Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tomadas“ ieškinį atsakovams A. C. ir S. J. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Valstybės biudžetinė įstaiga Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Esminės faktinės bylos aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. birželio 5 d. ieškovė UAB „Tomadas“ (paslaugos tiekėjas) ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (užsakovas) sudarė Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 10-ST2-88. Sutarties 2.5, 3.4 punktuose nurodytas transporto priemonės, sveriančios iki 3,5 tonų, saugojimo įkainis už vieną parą, kai jas apmoka transporto priemonės savininkas (valdytojas) – 12 Eur, o kai apmoka policijos įstaiga – 3 Eur; transporto priemonės iki 3,5 tonų nuvežimo kaina, kai ją apmoka transporto priemonės savininkas (valdytojas) – 70 Eur, o kai apmoka policijos įstaiga – 0 Eur. Sutarties 6.4 punktu užsakovas įsipareigojo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną po priimto sprendimo apie transporto priemonių saugojimo pasikeitusį teisinį pagrindą pateikti šią informaciją teikėjui (šiuo atveju – ieškovei) nurodytu el. paštu. Sutarties 8.14 punktu ieškovė įsipareigojo imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo greičiau atsiimtos.

Transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir (ar) saugojimo, apskaitos, administravimo bei jų grąžinimo savininkams ir/ar valdytojams procedūrų tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), kuris yra neatskiriama Sutarties dalis (Sutarties 40 punktas), 12 punkte numatyta, kad kartą per mėnesį (iki 15 dienos) UAB „Tomadas“ pateikia Vilniaus apskrities VPK saugomų transporto priemonių sąrašą, o Vilniaus apskrities VPK tiekėjo prašymu pateikia savininko (valdytojo) duomenis, taip pat duomenis ar transporto priemonė grąžinta, ar išduotas leidimas grąžinti ir pan. Gavęs informaciją apie galimybę grąžinti transporto priemonę tiekėjas siunčia transporto priemonės savininkui (valdytojui) registruotu pranešimu informaciją apie transporto priemonės saugojimo vietą, atsiėmimo laiką ir atsiskaitymą už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą. Per veną mėnesį nuo laiško transporto priemonės savininkui išsiuntimo, jei savininkas nesikreipė dėl atsiėmimo ar pranešimas nepasiekė adresato, tiekėjas (ieškovė) kreipiasi į teismą dėl skolos už suteiktas paslaugas išieškojimo.

UAB „Tomadas“ direktorės 2020 m. birželio 5 d. įsakyme Nr. 222/1 „Dėl priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių grąžinimo tvarkos“ (toliau ir Įsakymas) nurodyta, kad transporto priemonės, kurios saugomos ieškovės teritorijoje Eišiškių plentas 127, Vilnius, remiantis 2020 m. birželio 5 d. Sutartimi, jų savininkams ar teisėtiems valdytojams grąžinamos pateikus leidimą atsiimti priverstinai sulaikytą transporto priemonę ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Įsakymo 2 punkte numatyta, kad už transporto priemonės, sulaikytos dėl administracinio nusižengimo, transportavimą ir saugojimą iki leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos transportavimo paslaugos įkainis – 70 Eur, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, vienos paros saugojimo įkainis – 12 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu. Po leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos vienos paros transporto priemonės saugojimo įkainis 24,20 Eur įskaitant pridėtinės vertės mokestį. Tuo atveju, jeigu transporto priemonės savininkas ar teisėtas valdytojas neturi galimybės atsiskaityti už transporto priemonės transportavimą ir saugojimą transporto priemonės atsiėmimo momentu, numatyta galimybė užtikrinti prievolės įvykdymą, pasiūlant išduoti įmonei praprastąjį neprotestuotiną vekselį ar kitais įstatymuose numatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais (Įsakymo 4 punktas).

2020 m. rugpjūčio 26 d. dėl atsakovo S. J. padaryto administracinio nusižengimo jo vairuotas automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš O. Milašiaus g., Vilniuje buvo priverstinai nuvežtas į UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelę adresu Eišiškių pl. 127, Vilnius. Teismui išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą Nr. A15.-2711-1058/2020 tuometinei transporto priemonės savininkei atsakovei A. C. 2020 m. spalio 2 d. buvo išduotas leidimas atsiimti privertinai nuvežtą transporto priemonę.

