- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-09
- Bylos Nr.
- 2A-718-544/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- N. V.
- Atsakovas
- J. T.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-718-544/2020
teisėjas Vaidotas Narvidas Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03074-2019-8
2020 m. gruodžio 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. V. ir atsakovės J. T. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-76-1004/2020 pagal ieškovo N. V. ieškinį atsakovei J. T. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui padidinimo bei atsakovės J. T. priešieškinį ieškovui N. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas N. V. prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1427-1051/2017 priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovės J. T. jos nepilnamečiam sūnui K. V., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti periodinėmis išmokomis po 220 Eur, pradedant nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis prašė paskirti ieškovą. Proceso metu ieškovas iš atsakovės priteistino išlaikymo dydį sumažinimo iki 170 Eur per mėnesį.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad šalys bendru prašymu dėl santuokos nutraukimo kreipėsi į teismą, sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią 2017 m. sausio 27 d. sprendimu patvirtino Šiaulių apylinkės teismas. Abiejų sutuoktinių bendru sutikimu jų vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu. Santuokos nutraukimo metu iš atsakovės buvo priteistas išlaikymas mokamomis periodinėmis išmokomis po 25 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Sūnui O. V. (duomenys neskelbtini) sulaukus pilnametystės, teismo sprendimu iš atsakovės jam buvo priteista parama po 170 Eur kas mėnesį. Sūnūs O. V. ir K. V. iki šiol gyvena su juo.
3. Nurodė, kad iš atsakovės priteisto sūnui K. V. išlaikymo kas mėnesį po 25 Eur nebepakanka. Su atsakove iki ieškinio teismui padavimo dienos nepavyko geranoriškai išspręsti klausimo dėl išlaikymo dydžio K. V. pakeitimo (padidinimo). Nuo teismo sprendimo dėl išlaikymo sūnui priteisimo praėjo daugiau negu dveji metai, todėl per šį laikotarpį sūnaus K. V. poreikiai padidėjo, atsirado papildomų išlaidų. Preliminariais skaičiavimais, sūnui per mėnesį reikia skirti apie 440 Eur. Su sūnumis gyvena kaime, suteikia gyvenamąjį plotą, maistą, perka rūbus, avalynę, kitus būtinus daiktus. Jo pajamos negali užtikrinti būtinų vaikui vystytis sąlygų. Pažymėjo, jog sūnui O. V. taip pat padeda, nes jis dirbti kol kas negali. Nors dirba, savo išlaikymui lėšas išleidžia labai taupiai, nes jų faktiškai nebelieka.
4. Atsakovė J. T. teismui pateiktu priešieškiniu prašė: pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimu nustatytą sūnaus K. V. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su vaiko motina; priteisti sūnui K. V. 150 Eur išlaikymą iš ieškovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną; nustatyti K. V. ir jo tėvo N. V. bendravimo tvarką, pagal kurią: 1. Vaiko K. V. tėvas N. V. kas antrą penktadienį po pamokų pasiima sūnų K. V. iš mokyklos ir parveža jį tos pačios savaitės sekmadienį iki 18.00 val. į J. T. gyvenamąją vietą. 2. Metinių švenčių dienomis: per šv. Kalėdas (poriniais metais) N. V. pasiima sūnų K. V. gruodžio 24 d. ir parveža į J. T. gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. vakare iki 18.00 val., per Naujuosius metus (neporiniais metais) N. V. pasiima sūnų K. V. gruodžio 31 d. ir grąžina jį į J. T. gyvenamąją vietą sausio 1 d. vakare iki 18.00 val. 3. Per šv. Velykas (neporiniais metais) N. V. pasiima sūnų K. V. pirmąją šv. Velykų dieną ir grąžina jį į J. T. gyvenamąją vietą antrąją šv. Velykų dieną iki 18.00 val. 4. Per Tėvo dieną N. V. pasiima sūnų K. V. ir tos pačios dienos vakare ir grąžina jį į J. T. gyvenamąją vietą. 5. Per N. V. gimtadienį N. V. pasiima sūnų K. V. ir grąžina jį į J. T. gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare iki 18.00 val. 6. Vasaros atostogų metu N. V. su sūnumi K. V. praleidžia ne mažiau kaip keturias savaites per metus. 7. Šalių sūnui susirgus ar dėl kitų rimtų priežasčių sūnaus ir tėvo susitikimui nustatytu grafiku neįvykus, šios dienos N. V. kompensuojamos kitomis savaitės dienomis abiem šalims jas suderinus iš anksto.
5. Nurodė, kad po šalių santuokos nutraukimo pasikeitė kai kurios faktinės ir teisinės aplinkybės, reikšmingos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties vykdymui, vaikų ir tėvų teisių bei teisėtų interesų realizavimui. Nutraukiant santuoką atsakovė buvo priversta išsikraustyti iš šalių šeimos gyvenamosios patalpos, tačiau vaikai atsakovės sutikimu liko gyventi šeimos gyvenamoje patalpoje su tėvu. Tuo metu ji neturėjo galimybės suteikti vaikams būstą ir sudaryti jiems tinkamas gyvenimo sąlygas. Šiuo metu ji susitvarkė buities ir gyvenimo sąlygas: nuomojasi butą, kur vaikui yra tinkamos sąlygos gyventi kartu. Atsakovės manymu, ieškovas ne visuomet pasirūpina sūnaus K. V. saugumu, tuo tarpu ji rūpinasi tiek vaiko savijauta, tiek ugdymo pasiekimais, nuolat domisi, kaip jam sekasi mokykloje. Taigi, sūnaus K. V. gyvenamosios vietos pakeitimas geriausiai atitiks jo interesus. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove būtų tinkamesnis ir dėl jo saugumo (geriamojo vandens švarumo, vandens telkinio aptvėrimo, šildymo katilo naudojimo), ieškovo elgesio, buitinių gyvenimo sąlygų, dėl gyvenamosios patalpos vietos, atstumo iki ugdymo įstaigos, dėl vaiko nuvykimo į ugdymo įstaigą ir parvykimo iš jos geresnių sąlygų, o taip pat dėl geresnių vaiko buitinių poreikių (rūbų, avalynės įsigijimo, vaistų, vitaminų pirkimo) tenkinimo.
6. Nurodė, kad sutinka, jog nustačius šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ja, vaiko tėvas bendrautų su vaiku lanksčiau ir dažniau, nei teismo sprendimu buvo nustatytas jos ir sūnaus bendravimas. Ji netrukdys ieškovui, o taip pat artimiesiems giminaičiams bendrauti su vaiku, su juo matytis, juo rūpintis. Paaiškino, jog dėl tėvo ūmaus ir griežto būdo sūnus K. V. jo labai bijo, yra didžiulėje jo įtakoje, nedrįsta prieštarauti tėvui, nedrįsta jam pasakoti savo tikrųjų norų ir svajonių, nes tėvui vaiko norai atrodo juokingi. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su mama, turi būti sprendžiamas materialinio išlaikymo po 150 Eur priteisimo iš skyrium gyvenančio tėvo klausimas. Toks išlaikymo dydis nepažeis sūnaus interesų. Atsakovės uždirbamos pajamos yra pakankamos šalių sūnui išlaikyti. Ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei jos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė 2017 m. sausio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1427-1051/2017 dalį dėl nepilnamečio vaiko K. V. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu (Sutarties dėl bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo teisinių pasekmių 4.1. punktas) ir nepilnamečio vaiko K. V. gyvenamąją vietą nustatė su motina J. T. jos gyvenamojoje vietoje. Pakeitė 2017 m. sausio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1427-1051/2017 dalis dėl nepilnamečio vaiko K. V. bendravimo su motina (Sutarties dėl bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo teisinių pasekmių 4.3. – 4.6. punktai) ir pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatė ieškovo N. V. bendravimo su sūnumi K. V. tvarką:
1. Tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitę (porinę), sekmadienį pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) tėvas arba sūnus negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią visiems tinkamą dieną, kuri suderinama bendru motinos ir tėvo sutarimu;
2. Jei į tėvo bendravimo su sūnumi laiką patenka šventinės dienos ar asmeninės šalių ar sūnaus šventės (pvz., gimtadieniai), bendravimo su sūnumi tvarka turėtų būti sprendžiama pagal nustatytą grafiką (pvz., šventės metu sūnui būnant su tuo iš tėvų, kuriam tą dieną numatytas bendravimo su sūnumi laikas), išskyrus nustatant, kad Tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu (pasiimant sūnų ir tos pačios dienos vakare ir grąžina jį motinos gyvenamąją vietą), Motinos dieną ir jos gimtadienio dieną – praleidžia su motina, vaiko gimtadienį – praleidžiant su tėvu poriniais metais (pasiimant sūnų ir tos pačios dienos vakare ir grąžina jį motinos gyvenamąją vietą);
3. Šventės metu sūnui būnant su tuo iš tėvų, kuriam tą dieną nenumatytas bendravimo su sūnumi laikas, kitam iš tėvų turėtų būti kompensuojama ta diena kitu laiku;
4. Visais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos sūnaus bendravimo su tėvu tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 1 parai, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina sūnaus bendravimo tvarkos pakeitimus;
5. Motina perduoda sūnų tėvui su visais daiktais, reikalingais vaikui, įskaitant, bet neapsiribojant apranga, avalyne, mokymo/ugdymo priemonėmis ir kt. Konkrečių perduotinų daiktų sąrašas kiekvieną kartą gali skirtis, priklausomai nuo tam tikrų objektyvių aplinkybių (pvz., nuo metų laiko, ugdymo ar atostogų laikotarpio, paties vaiko poreikių, norų tam tikru metu turėti su savimi konkrečius daiktus ir pan.);
6. Bendravimas su sūnumi atostogų metu: tėvas turi teisę su sūnumi per metus praleisti keturias savaites atostogų. Apie konkretų atostogų laikotarpį tėvas informuoja motiną SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki planuojamų atostogų su sūnumi pradžios. Tėvas atostogoms pasiima sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos ir po atostogų grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą;
7. Metinių švenčių dienomis: per šv. Kalėdas (poriniais metais) tėvas pasiima sūnų gruodžio 24 d. ir parveža į motinos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. vakare iki 18.00 val., per Naujuosius metus (neporiniais metais) tėvas pasiima sūnų gruodžio 31 d. ir grąžina jį į motinos gyvenamąją vietą sausio 1 d. vakare iki 18.00 val.;
8. Per šv. Velykas (neporiniais metais) tėvas pasiima sūnų pirmąją šv. Velykų dieną ir grąžina jį į motinos gyvenamąją vietą antrąją šv. Velykų dieną iki 18.00 val.;
9. Per tėvo gimtadienį tėvas pasiima sūnų ir grąžina jį į motinos gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare iki 18.00 val.;
10. Bendravimo metu nepilnamečiam vaikui susirgus, tėvas nedelsiant apie jo ligą praneša motinai ir susitaria dėl vaiko gydymo eigos;
11. Sūnui susirgus ar dėl kitų rimtų priežasčių sūnaus ir tėvo susitikimui nustatytu grafiku neįvykus, šios dienos tėvui bendru motinos ir tėvo susitarimu kompensuojamos kitomis savaitės dienomis jas suderinus iš anksto.
