- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-01-03
- Bylos Nr.
- 1-515-1170/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47888-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Kaltinamasis
- N. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), neteista, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo, nustatant dvejų metų laidavimo terminą su 3000 Eur užstatu, kartu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 2 (dvejų) metų trukmės draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 20 d., ir automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 6000 Eur konfiskavimas,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. B. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jai nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent ji, 2023 m. gruodžio 16 d., apie 15.40 val., ties greitojo maisto restoranu „KFC“, esančiu Ateities g. 89, Vilniuje, vairavo automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau policijos pareigūnams nustačius jai neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, stovint pirštu pataikyti į nosies galą negali, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus, numatančius, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, ji tyčia netaisyklingai atliko reikiamus veiksmus – nepūtė į alkotesterį bei pūtė netaisyklingai, kad nebūtų patvirtinta tvarka nustatytas neblaivumas, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo.
Tokiais savo veiksmais N. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamąja apklausta N. B. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad išvakarėse buvo susipykusi su sužadėtiniu, jis buvo išvažiavęs. Gėrė vaistus vakarui. Kitą dieną niekas nesibaigė, buvo vis dar aiškinimasis. Jis buvo kitame mieste. Ji nuvažiavo 14 val. į parduotuvę, pirko maistą. Grįžo namo, gaminosi maistą ir kalbėdama su drauge, vartojo alkoholį. Ji (N. B.) sakė, kad trūksta jai kažkodėl mangų ir vaistų. Tėtis sakė, kad ji skambino jam streso būsenoje. „Boltas“ buvo apkrautas. Policijos pareigūnai draugiškai elgėsi. Ji turėjo išsikviesti taksį ir nuvažiuoti į Santariškes. Jai buvo šokas, kalbėjo su draugu, važiavo namo, kad jo sulauktų. Dar dieną nepavyko išsikviesti taksį. Nuvažiavusi į „Mangų mangas“, ši parduotuvė nedirbo toje vietoje, kur ji planavo. Ji važiavo į kitą tašką. Pareigūnai pervežė ją namo ir tada grįžo jo sužadėtinis. Susisiekęs su draugais, pasakė, kad iki valandos laiko reikia priduoti kraują. Po valandos laiko jau nesiskaito. Kaltinamoji detalizavo, kad tą dieną vartojo alkoholį, „Desperados“. Išgėrė 2,5 didesnes skardines. 5,9 laipsnių alkoholis. Jautėsi gerai, visą laiką buvo judesy. Paskui daug verkė. Kalbėjosi su sužadėtinio giminaite. Nesijautė blaivi ir nesijautė girta. Jautėsi šiek tiek apsvaigusi. Važiavo link „Rimi“, kuri yra Geležinio vilko gatvėje, į „Mangų mangas“. Kai vairavo, susinervino, nes dėjo ragelį, skambino sužadėtinis. Nervinosi kelionės metu. Atsimena, kai telefonas gulėjo ant sėdynės ir ji ragelį padėdavo. Vieną kartą ji susiblaškė ir atsitrenkė į bordiūrą, bet nebuvo, kad pažeidinėtų, kreivai važiuotų. Kai ji važiavo namo kitu keliu, užsuko į „Rimi“ prie „Mandarino“. Ten sustabdė pareigūnai. Prasidėjo šokas, nes pamatė švyturėlius. Stengėsi pusti, jie patys matė, kad ji stengėsi. Vienas sakė, kad lyg tyčia, ar jėgų neužteko ar iš streso. Jam atrodo, kad pūtė nuolatos, nedarė pertraukos, kad sąmoningai nepripusti. Jai reikia labai mažai ir labai matosi, ir jaučiasi, kad vartojo. Mano, kad jie pamatė ir nusprendė, kad jis yra išgėrusi. Kvapas gal jautėsi. Kai ji labai stresuoja, prasideda pagreitintas kvėpavimas, bando kvėpuoti ir neišeina. Ji sako, kaip galvoja, kad galėjo atsitikti, bet sutinka su kaltinimu. Ji planavo kraują pasitikrinti, fiziškai nespėjo - telefonas užsiblokavo. Ją parvežė namo, ji sulaukė draugo. Pasakė, kad po valandos laiko nėra vedami duomenys. Automobilis priklauso įmonei. Tai yra jo tėvo įmonė. Tuo pačiu automobiliu ji buvo padariusi ankstesnį nusikaltimą. Jos mėnesinės pajamos (duomenys neskelbtini) Eur. Su sužadėtiniu kartu gyvena. Jis šiuo metu ieško darbo. Yra jų santaupos. Išlaidos per mėnesį iki 2 000 