2021 m. kovo 15 d. Vilniaus apskrities VPK, atsakydamas į ieškovės 2021 m. vasario 26 d. užklausimą, informavo, jog 2020 m. spalio 2 d. buvo išduotas leidimas atsakovei A. C. atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį. Tuo pagrindu 2021 m. kovo 26 d. pranešimu UAB „Tomadas“ paragino atsakovę A. C. sumokėti 4 766 Eur susidariusią skolą ir atsiimti automobilį bei informavo, kad už kiekvieną delsimo dieną bus papildomai skaičiuojama po 24,20 Eur. Registruotas laiškas atsakovei įteiktas 2021 m. kovo 30 d. 2021 m. balandžio 29 d. pakartotiniu pranešimu ieškovė paragino atsakovę sumokėti jau 5 593,80 Eur įsiskolinimą ir atsiimti automobilį, taip pat dar kartą informavo, jog už kiekvieną delsimo dieną bus priskaičiuojama po 24,20 Eur. Duomenų apie šio registruoto laiško įteikimą atsakovei nėra.

2021 m. liepos 15 d. tarp atsakovų buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kuria atsakovė A. C. už 50 Eur pardavė automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui S. J..

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2023 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-124-1147/2023 ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovės UAB „Tomadas“ naudai solidariai iš atsakovų A. C. ir S. J. 114 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.

Ieškovė UAB „Tomadas“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. vasario 24 d. sprendimo dalį dėl atmestų reikalavimų (7 478,40 Eur) ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. vasario 24 d. sprendimo dalis dėl ieškovės UAB „Tomadas“ naudai iš atsakovų A. C. ir S. J. solidariai priteistų 114 Eur už automobilio saugojimą liko galioti, nes nebuvo apeliacijos objektu ir dalyku.

Dėl ieškovės reikalavimo atlyginti už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą iki leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo

Nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. dėl atsakovo S. J. padarytų administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje, jo vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas iš O. Milašiaus g., Vilniuje į UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelę adresu Eišiškių pl. 127, Vilnius, remiantis 2020 m. birželio 5 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudaryta Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartimi Nr. 10-ST2-88, kuri buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu. Sutartį dėl priverstinio automobilio saugojimo sudarė ne ieškovė ir atsakovai, o ieškovė ir policijos komisariatas, vykdydamas jam įstatymo pavestas funkcijas. Įvertinus nurodytų teisinių santykių specifiką, nėra pagrindo taikyti vartojimo teisinius santykius reglamentuojančių normų, kadangi sutartį sudaro ne vartotojas, o valstybės institucija (policijos komisariatas), sutartis sudaryta ne dėl asmeninių asmens poreikių, o išimtinai dėl valstybės institucijos funkcijų vykdymo, susijusio su teisės pažeidimais. Pažymėtina, kad sutartis, sudaryta viešojo pirkimo būdu, turi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų ypatumų, tame tarpe ir tai, kad tik pati perkančioji organizacija (šiuo atveju Vilniaus apskrities VPK) gali priimti sprendimą dėl per didelės ir nepriimtinos tiekėjų pasiūlymų kainos.

Taigi, priverstinai nuvežta ginčo transporto priemonė buvo saugoma pasaugos sutarties, sudarytos ne tarp transporto priemonės savininko ar valdytojo ir saugotojo, o tarp policijos komisariato ir saugotojo, pagrindu (CK 6.830 straipsnis). Šios pasaugos sutarties ypatybė yra ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų), o transporto priemonės savininkui ir valdytojui. Ši pareiga atsiranda specialios viešosios teisės normos pagrindu. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonių stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais (kai įtariama, kad transporto priemonė vairuojama neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens) ir jos saugojimu transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui ir (ar) išlaidas patyrusiai institucijai transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas CK nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonių stovėjimo aikštelės.

Pažymėtina, kad pasaugos sutarties dėl priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo ir įstatymo pagrindu atsiranda ne tik saugotojo (šioje byloje – ieškovė) ir davėjo (šioje byloje – trečiasis asmuo Vilniaus VPK) teisiniai santykiai, bet ir transporto priemonės savininko ir valdytojo (atsakovų) bei saugotojo teisiniai santykiai. Transporto priemonės savininkui ir valdytojui atsiranda ne tik teisės (teisė reikalauti grąžinti transporto priemonę), bet ir tam tikros pareigos – atsiimti transporto priemonę bei atlyginti su transporto priemonės nuvežimu ir saugojimu susijusias išlaidas.

