- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-13
- Bylos Nr.
- e2A-719-1092/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02044-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- L. A.
- Kategorijos
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.16.9Išperkamoji nuoma
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui L. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovo L. A. 804,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 724,29 Eur delspinigių, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių
2. Atsakovas L. A. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 13 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 804,77 nesumokėtų nuomos įmokų, 60,46 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 157,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
4.1. Atsakovas su pradine kreditore UAB „Be kredito“ 2021 m. sausio 21 d. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-025481 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – televizorius „Samsung-UE55TU8072UXXH-0D0M3SDR100002“ (toliau – Daiktas) 25 mėnesių terminui ir pagal kurią atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį 34,99 Eur nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo mokėjimo grafike numatytų įmokų, o pareikalavus nuomojamo Daikto negrąžino, todėl liko pradinei kreditorei skolingas 804,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų.
4.2. 2021 m. birželio 11 d. pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą ieškovei UAB „Legal Balance“, ji apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditorės pasikeitimą atsakovą informavo 2021 m. birželio 16 d. pranešimu.
4.3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų, patvirtinančių savo prievolių vykdymą tinkamai, teismui nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolių ieškovei neįvykdymo faktą, todėl teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 804,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų priteisimo.
4.4. Teismas konstatavo, jog ieškovė prašė priteisti delspinigius už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų, tačiau nesilaikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) vartotoją ginančio orientacinio kriterijaus – 0,05 procento už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną. Nagrinėjamu atveju delspinigių dydis (724,29 Eur) faktiškai siekia skolos sumą (804,77 Eur). Aukštesnės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, jog, vertinant delspinigių dydį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, t. y. jei netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti, o Sutartyje nustatytas 0,5 procento delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, silpnesnės šalies interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine komercine veikla interesus, dėl to delspinigių dydis turi būti sumažintas iki 0,05 procento už ieškovės prašomas 180 dienų. Toks delspinigių dydis užtikrins šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteiks nė vienai iš šalių perdėto pranašumo (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-372-460/2021). Todėl teismas nusprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 60,46 Eur delspinigių, apskaičiuotų už 180 dienų (671,79 x 0,05 proc. x 180 d.).
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir priteisti ieškovei iš atsakovo 724,29 Eur delspinigių, pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 277,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovo 19 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
5.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi VKĮ nuostatomis, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Tarp atsakovo ir pradinės kreditorės sudarytoje Sutartyje aiškiai įtvirtinta nuostata, kad nuomininkas, tinkamai vykdęs sutartį per visą jos galiojimo laikotarpį ir sumokėjęs visas nuomos mokesčio mėnesio įmokas, turi teisę įsigyti daiktą. Taigi pradinė kreditorė ir atsakovas susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigą išsipirkti nuomojamą daiktą.
5.2. Išperkamosios nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki 2011 m. balandžio 1 d., t. y. iki tol, kol įsigaliojo VKĮ ir 2011 m. balandžio 1 d. Civilinio kodekso XLIII skyriaus trečiojo skirsnio pakeitimai.
5.3. Ieškovė sutinka, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis, tačiau Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos.
5.4. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Nagrinėjamu atveju teismas, mokėtinų netesybų dydį sumažindamas 10 kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
5.5. Teismas, įvertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos doktrina, sąžiningumo ir protingumo principais, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Ieškovė pažymi ir tai, kad atsakovas, sudarydamas Sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus, žinodamas, kad yra atsakingas už Sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog ieškovė po Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi per protingą terminą.
5.6. Ieškovės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja Sutarties bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms, todėl nėra pagrindo mažinti prašomų priteisti delspinigių dydžio. Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę ieškovei, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovas laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal Sutartį arba grąžinti nuomojamą turtą nurodytu terminu, tačiau šių pareigų neįvykdė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl ginčo esmės
8. Pagal kasacinio teismo pateikiamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus.
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovas L. A. 2021 m. sausio 21 d. sudarė Sutartį, pagal kurią atsakovui buvo išnuomotas Daiktas naudotis 25 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo mokėti mėnesio nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, jog, tinkamai vykdžius Sutartį ir pasibaigus jos terminui, turto išpirkimo įmoka – 1 Eur. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė – laiku nemokėjo mokėjimo grafike nustatytų įmokų. 2021 m. birželio 11 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ atlygintinai perleido reikalavimo teises į atsakovą ieškovei UAB „Legal Balance“. Ieškovė apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditorės pasikeitimą atsakovą informavo 2021 m. birželio 16 d. pranešimu ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį, tačiau atsakovas į pranešimą nereagavo ir skolos negrąžino. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 804,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 724,29 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 157,89 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 804,77 nesumokėtų nuomos įmokų, tačiau iki 60,46 Eur sumažindamas priteistinų delspinigių dydį.
10. Atsakovas skolos fakto ir jos dydžio neginčijo (savo pozicijos byloje neišreiškė), ieškovė teismo sprendimo už akių dalies, kuria priteista skolos suma, taip pat neskundžia, todėl teismas skolos dydžio klausimu nepasisakys. Ieškovė ginčija tik teismo sprendimo už akių dalį, kuria teismas sumažino priteistiną delspinigių sumą.
11. Byloje nėra ginčo, kad ginčo sutartis – vartojimo sutartis. Tačiau, ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims. Pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytoje Sutartyje nustatytas 0,5 procento delspinigių dydis atitinka Sutarties šalių valią. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik atsakovo (vartotojo), kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką – tik už 180 dienų.
12. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims. Vadovaujantis VKĮ 1 straipsnio 2 dalimi, šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Kitaip tariant, VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vien aplinkybė, kad pačioje sutartyje ji įvardyta kaip nuomos, o ne vartojimo kredito, pati savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių reikalavimų, reglamentuojančių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius.
13. Vertinimas, ar konkreti sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė ir atsakovas L. A. 2021 m. sausio 21 d. Sutartimi susitarė, kad nuomotoja (UAB „Be kredito“) perduoda nuomininkui (atsakovui) laikinai valdyti ir naudotis už Sutartyje nurodytą nuomos mokestį nuomotojui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį. Sutarties šalys taip pat susitarė, kad nuomininkui tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, ir sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti Daiktą už 1 Eur. Tokį šalių susitarimą ieškovė reikalauja įvertinti kaip atitinkantį VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą išlygą, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Tačiau, kaip minėta, ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.
14. Pati ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pagrindinis nuomos sutarties tikslas yra daikto nuoma, o vartojimo kredito sutarties – piniginio poreikio patenkinimas. Taigi, sprendžiant, ar Sutartis galėtų būti pripažinta vartojimo kredito sutartimi, svarbu išsiaiškinti, ar Sutartimi siekta išsinuomoti daiktą ir naudotis juo pagal Sutarties sąlygas, ar atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (Daiktui) įsigyti. Tam būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su daiktų, dėl kurių sudaromi sandoriai, pobūdžiu (ar tokio pobūdžio sandorius pradinė kreditorė įprastai sudaro ir dėl naudotų daiktų, kuriuos pakartotinai naudoja kaip nuomos sutarčių dalyką, ar tik dėl naujų daiktų; ar yra įprasta, kad vartotojai nuomotųsi tokius daiktus), nuomininko galimybėmis pasirinkti daikto nuomos terminą, sumokėti daikto kainą nepasibaigus nuomos terminui, santykiu tarp turto kainos ir per sutarties vykdymo laikotarpį mokėtinų įmokų, neapmokėta daikto verte nuomos termino pabaigoje, sutarties sąlygomis, skatinančiomis vartotoją išsipirkti daiktą (įgyti nuosavybės teisę į jį), taip pat tinkamo pareigos atlikti sutartinius mokėjimus nevykdymo pasekmėmis ir pan. Situacija, kai verslo subjektas siūlo vartotojui įsigyti naujus (nenaudotus) daiktus, išdėstant visos daikto kainos mokėjimą per tam tikrą laikotarpį, o įmokas nustatant taip, kad papildomai būtų uždirbama iš atidėto kainos mokėjimo (nepriklausomai nuo to, ar toks uždarbis įvardijamas kaip nuomos mokestis už naudojimąsi daiktu, ar kaip palūkanos už naudojimąsi neapmokėtą daikto kainos dalį sudarančiomis pinigų sumomis), verslininkas sutartyje nusimato diskrecinę galimybę iš sutartį pažeidusio vartotojo po sutarties nutraukimo reikalauti visų sutartinių įmokų iki pat sutarties termino pabaigos sumokėjimo, o vartotojo diskrecija apsispręsti, ar jis pasibaigus sutarties terminui ketina įsigyti daiktą, siejama iš esmės tik su tuo, ar pasilikti sau daiktą, už kurį visa kaina iš esmės jau yra sumokėta, savo esme gali būti vertinama kaip dirbtinai, siekiant išvengti VKĮ taikymo, kuriama teisinė konstrukcija, užslepiant tikrąjį vartotojo tikslą įsigyti daiktą nuosavybės teise ir verslininko siekį ne tik vykdyti prekybinę veiklą, bet ir užsiimti vartojimo kredito veikla, finansuojant vartotojui perduodamos prekės įsigijimą ir papildomai taikant užmokestį už naudojimąsi pinigais (nesumokėta daikto kainos dalimi), į mokėtinas įmokas įtraukiant daikto kainą viršijančias sumas (prilygintinas sutartinėms palūkanoms).