Teismas taip pat pakeitė 2017 m. sausio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1427-1051/2017 dalį dėl nepilnamečiam vaikui K. V. priteisto išlaikymo iš motinos (Sutarties dėl bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo teisinių pasekmių 5.1. punktas) ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisė iš ieškovo sūnui K. V. išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaiko motiną J. T. Atmetė atsakovės reikalavimus dėl likusios priešieškinio dalies. Priteisė iš ieškovo 4 272,08 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei J. T.
8. Teismas nustatė, kad gimimo liudijimo kopija patvirtina, jog N. V. ir J. V. (T.) yra nepilnamečio vaiko K. V. tėvai. N. V. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur yra deklaruota ir nepilnamečio vaiko K. V. gyvenamoji vieta. J. T. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). N. V. šeimoje yra sūnūs: O. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. V., gim. (duomenys neskelbtini). 2017 m. sausio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1427-1051/2017 buvo panaikintas J. V. (po santuokos paliekant pavardę T.) ir N. V. bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašas Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje ir santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta sutartis dėl bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo teisinių pasekmių. Šalys, atsižvelgdamos į sūnaus K. V. nuomonę, susitarė, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta bus kartu su jo tėvu N. V. (Sutarties 4.1. punktas). Sutarties dėl bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo teisinių pasekmių 4.3. – 4.6. punktuose aptarė J. T. bendravimo su sūnumi K. V. tvarką. Sutarties 5.1. punkte nustatyta, kad nepilnamečių vaikų O. V. ir K. V. išlaikymui mama J. T. moka periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis kiekvienam iš nepilnamečių vaikų po 25 Eur už kiekvieną mėnesį iki kiekvienas iš vaikų sulauks pilnametystės. Šie, kiekvienam vaikui J. T. mokami 25 Eur, yra nustatyti atsižvelgiant į tai, kad tėvo N. V. pajamos ir jam tenkantis santuokoje įgytas turtas, kurio vertė 49 260 Eur, leidžia N. V. ženkliau prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo negu J. T.
9. Iš VĮ „Regitra“ duomenų teismas nustatė, kad N. V. nuosavybe registruota viena 1997 m. gegužės 5 d. pirmos registracijos transporto priemonė (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras duomenimis, N. V. asmeninės nuosavybės teise registruotas 1,6000 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas ir du pagalbinio ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) (su pradėtais statyti statiniais apie 60 000 Eur vertės). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus duomenimis, N. V. draudžiamosios pajamos laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. sudarė vidutiniškai po 1 076,37 Eur per mėnesį. 2019 m. gegužės mėnesį N. V. priskaičiuota 1 466,09 Eur darbo užmokesčio. 2018 m. spalio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8756-1051/2018 ieškovo O. V. ieškinys atsakovei J. T. buvo tenkintas iš dalies iš atsakovės priteistas 120 Eur išlaikymo (paramos) įsiskolinimas, išlaikymas (parama) po 170 Eur nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškovas mokysis, bet ne ilgiau nei jam sueis 24 m. Pateikti rašytiniai duomenys: apie 2018 m. rugsėjo 22 d., 2018 m. spalio 19 d. atliktus 30,10 Eur mokėjimus UAB „TELE2“; 2018 m. gruodžio 7 d., 2019 m. vasario 13 d. atliktus 57,40 Eur ir 73,68 Eur mokėjimus už manogile.lt krepšelį; 2018 m. lapkričio 21 d. atliktą 10 Eur mokėjimą Lietuvos radijo ir televizijos centrui; 2018 m. sausio 3 d., 2018 m. kovo 1 d. atliktus 140 Eur ir 220 Eur mokėjimus už odontologo prekes ir paslaugas; pateikti prekių įsigijimo kasos čekiai.
10. Iš VĮ „Regitra“ duomenų nustatė, kad J. T. nuosavybe registruota viena 2005 m. sausio 11 d. pirmos registracijos transporto priemonė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, J. T. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. L. Nurodyta, jog 2019 m. balandžio 2 d. su J. T. sudaryta 4 kambarių buto nuomos sutartis Nr. 1 (50 Eur nuomos mokestis per mėnesį). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus duomenimis, J. T. draudžiamosios pajamos laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. sudarė vidutiniškai po 565,13 Eur per mėnesį. Pažymoje apie darbo užmokestį pažymėta, jog 2019 m. balandžio mėnesį J. T. išmokėta 877,42 Eur darbo užmokesčio. 2019 m. vasario 4 d. registruotas Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistės tarnybinis pranešimas dėl nesusiklosčiusio 2018 m. gruodžio 24 d. J. T. bendravimo su sūnumi K. V. susitikimo ir bendravimo, pastebėjimų sūnaus atžvilgiu dėl mokslų. Pateikti rašytiniai duomenys: apie 2019 m. gegužės 10 d. atliktą 100 Eur mokėjimą S. L.; 2019 m. gegužės 13 d. atliktą 15,30 Eur mokėjimą SIA FOTO ANGELS; 2019 m. gegužės 21 d. atliktą 19,90 Eur mokėjimą UAB „TELE2“; 2019 m. gegužės 15 d. ir 2019 m. gegužės 24 d. atliktus 40 Eur mokėjimus draudimo bendrovėms; 2019 m. gegužės 23 d. atliktą 19,04 Eur mokėjimą daugiabučio namo savininkų bendrijai; 2019 m. gegužės 23 d. atliktą 25 Eur išlaikymo mokėjimą N. V.; 2019 m. gegužės 23 d. atliktą 3,51 Eur mokėjimą UAB „Šiaulių vandenys“; 2019 m. vasario 24 d. ir 2019 m. gegužės 23 d. atliktus 68,34 Eur ir 25,55 Eur mokėjimus AB „Šiaulių energija“; 2019 m. gegužės 23 d. atliktus 14,25 Eur ir 4,40 Eur mokėjimus UAB „Lietuvos energijos tiekimas“; 2019 m. balandžio 9 d. ir 2019 m. gegužės 23 d. atliktus 50 Eur ir 170 Eur išlaikymo (paramos) mokėjimus O. V.; pateiktos prekių ir paslaugų įsigijimo kasos čekių (sąskaitų faktūrų) kopijos.
11. Pasisakydamas dėl nepilnamečio vaiko K. V. gyvenamosios vietos, teismas atsižvelgė į teismo posėdžio metu 2020 m. kovo 4 d., pasitelkus psichologę J. Š., išklausyto vaiko nuoseklius paaiškinimus, 2019 m. rugpjūčio 1 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistų apklausą atvykus išklausyti jo nuomonės dėl gyvenamosios vietos nustatymo pas mamą. Teismas vertino, jog nepilnamečio noras gyventi su motina yra aiškus ir nuoseklus, su motina vaikas jaučiasi saugiau, ką patvirtina ir atsakovės pateiktos fotonuotraukos. Pažymėjo, kad tėvas N. V. turėtų sutikti, jog dėl to, kad jis neadekvačiai pyksta ant sūnaus dėl nepadarytų kokių tai darbų, yra griežtas, sūnus jaučiasi blogai, o susidariusi įtampa turi neigiamas pasekmes, nes sūnus tėvo nieko neprašo, jo bijo, išsitarė, kad jis yra vaiką nuskriaudęs.
12. Teismas įvertino tai, kad 2019 m. birželio 28 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktu Nr. 6SD-6293 Vaiko teisių apsaugos vyr. specialistai patikrino nepilnamečio K. V. gyvenamosios aplinkos sąlygas (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad tėvas yra sudaręs sūnui sąlygas mokytis bei ilsėti, nes 3 kambarių gyvenamajame name yra visi patogumai, apšildomas būstas kietuoju kuru. K. V. turi atskirą kambarį, kurį dalinasi su broliu O. V. K. V. specialių poreikių neturi, vaikui reikalinga dantų korekcija. Motina, su kuria vaikas pageidauja gyventi, gyvena keturių kambarių bute. Pagal 2019 m. liepos 29 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr. 6SD-3367, Vaikų teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistų buvo patikrintos J. T. gyvenimo sąlygos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pažymėta, jog išsinuomotame bute yra trys kambariai ir virtuvė, yra visi patogumai, kambariai tvarkingi, švarūs (vienas kambarys buvo remontuojamas). Vaikui skirtas vienas kambarys, kuriame tinkamos sąlygos vaikui augti.
13. Teismas, įvertinęs byloje apklaustų liudytojų parodymus, konstatavo, jog, nustačius K. V. gyvenamąją vietą pas motina ir tėvo maksimalią bendravimo tvarką su sūnumi, nenukentės vaiko interesai dėl jo bendravimo su broliu ar seneliais, su kuriais vaiką taip pat sieja emocinis ryšys. Teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovės argumentus dėl vaikui nesaugios aplinkos (geriamojo vandens švarumo, vandens tvenkinio aptvėrimo, šildymo katilo naudojimo) pas ieškovą. Nurodė, kad nustatyti kompetentingų institucijų pažeidimai nebuvo esminiai, kad dėl gyvenamojo būsto konstrukcijų, šildymo sistemos, tvenkinio ar kitų priežasčių vaikui būtų kilusi grėsmė dėl nesaugios aplinkos. Vaikui sudarytos galimybės pasiekti mokymosi įstaigą, grįžti į namus po pamokų, nėra duomenų, kad vaikas dėvi netinkamus rūbus ar avalinę, taip pat vartoja netinkamus vaistus ar kt. Atkreipė dėmesį, jog K. V. yra (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, charakterizuojamas kaip pažangus iš visų dalykų, tačiau skirtingo darbingumo pamokų metu, bendraudamas su klasės draugais uždaras, vengia akių kontakto, tačiau jei nuotaika gera – galima kartu ir pajuokauti. Nėra duomenų apie J. T. netinkamą elgesį ar motinos valdžios nepanaudojimą vaiko atžvilgiu, jos atžvilgiu netaikoma atvejo vadyba. Todėl, atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog ji sūnumi rūpinsis tinkamai. Juolab, kad vaikas sugeba savo nuomonę išreikšti. Šias aplinkybes patvirtino psichologė J. Š. Tuo pačiu teismas pažymėjo, jog teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio sprendimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
14. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės priešieškinio reikalavimus, ieškovo atsiliepimo argumentus, šalių ir atstovų parodymus teismo posėdžio metu, išvadą teikiančios institucijos išvadą, teismo nutartimi jau nustatytą laikiną bendravimo tvarką su atsakove tvarką, vaiko amžių, nustatė ieškovo detalią bendravimo su sūnumi tvarką su tam tikrais apribojimais. Pažymėjo, jog šalys laikiną bendravimo tvarką vykdo tinkamai, išvadą teikianti institucija nėra gavusi skundų dėl netinkamo bendravimo tvarkos vykdymo. Teismo vertinimu, šalys laikinąją bendravimo tvarką prašė pakeisti tik iš esmės ją detalizuojant konkrečiau. Pastebėjo, jog, nors šalių tarpusavio elgesys išlieka konfliktiškas, šalys bendrauja ir rodo pastangas bei supratingumą, todėl jau lanksčiau susitaria ir prisiderina viena prie kitos ir vaiko interesų bei jo poreikių. Todėl teismas iš esmės paliko jau tarp šalių pakankamai nusistovėjusią, teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, įterpdamas tik ieškovo bendravimą su sūnumi jo gimtadienio dieną, atsakovės gimtadienio dieną bei įpareigojimą ieškovui pranešti atsakovei apie vaiko susirgimą (byloje yra duomenų, kad vaikas pakankamai dažnai serga), pakoreguodamas ieškovo pranešimo atsakovei būdą ir laiką iki planuojamų ieškovo atostogų su sūnumi pradžios.
15. Teismas sprendė, kad vaikui yra patogesnis ieškovo sekmadienį pasiėmimas sūnaus iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžinimas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val. dėl jo galimybės iš gyvenamosios vietos pasiimti pagal jo poreikius, norus tam tikrus konkrečius daiktus ir kt. O ir vaiko motina perduoda sūnų tėvui su visais daiktais, reikalingais vaikui, įskaitant, bet neapsiribojant apranga, avalyne, mokymo/ugdymo priemonėmis ir kt. Taip pat ieškovui sugrąžinus vaiką į gyvenamąją vietą, nuo sekmadienio 18.00 val. atsakovė dar turi galimybę patikrinti vaiko tinkamą pasiruošimą pirmadienio užsiėmimams mokykloje.
16. Teismas išaiškino, jog, pasikeitus aplinkybėms, vaiko tėvas ar motina gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos pakeitimo (nustatymo).
17. Spręsdamas klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, teismas nurodė, kad šalių sūnui K. V. yra (duomenys neskelbtini) metų, jis lanko mokyklą, neturi specialiųjų poreikių, yra normalios sveikatos, tik reikalingos priemonės dantų korekcijai. Taigi, K. V. poreikiai gali būti apibūdinti kaip iš esmės vidutinio vaiko normalūs poreikiai. Pažymėjo, jog išlaikymo dydžiui pagrįsti ieškovė nėra sudariusi vaiko poreikiams reikalingų išlaidų suvestinės, tačiau neabejotinai žino vaiko poreikius, pateikė čekius dėl jos vaikui patirtų išlaidų. Be to, atsakovė įrodinėjo mažesnius vaiko poreikius nei ieškovas prašė priteisti. Teismas iš esmės ieškovo nurodomas išlaidas higienos ir sanitarijos priemonėms (apie 10 Eur), kirpyklai (5 Eur), laisvalaikiui (pramogoms, ekskursijoms bei kt.) (35 Eur), telefono pokalbiams (10 Eur), vaiko dalį interneto paslaugų (5 Eur), mokymosi, kanceliarinėms prekėms (apie 15 Eur), vaistams, vitaminams, odontologo paslaugoms (apie 40 Eur), drabužiams, avalynei (apie 50 Eur), nenumatytoms išlaidoms (apie 20 Eur) pripažino pagrįstomis ir protingomis išlaidomis (190 Eur), reikalingomis vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį. Teismas nepagrįstai padidintomis išlaidomis pripažino išlaidas vaiko maistui (apie 100 Eur), maistui mokykloje (apie 40 Eur), transporto išlaidoms (apie 55 Eur), kaupimą atostogoms (apie 30 Eur), vaiko dalį komunalinių mokesčių (25 Eur) (viso 250 Eur) ir jas sumažino iki 110 Eur. Teismas sprendė, jog protingos, pagrįstos ir vaikui per mėnesį reikalingos išlaidos yra 300 Eur. Teismo vertinimu, abu vaiko tėvai turi iš esmės vienodas galimybes teikti vaikui išlaikymą po 150 Eur.
18. Teismas, vertindamas iš ieškovo priteistino išlaikymo dydį, taip pat atsižvelgė į tai, jog, 2017 m. sausio 27 d. teismo sprendimu panaikinant šalių bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašą Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje ir santuoką nutraukus abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinus sutartį dėl bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo teisinių pasekmių, ieškovui N. V. atitekęs santuokoje įgytas turtas, kurio vertė 49 260 Eur, leidžia jam didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo.
19. Teismas, atsižvelgęs į padidėjusius vaiko poreikiams, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekdamas užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgdamas į nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, kad vaikas pusę laiko praleidžia su tėvu ir tuo metu vaiko poreikiais turi tinkamai pasirūpinti atsakovė, taip pat, kad ieškovas, be sūnaus K. V., turi ir kitą išlaikytinį – sūnų O. V., nusprendė visiškai tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimą ir priteisti iš ieškovo išlaikymą sūnui po 150 Eur kiekvieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas laikė, kad, nors vaikas bendrauja su tėvu pusę laiko, tačiau tai nepaneigia pareigos teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad šiuo atveju vaiko motina yra tas asmuo, kuris turi pasirūpinti vaiko higienos ir sanitarijos priemonėmis, kirpykla, laisvalaikiu, telefono pokalbiais, vaiko dalimi interneto paslaugų, mokymosi, kanceliarinėmis prekėmis, vaistais, vitaminais, odontologo paslaugomis, drabužiais, avalyne bei kitomis išlaidomis. Pažymėjo, jog, pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams ir esant ginčui, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
20. Apeliaciniu skundu ieškovas N. V. prašo iš dalies pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimą: atmesti atsakovės J. T. priešieškinio dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui K. V. priteisimo; pakeisti 2017 m. sausio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo dalį dėl nepilnamečiam vaikui K. V. priteisto išlaikymo iš motinos (Sutarties dėl bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo teisinių pasekmių 5.1 punktas) ir nustatyti, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos N. V. ir J. T. savo lėšomis tenkina nepilnamečio sūnaus K. V. poreikius faktinio buvimo pas kiekvieną iš tėvų metu; atmesti atsakovės reikalavimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
21. Nurodo, kad teismas netinkamai paskirstė išlaikymo naštą tėvams, neteisingai nustatė nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo dydį, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus apie šalių turtinę padėtį, pažeidė proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principą, priimdamas sprendimą neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu, todėl netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio nuostatas. Teismas, nustatęs dydį, reikalingą vaiko poreikiams, nustatęs nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina, bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią ieškovas su sūnumi bendrauja vienodą laiką, kaip ir atsakovė (bendravimo su vaiku 50:50 procentų laiko modelis), išlaidų vaiko reikmėms nediferencijavo kaip kasdienių ir patiriamų periodiškai, nevertino išlaidų pasiskirstymo vaiko buvimo pas kiekvieną iš tėvų metu.