Byloje nustatyta, ir dėl to nėra ginčo, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. atsakovas S. J. vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir padarė administracinį nusižengimą, dėl ko jo vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelę, t. y. kad būtent atsakovas S. J. buvo automobilio valdytoju administracinio nusižengimo padarymo metu. Byloje taip pat nustatyta, kad tuometine transporto priemonės savininke buvo atsakovė A. C.. Tai reiškia, kad abu atsakovai yra tinkami solidarūs skolininkai.

Kartu pažymėtina ir tai, kad atsakovai pripažino ieškinio dalį dėl apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą (70 Eur) ir jos saugojimą nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. iki leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos (2021 m. spalio 2 d.), t. y. po 12 Eur už 38 dienas (456 Eur).

Esant byloje nustatytoms aukščiau aptartoms faktinėms aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reglamentavimui ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 70 Eur už automobilio priverstinį nuvežimą ir 456 Eur už automobilio saugojimą nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. iki leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos (2021 m. spalio 3 d.), t. y. po 12 Eur už 38 dienas, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl ieškovės reikalavimo atlyginti už transporto priemonės saugojimą po leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo

Pažymėtina, kad SEAKĮ aiškiai įtvirtina automobilio atsiėmimo iš saugotojo sąlygas, kurios galioja neatsižvelgiant į tai, kad nėra perkeltos į Sutartį. SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtina, kad asmeniui kurio automobilis buvo nutemptas ir saugomas, pareiga sumokėti už paslaugas yra iki automobilio atsiėmimo, arba savo prievolės įvykdymą užtikrinus CK nustatytais būdais ir tvarka. Sutarties 2.1. punkte yra numatyta, kad paslaugų teikėjas turi teisę už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą tais atvejais, kai transporto priemonė yra nuvežama ir saugoma pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso normas, gauti atlygį už paslaugą iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo. Sutartyje nėra nustatyta, kad galimos kitokios, įstatyme nenumatytos transporto priemonės atsiėmimo sąlygos, todėl ieškovė turi teisę reikalauti automobilio saugojimo išlaidų ir po leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo.

Pažymėtina ir tai, kad teismų praktika šiuo klausimu yra nevienoda (pav., Šiaulių apygardos teismo 2021-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-445-440/2021; Šiaulių apygardos teismo 2022-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-223-856/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022-06-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-472-459/2022; Vilniaus apygardos teismo 2022-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2790-430/2022; Panevėžio apygardos teismas 2023-09-20 nutartis civilinėje byloje e2A-382-940/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2020-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-51-585/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-378/2022 ir kt.).

Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019 yra išaiškinta, jog automatiškas konkrečios sutarties (joje nurodytų įkainių) taikymas ne sutarties šalims galėtų lemti teisingumo ir proporcingumo principų neatitinkančias situacijas, kai transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas būtų priverstas mokėti itin dideles ir atitinkamoje rinkoje vyraujančių kainų neatitinkančias sumas, dėl kurių dydžio jis nebuvo susitaręs. Transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas, nesutinkantis su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydžiu, turi teisę jį ginčyti, o teismai tokiu atveju privalo vertinti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumą. Taip pat nurodė, kad vien kasacinio teismo paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame saugotojo naudai buvo priteista atitinkama suma, nereiškia, kad jame teismo taikytas įkainis laikytinas pavyzdiniu ir visais atvejais teismų turėtų būti priteisiamas nurodyto dydžio.

Teismas taip pat pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Įgyvendinant šiuos tikslus civiliniame procese, būtina vadovautis tiek procesinėje, tiek materialinėje teisėje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis, CK 1.5 straipsnis). Teisingumo principas yra universalus principas, kuris, be kita ko, suponuoja ir tai, kad valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui ir turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Be to, teisingumas gali būti įgyvendinamas tik užtikrinant interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir paneigiant kito asmens teisėtus interesus bei lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2007).

