Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovei R. A. dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Be kredito“.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovės 596,16 Eur nesumokėtų nuomos įmokų ir išpirkimo mokesčio, 268,27 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Nurodė, kad reikalavimo teisę į atsakovę perėmė iš pradinės kreditorės UAB „Be kredito“.

2. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimu už akių ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovės R. A. 382,16 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus 16 ct) nesumokėtų įmokų, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 382,16 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 16 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 116,16 Eur (vieno šimto šešiolikos eurų 16 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Legal Balance“; priteisti iš atsakovės R. A. valstybės naudai 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Pagrindiniai teismo argumentai:

3.1. Teismas sprendė, kad, nepriklausomai nuo to, kad išperkamosios nuomos sutartyje Nr. BK-033960 (toliau ir Sutartis) atsakovei nėra tiesiogiai numatyta pareiga įsigyti nuomojamą daiktą, o pagal Sutarties 14.4 punktą nutraukus sutartį, atsakovas privalo grąžinti išnuomotą turtą, sumokėti visus nuomos mokesčio mokėjimus, kurių terminas yra suėjęs, kompensuoti sumažėjusio turto vertę ir kt., visgi Sutarčiai, kurioje turto įsigijimas iš esmės siejamas su visų periodinių įmokų sumokėjimu, taikytinos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis).

3.2. Teismas byloje nenustatė duomenų apie tai, kad pradinė kreditorė prieš sudarydama su atsakove Sutartį būtų tikrinusi jos kreditingumą, be to, ji nėra įtraukta į vartojimo kredito davėjų sąrašą, kaip to reikalauja VKĮ 22 straipsnio 1 dalis. Teismas nusprendė, jog trečiasis asmuo, sudarydamas su atsakove Sutartį, neįgijo teisės iš jos reikalauti nei ieškiniu prašomų priteisti delspinigių, nei pinigų sumos nuomos mokesčio įmokų forma, kuri viršija prekės kainą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalis).

3.3. Teismas iš prie ieškinio pridėto išrašo iš Reikalavimo perleidimo sutarties apie atsakovės įsiskolinimą nustatęs, kad atsakovės skola iki sutarties pabaigos be delspinigių ir be išmokėjimo mokesčio yra 382,16 Eur, sprendė, kad tai vienintelė suma, į kurią reikalavimo teisę Sutarties pagrindu įgijo trečiasis asmuo, o po reikalavimo perleidimo – ir ieškovė.

3.4. Teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinio reikalavimo dalis dėl skolos priteisimo tenkinama iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteisiant 382,16 Eur skolą, o likusi ieškinio reikalavimo dalis dėl skolos (nesumokėto išpirkimo mokesčio) ir delspinigių atmetama.

III. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimo už akių dalį dėl skolos ir priteisti apeliantei UAB Legal Balance iš atsakovės R. A. 596,16 EUR nesumokėtų nuomos įmokų ir išpirkimo mokestį; pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir priteisti apeliantei UAB Legal Balance iš atsakovės R. A. 268,72 Eur delspinigių; pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB Legal Balance iš atsakovės R. A. 264,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei UAB Legal Balance iš atsakovės R. A. 22,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

4.1. Apeliantės nuomone, pradinis kreditorius ir atsakovė Sutartimi susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjusi visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovė Sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovė, sumokėjusi visą nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas Vartotojų kredito įstatymas (toliau ir VKĮ).

4.2. Teismas, vertindamas aplinkybes, nustatė, jog tai vartojimo kredito sutartis ir išaiškino, kad nuomotojas neturi intereso susigrąžinti išnuomotą daiktą (turtą). Apeliantė su tuo nesutinka, kadangi nuomininkas pagal Sutarties 8.1 p. pasibaigus Sutarties terminui ir nuomininkui nepareiškus noro įsigyti turto Sutartyje numatyta tvarka, ar nutraukus Sutartį prieš terminą, bet kurios iš šalių iniciatyva, turtas grąžinamas nuomotojui, parodo, kad pirmiausia turi įvykdyti sąlygas grąžinti turtą ir tik po to, neįvykdžius grąžinimo sąlygų, remiantis Sutarties 10.6 p., nuomininkas nuomotojui turi sumokėti likusį mokėti nuomos mokestį iki sutarties pabaigos, išpirkimo kainą bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius.

4.3. Jo nuomone, tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas turi būti pakeistas nurodant, kad apeliantei priteistina visas 596,16 EUR nesumokėtų nuomos įmokų ir išpirkimo mokesčio suma.

4.4. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybas, vadovavosi VKĮ nuostatomis, pagal kurias būtina būti įrašytam į vartojimo kredito davėjų sąrašą bei privalu įvertinti atsakovės kreditingumą, tačiau, kaip jau minėta anksčiau, pradinis kreditorius su atsakove sudarė išperkamosios nuomos sutartį, todėl teismas turėtų tenkinti reikalavimą dėl delspinigių priteisimo.

4.5. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista nurodant, jog apeliantei priteistinos visos jos patirtos 264,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą (jos dalį), sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

6. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

1. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2022 m. rugsėjo 1 d. pradinė kreditorė (nuomotoja) UAB „Be kredito“ ir atsakovė sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-033960, kuria atsakovei buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas (televizorius Samsung-UE55AU8072UXXH-0DH93SJT201542) bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovė nesumokėjo pradinei kreditorei viso atlyginimo už suteiktas daikto nuomos paslaugas ir nesugrąžino išnuomoto daikto. 2022 m. lapkričio 24. d buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2022-11/01, pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą pagal minėtą nuomos sutartį. Apie kreditoriaus pasikeitimą atsakovė buvo informuota 2023 m. kovo 22 d. pranešimu.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Sutartis turėtų būti vertinama kaip išperkamosios nuomos sutartis, kuri nepatenka į VKĮ taikymo sritį. Atitinkamai, nustačius tai, turėtų būti konstatuota, kad pradinei kreditorei nebuvo būtina būti įrašytai į vartojimo kredito davėjų sąrašą bei nebuvo privalu įvertinti atsakovės kreditingumo, todėl teismas turėtų tenkinti apeliantės reikalavimą dėl visų nesumokėtų nuomos įmokų ir išpirkimo mokesčio, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas ieškovės ir atsakovės sudarytą Sutartį, konstatavo, kad šalis nesieja išperkamosios nuomos, o šalis sieja vartojimo kredito sutarties teisiniai santykiai, jai (Sutarčiai) turi būti taikomos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, CK 1.87 straipsnio 1 dalis).

4. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).

5. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o pagal šio straipsnio 2 dalies 4 punktą, šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Iš minėtų normų sisteminės analizės darytina išvada, kad Vartojimo kredito įstatymas taikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, jeigu nustatyta pareiga vartotojui įsigyti nuosavybėn sutarties objektą. Iš to išplaukia ir kita išvada, jog verslininkas, nuomos ar išperkamosios nuomos standartinėje sutartyje įtvirtinęs sąlygą, kad vartotojas neturi pareigos įgyti sutarties objektą ar vartotojas tokią teisę įgyja tik išreiškęs valią atskiru pranešimu, gali išvengti Vartojimo kredito įstatymo nuostatų taikymo. Todėl labai svarbu, kad teismai, spręsdami dėl Vartojimo kredito įstatymo nuostatų taikymo nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtų į šių sutarčių pobūdį, vartotojo tikslus sudarant tokias sutartis, vertintų, ar tokia sąlyga buvo individualiai aptarta su vartotoju, ar jos įtvirtinimu sutartyje nėra siekiama išvengti Vartojimo kredito įstatymo nuostatų taikymo. Vertinant, ar konkrečiu atveju sudaryta nuomos ar išperkamosios nuomos sutartimi nėra siekiama išvengti Vartojimo kredito įstatymo nuostatų taikymo, taip pat taikytinos sutarties sąlygų sąžiningumo vartotojo atžvilgiu kontrolę reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-611/2024, 21, 22 punktai).

6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytos sutarties nuostatos sudaro pagrindą konstatuoti, jog šios sutarties tikslas buvo atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (daiktui) įsigyti. Tai patvirtina sutarties sąlyga, numatanti, kad atsakovo mokėjimai už įsigyjamą daiktą, kurio vertė sutarties sudarymo dieną buvo 535 Eur, išdėstomi 12 mėnesių terminui, mokant kas mėnesį po 47,77 Eur. Taigi, pagal tokią sutartį mokant dalimis už daiktą, per 12 mėnesių jo vertė išaugo nuo 535 Eur iki 573,24 Eur (47,77 Eur × 12 mėn.).

7. Akcentuotina tai, kad Sutarties priede Nr. 2 (mokėjimo grafike) iš karto po paskutiniojo mokėjimo (2023 m. rugpjūčio 1 d.) buvo nustatytas 214 Eur išsipirkimo mokesčio sumokėjimas 2023 m. rugpjūčio 15 d. Taigi, šalys, sudarydamos Sutartį, iš anksto aptarė ir suderino Sutarties sąlygas bei iš anksto nustatė, kad atsakovė daiktą nusipirks / išsipirks.

8. Be to, sutarties 10.6 punkte numatyta, kad jeigu nuomininkas negrąžins daikto kaip tai numatyta sutarties 8.1 punkte, t. y. pasibaigus sutarties terminui ir nuomininkui nepareiškus noro daiktą įsigyti sutartyje numatyta tvarka ar nutraukus sutartį prieš terminą, bet kurios iš sutarties šalių iniciatyva, nuomininkas nuomotojai turi sumokėti likusį mokėti nuomos mokestį iki sutarties pabaigos, išpirkimo kainą bei atlyginti kitus nuomotojos patirtus nuostolius. Vadinasi, nepriklausomai nuo to, kada būtų nutraukta sutartis, atsakovui vis tiek būtų tekę sumokėti visas įmokas, numatytas pagal sutartį tinkamo jos vykdymo atveju, t. y. ir visą nuomos mokestį, ir daikto išpirkimo mokestį. Tokios sąlygos, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atitinka vartojimo kredito sutarties sąlygas ir joms taikomas VKĮ nuostatos. Kitos sutarties sąlygos su teise išsipirkti vertintinos kaip formalios sąlygos siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis). Dėl tokios situacijos nurodoma, kad yra kuriama teisinė konstrukcija, užslepiant tikrąjį vartotojo tikslą įsigyti daiktą nuosavybės teise ir verslininko siekį ne tik vykdyti prekybinę veiklą, bet ir užsiimti vartojimo kredito veikla, finansuojant vartotojui perduodamos prekės įsigijimą ir papildomai taikant užmokestį už naudojimąsi pinigais (nesumokėta daikto kainos dalimi), į mokėtinas įmokas įtraukiant daikto kainą viršijančias sumas (prilygintinas sutartinėms palūkanoms) (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-719-1092/2022).

