Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, atstovei prokurorei I. Z.,

atsakovų Druskininkų savivaldybės tarybos ir Druskininkų savivaldybės administracijos atstovei advokatei L. G.,

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijų būdu, naudojant ZOOM vaizdo konferencijų programą, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Druskininkų savivaldybės tarybai, Druskininkų savivaldybės administracijai, VšĮ Druskininkų teniso centras, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo, valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia bei patikėjimo teisės į valstybinės žemės sklypą nutraukimo ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, ginanti viešąjį interesą, ieškiniu ir patikslintais ieškiniais (t1 p.b.l. 1-10; t2, p.b.l. 23-31; t2, p.b.l. 179-189;) (Dok 36871; DOK 8573; CBP 5274;) teismo prašo: 1) panaikinti Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. T1-31 Dėl patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos; 2) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp Druskininkų savivaldybės administracijos ir VšĮ Druskininkų teniso centras dėl valstybinės žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), nuomos; 3) panaikinti 2021 m. sausio 8 d. Druskininkų savivaldybės išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-12-210108-00004 statytojui - VšĮ Druskininkų teniso centrui statyti naują statinį pagal parengtą Sporto paskirties pastato (teniso klubo) ir pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektą; 4) nutraukti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir laikyti pasibaigusia Druskininkų savivaldybės patikėjimo teisę į valstybinės žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri suteikta 2020 m. sausio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1P-20-(1.3E.) ir grąžinti sklypą Nacionalinei žemės tarnybai; 5) įpareigoti statytoją VšĮ Druskininkų teniso centras savo ir Druskininkų savivaldybės lėšomis lygiomis dalimis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti žemės sklype, kurio unikalus (duomenys neskelbtini)pagal 2021 m. sausio 8 d. Druskininkų savivaldybės išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-12-210108-00004 pastatytus statinius ir atstatyti šį žemės sklypą į pradinę padėtį, buvusią iki 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 26-313-(7.7) tarp Druskininkų savivaldybės administracijos ir VšĮ Druskininkų teniso centras sudarymo.

Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus vedėjas 2016 m. sausio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 50SK-19-(14.50.98.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)mieste, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, kuriuo buvo patvirtinti kitos paskirties žemės sklypo kadastro duomenys. Valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. sausio 19 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis-kita, žemės sklypo naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos. Druskininkų savivaldybė 2019 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. S12- 2796-24.5 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą reikšmę atitinkančių objektų, kuriems statyti prašomas perduoti valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini)“ Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyrių informavo, kad prašomas perduoti Druskininkų savivaldybei patikėjimo teise Žemės sklypas reikalingas Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams statyti. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2020 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1P-20-(1.3E.) Druskininkų savivaldybei perdavė valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise - ūkinei komercinei veiklai vykdyti 1, 2654 ha ploto Žemės sklypą Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams statyti. Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-31 nuspręsta išnuomoti aukcione patikėjimo teise valdomą 1,2654 ha valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos. Druskininkų savivaldybės administracija 2020 m. kovo 4 d. kreipėsi į VĮ Valstybės žemės fondą su prašymu dėl Druskininkų savivaldybės patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos aukciono organizavimo. Interneto svetainėje http://aukcionai.vzf.lt/ 2020 m. kovo 10 d. paskelbtas valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos aukcionas. Aukcione dalyvavo tik vienas dalyvis - VšĮ Druskininkų teniso centras, kuris pasiūlęs pradinį žemės sklypo nuomos mokesčio dydį, tapo aukciono laimėtoju. Valstybinės žemės 2020 m. gegužės 25 d. nuomos sutartimi Nr. 26-313-(7.7) savivaldybė žemės sklypą 30 metų išnuomojo VšĮ Druskininkų teniso centrui.

Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimas Dėl patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos ir šio sprendimo pagrindu sudaryta Žemės sklypo nuomos sutartis prieštarauja teisės aktams, reglamentuojantiems valstybinės žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja patikėjimo teise, todėl turi būti panaikinti, o Druskininkų savivaldybės patikėjimo teisė į Ginčo sklypą nutraukta.

Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, jog žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu - sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais - ir yra imperatyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015, 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-76-684/2018).

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintas viešosios teisės principas skelbia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas turto patikėjimo teisę apibrėžia kaip patikėtinio teisę patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą ir juo disponuoti (CK 4. 106 straipsnio 1 dalis.).

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme valstybės turto patikėjimo teisė apibrėžiama kaip valstybės ar savivaldybių institucijos, Lietuvos banko, valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos teisė savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis valdyti, naudoti valstybės ar savivaldybių perduotą turtą ir disponuoti juo nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Kiti juridiniai asmenys valstybės ar savivaldybės jiems patikėjimo teise perduotą turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo tiek ir tokia tvarka bei sąlygomis, kaip nustatyta šio įstatymo 10 ar 12 straipsnyje ir turto patikėjimo sutartyje (2 straipsnio 12 dalis). Įstatymo 10 straipsnis reglamentuoja, jog valstybės turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip. Valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat savivaldybės. Subjektas, turintis teisę priimti sprendimus dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise, savo sprendime dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise turi teisę nustatyti ir kitas patikėto turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sąlygas.

Valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja patikėjimo teise santykius reglamentuojančio specialaus įstatymo - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnyje numatyta, kad valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, šioms reikmėms: viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui; viešojo naudojimo poilsio objektams; gatvėms ir vietiniams keliams; komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti; gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti; ūkinei komercinei veiklai (2 dalies 1 punktas)

Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas perduoti valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise būtų tinkamai vykdomas. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Žemės ūkio ministerija, dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 1418 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių 12 punkte nurodyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos vadovo įsakyme dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo savivaldybei patikėjimo teise nurodoma perduodamo valstybinės žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis ir būdas, plotas, adresas, taip pat unikalus ir kadastro numeris; konkreti reikmė pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriai vykdyti valstybinės žemės sklypas perduodamas savivaldybei patikėjimo teise; Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą reikmę atitinkantis konkretus objektas, kuriam statyti (įrengti, tiesti) ir (ar) eksploatuoti valstybinės žemės sklypas perduodamas savivaldybei patikėjimo teise.

Ginčo sklypas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 312 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 685 „Dėl civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašo su jų užimtos žemės plotais patvirtinimo“ pakeitimo įtrauktas į žemės sklypų, užimtų ir naudojamų civilinių orlaivių skrydžiams, sąrašą. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakymu Žemės sklypas Druskininkų savivaldybei perduotas valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise ūkinei komercinei veiklai - Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams statyti. Aukščiau išdėstytos norminių aktų nuostatos suponuoja išvadą, jog Ginčo sklypas gali būti naudojamas tik konkrečiam tikslui, nurodytam Vyriausybės nutarime ir Tarnybos direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakyme - Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams statyti. t. y. veiklai, susijusiai su Druskininkų aerodromo eksploatavimu.

Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. T1-31, kuriuo nuspręsta išnuomoti aukcione 1,2654 ha patikėjimo teise valdomą valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) uždarų ir atvirų teniso kortų bei juos aptarnaujančių įrenginių statybai bei šio sprendimo pagrindu 2020 m. gegužės 25 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis tarp Druskininkų savivaldybės administracijos ir VšĮ Druskininkų teniso centras prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 2 straipsnio 12 daliai ir 9 straipsniui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4. 106 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio nuostatoms, numatančioms, kad valstybinės žemės patikėtinis privalo naudoti jam patikėjimo teise suteiktą valstybinę žemę Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-04-04 nutarimui Nr. 312, kuriuo Žemės sklypas įtrauktas į sklypų, užimtų ir naudojamų civilinių orlaivių skrydžiams, sąrašą, CK 4.106 straipsniui. Atsižvelgiant į tai, Savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimas dėl Ginčo sklypo nuomos turi būti panaikintas, kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams. Šio sprendimo pagrindu sudaryta 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartis pripažintina niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento vadovaujantis CK 1.80 straipsniu, kadangi prieštarauja imperatyvioms aukščiau išvardintų įstatymų nuostatoms.

Druskininkų savivaldybės tarybai 2020 m. vasario 27 d. sprendimu nusprendus išnuomoti ginčo sklypą, kuris patikėjimo teisė suteiktas Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams statyti, teniso kortų statybai bei 2020 m. gegužės 25 d. sudarius valstybinės žemės nuomos sutartį su VšĮ Druskininkų teniso centras, kurioje numatyta, jog nuomininkas ginčo sklype pastato uždarus bei atvirus teniso kortus ir jų eksploatavimui reikalingus statinius, daroma išvada, jog ginčo sklypas nebenaudojamas reikmėms, kurioms Druskininkų savivaldybei buvo suteiktas naudotis patikėjimo teise.

Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. sprendimu Druskininkų savivaldybei suteikta teisė valdyti, naudoti ir disponuoti Ginčo sklypu patikėjimo teise turi būti nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kadangi valstybinės žemės patikėtinis - Druskininkų savivaldybė, sklypo nebenaudoja sprendime nurodytoms reikmėms, o Ginčo sklypas grąžintinas Nacionalinei žemės tarnybai, kaip valstybinės žemės patikėtinio teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai.

Pripažinus neteisėtais administracinį aktą bei sandorį, kurių pagrindu naudojamas žemės sklypas, būtina spręsti klausimą dėl jų pagrindu atsiradusių padarinių pašalinimo. Administracinio akto panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius kaip ir pripažinus sandorį niekiniu.

Druskininkų savivaldybės 2021 m. sausio 8 d. išduotu statybą leidžiančiu dokumentu Nr. LSNS-12-210108-00004 statytojui - VšĮ Druskininkų teniso centrui Žemės sklype leista statyti statinius pagal parengtą Sporto paskirties pastato (teniso klubo) ir pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais - statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Teismui nusprendus pripažinti negaliojančia 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, turi būti panaikintas ir 2021 m. sausio 8 d. Druskininkų savivaldybės išduotas leidimas statyti naują statinį Nr. LSNS-12-210108-00004, kaip negaliojančiu pripažinto sandorio, kurio pagrindu statytojas įgijo teisę naudotis žemės sklypu, pasekmė.

Panaikinus ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą, turi būti pašalintos šio administracinio akto sukeltos pasekmės.

Kadangi atsakovui VšĮ Druskininkų teniso centrui žemės sklypas Druskininkų savivaldybės suteiktas naudotis ir naudojamas nesilaikant Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakyme nustatytos konkrečios sklypo naudojimo reikmės - Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams statyti, kas reiškia, jog statinių, nesusijusių su aerodromo eksploatavimu statyba Ginčo sklype negalima, todėl statiniai, pastatyti valdant Ginčo sklypą niekinės 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu, pažeidžia valstybės, kaip turto savininkės, teises. Tokiu būdu, tam, kad ginčas būtų tinkamai išspręstas, valstybinė žemė turi būti atlaisvinta, pašalinant statinius ir įrenginius, pastatytus pagal ginčijamą 2021 m. sausio 8 d. Druskininkų savivaldybės išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-12- 210108-00004 sporto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatams statyti ir atstatant ginčo teritoriją į pradinę padėtį, buvusią iki 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo.

Panaikinus ginčijamą statybos leidimą, taikytinos Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonės - statinio griovimas, įpareigojant statytoją VšĮ Druskininkų teniso centras nugriauti pagal ginčijamą statybos leidimą pastatytus (pradėtus statyti) statinius ir sutvarkyti statybvietę savo ir Druskininkų savivaldybės lėšomis lygiomis dalimis, kadangi statytojas, juridinis asmuo, būdamas apdairus ir rūpestingas civilinių santykių dalyvis, turėjo žinoti, jog Ginčo sklypas yra skirtas Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams statyti, t. y. statiniams, susijusiems su Druskininkų aerodromo eksploatavimu. Nekilnojamojo registro išraše yra pažymėta, jog Druskininkų savivaldybė Ginčo žemės sklypą valdo patikėjimo teise 2020 m. sausio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymo pagrindu, VšĮ Druskininkų teniso centras, prieš dalyvaudamas aukcione dėl Ginčo sklypo nuomos, turėjo išsiaiškinti, kokiam tikslui Druskininkų savivaldybei suteikta ketinamo nuomotis žemės sklypo patikėjimo teisė ir, atitinkamai, kokie statiniai gali būti tame sklype.

Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroro teisė kreiptis į teismą viešajam interesui ginti numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 49 straipsnio 1 dalyje, 50 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punkte, kur nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, gina viešąjį interesą savo iniciatyva arba kai kitos institucijos, privalančios ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra aiškiai apibrėžtos viešojo intereso sąvokos, tačiau teismų praktikoje viešasis interesas suprantamas kaip visuomenės ar jos dalies suinteresuotumas konkrečiu valdžios įstaigų ar jų pareigūnų sprendimu, poelgiu, veiksmu. Pagal Konstitucinio Teismo praktiką, visuomenė ir viešosios institucijos viešąjį interesą privalo ginti ir skatinti. <...> Viešasis interesas susijęs su viešąja teise (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas). Darytina išvada, jog viešasis interesas egzistuoja tais atvejais, kai sprendimai, veiksmai atliekami viešajame sektoriuje. Negalima palikti visuomenei ar jos daliai abejonių dėl valstybės turto panaudojimo neskaidrumo, neteisėtumo, kadangi tai būtų pripažinimas, jog toks disponavimas galimas, ir sudarytų sąlygas švaistyti valstybės turtą bei prieštarautų viešajam interesui (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. spalio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-516/2005).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad valstybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad valstybei priklausančio turto perleidimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2006; 2009 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2009; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2011 ir kt.).

Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir ieškinyje išdėstytų motyvų pagrindu prašė jį tenkinti.

Atsakovai Druskininkų savivaldybės taryba ir Druskininkų savivaldybės administracija pateikė atsiliepimus ir paaiškinimą (DOK 894; DOK 10412; DOK 19211;) (t2, p.b.l. 94-105; t3, 65-76; t4, 1-4:), kuriais prašo ieškovės ieškinį atmesti. Ieškovės argumentai, kuriais teigiama, kad atsakovė ginčo sklypą naudoja ne tuo tikslu, kuris numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-04-04 nutarime Nr. 312 ir Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakyme, yra atmestini kaip neteisėti. Ieškinys yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi: (i) nėra nurodyta, pagrįsta ir/ar įrodyta, kokias konkrečias teisės normas pažeidžia ginčijami administraciniai aktai ar sandoris; (ii) nėra pagrįsti ir įrodyti kokie nors teisės normų pažeidimai, atitinkantys Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – PĮ) 19 str. 1 d. nustatytus kriterijus ir galintys būti laikomi viešojo intereso pažeidimu; (iii) pareikštas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ABTĮ) 29 str. 1 d. nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 3D-830/D1-920 redakcija) patvirtino žemės naudojimo būdų turinio aprašą, pagal kurio 20 p. komercinės paskirties objektų teritorijose nurodomas žemės sklypų naudojimo būdo turinys - žemės sklypai, skirti viešbučių paskirties pastatams; administracinės paskirties pastatams; prekybos paskirties pastatams; paslaugų paskirties pastatams; maitinimo paskirties pastatams ir sporto paskirties pastatams.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo 4 priede nustatė Patalpų, suformuotų atskirais nekilnojamojo turto objektais, pagrindinę naudojimo paskirtį, pagal kurią Paslaugų paskirtis paaiškinta kaip patalpos paslaugoms teikti ir buitiniam aptarnavimui. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1 –713 patvirtino statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, kuriuo Negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius, pagal 7.4. punktą paslaugų paskirties pastatai – skirti paslaugoms teikti (tarp jų buities) ir buitiniam aptarnavimui. Išsamus sąrašas dėl paslaugų paskirties pastatuose teiktinų paslaugų ir buitinio aptarnavimo nėra sudarytas, priešingai – nurodoma, kad be išvardintų (pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo ? išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, laidojimo namai, krematoriumai) galimi ir kiti pastatai.

Atsakovė, priimdama 2020 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. T1-31 „Dėl patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“, atsakingai įvertino minėtais teisės aktais nustatytą reguliavimą ir jo nepažeidė. Kadangi 1,2654 ha ploto žemės sklypas perduotas Druskininkų savivaldybei valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise ūkinei komercinei veiklai vykdyti, registre įregistruota pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, pagal kurio turinį teritorijai priskiriami žemės sklypai, skirti administracinės paskirties, prekybos paskirties, paslaugų paskirties, maitinimo paskirties ir sporto paskirties pastatams, nurodytas reikmę atitinkantis konkretus objektas, kuriam statyti (įrengti, tiesti) ir (ar) eksploatuoti valstybinės žemės sklypas perduotas savivaldybei patikėjimo teise - Druskininkų aerodromo administracinis pastatas bei paslaugų paskirties pastatai, tai atsakovė išnuomojo žemės sklypą tokių statinių statybai, kurie atitinka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakyme Nr. lP-20-(1.3E.) perduoto žemės sklypo nurodytai paskirčiai ir atitinkamai paslaugų paskirties pastatams keliamus reikalavimus – nuomojame žemės sklype statomi statiniai yra skirti paslaugoms teikti (tarp jų buities) ir buitiniam aptarnavimui bei atitinka tokiems statiniams keliamus reikalavimus.

Druskininkų savivaldybės administracijos statytojui išduotas 2021 m. sausio 8 d. statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-12-210108-00004, kuriuo ginčo sklype leista statyti pagalbinio ūkio pastatą, sporto paskirties pastatą, nuotekų rinktuvus bei kitus inžinerinius pastatus pagal parengtą Sporto paskirties pastato (teniso klubo) ir pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektą, visiškai atitinka pirmiau nurodytą teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą pagal minėtus teisės aktų reikalavimus: žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nnaudojimo būdo – komercinės paskirties objektų teritorijos - turinys apima administracinės paskirties, paslaugų paskirties ir sporto paskirties pastatus (sporto paskirties pastatai – pastatai skirti sportuoti: sporto salių, teniso kortų, baseinų, čiuožyklų, jachtklubų, šaudyklų, stadionų, maniežų ir kiti pastatai).

Ieškovė, nors teigia, kad ginčo sklypas gali būti naudojamas tik konkrečiam tikslui, nurodytam NŽT direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakyme, tačiau nei nurodo, nei įrodinėja, ir atitinkamai niekaip nepagrindžia, kuo vadovaujantis pastatai, nurodyti statybą leidžiančiame dokumente Nr. LSNS-12-210108-00004, gali būti laikomi neatitinkančiais nurodytajai paslaugų paskirties pastatų reikmei.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685 Dėl Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašo su jų užimtos žemės plotais patvirtinimo, nutarė patvirtinti civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašą su jų užimtos žemės plotais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 312 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 685 Dėl civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašo su jų užimtos žemės plotais patvirtinimo pakeitimo, sklypas (duomenys neskelbtini) įtrauktas į žemės sklypų, užimtų ir naudojamų civilinių orlaivių skrydžiams, sąrašą.

Žemės sklypų įtraukimas į žemės sklypų, užimtų ir naudojamų civilinių orlaivių skrydžiams, sąrašą, sukelia tik tas teisines pasekmes, kurios įsakmiai nurodytos pačiame norminiame akte. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimą Nr. 685 priėmė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu. LRV 2004 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 387 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 "Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" pakeitimo 70 punkto antra pastraipa nustato, kad valstybės bei kitoms reikmėms žemė iš piliečių išperkama, jeigu ji užimta <...> aerodromų, įrašytų į civilinių aerodromų su jų užimtos žemės plotais sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685 <....>. Atitinkamai civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašo su jų užimtos žemės plotais patvirtinimas yra teisinis pagrindas konstatavimui, kad sąraše nurodyti žemės plotai yra valstybės išperkama žemė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 4 d. nutarimas Nr. 312 nepakeitė žemės sklypo (duomenys neskelbtini)teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo, ginčo sklypo įtraukimas į žemės sklypų, užimtų ir naudojamų civilinių orlaivių skrydžiams, sąrašą nepakeitė nei pagrindinės žemės naudojimo paskirties, nei naudojimo būdo. Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniuose žemės sklypas (duomenys neskelbtini)priskirtas inžinerinės infrastruktūros zonai. Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas buvo nustatytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2016 m. sausio 19 d., jis nebuvo pakeistas priėmus LRV 2018 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. 312, nes minimas nutarimas nesudaro tam teisinio pagrindo.

Ginčo sklypui nėra taikomos jokios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios būtų siejamos su aerodromo apsaugos zona ir jose taikomomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimus. Kaip matyti iš pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, žemės sklypui (duomenys neskelbtini)yra taikomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme numatytos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos: vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos (III skyrius dešimtasis skirsnis), požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos (VI skyrius vienuoliktasis skirsnis), skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonos (III skyrius šeštasis skirsnis), viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos (III skyrius vienuoliktasis skirsnis), elektros tinklų apsaugos zonos (III skyrius, ketvirtasis skirsnis).

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų samprata suformuluota Žemės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje: specialiosios žemės naudojimo sąlygos – įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio bei žemės sklype esančių statinių ir aplinkos apsaugos poreikių. Pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalį, konkrečiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant suformuotus naujus žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, pagal įstatymo 22 straipsnio 12 dalį - nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą.

Analogiškas reguliavimas nustatytas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9, 10 straipsniuose. Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., Civilinio kodekso 4.262 str.).

Taigi, atsakovė neturėjo jokio pagrindo abejoti ar nesivadovauti žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro bei nustatytais kadastriniais duomenimis, kurie niekada nebuvo ginčijami, ir priėmė teisėtą sprendimą sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį ir išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Žemės sklypui (duomenys neskelbtini)nustatytosios ir įregistruotosios specialiosios žemės naudojimo sąlygos nebuvo pažeistos.

Ieškovės argumentas, kad ginčo sklypo naudojimas konkrečiam tikslui turi būti suprantamas kaip naudojimas veiklai, susijusiai su Druskininkų aerodromo eksploatavimu, yra vertintina kaip ieškovės subjektyvi nuomonė, nes ieškovė nenurodo, kokiu norminiu aktu yra apibrėžta veiklos, susijusios su aerodromo eksploatavimu, sąvoka, kas į ją patenka, koks žemės naudojimo paskirties ir žemės sklypo naudojimo būdo režimas turėtų būti tokiai veiklai taikomas ir pan. Vienok, ieškovė tokia įvardijama veikla, susijusia su aerodromo eksploatavimu, siekia paneigti NŽT direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakyme aiškiai apibrėžtus ir pirmiau atsakovės atsiliepime nurodytais norminiais aktais reglamentuotus žemės naudojimo tikslus Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams statyti.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnis nustato, kad tvarkant valstybės turto santykius taikomas viešosios teisės principas – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.

Atsakovė, priimdama sprendimus dėl ginčo žemės sklypo nuomos ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo, laikėsi atitinkamus teisinius santykius reguliuojančių norminių aktų reikalavimų, ką pagrindė atsiliepime išdėstytais argumentais ir nurodomais teisės aktais.

Ieškovės reikalavimas panaikinti Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. T1-31 „Dėl patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“ ir iš to išplaukiančius vėlesnius susitarimą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, Druskininkų savivaldybės išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kt. dėl to, kad atsakovė neva nenaudoja patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės sklypo Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendime nurodytoms reikmėms ir tikslams, yra grindžiami ieškovės susiformuota ir ieškinyje pateikiama subjektyvia nuomone, pagal kurią ginčo sklypas kaip atitinkantis įsakyme nurodytus naudojimo tikslus gali būti naudojamas tik veiklai, susijusiai su Druskininkų aerodromo eksploatavimu.

Atsakovė, vertindama Ieškovės žemiau cituojamą argumentą, pateikiamą kaip faktinį ieškinio pagrindą, supranta, kad Ieškovė, tikėtina, yra klaidingai įvertinusi faktinių aplinkybių visumą dėl susiklosčiusių ginčijamų teisinių santykių. Ieškinio 5 lape Ieškovė nurodo, kad „<...> Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. T1-31, kuriuo nuspręsta išnuomoti aukcione 1,2654 ha patikėjimo teise valdomą valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini)uždarų ir atvirų teniso kortų bei juos aptarnaujančių įrenginių statybai bei šio sprendimo pagrindu 2020 m. gegužės 25 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis tarp Druskininkų savivaldybės administracijos ir VšĮ Druskininkų teniso centras prieštarauja <...> . Toks Ieškovės argumentas neatitinka tikrovės ir yra nepagrįstas.

Visų pirma, minėtas Ieškovės nurodomas ieškinio faktinis pagrindas neatitinka Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. T1-31 turinio, nes sprendimas priimtas dėl oro uosto administracinio pastato su komercinės paskirties patalpų statybos ir dėl teniso kortų. Antra, numatomi teniso kortai yra tik sudedamoji bendro projekto, apjungiančio administracinio pastato - paslaugų paskirties statinius, komplekso dalis. Taigi, patikėjimo teise valdomas valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini)nebuvo išnuomotas išskirtinai uždarų ir atvirų teniso kortų bei juos aptarnaujančių įrenginių statybai, ką patvirtina tiek Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. T1-31, tiek 2020-05-25 Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 26-313-(7.7), tiek pateikiami projektiniai dokumentai. Atsakovės teikia teismui (duomenys neskelbtini)II etapo priešprojektinius pasiūlymus, kuriuose pateikta suplanuoto I ir II etapų statinių galimybių studija.

Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad Druskininkų aerodromui yra būtini paslaugų paskirties pastatai. Nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių (CPK 182 str. 1d. 1p.), kad šalia veikiančių aerodromų pastatytuose pastatuose yra kuriama atitinkama infrastruktūra, kurios pagrindinis tikslas yra teikti paslaugas aerodromo lankytojams, t.y restoranai, greito maitinimo įstaigos, automobilių nuomos punktai, turistinių paslaugų teikimo ofisai, banko paslaugų padaliniai, poilsio salės, prekybos erdvės, pradedant suvenyrais, kosmetika ir baigiant alkoholiniais gėrimais, yra įrengiamos automobilių parkavimo ir daugiaaukštės automobilių saugojimo aikštelės ir pan.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus, kad įrenginėjamas 2B kategorijos aerodromas bus pritaikomas galimybei vykdyti tarptautinius skrydžius mažosios aviacijos priemonėmis bei individualiems skrydžiams, buvo pasirinktas ne visiems jau įprastas aerodromo lankytojams teikiamas paslaugų paketas, o Druskininkų aerodromo vizijai ir koncepcijai ypač tinkantis sporto paslaugų teikimo pastato (tarp jų buities) variantas, kuris neprieštarauja minėtai paslaugų paskirties pastato apibrėžčiai, bei labiausiai atitinka pirmiau nurodytus Druskininkų aerodromo atnaujinimo ir plėtros nustatytus tikslus ir uždavinius. Idėjos originalumas, kai vietoj galimų didelių erdvių pastatytame pastate, kurios veikiančiuose oro uostuose naudojamos minėtoms tradicinėms maitinimo, prekybos įvairiomis prekėmis ir pan. paslaugoms teikti, yra įrengiamas sporto paskirties pastatas, nesudaro pagrindo jo vertinti kitokiais, beje, byloje ieškovės taip ir nenurodytais pagrindais, negu būtų vertinamos jau tradicinėmis tapusiomis teikiamos paslaugos.

Atmestinas kaip neteisėtas Ieškovės argumentas, kuriuo teigiama, kad <...> Ginčo sklypas gali būti naudojamas tik konkrečiam tikslui, nurodytam Vyriausybės nutarime ir Tarnybos direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakyme - Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams stalyti, t. y. veiklai, susijusiai su Druskininkų aerodromo eksploatavimu.

Ieškovė, vertindama nurodytąjį žemės naudojimo tikslą, t.y. „Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui“ bei „paslaugų paskirties pastatams statyti“, pateikia savo subjektyvų supratimą, kad tai turėtų būti veikla, susijusi su Druskininkų aerodromo eksploatavimu. Kas yra tas įvardijamas „aerodromo eksploatavimas“ – ieškovė nepaaiškina ir nenurodo jokių tokio eksploatavimo kriterijų, tokia sąvoka nėra apibrėžta ir norminiuose aktuose, todėl abstraktus ir niekuo nepagrindžiamas NŽT įsakyme nurodytojo žemės perdavimo tikslo ir reikmės interpretavimas negali būti pagrindu vertinimui, neva ginčo sklypas naudojamas ne NŽT įsakyme nurodytai paskirčiai. Ieškovė nenurodo, kokiu norminiu aktu yra apibrėžta veiklos, susijusios su aerodromo eksploatavimu, sąvoka, kas į ją patenka, koks žemės naudojimo paskirties ir žemės sklypo naudojimo būdo režimas turėtų būti tokiai veiklai taikomas ir pan. Vienok, ieškovė tokia įvardijama veikla, susijusia su aerodromo eksploatavimu, siekia paneigti NŽT direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakyme aiškiai apibrėžtus ir pirmiau atsakovės atsiliepime nurodytais norminiais aktais reglamentuotus žemės naudojimo tikslus Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams statyti.

Ieškovė, nors teigia, kad ginčo sklypas gali būti naudojamas tik konkrečiam tikslui, nurodytam NŽT direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakyme, tačiau nei nurodo, nei įrodinėja, ir atitinkamai niekaip nepagrindžia, kuo vadovaujantis pastatai, nurodyti statybą leidžiančiame dokumente Nr. LSNS-12-210108-00004, gali būti laikomi neatitinkančiais nurodytajai paslaugų paskirties pastatų reikmei.

Ieškovė taip pat nepagrindžia nurodomo argumento, neva 2020 m. gegužės 25 d. sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis tarp Druskininkų savivaldybės administracijos ir VšĮ Druskininkų teniso centras prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-04-04 nutarimui Nr. 312, kuriuo žemės sklypas įtrauktas į sklypų, užimtų ir naudojamų civilinių orlaivių skrydžiams, sąrašą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 4 d. nutarimas Nr. 312 nepakeitė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo, ginčo sklypo įtraukimas į žemės sklypų, užimtų ir naudojamų civilinių orlaivių skrydžiams, sąrašą nepakeitė nei pagrindinės žemės naudojimo paskirties, nei naudojimo būdo. Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniuose žemės sklypas (duomenys neskelbtini)priskirtas inžinerinės infrastruktūros zonai. Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas buvo nustatytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2016 m. sausio 19 d., jis nebuvo pakeistas priėmus LRV 2018 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. 312, nes minimas nutarimas nesudaro tam teisinio pagrindo. Ginčo sklypui nėra taikomos jokios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios būtų siejamos su aerodromo apsaugos zona ir jose taikomomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimus.

Atsakovių išdėstytieji argumentai pagal nurodytas teisės aktų normas pagrindžia išvadą, kad Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimas Dėl patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos ir šio sprendimo pagrindu sudaryta Žemės sklypo nuomos sutartis neprieštarauja teisės aktams, reglamentuojantiems valstybinės žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja patikėjimo teise, nepažeidžia įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų disponuojant valstybės perduotu turtu. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini)yra teisėtai naudojamas konkrečiam tikslui, nurodytam Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakyme Nr. lP-20-(1.3E.). Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą atsakovas teisėtai išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-12210108-00004 dėl statinių statybos, nes statiniai yra skirti paslaugoms teikti (tarp jų buities) ir buitiniam aptarnavimui bei atitinka tokiems paslaugų paskirties statiniams keliamus reikalavimus. Priešingai išvadai nėra teisinio pagrindo.