Aukščiau nurodytoje teismų praktikoje pripažįstama, kad transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas, nesutinkantis su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir/ar saugojimą dydžiu, turi teisę jį ginčyti, o teismai tokiu atveju privalo vertinti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumą. Kilus tokiam ginčui ir teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. Iš esmės analogiškai turi būti sprendžiamas klausimas ir dėl laikotarpio, už kurį turėtų būti priteisiamos saugojimo išlaidos. Šie du klausimai – įkainio ir jo taikymo laikotarpio – spręstini kartu, nes abu lemia atlygintinų išlaidų dydį.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat pasisakoma, kad tuo atveju, kai saugoma priverstinai nuvežta transporto priemonė, išlaidų dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai ją nuvežti, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas). Sprendžiant dėl pareigos atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas, svarbu įvertinti pasaugos atsiradimo pagrindą ir aplinkybes bei tai, kokių priemonių ėmėsi saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, išsiaiškinti savininką ir jam pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą, taip pat paties transporto priemonės savininko ar valdytojo atliktus veiksmus, imantis priemonių dėl automobilio atsiėmimo ir kartu dėl išlaidų, susijusių su jo saugojimu, sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009; 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-378/2022).

Pažymėtina, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018). Taigi, nagrinėjamu atveju bylos išnagrinėjimo procesinis rezultatas sukelia teisines pasekmes ir solidariąją prievolę turinčiam atsakovui (CK 6.14 straipsnio nuostatos), todėl aplinkybė, kad vienas iš solidariųjų skolininkų – atsakovas S. J .byloje su ieškiniu ne kartą sutiko, neturi teisinės reikšmės vertinant ieškovės teikiamų paslaugų įkainių pagrįstumą.

Pagal ieškovės ir Vilniaus apskrities VPK sudarytos 2020 m. birželio 5 d. sutarties Nr. 10-ST2-88 2.5 punktą transporto priemonių, kurių svoris iki 3,5 t. sudaro 70 Eur už transporto priemonės nuvežimą ir 12 Eur su PVM vienos paros saugojimo įkainis. Pastebėtina, kad ieškovė skolą skaičiuoja, taikydama 12 Eur vienos paros įkainį iki leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos ir 24,20 Eur įkainį po leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos. 2020 m. birželio 5 d. sutartyje Nr. 10-ST2-88 nėra numatyta tokia ieškovės pateikta įkainio skaičiavimo tvarka, t. y. nėra numatyta, kad bus taikomi skirtingi įkainių dydžiai iki ir po leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos. Šių įkainių skaičiavimo tvarka numatyta ieškovės vidiniu administravimo aktu: ieškovės direktorės 2020 m. birželio 5 d. įsakymu, kuris nėra nurodytas kaip 2020 m. birželio 5 d. sutarties Nr. 10-ST2-88 priedas.

Ieškovės teisė gauti atlyginimą iš priverstinai nuvežtos ir saugomos transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, yra kompensuojamosios, o ne baudinės prigimties. Ieškovė, kaip specialiąsias priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas teikiantis verslo subjektas, negali kelti baudinio pobūdžio reikalavimų priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių savininkams ir valdytojams, tačiau turi teisę reikalauti ekonomiškai pagrįsto teisingo atlyginimo už suteiktas priverstinės pasaugos paslaugas.

Nors ieškovė teigia, jog toks įkainis yra komercinis, teismui nėra pagrindo išvadai, kad šis įkainis yra pagrįstas ir objektyviai būtinas bei atitinka realią priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo rinkos kainą. Ieškovė nepateikė į bylą konkrečių duomenų, ekonominių skaičiavimų, kurie būtų pagrindas spręsti apie reikalaujamo už teikiamas paslaugas 24,20 Eur įkainio dydžio pagrįstumą ir proporcingumą. Priešingai, šis įkainis yra 2 kartus didesnis nei sutartyje su Vilniaus apskrities VPK, pagal kurią teikiamos paslaugos taip pat yra komercinės, t. y. nustatytasis įkainis laikomas pelningu, ir 8 kartus didesnė už įkainį, kai už paslaugą moka policijos įstaiga (Sutarties 3.4 punktas). Ieškovė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, dėl kurių būtų galima spręsti, jog transporto priemonės saugojimo išlaidos po leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos padidėja palyginus su iki to taikytu įkainiu, kokius papildomus veiksmus ieškovė turėjo atlikti, kad įkainis padidėjo net dvigubai. Be to, šis įkainis žymiai viršija net parkavimo kainas komerciškai itin patraukliose vietose (pvz., viešai skelbiami duomenys apie „ADC Parking“ kainas Vilniaus oro uoste, stovėjimo aikštelių kainas Palangoje ir kt.). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės apskaičiuotas transporto priemonės saugojimo išlaidų dydis (7066,40 Eur), net 141 kartą viršija automobilio vertę, kuri nurodyta 2021 m. liepos 15 d. pirkimo paradavimo sutartyje (50 Eur).