22. Teigia, jog teismas nepagrįstai nesiaiškino ir neišskyrė tokių vaiko poreikių, kurie nėra kasdieniai ir patiriami nereguliariai: ortodonto paslaugos dantų korekcijai, gydymo paslaugos, ekskursijos, stovyklos, kitos nenumatytos išlaidos, kurių tenkinimui ieškovas galimai galėtų prisidėti, nesprendė dėl galimybės atsakovei kreiptis į ieškovą dėl papildomų išlaidų kompensavimo jas patyrus ar iš anksto tartis dėl tam tikrų paslaugų ar daiktų pirkimo. Teismo aiškinimas, kad atsakovė turi pasirūpinti vaiko poreikiais buvimo pas tėvą metu, yra neteisingas, nes tuo metu atsakovė ne tik negali objektyviai tenkinti vaiko kasdienių reikmių, bet ir nepatiria didesnių išlaidų maistui, higienai, vaiko laisvalaikiui, kt. Vaiko išlaikymas, skiriamas vaiko poreikiams tenkinti, ir jo vystymuisi užtikrinti, negali sudaryti sąlygų atsakovei gauti papildomų pajamų, ieškovui kompensuojant dalį vaiko poreikių, todėl teismas neturėjo pagrindo kasdieniams nepilnamečio poreikiams iš ieškovo priteisti išlaikymą.
23. Pažymi, jog teismas nevertino aplinkybės, kad nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina, vaiko vardu gaunamas išmokas uzufrukto teise valdo atsakovė. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokama išmoka nepilnamečiam vaikui šiuo metu yra 60 Eur per mėnesį (vaiko pinigai). Todėl atsakovė, tvarkydama valstybės vaikui skiriamą išmoką uzufrukto teise, turi naudoti tam tikslui, kuriam ji skiriama – vaiko poreikiams, nes valstybė šias lėšas skiria vaikui, bet ne atsakovei. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino 60 Eur išmokos vaikui (vaiko pinigų), kaip iš dalies kompensuojančių išlaidas vaiko poreikiams.
24. Tvirtina, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė 2020 m. kovo 4 d. teismo posėdyje teikdama išvadą pritarė, kad nustačius vieno iš tėvų bendravimo tvarką tokią, pagal kurią faktiškai praleidžiamas laikas su nepilnamečiu K. V. būtų vienodas, išlaikymas nepilnamečiam vaikui neturi būti priteisiamas. Taigi, teismas, sprendime nustatęs einamuosius, kasdienius vaiko poreikius ir tėvų prievolę juos tenkinti, nustatęs bendravimo su vaiku 50:50 procentų laiko modelį, neturėjo pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo priteisti dar ir 150 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019 yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (pavyzdžiui, kai yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdienių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą.
25. Nurodo, kad teismas, nustatydamas šalių gaunamas pajamas, nevertino, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad jo pajamos yra sumažėjusios, nesivadovavo duomenimis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, sprendimo priėmimo metu neteisingai nustatė šalių gaunamas pajamas. Ieškovas iš darbo santykių gauna 800 Eur darbo užmokestį, kuris yra mažesnis už atsakovės gaunamų pajamų dydį. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2017 m. sausio 27 d. teismo sprendimu patvirtinus sutartį dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, N. V. atitekęs turtas, kurio vertė 49 260 Eur, leidžia jam ženkliau prisidėti prie vaiko išlaikymo. Šiuo atveju svarbu tai, kad ieškovas dvejus metus savo lėšomis išlaikė sūnų, atsakovė dėl tokio turto pasidalinimo teikė itin mažo dydžio išlaikymą – 25 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, teismas, nustatęs, kad yra pagrindas padidinti išlaikymo dydį sūnui dėl padidėjusių jo poreikių, neturėjo pagrindo vertinti, kad ieškovo galimybės ženkliau prisidėti prie sūnaus išlaikymo yra neribotos laike. Atsakovė yra gavusi kompensaciją iš ieškovo už santuokoje įgyto turto dalį – 18 000 Eur, tačiau ši aplinkybė liko neįvertinta pirmosios instancijos teismo.
26. Teigia, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė dėl savo turtinės padėties turi platesnes galimybes prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Teismas, nustatydamas šalių turtinę padėtį, visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas dirba kitame rajone, į darbą vyksta automobiliu, todėl neišvengiamai patiria išlaidų kurui, kas yra svarbi aplinkybė, apsprendžianti ieškovo ribotą galimybę lygiomis dalimis su atsakove teikti išlaikymą sūnui. Todėl aplinkybių apie ieškovo turtinę padėtį visuma turėjo sudaryti pagrindą teismui nukrypti nuo lygių dalių principo išlaikymo prievolėje.
27. Apeliantas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimu atsakovės naudai. Mano, jog teismas neteisingai nustatė priteistinos sumos dydį, nevertino pagrįstumo, bylos pobūdžio, teisinių paslaugų pobūdžio, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisė atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, dėl kurių priteisimo prašymą atsakovė pateikė po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepagrįstai vertino, kad atidėjus bylos nagrinėjimą atsakovės pateikti duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas atitinka CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatytą atsakovės teisę.
Atsiliepimas
28. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė J. T. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti.
29. Nurodo, kad nesutinka su apeliantu, jog išlaikymas iš vaiko tėvo (ieškovo) apskritai neturėjo būti priteistas, kadangi tai prieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms apie šalių vaikams abiejų tėvų teiktą ir ieškovo gautą išlaikymą bei kitokią turtinę naudą. Mano, jog tenkinus jos (atsakovės) apeliacinį skundą, ieškovo apeliacinis skundas – ta jo dalis, kuria ieškovas prašo sumažinti priteistą išlaikymą dėl tėvų bendravimo su vaiku pagal formulę „50:50“ – atmestinas tuo pagrindu, jog nebelieka atsakovo nurodomo apeliacijos dalyko. Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, vaiko ir jo tėvo (ieškovo) bendravimo trukmė sutrumpėtų, taigi, ieškovas net teoriškai nebegalėtų patirti jokių su tuo susijusių išlaidų.
30. Pažymi, jog, vertinant paties apelianto (ieškovo) nurodomus ir byloje įrodinėtus faktinius argumentus apie vaiko poreikius (nuolatinis psichologo poreikis, odontologo paslaugų poreikis ir kt.) akivaizdu, kad teismo nustatytas vaiko poreikių dydis – 300 Eur yra minimalus, negali būti laikomas pernelyg dideliu, todėl pusę šios sumos – 150 Eur kas mėnesį ieškovas mokėti privalo, ši suma pagal jo turtinę padėti nėra pernelyg didelė. Be to, vaiko poreikiai negali pasikeisti dėl to, kad buvo pakeista vaiko ir tėvų bendravimo tvarka, todėl ieškovo pozicija laikytina nenuoseklia ir prieštaringa. Pats ieškovas teikė parodymus apie vaiko poreikius (440 Eur kas mėnesį + „vaiko pinigai“, mokami valstybės), tuo tarpu apeliaciniame skunde pateikiamo nuomonės pakeitimo dėl vaiko poreikių sumažėjimo ieškovas niekaip nepaaiškina ir nenurodo, kodėl pasikeitė jo pozicija. Apeliantas nenurodo, kurių iš jo nuosekliai įrodinėtų vaiko poreikių tenkinti nebereikia. Atsakovės manymu, visos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šalių sūnaus poreikiams reikalingos išlaidos sudaro ne mažiau kaip 300 Eur kas mėnesį, o ½ dalį šios minimalios būtinos išlaikymo sumos privalo ir išgali teikti ieškovas.
31. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, pateikti duomenys ir įrodymai apie jas atitinka CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatytą atsakovės teisę susigrąžinti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
32. Apeliaciniu skundu atsakovė J. T. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimo dalį dėl ieškovo N. V. ir sūnaus K. V. bendravimo tvarkos ir šią dalį išdėstyti taip: pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1427-1051/2017 dalį dėl nepilnamečio vaiko K. V. bendravimo su motina (Sutarties dėl bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo teisinių pasekmių 4.3 – 4.6 punktai) ir pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti ieškovo N. V. bendravimo su sūnumi K. V. tvarką:
1. Vaiko K. tėvas N. V. kas antrą penktadienį po ugdymo užsiėmimų pasiima sūnų K. V. iš mokyklos ir parveža jį tos pačios savaitės sekmadienį iki 18 val. į J. T. gyvenamąją vietą.
2. Metinių švenčių dienomis: per šv. Kalėdas (poriniais metais) N. V. pasiima sūnų K. gruodžio 24 d. ir parveža į J. T. gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. vakare iki 18 val., per Naujuosius metus (neporiniais metais) N. V. pasiima sūnų K. gruodžio 31 d. ir grąžina jį į J. T. gyvenamąją vietą sausio 1 d. vakare iki 18 val.