Ieškinys pareikštas viešajam interesui ginti, todėl prokuroras turi pareigą įrodyti, kad ieškiniu yra ginamas viešasis interesas ir kad jis buvo pažeistas. Ieškinyje, kaip ir kituose Ieškovo procesiniuose dokumentuose, nėra nei vieno teiginio, kuriuo būtų argumentuojama, kad kokie nors konkretūs teisės normų pažeidimai, net jei ir būtų nustatyti, atitinka Prokuratūros Įstatymo 19 str. 1 d. nustatytus kriterijus ir gali būti laikomi viešojo intereso pažeidimu. Dėl to Ieškinys negalėjo būti tenkinamas vien dėl šios priežasties

Atsakovės nesutinka, kad Ieškiniu yra ginamas būtent viešasis interesas ir kad viešasis interesas buvo pažeistas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – LRV) įgyvendindama „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2012–2021 metų programą, patvirtintą 2011 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 389 „Dėl „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2012–2021 metų programos patvirtinimo“, nutarė patvirtinti 2012–2021 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinį veiklos planą. LRV 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1188 patvirtinti plano tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai ir įgyvendinančios institucijos. Viena iš priemonių – skatinti užsienio lietuvius tęsti sporto tradicijas – dalyvauti pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Lietuvoje, organizuoti XI pasaulio lietuvių sporto žaidynes, vyksiančias 2021 m. liepos 1-4 d. Druskininkuose (žaidynės organizuojamos kas 4 metus). Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2019 m. birželio 4 d. potvarkiu Nr. 119 sudaryta darbo grupė XI pasaulio lietuvių sporto žaidynėms organizuoti. 2021 m. liepos 1-4 d. Druskininkuose turėjusios vykti XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynės dėl pandemijos buvo nukeltos į 2022-ųjų vasarą. Dabartiniu metu yra patvirtintas žaidynių laikas, užsienio lietuvių organizacijos, sporto klubai ir Lietuvos sporto organizacijos jau kviečiamos registruotis į 2022 m. liepos 14–17 dienomis Druskininkuose vyksiančias XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynes, kuriose numatoma surengti 27 sporto šakų varžybas.

Druskininkų savivaldybei ruošiantis XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynėms buvo formuojama ir vykdoma savivaldybės politika inter alia ir sporto srityse, siūlomos įvairios investicijų pritraukimo priemonės, planuojamos ir organizuojamos miesto investicinių objektų statybos, jų rekonstrukcija, remontas ir priežiūra. Siekiant įgyvendinti parengtą ir patvirtintą XI pasaulio lietuvių sporto žaidynių organizavimo ir įgyvendinimo priemonių planą, be kitų priemonių buvo priimtas Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. T1-31 „Dėl patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“, žemė išnuomota aukciono būdu, sprendimu patvirtintos žemės sklypo nuomos sąlygos, tarp kurių numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja savo lėšomis iki 2021-06-01 įrengti keturis tarptautinius ITF reikalavimus atitinkančius atvirus teniso kortus su sintetinės žolės danga ir kitą būtiną infrastruktūrą, reikalingą objekto eksploatavimui (automobilių stovėjimo aikštelė, takai, tvora, vartai ir kt), bei ne didesnį kaip 200 kv. m dydžio kortų priežiūrai reikalingą pastatą ir ne didesnį kaip 150 kv. m dydžio buitinių paslaugų pastatą, investuojant į teniso kortus ne mažiau kaip 100 000 EUR, taip pat nuomininkas įsipareigojo savo lėšomis iki 2024-06-01 įrengti du tarptautinius ITF reikalavimus atitinkančius uždarus teniso kortus ir oro uosto administracinį pastatą su komercinės paskirties patalpomis.

Druskininkai, inter alia, turi specialų kurorto teisinį statusą (LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 str. 8 d.).

Kurortas – įstatymu suteiktas statusas gyvenamajai vietovei, kurioje yra moksliškai ištirtų ir pripažintų gydomaisiais gamtinių gydomųjų veiksnių (mineralinių vandenų, gydomojo purvo, sveikatai palankus mikroklimatas, rekreacinių želdinių, vandens telkinių) ir išplėtota speciali infrastruktūra naudoti šiuos veiksnius gydymo, sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms (LR turizmo įstatymo 2 str. 15 d.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 12 d. nutarimu patvirtintas Reikalavimų kurorto ir kurortinės teritorijos statusui suteikti tvarkos aprašas nustato specialius (padidintus) palyginti su kitomis gyvenamosiomis vietovėmis reikalavimus, kuriuos turi atitikti gyvenamoji vietovė, siekianti įgyti bei išlaikyti kurorto teisinį statusą. Teisės normose nustatyti specialūs (padidinti) reikalavimai, kuriuos turi atitikti ir išlaikyti kurorto statusą siekianti įgyti ar įgijusi gyvenamoji vietovė (savivaldybė), a priori lemia padidintą valstybės ir/ar savivaldybės pastangomis sukurtos specialios kurorto infrastruktūros naudą, kurią gauna tiek kurorto gyventojai ir lankytojai, tiek kurorte ekonominę veiklą vykdantys asmenys.

Nurodytos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas patvirtina, kad Ieškiniu ginčijami administraciniai aktai ir sandoris ne pažeidžia viešąjį interesą, tačiau, priešingai, viešąjį interesą įgyvendina.

Ieškinyje nurodoma, kad „terminas administraciniams aktams – Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimui Nr. T1-31 ir Druskininkų savivaldybės išduotam statybą leidžiančiam dokumentui Nr. LSNS-12-210108-00004 ginčyti atnaujintinas“, tuo pačiu pripažįstant, kad toks terminas buvo praleistas (CPK 187 str.). Ieškovė įrodinėja aplinkybes tik dėl vieno reikalavimo – dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. T1-31 „Dėl patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“, o visi kiti ieškovės reikalavimai yra formuluojami kaip išvestiniai iš pirmojo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 str. 1 d. nustato vieno mėnesio terminą kreiptis teismą dėl administracinio akto nuginčijimo.

Iš R. K. 2021 m. rugsėjo 10 d. skundo dėl Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 3VI-55 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones galima daryti aiškią išvadą, kad visi juridiniai faktai, reikalingi šioje byloje nagrinėjimų santykių teisiniam kvalifikavimui ir sprendimui dėl kreipimosi į teismą priimti prokuratūrai buvo ar turėjo būti žinomi jau gavus R. K. 2021 m. birželio 28 d. pareiškimą. Ginčijama 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr(duomenys neskelbtini)buvo išviešinta Nekilnojamojo turto registre 2020 m. rugpjūčio 20 d. Pradinis ieškinys buvo pareikštas teismui 2021 m. spalio 27 d., taigi praėjus 20 (dvidešimčiai) mėnesių nuo ginčijamo Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. T1-31 priėmimo. Tai yra itin ilgas laikotarpis.

Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo nustatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Pažymėtina jog, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Kai bylos šalis yra valstybės institucija, kaip yra šiuo atveju, jai keliami aukštesni rūpestingumo reikalavimai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, jog būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos .

Išdėstyti argumentai ir faktinės aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad ieškinys pareikštas praleidus terminą kreiptis į teismą, neegzistuoja pagrindas šį terminą atnaujinti, o tokio termino atnaujinimas bet kuriuo atveju esmingai pažeistų teisėtų lūkesčių principą.

Teismo posėdyje atsakovų Druskininkų savivaldybės tarybos ir Druskininkų savivaldybės administracijos atstovė atsiliepimuose išdėstytų atsikirtimų pagrindu prašė ieškovės ieškinį atmesti.

Atsakovas VšĮ Druskininkų teniso centras (toliau ir DTC) pateikė atsiliepimus (DOK 895; DOK 10746;) (t2, p.b.l. 128-135; t3, 124-132:), kuriais prašo ieškovės ieškinį atmesti. Atsiliepimuose nurodoma, kad dar 2019 metų pirmoje pusėje Lietuvos teniso sąjunga (toliau – LTS) ėmėsi spręsti klausimus, susijusius su Teniso turnyro organizavimu Pasaulio Lietuvių sporto žaidynėse 2021 metais Druskininkuose. Tuo tikslu LTS atstovai nustatė, kad Druskininkuose yra 9 veikiantys teniso kortai, kuriuose galėtų vykti žaidynės, tačiau, įvertinę teniso kortų būklę, konstatavo, kad: tris Grand Spa Lietuva teniso kortus, esančius (duomenys neskelbtini), būtina rekonstruoti, keisti tvorą ir atnaujinti dangas; Baltarusijos sanatorijos kortas, esantis (duomenys neskelbtini), neturi žiūrovams tribūnų; Draugystės sanatorijos kortų, esančių (duomenys neskelbtini), danga sena, sutrūnijusi, neremontuotina, todėl būtina keisti dangą, o taip pat tvorą; Eglės sanatorijos kortų, (duomenys neskelbtini)danga susidėvėjusi ir keistina; Jaunimo užimtumo centro korto, esančio (duomenys neskelbtini), danga nesertifikuota, neatitinka Tarptautinės teniso federacijos nustatytų reikalavimų, turnyro ant jos žaisti negalima, todėl ji keistina.

LTS rekomendavo visų aikštynų savininkams kreiptis į Sporto rėmimo fondą dėl finansavimo, kad visi esami aikštynai būtų parengti žaidynėms teniso turnyrui. Vis dėl to, Sporto rėmimo fondas šių aikštynų dangų keitimui lėšų neskyrė, todėl esamų teniso kortų kokybė ir bendras trūkumas buvo tiesioginė kliūtis Druskininkuose organizuoti Teniso turnyrą Pasaulio Lietuvių žaidynėse.

Tokiomis aplinkybėmis LTS atstovai bendravo su Druskininkų savivaldybės administracija ir nagrinėjo galimybę rasti vietą galimo naujo teniso aikštyno statybai Druskininkuose, kreipėsi į Kūno kultūros ir sporto departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją.

LTS atstovai dėl tolimesnės šio proceso eigos kreipėsi Lietuvos Respublikos Seimo vicepirmininką G. K. ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrą A. P.. DTC žiniomis, būtent po šių kreipimųsi ir Druskininkų savivaldybės tarybai pateikus prašymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) dėl valstybinės žemės perdavimo savivaldybei naudoti patikėjimo teise, NŽT direktoriaus 2020-01-15 įsakymu Nr. 1P-20- (1.3E.) Druskininkų savivaldybei suteikta patikėjimo teisė į 1,2654 ha ploto valstybinės žemės sklypą, (duomenys neskelbtini)

(toliau – Sklypas).

Druskininkų savivaldybės tarybos 2020-02-27 sprendimu Nr. T1-31 Sklypą nuspręsta išnuomoti aukcione, nurodant, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos. Sprendimu taip pat patvirtintos Sklypo nuomos sąlygos, tarp kurių ir tai, kad nuomininkas įsipareigoja savo lėšomis įrengti keturis tarptautinius ITF reikalavimus atitinkančius atvirus teniso kortus su sintetinės žolės danga ir kitą būtiną infrastruktūrą, reikalingą objekto eksploatavimui (automobilių stovėjimo aikštelė, takai, tvora, vartai ir kt.), bei ne didesnį kaip 200 kv. m dydžio kortų priežiūrai reikalingą pastatą ir ne didesnį kaip 150 kv. m dydžio buitinių paslaugų pastatą, investuojant į teniso kortus ne mažiau kaip 100 000 EUR, o taip pat savo lėšomis iki 2024-06-01 įrengti du tarptautinius ITF reikalavimus atitinkančius uždarus teniso kortus ir oro uosto administracinį pastatą su komercinės paskirties patalpomis.

Interneto svetainėje 2020-03-10 buvo paskelbtas Sklypo nuomos aukcionas. DTC dalyvavo aukcione vadovaudamasis aukščiau nurodyta vieša informacija apie Sklypo naudojimo sąlygas ir, pasiūlęs paskelbtą pradinį Sklypo nuomos mokesčio dydį, tapo aukciono laimėtoju, todėl su juo buvo sudaryta 2020-05-25 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 26-313-(7.7) (toliau – Sutartis), kurioje buvo įtrauktos visos anksčiau viešai atskleistos Sklypo nuomos sąlygos, tarp kurių ir nuomininko įsipareigojimai savo lėšomis rengti teniso kortus, infrastruktūrą, reikalingą objekto eksploatavimui, kortų priežiūrai reikalingą pastatą, buitinių paslaugų pastatą ir oro uosto administracinį pastatą su komercinės paskirties patalpomis.

Sutartyje nustatytų DTC įsipareigojimų vykdymo tikslu pagal TDC užsakymu parengtą Sporto paskirties pastato (teniso klubo) ir pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektą (toliau – Projektas) 2021-01-08 Druskininkų savivaldybės administracija išdavė DTC statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-12-210108-00004 (toliau – SLD), kuriuo Sklype leista statyti pagalbinio ūkio pastatą, sporto paskirties pastatą, nuotekų rinktuvus bei kitus inžinerinius pastatus.

Šio SLD pagrindu DTC atliko statybos darbus ir, DTC žiniomis, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija prie Aplinkos ministerijos atliktų patikrinimų metu nenustatė jokių nukrypimų nuo Projekto.

Ieškovas Ieškiniu be kitų reikalavimų prašo pripažinti Sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir panaikinti SLD, nurodydamas, kad Sutartis negalėjo būti sudaryta ir SLD negalėjo būti išduotas, nes Sklypą Druskininkų savivaldybės taryba nusprendė išnuomoti ne nustatytoms reikmėms ir sporto paskirties statinių Sklype negalima buvo statyti, todėl Sklypas yra naudojamas ne pagal paskirtį.

Iš aukščiau nurodytų aplinkybių daroma išvada, kad TDC, dalyvaudamas viešai paskelbtame Aukcione ir jį laimėdamas, kaip Aukciono laimėtojas prisiimdamas ir vykdydamas įsipareigojimus pagal Sutartį ir veikdamas pagal SLD, neatliko jokių savavališkų, neatitinkančių Aukciono organizavimo, Sutarties nuostatų ir SLD sąlygų veiksmų, todėl jam neturėtų būti taikoma atsakomybė už tai, kad sąžiningai ir tinkamai šių nuostatų ir sąlygų laikėsi.

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad nurodyta Sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-09-10 nutarimu Nr. 1418 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių 1 punkte nustatyta, kad savivaldybėms patikėjimo teise perduodami valstybinės žemės sklypai ar jų dalys, kurie numatomi naudoti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms reikmėms. Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos tokios reikmės: a) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui; b) viešojo naudojimo poilsio objektams; c) gatvėms ir vietiniams keliams; d) komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti; e) gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti; f) ūkinei komercinei veiklai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, NŽT perdavė Sklypą savivaldybei Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto f papunktyje nurodytai reikmei - ūkinei komercinei veiklai, dėl ko byloje ginčas nekyla.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“, 20 punkte nurodyta, kad nustatytas žemės sklypo naudojimo būdo – komercinės paskirties objektų teritorijos – turinys apibrėžiamas kaip teritorija, skirta: a) viešbučių paskirties pastatams; b) administracinės paskirties (išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams) pastatams; prekybos paskirties pastatams; c) paslaugų paskirties pastatams; d) maitinimo paskirties pastatams ir sporto paskirties pastatams.

DTC nuomone, sporto paskirties pastatai Sklype, pagal jo nurodytą viešame registre naudojimo būdą, gali būti, todėl Ieškovo reikalavimas įpareigoti nugriauti esamus statinius yra nepagrįstas.

DTC nesutinka su Ieškovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad Nekilnojamojo registro išraše yra pažymėta, jog Druskininkų savivaldybės administracija Sklypą valdo patikėjimo teise, vertinimu kaip pagrindo pripažinti esant DTC kaltę dėl esamų statinių Sklype pastatymo, nes tariamai DTC turėjo žinoti, jog šie statiniai Sklype negali būti statomi.