Todėl šią bylą nagrinėjantis teismas ieškovės direktorės įsakymu nustatytą įkainį (24,20 Eur už parą) pripažįsta akivaizdžiai per dideliu ir mažina iki 12 Eur už parą.

Spręsdamas klausimą dėl laikotarpio, už kurį turėtų būti priteisiamos saugojimo išlaidos, teismas atsižvelgia į šias aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apskrities VPK 2020 m. spalio 2 d. išdavė leidimą atsakovei A. C. atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį.

Kaip jau minėta, Transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir (ar) saugojimo, apskaitos, administravimo bei jų grąžinimo savininkams ir/ar valdytojams procedūrų tvarkos aprašo, kuris yra neatskiriama Sutarties dalis, 12 punkte numatyta, kad kartą per mėnesį (iki 15 dienos) UAB „Tomadas“ pateikia Vilniaus apskrities VPK saugomų transporto priemonių sąrašą, o Vilniaus apskrities VPK tiekėjo prašymu pateikia savininko (valdytojo) duomenis, taip pat duomenis ar transporto priemonė grąžinta, ar išduotas leidimas grąžinti ir pan. Gavęs informaciją apie galimybę grąžinti transporto priemonę tiekėjas siunčia transporto priemonės savininkui (valdytojui) registruotu pranešimu informaciją apie transporto priemonės saugojimo vietą, atsiėmimo laiką ir atsiskaitymą už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą. Per veną mėnesį nuo laiško transporto priemonės savininkui išsiuntimo, jei savininkas nesikreipė dėl atsiėmimo ar pranešimas nepasiekė adresato, tiekėjas (ieškovė) kreipiasi į teismą dėl skolos už suteiktas paslaugas išieškojimo.

Nagrinėjamojoje byloje ieškovė šiuos įsipareigojimus vykdė netinkamai. Ieškovė tik 2021 m. vasario 26 d., t. y. beveik po penkių mėnesių po leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį išdavimo, išsiuntė Vilniaus apskrities VPK užklausimą, į kurį gavo atsakymą 2021 m. kovo 15 d., kad 2020 m. spalio 2 d. atsakovei A. C. buvo išduotas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį. Ieškovė nenurodė jokių pagrįstų tokio savo neveikimo priežasčių ir motyvų. Tokiu būdu, ieškovė tik 2021 m. kovo 26 d. pirmą kartą išsiuntė atsakovei pranešimą, kuriuo paragino atsakovę sumokėti 4 766 Eur susidariusią skolą ir atsiimti automobilį bei informavo, kad už kiekvieną delsimo dieną bus papildomai skaičiuojama po 24,20 Eur. Registruotas laiškas atsakovei įteiktas 2021 m. kovo 30 d. 2021 m. balandžio 29 d. pakartotiniu pranešimu ieškovė paragino atsakovę sumokėti jau 5 593,80 Eur įsiskolinimą ir atsiimti automobilį, taip pat dar kartą informavo, jog už kiekvieną delsimo dieną bus priskaičiuojama po 24,20 Eur. Duomenų apie šio registruoto laiško įteikimą atsakovei nėra.

Iš bylos medžiagos ir teismų informacines sistemos „Liteko“ matyti, kad, nors ieškovė nurodo, jog pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pateikė 2021 m. liepos 21 d., faktiškai pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo teisme gautas tik 2021 m. rugpjūčio 20 d., t. y. beveik po 4 mėnesių po pakartotinio pranešimo atsakovei išsiuntimo. Ieškovė nenurodė jokių pagrįstų ir šio savo neveikimo priežasčių ir motyvų.

