Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei J. J. dėl piniginės prievolės (skolos) priteisimo, trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Be kredito“, išvadą teikianti institucija – Lietuvos bankas, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jos naudai iš atsakovės J. J. (toliau – atsakovė) 578,68 Eur skolą, 520,81 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1. UAB „Be kredito“ (toliau – ir Pradinė kreditorė) ir atsakovė 2022 m. rugsėjo 6 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-034014 (toliau – Sutartis), kuria Pradinė kreditorė išnuomojo nešiojamąjį kompiuterį „Acer-Spin 1“ (toliau – Daiktas) 12 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo sutarties laikotarpiu mokėti 39,38 Eur mėnesinį nuomos mokestį Sutarties sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Skolininkei nesumokėjus laiku įmokos, 2022 m. lapkričio 22 d. buvo siųsta pretenzija dėl skolos sumokėjimo, tačiau skolininkė į siųstus raginimus sumokėti skolą nereagavo, todėl 2022 m. gruodžio 2 d. sutartis buvo vienašališkai nutraukta

1.2. 2021 m. spalio 4 d. tarp Pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-10/01, pagal kurią Pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovę. Tuo tarpu atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota 2022 m. gruodžio 16 d. rašytiniu pranešimu.

2. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka – elektroninėmis ryšių priemonėmis per EPP sistemą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 9 dalis).

3. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.

4. Išvadą teikianti institucija – Lietuvos bankas pateiktoje išvadoje nurodė, kad patikrinimo metu vertintos nuo 2021 m. spalio 12 d. Bendrovės sudarytos daiktų nuomos sutartys neturi išperkamosios nuomos sutarties, kuriai būtų taikomi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) reikalavimai, požymių, t. y. nuo 2021 m. spalio 12 d. sudarytų nuomos sutarčių nėra pagrindo vertinti kaip išperkamosios nuomos sutarčių, kurioms būtų taikomi VKĮ reikalavimai

5. Išvadą teikianti institucija – Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (Toliau – Tarnyba) pateiktoje išvadoje nurodė, kad įvertinus turimą medžiagą, nustatyta, jog nėra pagrindo teigti, jog tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovės sudaryta Sutartis turi vartojimo kredito sutartims (ar panašioms į vartojimo kredito sutartis sutarčių rūšims) būdingų požymių.

6. Ieškovė rašytinių paaiškinimų per nustatytą terminą nepateikė.

7. Trečiasis asmuo – UAB „Be kredito“ atsiliepimu su pareikštu ieškiniu sutinka, pažymi, jog pagrindinis Sutarties tikslas yra daikto nuoma ir ne visos siūlomos nuomai prekės yra naujos. Atkreipia dėmesį į tai, jog teikia nuomos paslaugas, o ne vartojimo kredito, atsižvelgiant į tai, jam nėra taikomos VKĮ nuostatos.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, atsižvelgdamas į tai, jog ieškinio suma 1 099,49 Eur, t. y. neviršija 2 000 Eur, sprendė, jog bylos nagrinėjimas vyks rašytinio proceso tvarka. Šalims buvo išaiškintina, kad iki 2023 m. rugsėjo 13 d. šalys gali reikšti teismui prašymą civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nesant byloje prašymo teismas sprendimą priima rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnio 1 dalis).

9. Teismas, susipažinęs su rašytine bylos medžiaga, 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi sprendė, jog būtina papildomai aiškintis faktines ir teisines aplinkybes, kurios sudaro ieškinio dalyką ir pagrindą. Esant šioms aplinkybėms, teismas kreipėsi į Lietuvos banką bei Tarnybą, prašydamas pateikti išvadą atsakant į klausimus: 1) ar tarp Pradinės kreditorės ir atsakovės 2022 m. rugsėjo 6 d. sudaryta Sutartis turi vartojimo kredito sutartims (ar panašioms į vartojimo kredito sutartis sutarčių rūšims) būdingų sąlygų (nuostatų)?; 2) jei pirmoji išvada teigiama, ar tarp Pradinės kreditorės ir atsakovės J. J. sudarytos Sutarties nuostatos, numatančios vartotojo civilinę atsakomybę, ypač Sutarties nutraukimo atveju, atitinka nesąžiningų sutarčių sąlygų kriterijus?; 3) pateikti Pradinės kreditorės atžvilgiu atlikto patikrinimo aktą (išvadas).