15. Visos šios nutarties 14 punkte aptartos aplinkybės turi būti detaliai išanalizuotos ir, konstatavus, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, turėtų būti įvertinamas Sutarties sąlygos dėl netesybų dydžio teisėtumas ir, nustačius jos nesąžiningumą, ji turėtų būti pripažinta negaliojančia, atitinkamai, netaikant atsakovui netesybų (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis; žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1018-921/2022). Taip pat turėtų būti įgyvendinama ir teismo pareiga savo iniciatyva išsiaiškinti, ar buvo tinkamai įvykdytos vartojimo kredito davėjo pareigos ikisutartinių vartojimo kredito santykių stadijoje įvertinti vartotojo kreditingumą (VKĮ 8 straipsnis), pateikti jam visą reikalingą informaciją, kad jis galėtų apsispręsti dėl sutarties sudarymo (VKĮ 5 straipsnis). Pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje), o pareigos pateikti atitinkamą informaciją pažeidimas gali lemti ir sudarytos sutarties negaliojimą bei restitucijos taikymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 58 punktą). Kitaip tariant, minėtais atvejais kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų), kas kelia abejonių ir dėl skundžiamo teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškovei iš atsakovo priteistas visas pagal sutartį mokėtinas nuomos mokestis, teisėtumo bei pagrįstumo. Be to, netinkamas informavimo pareigos įgyvendinimas gali lemti, kad: a) vartotojui suteikiama galimybė atsisakyti sutarties; b) kreditoriui gali kilti civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti dėl to patirtus vartotojo nuostolius; c) šios pareigos netinkamas įgyvendinimas gali turėti įtakos vertinant sutarties sąlygų sąžiningumą skaidrumo aspektu.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nutarties 13–15 punktuose aptartos aplinkybės nebuvo vertinamos. Kartu pažymėtina, kad Sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo ir UAB „Be kredito“. Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria buvo perleistos reikalavimo teisės į atsakovo įsiskolinimą pagal Sutartį, buvo sudaryta tarp ieškovės ir UAB „Be kredito“. Į pirmosios instancijos teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi ieškovė. Byloje nedalyvaujant UAB „Be kredito“ gali būti ne tik apribotos galimybės išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, bet ir priimtas su pradinės kreditorės teisėmis ir pareigomis susijęs sprendimas. Tokią išvadą patvirtina Reikalavimo perleidimo sutarties 5.3, 5.5 punktuose įtvirtintos nuostatos, kad nuomos sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju pradinis kreditorius privalo naujajam kreditoriui ne tik grąžinti pagal reikalavimo perleidimo sutartį gautas sumas, bet ir atlyginti visas su išieškojimu susijusias išlaidas. Dėl nurodytos priežasties turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl UAB „Be kredito“ įtraukimo dalyvauti byloje trečiojo asmens procesiniu statusu.
17. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikoje įtvirtintos pareigos ex officio kvalifikuoti vartojimo kredito sutartis, neišsiaiškino visų šiai bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Šie pažeidimai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, jie sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad jis nagrinėjamu atveju nesivadovauja ankstesne apygardos teismų praktika, nes ji šiuo metu iš esmės keičiasi (pvz., Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje e2A-1043-945/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje e2A-669-826/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-775-777/2022). Be to, priimamu procesiniu sprendimu teismas siekia viešojo intereso tikslų – užtikrinti įstatymais garantuojamas vartotojų teises.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.