3. Per šv. Velykas (neporiniais metais) N. V. pasiima sūnų K. pirmąją šv. Velykų dieną ir grąžina jį į J. T. gyvenamąją vietą antrąją šv. Velykų dieną iki 18 val.
4. Per Tėvo dieną N. V. pasiima sūnų K. ir tos pačios dienos vakare ir grąžina jį į J. T. gyvenamąją vietą.
5. Per N. V. gimtadienį N. V. pasiima sūnų K. ir grąžiną jį į J. T. gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare iki 18 val.
6. Vasaros atostogų metu N. V. su sūnumi K. praleidžia ne mažiau kaip keturias savaites per metus, įspėdamas vaiko motiną J. T. apie būsimą atostogų laikotarpį SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki planuojamų atostogų pradžios. Tėvas atostogoms pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą.
7. Šalių sūnui susirgus ar dėl kitų rimtų priežasčių sūnaus ir tėvo susitikimui nustatytu grafiku neįvykus, šios dienos N. V. kompensuojamos kitomis savaitės dienomis abiem šalims jas suderinus iš anksto.
8. Bendravimo metu nepilnamečiam vaikui susirgus, tėvas nedelsiant apie jo ligą praneša motinai ir susitaria dėl gydymo eigos.
9. Visais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje šiuo sprendimu numatytos sūnaus bendravimo su tėvu tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus vienai parai, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina sūnaus bendravimo tvarkos pakeitimus.
Žemesnės instancijos teismas
33. Nurodo, kad, priimdamas sprendimo dalį dėl vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo tarpusavio bendravimo, teismas ignoravo vaiko norą daugiau praleisti laiko su mama, o tuo pačiu ignoravo ir vaiko interesus, nes vaikas savo norą motyvavo, argumentavo, jį pagrindė. Teismas visiškai nevertino vaiko nuomonės vaiko ir tėvo bendravimo klausimu ir nenurodė, kodėl vaiko nuomonė teismui nėra svarbi. Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo teismas konstatavo, jog nepilnametis vaikas sugeba išreikšti savo nuomonę klausimais, kurie su juo susiję, ir kad šią nuomonę aiškiai išreiškė. 2020 m. kovo 4 d. teismo posėdyje vaikas K. V. buvo išklausytas ir tyliai, nedrąsiai, bet neabejodamas, gana tvirtai ir aiškiai išreiškė savo nuomonę visais klausimais, atsakė į jam užduodamus teismo, psichologės ir šalių klausimus.
34. Pažymi, jog ypač svarbu, kad vaikui buvo užduotas klausimas apie bendravimo su tėvu tvarką, kokią ir nustatė teismas skundžiamu sprendimu. Paklaustas, ar jį tenkiną dabartinis laikinas bendravimas, gyvenant po savaitę pas kiekvieną iš tėvų, ir jeigu ne – kas yra negerai, vaikas pasakė, jog dabar yra geriau, nei anksčiau, nes pas mamą daugiau pabūna. Paklaustas, ar vaikui tinka taip, kaip yra dabar (50 procentų laiko su mama ir 50 – su tėčiu), ar jis norėtų kaip nors kitaip, vaikas atsakė, jog norėtų kitaip, norėtų pas mamą daugiau praleisti laiko, o pas tėtį tik kartais. Tuo tarpu teismas neatsižvelgė į vaiko nuomonę, kuri yra svarbi ir laikytina prioritetiniu įrodymu, nenustatė, ar vaiko nuomonė prieštarauja jo interesams. Taigi, teismas, priimdamas sprendimą, įvertino ne visus byloje esančius įrodymus ir padarė klaidą. Vaiko nuomonė bendravimo su tėvu tvarkos klausimu yra aiški ir nedviprasmiška: vaikui netinka bendravimas po lygiai su kiekvienu iš tėvų. Vaikas nori ne tik nuolat gyventi su mama, bet nori, kad tai būtų ir jo pagrindinių interesų ir didžiausios dalies laiko leidimo vieta.
35. Nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pernelyg ilgas vaiko ir tėvo bendravimas – toks, koks yra nustatytas skundžiamu teismo sprendimu, prieštarauja ne tik vaiko norams, bet ir jo interesams. Vaikas skundėsi, kad pas tėvą jis yra alkanas, jam nepakanka maisto, pas tėvą jam šalta. Visos šios aplinkybės, vaiko interesų neatitinkančios gyvenimo, buities, mitybos sąlygos atsakovei buvo žinomos: savo paaiškinimu, procesiniais dokumentais dar iki vaiko apklausos jas įrodinėjo teikiamais įrodymais. Todėl toks elementariausių, gyvybiškai svarbių poreikių neužtikrinimas negali būti paliekamas be dėmesio ir ignoruojamas kaip faktiškai ir teisiškai nereikšmingas. Nors teismas atmetė atsakovės argumentus apie nesaugią namų aplinką kaip neįrodytus, tačiau vis tik buvo nustatytas teisiškai reikšmingas faktas, jog vaikui tėvo namuose yra šalta.
36. Apeliantės vertinimu, vaikų laisvalaikio praleidimas, į kurį ieškovas juos įtraukia naudojant metalo ieškiklius, yra nelegali veikla, todėl mažametis šalių vaikas negali būti skatinamas ja domėtis, nepriklausomai nuo to, kad tai yra tėvo pomėgis. Byloje liudytoja apklausta vaiko K. V. ugdymo įstaigos kuratorė M. U. parodė, kad vaiko mama daugiau domisi jo ugdymo pasiekimais, reaguoja į pastabas, kai vaiko ugdymo rezultatai yra pablogėję, kad vaikas, ištikus bėdai, prašo kviesti mamą ir nekviesti tėvo, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta; atsakovės pateikti įrodymai (išrašai iš TAMO dienyno) patvirtina, jog vaikas (tuo metu, kai jo gyvenamoji vieta buvo su tėvu ir bendravimas su motina buvo minimalus – tik kas antrą savaitę) dažnai būna nepasiruošęs pamokoms, neturi reikmenų, neatlikęs užduočių. Vertinant vaiko formalųjį ugdymą, jo pasiekimus, akivaizdu, jog vaiko interesais būtina nustatyti, kad vaikas su motina praleis daugiau laiko nei su tėvu. Bylos duomenimis, brolis O. studijuoja aukštojoje mokykloje Kaune ir namo grįžta tik savaitgaliais, taigi, ir šiuo (ugdymo) aspektu vertinant, vaiko ilgesnis laiko praleidimas su mama geriau atitiktų jo interesus.
37. Nurodo, kad atsakovės įrodinėjamas aplinkybes apie sūnaus baimes, požiūrį į tėvą vaikas patvirtino teisme, taigi, nėra pagrindo manyti, jog vaikas kalbėjo neapgalvotai, spontaniškai ar kad jo nuomonė susidarė dėl bendravimo su tėvu betarpiškai prieš pat apklausą. Tokie vaiko ir tėvo santykiai stebimi jau senokai, todėl teismas, nustatydamas, kad faktiškai vaiko gyvenamoji vieta bus ir pas tėvą, ir pas mamą (50:50), kad bendraujama bus po lygiai, neatsižvelgė į tai, jog vaikui toks bendravimas yra žalingas ir neatitinka vaiko interesų. Byloje esantys duomenys, kurių neneigia abi šalys, patvirtina, kad vaikas yra labai jautrus, turintis didelių bendravimo, kitokių psichologinių problemų, turi baimių, o byloje ieškovo iniciatyva apklaustas psichologas A. N. net nurodė, jog vaikas turėjo nuolat, beveik nuo gimimo lankytis pas psichologus. Ši aplinkybė patvirtina, kad vaiko psichologinė aplinka, jo poreikis į saugumą, teisė į visapusiškai saugią aplinką negali būti teismo atmestas kaip nepagrįstas. Vaiko siekis didžiąją laiko dalį praleisti saugioje, visapusiškai sveikoje aplinkoje yra teisėtas, todėl teismas privalo šį siekį įgyvendinti.
38. Pažymi, jog šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės padėjo vaikui ir tėvams mažiausiai skausmingai, laipsniškai keičiant vaiko gyvenimo, buities sąlygas, įpročius pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su motina. Nustatytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis teismas sudarė sąlygas įsitikinti, ar ilgesnis laiko praleidimas su motina ir trumpesnis laiko praleidimas su tėvu nepažeis vaiko ir jo tėvų teisių bei teisėtų interesų. Vaiko apklausos metu 2020 m. kovo 4 d. teismo posėdyje pagal naują bendravimo tvarką, nustatytą 2020 m. sausio 17 d. teismo nutartimi, šalys ir vaikas bendravo beveik du mėnesius, todėl vaikas galėjo įsitikinti šios bendravimo tvarkos pranašumais ir trūkumais. Vaikas kaip tik ir nurodė, kad tokia tvarka yra geresnė, nei buvęs minimalus bendravimas su mama, tačiau nėra tinkama, nes su mama reikėtų praleisti daugiau laiko ir to nori vaikas. Be to, išvadą teikianti institucija, kurios neobjektyvumo požymių nenustatyta, pateikė byloje išvadą dėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo pagal atsakovės priešieškinio reikalavimus, nurodydama, jog būtent toks bendravimas su vaiku geriausiai atitiks K. V. interesus.
