Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1207-446/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovams D. P. ir L. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys dėl išlaidų už transporto priemonės nuvežimą bei saugojimą atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 24 d. ieškovė su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatu sudarė viešojo pirkimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 4.2.1. punkte numatyti ieškovės teikiamų paslaugų įkainiai, t. y. nuvežimo įkainis (eurais su PVM) – 242 Eur, saugojimo (vienos paros) įkainis (eurais su PVM) – 2,43 Eur. Direktorės vienašališkai priimto 2019 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) punkte nurodyta, kad po leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos vienos paros saugojimo įkainis yra 24,20 Eur (įskaitant PVM).

12. 2020 m. spalio 15 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad L. P. kelyje Joniškis - Žeimelis – Pasvalys, Pasvalio rajone, būdamas neblaivus, nesuvaldė mopedo, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, eismo įvykio metu apgadintas mopedas, priklausantis D. P., L. P. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 432 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, už ką jam paskirta 1 200 Eur bauda. Nutarimas įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 5 d.

13. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariatas 2020 m. lapkričio 5 d. išdavė leidimą atsiimti transporto priemonę – mopedą „Rocket 50“, kurį išsiuntė mopedo savininkui D. P. Savininkui neatvykus į priverstinai saugomų transporto priemonių aikštelę atsiimti mopedo, ieškovė 2021 m. sausio 21 d. pranešimu informavo atsakovą L. P. apie susidariusį įsiskolinimą už paslaugas, paragino atsiskaityti su ieškove ir atsiimti transporto priemonę. 2021 m. kovo 19 d. ieškovė išsiuntė atsakovui L. P. pakartotinį pranešimą dėl įsiskolinimo padengimo ir mopedo atsiėmimo. 2021 m. birželio 16 d. Panevėžio apskrities VPK atsiuntė ieškovei papildomą, patikslintą informaciją, kurioje nurodė, kad mopedo savininkas yra D. P. Gavusi šią informaciją, ieškovė 2021 m. birželio 16 d. kreipėsi į atsakovą D. P. su pranešimu dėl įsiskolinimo už transporto priemonės transportavimą ir saugojimą. Ieškovė 2021 m. liepos 20 d. išsiuntė pakartotinį pranešimą atsakovui D. P.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

14. Apeliantė nurodo, kad atsakovai neginčijo apeliantės teikiamos paslaugos įkainių, todėl apeliantei nebuvo kilusi būtinybė bylos nagrinėjimo metu savo iniciatyva pagrįsti teismui savo teikiamų paslaugų įkainių atitikimą analogiškos paslaugos rinkos kainai, o ginčo civilinei bylai nesant susijus su viešuoju interesu, teismas neturėjo pareigos savo iniciatyva vertinti paslaugų įkainius ir interpretuoti nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019 suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo.

15. Pažymėtina, kad apeliantės minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje yra nurodyta, jog automatiškas konkrečios sutarties (joje nurodytų įkainių) taikymas ne sutarties šalims galėtų lemti teisingumo ir proporcingumo principų neatitinkančias situacijas, kai transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas būtų priverstas mokėti itin dideles ir atitinkamoje rinkoje vyraujančių kainų neatitinkančias sumas, dėl kurių dydžio jis nebuvo susitaręs. Kasacinio teismo konstatuota, kad transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas, nesutinkantis su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydžiu, turi teisę jį ginčyti, o teismai tokiu atveju privalo vertinti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumą. Byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).

16. Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, teismų praktikoje analogiško pobūdžio bylose pažymima, kad sutartis dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugų teikimo, sudaryta dviejų juridinių asmenų, tačiau į šią sutartį įstojus trečiajam asmeniui (transporto priemonės savininkui ar valdytojui), kuriam tenka pagal sutartį nustatyta prievolė, teisinis santykis tarp pasaugos davėjo ir trečiojo asmens įgyja vartojimo sutarties elementų. CK 6.2284 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Nustačius, kad ieškovo ir atsakovų teisiniai santykiai turi vartojimo sutarties požymių, sutartis, sudaryta atsakovams nedalyvaujant, dėl paslaugos, kurios patys atsakovai neprašė atlikti, tačiau kuri suteikiama teisės aktų pagrindu, sprendžiama, jog teismas turi pareigą patikrinti taikomo įkainio pagrįstumą sąžiningumo aspektu (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-69-580/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-379-779/2019).

