- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-06
- Bylos Nr.
- e2A-775-777/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02771-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- R. K.
- Kategorijos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 2.8.2.3Nuotolinių vartojimo sutarčių ypatumai
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.16.9Išperkamoji nuoma
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1 195,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 1 076,19 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad, atsakovui nevykdant su pradine ieškove uždarąja akcine bendrove „Be kredito“ 2020 m. lapkričio 30 d. sudarytos išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK-024598 ir pradinei ieškovei 2021 m. birželio 11 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-06/01 perleidus reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą ieškovei, atsakovas liko skolingas ieškovei ieškiniu prašomas priteisti sumas.
2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. birželio 2 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 1 195,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 107,62 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 303,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2022 m. balandžio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 167,01 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Dėl reikalavimo priteisti 1 195,77 Eur nesumokėtų įmokų pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai formaliai patvirtina, kad 2020 m. lapkričio 30 d. pradinė kreditorė ir atsakovas sudarė nuomos sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui perdavė valdyti ir naudotis kilnojamąjį daiktą – telefoną Samsung – Galaxy S20, 128 GB, Cloud-RF8N90215ED – 24 mėnesių terminui, mokant kas mėnesį nuomos mokestį. Pradinė kreditorė ir ieškovė 2021 m. birželio 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė išperkamosios nuomos teisiniai santykiai, o byloje esantys rašytiniai įrodymai nepagrindžia aplinkybės, jog su ieškove yra tinkamai atsiskaityta. Atsižvelgdamas į tai, nusprendė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 1 195,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų tenkinti.
5. Dėl 1 076,19 Eur delspinigių priteisimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aukštesnės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, jog vertinant delspinigių dydį, CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, t. y. jei netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti, o sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, silpnesnės šalies interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla interesus, dėl to delspinigių dydis turi būti sumažintas iki 0,05 procentų už ieškovės prašomas 180 dienas. Toks delspinigių dydis užtikrins šalių interesų pusiausvyrą bei nesuteiks nė vienai iš šalių perdėto pranašumo (2021 m. balandžio 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-372-460/2021, 2021 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1188-796/2021). Esant tokioms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, ieškovei iš atsakovo priteisė 167,01 Eur delspinigių.
III. Apeliacinio skundo argumentai
6. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir priteisti apeliantei iš atsakovo 1 076,91 Eur delspinigių, pakeisti dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 293 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą skundžiamo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą ir priteisti apeliantei iš atsakovo 22 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Dėl delspinigių priteisimo nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims. Teigia, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi. Pažymi, kad teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengė vykdyti įsipareigojimus, neįvertino, jog apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, tai yra už 180 dienų.
6.2. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodo, kad teismas, atsižvelgęs į teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, proporcingai sumažino apelianto prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nesutikdama su šia teismo sprendimo dalimi nurodo, kad apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas turi būti tenkinamas visa apimtimi, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantui priteistinos visos jo patirtos 293 Eur sumos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas pasisakys kitoje sprendimo dalyje (CPK 329 straipsnis).
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
9. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, vadovaudamasis vartotojo interesais, neatsižvelgė į tai, jog vartotojas vengia vykdyti įsipareigojimus, neįvertino, jog apeliantė sumažino delspinigių dydį. Pakeitus teismo sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo, prašo perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 9 punktas), darytina išvada, kad byloje pirmiausia keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl apeliantės reikalavimų dėl delspinigių.
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 30 d. pradinė kreditorė ir atsakovas sudarė nuomos sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui perdavė valdyti ir naudotis kilnojamąjį daiktą – telefoną Samsung – Galaxy S20, 128 GB, Cloud-RF8N90215ED – 24 mėnesių terminui, mokant kas mėnesį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Byloje pateikta pradinės kreditorės pretenzija patvirtina, jog atsakovas sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai. Kaip matyti, apeliantė iš pradinės kreditorės 2021 m. birželio 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu įgijo reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą pagal minėtą sutartį (bendra 1 195,77 Eur skola iki sutarties pabaigos be delspinigių). Apie reikalavimo teisės perleidimą ieškovė 2021 m. birželio 16 d. informavo atsakovą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, tačiau atsakovas į pranešimą nereagavo ir skolos negrąžino. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 1 195,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 1 076,19 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas tenkino dalį ieškinio, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 1 195,77 Eur skolos, tačiau iki 167,01 Eur sumažindamas priteistinų delspinigių dydį.
12. Atsakovas skolos fakto ir jos dydžio neginčijo (savo pozicijos byloje neišreiškė), ieškovė teismo sprendimo už akių dalies, kuria priteista skolos suma, taip pat neskundžia, todėl teismas skolos dydžio klausimu nepasisakys. Apeliantė ginčija tik teismo sprendimo už akių dalį, kuria teismas sumažino priteistiną delspinigių sumą.
13. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims. Apeliantės nuomone, pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytoje sutartyje nustatytas 0,5 procento delspinigių dydis atitinka sutarties šalių valią. Be to, teismas, įvertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik atsakovo (vartotojo), kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką – tik už 180 dienų.
14. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims. Vadovaujantis VKĮ 1 straipsnio 2 dalimi, šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Kitaip tariant, VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį, todėl vien aplinkybė, kad pačioje sutartyje ji įvardinta kaip nuomos, o ne vartojimo kredito, pati savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių reikalavimų, reglamentuojančių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius.
15. Vertinimas, ar konkreti sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Be kredito“ ir atsakovas 2019 m. lapkričio 30 d. sudarytoje sutartyje susitarė, jog nuomotoja (UAB „Be kredito“) perduoda nuomininkui (atsakovui) laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje nurodytą nuomos mokestį nuomotojui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį. Sutarties šalys taip pat susitarė, kad nuomininkui tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1 Eur. Tokį šalių susitarimą ieškovė reikalauja įvertinti kaip atitinkantį VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą išlygą, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Kaip minėta nutarties 9 punkte, ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.
16. Pati ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pagrindinis nuomos sutarties tikslas yra daikto nuoma, o vartojimo kredito sutarties – piniginio poreikio patenkinimas. Taigi, sprendžiant, ar UAB „Be kredito“ ir atsakovo 2019 m. lapkričio 30 d. sudaryta sutartis galėtų būti pripažinta vartojimo kredito sutartimi, svarbu išsiaiškinti, ar sutartimi siekta išsinuomoti daiktą ir naudotis juo pagal sutarties sąlygas, ar atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (daiktui) įsigyti. Tam būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su daiktų, dėl kurių sudaromi sandoriai, pobūdžiu (ar tokio pobūdžio sandorius pradinė kreditorė įprastai sudaro ir dėl naudotų daiktų, kuriuos pakartotinai naudoja kaip nuomos sutarčių dalyką, ar tik dėl naujų daiktų), nuomininko galimybėmis pasirinkti daikto nuomos terminą, sumokėti daikto kainą nepasibaigus nuomos terminui, santykiu tarp turto kainos ir per sutarties vykdymo laikotarpį mokėtinų įmokų, neapmokėta daikto verte nuomos termino pabaigoje, taip pat tinkamo pareigos atlikti sutartinius mokėjimus nevykdymo pasekmėmis ir pan. Situacija, kai verslo subjektas siūlo vartotojui įsigyti naujus (nenaudotus) daiktus, išdėstant visos daikto kainos mokėjimą per tam tikrą laikotarpį, o įmokas nustatant taip, kad papildomai būtų uždirbama iš atidėto kainos mokėjimo (nepriklausomai nuo to, ar toks uždarbis įvardijamas kaip nuomos mokestis už naudojimąsi daiktu, ar kaip palūkanos už naudojimąsi neapmokėtą daikto kainos dalį sudarančiomis pinigų sumomis), verslininkas sutartyje nusimato diskrecinę galimybę iš sutartį pažeidusio vartotojo po sutarties nutraukimo reikalauti visų sutartinių įmokų iki pat sutarties termino pabaigos sumokėjimo, o vartotojo diskrecija apsispręsti, ar jis pasibaigus sutarties terminui ketina įsigyti daiktą, siejama iš esmės tik su tuo, ar pasilikti sau daiktą, už kurį visa kaina iš esmės jau yra sumokėta, savo esme gali būti vertinama kaip dirbtinai, siekiant išvengti VKĮ taikymo, kuriama teisinė konstrukcija, užslepiant tikrąjį vartotojo tikslą įsigyti daiktą nuosavybės teise ir verslininko siekį ne tik vykdyti prekybinę veiklą, bet ir užsiimti vartojimo kredito veikla, finansuojant vartotojui perduodamos prekės įsigijimą ir papildomai taikant užmokestį už naudojimąsi pinigais (nesumokėta daikto kainos dalimi), į mokėtinas įmokas įtraukiant daikto kainą viršijančias sumas (prilygintinas sutartinėms palūkanoms).