Pirma, DTC atsiliepime nurodė, kad, esant poreikiui Druskininkuose organizuoti Teniso turnyrą Pasaulio Lietuvių žaidynėse, ne DTC, bet Lietuvos teniso sąjunga (toliau – LTS) bendravo su Druskininkų savivaldybės administracija ir nagrinėjo galimybę rasti vietą galimo naujo teniso aikštyno statybai Druskininkuose, kadangi Sporto rėmimo fondas jau esamų mieste aikštynų dangų keitimui lėšų neskyrė, todėl esamų teniso kortų kokybė ir bendras trūkumas buvo tiesioginė kliūtis organizuoti turnyrą Druskininkuose.

DTC tiesiogiai nėra žinomos aplinkybės, kuriomis buvo priimtas NŽT Įsakymas, įskaitant ir Druskininkų savivaldybės administracijos, LTC ir NŽT komunikacijos tuo klausimu aplinkybes.

Druskininkų savivaldybės tarybos 2020-02-27 sprendimu Nr. T1-31 (toliau – Sprendimas) Sklypą nuspręsta išnuomoti aukcione, nurodant, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos. Sprendimu taip pat patvirtintos Sklypo nuomos sąlygos, tarp kurių ir tai, kad nuomininkas įsipareigoja savo lėšomis įrengti keturis tarptautinius ITF reikalavimus atitinkančius atvirus teniso kortus su sintetinės žolės danga ir kitą būtiną infrastruktūrą, reikalingą objekto eksploatavimui (automobilių stovėjimo aikštelė, takai, tvora, vartai ir kt.), bei ne didesnį kaip 200 kv. m dydžio kortų priežiūrai reikalingą pastatą ir ne didesnį kaip 150 kv. m dydžio buitinių paslaugų pastatą, investuojant į teniso kortus ne mažiau kaip 100 000 EUR, o taip pat savo lėšomis iki 2024-06-01 įrengti du tarptautinius ITF reikalavimus atitinkančius uždarus teniso kortus ir oro uosto administracinį pastatą su komercinės paskirties patalpomis. Apie galimybę dalyvauti Aukcione DTC sužinojo 2020-03-10, kai interneto svetainėje http://aukcionai.vzf.lt/ buvo paskelbtas Sklypo nuomos Aukcionas (prieiga internete: https://aukcionai.vzf.lt/lt/valstybines_zemes/kitos_paskirties/nuoma/druskininku_savivaldybe/kitos_paskirties_zemes_sklypo_nuomos_aukcionas__druskininku_m_mizaru_g_55_kadastro_nr_1501000325/).

Iš šios nuorodos matyti, kad Aukciono potencialiems dalyviams buvo nurodyta tokia informacija: pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos - Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos (III skyrius, dešimtasis skirsnis) (plotas 0,125 ha); Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos (VI skyrius, vienuoliktasis skirsnis) (plotas 1,2654 ha); Skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonos (III skyrius, šeštasis skirsnis) (plotas 0,0005 ha); Viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos (III skyrius, vienuoliktasis skirsnis) (plotas 0,0002 ha). Nustatyti žemės servitutai – nėra. Kiti naudojimo apribojimai - Papildomos nuomos sąlygos, kuriose nurodyta informacija apie Sklypo nuomos sąlygas – kas ir kada jame turi būti pastatyta, kiek investuota bei kitos nuomos sąlygos, perkeltos iš Sprendimo.

Taip pat iš nuorodos matyti, kad Aukciono paskelbimo informacijoje nebuvo nurodyta nieko apie NŽT Įsakyme nurodytas Sklypo perdavimo panaudai reikmes – skiltyje „Susiję dokumentai“ buvo pateiktos nuorodos tik į Žemės sklypo planą ir Reikalavimus atvirų teniso kortų sintetinės žolės dangai. Taigi, DTC, priimdamas sprendimą dalyvauti Aukcione ir jame dalyvaudamas Aukcione neturėjo jokios informacijos apie NŽT Įsakymą ir jame nurodytas Sklypo perdavimo panaudai reikmes.

Iš ieškovo ieškinio argumentacijos niekaip neaišku kokiu teisiniu pagrindu remdamasis Ieškovas teigia, kad DTC būdamas apdairus ir rūpestingas civilinių santykių dalyvis, turėjo žinoti, jog Sklypas yra skirtas Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams statyti, vien tik dėl to, kad Nekilnojamojo registro išraše yra pažymėta, jog Druskininkų savivaldybės administracija Sklypą valdo patikėjimo teise Įsakymo pagrindu. Juo labiau nesuprantama kokiu teisiniu pagrindu Ieškovas teigia, kad DTC dar prieš dalyvaudamas Aukcione dėl Sklypo nuomos, turėjo pats imti aiškintis, kokiam tikslui Druskininkų savivaldybės administracija suteikta Sklypo patikėjimo teisė ir, atitinkamai, kokie statiniai gali būti jame.

Druskininkų savivaldybės taryba ir Druskininkų savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektai. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, galiojusio Aukciono metu, 2 straipsnio, 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Šio įstatymo 3 straipsnyje buvo nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi nustatytais principais, tarp kurių: i) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; ii) efektyvumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja ekonomiškai, rezultatų siekia kuo mažesnėmis sąnaudomis; iii) subsidiarumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi; iv) atsakomybės už priimtus sprendimus. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius.

Pagal tuo pat metu galiojusio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio nuostatas pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: i) savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją; ii) savivaldybės tarybos viršenybės prieš jai atskaitingas savivaldybės vykdomąsias institucijas. Savivaldybės taryba turi įgaliojimus kontroliuoti jos sudarytas ir jai atskaitingas savivaldybės vykdomąsias institucijas; iv) savivaldybės vykdomųjų institucijų atskaitingumo savivaldybės tarybai. Savivaldybės vykdomųjų institucijų sprendimai turi būti grindžiami įstatymais, Vyriausybės ir (arba) savivaldybės tarybos sprendimais; v) savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; vi) savivaldybių ir valstybės interesų derinimo tvarkant viešuosius savivaldybių reikalus.

DTC supratimu, šios aukščiau nurodytos įstatymų nuostatos sudaro pagrindą išvadai, kad Druskininkų savivaldybės tarybos ir/ar Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmai, atlikti pastariesiems veikiant viešojo administravimo srityje, neturėtų būti vertinami kaip potencialiai neatitinkantys teisės aktų reikalavimų ir/ar jiems prieštaraujantys, todėl DTC nebuvo jokio pagrindo abejoti nei Druskininkų savivaldybės tarybos nei Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmų, susijusių su ketinimu išnuomoti Sklypą Sprendime ir Aukciono informacijoje nurodytiems tikslams, pagrįstumu ir teisėtumu.

Be to, jokie teisės aktai nenumato DTC pareigos revizuoti viešojo administravimo subjektų, tarp jų ir Druskininkų savivaldybės tarybos ir Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmų viešojo administravimo srityje ir tikrinti jų pagrįstumą ir teisėtumą prieš prisiimdamas realizuodamas šių veiksmų sąlygotas savo subjektines teises.

Pagal SLD išdavimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies nuostatas statybą leidžiančių dokumentų išdavimo funkciją įstatymų leidėjas priskyrė savivaldybės administracijos direktoriui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui. Be to, šio straipsnio 13 punkte nurodyta, kad statybą leidžiantys dokumentai išduodami savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui statybą leidžiančių dokumentų duomenis per 3 darbo dienas praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui registruojant ir šio straipsnio 151 dalyje nurodytus jų duomenis (dokumentus) paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauta statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų nepritarimų statinio projektui, arba anksčiau, jeigu gauti visų statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų pritarimai statinio projektui. Gavus nepritarimą (nepritarimų), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus statinio projekto patikrinimo terminui per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ informuojamas nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas).

Taigi, įstatymų leidėjas įstatymu nustatė, kad nagrinėjamu atveju Druskininkų savivaldybės administracija yra tas subjektas, kuris turi patikrinti pagrindų išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvimą ir, jiems esant, išduoti leidimą, o jų nesant – atsisakyti išduoti.

DTC, vykdydamas Sutartimi jam nustatytas pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka pateikė SLD išdavimui reikalingus dokumentus ir duomenis ir jam kaip statytojui buvo išduotas SLD, todėl DTC neturėjo jokios pareigos manyti ir/ar preziumuoti, kad Druskininkų savivaldybės administracija išduodama SLD, savo funkcijas, jam priskirtas įstatymu, galėjo atlikti netinkamai.

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad DTC, nuspręsdamas dalyvauti ir dalyvaudamas Aukcione, vykdydamas Sutartį ir gaudamas SLD bei pastatydamas pagal jį statinius Sklype elgėsi teisėtai, vadovaudamasis viešojo administravimo subjekto priimtais teisės aktais ir jų pagrindu sudaryta Sutartimi, išduotu SLD ir neturėjo nei jokio reikalo, nei jokios pareigos tikrinti Nekilnojamojo turto registre įrašytų Sklypo perdavimo Druskininkų savivaldybės administracijai patikėjimo teise pagrindų ir/ar sąlygų, todėl Ieškovo teiginiai apie tai, kad DTC tariamai nesielgė kaip apdairus civilinių santykių subjektas ir kad turėjo žinoti, jog Sklype tariamai negali būti statomi Sutartyje ir SLD nurodyti statiniai, yra visiškai nepagrįsti. Atsakovo nuomone, priešingai – bet kuris bonus pater familias standartą atitinkantis asmuo būtų pasielgęs būtent taip, kaip pasielgė DTC, bet ne taip, kaip, Ieškovo teigimu, tariamai turėjo elgtis DTC.

Remdamasis aukščiau nurodytais pagrindais DTC mano, kad Ieškovo reikalavimas Sklype pastatytų statinių pašalinimo ir Sklypo grąžinimo į pradinę būklę išlaidų bet kokią dalį yra nepagrįstas nei faktiškai, nei teisiškai.

Ieškovas nurodo, kad „pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, aerodromai priskirti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybei nuosavybės teise priklausančių įrenginių ir jų priklausinių kategorijai. <...>. Minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas, nuosavybės teise priklausantys valstybei arba savivaldybėms, įstatymų nustatyta tvarka gali būti perduoti, išskyrus nuosavybės teisių perdavimą, tik nacionalinio saugumo interesus atitinkančiam investuotojui, kuris negali jam perduotų įrenginių ir turto parduoti ar kitaip perleisti kitų asmenų nuosavybėn, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu jais užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. <...>. Duomenų, jog VšĮ Druskininkų teniso centras, kuris ginčijama valstybinės žemės nuomos sutartimi įsipareigojo atlikti investicijas į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintį žemės sklypą atitinka šiame įstatyme numatytus kriterijus, nėra.“

DTC mano, kad su šiais Ieškovo argumentais sutikti nėra pagrindo.

Sutarties sudarymo metu galiojo ne Ieškovo nurodytas Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas, bet Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas.

Priešingai nei nurodo Ieškovas, šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nėra nurodyta, kad aerodromai priskirti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybei nuosavybės teise priklausančių įrenginių ir jų priklausinių kategorijai, bet nustatyta, kad Vyriausybė, vadovaudamasi šio įstatymo 4 priede nurodytu Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašu, nustato, kokie konkretūs įrenginiai ir turtas sudaro nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą. Šio įstatymo 4 priedo 1 punkto b papunktyje nurodyti tarptautiniuose Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostuose ir tarptautiniame Šiaulių kariniame oro uoste esantys aerodromai, Jonavos aerodromas (Rukloje), Kazlų Rudos aerodromas, Pajuosčio aerodromas, S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas ir Šilutės aerodromas, n papunktyje nurodyta: „aerodromai pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą sąrašą.“

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-06-06 nutarime Nr. 558 „Dėl konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašo patvirtinimo“ nurodyta, kad „Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Patvirtinti Konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą (pridedama).“

Šiuo nutarimu patvirtinto sąrašo 2.14 punkte „Aerodromai pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą sąrašą“ nurodyta: „2.14.1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aviacijos valdybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), asfaltbetonio kilimo ir tūpimo takas, peronas, orlaivių stovėjimo aikštelės, signaliniai riedėjimo tako žiburiai, vizualaus artėjimo tūptinės sistema, degalų saugykla su įpylimo įranga, orlaivių saugojimo angarai, inžineriniai tinklai.“

Taigi, iš aukščiau nurodytų dokumentų ir duomenų yra matyti, kad Druskininkų aerodromas nėra, kai teigia Ieškovas, įstatymu priskirtas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybei nuosavybės teise priklausančių įrenginių ir jų priklausinių kategorijai.

Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju DTC turėjo atitikti nacionalinio saugumo interesus atitinkančiam investuotojui nustatytus kriterijus, o ši Ieškovo nurodoma su investuotojo patikra susijusi aplinkybė apskritai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Kaip matyti iš Ieškinio, prokuroras nurodo jog Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra aiškiai apibrėžtos viešojo intereso sąvokos, tačiau teismų praktikoje viešasis interesas suprantamas kaip visuomenės ar jos dalies suinteresuotumas konkrečiu valdžios įstaigų ar jų pareigūnų sprendimu, poelgiu, veiksmu, daro išvadą, jog viešasis interesas egzistuoja tais atvejais, kai sprendimai, veiksmai atliekami viešajame sektoriuje. Valstybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus, todėl negalima palikti abejonių dėl valstybės turto panaudojimo neskaidrumo, neteisėtumo, kadangi tai būtų pripažinimas, jog toks disponavimas galimas, ir sudarytų sąlygas švaistyti valstybės turtą bei prieštarautų viešajam interesui.

DTC nuomone, neneigiant prokuroro įstatyminės teisės ir pareigos ginti viešąjį interesą, o taip pat neneigiant ir to, kad valstybės turtas turi būti naudojamas nepažeidžiant viešojo intereso, šioje byloje pareikšti reikalavimai neturėtų būti tenkinami vien tik dėl to, kad galimai yra pažeistas prokuroro nurodomas viešasis interesas.

DTC įsitikinimu, teismo sprendimas, kuriuo būtų patenkinti Ieškinio reikalavimai, sudarytų pagrindą tolimesniems veiksmams, kurių pasekmės būtų akivaizdžiai nenaudingos nei valstybei, nei visuomenei, t. y. neatitiktų viešojo intereso, kurį siekdamas ginti prokuroras pareiškė Ieškinį.

Tačiau tam, kad viešasis interesas būtų ginamas, nepakanka, kad tam tikri teisiniai santykiai pagal savo turinį patektų į viešojo intereso veikimo sritį. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar jis realiai buvo pažeistas, t. y. ar visuomenė (arba tam tikra jos dalis) patyrė žalą ar kitokius neigiamus padarinius. Be to, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas tenkinti ieškinį, susijusį su viešojo intereso pažeidimu, turi įvertinti, ar tokiu atveju nebus pažeista pusiausvyra tarp viešojo intereso apsaugos bei atskirų asmenų teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo, ar viešojo intereso gynimas toks pats aktualus ir svarbus visuomenei jo gynimo metu, kaip ir tada, kai buvo pažeistas. Atskirais atvejais gali būti svarbu ir teismai turi įvertinti, ar viešasis interesas gali būti apgintas tik tuo būdu, kurį prašoma taikyti ginčo atveju, ar toks būdas yra efektyviausias, ar ginant viešąjį interesą kaip prioritetinį nenukentės kito asmens ar net daugelio asmenų teisėti interesai, ar toks viešojo intereso gynimas vienoje srityje nelems jo pažeidimo kitose srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 312-321).

Nagrinėjamos bylos kontekste būtent ir yra aktualūs klausimai dėl atsakovams galinčių tekti Ieškinio reikalavimų dėl viešojo intereso gynimo patenkinimo ir iš to kylančių/galinčių kilti atsakovams pasekmių naštos pusiausvyros, t. y. teismas turės vertinti ar, ginant viešąjį interesą kaip prioritetinį, nenukentės kito asmens ar net daugelio asmenų teisėti interesai, kaip, pavyzdžiui, jų turėtų teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo interesas, ar toks viešojo intereso gynimas vienoje srityje nelems jo pažeidimo kitose srityse.