Dėl nuomos sutarties (ne)pripažinimo vartojimo kredito sutartimi

10. Pagal kasacinio teismo pateikiamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Jeigu egzistuoja teisinių santykių, iš kurių kildinamas ginčas, priskyrimo vartojimo santykiams požymiai, civilinėje byloje ribojami rungimosi ir dispozityvumo principai, ją nagrinėjantis teismas negali išlikti pasyvus bei privalo imtis aktyvių veiksmų vertindamas tiek pačių santykių pobūdį, tiek ir atskirų sutartinių sąlygų teisėtumą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1049-390/2022).

11. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.503 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad įstatymai ar nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.504 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad pagal vartojimo nuomos sutartį nuomotojas, t. y. asmuo, kurio nuolatinis verslas – daiktų nuoma, įsipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamąjį daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį nuomininko ar jo šeimos asmeniniams, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

12. VKĮ 3 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos išlygos, kokiems santykiams šis įstatymas netaikomas. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi, VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vertinimas, ar konkreti analizuojama sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1018-921/2022).

13. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties rūšies, turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

14. VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį, todėl vien aplinkybė, kad pačioje sutartyje ji įvardinta kaip nuomos, o ne vartojimo kredito, pati savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių reikalavimų, reglamentuojančių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1182-343/2022).

15. Taigi, siekiant nustatyti, ar trečiojo asmens ir atsakovės sudaryta Sutartis yra išperkamosios nuomos sutartis, neįeinanti į VKĮ taikymo apimtį, ar vartojimo kredito sutartis, yra reikalinga įvertinti, koks buvo šalių tikslas sudarant Sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad nuomos sutartimi nuomininkas, visų pirma, siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi „nuomininko“ pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti ir tik antrinis jo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1018-921/2022).

16. Byloje nustatyta, kad Sutartimi šalys susitarė, jog atsakovė už jai perduotą turtą kas mėnesį mokės po 39,38 Eur įmoką 12 mėnesių iš eilės. Tinkamu Sutarties vykdymo atveju, atsakovė po 12 mėnesių būtų sumokėjus Pradinei kreditorei viso 472,56 Eur sumą, tuo tarpu Sutartyje nurodyta, kad Daikto vertė – 485 Eur, taigi atsakovė po 12 mėnesių būtų sumokėjusi 12,44 Eur mažiau nei pradinė Daikto kaina.

17. Įvertinus Sutarties sąlygų 7 punktą, darytina išvada, jog Sutartyje yra numatyta nuomininko teisė, bet ne pareiga įsigyti Daiktą tiek Daikto nuomos laikotarpiu, tiek pasibaigus Sutarties laikotarpiui. Nuomininkas nusprendęs atsisakyti Sutarties ją bet kada gali nutraukti įspėjus apie tai nuomotoją ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki sutarties nutraukimo ir įvykdžius Sutarties 14.4.1–14.4.3 punktuose numatytus veiksmus. Pažymėtina ir tai, jog atsakovei įvykdžius sutartinius įsipareigojimus atsakovei suteikiama teisė Daiktą įsigyti už Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą Daikto išpirkimo kainą, kuri yra lygi turto vertei paskutinę Sutarties galiojimo dieną (145,50 Eur). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog Sutarties tikslas – Daikto nuoma.

18. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Sutarties sudarymo tikslas yra atsakovės išsirinkto Daikto nuoma, o ne finansavimo sąlygų jam įsigyti sudarymas. Tad teismas daro išvadą, jog tarp šalių sudaryta Sutartis neturi vartojimo kredito sutartims (ar panašioms į vartojimo kredito sutartis sutarčių rūšims) būdingų požymių, todėl nagrinėjamu atveju, Sutarčiai netaikytinos VKĮ nuostatos.

Dėl ieškinio reikalavimų

19. Ieškovė prašo priteisti jos naudai iš atsakovės 578,68 Eur skolą, 520,81 Eur delspinigius.

20. Reikalavimas dėl nesumokėtų įmokų grindžiamas tuo, kad atsakovė nemokėjo Sutartimi nustatytų mėnesinių įmokų, o reikalavimas dėl delspinigių priteisimo kildinamas iš Sutarties 10.4. punkto, kuriame numatytas 0,5 procento delspinigių dydis už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos sumos, sumą apskaičiuojant už 180 dienų (578,68 Eur × 0,5 proc. / 100 × 180 d.).

21. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis).

22. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).

23. 2021 m. spalio 4 d. tarp Pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-10/01, pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovę. Tuo tarpu atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota 2022 m. gruodžio 16 d. pranešimu, kuriuo ieškovė ragino atsakovę padengti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovė į raginimus nereagavo.

24. Teismas nustatė, kad atsakovė tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. nesumokėjo 578,68 Eur nuomos įmokų bei išpirkimo mokesčio. Pradinės kreditorės reikalavimas į atsakovę buvo perleistas ieškovei. Tuo tarpu ieškinys su priedais, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartį, atsakovei buvo įteikti CPK nustatyta tvarka. Tad atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir minėtas teisės normas, teismas tenkina ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovės 578,68 Eur įsiskolinimo.

25. Tuo tarpu pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Nagrinėjamu atveju Pradinė kreditorė ir atsakovė nuomos sutartimi sutarė, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovė privalo mokėti Pradinei kreditorei 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos.

26. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali to ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

27. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus ir kt., tačiau netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-344-803/2019).

28. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 520,81 Eur delspinigių, paskaičiuotų pagal sutartyje numatytą 0,5 procentų delspinigių dydį už 180 kalendorinių dienų. Nors nagrinėjamu atveju sudaryta nuomos, o ne vartojimo kredito sutartis, tai savaime nereiškia, kad atsakovei negali būti taikomos giminingų sutarčių teisės institutų normos. Atsakovė yra vartotojas (išperkamosios nuomos būdu įsigijo nešiojamąjį kompiuterį „Acer-Spin 1“, asmeniniams poreikiams iš juridinio asmens, veikiančio verslo tikslais), todėl jai taikytinos vartotojo teisių apsaugą užtikrinančios teisės normos (CK 1.39 straipsnio 1 dalis, VKĮ 2 straipsnio 19 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008).

29. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra silpnesnė sandorio šalis – vartotoja, prievolė nėra įvykdyta, o susidarę pernelyg dideli delspinigiai akivaizdžiai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, teismas sprendžia, kad yra pagrindas sutartimi nustatytą delspinigių dydį mažinti nuo 0,5 procentų iki 0,05 procentų ir priteisti ieškovei iš atsakovės 52,08 Eur delspinigių ((578,68 Eur x 0,05 procento) / 100 procentų) x 180 d.) (CK 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinių palūkanų

30. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovė taip pat privalo mokėti ieškovei įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 57,37 procentų ieškinio, iš atsakovės ieškovei priteistina 151,46 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

32. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra, todėl jos valstybei nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 441 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, įmonės kodas 302528679, iš atsakovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 578,68 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 68 ct) skolą, 52,08 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų 08 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 630,76 Eur (šešių šimtų trisdešimties eurų 76 ct) sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2023 m. birželio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 151,46 Eur (vieno šimto penkiasdešimt vieno euro 46 ct) bylinėjimosi išlaidas

Likusios ieškinio dalies netenkinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė