŽĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1418 12 punkto, nei NŽT Įsakymo, nes jau pastatytieji pastatai ir tie, kuriuos Sutartyje numatyta pastatyti, vienareikšmiškai yra skirti paslaugoms teikti (paslaugų paskirties pastatai nenustato išsamaus sąrašo). Pastatai atitinka Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, dėl kurių byloje nėra ginčo.

18.2 Nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad pagal ginčijamą sutartį prioritetas buvo suteiktas būtent teniso kortų statybai ir įrengimui, o ne aerodromo administracinio pastato statybai. Pagal tai kuris iš objektų pagal projektą ir sutartį yra numatytas pastatyti pirmiau ir pagal tai, kokį plotą ginčo sklype užims vienas ir kitas objektai nėra jokio pagrindo spręsti apie ginčo sklype paskirties tinkamą įgyvendinimą ir naudojimo būdo atitikimą įsakymui. Apeliantė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog nuo ginčo sklypo ploto, kurį užimtų statiniai, ir nuo jų pastatymo eiliškumo priklauso ginčo sklypo paskirties ir naudojimo būdo kvalifikavimas. Ginčo sklype jau yra numatyta pastatyti aerouosto administracinį pastatą. Aplinkybė, kad administracinio pastato statyba yra numatyta ne pirmame, bet antrame ginčo sklypo užstatymo procese, savaime niekaip nereiškia, kad teniso kortai yra reikšmingesni objektai už administracinį pastatą, ir būtent todėl jie buvo pastatyti anksčiau.

18.3 Iš teismo sprendimo yra visiškai aišku, kuo remdamasis teismas sprendė, kad pagal sprendimą ir sutartį numatytas ir įgyvendinamas ginčo sklypo naudojimas tenkina viešąjį interesą. Teismas byloje reikšmingas aplinkybes nustatinėjo ir vertino ne tik apeliantės nurodytu viešojo intereso galimo pažeidimo aspektu, tačiau atsižvelgė ir įvertino kitas teisingam situacijos kvalifikavimui esminės reikšmės turinčias aplinkybes, ko pasekoje padarė išvadą, jog prioritetas nagrinėjamu atveju teikiamas visuomenės poreikiui puoselėti ir skatinti sveiką gyvenseną, organizuoti turiningą ir judrų laisvalaikį, didinti užimtumą ir kt.

Šalies argumentai

18.4 Apeliantės nurodyti argumentai ir aplinkybės, į kuriuos tariamai neatsižvelgė teismas, priimdamas sprendimą, nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas nepagrįstai neatnaujino apeliantei termino ginčyti sprendimą, sutartį ir SLD. Prokuroro nutarimo netinkamumą apsprendė ne jo (ne)surinktų duomenų/informacijos trūkumas, bet netinkamas surinktų duomenų/informacijos vertinimas, todėl iš byloje esančios medžiagos ir duomenų visiškai nėra aišku dėl kokių priežasčių ir kokiais tikslais aukštesnysis prokuroras, gavęs R. K. skundą ne iš karto kreipėsi į NŽT prašydamas informuoti kokių veiksmų NŽT ėmėsi dėl patikėjimo teisės pasibaigimo, bet siuntė užklausas, kurių atsakymų gavimu ir analize apeliantė grindė būtinybę pratęsti skundo dėl nutarimo nagrinėjimo terminą. Pakako skundžiamą nutarimą panaikinti tuo pagrindu, kad taikyti viešojo intereso gynimo priemones atsisakyta netinkamai kvalifikavus esamas aplinkybes ir jas kvalifikuoti tinkamai.

18.5 Aukštesniojo prokuroro 2021 m. spalio 27 d. nutarime teiginys, kad net ir patikėjimo teisės pasibaigimo atveju liktų galioti sutartis, leidžianti naudoti ginčo sklypą DTC, yra nepagrįstas teisiškai. Jei atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos turima patikėjimo teisė pasibaigtų, išnyktų teisinis pagrindas, iš kurio kilo šios atsakovės teisė priimti sprendimą dėl ginčo sklypo nuomos ir sudaryti sutartį konkrečiu sprendime ir sutartyje nustatytu ginčo sklypo naudojimo tikslu.

Atsiliepimas

2 Atsakovės Druskininkų savivaldybės taryba ir Druskininkų savivaldybės administracija 2022 m. spalio 18 d. atsiliepime į apeliacinį skundą (DOK-38893) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

19.1 Nepagrįstas ir atmestinas apeliantės argumentas dėl neva neatskleistos bylos esmės, nes bylos esmės atskleidimą apsprendžia ne konkrečių teisės normų ginčo teisiniam santykiui (ne)taikymas, o faktinių bylos aplinkybių ištyrimas pagal pateiktus tas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, atsižvelgiant į ieškinio dalyką bei pagrindą.

Atsiliepimas

19.2 Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl konkrečiam ginčui taikytinų teisės normų. Apeliantė neatskleistų teisės normų apeliaciniame skunde nenurodo ir nesiremia jokiomis kitokiomis teisės normomis, nei pirmosios instancijos teismas vadovavosi skundžiamame teismo sprendime.