Atsiliepimas
39. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
40. Nurodo, kad teismo sprendimu nustatyta ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka nustatyta tinkamai taikant ir aiškinant materialinės ir procesinės teisės normas, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, įvertinus aktualias aplinkybes, todėl nepažeidžia nepilnamečio K. V. interesų ir neturi būti keičiama. Savo nuomonę dėl pasirinkimo gyventi su motina nepilnametis vaikas išsakė apklausiamas 2020 m. kovo 4 d. teismo posėdyje, ieškovas gerbia sūnaus pasirinkimą ir norą pakeisti gyvenamąją vietą ir gyventi kartu su motina. Tačiau šiuo atveju atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl sūnaus baimės, pasakant savo nuomonę dėl noro gyventi su mama, naudojami emociniam įspūdžiui sutvirtinti, kurie nepakeičia teisinio ir faktinio pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo.
41. Tvirtina, jog byloje nepateikta duomenų, kad tėvas netinkamai vykdytų tėvo valdžią, nesirūpintų sūnumi. Pačios atsakovės paaiškinimai teisme, procesiniuose dokumentuose išsakyti argumentai dėl ieškovo nesirūpinimo vaiko poreikiais, mokymosi aplinka, vaiko emocine ir fizine gerove yra atsakovės siekis sumenkinti ieškovo dalyvavimą vaiko gyvenime, kuris motinos perduodamas vaikui, atsakovei konkuruojant su tėvu. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovo pomėgis domėtis senovine technika, daiktais, jų ieškoti, rinkti, nereiškia draudžiamos nelegalios veiklos. Tai, kad ieškovo aplinkoje vaikas įtrauktas domėtis sportu, senovine technika, kartingais, su tėvu dalyvauja antikvarinės technikos renginiuose, senelis įtraukė vaiką domėtis istorija, kaip tik patvirtina, jog vaikas yra visapusiškai ugdomas.
Šalies argumentai
42. Ieškovo manymu, atsakovė apeliaciniame skunde itin sureikšmino savo indėlį dėl sūnaus mokymosi pasiekimų. Atsakovei ginčijant vaiko ir tėvo bendravimą 50:50 proporcijomis, pastaroji neargumentuoja, kaip pagal apeliaciniu skundu prašomą nustatyti ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką būtų užtikrinamas nepilnamečio K. V. bendravimas su broliu O. V. bei emociškai reikšmingais vaikui seneliais (tėvo tėvais), kurie betarpiškai dalyvauja vaiko gyvenime ir su kuriais yra susiformavęs artimas emocinis ryšys.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
43. Apeliaciniai skundai atmetami.
44. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
45. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui padidinimo bei iš dalies tenkintas atsakovės priešieškinys dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir išlaikymo jam priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
46. Apeliaciniu skundu ieškovas N. V. skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jo sūnaus K. V. išlaikymui priteista po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, bei sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Skundą argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepasisakė dėl ieškovo su vaiku praleidžiamo laiko įtakos priteistino iš ieškovo išlaikymo dydžiui, nevertino, kad buvimo pas ieškovą metu nepilnamečio K. V. poreikiams išlaidos maistui, transportui, higienai, kirpyklai, laisvalaikiui, mokymosi priemonėms, kanceliarinėms priemonėms, interneto paslaugoms, vitaminams, drabužiams, avalynei, komunaliniams mokesčiams yra kasdienės ir neišvengiamos, nepilnametis vaikas visą savaitę gyvena tėvo namuose, vyksta į mokyklą ir iš jos, ruošia pamokas, leidžia laisvalaikį. Vaiko poreikius maistui, higienai, transportui, laisvalaikiui, avalynei, rūbams, komunaliniams mokesčiams ir kt. ieškovas turi tenkinti vaiko buvimo pas tėvą metu, todėl ieškovo išlaikymo prievolė neturėtų atsirasti. Ieškovo teigimu, 2020 m. kovo 4 d. posėdyje teismas baigė bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas pateikė 2020 m. kovo 17 d., todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovės naudai neturėjo būti priteistos. Atsakovė pateiktame apeliaciniame skunde teigia, jog nėra pagrindo laikyti teisėta ir pagrįsta teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta nauja ieškovo N. V. ir šalių sūnaus K. V. bendravimo tvarka, todėl teismo sprendimas keistinas, o atsakovės priešieškinis tenkintinas visiškai, nustatant tokią sūnaus ir tėvo bendravimo tvarką, kokios prašė atsakovė savo priešieškinyje. Atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai įvertinęs vaiko poreikius ir interesus dėl jo gyvenamosios vietos, išlaikymo, suklydo spręsdamas klausimą dėl skundžiamos sprendimo dalies (dėl vaiko ir tėvo bendravimo), netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias skyriumi gyvenančių tėvų ir vaiko bendravimą, o taip pat kasacinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nepilnamečių vaikų ir jų tėvų bendravimo klausimais, pažeidė pagrindinius šio bendravimo principus, vaiko interesų prioriteto principą, taip padarė CPK 330 straipsnyje numatytą teisės pažeidimą, kuris įgalina apeliacinės instancijos teismą sprendimą pakeisti.
47. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl jų dar kartą nekartoja, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
48. Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. birželio 19 d. sprendimu, spręsdamas dėl vaiko K. V. bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu, pažymėjo, jog, nors šalių tarpusavio elgesys išlieka konfliktiškas, šalys bendrauja ir rodo pastangas bei supratingumą, todėl jau lanksčiau susitaria ir prisiderina viena prie kitos ir vaiko interesų bei jo poreikių. Atsižvelgdamas į tai, teismas iš esmės paliko jau tarp šalių pakankamai nusistovėjusią, teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, įterpdamas tik ieškovo bendravimą su sūnumi jo gimtadienio dieną, atsakovės gimtadienio dieną bei įpareigojimą ieškovui pranešti atsakovei apie vaiko susirgimą, pakoreguodamas ieškovo pranešimo atsakovei būdą ir laiką iki planuojamų ieškovo atostogų su sūnumi pradžios. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad vaiko noras daugiau laiko praleisti su mama visiškai atitinka vaiko interesus, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas kitokį sprendimą, pažeidė prioritetinį vaiko interesų principą, priėmė šioje dalyje prieštaringą ir nenuoseklų sprendimą.
49. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir nuolatinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018). Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymo nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Pažymėtina, jog ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).
50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).
51. Teisėjų kolegija, įvertinusi susiklosčiusią faktinę situaciją visų byloje esančių įrodymų kontekste, sprendžia, jog, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, nustatęs tokią ieškovo bendravimo su sūnumi K. V. tvarką, nepažeidė nepilnamečio vaiko interesų, nenukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl bendravimo tvarkos keisti taip, kaip pageidauja atsakovė, nėra teisinio pagrindo. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas sprendime pakankamai nuosekliai išanalizavo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, susijusius su nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimu ir bendravimo su juo tvarkos nustatymu, įvertindamas tai, ar vaiko nuomonė neprieštarauja jo interesams. Teismas sprendime pažymėjo dėl vaiko gebėjimo išsakyti savo nuomonę, vadovavosi psichologės J. Š. paaiškinimu. Nors teismas dėl psichologo A. N. pažymos ir jo paaiškinimų teisme nurodė, kad negali besąlygiškai remtis pažymoje pateikta informacija dėl galimai per trumpo šio specialisto bendravimo su vaiku, tačiau akivaizdu, jog ir šis liudytojas patvirtino glaudų vaiko ryšį tiek su tėčiu, tiek su mama.
52. Sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
53. Nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta aplinkybe, jog, išklausius vaiko nuomonę, teismo vidiniu įsitikinimu, ją galėjo įtakoti ir tėvų skyrybų procesas bei ieškovo elgesys su atsakove, nes šalių tarpusavio bendravimas iki šiol įtemptas ir komplikuotas. Šią išvadą patvirtina byloje pateiktas ilgo laikotarpio šalių susirašinėjimas trumposiomis SMS žinutėmis įvairiais klausimais. Priimdamas sprendimą teismas atsižvelgė ir į teismo nutartimi jau nustatytą laikiną bendravimo su atsakove tvarką, vaiko amžių, vertino, kad šalys laikiną bendravimo tvarką vykdo tinkamai, išvadą teikianti institucija nėra gavusi skundų dėl netinkamo bendravimo tvarkos vykdymo, pažymėjo, jog, nors šalių tarpusavio elgesys išlieka konfliktiškas, šalys rodo pastangas, bendrauja, lanksčiau prisiderina viena prie kitos ir vaiko interesų bei jo poreikių. Apeliantė šių teismo išvadų neginčija, todėl teisėjų kolegijai nėra pagrindo vaiko nuomonės susiformavimą šalių tarpusavio konfliktiškų santykių kontekste vertinti kitaip.
54. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, jog pernelyg ilgas vaiko ir tėvo bendravimas, t. y. toks, koks yra nustatytas skundžiamu teismo sprendimu, prieštarauja vaiko norams ir jo interesams: vaikas skundėsi, kad pas tėvą jis yra alkanas, nepakanka maisto, šalta ir pan.; teismas netinkamai ištyrė įrodymus, susijusius su gyvenamojo namo rekonstrukcija, nepagrįstai konstatavo, kad nėra duomenų apie tai, kad vaikui tėvo gyvenamojoje vietoje, kur 50 procentų laiko praleis vaikas, yra saugu. Tai paneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kuriomis nėra pagrindo abejoti, jog 2019 m. birželio 28 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktu Vaiko teisių apsaugos vyr. specialistai patikrino nepilnamečio K. V. gyvenamosios aplinkos sąlygas (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad tėvas yra sudaręs sūnui sąlygas mokytis bei ilsėti, nes 3 kambarių gyvenamajame name yra visi patogumai, apšildomas būstas kietuoju kuru, K. V. turi atskirą kambarį, kurį dalinasi su broliu O. V. Kaip pažymėjo teismas, nustatyti kompetentingų institucijų pažeidimai nebuvo esminiai, kad dėl gyvenamojo būsto konstrukcijų, šildymo sistemos, tvenkinio ar kitų priežasčių vaikui būtų kilusi grėsmė dėl nesaugios aplinkos; vaikui sudarytos galimybės pasiekti mokymosi įstaigą, grįžti į namus po pamokų, nėra duomenų, kad vaikas dėvi netinkamus rūbus ar avalinę, taip pat vartoja netinkamus vaistus ar kt.
