Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui S. L. (S. L.) dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Be kredito“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. sprendimo už akių dalis, kuria atmesta ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinio atsakovui S. L. dalis dėl 244,51 Eur nesumokėto išpirkimo mokesčio, 523,57 Eur delspinigių bei 123,75 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

13. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nepagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju tarp pradinio kreditoriaus trečiojo asmens UAB „Be kredito“ ir atsakovo buvo sudaryta ne išperkamosios nuomos sutartis, o vartojimo kredito sutartis, todėl nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas ir todėl nepagrįstai ieškinį tenkino tik iš dalies.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

14. Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovas – nuomininkas S. L. 2022 m. gruodžio 12 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-035379, kuria pradinė kreditorė išnuomojo atsakovui turtą – kilnojamąjį daiktą – telefoną Apple iPhone 12, 64 GB, Blue-(duomenys neskelbtini) 12 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 80,71 Eur mėnesinį nuomos mokestį, paskutinė įmoka 2023 m. lapkričio 12 d. Prekės vertė sutarties sudarymo metu buvo 919 Eur. Turto vertė paskutinę sutarties dieną (išpirkimo kaina) mokama 2023 m. lapkričio 26 d. – 275,70 Eur. UAB „Be kredito“ pagal pasirašytą sutartį taikė nuolaidą – vieną įmoka nemokamai.

15. Nuomotojas suteikė teisę nuomininkui įsigyti turtą nuo sutarties pasirašymo dienos praėjus ne daugiau kaip 90 dienų sumokant specialiosiose sąlygose nurodytą išankstinio išpirkimo kainą – 919 Eur (sutarties 7.1 punktas). Praėjus sutarties 7.1 punkte numatytam terminui, nuomininkas turi teisę įsigyti turtą prieš sutarties pabaigos terminą nuomininkui taikant 30 proc. nuolaidą nuo visos likusios mokėti nuomos mokesčio iki sutarties pabaigos bei išpirkimo kainos sumos (sutarties 7.2 punktas). Šalys susitarė, kad nuomininkui tinkamai vykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį bei tinkamai sumokėjus visus pagal sutartį mokėtinus mokesčius, pasibaigus sutarties terminui nuomininkui suteikiama teisė turtą įsigyti už specialiosiose sąlygose nurodytą išpirkimo kainą – 275,70 Eur (sutarties 7.3 punktas). Pasibaigus sutarties terminui ir nuomininkui nepareiškus noro įsigyti turto šios sutarties numatyta tvarka, ar nutraukus sutartį prieš terminą, bet kurios iš šalių iniciatyva, turtas grąžinamas nuomotojui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sutarties pasibaigimo ar nutraukimo šalių sutarimu, nuomininkui (asmeniškai arba naudojantis trečiųjų asmenų paslaugomis) pristatant turtą į nuomotojo verslo vietą.

16. Nuomininkui laiku nevykdant sutartyje ir jos prieduose numatytų atsiskaitymų, nuomininkas nuomotojui įsipareigojo mokėti 0,5 proc. delspinigius, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną nuo pažeidimo dienos iki tinkamo įsipareigojimo įvykdymo (nuomos sutarties 10.4 punktas). Jeigu Nuomininkas pasibaigus sutarčiai vėluoja grąžinti turtą kaip tai numatyta sutarties 8.1 punkte, nuomininkas nuomotojui turi mokėti nuomos mokesčio dalį už dienas, kurias buvo pavėluota grąžinti turtą nuomotojui, ir 0,5 proc. delspinigius, skaičiuojamus nuo bendros turto vertės už kiekvieną pradelstą dieną nuo sutarties 8.1 punkte numatytos dienos iki tinkamo įsipareigojimo įvykdymo.

17. Atsakovas nesilaikė mokėjimo grafike nustatytos nuomos įmokų mokėjimo tvarkos, į raginimus padengti įsiskolinimą už suteiktas daikto nuomos paslaugas nereagavo, pačio nuomojamo daikto negrąžino, todėl pradinis kreditorius 2023 m. kovo 12 d. nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį.

18. Pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ 2023 m. kovo 21 d. priedu prie 2022 m. lapkričio 24 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2022-11/01 reikalavimo teises į atsakovą atlygintinai perleido ieškovei UAB „Legal Balance“.

20. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos ir sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti VKĮ nuostatų taikymo. Taigi, VKĮ taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vertinimas, ar konkreti sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo.

21. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).

22. Pažymėtina, kad ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Siekiant atriboti nuomos (išperkamosios nuomos) ir vartojimo kredito sutartis, vertintina tai, kokiu tikslu šalys sutartį sudaro. Nuomos sutartimi nuomininkas, visų pirma, siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti, ir tik antrinis vartotojo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento.