Žemesnės instancijos teismas

19.3 Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei ieškinio pagrindu nurodė apeliantė, nes tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. T1-31 priimtas dėl aerodromo administracinio pastato su komercinės paskirties patalpų statybos ir dėl teniso kortų, kurie yra tik sudedamoji bendro projekto, apjungiančio administracinio pastato – paslaugų paskirties statinius, komplekso dalis. Taryba 2020 m. vasario 27 d. sprendimu nusprendė išnuomoti aukcione patikėjimo teise valdomą ginčo sklypą pagal jai patikėjimo teise perduotą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (kita), naudojimo būdą (komercinės paskirties objektų teritorijos) ir Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakyme Nr. 1P-20-(1.3E.) nurodytą reikmę atitinkantį konkretų objektą – aerodromo administracinį pastatą ir paslaugų paskirties statinius. Pirmosios instancijos teismas įvertino skundžiamo sprendimo atitikimą teisės aktų reikalavimams ir pagrįstai sprendė, jog atsakovės nepažeidė imperatyvių įstatymo nuostatų, reglamentuojančių valstybinės žemės naudojimą patikėjimo teise ir patikėjimo teise naudojasi tinkamai.

19.4 Konkreti nurodomoji reikmė - Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams statyti. Norminiai aktai nepateikia nei „aerodromo administracinio pastato“, nei „aerodromo paslaugų paskirties pastatų“ apibrėžimo ir/ar atitinkamo konkretaus ir/ar išskirtinio reglamentavimo dėl jiems keltinų reikalavimų ar kriterijų, kurių, kaip specifinių ir šiuo konkrečiu atveju taikytinų, privalu būtų laikytis. Apeliantė, vertindama žemės naudojimo paskirties kriterijų, nurodė, kad tai turėtų būti veikla susijusi su Druskininkų aerodromo eksploatavimu; veikla, susijusi su civilinių orlaivių skrydžiais. Tačiau nei viena iš apeliantės nurodomų naudojimo paskirčių, kurių pažeidimą apeliantė privalėjo įrodyti, vadovaudamasi jos apeliaciniame skunde akcentuojamais viešosios teisės principais, nėra apibrėžtos teisės aktuose. Todėl abstraktus ir niekuo nepagrindžiamas NŽT įsakyme nurodytojo žemės perdavimo tikslo ir naudojimo paskirties interpretavimas negali būti pagrindu vertinimui, neva ginčo sklypas naudojamas ne NŽT įsakyme nurodytai paskirčiai.

19.5 Žemės sklypų įtraukimas į žemės sklypų, užimtų ir naudojamų civilinių orlaivių skrydžiams, sąrašą, sukelia tik tas teisines pasekmes, kurios įsakmiai nurodytos pačiame norminiame akte. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimą Nr. 685 priėmė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu. Taigi, civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašo su jų užimtos žemės plotais patvirtinimas yra teisinis pagrindas konstatavimui, kad sąraše nurodyti žemės plotai yra valstybės išperkama žemė, atitinkamai jis neturi ir negali turėti jokios įtakos valstybės išperkamoje žemėje statomam konkrečiam objektui pagal nurodytą reikmę.

19.6 Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad nėra reglamentuota veikla, susijusi su aerodromų žemės sklypų, skirtų administraciniams pastatams ir paslaugų paskirties pastatams, naudojimo paskirtimi, todėl paskirtis nustatoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo 4 priedo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, nuostatas, pagal kurias aerodromo administracinis bei paslaugų paskirties pastatai yra priskirtini „kitai“ paskirčiai, kas atitinka NŽT direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakymu nurodytai naudojimo paskirčiai – kita ir Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimu numatytam konkrečiam objektui pagal nurodytą reikmę, kai aerodromo administracinis bei paslaugų paskirties pastatai pagal nurodytą teisinį reguliavimą gali būti priskiriami tik paskirčiai – kita.

19.7 Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad kiti ieškinio reikalavimai yra išvestiniai iš pagrindinių (panaikinti Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. T1-31 ir pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, kurių pagrindų tenkinti nebuvo), pagrįstai sprendė, kad bylos duomenys nesuteikia pagrindo juos tenkinti.

19.8 Pagal nurodytą reikmę bus statomas ne vienas statinys, o visas kompleksas, nes numatyti aerodromo administracinis ir paslaugų paskirties statiniai. Apeliantė nepagrįstai vertina, kad ginčo sklype įrengtus teniso kortus galima vertinti atskirai nuo visų perduotajai reikmei statomų statinių komplekso, todėl jos argumentas, neva ginčo sklypas yra naudojamas sporto statiniams statyti, yra atmestinas kaip neteisėtas.

Šalies argumentai

19.9 Apeliantė, teigdama, kad pastatytieji statiniai neatitinka statiniams, susijusiems su aerodromo eksploatavimu, turėtų pirmiau nurodyti, kur ir kaip yra reglamentuotas aerodromo eksploatavimas, o tik po to būtų sąžininga teikti savus argumentus dėl tų statinių (ne)atitikimo tam reglamentavimui. Subjektyvus aerodromo eksploatavimo įsivaizdavimas negali būti pagrindu naikinti įsakymą bei pripažinti negaliojančia sutartį, nes tam turi būti aiškus teisinis pagrindas, ypač, kai nagrinėjami ir viešosios teisės santykiai.

19.10 Aplinkybė, kad teniso kortai buvo įrengti I-jame darbų etape, nesudaro jokio pagrindo apeliantės teiginiams, neva teniso kortai yra pagrindinis statinys aerodromo veiklai užtikrinti, neva teniso kortų užimamas plotas daro kortus dominuojančiais.

