Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-669-826/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-22
Bylos Nr.: e2A-669-826/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-02146-2022-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Marius Dobrovolskis
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas: V. S.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-669-826/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02146-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.16.9; 3.2.6.6.2; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei V. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 259,90 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 234 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: 18 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu už akių tenkino dalį ieškinio: priteisė iš atsakovės V. S. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Legal Balance“ 259,90 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 60,46 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (320,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 4 d.) iki sprendimo už akių visiško įvykdymo dienos ir 260 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvai, susiję su skundžiama sprendimo dalimi:

2.1. Atsižvelgęs į tai, jog pradinė kreditorė, perduodama atsakovei daiktą naudotis 24 mėnesių laikotarpiui, įsipareigojo šį turtą už 1 Eur perleisti atsakovei, jai sumokėjus visas mokėjimo grafike nustatytas įmokas, teismas pripažino, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovės susiklostė išperkamosios nuomos teisiniai santykiai.

2.2. Pradinė kreditorė 2021 m. birželio 11 d. reikalavimo perleidimo sutartimi savo reikalavimą atsakovei perleido ieškovei.

Šalies argumentai

2.3. Ieškovė, perėmusi pradinės kreditorės reikalavimą, prašė priteisti iš atsakovės 234 Eur delspinigių, apskaičiuotų už 180 dienų nuo negrąžintų įmokų sumos, taikant sutartyje sutartą 0,5 proc. dydžio delspinigių normą už kiekvieną uždelstą dieną.

Žemesnės instancijos teismas

2.4. Teismas nurodė, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytai sutarčiai taip pat yra taikomos Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatos. Pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės nei 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, jos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Taigi teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 60,46 Eur delspinigių (0,05 proc. už 180 dienų).

2.5. Teismas pripažino, jog pradinės kreditorės ir atsakovės susitarimas dėl didesnio delspinigių dydžio (0,5 proc.) prieštarauja imperatyviajai įstatymo normai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovės 234 Eur delspinigių; kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės 19 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

3.1. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi VKĮ nuostatomis, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Tarp atsakovės ir kreditorės sudarytoje išperkamosios nuomos sutartyje aiškiai įtvirtinta nuostata, kad nuomininkas, tinkamai vykdęs sutartį per visą jos galiojimo laikotarpį ir sumokėjęs visas nuomos mokesčio mėnesio įmokas, turi teisę įsigyti daiktą. Taigi pradinė kreditorė ir atsakovė susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigą išsipirkti nuomojamą daiktą.

3.2. Išperkamosios nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki 2011 m. balandžio 1 d., t. y. iki tol, kol įsigaliojo VKĮ ir 2011 m. balandžio 1 d. Civilinio kodekso XLIII skyriaus trečiojo skirsnio pakeitimai.

3.3. Apeliantė sutinka, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis, tačiau sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomas VKĮ normos.

3.4. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Nagrinėjamu atveju teismas, mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 234 Eur iki 60,46 Eur, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

3.5. Teismas, įvertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos doktrina, sąžiningumo ir protingumo principais, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Apeliantė pažymi ir tai, kad atsakovė, sudarydama sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus, žinodama, kad yra atsakinga už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi per protingą terminą.

3.6. Apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja sutarties bendrųjų sąlygų 8.3 punktui, todėl nėra pagrindo mažinti prašomų priteisti delspinigių dydžio. Atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovė laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartis arba grąžinti nuomojamą turtą nurodytu terminu, tačiau šių pareigų neįvykdė. Pasirinkdama sudaryti sutartis būtent su apeliante, atsakovė susipažino, suprato ir sutiko su sutarčių sąlygomis, taip pat ir su sutartyje numatyta delspinigių norma. Teismas neįvertino visų paminėtų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris privalo būti pakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas pasisakys kitoje sprendimo dalyje (CPK 329 straipsnis).

5. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

6. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 25 d. uždaroji akcinė bendrovė „Be kredito“ ir atsakovė V. S. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-019861 (toliau – sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė išnuomojo atsakovei kilnojamąjį daiktą (skalbimo mašiną ELECTROLUX-EW6S307SI-1926000081010) naudotis 24 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo mokėti mėnesio nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais; sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, jog turto išpirkimo įmoka 1 Eur. Atsakovė sutartinių įsipareigojimų nevykdė – laiku nemokėjo mokėjimo grafike nustatytų įmokų. 2021 m. birželio 11 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-06/01 pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei UAB „Legal Balance“ reikalavimo teises į atsakovės skolą. Apie reikalavimo teisės perleidimą ieškovė 2021 m. birželio 16 d. informavo atsakovę ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, tačiau atsakovė į pranešimą nereagavo ir skolos negrąžino. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 259,90 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 234 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas tenkino dalį ieškinio, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 259,90 Eur skolos, tačiau iki 60,46 Eur sumažindamas priteistinų delspinigių dydį.

7. Atsakovė skolos fakto ir jos dydžio neginčijo (savo pozicijos byloje neišreiškė), ieškovė teismo sprendimo už akių dalies, kuria priteista skolos suma, taip pat neskundžia, todėl teismas skolos dydžio klausimu nepasisakys. Apeliantė ginčija tik teismo sprendimo už akių dalį, kuria teismas sumažino priteistiną delspinigių sumą.

8. Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims. Apeliantės nuomone, pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytoje sutartyje nustatytas 0,5 procento delspinigių dydis atitinka sutarties šalių valią. Be to, teismas, įvertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik atsakovės (vartotojos), kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką – tik už 180 dienų.

9. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims. Vadovaujantis VKĮ 1 straipsnio 2 dalimi, šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Kitaip tariant, VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį, todėl vien aplinkybė, kad pačioje sutartyje ji įvardinta kaip nuomos, o ne vartojimo kredito, pati savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių reikalavimų, reglamentuojančių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius.

10. Vertinimas, ar konkreti sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Be kredito“ ir atsakovė 2019 m. lapkričio 25 d. sudarytoje sutartyje susitarė, jog nuomotoja (UAB „Be kredito“) perduoda nuomininkui (atsakovei) laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje nurodytą nuomos mokestį nuomotojui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį. Sutarties šalys taip pat susitarė, kad nuomininkui tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1 Eur. Tokį šalių susitarimą ieškovė reikalauja įvertinti kaip atitinkantį VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą išlygą, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Kaip minėta nutarties 9 punkte, ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.

11. Pati ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pagrindinis nuomos sutarties tikslas yra daikto nuoma, o vartojimo kredito sutarties – piniginio poreikio patenkinimas. Taigi, sprendžiant, ar UAB „Be kredito“ ir atsakovės 2019 m. lapkričio 25 d. sudaryta sutartis galėtų būti pripažinta vartojimo kredito sutartimi, svarbu išsiaiškinti, ar sutartimi siekta išsinuomoti daiktą ir naudotis juo pagal sutarties sąlygas, ar atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (daiktui) įsigyti. Tam būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su daiktų, dėl kurių sudaromi sandoriai, pobūdžiu (ar tokio pobūdžio sandorius pradinė kreditorė įprastai sudaro ir dėl naudotų daiktų, kuriuos pakartotinai naudoja kaip nuomos sutarčių dalyką, ar tik dėl naujų daiktų), nuomininko galimybėmis pasirinkti daikto nuomos terminą, sumokėti daikto kainą nepasibaigus nuomos terminui, santykiu tarp turto kainos ir per sutarties vykdymo laikotarpį mokėtinų įmokų, neapmokėta daikto verte nuomos termino pabaigoje, taip pat tinkamo pareigos atlikti sutartinius mokėjimus nevykdymo pasekmėmis ir pan. Situacija, kai verslo subjektas siūlo vartotojui įsigyti naujus (nenaudotus) daiktus, išdėstant visos daikto kainos mokėjimą per tam tikrą laikotarpį, o įmokas nustatant taip, kad papildomai būtų uždirbama iš atidėto kainos mokėjimo (nepriklausomai nuo to, ar toks uždarbis įvardijamas kaip nuomos mokestis už naudojimąsi daiktu, ar kaip palūkanos už naudojimąsi neapmokėtą daikto kainos dalį sudarančiomis pinigų sumomis), verslininkas sutartyje nusimato diskrecinę galimybę iš sutartį pažeidusio vartotojo po sutarties nutraukimo reikalauti visų sutartinių įmokų iki pat sutarties termino pabaigos sumokėjimo, o vartotojo diskrecija apsispręsti, ar jis pasibaigus sutarties terminui ketina įsigyti daiktą, siejama iš esmės tik su tuo, ar pasilikti sau daiktą, už kurį visa kaina iš esmės jau yra sumokėta, savo esme gali būti vertinama kaip dirbtinai, siekiant išvengti VKĮ taikymo, kuriama teisinė konstrukcija, užslepiant tikrąjį vartotojo tikslą įsigyti daiktą nuosavybės teise ir verslininko siekį ne tik vykdyti prekybinę veiklą, bet ir užsiimti vartojimo kredito veikla, finansuojant vartotojui perduodamos prekės įsigijimą ir papildomai taikant užmokestį už naudojimąsi pinigais (nesumokėta daikto kainos dalimi), į mokėtinas įmokas įtraukiant daikto kainą viršijančias sumas (prilygintinas sutartinėms palūkanoms).

