Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-6299-314/2021 (naujas bylos Nr. e2-270-314/2022) pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Druskininkų savivaldybės tarybai, Druskininkų savivaldybės administracijai, viešajai įstaigai Druskininkų teniso centras, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl savivaldybės tarybos sprendimo ir statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir patikėjimo teisės į valstybinės žemės sklypą nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, 2021 m. spalio 27 d. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus, prašydamas:

1.1. Panaikinti Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. T1-31 „Dėl patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, nuomos“;

1.2. Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 26-313-(7.7), sudarytą tarp Druskininkų savivaldybės administracijos ir VšĮ Druskininkų teniso centras dėl valstybinės žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkai, nuomos;

1.3. Panaikinti 2021 m. sausio 8 d. Druskininkų savivaldybės išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-12-210108-00004 statytojui – VšĮ Druskininkų teniso centrui statyti naują statinį pagal parengtą Sporto paskirties pastato (teniso klubo) ir pagalbinio ūkio paskirties pastato Druskininkuose, (duomenys neskelbtini), statybos projektą;

1.4. Nutraukti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir laikyti pasibaigusia Druskininkų savivaldybės patikėjimo teisę į valstybinės žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Druskininkai, kuri suteikta 2020 m. sausio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1P-20-(1.3E.) ir grąžinti sklypą Nacionalinei žemės tarnybai.

3. Ieškovo įsitikinimu, ginčo žemės sklypas gali būti naudojamas išimtinai tik konkrečiam tikslui – Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatui statyti, t. y. veiklai, susijusiai su Druskininkų aerodromo eksploatavimu. Tai konstatuota tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 4 d. nutarime Nr. 312 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 685 „Dėl civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašo su jų užimtos žemės plotais patvirtinimo“ pakeitimo“, tiek Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-175-402/2019 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01188-2018-3). Be to, šis sklypas Druskininkų savivaldybei patikėjimo teise būtent tokiam tikslui ir buvo perduotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakymu. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad valstybinės žemės patikėtinis Druskininkų savivaldybė šio sklypo nusprendė nenaudoti įsakyme nurodytoms reikmėms, savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimas turi būti panaikintas, šio sprendimo pagrindu sudaryta 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartis pripažintina niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, Tarnybos direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakymu Druskininkų savivaldybei suteikta teisė valdyti, naudoti ir disponuoti ginčo sklypu patikėjimo teise nutraukta, o ginčo sklypas grąžintas Nacionalinei žemės tarnybai, kaip valstybinės žemės patikėtinio teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai. Be to, nusprendus pripažinti negaliojančia 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, turi būti panaikintas ir Druskininkų savivaldybės 2021 m. sausio 8 d. išduotas leidimas statyti naują statinį Nr. LSNS-12-210108-00004, kaip negaliojančiu pripažinto sandorio, kurio pagrindu statytojas įgijo teisę naudotis žemės sklypu, pasekmė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškiniui dėl savivaldybės tarybos sprendimo ir statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir patikėjimo teisės į valstybinės žemės sklypą nutraukimo užtikrinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo sklype faktiškai vyksta statybos darbai, kurių sustabdymo ieškovas siekia laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba. Apeliantas įsitikinęs, kad net jei šiuo metu statybos darbai ginčo sklype ir nevyksta, jie bus pradėti artimiausiu metu ir tai patvirtina tiek išduotas statybos leidimas, tiek statytojo įsipareigojimai pagal valstybinės žemės nuomos sutartį. Tuo tarpu neuždraudus ginčo žemės sklype vykdyti statybos darbus iki teismas galutinai išspręs kilusį ginčą dėl atsakovo VšĮ Druskininkų teniso centro statytojo teisės turėjimo, teismo sprendimo įvykdymas taptų komplikuotas. Taigi, byloje nėra kvestionuojamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimu.

12. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu ar yra kitų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog yra grėsmė būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba neįvykdymui.

13. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutinka, kad ieškovas kartu su ieškiniu (patikslintu ieškiniu) nepateikė jokių įrodymų apie faktiškai vykdomas statybas ginčo sklype. Tuo tarpu nei statybą leidžiančio dokumento išdavimo faktas, įvykęs dar iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, nei statytojo įsipareigojimas iki tam tikro termino, kuris, beje ieškinio pateikimo teismui metu jau buvo suėjęs, įrengti atvirus teniso kortus ir kitą būtiną infrastruktūrą, reikalingą objekto eksploatavimui, bei kortų priežiūrai reikalingą pastatą ir buitinių paslaugų pastatą, ar iki 2024 m. birželio 1 d. įrengti uždarus teniso kortus ir oro uosto administracinį pastatą su komercinės paskirties patalpomis, savaime nepatvirtina atsakovo nesąžiningumo ir keliamos grėsmės būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba neįvykdymui. Taigi, nesant byloje jokių duomenų apie faktiškai vykdomas statybas ginčo sklype, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tokius statybos darbus uždrausti.

14. Kita vertus, kaip matyti iš bylos medžiagos, vėliau, t. y. 2021 m. lapkričio 11 d. ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. 2D-18771 „Dėl statinių (duomenys neskelbtini), Druskininkų m.“, kuriame nurodyta, kad „Patikrinus faktinius duomenis vietoje nustatyta, kad statybos darbus žemės sklype (duomenys neskelbtini), Druskininkuose vykdo VšĮ „Druskininkų teniso centras“ pagal UAB „Studija Archispektras“ parengtą projektą „Sporto paskirties pastato (teniso klubo) ir pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Druskininkuose statybos projektas“, pagal kurį Druskininkų savivaldybės administracija 2021-01-08 išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-12-210108-00004. Patikrinimo metu buvo klojamos trinkelės, formuojami praėjimo takai, vykdomi žemės lyginimo darbai, montuojama lauko terasa apie pastatytą pagalbinio ūkio pastatą, atliekami kiti bendrastatybiniai darbai“. Ir tai iš esmės lėmė, kad Alytaus apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – Druskininkų savivaldybės 2021 m. sausio 8 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento galiojimo sustabdymą. Anot teismo, tęsiant statybos darbus ginčijamo statybos leidimo pagrindu, statinių griovimas būtų sudėtingesnis, užtruktų, tikėtina, ilgiau (galimi kiti teisminiai ginčai), pareikalautų papildomų lėšų.

15. Taigi, šiuo metu yra užtikrintas ieškovo pareikštų reikalavimų įvykdymas kita (ne statybos darbų uždraudimu), tačiau savo esme labai panašia laikinąja apsaugos priemone (statybą leidžiančio dokumento sustabdymu), kas sukelia iš esmės tapačias teisines pasekmes – statybos darbai negali būti vykdomi esant sustabdytam statybą leidžiančio dokumento galiojimui. O, atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris, be kita ko, reiškia, jog teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimam teismo sprendimui, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdyti, apelianto prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – statybos darbų uždraudimas – nagrinėjamu atveju neatitiktų minėto principo ir būtų perteklinė. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir keisti ar naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.