19.11 Apeliantė teigia, nesutinkanti su skundžiamo sprendimo motyvais dėl teismo neva padarytos išvados, jog uždari ir atviri teniso kortai yra numatomo statyti aerodromo administracinio pastato priklausinys. Tačiau pirmosios instancijos teismas tokios išvados nepadarė. Visada buvo tvirtinama, kad teniso kortai yra aerodromo statinių komplekso dalis.

19.12 Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą, teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad ieškiniu ginčijami administraciniai aktai ir sandoriai ne pažeidžia viešąjį interesą, bet viešąjį interesą įgyvendina. Ieškovei neįrodžius, kad ieškiniu yra ginamas viešasis interesas, ir kad jis buvo pažeistas, ieškinį teismas pagrįstai atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

19.13 Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė apeliantės prašymą atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pareikšti, konstatuodamas, kad esant įstatymo nustatytam vieno mėnesio procesiniam terminui, šio termino praleidimą 47 dienomis negalima laikyti nežymiu, įvertinant, kad visi reikalingi duomenys apeliantei buvo NŽT pateikti dar 2021 m. rugpjūčio 11 d., kad papildomo tyrimo nebuvo būtina atlikti. Teismas pagrįstai vertino, kad prokuroras 2021 m. birželio 28 d., gavęs skundą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ir 2021 m. birželio 29 d. pareikalavęs iš NŽT pateikti duomenis apie ginčo sklypo išnuomavimą, jokių tyrimo veiksmų 42 dienas (nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2021 m. rugpjūčio 11 d.) neatliko, nors turėjo galimybes (ir privalėjo), sutinkamai su PĮ 19 straipsnio 3 dalyje suteiktais įgaliojimais, išsireikalauti reikiamą medžiagą iš atsakovių. Teisingai pažymėjo teismas, kad apie ginčijamų administracinių aktų priėmimą prokuroras turėjo visas galimybes sužinoti ir be atskiro paklausimo, kadangi tokia informacija skelbiama viešai. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė be svarbių priežasčių praleido įstatymo nustatytą vieno mėnesio procesinį terminą kreiptis į teismą ir, nesant pagrindų atnaujinti praleistą procesinį terminą, ieškinio reikalavimams dėl administracinių aktų panaikinimo taikytina ieškinio senatis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo esmės

19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti ieškovės Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, ieškinio reikalavimai dėl Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo, valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, patikėjimo teisės į valstybinės žemės sklypą nutraukimo ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 312 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 685 „Dėl civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašo su jų užimtos žemės plotais patvirtinimo“ pakeitimo nutarta pakeisti Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašą su jų užimtos žemės plotais, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685 „Dėl Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašo su jų užimtos žemės plotais patvirtinimo“ ir 11 punktas išdėstytas taip: aerodromo pavadinimas – Druskininkų; vieta Alytaus apskritis, Druskininkų miesto savivaldybė; plotas hektarais 45,5538 ir 1,2654.

21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos pažymoje, prieduose (CBP-5274 priedas Nr.2.1) nurodoma, kad Susisiekimo ministerija iniciavo aerodromų sąrašo 11 punkto pakeitimą, atsižvelgiant į Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius (kuriame suplanuota Druskininkų aerodromo teritorija apimanti du žemės sklypus: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas 1,2654 ha ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas 45,5538 ha) ir tai, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) su jo užimamu plotu 1,2654 ha numatytas aerodromo infrastruktūrai (aerodromo administraciniam pastatui su klientų aptarnavimo patalpomis ir pan.).

22. Druskininkų savivaldybės taryba 2019 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. T1-87 nusprendė prašyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos perduoti savivaldybei patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti valstybinės žemės sklypus, tarp jų - 1,2654 ha valstybinės žemės sklypą (ginčo sklypą), esantį (duomenys neskelbtini), (naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos), ūkinei komercinei veiklai (sprendimo 1.2 punktas) ir 45, 5538 ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) ūkinei komercinei veiklai (sprendimo 1.3 punktas) (CBP-5274 priedas Nr.3).

23. Atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija 2019 m. rugsėjo 20 d. raštu „Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą reikmę atitinkančių objektų, kuriems statyti prašomas perduoti valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini)“(CBP-5274 priedas Nr.4) NŽT Druskininkų skyrių informavo, kad prašomas perduoti Druskininkų savivaldybei patikėjimo teise ginčo sklypas reikalingas Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui ir paslaugų paskirties pastatams statyti, buvo prašyta perduoti ir sklypą esantį (duomenys neskelbtini).

24. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2020 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1P-20-(1.3E.) perdavė Druskininkų savivaldybei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teise valdomus valstybinės žemės sklypus valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise - ūkinei komercinei veiklai vykdyti: 1) 1, 2654 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita; naudojimo būdas -komercinės paskirties objektų teritorijos) esantį (duomenys neskelbtini) (Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams statyti); 2) 45,5538 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita; naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) esantį (duomenys neskelbtini) (Druskininkų aerodromui įrengti ir eksploatuoti) (CBP-5274 priedas Nr.5).

25. Ginčo sklypas 2020 m. vasario 10 d. perdavimo-priėmimo akto pagrindu nuo 2020 m. vasario 10 d. perduotas Druskininkų savivaldybei valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise – ūkinei komercinei veiklai (Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams statyti) vykdyti (CBP-5274 priedas Nr.6).