Pirma, nors ieškovas Ieškiniu reikalauja tik panaikinti administracinių aktų ir Sutarties galiojimą, tačiau neformuluoja jokių reikalavimų, susijusių su DTC sukurto Sutarties vykdymo rezultatu, o tai, DTC nuomone, sudaro akivaizdų pagrindą susiklostyti ydingai situacijai, ir tam, kad tokia situacija būtų išspręsta ateityje, neišvengiamai kils poreikis kelti kitas teismines bylas.

Kaip matyti iš Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimo išnuomoti Sklypą, iš Aukciono sąlygų, iš Sutarties 7.16 punkto nuostatų, jose nustatyta, kad „visos nuomininko atliktos investicijos, išskyrus į automobilių stovėjimo aikštelę, įrengtą pagal infrastruktūros plėtros į Savivaldybės viešąją infrastruktūrą sutartį, taps nuomininko nuosavybe“.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad DTC iš esmės įvykdė Sutartyje nustatytus I etapo reikalavimus. Projektuojant ir įrengiant teniso aikštyną buvo bendradarbiaujama su didžiausią patirtį Baltijos šalyse turinčia sportinių aikštynų rangos įmone SIA Domotrad ir, remiantis jos specialistų rekomendacijomis, buvo pasirinkta įrengti asfalto pagrindus aikštelėms, o tai yra labai brangus ir sudėtingas sprendimas, tačiau šis pagrindas užtikrina geresnę žaidimo kokybę ir mažesnes apkrovas sportininkų kelių sąnariams ir nugarai. Po konsultacijų su rangovais taip pat buvo nuspręsta įrengti naujausių technologijų „susukto“ plauko dirbtinės žolės dangą, kad būtų užtikrintas vienodas kamuoliuko atšokimas visomis kryptimis ir taip pagerinta bendrą žaidimo kokybė.

DTC iki esamo momento padarytos investicijos teniso kortų ir jų naudojimui pagal paskirtį reikalingos infrastruktūros pagal Sutartį įrengimui viršija 250 000 eurų.

Taigi, nekyla jokių abejonių, kad tuo atveju, jei Ieškinio reikalavimai būtų patenkinti, tektų spręsti restitucijos ir - tuo pačiu - Sutarties vykdymo rezultato (ne)šalinimo klausimą, o reikalaujant šį rezultatą pašalinti neišvengiamai bus patirti nuostoliai – DTC nuosavybės teise priklausančio turto, kurio sukūrimo išlaidos, minėta viršija 250 000 eurų, likvidavimo atveju, DTC patirs ne tik nuostolius dėl šio turto praradimo, tačiau ir dėl jo likvidavimo darbų.

Taip pat minėta, kad byloje nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, jog DTC atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, dėl kurių atlikimo jam galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė, todėl tokiu atveju DTC patirtą žalą bus priverstas reikalauti atlyginti iš viešojo administravimo subjektų, kurių administraciniai aktai būtų panaikinti patenkinus Ieškinio reikalavimus, kas reiškia, jog DTC, kaip privačiam asmeniui, turės būti išmokėta nuostolių atlyginimo suma iš valstybės ar savivaldybės biudžetų, t. y. iš visuomenės narių mokamų mokesčių sumų.

Akivaizdu, kad tokiu atveju taip pat kiltų viešojo intereso – būtinybės užtikrinti, kad teisės aktų reikalavimų būtų laikomasi ir kito viešojo intereso - visuomenės narių mokamų mokesčių panaudojimo racionalumo, visuomenės pasitikėjimo viešuoju administravimu sukuriamos situacijos stabilumu, konkurencija. DTC įsitikinimu, pastarasis viešasis interesas yra reikšmingesnis, nes jis visuomenės yra aiškiau suvokiamas ir tiesiogiai patiriamas – teniso kortų likvidavimas ir to pasekoje DTC patirtų nuostolių atlyginimas iš biudžeto lėšų būtų visiškai akivaizdus ir realus, todėl visuomenės daug labiau juntamas nei vien formalaus reikalavimo dėl teniso kortų įrengimo negalimumo Sklype, pagal kurio naudojimo būdą sporto paskirties pastatai jame gali būti.

Antra, nors pagal reikalaujamą panaikinti SLD pastatyti statiniai remiantis Sutarties nuostatomis yra DTC nuosavybė, tačiau šie objektai nėra DTC komerciniai objektai – jų atsipirkimas per Sutarties galiojimo terminą nebuvo nei vertinamas, nei nustatomas – teniso kortai yra skirti viešam naudojimui.

Į Druskininkus atvykę turistai, kiti svečiai turės galimybę pasinaudoti ne tik SPA centrų ir sanatorijų paslaugomis, bet ir nauju teniso aikštynu. Teniso aikštyne planuoja įsikurti DTC, jam galės sportuoti Druskininkų vaikai taip pat į vasaros ir specializuotas stovyklas atvykę kitų miestų vaikai, sportininkai. Be to, šiuose Tarptautinės teniso federacijos nustatytus reikalavimus atitinkančiuose teniso kortuose ir aikštyne vyktų Lietuvos čempionatai, Lietuvos klubų teniso lygos ir kiti turnyrai.

Tai, kad DTC lėšomis įrengtame teniso aikštyne savo sveikos, aktyvios gyvensenos, sporto pasiekimų poreikius galėtų tenkinti ne tik Druskininkų, tačiau ir Lietuvos bei užsienio valstybių gyventojai, o iš tokios veiklos būtų kuriamas palankus Druskininkų ir Lietuvos įvaizdis, generuojamos įplaukos į valstybės ir savivaldybės biudžetus, neabejotinai reikštų viešojo intereso tenkinimą ir toks viešasis interesas turėtų būti puoselėjamas ir ginamas išsaugant Sklype įrengtus teniso kortus ir jiems eksploatuoti skirtus infrastruktūros objektus.

Ieškovas nurodo, kad „pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, aerodromai priskirti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybei nuosavybės teise priklausančių įrenginių ir jų priklausinių kategorijai. <...>. Minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas, nuosavybės teise priklausantys valstybei arba savivaldybėms, įstatymų nustatyta tvarka gali būti perduoti, išskyrus nuosavybės teisių perdavimą, tik nacionalinio saugumo interesus atitinkančiam investuotojui, kuris negali jam perduotų įrenginių ir turto parduoti ar kitaip perleisti kitų asmenų nuosavybėn, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu jais užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. <...>. Duomenų, jog VšĮ Druskininkų teniso centras, kuris ginčijama valstybinės žemės nuomos sutartimi įsipareigojo atlikti investicijas į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintį žemės sklypą atitinka šiame įstatyme numatytus kriterijus, nėra.“

DTC mano, kad su šiais Ieškovo argumentais sutikti nėra pagrindo. Sutarties sudarymo metu galiojo ne Ieškovo nurodytas Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas, bet Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas. Priešingai nei nurodo Ieškovas, šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nėra nurodyta, kad aerodromai priskirti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybei nuosavybės teise priklausančių įrenginių ir jų priklausinių kategorijai, bet nustatyta, kad Vyriausybė, vadovaudamasi šio įstatymo 4 priede nurodytu Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašu, nustato, kokie konkretūs įrenginiai ir turtas sudaro nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą. Šio įstatymo 4 priedo 1 punkto b papunktyje nurodyti tarptautiniuose Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostuose ir tarptautiniame Šiaulių kariniame oro uoste esantys aerodromai, Jonavos aerodromas (Rukloje), Kazlų Rudos aerodromas, Pajuosčio aerodromas, S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas ir Šilutės aerodromas, n papunktyje nurodyta: „aerodromai pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą sąrašą.“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-06-06 nutarime Nr. 558 „Dėl konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašo patvirtinimo“ nurodyta, kad „Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Patvirtinti Konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą (pridedama).“. Šiuo nutarimu patvirtinto sąrašo 2.14 punkte „Aerodromai pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą sąrašą“ nurodyta: „2.14.1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aviacijos valdybos, esančios adresu Oreivių g. 1, Paluknio k., Paluknio sen., Trakų r. sav., asfaltbetonio kilimo ir tūpimo takas, peronas, orlaivių stovėjimo aikštelės, signaliniai riedėjimo tako žiburiai, vizualaus artėjimo tūptinės sistema, degalų saugykla su įpylimo įranga, orlaivių saugojimo angarai, inžineriniai tinklai.“ Taigi, iš aukščiau nurodytų dokumentų ir duomenų yra matyti, kad Druskininkų aerodromas nėra, kai teigia Ieškovas, įstatymu priskirtas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybei nuosavybės teise priklausančių įrenginių ir jų priklausinių kategorijai. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju DTC turėjo atitikti nacionalinio saugumo interesus atitinkančiam investuotojui nustatytus kriterijus, o ši Ieškovo nurodoma su investuotojo patikra susijusi aplinkybė apskritai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Ieškovas nurodo, kad prokurorui kreipiantis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai prokuroras surenka pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą; jeigu prokuroras reikiamus duomenis surenka per nepagrįstai ilgą laiko tarpą, tuomet minėtas terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai šie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Ieškovas mano, kad sprendžiant klausimą dėl ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino kreiptis į teismą, būtina nustatyta šio termino eigos pradžią, kuri siejama su informacijos apie galimai pažeistą viešąjį interesą pakankamumu.

Ieškovo teigimu, Generalinėje prokuratūroje 2021-09-13 gavus pareiškėjos skundą dėl Kauno apygardos prokuratūroje priimto sprendimo ir nustačius, jog Kauno apygardos prokuratūroje surinktos medžiagos nepakanka sprendimo priėmimui, buvo renkama papildoma informacija ir dokumentai iš įvairių institucijų, 2021-09-28 Druskininkų savivaldybė Generalinei prokuratūrai pateikė informaciją ir dokumentus apie įvykusį Ginčo sklypo nuomos aukcioną, tarp kurių buvo ir Druskininkų savivaldybės tarybos 2020-02-27 sprendimas Nr. T1-31 Dėl patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos, 2021-10-08 Druskininkų savivaldybė pateikė kitą skundžiamą administracinį aktą – 2021-01-08 Druskininkų savivaldybės išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-12-210108-00004, todėl Ieškovas mano, kad tik surinkus ir įvertinus šiuos dokumentus, buvo galima priimti sprendimą dėl pažeisto viešojo intereso ginčo situacijoje, apsibrėžti ieškinio ribas bei tinkamai suformuluoti reikalavimus.

DTC mano, kad su tokiais Ieškovo argumentais sutikti nėra pagrindo. Kaip matyti iš Ieškovo pateiktos į bylą trečiojo asmens – R. K. skundo nagrinėjimo medžiagos, bylos medžiagos, pareiškėja kreipėsi su skundu į Kauno apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą per Generalinę prokuratūrą dėl Kauno apygardos prokuratūros prokuroro atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo procedūras. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras nustatė, kad Sklypas yra kitos paskirties žemės sklypas, kurio naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, patikėjimo teise perduotas Druskininkų savivaldybės administracijai aerodromo administraciniam pastatui ir paslaugų paskirties pastatams statyti, kad Sklype yra įrengti teniso kortai, statomi statiniai pagal Projektą, todėl padarė išvadą, kad Sklypas naudojamas ne pagal tą paskirtį, kuriai jis buvo perduotas Druskininkų savivaldybės administracijos. Prokuroras nurodė, kad NŽT tyrimo atlikimo metu prokurorą informavo, jog priims sprendimą dėl patikėjimo teisės pasibaigimo, todėl prokuroras konstatavo viešojo intereso pažeidimą nagrinėtu atveju, tačiau sprendė, kad už valstybinės žemės naudojimo priežiūrą atsakinga institucija – NŽT, ėmėsi priemonių nustatytus pažeidimus pašalinti – įsipareigojo priimti sprendimą dėl patikėjimo teisės pasibaigimo, sprendė, kad taikyti viešojo intereso gynimo priemonių nėra pagrindo, nes gali būti laikoma, kad toks pažeidimas yra pašalintas.

Aukštesnysis prokuroras nesutiko su tokiu aplinkybių vertinimu, motyvuodamas tuo, kad NŽT įsipareigojimas pašalinti teisės aktų pažeidimus, padarytus tarnybos veiklos srityje, neužtikrina privalomų veiksmų atlikimo, o tik tikėtiną bei galimą viešojo intereso gynimą, be to, net ir patikėjimo teisės pasibaigimo atveju liktų galioti Sutartis, leidžianti naudoti Sklypą DTC. Taip pat aukštesnysis prokuroras nurodė, kad 2021-09-20 kreipėsi į NŽT prašydamas informuoti kokių veiksmų NŽT ėmėsi dėl patikėjimo teisės pasibaigimo, į kurį NŽT 2021-09-27 raštu atsakė, kad tuo klausimu kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją. Aukštesnysis prokuroras sprendė, kad tokie NŽT veiksmai yra nepateisinamas delsimas imtis konkrečių priemonių ir neleidžia tikėtis, kad NŽT imsis šalinti Sklypo naudojimo pažeidimų.

DTC nuomone, šios nurodytos aukštesniojo prokuroro atlikto R. K. skundo nagrinėjimo aplinkybės ir motyvai nesudaro pagrindo išvadai, kad Ieškovas nepraleido įstatyme nustatyto termino kreiptis į teismą su ieškiniu.

Nėra ginčo dėl to, kad aukštesnysis prokuroras, nagrinėdamas R. K. skundą, kreipėsi į kitus asmenis prašydamas pateikti informaciją. Tačiau nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar tokie prokuroro veiksmai buvo būtini ir ne pertekliniai, sprendžiant dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro atsisakymo imtis viešojo intereso gynimo priemonių. Pirma, minėta, aukštesnysis prokuroras skundžiamo nutarimo naikinimo pagrindu nurodė aplinkybę, kad NŽT įsipareigojimas pašalinti teisės aktų pažeidimus neužtikrina privalomų veiksmų atlikimo, o tik tikėtiną bei galimą viešojo intereso gynimą, tačiau nenurodė, kad buvo surinkta nepakankamai duomenų tokiam nutarimui priimti. Taigi, prokuroro nutarimo netinkamumą apsprendė ne jo (ne)surinktų duomenų/informacijos trūkumas, bet netinkamas surinktų duomenų/informacijos vertinimas, todėl iš byloje esančios medžiagos ir duomenų visiškai nėra aišku dėl kokių priežasčių ir kokiais tikslais aukštesnysis prokuroras, gavęs R. K. skundą ne iš karto kreipėsi į NŽT prašydamas informuoti kokių veiksmų NŽT ėmėsi dėl patikėjimo teisės pasibaigimo, bet siuntė užklausas Druskininkų savivaldybės administracijai, VĮ Valstybės žemės fondui, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, VĮ Registrų centrui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kurių atsakymų gavimu ir analize Ieškovas grindė būtinybę pratęsti skundo dėl nutarimo nagrinėjimo terminą. Akivaizdu, kad tam, jog būtų aišku ar NŽT tinkamai vykdo savo įsipareigojimą spręsti dėl patikėjimo teisės Druskininkų savivaldybės administracijai pasibaigimo, pakako tik tai ir išsiaiškinti. Be to, jei aukštesnysis prokuroras manė, kad tokio NŽT įsipareigojimo apskritai neužtenka nustatytų ir pačios NŽT pripažįstamų pažeidimų pašalinimui, tai pakako skundžiamą nutarimą panaikinti tuo pagrindu, kad taikyti viešojo intereso gynimo priemones atsisakyta netinkamai kvalifikavus esamas aplinkybes ir jas kvalifikuoti tinkamai. Antra, DTC nuomone, Ieškovo teiginys, kad patikėjimo teisės pasibaigimo atveju liktų galioti Sutartis, leidžianti naudoti Sklypą DTC Sutartis negalėtų galioti, yra nepagrįstas, kadangi Sutartis yra sudaryta Druskininkų savivaldybės administracijai realizuojant teisę, kurią ji gavo jai perduotos patikėjimo tesės pagrindu. Tuo atveju, jei Druskininkų savivaldybės administracijos turima patikėjimo teisė pasibaigtų, išnyktų teisinis pagrindas, iš kurio kilo Druskininkų savivaldybės administracijai teisė priimti Sprendimą dėl Sklypo nuomos ir sudaryti Sutartį konkrečiu Sprendime ir Sutartyje nustatytu Sklypo naudojimo tikslu.