17. Dar daugiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaidų, susijusių su priverstiniu transporto priemonių nuvežimu bei saugojimu, susidarymo, yra išaiškinęs, jog pagal priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties nuostatas, automobilio saugotojas turi pareigą imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo anksčiau atsiimtos, t. y. informuoti automobilių savininkus apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021 25 punktą). Kai transporto priemonės saugotojas informuoja transporto priemonės savininką apie priverstinį jo transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą praėjus 4–5 mėnesiams nuo priverstinio nuvežimo, yra priežastis mažinti priteistiną atlyginti saugojimo išlaidų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009; 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021, 30 punktas).

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė 2020 m. rugsėjo 19 d. nugabeno transporto priemonę, apžiūrint transporto priemonę dalyvavo vienas iš atsakovų D. P. (transporto priemonės savininkas), kuris parašu patvirtino, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą gavo, tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovė po transporto priemonės nugabenimo vykdė pareigą informuoti atsakovus apie automobilio saugojimo vietą ir saugojimo įkainius. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė tik 2021 m. sausio 21 d. pranešimu informavo atsakovą L. P. apie susidariusį įsiskolinimą už paslaugas, t. y. praėjus keturiems mėnesiams nuo transporto priemonės nugabenimo, o atsakovą D. P. (transporto priemonės savininką) - tik 2021 m. birželio 16 d., t. y. praėjus beveik devyniems mėnesiams nuo transporto priemonės nugabenimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie ieškovės veiksmai negali būti laikomi tinkamu ir savalaikiu atsakovų informavimu apie automobilio saugojimo vietą ir įkainius, todėl darytina išvada, jog ieškovė nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad transporto priemonė būtų kuo anksčiau atsiimta, tai lėmė nepagrįstai didelės skolos už automobilio priverstinį nuvežimą bei jo saugojimą susidarymą. Nors SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakovų pareiga rūpintis ir atsakyti už jiems nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę, tačiau aplinkybės, ar atsakovai įvykdys, ar neįvykdys savo pareigą tinkamai pasirūpinti jiems nuosavybės ar kita teise priklausiančia transporto priemone, negali paneigti ieškovės prievolės informuoti asmenis apie transporto priemonės saugojimą ir saugojimo įkainius. Vien tai, kad atsakovai nebuvo aktyvūs ir nevykdė jiems SEAKĮ 20 straipsnyje nustatytų įpareigojimų, nereiškia, jog tik dėl atsakovų kaltės susidarė nepagrįstai didelis įsiskolinimas už ginčo mopedo saugojimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant klausimą dėl išlaidų, patirtų už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, atlyginimo dydžio priteisimo.

19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teismų išaiškinimus, apeliantės argumentai, kad atsakovams neginčijant paslaugų įkainių apeliantei nebuvo kilusi būtinybė bylos nagrinėjimo metu savo iniciatyva pagrįsti teismui savo teikiamų paslaugų įkainių atitikimą analogiškos paslaugos rinkos kainai, o pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva vertinti paslaugų įkainius, atmestini kaip nepagrįsti.

20. Apeliantė taip pat nurodo, kad sprendimo motyvai dėl apeliantės paslaugos kainos neatitikimo rinkos kainai yra siurpriziniai, kadangi ginčo byloje tarp šalių dėl paslaugų įkainių net nebuvo. Jei atsakovai tokius įkainius būtų ginčiję, apeliantė, atitinkamai, bylos nagrinėjimo metu būtų teikusi papildomus rašytinius įrodymus savo teikiamos paslaugos kainai pagrįsti siekiant įrodyti tokios kainos atitikimą analogiškos paslaugos rinkos kainai. Šiuo atveju priimant skundžiamą sprendimą apeliantei net nebuvo suteikta galimybė apsiginti.

21. Teisėjų kolegija, atmesdama aukščiau nurodytą apeliantės argumentą, pažymi, jog pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad CPK nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiškia, kad proceso dalyviai turi teisę reikalauti, jog žemesnės instancijos teismo sprendimas būtų peržiūrimas aukštesnės instancijos teisme. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra konstatavęs, jog teismų instancijos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus.

22. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pažymėta, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) požiūriu gali kilti Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją, šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. EŽTT 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, 21 punktą). Dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (rungimosi principo) žmogaus teisių apsaugos požiūriu gali būti svarbu tai, ar proceso šaliai buvo suteikta galimybė pateikti argumentus dėl teisinio aspekto, turėjusio esminę reikšmę bylos rezultatui (žr., pvz., EŽTT 2005 m. spalio 13 d. sprendimo byloje Clinique des Acacias and Others prieš Prancūziją, peticijos Nr. 65399/01, 65406/01, 65405/01 ir 65407/01, 38 punktą). Vis dėlto, Konvencijos prasme analizuojant teisės į teisingą teismo procesą užtikrinimą, vertinama proceso, įskaitant ir apeliacinius procesus, visuma, o vėlesnis peržiūros procesas gali iš esmės ištaisyti proceso trūkumus (žr., pvz., mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) EŽTT 2011 m. birželio 18 d. sprendimą dėl peticijos priimtinumo byloje Amirov prieš Azerbaidžaną, peticijos Nr. 25512/06).

23. Nagrinėjamu atveju ieškovė, teikdama apeliacinį skundą, turėjo galimybę pateikti papildomus rašytinius įrodymus savo teikiamos paslaugos kainai pagrįsti siekiant įrodyti tokios kainos atitikimą analogiškos paslaugos rinkos kainai. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad yra pažeistos ieškovės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (rungimosi, lygiateisiškumo principai).

24. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog ji turi teisę po leidimo išdavimo transporto priemonės savininkui atsiimti automobilį taikyti kitą nei Sutartyje nustatytą įkainį, t. y. šiuo atveju turi būti taikomas UAB „Tomadas“ direktorės vienašališkai priimto 2019 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) punkte nurodytas leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos vienos paros saugojimo įkainis – 24,20 Eur (įskaitant PVM). Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-51-585/2020 konstatavo, kad sutarties sąlygose nurodytas transporto priemonės saugojimo tarifas yra taikomas iki leidimo išdavimo automobilį atsiimti ir tolimesnis automobilio laikymas UAB „Tomadas“ priklausančioje aikštelėje vykdomas dėl paties ieškovo priešingų teisei veiksmų, kurių pasekmių sutartis nereguliuoja, todėl UAB „ Tomadas“, kaip verslo subjektas, turi teisę nustatyti savo paslaugų kainą ir ją taikyti asmenims, kurie savo transporto priemones laiko jų saugojimo aikštelėje. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat konstatavo 24,20 Eur paslaugos įkainio pagrįstumą nuo leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę išdavimo dienos.

25. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-51-585/2020 išnagrinėjo ginčą, kuomet ieškovai ieškinį pareiškė atsakovams UAB „Tomadas“ ir Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir ieškiniu prašė grąžinti ieškovui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę bei pripažinti negaliojančia priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartį, sudarytą tarp Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Tomadas“. Taigi, vertinant šalių pareikštus reikalavimus, ginčas išnagrinėtoje ir nagrinėjamoje byloje nėra tapatus. Nors išnagrinėtoje byloje teisėjų kolegija pasisakė dėl UAB „Tomadas“ teisės keisti automobilio saugojimo kainą po leidimo išdavimo transporto priemonės savininkui ir šią teisę pripažino, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vien aukštesnės instancijos teismo paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame saugotojo naudai buvo nustatytas atitinkamas įkainis, nereiškia, kad jame teismo taikytas įkainis laikytinas pavyzdiniu ir visais atvejais teismų turėtų būti priteisiamas nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019). Be to, pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Taigi, nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismo nesaisto Lietuvos apeliacinis teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-51-585/2020 nurodyti išaiškinimai.

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimas yra ne baudimas už padarytą veiką, o teikiama paslauga, kuria užtikrinamas turto saugumas. Pasaugos kaina negali būti paslaugos teikimo sąnaudomis bei rinkos kaina nepateisinamo dydžio, nes tai reikštų dar vienos sankcijos asmeniui už tuos pačius veiksmus, dėl kurių taikomas priverstinis nuvežimas, taikymą. Dvigubas baudimas už tuos pačius veiksmus yra negalimas.