9. Nors apeliantė apeliaciniame skunde remiasi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada, kuri buvo pateikta Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-8313-1150/2023 ir kurioje buvo įvertinta, kad tikrieji šalių ketinimai ir sutarties sudarymo tikslas buvo daikto nuoma, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad minėtoje byloje Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba teikė išvadą dėl konkretaus atvejo, konkrečios sutarties ir konkretaus asmens būtent Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose nagrinėjamoje byloje, todėl tokia išvada vadovautis šioje byloje nėra jokio teisinio pagrindo.

10. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta sutartimi pradinė kreditorė ir atsakovė iš esmės susitarė ne dėl naudojimosi daiktu, o dėl jo finansavimo sąlygų, t. y. daikto įsigijimo išdėstyto mokėjimo būdu, atsakovei mokant kasmėnesines įmokas, išsipirkimo mokestį, todėl minėta Sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi ir šiai sutarčiai privalomai taikytinos VKĮ nuostatos.

11. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas netesybų pagrįstumo klausimą, nepagrįstai vadovavosi VKĮ nuostatomis, nes tarp pradinės kreditorės ir atsakovės buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, be to, jos prašoma priteisti delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina didele, atsakovė turi prisiimti dėl netinkamai vykdytos prievolės iš to kilusias pasekmes.

12. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodyta apeliantės argumentacija ir pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytai sutarčiai taikomi VKĮ reikalavimai.

13. Kitas aspektas tas, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, apeliantei nepriteisdamas delspinigių, vadovavosi išrašu iš Reikalavimo perleidimo sutarties apie atsakovės įsiskolinimą, iš jo nustatė, kad atsakovės skola iki sutarties pabaigos be delspinigių ir be išmokėjimo mokesčio yra 382,16 Eur, todėl sprendė, kad tai vienintelė suma, į kurią reikalavimo teisę Sutarties pagrindu įgijo trečiasis asmuo, o po reikalavimo perleidimo – ir ieškovė.

14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju sąlyga dėl 0,5 procentų delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną šalių sutartyje nustatyta bendrosios sutarties sąlygų dalies 10.4 ir 10.5 punktuose, išraše iš Reikalavimo perleidimo sutarties, Reikalavimo perleidimo sutarties, pačioje reikalavimo perleidimo sutartyje (pvz.: 4.2 punktas).

15. Kitas aspektas tas, kad konstatavus, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, turėtų būti įvertinamas Sutarties sąlygos dėl netesybų dydžio teisėtumas ir, nustačius jos nesąžiningumą, ji turėtų būti pripažinta negaliojančia, atitinkamai, netaikant atsakovui netesybų (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis; žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1018-921/2022). Taip pat turėtų būti įgyvendinama ir teismo pareiga savo iniciatyva išsiaiškinti, ar buvo tinkamai įvykdytos vartojimo kredito davėjo pareigos ikisutartinių vartojimo kredito santykių stadijoje įvertinti vartotojo kreditingumą (VKĮ 8 straipsnis), pateikti jam visą reikalingą informaciją, kad jis galėtų apsispręsti dėl sutarties sudarymo (VKĮ 5 straipsnis). Pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje), o pareigos pateikti atitinkamą informaciją pažeidimas gali lemti ir sudarytos sutarties negaliojimą bei restitucijos taikymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 58 punktą; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-719-1092/2022).

16. Kitaip tariant, minėtais atvejais kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą, kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų.

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pradinė kreditorė, sudariusi su atsakove Sutartį, nebuvo įrašyta į vartojimo kredito davėjų sąrašą ir nepatikrino atsakovės kreditingumo, dėl to, kolegijos vertinimu, ieškovė, vadovaujantis VKĮ 8 straipsnio 7 dalimi, kurioje numatyta, kad teisės užsiimti vartojimo kredito teikimo veikla neturėjimas ar pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą, lėmė tai, kad ieškovė įgijo teisę iš atsakovės atgauti tik pagal Sutartį negrąžintą kredito sumą, o teisės į netesybas neturi.

18. Nustačius šią aplinkybę, papildomai klausimas dėl CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytos prezumpcijos taikymo nebesvarstytinas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

19. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties

20. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas ,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.