Įvertinęs ieškovei veiksmus, teismas daro išvadą, kad ieškovė, vykdydama pareigas, kylančias iš Sutarties, sudarytos be kita ko viešiesiems interesams tenkinti, ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų siekiant sustabdyti atlyginimo už automobilio saugojimą didėjimą, nes daugiau kaip keturis mėnesius nevykdė pareigos pateikti Vilniaus apskrities VPK saugomų transporto priemonių sąrašą tikslu gauti duomenis apie transporto priemonės statusą, o teise kreiptis į teismą su ieškiniu pasinaudojo tik beveik po keturių mėnesių nuo informacijos atsakovei išsiuntimo, nors visus įrodymus (kuriuos teikė teismui) turėjo, o kreipimasis į teismą dėl saugojimo išlaidų priteisimo ieškovei yra įprasta veikla. Dėl nurodyto darytina išvada, jog esant šioms aplinkybėms ieškovė nesiėmė veiksmų operatyviai ir aktyviai savo pažeistoms teisėms ginti ir tuo iš dalies sudarė sąlygas atsakovų skolai didėti, todėl neigiamos tokio neveikimo pasekmės turi tekti ne tik atsakovams, bet iš dalies ir ieškovei.

Kartu teismas konstatuoja, kad abu atsakovai, žinodami apie transporto priemonės sulaikymą ir būdami informuoti, nors ir pavėluotai, apie susidariusį įsiskolinimą už paslaugas bei paraginti atsiimti transporto priemonę ir atsiskaityti už jos saugojimą, nebendradarbiavo nei tarpusavyje, nei su ieškove, viso proceso metu šioje byloje pakankamai ilgą laiką nevykdė (ir iki šiol nevykdo) pareigos atsiimti automobilį bei apmokėti jo saugojimo išlaidas.

Teismui nustačius, kad nagrinėjamu atveju tiek atsakovai, tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo nebuvo pakankamai aktyvūs, netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko skola kiekvieną dieną augo, nėra pagrindo atsakovus visiškai atleisti nuo pareigos apmokėti už automobilio saugojimą, tačiau, teismo vertinimu, yra pagrindas laikotarpį, už kurį turėtų būti priteisiamos saugojimo išlaidos, sutrumpinti iki 180 dienų. Teismo vertinimu, toks laikotarpis nagrinėjamojoje byloje yra protingas ir teisingas.

Remiantis išdėstytu, nustatytina, kad atsakovai ieškovės naudai už automobilio saugojimą po leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo turi sumokėti 2160 Eur (12 x 180 = 2160).

Dėl realiai priteistinos skolos dydžio

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios medžiagos ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2021 m. spalio 15 d. civilinėje byloje Nr. e2-4025-724/2021 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės A. C. 7 592,40 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 171 Eur bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 5 d. Ieškovės UAB „Tomadas“ prašymu 2021 m. gruodžio 7 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl priteistų sumų išieškojimo iš atsakovės A. C..

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis vykdomasis raštas buvo perduotas vykdyti antstoliui priverstinai ir jo pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0168/21/01501. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 24 d. nutartimi tenkino atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir 2021 m. spalio 15 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų sprendimą už akių priimtą civilinėje byloje Nr. e2-4025-724/2021 panaikino bei atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, antstoliui apie sprendimo panaikinimą nepranešė, dėl ko neegzistuojantis teismo sprendimas buvo vykdomas toliau. Atsakovės 2022 m. lapkričio 11 d. byloje pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022 m. lapkričio 9 d. pažyma patvirtina, kad iš jos gaunamų pajamų (pensijos) kas mėnesį buvo vykdomos išskaitos.

Iš antstolio Sigito Osvaldo Grašio 2023-10-05 rašto Nr. S-23-168-46575 matyti, kad antstolio 2023-10-05 patvarkymu Nr. S-23-168-46512 vykdomoji byla Nr. 0168/21/01501, kurioje buvo vykdomas minėtas sprendimas už akių, nutraukta dalinai įvykdžius vykdomąjį raštą. Vykdant vykdomąjį raštą iki vykdomosios bylos nutraukimo iš atsakovės A. C. buvo išieškota ir pervesta išieškotojui UAB „Tomadas“ 1292,71 Eur.