55. Priešingai apeliantės teiginiams, bylos duomenys nepatvirtina, kad ieškovas netinkamai įgyvendina tėvo valdžią, nesirūpina vaiku, kad vaiko bendravimas su tėvu neatitinka vaiko interesų. Pastebėtina, jog apeliantė skundą dėl atsakovo gyvenamosios aplinkos grindžia aplinkybėmis, kurios taip pat egzistavo ir šalims gyvenant santuokoje (gyvenamojo namo rekonstrukcija, būsto šildymo sąlygos ir pan.), tačiau, Šiaulių apylinkės teismui priimant 2017 m. sausio 27 d. sprendimą dėl bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo panaikinimo, ji neprieštaravo vaiko gyvenamosios vietos nustatymui kartu su tėvu. Pritartina ieškovo pozicijai, jog atsakovės susirašinėjimas su sūnumi SMS žinutėmis, liudytojų parodymai, atsakovės paaiškinimai patvirtina, kad motinos ryšys su sūnumi grindžiamas pataikavimu, nuolaidžiaujančia meile. Tuo tarpu vaikas tėvą mato kaip griežtą, piktą, reiklų, pas kurį prioritetas teikiamas vaiko savarankiškumui, drausmei, atsakomybei, nes ieškovas reikalauja laikytis režimo, pareigų namuose (išsiurbti, susitvarkyti kambarį, prižiūrėti gyvūnus, savarankiškai ruošti pamokas), riboja kompiuterio, telefono naudojimą. Teisėjų kolegijos nuomone, apskritai vaiko priešinimasis tėvo griežtumui, reikalavimams laikytis dienotvarkės, savarankiškumo ugdymui negali būti vertinami kaip prieštaraujantys vaiko interesams, dėl to būtų reikalinga siaurinti tėvo ir vaiko bendravimo tvarką pagal atsakovės reikalavimus. Be to, nors atsakovė nurodo, kad reiškia susirūpinimą vaiko ugdymo pasiekimais, nes būdamas pas tėvą jis dažnai būna nepasiruošęs pamokoms, neturi reikmenų, neatlikęs užduočių, liudytoja (kuratorė) M. U. paaiškino apie pakankamai gerus K. V. mokslo pasiekimus, pažangumą, lankomumą, paaiškino, jog abu tėvai dalyvauja vaiko auklėjime.
56. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog, nustačius K. V. gyvenamąją vietą pas motiną ir tėvo maksimalią bendravimo tvarką su sūnumi, nenukentės vaiko interesai dėl jo bendravimo su broliu ar seneliais. Byloje yra nustatyta, kad nepilnametis K. V. palaiko ryšius su seneliais, ieškovo tėvais, pas juos lankosi po pamokų, pietauja, ruošia pamokas. Byloje apklaustas psichologas A. N. nurodė, kad K. su broliu sieja emocinis ryšys, brolis O. yra geriausio draugo, mokytojo vaidmenyje, yra pavyzdys K. Psichologė J. Š. taip pat nurodė, kad brolis O. yra svarbus K. ir todėl yra svarbūs tėčio namai. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė taip pat pabrėžė svarbą išlaikyti vaiko ryšius su broliu, seneliais. Tokiu būdu, akivaizdu, jog pakeitus teismo sprendimą ir nustačius atsakovės prašomą ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką, nebūtų užtikrinamas nepilnamečio K. V. bendravimas su jam artimais ir svarbiais asmenimis.
57. Pažymėtina, jog vaiko norą reikėtų vertinti kitų vaiko interesams svarbių veiksnių (vaiko santykių su kiekvienu tėvu, jų šeimos nariais glaudumą; galimybių užtikrinti bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, seneliais; tėvų materialinės padėties; vaiko gyvenimo stabilumo; tėvų bendradarbiavimo, geranoriškumo, sprendžiant su vaikus susijusius klausimus) kontekste. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę. Tuo tarpu į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai, kaip minėta, vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-916/2016). Atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino vaiko ir jam artimų asmenų ryšių stabilumą, susiformavusią gyvenimo aplinką.
58. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje iš esmės padėjo vaikui ir tėvams mažiausiai skausmingai, laipsniškai keičiant vaiko gyvenimo ir buities sąlygas, įpročius, pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją kartu su motina; teismo nustatyta bendravimo tvarka yra tinkama tik ieškovui, bet neatitinka vaiko interesų ir jiems prieštarauja. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartimi nustatytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis sudarytos sąlygos atsakovei plačiai bendrauti su sūnumi padėjo stiprinti vaiko prisirišimą prie motinos ir padidino tikimybę dėl vaiko pasirinkimo gyventi kartu su atsakove. Tačiau artimesnių, intensyvesnių motinos ir sūnaus santykių sukūrimas negali sudaryti prielaidų vertinti, kad ieškovo bendravimas su sūnumi neatitinka vaiko interesų ir netgi jiems prieštarauja.
59. Teisėjų kolegija, vertindama ieškovo pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog tai, kad teismas nusprendė, jog vaikas bendrauja su tėvu puse laiko, nepaneigia tėvo pareigos teikti išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis.
60. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
61. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Vienas iš veiksnių, į kurį turi būti atkreipiamas dėmesys sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, yra tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku.
62. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), tiek ieškovas, tiek atsakovė faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Apelianto teigimu, šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš jo iš esmės reiškia jo teisių ir pareigų disbalansą. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys, jog vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik einamosiomis kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų. Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką, be kita ko, aiškiai nurodė, jog motina perduoda sūnų tėvui su visais daiktais, reikalingais vaikui, įskaitant, bet neapsiribojant apranga, avalyne, mokymo/ugdymo priemonėmis ir kt.; konkrečių perduotinų daiktų sąrašas kiekvieną kartą gali skirtis, priklausomai nuo tam tikrų objektyvių aplinkybių (pvz., nuo metų laiko, ugdymo ar atostogų laikotarpio, paties vaiko poreikių, norų tam tikru metu turėti su savimi konkrečius daiktus ir pan.). Be to, neginčytina, kad vaiko motina yra tas asmuo, kuris turi pasirūpinti vaiko higienos ir sanitarijos priemonėmis, kirpykla, laisvalaikiu, telefono pokalbiais, vaiko dalimi interneto paslaugų, mokymosi, kanceliarijos priemonėmis, vaistais, vitaminais, odontologo paslaugomis, drabužiais, avalyne bei kitomis išlaidomis. Tokiu būdu akivaizdu, jog išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo suponuoja iš motinos, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriai pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu.
63. Pažymėtina, kad vaiko maitinimas tuo metu, kai vaikas leidžia laiką pas tėvą, laisvalaikio leidimas yra išlaidos, kurias ieškovas privalo papildomai patirti ir kurias lygiai taip pat patiria ir atsakovė, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nesiaiškino ir neišskyrė tokių vaiko poreikių, kurie nėra kasdieniai ir patiriami nereguliariai: ortodonto paslaugos dantų korekcijai, gydymo paslaugos, ekskursijos, stovyklos, kitos nenumatytos išlaidos, kurių tenkinimui ieškovas galimai galėtų prisidėti, nesprendė dėl galimybės atsakovei kreiptis į ieškovą dėl papildomų išlaidų kompensavimo jas patyrus ar iš anksto tartis dėl tam tikrų paslaugų ar daiktų pirkimo. Taigi, kaip matyti, apeliantas iš esmės pats pripažįsta, jog teismas įvertino ne visas vaiko išlaikymui būtinas išlaidas, kurios neišvengiamai atsiras ir kurias dengti pagal teismo sprendimą privalės atsakovė, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Apeliantas taip pat nurodo, jog jis patirs papildomų išlaidų vaiko rūbams, tačiau, kaip jau minėta, pareiga užtikrinti, kad vaikas tėvui būtų perduotas su tinkama apranga, teismo nustatyta būtent atsakovei, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
64. Nepaneigtas atsakovės tvirtinimas, jog iki šiol vaiko išlaikymo uzufruktorius buvo ieškovas, tačiau paskutiniu metu atsakovė savo noru yra prisiėmusi dalį K. V. išlaidų kirpyklai, sumokėjusi gydymo išlaidas (okulistas, odontologas), vaiko prašymu yra pirkusi maisto produktų įsidėti vaikui vykstant į namus pas tėvą. Todėl apelianto argumentai apie papildomas tik jo būsimas išlaidas yra deklaratyvūs. Be to, sutiktina, kad apeliacinio skundo argumentai, kuriais ieškovas įrodinėja patirsiantis daug papildomų vaiko išlaikymo išlaidų, nepatvirtinti byloje esančiais įrodymais ir yra susiję su būsimu teismo sprendimo vykdymu, tačiau ne su skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumu.
65. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nurodytos aplinkybės ir kasacinio teismo išaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad teismo sprendime dėl bendravimo tvarkos nustatytas vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra svarbi aplinkybė, nuo kurios gali, tačiau nebūtinai privalo, priklausyti iš skyrium gyvenančio tėvo priteistino išlaikymo dydis. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra lygus, bei įvertinęs vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, iš esmės pagrįstai sprendė priteisti iš ieškovo išlaikymą vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Todėl šiuo aspektu atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, jog išlaikymas iš jo, kaip vaiko tėvo, apskritai neturėjo būti priteisiamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas vaiko poreikių dydis – 300 Eur yra minimalus ir nėra pernelyg didelis.
66. Minėta, CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o, priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, tačiau ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
67. Ieškovas nurodo, kad teismas, priteisdamas iš jo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į teismų praktikoje suformuotus turtinės padėties vertinimo kriterijus ir nepagrįstai sprendė apie abiejų tėvų vienodas galimybes teikti vaikui išlaikymą po 150 Eur, nevertino, kad bylos nagrinėjimo metu jo gaunamos pajamos sumažėjo. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto teiginiais nesutinka. Kaip matyti, pats ieškovas savo ieškinyje ir teismo posėdžio metu įrodinėjo žymiai didesnius vaiko poreikius, nei juos nustatė teismas, t. y. įrodinėjo, jog šalių sūnaus išlaikymui jis kas mėnesį išleidžia apie 440 Eur. Teisėjų kolegijos nuomone, toks apelianto pozicijos pasikeitimas dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio tik dėl to, kad pakeičiama vaiko ir tėvų bendravimo tvarka ir išlaikymas priteisiamas iš jo, o ne iš atsakovės, nesant pagrįstų duomenų, kad tam tikrų vaiko poreikių tenkinti nebereikia arba sumažėjo tam reikalingos išlaidos, rodo netinkamą požiūrį į nuolatinių ir būtinų vaiko poreikių ir interesų užtikrinimo svarbą.
68. Pažymėtina, kad 2017 m. sausio 27 d. Šiaulių apylinkės teismas sprendimu dėl bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, be kita ko, padalino ieškovo ir atsakovės santuokoje įgytą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą. N. V. atiteko santuokoje įgytas turtas, kurio vertė 49 260 Eur (Sutarties dėl bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo teisinių pasekmių 5.1. punktas). Šalys sutarties 6.4. punktu susitarė, kad po santuokos įrašo panaikinimo N. V. įsipareigoja per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti J. V. 18 000 Eur kompensaciją už santuokos metu įgyto turto dalį, liekančią N. V., o J. V. įsipareigoja per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikelti. Kaip nurodo atsakovė, ieškovas šią piniginę kompensaciją sumokėjo, tačiau šios kompensacijos išmokėjimas nepašalino esminių turto verčių skirtumo ir jo nekompensavo, kadangi ieškovui (net ir po piniginės kompensacijos išmokėjimo) pagal teismo sprendimą liko turto, kurio vertė 49 260 Eur, o atsakovei atiteko turto ir pinginė kompensacija, kurių bendra vertė tik 20 675 Eur. Taigi, nors atsakovei turėjo priklausyti pusė santuokoje įgyto turto vertės, tačiau šalys, spręsdamos dėl nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo, susitarė, kad ieškovas nekompensuos sutuoktinei didesnės jam tenkančios turto dalies skirtumo, bet teiks šalių vaikams didesnį išlaikymą, nei vaikų mama – atsakovė. Tai nustatyta ir 2017 m. sausio 27 d. sprendime, kurio 5.1. punkte nurodomi motyvai, kodėl atsakovė kas mėnesį kiekvienam vaikui moka po 25 Eur, o ne didesnę sumą („Ši, kiekvienam vaikui J. V. mokama 25 Eur išlaikymo suma, yra nustatyta atsižvelgiant į tai, kad tėvo N. V. pajamos ir jam tenkantis santuokoje įgytas turtas, kurio vertė 49 260 Eur, leidžia N. V. ženkliau prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo negu J. V.“).
69. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybe, kad, nors atsakovė ir nebuvo sudariusi vaiko poreikių lentelės, tačiau iš patirties žino vaiko poreikius, detaliai įvertino ieškovo pateiktą poreikių paskaičiavimo lentelę, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas apie tai, kad teismas nevertino ir nesiaiškino nekasdienių ir nereguliariai patiriamų vaiko poreikių ar tėvo turtinės padėties. Apelianto nurodomos kuro išlaidos nuvykimui į darbovietę, esančią kitame rajone, nagrinėjamu aspektu nėra svarbus kriterijus, dėl kurio būtų galima kitaip vertinti jo galimybes teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes pats ieškovas pirmosios instancijos teisme šios aplinkybės neįrodinėjo ir nepagrindė dokumentais. Kaip matyti, teismas, vertindamas vaiko poreikius, atsižvelgė į juos visus iš esmės, įskaitant ir patiriamas išlaidas odontologo paslaugoms. Tikėtina, kad šalių sūnų pas gydytojus (okulistą, logopedą, psichologą) ateityje taip pat ves atsakovė, kuri dėl to patirs išlaidų, kurias iš dalies ir kompensuos ieškovo teikiamas išlaikymas.
70. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino 60 Eur išmokos vaikui (vaiko pinigų), kaip iš dalies kompensuojančių išlaidas vaiko poreikiams. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes, vertindamas vaiko poreikius, pagrįstai laikė, kad K. V. poreikiai gali būti apibūdinti kaip iš esmės vidutinio vaiko normalūs poreikiai, todėl protingos, pagrįstos ir vaikui per mėnesį reikalingos išlaidos yra 300 Eur. Pagal bylos duomenis, teismas į 300 Eur sumą neįskaitė valstybės kas mėnesį teikiamos 60 Eur paramos (vaiko pinigų), bet teismas pripažino esant teisingą, protingą ir pagrįstą atsakovės pateiktą vaiko poreikių paskaičiavimą, kai atsakovė, priešieškiniu reikalaudama 150 Eur išlaikymo iš ieškovo ir nurodydama, kad vaiko poreikiai sudaro 300 Eur kas mėnesį, įskaitė tik minimaliausius vaiko poreikius ir atsižvelgė į valstybės mokamas išmokas, neįtraukdama jų į prašomą priteisti išlaikymą.
71. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, kad 2020 m. kovo 4 d. posėdyje teismas baigė bylos nagrinėjimą iš esmės, tačiau atsakovė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų pateikė kitame, t. y. 2020 m. kovo 17 d. vykusiame teismo posėdyje, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovės naudai neturėjo būti priteistos. Teisėjų kolegija su apelianto nuomone nesutinka ir sprendžia, kad atsakovė turėjo teisę į pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
72. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).
73. Iš 2020 m. kovo 4 d. pažymos apie teismo posėdžio eigą darant garso įrašą (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad teismas sutiko su išsakyta nuomone, kad, gavus svarbią informaciją, šalims reikia pasirengti baigiamosioms kalboms bei sulyginti civilinės bylos medžiagą, kuri yra didelės apimties. Teismas nutarė tenkinti ieškovo atstovės prašymą ir, suderinęs su šalimis kito teismo posėdžio datą, nutarė atidėti bylos nagrinėjimą 2020 m. kovo 17 d. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, 2020 m. kovo 4 d. bylos nagrinėjimas faktiškai nebuvo baigtas. Pagal CPK 162² straipsnio 4 dalį, bylos nagrinėjimą atidėjus, byla nagrinėjama iš pradžių; kai dalyvaujantys byloje asmenys neprieštarauja, bylos nagrinėjimas gali būti pradėtas nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Atidėjus bylos nagrinėjimą visos šalių teisės ir pareigos išlieka, teismo posėdžio atidėjimas jų nepanaikina, nesusiaurina ir niekaip neriboja, taigi, išlieka šalies teisė reikšti prašymus, įskaitant ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šia teise ir pasinaudojo atsakovė (CPK 42 straipsnio 1 dalis), dėl ko pirmosios instancijos teismas, priimdamas dokumentus apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas su jų detalizacija ir pagrindimu, šį prašymą išsprendė (CPK 245 straipsnis).
74. Atsakovė atstovei už teiktas teisines paslaugas sumokėjo 4 319,70 Eur ir 167,50 Eur už psichologės dalyvavimą civilinėje byloje, kelionę ir kelionės išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies (93,75 proc.) (100 + 87,50 proc./2), dėl to atsakovei iš ieškovo priteisė 4 049,72 Eur (nuo 4 319,70 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 157,03 Eur (nuo 167,50 Eur) išlaidų už psichologės dalyvavimą civilinėje byloje, kelionę ir kelionės išlaidas, viso – 4 206,75 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra protingos, nėra užaukštintos, pateikta bylinėjimosi išlaidų detalizacija, o teismo priteistos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų rekomenduojamų priteisti išlaidų dydžių.
75. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
76. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
77. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
78. Atmetus šalių apeliacinius skundus, spręstina, kad apeliantai teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už skundų parengimą neįgijo, todėl jos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys). Už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą atsakovė turėjo 484 Eur, ieškovas - 423,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos pagrįstos tinkamais dokumentais, jų dydis neviršija Rekomendacijų dydžio, atlikus įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 60,50 Eur išlaidų advokato teisinei apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 60,50 Eur (šešiasdešimt eurų ir 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.