27. Kasacinio teismo išaiškinta, kad saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios teisingos paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. Jeigu teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiškų paslaugų įkainius, turėtų būti įvertinti panašių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti būtinas papildomas išlaidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimą. Tuo atveju, jeigu saugojimo paslaugų teikėjo veikla susijusi ne tik su saugojimo paslaugų teikimu viešojo pirkimo sutarties su atitinkamu policijos komisariatu pagrindu, bet ir su saugojimo paslaugų teikimu kitiems subjektams viešosios sutarties (CK 6.161 straipsnis) pagrindu, priteistinas atlyginimas negali būti mažesnis už saugojimo paslaugų teikėjo standartinį įkainį, taikomą už automobilio saugojimą atitinkamą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).

28. Nagrinėjamu atveju kartu su apeliaciniu skundu apeliantė nepateikė duomenų apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, todėl teismui nėra pagrindo išvadai, kad UAB „Tomadas“ direktorės vienašališkai priimto 2019 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) punkte nurodytas leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos vienos paros saugojimo įkainis – 24,20 Eur (įskaitant PVM), atitinka realią priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo rinkos kainą.

29. Pažymėtina ir tai, kad apeliantės teisė gauti atlyginimą iš priverstinai nuvežtos ir saugomos transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, yra kompensuojamosios, o ne baudinės prigimties. Apeliantė, kaip specialiąsias priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas teikiantis verslo subjektas, negali kelti baudinio pobūdžio reikalavimų priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių savininkams ir valdytojams, tačiau turi teisę reikalauti ekonomiškai pagrįsto teisingo atlyginimo už suteiktas priverstinės pasaugos paslaugas.

30. Ieškovės su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatu 2019 m. rugsėjo 24 d. sudarytos viešojo pirkimo paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – ir Sutartis) 4.2.1. punkte buvo nustatytas saugojimo (vienos paros) įkainis – 2,43 Eur (įskaitant PVM), tuo tarpu ieškovės direktorės vienašališkai priimto 2019 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) punktu nustatytas 24,20 Eur (skaitant PVM) po leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos vienos paros saugojimo įkainis. Įvertinusi ieškovės taikomų už tapačią paslaugą įkainių skirtumą (ieškovės direktorės įsakymu nustatytas beveik dešimt kartų didesnis įkainis), įkainių nustatymo datą (tiek Sutartis, tiek ieškovės direktorės įsakymas priimti tą pačią dieną), teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš atsakovų reikalaujamas priteisti 24,20 Eur įkainis už vieną transporto priemonės saugojimo parą po leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos, negali būti pripažintas nei atitinkančiu realią analogiškų paslaugų rinkos kainą ginčui aktualiu laikotarpiu ginčui aktualioje teritorijoje, nei ekonomiškai pagrįstu.

31. Pažymėtina, kad atsakovų delsimas atsiimti priverstinai saugomą transporto priemonę, negali būti pagrindas apeliantei reikalauti, jog už transporto priemonės saugojimą atsakovai sumokėtų po 24,20 Eur už vieną saugojimo parą. Dėl to, kad atsakovai nedėjo pastangų kuo greičiau pasiimti priverstinai saugomą transporto priemonę po leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos, jie turi pareigą sumokėti UAB „Tomadas“ už transporto priemonės saugojimą, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, už 424 kalendorines dienas. Apeliantė nepateikė į bylą konkrečių duomenų, ekonominių skaičiavimų, kurie būtų pagrindas spręsti apie reikalaujamo už teikiamas paslaugas 24,20 Eur įkainio dydžio pagrįstumą ir proporcingumą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog jos reikalaujamas 24,20 Eur dydžio įkainis už suteiktas priverstinio transporto priemonės saugojimo paslaugas po leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos atitiko tapačių specializuotų paslaugų rinkos kainą ginčui aktualiu laikotarpiu ir ginčo aktualioje teritorijoje. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas nepagristai ir neteisėtai sutapatino Sutartyje numatytą transporto priemonių saugojimo išlaidų dydį iki leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo, su įkainiu, kuris yra nustatomas už sulaikytų transporto priemonių saugojimą tuomet, kai sulaikytų transporto priemonių savininkai įgyja teisę atsiimti transporto priemones.

32. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-314-856/2021, kurioje taip pat dalyvavo ieškovė UAB „Tomadas“, atsižvelgdamas į atsakovui priklausančios transporto priemonės pobūdį - motoroleris (dviratė transporto priemonė), sprendė, kad tokio pobūdžio transporto priemonės negalima tapatinti su automobiliu ar motociklu, kadangi motoroleris, lyginant su automobiliu ar motociklu, yra mažesnio gabarito ir svorio transporto priemonė, kas leidžia teigti, jog motoroleris užima mažiau vietos (mažesnį saugojimo plotą) aikštelėje. Teismas taip pat nustatė, jog įprastai automobilio ir dviratės transporto priemonės (motociklų, motorolerių) saugojimo įkainiai komercinėse saugojimo aikštelėse ženkliai skiriasi (apie 50 procentų), t. y. dviračių transporto priemonių paros/mėnesio saugojimo įkainis mažesnis nei automobilių (žr., pvz., http://automobiliusaugojimas.lt/lt/paslaugos/; http://www.autoparking.lt/). Teismas darė išvadą, jog motorolerio saugojimo kaštai yra mažesni nei kitų transporto priemonių ir pirmosios instancijos teismo nustatytą įkainį už vieną priverstinio saugojimo parą padidino iki 3,50 Eur.

33. Kaip jau minėta, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

34. Nagrinėjamos bylos atveju teisėjų kolegija, atsižvelgusi į transporto priemonės pobūdį - mopedas, konstatuoja, jog apeliantei nepateikus į bylą konkrečių duomenų apie tapačių specializuotų paslaugų rinkos kainą ginčui aktualiu laikotarpiu ir ginčo aktualioje teritorijoje, aukščiau minėtoje Šiaulių apygardos teismo nutartyje nustatytas 3,50 Eur dydis aktualus ir šios bylos nagrinėjimo atveju.

35. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nustatytą 2,43 Eur įkainį už vieną priverstinio saugojimo parą po leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos padidinti iki 3,50 Eur ir priteisti ieškovei iš atsakovų už 424 saugojimo dienas 1 484 Eur (3,50 x 424). Pažymėtina, kad 3,50 Eur įkainis yra didesnis už pačios apeliantės kitam subjektui – policijos įstaigai – už analogiškas paslaugas pasiūlytą ir taikomą 2,43 Eur įkainį, todėl šiuo konkrečiu atveju negali būti laikomas neatitinkančiu tikrųjų paslaugos kaštų ir pažeidžiančiu apeliantės teises ir teisėtus interesus.

36. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

37. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias skolos už transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimą, tačiau neteisingai nustatė priteistinos skolos dydį, todėl teismo sprendimas keičiamas iš dalies, priteistos skolos dydį didinant nuo 1 272,32 Eur iki 1 726 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

38. Ieškovė UAB „Tomadas“, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 236 Eur žyminį mokestį. Pakeitus skundžiamą teismo sprendimą iš dalies (tenkinta 16,43 procentų ieškinio reikalavimų), pirmosios instancijos teismo iš atsakovų ieškovei priteistos 28,58 Eur bylinėjimosi išlaidos padidinamos iki 38,78 Eur, iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis po 19,39 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

40. Apeliantės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 236 Eur dydžio žyminis mokestis. Pažymėtina, kad šioje byloje turėjo būti mokamas 208 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, todėl 28 Eur žyminio mokesčio dalis grąžinama ieškovei. Tenkinus apeliacinį skundą iš dalies (tenkinta 14,46 procentų apeliacinio skundo reikalavimų), iš atsakovų ieškovei priteisiamos 30,08 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis po 15,04 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. vasario 14 d. sprendimą už akių pakeisti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų D. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“, juridinio asmens kodas 302308932, 1 726 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo D. P. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“ 19,39 Eur (devyniolikos eurų ir 39 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo L. P. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“ 19,39 Eur (devyniolikos eurų ir 39 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. P. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“ 15,04 Eur (penkiolikos eurų ir 4 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo L. P. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“ 15,04 Eur (penkiolikos eurų ir 4 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“, juridinio asmens kodas 302308932, 2022 m. vasario 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini)sumokėto žyminio mokesčio dalį – 28 Eur (dvidešimt aštuonis eurus).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.