Panaikinus teismo sprendimą už akių po jo priverstinio (nors ir dalinio) įvykdymo, visi iki tol atlikti procesiniai veiksmai, kuriais tenkintas ieškovo reikalavimas atsakovui ir jo naudai išieškoti pinigai, laikytini neteisėtais ir tai sudaro teisinį pagrindą bylos šalis sugrąžinti į iki teismo sprendimo už akių įvykdymo buvusią padėtį, taikant teismo sprendimo įvykdymo atgręžimą (CPK 760 straipsnis). Atgręžti teismo sprendimo įvykdymą galima ir tais atvejais, kai sprendimas panaikinamas atnaujinus procesą byloje.

Nagrinėjamojoje byloje teismas ieškinį tenkina iš dalies ir nusprendžia, kad atsakovai ieškovei skolingi solidariai 2686 Eur (70 + 456 + 2160 = 2686). Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. vasario 24 d. sprendimo dalis dėl ieškovės UAB „Tomadas“ naudai iš atsakovų A. C. ir S. J. solidariai priteistų 114 Eur už automobilio saugojimą liko galioti, ši teismo sprendimo dalis gali būti vykdoma įstatymo nustatyta tvarka. Todėl šiuo sprendimu priteistinas įsiskolinimas mažintinas šia suma, t. y. šiuo sprendimu ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 2572 Eur.

Teismo manymu, esant nurodytai byloje susiklosčiusiai situacijai, yra pagrindas įskaityti iš atsakovės A. C. išieškotą ir ieškovei pervestą sumą – 1292,71 Eur – į šiuo sprendimu priteisiamą sumą ir laikyti, kad 1292,71 Eur iš 2572 Eur jau yra išieškota, o likusi neišieškota skola yra 1279,29 Eur.

Dėl palūkanų

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų priteistinos ieškovo naudai 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2572 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021-08-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė patyrė 342 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 171 Eur sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį ir 171 Eur sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Šiuo sprendimu ir Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. vasario 24 d. sprendimu bendrai patenkinama 35 procentai ieškovės ieškinio reikalavimų sumos. Todėl ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 60 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (342 x 35 proc. = 120).

Atsakovas S. J. patyrė 150 Eur atstovavimo išlaidų. Atmetus 65 procentus ieškinio reikalavimų, iš ieškovės atsakovo S. J. naudai priteistina 97 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovės A. C. bylinėjimosi išlaidas sudaro 35 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Vadovaujantis CPK 288 straipsnio 7 dalimi teismui nustačius, kad šalies pasyvumo priežastys, lėmusios sprendimo už akių priėmimą, buvo nesvarbios, panaikinus sprendimą už akių, šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, iš priešingos šalie negali būti priteistas žyminis mokestis už pareikšimo padavimą; be to, šiuo atveju šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, gali gauti tik 50 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuris jai priklausytų pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad atsakovei buvo nustatytas 14 d. terminas atsiliepimui pateikti, procesiniai dokumentai jai buvo įteikti asmeniškai 2021-09-28. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, 2021-10-15 Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai priėmė sprendimą už akių. Pažymėtina ir tai, kad minėtas sprendimas už akių atsakovei įteiktas asmeniškai 2021-10-22, sprendimas už akių įsiteisėjo 2021-11-05. Ir tik 2022-05-24 teisme buvo gautas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Dėl nurodytų priežasčių teismas atsakovės pasyvumą, nulėmusį teismo sprendimo už akių priėmimą, laiko nulemtą nesvarbios priežasties bei atsakovės atžvilgiu taiko CPK 288 straipsnio 7 dalį. Atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovei A. C. iš ieškovės nepriteisiamas žyminis mokestis, sumokėtas už pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą.

Teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje neviršija 5 Eur kiekvienai šaliai, todėl nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“, juridinio asmens kodas 302308932, naudai 2572 Eur (du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt du eurus) skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. rugpjūčio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Laikyti, kad 1292,71 Eur iš 2572 Eur jau yra išieškota.

Priteisti iš atsakovų A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“, juridinio asmens kodas 302308932, naudai po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“, juridinio asmens kodas 302308932, S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 97 Eur (devyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.