26. Druskininkų savivaldybės taryba 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-31 nusprendė išnuomoti aukcione patikėjimo teise valdomą ginčo sklypą, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos (CBP-5274 priedas Nr.8).

27. Nuomos aukcioną pavesta paskelbti ir vykdyti VĮ Valstybės žemės fondui (CBP-5271 priedas Nr.9).

28. Druskininkų savivaldybės taryba 2020 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T1-57 „Dėl Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo patvirtinimo“ patvirtino Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą, pagal kurio sprendinius žemės sklypas patenka į inžinerinės infrastruktūros zoną. Bendruoju planu suplanuota Druskininkų aerodromo teritorija apima žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir ginčo sklypą (CBP-7254 priedas Nr.7).

29. Aukciono laimėtoju tapus atsakovei VšĮ Druskininkų teniso centras, 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 26-313-(7.7) Druskininkų savivaldybė išnuomojo žemės sklypą 30 metų aukciono laimėtojai, kuri pagal sprendimu Nr. T1-31 patvirtintas žemės nuomos sąlygas įsipareigojo savo lėšomis nustatytais I - II darbų etapais pastatyti atvirus teniso kortus ir kitą būtiną infrastruktūrą, reikalingą objekto eksploatavimui, kortų priežiūrai reikalingą pastatą, buitinių paslaugų pastatą, uždarus teniso kortus ir oro uosto administracinį pastatą su komercinės paskirties patalpomis (CBP-5274 priedas Nr.10).

30. Druskininkų savivaldybės administracija statytojai 2021 m. sausio 8 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-12-210108-00004, kuriuo ginčo sklype leista statyti pagalbinio ūkio pastatą, sporto paskirties pastatą, nuotekų rinktuvus bei kitus inžinerinius pastatus (CBP-5271 priedas Nr.11) pagal projektuotojos UAB „Studija Archispektras“ parengtą Sporto paskirties pastato (teniso klubo) ir pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektą.

31. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atsakydama į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2021 m. spalio 14 d. paklausimą, rašte nurodė, kad remiantis statybos techniniu reglamentu STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ pastatyti statiniai (teniso klubas, pagalbinio ūkio pastatas ir dvi teniso kortų aikštelės) priskiriamos II grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Remiantis žemės naudojimo būdų turinio aprašu komercinės paskirties objektų teritorijose sporto paskirties pastato statyba galima. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, minimam žemės sklypui aerodromo apsaugos zonos netaikomos. Pažeidimų nenustatyta (DOK-894 priedas).

Žemesnės instancijos teismas

32. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gruodžio mėn. atlikto patikrinimo duomenimis, ginčo sklype nustatyta tokia atliktų statybos darbų apimtis: pastatytas sporto paskirties pastatas, kurio baigtumas 53 proc.; pastatytas pagalbinio ūkio pastatas, kurio baigtumas 69 proc.; pakloti gatvės ir vėjo bortai, kurių ilgis 450,18 metrų; įrengtos dvi teniso kortų aikštelės, kurios užtvertos segmentine tvora; paklota 745 kv. m ploto trinkelių danga; naujai įrengta vandentiekio ir nuotekų tinklai; naujai pakloti elektros tinklai (DOK-8573 priedas).

33. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų duomenimis ginčo sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis nurodoma – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos (CBP-7254 priedas Nr.1).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

34. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).

35. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių žemės naudojimo paskirtį, būdą, neatskleidė šiam ginčui taikytinų teisės normų. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į konkretų sklypo naudojimo patikėjimo teise tikslą, nurodytą 2020 m. sausio 15 d. įsakyme Nr. lP-20-(1.3E.), kuriame aiškiai apibrėžtas patikėjimo teise suteikto sklypo naudojimo būdas – aerodromo administracinio ir paslaugų paskirties statinių statyba. Todėl valstybinės žemės sklypo naudojimas kitam tikslui nei numatyta suteiktos patikėjimo teisės turinyje prieštarauja tiek CK 4.106, tiek ŽĮ nuostatoms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.

36. Esminis nagrinėjamo ginčo klausimas – ar tokio pobūdžio statinio statyba buvo galima pagal valstybinės žemės sklypo tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

Žemesnės instancijos teismas

37. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, nurodyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos (Žemės įstatymo (1994-04-26 Nr. I-446) 2 straipsnio 1 punktas). Pagal Žemės įstatymo 24 straipsnį, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdai nustatomi Vyriausybės nustatyta tvarka. Žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.

38. Byloje nėra ginčo, kad ginčo sklypas yra įtrauktas į civilinių aerodromų ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašą.

Žemesnės instancijos teismas

39. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 1418 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių 12 punkte nurodyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos vadovo įsakyme dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo savivaldybei patikėjimo teise nurodoma perduodamo valstybinės žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis ir būdas, plotas, adresas, taip pat unikalus ir kadastro numeris (12.1 punktas); konkreti reikmė pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriai vykdyti valstybinės žemės sklypas perduodamas savivaldybei patikėjimo teise (12.2 punktas); Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą reikmę atitinkantis konkretus objektas, kuriam statyti (įrengti, tiesti) ir (ar) eksploatuoti valstybinės žemės sklypas perduodamas savivaldybei patikėjimo teise (12.3 punktas).

40. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1P-20-(1.3E.) ginčo sklypas perduotas Druskininkų savivaldybei valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise – ūkinei komercinei veiklai vykdyti, nurodant, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita; naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos (Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams statyti).

41. Druskininkų savivaldybės taryba 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-31 nusprendė išnuomoti aukcione patikėjimo teise valdomą ginčo sklypą, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Sprendime taip pat nustatytos nuomos sąlygos, t.y. I etapu nuomininkas įsipareigoja savo lėšomis iki 2021 m. birželio 1 d. įrengti keturis tarptautinius ITF reikalavimus atitinkančius atvirus teniso kortus su sintetinės žolės danga (reikalavimai kortų pagrindams ir dangai pridedami) ir kitą būtiną infrastruktūrą, reikalingą objekto eksploatavimui (automobilių stovėjimo aikštelė, takai, tvora, vartai ir kt.), bei ne didesnį kaip 200 kv. m dydžio kortų priežiūrai reikalingą pastatą ir ne didesnį kaip 150 kv. m dydžio buitinių paslaugų pastatą; II etapu nuomininkas įsipareigoja savo lėšomis iki 2024 m. birželio 1 d. įrengti du tarptautinius ITF reikalavimus atitinkančius uždarus teniso kortus ir oro uosto administracinį pastatą su komercinės paskirties patalpomis.

42. NTR registre Ginčo Sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo duomenys įregistruoti tokie patys, kaip ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakyme Nr. 1P-20-(1.3E.): daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – Kita, žemės sklypo naudojimo būdas – Komercinės paskirties objektų teritorijos.

43. Nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio d. 4 nutarimo Nr. 312 nuostatas, kuriuo Žemės sklypas įtrauktas į sklypų, užimtų ir naudojamų civilinių orlaivių skrydžiams, sąrašą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas įvertino Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 558 „Dėl konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašo patvirtinimo“ nuostatas.

44. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepagrįstai sprendžia nurodydama, kad Druskininkų aerodromas priskirtas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybei nuosavybės teise priklausančių įrenginių ir jų priklausinių kategorijai.

45. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685 ir jį papildančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 312 ginčo sklypas įtrauktas į žemės sklypų, užimtų ir naudojamų civilinių orlaivių skrydžiams, sąrašą. Žemės sklypų įtraukimas į žemės sklypų, užimtų ir naudojamų civilinių orlaivių skrydžiams, sąrašą, sukelia tik tas teisines pasekmes, kurios įsakmiai nurodytos pačiame norminiame akte. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimą Nr. 685 priėmė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu. Taigi, civilinių aerodromų ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašo su jų užimtos žemės plotais patvirtinimas yra teisinis pagrindas konstatavimui, kad sąraše nurodyti žemės plotai yra valstybės išperkama žemė. Atitinkamai jis neturi ir negali turėti jokios įtakos valstybės išperkamoje žemėje statomam konkrečiam objektui pagal nurodytą reikmę. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 4 d. nutarimas Nr. 312 nepakeitė nei ginčo sklypo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo, nei pagrindinės žemės naudojimo paskirties, nei naudojimo būdo.

46. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir įvertinus ginčijamo Tarybos sprendimo turinį, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-31 nuspręsta išnuomoti aukcione ginčo sklypą ne tik uždarų ir atvirų teniso kortų bei juos aptarnaujančių įrenginių statybai, bet ir aerodromo administracinio pastato su komercinės paskirties patalpomis statybai.

47. Apeliantė nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintame Statybos techniniame reglamente Statinių klasifikavimas, tiek sporto, tiek paslaugų paskirties pastatai sudaro atskirą savarankišką pastatų pogrupį. Paslaugų paskirties pastatai neapima ir nereiškia sporto paskirties pastatų. Apeliantės teigimu, ginčo sklypo naudojimas sporto paskirties statinių statybai nebuvo numatytas 2020 m. sausio 15 d. įsakyme, tai nebuvo nurodyta ir Druskininkų savivaldybės administracijos prašymuose Nacionalinei žemės tarnybai dėl sklypo perdavimo patikėjimo teise. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

48. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260) 30.7 punkte nustatyta, kad išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai nustatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Nuomos sutartyje nenurodytus pastatytus statinius ar įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą.

49. 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 26-313-(7.7) Druskininkų savivaldybė išnuomojo žemės sklypą 30 metų aukciono laimėtojai VšĮ Druskininkų teniso centras, kuri pagal sprendimu Nr. T1-31 patvirtintas žemės nuomos sąlygas įsipareigojo savo lėšomis nustatytais I - II darbų etapais pastatyti atvirus teniso kortus ir kitą būtiną infrastruktūrą, reikalingą objekto eksploatavimui, kortų priežiūrai reikalingą pastatą, buitinių paslaugų pastatą, uždarus teniso kortus ir aerodromo administracinį pastatą su komercinės paskirties patalpomis.

50. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, nurodyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos (ŽĮ 2 straipsnio 1 punktas). Žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje (ŽĮ 2 straipsnio 16 punktas).

51. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 3D-830/D1-920 redakcija) patvirtino žemės naudojimo būdų turinio aprašą. Pagal šio aprašo 20 punktą komercinės paskirties objektų teritorijose nurodomas žemės sklypų naudojimo būdo turinys – žemės sklypai, skirti viešbučių paskirties pastatams; administracinės paskirties pastatams; prekybos paskirties pastatams; paslaugų paskirties pastatams; maitinimo paskirties pastatams ir sporto paskirties pastatams. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo 4 priede nustatė Patalpų, suformuotų atskirais nekilnojamojo turto objektais, pagrindinę naudojimo paskirtį – kitos paskirties patalpos, kurių negalima priskirti jokiai nurodytai paskirčiai.

52. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtino statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, kuriuo Negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius, tarp kurių paslaugų paskirties pastatai – skirti paslaugoms teikti (tarp jų buities) ir buitiniam aptarnavimui: pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo ? išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, laidojimo namai, krematoriumai ir kiti pastatai (7.4 punktas); sporto paskirties pastatai – pastatai skirti sportuoti: sporto salių, teniso kortų, baseinų, čiuožyklų, jachtklubų, šaudyklų, stadionų, maniežų ir kiti pastatai (7.14 punktas) taip pat kitos paskirties pastatai – kitos paskirties pastatai, nurodant tikslinę paskirtį (lošimų namų pastatai ir kita), kurių negalima priskirti prie kitų Reglamente išvardintų pastatų grupių (pogrupių) (7.22 punktas).

53. Nei Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ aerodromo administracinis bei paslaugų paskirties pastatai nėra priskirti jokiai konkrečiai paskirčiai. Todėl aerodromo administracinis bei paslaugų paskirties pastatai yra priskirtini kitai paskirčiai, kas visiškai atitinka NŽT direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. lP-20-(1.3E.) nurodytai naudojimo paskirčiai- kita ir Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-31 „Dėl patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės sklypo Mizarų g. 55, Druskininkuose, nuomos“ numatytam konkrečiam objektui pagal nurodytą reikmę, kai aerodromo administracinis bei paslaugų paskirties pastatai pagal nurodytą teisinį reguliavimą gali būti priskiriami tik paskirčiai – kita.

54. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad aptartuose teisės aktuose nėra reglamentuota veikla, susijusi su aerodromų žemės sklypų skirtų administraciniams pastatams (nagrinėjamos bylos atveju aerodromo administraciniam pastatui su priklausiniais, tame tarpe ir teniso kortais) naudojimo būdu, juose nėra nurodytas sąrašas statinių, kurių statyba tokiuose sklypuose yra negalima, dėl to nėra pagrindo teigti, kad Druskininkų savivaldybės taryba, Druskininkų savivaldybės administracija ir VšĮ Druskininkų teniso centras pažeidė kokias nors imperatyvias teisės normas.

55. Nenustačius imperatyvios teisės normos pažeidimo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė Druskininkų savivaldybės taryba, priimdama sprendimą išnuomoti ginčo sklypą aukciono būdu, ir atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija, išnuomojusi ginčo sklypą aukciono būdu atsakovei VšĮ Druskininkų teniso centrui, teisės aktų nepažeidė ir Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1P-20-(1.3E.) perduota patikėjimo teise į ginčo sklypą naudojosi tinkamai, nepažeidžiant imperatyvių teisės aktų reikalavimų.

56. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė byloje esantiems įrodymams prieštaraujančią išvadą, jog pagrindinis statinys skirtas aerodromo tinkamai veiklai užtikrinti yra ne teniso kortai, bet aerodromo administracinis pastatas. Apeliantės vertinimu, pagal ginčijamą valstybinės žemės nuomos sutartį prioritetas buvo suteiktas būtent teniso kortų statybai ir įrengimui, o ne aerodromo administracinio pastato statybai, kurio statyba sutartyje numatyta tik antrame investicijų į žemės sklypą etape – iki 2024 m. birželio 1 d.; pagal byloje esantį projektą, ginčo sklype numatomas statyti aerodromo administracinis pastatas užimtų apytiksliai tik 1/4 ginčo sklypo teritorijos. Teisėjų kolegija nurodytus argumentus laiko nepagrįstais ir nepaneigiančiais ginčijamų aktų teisėtumo.

57. 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 26-313-(7.7) Druskininkų savivaldybė išnuomojo žemės sklypą 30 metų aukciono laimėtojai, kuri pagal sprendimu Nr. T1-31 patvirtintas žemės nuomos sąlygas įsipareigojo savo lėšomis nustatytais I - II darbų etapais pastatyti atvirus teniso kortus ir kitą būtiną infrastruktūrą, reikalingą objekto eksploatavimui, kortų priežiūrai reikalingą pastatą, buitinių paslaugų pastatą(I etapu), ir uždarus teniso kortus, aerodromo administracinį pastatą su komercinės paskirties patalpomis (II etapu). Byloje pateiktas projektuotojos UAB „Studija Archispektras“ parengtas projektas (10412 priedas).

58. Aplinkybė, kad teniso kortai buvo įrengti I-jame darbų etape, nesudaro jokio pagrindo išvadai, kad teniso kortai yra pagrindinis statinys, kad teniso kortai yra reikšmingesni objektai už administracinį pastatą, ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad aerodromo teritorijoje pagrindinis statinys skirtas aerodromo tinkamai veiklai užtikrinti yra ne teniso kortai, bet aerodromo administracinis pastatas.

59. Apeliantė patikslintu ieškiniu taip pat prašė panaikinti 2021 m. sausio 8 d. Druskininkų savivaldybės išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-12-210108-00004 (toliau – ir SLD) statytojui – VšĮ Druskininkų teniso centrui – statyti naują statinį pagal parengtą Sporto paskirties pastato (teniso klubo) ir pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektą; nutraukti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir laikyti pasibaigusia Druskininkų savivaldybės patikėjimo teisę į valstybinės žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuri suteikta 2020 m. sausio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1P-20-(1.3E.) ir grąžinti sklypą Nacionalinei žemės tarnybai; įpareigoti statytoją VšĮ Druskininkų teniso centrą savo ir Druskininkų savivaldybės lėšomis lygiomis dalimis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. sausio 8 d. Druskininkų savivaldybės išduotą SLD pastatytus statinius ir atstatyti šį žemės sklypą į pradinę padėtį, buvusią iki 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 26-313-(7.7) tarp Druskininkų savivaldybės administracijos ir VšĮ Druskininkų teniso centras sudarymo.

Žemesnės instancijos teismas

60. Apeliacinės instancijos teismas dėl minėtų reikalavimų plačiau nepasisako ir jų nevertina, nes atsižvelgiant į tai, kad aptariami reikalavimai yra išvestiniai iš pagrindinių (panaikinti Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. T1-31 ir pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, kurių pagrindų tenkinti nebuvo) pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų netenkino.

61. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškiniu ginčijami administraciniai aktai ir sandoris ne pažeidžia viešąjį interesą, o jį įgyvendina. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas viešojo intereso buvimo klausimą, nepagrįstai prioritetą teikė atsakovių pateiktiems paaiškinimams ir įrodymams dėl ginčo sklypo naudojimo viešosioms reikmėms, sporto paskirties objektų reikšmei Druskininkų miestui, kaip miestui turinčiam kurorto statusą, ignoruodamas valstybės turto naudojimo teisėtumo klausimą, kas prieštarauja įstatymo viršenybės ir teisinės valstybės principams. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais argumentais.

62. Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

63. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2009; 2009 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2009 ir kt.).

64. Valstybinė žemė turi būti naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teikti visuomeninę naudą. Vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, taip pat visuomeninės naudos principas, pagal kurį valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą.

65. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Saunų rojus“, bylos Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Stenrosus“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-377/2010; kt.).

66. Tačiau tam, kad viešasis interesas būtų ginamas, nepakanka, kad tam tikri teisiniai santykiai pagal savo turinį patektų į viešojo intereso veikimo sritį. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar jis realiai buvo pažeistas, t. y., ar visuomenė (arba tam tikra jos dalis) patyrė žalą ar kitokius neigiamus padarinius. Be to, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas tenkinti ieškinį, susijusį su viešojo intereso pažeidimu, turi įvertinti, ar tokiu atveju nebus pažeista pusiausvyra tarp viešojo intereso apsaugos bei atskirų asmenų teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo, ar viešojo intereso gynimas toks pats aktualus ir svarbus visuomenei jo gynimo metu, kaip ir tada, kai buvo pažeistas. Atskirais atvejais gali būti svarbu, ir teismai turi įvertinti, ar viešasis interesas gali būti apgintas tik tuo būdu, kurį prašoma taikyti ginčo atveju, ar toks būdas yra efektyviausias, ar ginant viešąjį interesą kaip prioritetinį nenukentės kito asmens ar net daugelio asmenų teisėti interesai, ar toks viešojo intereso gynimas vienoje srityje nelems jo pažeidimo kitose srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2013).

67. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl viešo intereso gynimo, sutinka su atsakovių Druskininkų savivaldybės tarybos ir Druskininkų savivaldybės administracijos atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl viešo intereso gynimo, detaliai išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgyvendinamą „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą - kūrimo 2012-2021 metų programą, patvirtintą 2011 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 389 „Dėl „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2012-2021 metų programos patvirtinimo“, byloje pateiktus įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovės VšĮ Druskininkų teniso centro pastatyti teniso kortai skirti viešam naudojimui, į kurortą atvykstantiems svečiams, jame gali sportuoti Druskininkų vaikai, vykti čempionatai, turnyrai. Pirmosios instancijos teismas įvertino nustatytųjų aplinkybių atitikimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 12 d. nutarimu patvirtintam Reikalavimų kurorto ir kurortinės teritorijos statusui suteikti tvarkos aprašui, kuris nustato specialius (padidintus) palyginti su kitomis gyvenamosiomis vietovėmis reikalavimus, kuriuos turi atitikti gyvenamoji vietovė, siekianti įgyti bei išlaikyti kurorto teisinį statusą.

68. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje reikšmingas aplinkybes nustatinėjo ir vertino ne tik apeliantės patikslintame ieškinyje nurodytu viešojo intereso galimo pažeidimo aspektu, tačiau atsižvelgė ir įvertino kitas teisingam situacijos įvertinimui esminės reikšmės turinčias aplinkybes, ko pasekoje padarė pagrįstą išvadą, kad faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas patvirtina, jog ieškiniu ginčijami administraciniai aktai ir sandoriai ne pažeidžia viešąjį interesą, bet viešąjį interesą įgyvendina.

69. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, neteisingai ir formaliai vertino bylos įrodymus dėl termino kreiptis į teismą eigos pradžios nustatymo, dėl ko nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl procesinio termino administraciniams aktams ginčyti atnaujinimo.

70. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą dėl administracinio akto nuginčijimo. ABTĮ 30 straipsnio 1,2 dalys nustato, kad pareiškėjo prašymu ieškinio padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai.

71. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, prokurorui kreipiantis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai prokuroras surenka pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą; jeigu prokuroras reikiamus duomenis surenka per nepagrįstai ilgą laiko tarpą, tuomet minėtas terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai šie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-219/2015).

72. Prokuroras, nustatęs reikšmingą asmens, visuomenės, valstybės teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimui pašalinti. Kiekvienu konkrečiu atveju prokurorui reikia surinkti duomenis, kad galėtų padaryti išvadą, ar pažeistas viešasis interesas ir ar reikia jį ginti. Termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Prokuroro kaip ieškovo veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus. Tai reiškia, kad prokuroras negali delsti ir privalo veikti jo veiklą reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka. Teismas, esant atsakovo reikalavimui taikyti senatį, patikrina, ar prokuroras nedelsė ir minėtus duomenis rinko per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016, 42 punktas).

73. Pareiškėjos R. K. prašymas dėl galimai pažeisto viešo intereso Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai pateiktas 2021 m. birželio 28 d. Su prašymu kartu pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2020 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. 1P-20-(1.3E.). Iš prašymo (pareiškimo, skundo) medžiagos Nr. AP-16714-21 taip pat matyti, kad prokuratūrai buvo pateiktas 2020 m. vasario 10 d. ginčo sklypo perdavimo-priėmimo aktas, 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 26-313-(7.7). Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

74. Pareiškėjos R. K. skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Kauno apygardos prokuratūros Vyriausiajam prokurorui pateiktas 2021 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra 2021 m. spalio 27 d. nutarimu panaikino Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą; nutarė spręsti dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo (DOK-8698 priedai).

75. Nors apeliantė nurodo, kad sprendimo dėl viešojo intereso gynimo priėmimui aukštesniajam prokurorui buvo būtina įvertinti gautus duomenis, surinkti papildomus dokumentus, kurių paskutinis Generalinėje prokuratūroje buvo gautas 2021 m. spalio 8 d., tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, prokuroras jau 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarime sprendė nustatęs viešo intereso pažeidimą. Minėtame nutarime nurodoma, kad atsižvelgiant į visus skundo nagrinėjimo metu gautus ir išanalizuotus duomenis, darytina išvada, kad teisės aktų pažeidimai buvo nustatyti – ginčo žemės sklypas patikėjimo teise perduotas savivaldybei yra naudojamas ne pagal paskirtį. Tokie pažeidimai laikytini viešojo intereso pažeidimu.

76. Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokurorai, atlikdami tyrimą dėl viešojo intereso galimo pažeidimo, turi įgaliojimus reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją; reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių atlikti patikrinimus, auditą, pateikti išvadas; kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus; gauti iš teismo išnagrinėtą bylą; reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių vadovų paskirti specialistus padėti prokurorui nustatyti viešojo intereso galimus pažeidimus ir jį ginti.

77. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad 2021 m. birželio 28 d. gavęs skundą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ir 2021 m. birželio 29 d. pareikalavęs iš NŽT pateikti duomenis apie ginčo sklypo išnuomavimą, jokių tyrimo veiksmų iki 2021 m. rugpjūčio 11 d. neatliko, nors turėjo galimybes (ir privalėjo), sutinkamai su Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje suteiktais įgaliojimais, išsireikalauti reikiamą medžiagą iš atsakovių.

78. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė apeliantės prašymą atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pareikšti, konstatuodamas, kad esant įstatymo nustatytam vieno mėnesio procesiniam terminui, šio termino praleidimą 47 dienomis negalima laikyti nežymiu, įvertinant, kad visi reikalingi duomenys apeliantei buvo Nacionalinės žemės tarnybos pateikti, kad papildomo tyrimo nebuvo būtina atlikti.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

79. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

80. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ar proceso teisės normas, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

81. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis šiuo straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

82. Atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija, atstovaujama advokatės L. G., 2023 m. sausio 12 d. prašymu (DOK-1140) prašo priteisti atsakovei Druskininkų savivaldybės administracijai 2 888,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, kartu pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro apeliacinio skundo analizė, atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas.

83. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

84. Rekomendacijų 8.11 punkte už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nustatytas 1,3 dydžio koeficientas. Maksimalus atlygis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 2 314,65 Eur = 1,3 x 1 780,50 Eur (2022 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susipažinimas su apeliaciniu skundu apima ir atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą, t. y. sudėtinė paslaugos (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo) dalis, nes be šio veiksmo atsiliepimo į apeliacinio skundą pateikimas būtų neįmanomas. Todėl atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumažinamos iki 2 314,65 Eur sumos, atitinkančios Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius, šią sumą atsakovei priteisiant iš ieškovės.

85. Atsakovė VšĮ „Druskininkų teniso centras“, atstovaujama advokato D. B., 2023 m. sausio 13 d. prašymu (DOK-1292) prašo priteisti atsakovei 1 403,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kartu pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

86. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, iš ieškovės atsakovei VšĮ „Druskininkų teniso centras“ priteisiama 1 403,60 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal jas pagrindžiančius įrodymus, neviršijančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Druskininkų savivaldybės administracijai iš Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2 314,65 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiolika Eur 65 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo, šios bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų.

Priteisti atsakovei VšĮ „Druskininkų teniso centras“ iš Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 1 403,60 Eur (tūkstantį keturis šimtus tris Eur 60 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo, šios bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Laima KriaučiūnaitėTomas RomeikaRasa Urbanavičiūtė