Taigi, DTC nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad vien tik NŽT sprendimas dėl patikėjimo teisės pasibaigimo būtų nepakankamas padarytiems pažeidimams pašalinti, nes tariamai liktų galioti Sutartis, kurios pagrindu Sklypas toliau būtų naudojamas.

Remdamasis nurodytais pagrindais DTC mano, kad Ieškovas praleido terminą kreiptis į teismą su ieškiniu, kadangi jo nurodyti atlikti veiksmai nagrinėjant R. K. skundą dėl nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, negali būti laikomi būtinais ir pagrįstai lėmusiais poreikį skundo nagrinėjimą atlikti per ilgesnį, nei įstatymo nustatytas, terminą.

Tuo pačiu pagrindu darytina ir išvada, kad Ieškovas nurodymas, jog dėl Generalinėje prokuratūroje atlikto papildomo tyrimo, renkamos informacijos ir nesant delsimo požymių, terminas administraciniams aktams ginčyti atnaujintinas, tačiau, DTC nuomone, aukščiau šiame atsiliepime išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad toks terminas turėtų būti atnaujinamas.

Teismo posėdyje atsakovo VšĮ Druskininkų teniso centras atstovas atsiliepimuose išdėstytų atsikirtimų pagrindu prašė ieškovės ieškinį atmesti.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimus, (DOK 40300; DOK 9119;) (t2, p.b.l. 74-77; t3, 53-57;), kuriuose nurodoma, kad įvertinusi ieškinio argumentus bei atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą, susijusį su ieškinyje nurodytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 2 dalimi ieškovės ieškinį pripažįsta.

Teismo posėdyje atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė atsiliepimuose išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovės ieškinį pripažino.

Ieškinys atmestinas.

Ieškovės (prokuroro, ginančio viešąjį interesą), atsakovų atstovų paaiškinimais, bylos rašytiniais dokumentais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 312 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 685 „Dėl civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašo su jų užimtos žemės plotais patvirtinimo“ pakeitimo nutarta pakeisti Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašą su jų užimtos žemės plotais, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685 „Dėl Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašo su jų užimtos žemės plotais patvirtinimo“ ir 11 punktas išdėstytas taip: aerodromo pavadinimas – Druskininkų; vieta Alytaus apskritis, Druskininkų miesto savivaldybė; plotas hektarais 45,5538 ir 1,2654. Iš pateikto Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos rašto ir jo priedų (t1, p.b.l. 14-37;) matyti, kad Susisiekimo ministerija iniciavo pakeitimą aerodromų sąrašo 11 punkto (t1, p.b.l. 16-17;), atsižvelgiant į Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius (kuriame suplanuota Druskininkų aerodromo teritorija apimanti du žemės sklypus: (duomenys neskelbtini)ir tai, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini)su jo užimamu plotu 1,2654 ha. numatytas aerodromo infrastruktūrai (aerodromo administraciniam pastatui su klientų aptarnavimo patalpomis ir pan.).

Druskininkų savivaldybės taryba 2019 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. T1-87 (toliau ir - Atsakovas 1) nusprendė prašyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - ir Atsakovas 4) perduoti savivaldybei patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti valstybinės žemės sklypus, tame tarpe ir 1, 2654 ha valstybinės žemės sklypą (toliau ir Ginčo Sklypas), esantį (duomenys neskelbtini), ūkinei komercinei veiklai bei 45, 5538 ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ūkinei komercinei veiklai (t1, p.b.l. 38-40;).

Druskininkų savivaldybės administracija (toliau - ir Atsakovas 2) 2019 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. S12- 2796-24.5 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą reikmę atitinkančių objektų, kuriems statyti prašomas perduoti valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini)“ Atsakovo 4 Druskininkų skyrių informavo, kad prašomas perduoti Druskininkų savivaldybei patikėjimo teise 1,2654 ha kitos paskirties valstybinis žemės sklypas (duomenys neskelbtini)reikalingas Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams statyti, be to buvo prašyta perduoti ir sklypą esantį (duomenys neskelbtini)

(t1, p.b.l. 41;).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2020 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1P-20-(1.3E.) perdavė Druskininkų savivaldybei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teise valdomus valstybinės žemės sklypus valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise - ūkinei komercinei veiklai vykdyti: 1) 1, 2654 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini); pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita; naudojimo būdas -komercinės paskirties objektų teritorijos) esantį (duomenys neskelbtini) (Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams statyti); 2) 45, 5538 ha ploto žemės sklypą ((duomenys neskelbtini) pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita; naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) esantį (duomenys neskelbtini)

(Druskininkų aerodromui įrengti ir eksploatuoti); (t1, p.b.l. 42-43;).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais (t1, p.b.l. 11-13; t2, p.b.l. 190-192;) nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre Ginčo Sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo duomenys įregistruoti tokie patys, kaip aptartame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakyme Nr. 1P-20-(1.3E.): daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – Kita, žemės sklypo naudojimo būdas – Komercinės paskirties objektų teritorijos.

Atsakovas 4 ir Atsakovas 2 2020 m. vasario 10 d. sudarė Ginčo Sklypo perdavimo-priėmimo aktą Nr. 50MZP-6-(14.50.102). Akto pagrindu nuo 2020 m. vasario 10 d. 1,2654 ha valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini)perduotas Atsakovui 2 valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise - ūkinei komercinei veiklai (Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams statyti) vykdyti (t1, p.b.l. 45;).

Atsakovas 1 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-31 nusprendė išnuomoti aukcione patikėjimo teise valdomą Ginčo Sklypą tokiomis sąlygomis: 1) Išnuomoti aukcione 1,2654 ha patikėjimo teise valdomą valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos). 2) Patvirtinti pradinį metinį žemės nuomos mokesčio dydį - 3 700,00 EUR. 3) Nustatyti pagrindines žemės sklypo nuomos sąlygas: 3.1. žemės sklypo nuomos terminą, atsižvelgiant į žemės sklype numatomų statyti pastatų ir įrengti objektų ekonomiškai pagristą naudojimo laiką - 30 metų; 3.2. investicijų į žemės sklypą etapus pagal pridedamą preliminarią schemą bei nuomininko įsipareigojimus: 3.2.1. I etapas - nuomininkas įsipareigoja savo lėšomis iki 2021 m. birželio 1 d. įrengti keturis tarptautinius ITF reikalavimus atitinkančius atvirus teniso kortus su sintetinės žolės danga (reikalavimai kortų pagrindams ir dangai pridedami) ir kitą būtiną infrastruktūrą, reikalingą objekto eksploatavimui (automobilių stovėjimo aikštelė, takai, tvora, vartai ir kt.), bei ne didesnį kaip 200 kv. m dydžio kortų priežiūrai reikalingą pastatą ir ne didesnį kaip 150 kv. m dydžio buitinių paslaugų pastatą, investuojant į teniso kortus ne mažiau kaip 100 000 EUR: 3.2.2. per 4 mėnesius nuo žemės sklypo nuomos sutarties pasirašymo dienos parengti I etape numatytų objektų techninį projektą ir suderinti jį su Druskininkų savivaldybės administracija bei gauti statybą leidžiantį dokumentą; 3.2.3. per 1 mėnesį nuo žemės sklypo nuomos sutarties pasirašymo dienos pasirašyti su nuomotoju infrastruktūros plėtros į Savivaldybės viešąją infrastruktūrą sutartį dėl I etape numatytos automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo už nuomojamo žemės sklypo ribų; 3.2.4. nuomininkas, neparengęs techninio projekto ir negavęs statybą leidžiančio dokumento I etape numatytiems objektams per nustatytą terminą dėl nuomininko kaltės, ne ginčo tvarka per 30 dienų sumoka nuomotojui 50 000 EUR baudą; 3.2.5. nuomininkas, neužbaigęs I etape numatytų objektų iki 2021 m. birželio 1 d. ne ginčo tvarka per 30 dienų sumoka nuomotojui 50 000 EUR baudą; 3.2.6. nuomininkui, neįrengus I etape numatytų objektų ir/ar nesumokėjus 3.2.4, 3.2.5 punktuose nurodytų baudų, nuomotojas įgyja teisę nutraukti nuomos sutartį; 3.2.7. II etapas - nuomininkas įsipareigoja savo lėšomis iki 2024 m. birželio 1 d. įrengti du tarptautinius ITF reikalavimus atitinkančius uždarus teniso kortus ir oro uosto administracinį pastatą su komercinės paskirties patalpomis: 3.2.8. iki 2022 m. birželio 1 d. parengti II etape numatytų objektų techninį projektą ir suderinti jį su Druskininkų savivaldybės administracija bei gauti statybą leidžiantį dokumentą; 3.2.9. iki 2024 m. birželio 1 d. užbaigti II etape numatytų objektų statybos darbus; 3.2.10. nuomininkas, numatytais terminais neparengęs techninio projekto ir/ar negavęs statybą leidžiančio dokumento ar pradelsęs II etape numatytų objektų įrengimo terminą, ne ginčo tvarka per 30 dienų sumoka nuomotojui 50 000 EUR baudą; 3.2.11. nuomininkui nesumokėjus 3.2.10 punkte nurodytos baudos, nuomotojas įgyja teisę atsiimti II etapui priskirtą žemės sklypo dalį, o nuomininkas įsipareigoja kompensuoti nuomotojui su žemės sklypo dalies atsiėmimu susijusias išlaidas; 3.2.12. nuomininkas, numatytais terminais neužbaigęs II etape numatytų objektų statybos darbų, ne ginčo tvarka moka nuomotojui 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo neužbaigtų darbų sumos už kiekvieną pradelstą dieną; 3.2.13. nuomininkas įsipareigoja be Druskininkų savivaldybės rašytinio sutikimo neperleisti žemės nuomos teisės į išnuomotą žemės sklypą kitiems asmenims; 3.2.14. nuomininkas įsipareigoja naudoti žemės sklypą ir jame vykdyti veiklas nepažeisdamas nustatytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, laikydamasis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir kitų veiklos apribojimų; 3.3. sutarties nutraukimo sąlygas - žemės sklypo nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu nutraukiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir nuomininkui neįvykdžius sprendimo 3.2.1, 3.2.7 punktuose nurodytų įsipareigojimų, įspėjus nuomininką raštu dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš du mėnesius. 3.4. visos nuomininko atliktos investicijos, išskyrus į automobilių stovėjimo aikštelę, įrengtą pagal infrastruktūros plėtros į Savivaldybės viešąją infrastruktūrą sutartį, taps nuomininko nuosavybe. Nuomos sąlygų priede be kito nustatytas reikalavimas atvirų teniso kortų sintetinei žolės dangai – sintetinė žolės danga privalo būti sertifikuota Tarptautinės teniso federacijos (ITF) (t1, p.b.l. 46-49).

Atsakovas 2 2020 m. kovo 4 d. kreipėsi į VĮ Valstybės žemės fondą su prašymu dėl Druskininkų savivaldybės patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos aukciono organizavimo (t1, p.b.l. 50;).

Interneto svetainėje http://aukcionai.vzf.lt/ 2020 m. kovo 10 d. paskelbtas valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos aukcionas.

Atsakovas 1 2020 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T1-57 „Dėl Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo patvirtinimo“ patvirtino Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą, pagal kurio sprendinius Žemės sklypas patenka į inžinerinės infrastruktūros zoną. Bendruoju planu suplanuota Druskininkų aerodromo teritorija apima žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ginčo Sklypą (t1, p.b.l. 88-190; t2, p.b.l. 1-19;).

Valstybinės žemės nuomos 2020 m. gegužės 25 d. sutartimi Nr. 26-313-(7.7) sudaryta tarp Atsakovo 2 (nuomotojo) ir VšĮ Druskininkų teniso centro (toliau ir Atsakovas 3) (nuomininko) Ginčo Sklypas išnuomotas sąlygomis nustatytomis Atsakovas 1 2020 m. vasario 27 d. sprendime Nr. T1-31 (t1, p.b.l. 51-57;).

Atsakovas 2 2021 m. sausio 8 d. statytojui Atsakovui 3 išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-12-210108-00004, kuriuo Ginčo Sklype leista statyti pagalbinio ūkio pastatą, sporto paskirties pastatą, nuotekų rinktuvus bei kitus inžinerinius pastatus pagal projektuotojo UAB „Studija Archispektras“ parengtą Sporto paskirties pastato (teniso klubo) ir pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektą (t1, p.b.l. 58-61;).

Nekilnojamojo turto registro 2021-10-20 duomenimis Ginčo Sklype nėra registruotų statinių (t1, p.b.l. 62-63;). Be to byloje nustatyta, kad Druskininkų aerodromas neturi administracinio pastato.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gruodžio mėn. atlikto patikrinimo duomenimis Ginčo Sklype nustatyta tokia atliktų statybos darbų apimtis: pastatytas sporto paskirties pastatas, kurio baigtumas 53 proc.; pastatytas pagalbinio ūkio pastatas, kurio baigtumas 69 proc.; pakloti gatvės ir vėjo bortai, kurių ilgis 450,18 metrų; įrengtos dvi teniso kortų aikštelės, kurios užtvertos segmentine tvora; paklota 745 kv. m. ploto trinkelių danga; naujai įrengta vandentiekio ir nuotekų tinklai; naujai pakloti elektros tinklai; (t3, p.b.l. 1-45;).

Dėl reikalavimų panaikinti Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. T1-31 ir pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartį

Ieškovė patikslintame 2022-03-10 ieškinyje nurodo, kad „Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. T1-31, kuriuo nuspręsta išnuomoti aukcione 1,2654 ha patikėjimo teise valdomą valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini)uždarų ir atvirų teniso kortų bei juos aptarnaujančių įrenginių statybai bei šio sprendimo pagrindu 2020 m. gegužės 25 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis tarp Druskininkų savivaldybės administracijos ir VšĮ Druskininkų teniso centras prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 2 straipsnio 12 daliai ir 9 straipsniui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.106 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio nuostatoms, numatančioms, kad valstybinės žemės patikėtinis privalo naudoti jam patikėjimo teise suteiktą valstybinę žemę Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-04-04 nutarimui Nr. 312, kuriuo Žemės sklypas įtrauktas į sklypų, užimtų ir naudojamų civilinių orlaivių skrydžiams, sąrašą, CK 4.106 straipsniui. Atsižvelgiant į tai, Savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimas dėl Ginčo sklypo nuomos turi būti panaikintas, kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams. Šio sprendimo pagrindu sudaryta 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartis pripažintina niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento vadovaujantis CK 1.80 straipsniu, kadangi prieštarauja imperatyvioms aukščiau išvardintų įstatymų nuostatoms.“ (t2, p.b.l. 183;).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sutartis gali būti pripažinta niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu tuomet, kai ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-684/2019, 17 punktas ir jame nurodyta ankstesnė kasacinio teismo praktika).

Ieškovė nurodo, kad Valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja patikėjimo teise santykius reglamentuojančio specialaus įstatymo - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnyje numatyta, kad valstybinės žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, šioms reikmėms: viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui; viešojo naudojimo poilsio objektams; gatvėms ir vietiniams keliams; komunaliniams inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti; gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti; ūkinei komercinei veiklai (2 dalies 1 punktas). Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas perduoti valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise būtų tinkamai vykdomas. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą, suderintą su Žemės ūkio ministerija, dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 1418 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių 12 punkte nurodyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos vadovo įsakyme dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo savivaldybei patikėjimo teise nurodoma perduodamo valstybinės žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis ir būdas, plotas, adresas, taip pat unikalus ir kadastro numeris; konkreti reikmė pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriai vykdyti valstybinės žemės sklypas perduodamas savivaldybei patikėjimo teise; Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą reikmę atitinkantis konkretus objektas, kuriam statyti (įrengti, tiesti) ir (ar) eksploatuoti valstybinės žemės sklypas perduodamas savivaldybei patikėjimo teise.