23. Situacija, kai verslo subjektas siūlo vartotojui įsigyti naujus (nenaudotus) daiktus, išdėstant visos daikto kainos mokėjimą per tam tikrą laikotarpį, o įmokas nustatant taip, kad papildomai būtų uždirbama iš atidėto kainos mokėjimo (nepriklausomai nuo to, ar toks uždarbis įvardijamas kaip nuomos mokestis už naudojimąsi daiktu, ar kaip palūkanos už naudojimąsi neapmokėtą daikto kainos dalį sudarančiomis pinigų sumomis), verslininkas sutartyje nusimato diskrecinę galimybę iš sutartį pažeidusio vartotojo po sutarties nutraukimo reikalauti visų sutartinių įmokų iki pat sutarties termino pabaigos sumokėjimo, o vartotojo diskrecija apsispręsti, ar jis pasibaigus sutarties terminui ketina įsigyti daiktą, siejama iš esmės tik su tuo, ar pasilikti sau daiktą, už kurį visa kaina iš esmės jau yra sumokėta, savo esme gali būti vertinama kaip dirbtinai, siekiant išvengti VKĮ taikymo, kuriama teisinė konstrukcija, užslepiant tikrąjį vartotojo tikslą įsigyti daiktą nuosavybės teise ir verslininko siekį ne tik vykdyti prekybinę veiklą, bet ir užsiimti vartojimo kredito veikla, finansuojant vartotojui perduodamos prekės įsigijimą ir papildomai taikant užmokestį už naudojimąsi pinigais (nesumokėta daikto kainos dalimi), į mokėtinas įmokas įtraukiant daikto kainą viršijančias sumas (prilygintinas sutartinėms palūkanoms) (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1477-343/2022, 2023 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-64-343/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-719-1092/2022, 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-202-460/2024).

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytos sutarties nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad sutarties tikslas buvo atsakovei atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) jai finansavimą sutarties objektui (daiktui) įsigyti. Tai patvirtina sutarties sąlyga, numatanti, kad atsakovo mokėjimai už įsigyjamą daiktą, kurio vertė sutarties sudarymo dieną buvo 919 Eur, išdėstomi 12 mėnesių terminui, mokant kas mėnesį po 80,71 Eur. Sutartyje numatyta, jog tinkamai ją įvykdžius, atsakovė įgyja teisę už 275,70 Eur įsigyti sutarties objektą – mobilų telefoną. Taigi, pagal tokią sutartį mokant dalimis už daiktą, taip pat įvertinant suteiktą vieno mėnesio įmokos nuolaidą ir išpirkimo mokestį sutarties termino pabaigoje, per 12 mėnesių prekės vertė išaugo nuo 919 Eur iki 1163,51 Eur (80,71 Eur × 11 mėn. + 275,70 Eur). Nors šiuo atveju sutartis tiesiogiai neįtvirtina atsakovo pareigos įsigyti sutarties objektą, tačiau tokia sutarties sąlyga, kai vartotojui numatyta teisė, bet ne pareiga įsigyti sutarties objektą už 275,70 Eur, už kurį jis jau yra sumokėjęs visas įmokas, vertintina kaip pardavėjo (kreditoriaus) siekis išvengti VKĮ nuostatų taikymo (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis).

25. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sutarties 10.6 punkte yra numatyta, jog tuo atveju, jei nuomininkas negrąžins daikto kaip tai numatyta Sutarties 8.1 punkte, t. y. pasibaigus sutarties terminui ir nuomininkui nepareiškus noro daiktą įsigyti sutartyje numatyta tvarka ar nutraukus sutartį prieš terminą, bet kurios iš sutarties šalių iniciatyva nuomininkas nuomotojui turi sumokėti likusį mokėti nuomos mokestį iki sutarties pabaigos, išpirkimo kainą bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada būtų nutraukta sutartis, atsakovui vis tiek būtų tekę sumokėti visas sutartyje numatytas įmokas, t. y. ir visą nuomos mokestį, ir daikto išpirkimo mokestį.

26. Minėta, kad aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys). Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovas jai perduoto daikto negrąžino, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokio reikalavimo (grąžinti daiktą) ieškovė, kaip ir pradinė kreditorė, nereiškė ir nereiškia. Todėl toks kreditorių (ieškovės, trečiojo asmens) elgesys po sutarties nutraukimo, kai siekiama tik prisiteisti įmokas už daiktą, o ne jį susigrąžinti, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad sutarties sudarymo pagrindinis tikslas buvo suteikti atsakovei finansavimą sutarties objektui įsigyti, o ne jį nuomoti.

27. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta sutartimi kreditorė ir atsakovas iš esmės susitarė ne dėl naudojimosi daiktu, o dėl jo finansavimo sąlygų, t. y. daikto įsigijimo išdėstyto mokėjimo būdu, atsakovei mokant kasmėnesines įmokas, todėl minėta sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi ir šiai sutarčiai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, privalomai taikytinos VKĮ nuostatos.

28. Nors ieškovė apeliaciniame skunde remiasi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos bei Lietuvos banko teikiamomis išvadomis Vilniaus regiono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-8313-1150/2023, kuriose buvo įvertinta, kad tikrieji šalių ketinimai ir sutarties sudarymo tikslas buvo daikto nuoma, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad minėtoje byloje išvados buvo teikiamos dėl konkretaus atvejo, konkrečios sutarties ir konkretaus asmens, t. y. būtent Vilniaus regiono apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje, todėl tokia išvada vadovautis šioje byloje nėra teisinio pagrindo.

29. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir ieškovei priteistinos skolos sumą, t. y. sumą, į kurią reikalavimo teisę sutarties pagrindu įgijo trečiasis asmuo (o po reikalavimo teisės perleidimo – ir ieškovė) yra 919 Eur suma (daikto kaina).

31. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, apeliantei nepriteisdamas delspinigių, vadovavosi VKĮ 8 straipsnio 7 dalimi, kurioje numatyta, kad teisės užsiimti vartojimo kredito teikimo veikla neturėjimas ar pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą.

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskiriami du nesąžiningų sutarčių sąlygų, arba sąžiningumo kontrolės, aspektai: procedūrinis, t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė, ir materialinis, t. y. sutarties turinio kontrolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Materialinis sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolės aspektas reiškia sutarties sąlygų vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį ir joje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė, visų pirma, taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – ir Direktyva 93/13/EEB) 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad visada yra laikoma, jog dėl sąlygos nebuvo atskirai derėtasi, jeigu ji buvo parengta iš anksto, ir vartotojas dėl to negalėjo padaryti įtakos sąlygos esmei, ypač iš anksto suformuluotos tipinės sutarties atveju. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.

33. Nagrinėjamu atveju sąlyga dėl 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną šalių sutartyje nustatyta bendrosios sutarties sąlygų dalies 10.4 punkte. Šios sąlygos buvimas bendrųjų sutarties sąlygų dalyje patvirtina, kad ji yra standartinių sąlygų rinkinio dalis, todėl nėra prielaidų išvadai, kad dėl delspinigių dydžio ir mokėjimo tvarkos su atsakovu buvo individualiai derėtasi. Byloje nėra duomenų, kad dėl šios sąlygos būtų buvusi aiškiai išreikšta individualiai su ieškove suderinta atsakovo valia ar kad atsakovas turėjo realią galimybę šią sąlygą pakeisti (dėl jos prieštarauti), tačiau ja nesinaudojo. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad sutarties sąlyga dėl delspinigių nebuvo individualiai aptarta, todėl jai taikytina sutarties sąlygų nesąžiningumo kontrolė.

34. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, preziumuojama kaip nesąžininga. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019). Vienas tokių įstatymų yra VKĮ, kurio 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, jokios kitos netesybos ir mokesčiai negali būti taikomi. Atsižvelgtina ir į CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytą kompensuojamųjų palūkanų už pradelstas pinigines prievoles, kurios iš esmės atlieka panašią kaip netesybos funkciją, dydį – 5 proc. per metus. Palyginus šalių sutartyje nustatytą netesybų dydį su nurodytuose įstatymuose nustatytais netesybų (kompensuojamųjų palūkanų) dydžiais, akivaizdu, kad šalių sutartyje nustatytos 0,5 proc. netesybos už kiekvieną uždelstą dieną, yra nepagrįstai didelės, todėl vertintinos kaip nustatančios neproporcingai didelę vartotojo atsakomybę už sutarties pažeidimą.

35. Ieškovė ieškiniu prašė taikyti šią sąlygą ir priteisti jai netesybas (nors ir sumažintas iki 0,25 proc. ir tik už 180 dienų), tačiau ieškinyje nepateikė jokių argumentų, kurie galėtų paneigti pirmiau nurodytoje CK normoje nustatytą šalių sutarties sąlygos, nustatančios 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, nesąžiningumo prezumpciją. Priešingai, iš ieškinio argumentų spręstina, kad ieškovė šią sąlygą vertina kaip nepažeidžiančią sąžiningumo principo, tačiau tokius ieškovės argumentus, remdamasis pirmiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip neturinčius teisinio ir faktinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas sutarties sąlygą, numatančią 0,5 proc. delspinigių dydį, turėjo pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).

36. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai ir argumentai neturi įtakos teisingam šios bylos išsprendimui, todėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

37. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai ieškovės ieškinį tenkino iš dalies.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

40. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321–331 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.