17. Visos nutarties 16 punkte aptartos aplinkybės turi būti detaliai išanalizuotos ir, konstatavus, kad tarp UAB „Be kredito“ ir atsakovo susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, neturėtų būti apsiribojama vien sutarties sąlygos dėl netesybų dydžio teisėtumo vertinimu (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis), bet įgyvendinama ir teismo pareiga savo iniciatyva išsiaiškinti, ar tinkamai įvykdytos vartojimo kredito davėjo pareigos ikisutartinių vartojimo kredito santykių stadijoje įvertinti vartotojo kreditingumą (VKĮ 8 straipsnis), pateikti jam visą reikalingą informaciją, kad jis galėtų apsispręsti dėl sutarties sudarymo (VKĮ 5 straipsnis). Pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje). Kitaip tariant, kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų), kas kelia abejonių ir dėl skundžiamo teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškovei iš atsakovo priteistas visas pagal sutartį mokėtinas nuomos mokestis, teisėtumo bei pagrįstumo. Netinkamas informavimo pareigos įgyvendinimas gali lemti, kad: a) vartotojui suteikiama galimybė atsisakyti sutarties; b) kreditoriui gali kilti civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti dėl to patirtus vartotojo nuostolius; c) šios pareigos netinkamas įgyvendinimas gali turėti įtakos vertinant sutarties sąlygų sąžiningumą skaidrumo aspektu.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nutarties 15–17 punktuose aptartos aplinkybės nebuvo vertinamos. Kartu pažymėtina, kad 2019 m. lapkričio 30 d. sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo ir UAB „Be kredito“. 2021 m. birželio 11 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-06/01, kuria UAB „Be kredito“ perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą pagal 2019 m. lapkričio 30 d. sutartį. Į pirmosios instancijos teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi ieškovė. Byloje nedalyvaujant UAB „Be kredito“ gali būti ne tik apribotos galimybės išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, bet ir priimtas su pradinės kreditorės teisėmis ir pareigomis susijęs sprendimas. Tokią išvadą patvirtina 2021 m. birželio 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties 5.3, 5.5 punktuose įtvirtintos nuostatos, kad nuomos sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju pradinis kreditorius privalo naujajam kreditoriui ne tik grąžinti pagal reikalavimo perleidimo sutartį gautas sumas, bet ir atlyginti visas su išieškojimu susijusias išlaidas. Dėl nurodytos priežasties turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl UAB „Be kredito“ įtraukimo dalyvauti byloje trečiojo asmens procesiniu statusu.
19. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog vadovavosi aukštesnės instancijos praktika, galiojusia skundžiamo sprendimo priėmimo metu (pvz. ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e2A-704-777/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e2A-215-777/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e2A-95-777/2022), tačiau minėta aukštesnės instancijos teismo praktika neatitinka įtvirtintos pareigos ex officio kvalifikuoti vartojimo kredito sutartis, yra pasikeitusi (Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e2A-1043-945/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e2A-669-826/2022). Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų šiai bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Šie pažeidimai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, jie sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.