Ieškovė susipažinusi su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 312 ir Atsakovo 4 2020 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1P-20-(1.3E.) konstatuoja, kad Ginčo Sklypas Atsakovui 1 ir Atsakovui 2 perduotas valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise ūkinei komercinei veiklai - Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams statyti, t. y. veiklai, susijusiai su Druskininkų aerodromo eksploatavimu. Išdėstyto pagrindu ieškinyje daroma išvada, kad Atsakovo 1 2020 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. T1-31 išnuomoti aukcione 1,2654 ha patikėjimo teise valdomą valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), uždarų ir atvirų teniso kortų bei juos aptarnaujančių įrenginių statybai bei šio sprendimo pagrindu 2020 m. gegužės 25 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis tarp Atsakovo 2 ir Atsakovo 3 prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 2 straipsnio 12 daliai ir 9 straipsniui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.106 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio nuostatoms, nes Atsakovui 1 ir Atsakovui 2 Ginčo Sklypas sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 312 ir Atsakovo 4 2020 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1P-20-(1.3E.) nebuvo perduotas valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise suteikiant galimybę išnuomoti „uždarų ir atvirų teniso kortų bei juos aptarnaujančių įrenginių statybai“. Ieškovės teigimu tokių statinių statyba ir jų veikla nėra susijusi su Druskininkų aerodromo eksploatavimu, todėl draudžiama.

Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės išdėstytais argumentais ir motyvais.

Byloje nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei nurodo ieškovė. Atsakovas 1 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-31 nenusprendė išnuomoti aukcione Ginčo Sklypą uždarų ir atvirų teniso kortų bei juos aptarnaujančių įrenginių statybai. Atsakovas nusprendė kitaip Ginčo Sklypą išnuomoti statybai aerodromo administracinio pastato su komercinės paskirties patalpomis, dviejų tarptautinių ITF reikalavimus atitinkančius uždarų teniso kortų, keturių atvirų ITF reikalavimus atitinkančius atvirų teniso kortų ir kitos būtinos infrastruktūros, reikalingos objekto eksploatavimui. Statyba numatyta atlikti dviem etapais: I etapas iki 2021 m. birželio 1 d. įrengti atvirus teniso kortus, II etapas iki 2024 m. birželio 1 d. įrengti oro uosto administracinį pastatą su komercinės paskirties patalpomis ir du uždarus teniso kortus. Tokią išvadą patvirtina ne tik Atsakovo 1 2020 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. T1-31 turinys, bet ir projektuotojo UAB „Studija Archispektras“ parengtas Sporto paskirties pastato (teniso klubo) ir pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektas (t3, p.b.l. 80-113;). Taigi Atsakovas 1 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-31 nusprendė išnuomoti aukcione Ginčo Sklypą ne tik uždarų ir atvirų teniso kortų bei juos aptarnaujančių įrenginių statybai, bet ir oro uosto administracinio pastato su komercinės paskirties patalpomis statybai. Ieškovė neteikia įrodymų ir neginčija, kad Atsakovas 3, pastačius I etapo statinius, atsisako ar atsisakys statyti nuomos sutarties II etape numatytą oro uosto administracinį pastatą su komercinės paskirties patalpomis. Tokiu būdu byloje nustatyta, kad Atsakovas 3 tinkamai vykdo įsipareigojimus pastatyti statinių kompleksą Druskininkų aerodromo teritorijoje ir šios statybos pabaiga 2024 m. birželio 1 d. Nereikalinga įrodinėti ir tai savaime suprantama, kad aerodromo teritorijoje pagrindinis statinys skirtas aerodromo tinkamai veiklai užtikrinti yra ne teniso kortai, bet aerodromo administracinis pastatas. Dėl nurodyto teismas daro išvadą, kad Atsakovo 1 2020 m. vasario 27 d. priimto sprendimo Nr. T1-31 paskirtis ir tikslas yra Ginčo Sklype statyti aerodromo administracinis pastatą su priklausiniais, tame tarpe ir teniso kortais (aerodromo statinių kompleksą).

Taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais (2022-03-10 patikslinto ieškinio t.2, p.b.l. 184), kad „Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, aerodromai priskirti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybei nuosavybės teise priklausančių įrenginių ir jų priklausinių kategorijai. Tokiam turtui yra taikomas specialus naudojimosi juo ir valdymo režimas. Minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas, nuosavybės teise priklausantys valstybei arba savivaldybėms, įstatymų nustatyta tvarka gali būti perduoti, išskyrus nuosavybės teisių perdavimą, tik nacionalinio saugumo interesus atitinkančiam investuotojui, kuris negali jam perduotų įrenginių ir turto parduoti ar kitaip perleisti kitų asmenų nuosavybėn, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu jais užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Tokiam investuotojui taikomos specialios šiame įstatyme nustatytos atrankos procedūros bei kriterijai. Duomenų, jog VšĮ Druskininkų teniso centras, kuris ginčijama valstybinės žemės nuomos sutartimi įsipareigojo atlikti investicijas į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintį žemės sklypą atitinka šiame įstatyme numatytus kriterijus, nėra.“.

Sutarties sudarymo metu galiojo ne Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas, bet Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas (TAR, 2018-01-23). Įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Vyriausybė vadovaudamasi šio įstatymo 4 priede nurodytu Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašu, nustato, kokie konkretūs įrenginiai ir turtas sudaro nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą. Įstatymo 4 priedo 1 punkto b papunktyje nurodyta tokia nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinti infrastruktūra: tarptautiniuose Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostuose ir tarptautiniame Šiaulių kariniame oro uoste esantys aerodromai, Jonavos aerodromas (Rukloje), Kazlų Rudos aerodromas, Pajuosčio aerodromas, S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas ir Šilutės aerodromas, n papunktyje nurodyta: aerodromai pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą sąrašą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-06-06 nutarime Nr. 558 „Dėl konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašo patvirtinimo“ nurodyta, kad „Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Patvirtinti Konkrečių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą (pridedama).“ Šiuo nutarimu patvirtinto sąrašo 2.14 punkte „Aerodromai pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą sąrašą“ nurodyta: „2.14.1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aviacijos valdybos, esančios adresu Oreivių g. 1, Paluknio k., Paluknio sen., Trakų r. sav., asfaltbetonio kilimo ir tūpimo takas, peronas, orlaivių stovėjimo aikštelės, signaliniai riedėjimo tako žiburiai, vizualaus artėjimo tūptinės sistema, degalų saugykla su įpylimo įranga, orlaivių saugojimo angarai, inžineriniai tinklai.“

Aptarti duomenys patvirtina, kad ieškovė nepagrįstai sprendžia nurodydama, kad Druskininkų aerodromas priskirtas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybei nuosavybės teise priklausančių įrenginių ir jų priklausinių kategorijai.

Minėta, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais (t1, p.b.l. 11-13; t2, p.b.l. 190-192;) nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre Ginčo Sklypo pagrindinės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo duomenys įregistruoti tokie patys, kaip aptartame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakyme Nr. 1P-20-(1.3E.): daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – Kita, žemės sklypo naudojimo būdas – Komercinės paskirties objektų teritorijos.

Teismų praktika nurodo, kad analogiškuose teisiniuose santykiuose, išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai nustatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-02-24 nutartis Nr. e3K-3-33-469/2021; 2021-01-14 nutartis Nr. e3K-3-177-421/2021).

Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas – tai pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir žemės sklypo naudojimo būdas. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, nurodyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 1 punktas). Visa Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti privati, valstybinė ir savivaldybių žemė sudaro Lietuvos Respublikos žemės fondą. Pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį Lietuvos Respublikos žemės fondas skirstomas į: žemės ūkio paskirties žemę; miškų ūkio paskirties žemę; vandens ūkio paskirties žemę; konservacinės paskirties žemę; kitos paskirties žemę (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 3 straipsnis). Žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 16 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnį, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdai nustatomi Vyriausybės nustatyta tvarka. Žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 įgaliojo Žemės ūkio ministeriją kartu su Aplinkos ministerija nustatyti žemės naudojimo būdų turinį.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 3D-830/D1-920 redakcija) patvirtino žemės naudojimo būdų turinio aprašą, pagal kurio 20 punktą komercinės paskirties objektų teritorijose nurodomas žemės sklypų naudojimo būdo turinys - žemės sklypai, skirti viešbučių paskirties pastatams; administracinės paskirties pastatams; prekybos paskirties pastatams; paslaugų paskirties pastatams; maitinimo paskirties pastatams ir sporto paskirties pastatams.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo 4 priede nustatė Patalpų, suformuotų atskirais nekilnojamojo turto objektais, pagrindinę naudojimo paskirtį.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1 –713 patvirtino statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, kuriuo Negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius.

Aukščiau aptartuose teisės aktuose nėra reglamentuota veikla susijusi su aerodromų žemės sklypų skirtų administraciniams pastatams (nagrinėjamos bylos atveju aerodromo administraciniam pastatui su priklausiniais, tame tarpe ir teniso kortais) naudojimo būdu, juose nėra nurodytas sąrašas statinių, kurių statyba tokiuose sklypuose yra negalima, dėl to nėra pagrindo teigti, kad Atsakovas 1, Atsakovas 2, Atsakovas 3 pažeidė kokias nors imperatyvias teisės normas. Nesant imperatyvios teisės normos pažeidimo negali būti svarstomas ir sandorio negaliojimas.

Išdėstytų aplinkybių visuma suteikia pakankamo pagrindo išvadai, kad atsakovas Druskininkų savivaldybės taryba priimdama sprendimą išnuomoti Ginčo Sklypą aukciono būdu ir atsakovas Druskininkų savivaldybės administracija išnuomojęs Ginčo Sklypą aukciono būdu atsakovui VšĮ Druskininkų teniso centras teisės aktų nepažeidė ir 2020 m. sausio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1P-20-(1.3E.) perduota patikėjimo teise į Ginčo Sklypą naudojosi tinkamai, nepažeidžiant imperatyvių teisės aktų reikalavimų.

Dėl reikalavimų panaikinti 2021 m. sausio 8 d. Druskininkų savivaldybės išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-12-210108-00004 statytojui – Atsakovui 3 statyti naują statinį; nutraukti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir laikyti pasibaigusia Druskininkų savivaldybės patikėjimo teisę į Ginčo sklypą ir grąžinti sklypą Atsakovui 4; įpareigoti statytoją Atsakovą 4 savo ir Atsakovo 1 bei Atsakovo 2 lėšomis lygiomis dalimis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti Ginčo sklype pagal 2021 m. sausio 8 d. Druskininkų savivaldybės išduotą statybą leidžiantį dokumentą pastatytus statinius ir atstatyti šį žemės sklypą į pradinę padėtį, buvusią iki 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties tarp Atsakovo 2 ir Atsakovo 3 sudarymo.

Taip pat teismas sprendžia, kad bylos duomenys pagrindžia išvadą, kad Druskininkų savivaldybės administracijos statytojui Atsakovui 3 išduotas 2021 m. sausio 8 d. statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-12-210108-00004 (t1, p.b.l. 58-61;) atitinka konkrečią reikmę pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriai vykdyti (ūkinei komercinei veiklai) valstybinės žemės sklypas perduotas savivaldybei patikėjimo teise, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 1418 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių 12.3. punktą, pagal kurį Nacionalinės žemės tarnybos vadovo įsakyme dėl valstybinės žemės sklypo perdavimo savivaldybei patikėjimo teise nurodoma Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą reikmę atitinkantis konkretus objektas, kuriam statyti (įrengti, tiesti) ir (ar) eksploatuoti valstybinės žemės sklypas perduodamas savivaldybei patikėjimo teise - Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams statyti. Be to svarbu pažymėti, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos į ieškovės paklausimą atsakė 2021-10-14 raštu (t2, p.b.l. 36-41; 106-109;) kuriame nurodyta, kad „ ..patikrinus faktinius duomenis vietoje nustatyta, kad statybos darbus žemės sklype (duomenys neskelbtini)vykdo VšĮ „Druskininkų teniso centras“ pagal UAB „Studija Archispektras“ parengtą projektą „Sporto paskirties pastato (teniso klubo) ir pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini)statybos projektas“, pagal kurį Druskininkų savivaldybės administracija 2021-01-08 išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-12-210108-00004. Patikrinimo metu buvo klojamos trinkelės, formuojami praėjimo takai, vykdomi žemės lyginimo darbai, montuojama lauko terasa apie pastatytą pagalbinio ūkio pastatą, atliekami kiti bendrastatybiniai darbai. Remiantis statybos techniniu reglamentu STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ pastatyti statiniai (teniso klubas, pagalbinio ūkio pastatas ir dvi teniso kortų aikštelės) priskiriamos II grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Remiantis žemės naudojimo būdų turinio aprašu komercinės paskirties objektų teritorijose sporto paskirties pastato statyba galima. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, minimam žemės sklypui aerodromo apsaugos zonos netaikomos. Pažeidimų nenustatyta.“

Atsižvelgiant į tai, kad aptariami reikalavimai yra išvestiniai iš pagrindinių (panaikinti Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. T1-31 ir pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, kurių pagrindų tenkinti nebuvo) teismas sprendžia, kad bylos duomenys nesuteikia pagrindo panaikinti Druskininkų savivaldybės išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-12-210108-00004 statytojui – Atsakovui 3 statyti naują statinį; nutraukti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir laikyti pasibaigusia Druskininkų savivaldybės patikėjimo teisę į Ginčo Sklypą ir grąžinti sklypą Atsakovui 4; įpareigoti statytoją Atsakovą 4 savo ir Atsakovo 1 bei Atsakovo 2 lėšomis lygiomis dalimis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti Ginčo Sklype pagal 2021 m. sausio 8 d. Druskininkų savivaldybės išduotą statybą leidžiantį dokumentą pastatytus statinius ir atstatyti šį žemės sklypą į pradinę padėtį, buvusią iki 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties tarp Atsakovo 2 ir Atsakovo 3 sudarymo, kadangi nurodyti sprendimai ir veiksmai Atsakovų atlikti teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant imperatyvių teisės normų reikalavimų.

Dėl viešo intereso gynimo

Ieškinys pareikštas viešajam interesui ginti, todėl ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad ieškiniu yra ginamas viešasis interesas ir kad jis buvo pažeistas. Pagal Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo (toliau ir – PĮ) 19 straipsnio 1 dalį prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Taigi civilinės bylos, iškeltos pagal prokuroro ieškinį dėl viešojo intereso gynimo, įrodinėjimo dalyką sudaro: (i) aplinkybės, kad ieškinyje nurodytu teisės akto pažeidimu yra pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai; (ii) aplinkybės, kad toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu.

Ieškinyje ieškovas nenurodo aplinkybių, kurių pagrindu kokie nors konkretūs teisės normų pažeidimai, net jei ir būtų nustatyti, atitinka PĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ir gali būti laikomi viešojo intereso pažeidimu. Nors nurodytu formaliu pagrindu ieškinys šioje dalyje negali būti tenkinamas, tačiau teismas pasisako ir dėl viešo intereso gynimo.