12. Visos nutarties 11 punkte aptartos aplinkybės turi būti detaliai išanalizuotos ir, konstatavus, kad tarp UAB „Be kredito“ ir atsakovės susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, neturėtų būti apsiribojama vien sutarties sąlygos dėl netesybų dydžio teisėtumo vertinimu (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis), bet įgyvendinama ir teismo pareiga savo iniciatyva išsiaiškinti, ar UAB „Be kredito“ turi teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla (VKĮ 22 straipsnio 1 dalis), ar tinkamai įvykdytos vartojimo kredito davėjo pareigos ikisutartinių vartojimo kredito santykių stadijoje įvertinti vartotojo kreditingumą (VKĮ 8 straipsnis), pateikti jam visą reikalingą informaciją, kad jis galėtų apsispręsti dėl sutarties sudarymo (VKĮ 5 straipsnis). Teisės užsiimti vartojimo kredito teikimo veikla neturėjimas ar pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje). Kitaip tariant, kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų), kas kelia abejonių ir dėl skundžiamo teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškovei iš atsakovės priteistas visas pagal sutartį mokėtinas nuomos mokestis, teisėtumo bei pagrįstumo. Netinkamas informavimo pareigos įgyvendinimas gali lemti, kad: a) vartotojui suteikiama galimybė atsisakyti sutarties; b) kreditoriui gali kilti civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti dėl to patirtus vartotojo nuostolius; c) šios pareigos netinkamas įgyvendinimas gali turėti įtakos vertinant sutarties sąlygų sąžiningumą skaidrumo aspektu.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nutarties 10–12 punktuose aptartos aplinkybės nebuvo vertinamos. Kartu pažymėtina, kad 2019 m. lapkričio 25 d. sutartis buvo sudaryta tarp atsakovės ir UAB „Be kredito“. 2021 m. birželio 11 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-06/01, kuria UAB „Be kredito“ perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą pagal 2019 m. lapkričio 25 d. sutartį. Į pirmosios instancijos teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi ieškovė. Byloje nedalyvaujant UAB „Be kredito“ gali būti ne tik apribotos galimybės išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, bet ir priimtas su pradinės kreditorės teisėmis ir pareigomis susijęs sprendimas. Tokią išvadą patvirtina 2021 m. birželio 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties 5.3, 5.5 punktuose įtvirtintos nuostatos, kad nuomos sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju pradinis kreditorius privalo naujajam kreditoriui ne tik grąžinti pagal reikalavimo perleidimo sutartį gautas sumas, bet ir atlyginti visas su išieškojimu susijusias išlaidas. Dėl nurodytos priežasties turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl UAB „Be kredito“ įtraukimo dalyvauti byloje trečiojo asmens procesiniu statusu.

14. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikoje įtvirtintos pareigos ex officio kvalifikuoti vartojimo kredito sutartis, neišsiaiškino visų šiai bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Šie pažeidimai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, jie sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti.

Teisėjas Marius Dobrovolskis