Atsakovo 2 pateikti duomenys (t2, p.b.l. 110-127;) patvirtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgyvendindama „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2012–2021 metų programą, patvirtintą 2011 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 389 „Dėl „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2012–2021 metų programos patvirtinimo“, nutarė patvirtinti 2012–2021 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinį veiklos planą. Vyriausybės 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1188 patvirtinti plano tikslai, uždaviniai, priemonės, asignavimai ir įgyvendinančios institucijos. Viena iš priemonių – skatinti užsienio lietuvius tęsti sporto tradicijas – dalyvauti pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Lietuvoje, organizuoti XI pasaulio lietuvių sporto žaidynes, vyksiančias 2021 m. liepos 1-4 d. Druskininkuose (žaidynės organizuojamos kas 4 metus). Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2019 m. birželio 4 d. potvarkiu Nr. 119 sudaryta darbo grupė XI pasaulio lietuvių sporto žaidynėms organizuoti. 2021 m. liepos 1-4 d. Druskininkuose turėjusios vykti XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynės dėl pandemijos buvo nukeltos į 2022-ųjų vasarą. Žaidynės vyko 2022 m. liepos 14–17 dienomis Druskininkuose, kuriose surengta 27 sporto šakų varžybas.

Druskininkų savivaldybei ruošiantis XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynėms buvo formuojama ir vykdoma savivaldybės politika inter alia ir sporto srityse, siūlomos įvairios investicijų pritraukimo priemonės, planuojamos ir organizuojamos miesto investicinių objektų statybos, jų rekonstrukcija, remontas ir priežiūra. Siekiant įgyvendinti parengtą ir patvirtintą XI pasaulio lietuvių sporto žaidynių organizavimo ir įgyvendinimo priemonių planą, be kitų priemonių buvo priimtas Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. T1-31 „Dėl patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“, žemė išnuomota aukciono būdu, sprendimu patvirtintos žemės sklypo nuomos sąlygos, tarp kurių numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja savo lėšomis iki 2021-06-01 įrengti keturis tarptautinius ITF reikalavimus atitinkančius atvirus teniso kortus su sintetinės žolės danga ir kitą būtiną infrastruktūrą, reikalingą objekto eksploatavimui (automobilių stovėjimo aikštelė, takai, tvora, vartai ir kt), bei ne didesnį kaip 200 kv. m dydžio kortų priežiūrai reikalingą pastatą ir ne didesnį kaip 150 kv. m dydžio buitinių paslaugų pastatą, investuojant į teniso kortus ne mažiau kaip 100 000 EUR, taip pat nuomininkas įsipareigojo savo lėšomis iki 2024-06-01 įrengti du tarptautinius ITF reikalavimus atitinkančius uždarus teniso kortus ir oro uosto administracinį pastatą su komercinės paskirties patalpomis.

Atsakovo 3 pateikti padėkos raštai (DOK 29110; DOK 29121;) patvirtina, kad Atsakovo 3 pastatyti teniso kortai skirti viešam naudojimui, į kurortą atvykstantiems svečiams, jame gali sportuoti Druskininkų vaikai, vykti čempionatai, turnyrai.

Druskininkai turi specialų kurorto teisinį statusą (LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 str. 8 d.). Kurortas – įstatymu suteiktas statusas gyvenamajai vietovei, kurioje yra moksliškai ištirtų ir pripažintų gydomaisiais gamtinių gydomųjų veiksnių (mineralinių vandenų, gydomojo purvo, sveikatai palankus mikroklimatas, rekreacinių želdinių, vandens telkinių) ir išplėtota speciali infrastruktūra naudoti šiuos veiksnius gydymo, sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms (LR turizmo įstatymo 2 str. 15 d.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 12 d. nutarimu patvirtintas Reikalavimų kurorto ir kurortinės teritorijos statusui suteikti tvarkos aprašas nustato specialius (padidintus) palyginti su kitomis gyvenamosiomis vietovėmis reikalavimus, kuriuos turi atitikti gyvenamoji vietovė, siekianti įgyti bei išlaikyti kurorto teisinį statusą. Teisės normose nustatyti specialūs (padidinti) reikalavimai, kuriuos turi atitikti ir išlaikyti kurorto statusą siekianti įgyti ar įgijusi gyvenamoji vietovė (savivaldybė), a priori lemia padidintą valstybės ir/ar savivaldybės pastangomis sukurtos specialios kurorto infrastruktūros naudą, kurią gauna tiek kurorto gyventojai ir lankytojai, tiek kurorte ekonominę veiklą vykdantys asmenys.

Teismas kitų Atsakovo 2 ir Atsakovo 3 pateiktų, tačiau neaptartų sprendime argumentų ir faktinių aplinkybių dėl viešojo intereso gynimo neaptarinėja, kadangi laiko aukščiau išdėstytų duomenų pakankamu pripažinti, kad aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas patvirtina, kad ieškiniu ginčijami administraciniai aktai ir sandoriai ne pažeidžia viešąjį interesą, bet viešąjį interesą įgyvendina.

Ieškovei neįrodžius, kad ieškiniu yra ginamas viešasis interesas ir kad jis buvo pažeistas, ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Dėl ieškinio senaties

Atsakovai Druskininkų savivaldybės taryba, Druskininkų savivaldybės administracija, VšĮ Druskininkų teniso centras nurodo, kad ieškinys pareikštas praleidus terminą kreiptis į teismą. Nesant pagrindų atnaujinti praleistą procesinį terminą prašo taikyti ieškinio senatį.

Ieškovas teigia, kad Kauno apygardos prokuratūra, išnagrinėjusi 2021 m. birželio 28 d. prokuratūroje gautą pilietės pareiškimą dėl galimai neteisėto valstybinės žemės sklypo naudojimo, 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Generalinėje prokuratūroje 2021 m. rugsėjo 13 g. gavus pareiškėjos skundą dėl Kauno apygardos prokuratūroje priimto sprendimo (t1, p.b.l. 76-80;) ir nustačius, jog Kauno apygardos prokuratūroje surinktos medžiagos nepakanka sprendimo priėmimui, buvo renkama papildoma informacija ir dokumentai iš įvairių institucijų. Druskininkų savivaldybė 2021 m. rugsėjo 28 d. Generalinei prokuratūrai pateikė informaciją ir dokumentus apie įvykusį Ginčo Sklypo nuomos aukcioną, tarp kurių buvo ir šiuo ieškiniu ginčijamas administracinis aktas - Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. T1-31 Dėl patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos. Druskininkų savivaldybė 2021 m. spalio 8 d. pateikė kitą skundžiamą administracinį aktą - 2021 m. sausio 8 d. Druskininkų savivaldybės išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-12-210108-00004 (t1, p.b.l. 58-61;). Tik surinkus ir įvertinus šiuo dokumentus, buvo galima priimti sprendimą dėl pažeisto viešojo intereso ginčo situacijoje, apsibrėžti ieškinio ribas bei tinkamai suformuluoti reikalavimus. Ieškovė pripažįsta, kad nežymiai praleido terminą (ieškovės nenurodoma kiek konkrečiai) administraciniam aktui ginčyti, tačiau tai ieškovės teigimu negali užkirsti kelio valstybinės žemės nuomos sutarties ir patikėjimo teisės nuginčijimui. Generalinėje prokuratūroje buvo atliekamas papildomas tyrimas, renkama informacija, delsimo požymių nėra, todėl terminas administraciniams aktams - Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimui Nr. T1-31 ir Druskininkų savivaldybės išduotam statybą leidžiančiam dokumentui Nr. LSNS-12-210108-00004 ginčyti atnaujintinas.

Sutikti su ieškovės argumentais teismas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Ieškovės pateiktomis R. K. prašymo dėl galimai pažeisto viešojo intereso tyrimo medžiagomis: Kauno apygardos prokuratūros byla Nr. 16.95-3-45-21 (viso 46 lapai), Generalinės prokuratūros byla Nr. AP – 23492/2021 (viso – 44 lapais) nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu atsisakyta taikyti viešo intereso gynimo priemones. Prokuroras nustatė, kad Ginčo sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, tokie pažeidimai laikyti viešo intereso pažeidimu, tačiau valstybės institucija, kurios veiklos srityje buvo padarytas tesiės aktų pažeidimas (Atsakovas 4) imsis visų įstatymuose numatytų priemonių jiems pašalinti. Atsakovo 4 pareigūnų veiksmuose nebuvo nustatyta galimų valstybinės žemės perleidimo tikslu pasipelnyti požymių. Generalinės prokuratūros prokuroras 2021 m. spalio 27 d. nutarimu panaikino Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą bei nusprendė „spręsti dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo“. Prokuroras sutiko su skundo argumentu, kad Atsakovo 4 įpareigojimas pašalinti teisės aktų pažeidimus, padarytus jo veiklos srityje, neužtikrina privalomų veiksmų atlikimo, o tik tikėtiną bei galimą viešo intereso gynimą. Aptarti nutarimai patvirtina, kad Generalinės prokuratūros prokuroras sutiko su Kauno apygardos prokuratūros prokuroro nutarime faktinių aplinkybių vertinimu ir konstatuota išvada, kad surinktais medžiagos duomenimis nustatytas Ginčo Sklypo naudojimas ne pagal paskirtį bei, kad tokie pažeidimai laikyti viešo intereso pažeidimu. Aptarti duomenys ir aplinkybės suponuoja išvadą, kad prokuroras jau 2021 m. rugpjūčio 11 d. sprendė nustatęs viešo intereso pažeidimą.

Prokuroras be kitų reiškia reikalavimą ir dėl administracinių aktų panaikinimo - Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. T1-31 Dėl patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos; Druskininkų savivaldybės išduoto statybą leidžiančio dokumento.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą dėl administracinio akto nuginčijimo. ABTĮ 30 straipsnio 1,2 dalys nustato, kad pareiškėjo prašymu ieškinio padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai.

Teismų praktika nustato, kad viešojo intereso gynimo termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai tokie duomenys apie viešo intereso pažeidimą turėjo ir galėjo būti surinkti. Taigi prokuroro, kaip ieškovo procesine prasme, veiklai, renkant tokius duomenis, taikomas subjektyvusis kriterijus, t. y. momentas, kai prokuroras gavo pakankamai duomenų, kad yra viešojo intereso pažeidimas, ir yra procesinės prielaidos pateikti ieškinį teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-578/2007; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-177/2010; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-235/2013; 2016 m. liepos 1 d. nutartis Nr. 3K-3-342-686/2016 ir kt.).

Ieškovės pateiktomis R. K. prašymo dėl galimai pažeisto viešojo intereso tyrimo medžiagomis nustatyta, kad prokuroras 2021 m. rugpjūčio 11 d. surinko pakankamai duomenų, kurių pagrindu padarė išvadą, kad pažeistas viešasis interesas. Taigi ieškovė privalėjo kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo per vieną mėnesį, bet ne vėliau, kaip 2021 m. rugsėjo 11 d. Ieškinys pareikštas 2021 m. spalio 27 d. t.y praleidus kreipimosi į teismą procesinį terminą 47 dienomis.

Teismas neturi pagrindo sutikti su prokurorės prašyme atnaujinti praleistą procesinį terminą nurodytais teiginiais: kad procesinis terminas praleistas nežymiai ir, kad Generalinėje prokuratūroje buvo reikalinga atlikti papildomą tyrimą, todėl delsimo požymių nėra. Visų pirma esant įstatymo nustatytam vieno mėnesio procesiniam terminui, šio termino praleidimą 47 dienomis negalima laikyti nežymiu. Visų antra negalima sutikti su ieškovės teiginiu, kad buvo būtina atlikti papildomą tyrimą, nes visi reikalingi duomenys ieškovei buvo pateikti Atsakovo 4 dar 2021 m. rugpjūčio 11 d. Teismas pažymėti, kad prokuroras 2021 m. birželio 28 d., gavęs skundą dėl galimai pažeisto viešojo intereso ir 2021 m. birželio 29 d. pareikalavęs iš Atsakovo 4 pateikti duomenis apie Ginčo Sklypo išnuomavimą, jokių tyrimo veiksmų 42 dienas (nuo 2021-06-30 iki 2021-08-11) neatliko (Kauno apygardos prokuratūros bylos Nr. 16.95-3-45-21 medžiaga). Nors sutinkamai su PĮ 19 straipsnio 3 dalyje suteiktais įgaliojimais prokuroras turėjo galimybę išsireikalauti iš Atsakovo 1, Atsakovo 2, Atsakovo 3 visą reikalingą medžiagą, tame tarpe ir dėl ginčijamo Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. T1-31 Dėl patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės sklypo g. 55, Druskininkuose, nuomos, bei dėl Druskininkų savivaldybės 2021 m. sausio 8 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-12-210108-00004 (svarbu pažymėti, kad apie šių administracinių aktų priėmimą prokuroras turėjo visas galimybes sužinoti ir be atskiro paklausimo, kadangi tokia informacija skelbiama viešai). Išdėstytų aplinkybių visuma suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovė be svarbių priežasčių praleido įstatymo nustatytą vieno mėnesio procesinį terminą kreiptis į teismą ir, nesant pagrindų atnaujinti praleistą procesinį terminą, ieškinio reikalavimams dėl administracinių aktų panaikinimo taikytina ieškinio senatis.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Atmetus ieškinį, teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi (t2, p.b.l. 62-65:) paskirtos laikinosios apsaugos priemonės - sustabdyti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo 2021 m. sausio 8 d. Druskininkų savivaldybės išduoto statybą leidžiančio dokumento galiojimą Nr. LSNS-12-210108-00004, kuriuo statytojui -VšĮ Druskininkų teniso centrui, leista statyti statinius pagal parengtą Sporto paskirties pastato (teniso klubo) ir pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektą - taikytinos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintinos (Lietuvos Respublikos CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės ieškinį patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos atsakovams.

Atsakovė Druskininkų savivaldybės taryba pateikė duomenis (t3, p.b.l. 153-162; t4, p.b.l. 43-41;), kad bylos proceso metu už advokato suteiktas teisines paslaugas sumokėjo viso 5 315,53 Eur. Atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija pateikė duomenis (t3, p.b.l. 153-162; t4, p.b.l. 43-41;), kad bylos proceso metu už advokato suteiktas teisines paslaugas sumokėjo viso 5 084,43 Eur. Atsakovė VšĮ Druskininkų teniso centras pateikė duomenis (t3, p.b.l. 143-151; t4, p.b.l. 67-80;), kad bylos proceso metu už advokato suteiktas teisines paslaugas sumokėjo viso 6 323,93 Eur. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, taip pat suteiktų paslaugų turinį, pobūdį, apimtį, trukmę bei teisinį reglamentavimą teismas prašomas bylinėjimosi išlaidos pripažįsta pagrįstomis, dėl to patirtos išlaidos priteistinos jas apmokėjusiems atsakovams.

Prokuratūros veikla finansuojama iš valstybės biudžeto. Prokuratūra turi išlaidų sąmatą, o prokuratūrai skirtų asignavimų valdytojas yra Generalinis Prokuroras. Atsižvelgiant į nurodytą, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2014 pateiktą aiškinimą dėl CPK 96¹ straipsnio 1 dalies taikymo, šioje byloje bylinėjimosi išlaidos atsakovams priteisiamos iš Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir atlyginamos iš Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų (CPK 96¹ straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 270, 283 ir 399 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, prašymą atnaujinti praleistą procesinį terminą atmesti.

Ieškovės Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Druskininkų savivaldybės tarybai, Druskininkų savivaldybės administracijai, VšĮ Druskininkų teniso centras, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo, valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia bei patikėjimo teisės į valstybinės žemės sklypą nutraukimo ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo atmesti.

Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi paskirtas laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo 2021 m. sausio 8 d. Druskininkų savivaldybės išduoto statybą leidžiančio dokumento galiojimą Nr. LSNS-12-210108-00004, kuriuo statytojui -VšĮ Druskininkų teniso centrui, leista statyti statinius pagal parengtą Sporto paskirties pastato (teniso klubo) ir pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektą - teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti atsakovės Druskininkų savivaldybės tarybos naudai iš Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 5 315,53 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus penkiolika Eur 53 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, šios bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų.

Priteisti atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos naudai iš Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 5 084,43 Eur (penkis tūkstančius aštuoniasdešimt keturis Eur 43 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, šios bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų.

Priteisti atsakovės VšĮ Druskininkų teniso centras naudai iš Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 6 323,93 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus dvidešimt tris Eur 93 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, šios bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.