Eur. Jos su tėvu santykiai yra labai geri. Nuolatos bendrauja, visos šventės kartu. Kasdien bernauja. Ankstesnį laidavimą laiduotoju taip pat buvo jos tėvas. Per tą laiką, viskas stipriai pasikeitė. Ji alkoholio nevartoja, sportuoja, turi gerą darbą, pomėgius. Kodėl jis net nesuabejojo, nes jis pamatė, kaip viskas vyksta. Tėvas palaikydamas galės daryti gerą įtaką. Jie nuolatos kalbasi apie tai, kokį teisingą kelią pasirinkti ir toliau laikytis gyvenimo principų, kurių ji laikėsi iki šiol. Tiek metų ji nenuvylė ir jis traktuotų šį įvykį kaip išimtį. Apie problemas ji nebuvo spėjusi pasidalinti apie šį paskutinį įvykį. Per tuos du metus ji įrodė, kad gali būti kitaip, jis pasitikėdamas, suteikė jai progą, ji jo nenuvylė. Po įvykio iš karto sužinojo apie įvykį. Iki to jis (V. B.) nežinojo, kad ji sėdo neblaivi už vairo. Ji kalbėjosi po įvykio su tėvu, kai reikėjo pasidalinti, kai sustabdė policija. Kai parvežė namo. Ji skambino arba parašė, kad jis perskambintų. Ta suma buvo sumokėta už praeitą įvykį. Tai buvo pinta, didesnė skardinė nei 0,5. Ji nežino kiek sąmoningai sėdo už vairo. Vaikas vienas nebuvo likęs. Gal stresas buvo, kad namo važiuotų, sužadėtinis važiavo namo, jie turėjo ten susitikti. Sveikatos problemų neturi, tik nuo streso. Ji netrumpai pūtė, pareigūnas sakė, kad rodo, jog užsikabino ir tęsti. Ji nežino kiek kartų bandė pūsti, truko kantrybė. Aiškino, kad ji stipriau pūstų, gal jai nepavyko stipriai pūsti. Nuo streso negali išlaikyti ilgo įkvėpimo ir ilgo iškvėpimo. Už vairo užmigusi ji nebuvo. Buvo galbūt užsimerkusi ir galvą padėjusi, atsirėmusi dėl nervų. Taip galėjo pasirodyti. Ji nebuvo užmigusi ar nutraukusi vairavimo. Jis turėjo padėti ragelį, kad neskambintų. Tai blaško. Pas juos yra principas, kad nesinaudoja telefonu už vairo. Galbūt ji norėjo važiuoti priduoti kraują į ligoninę, žinodama kaip stipriai gali jaustis skrandyje ir į kraują dar nebus patekę. Įvykius ji gerai prisimena iki kai jau sustabdė policija. Nelabai prisimena, kad sakė, kad atsisako pūsti. Mano, kad ji iš karto pradėjo verkti. Neprisimena, pūtė verkdama. Kai sustabdė, ji išsigando, jos nervinė reakcija buvo ne tokia stipri dėl asmeninių aplinkybių. Emocijos sukilo, prasidėjo ašaros ir kvėpavimas pagreitėjo. Žinodama, kad taip reaguoja į stresą, ji priėmė tokią reakciją. Tai natūrali būsena į stresą. Ji gali susitvarkyti su tokia būsena, tik reikia laiko. Jeigu ji būtų paprašiusi palaukti 10-15 min, būtų padariusi viską ką galėjusi. Būtų atlikusi tuos veiksmus, kuriuos sakė pareigūnai. Išeina taip, kad ne viską padarė, ką galėjo (b. l. 148-156).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas V. B. parodė, kad šeštadienio vakarą jam paskambino dukra, visa apsiverkusi, šoko būsenoje. Iš jo pusės buvo porą žodžių - „kokio velnio“. Negalėjo prisikviesti „Bolto“ ir važiavo į parduotuvę nusipirkti vaistų. Vairavo „Škoda Octavia“, kuri priklauso (duomenys neskelbtini) įmonei. Jis šį automobilį davė naudotis dukrai. Sakė, kad buvo truputį išgėrusi. Jis jokiu būdu negalėjo numatyti, kad taip atsitiks, nes ji tuo metu rado gerą darbą, pradėjo normalų gyvenimą, užsiminėjo sportu. Numanyti jis niekaip negalėjo. Jo santykiai su dukra pakankamai šilti. Jis jai ir draugas, patarėjas, meilės klausimais taip pat. Bendrauja. Kiekvieną savaitę atvažiuoja, telefonu kiekvieną dieną bendrauja. Turi būti griežta kontrolė. Visiškai atsisakyti alkoholio. Jis negalėtų pasakyti, kad jo dukra turi problemą dėl alkoholio vartojimo. Kartais per šventes taurę šampano išgeria. Jis yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jis buvo visiškai nusiraminęs. Dėl alkoholio gėrimo net negalėjo pagalvoti. Galvojo, kad padarė viską, kad nesikartotų. Kad taip išėjo, tai buvo šokas. Anksčiau jis nėra teistas. Viso baudos turi būti apmokėtos. Tos baudos jo darbuotojų. Įregistruotas automobilis kaip nuosavybė. Darbuotojai apmoka baudas. Įmonė neapmoka baudų. Darbuotojai apmoka patys baudas. Yra įgaliojimai. Visi darbuotojai gali naudotis automobilių parku, jeigu kažkas prasikaltų, pats ir apmoka. Jis yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, negali atsiminti. Virš 12 metų neviršija greičio. Mokėjo baudą, bet bauda neviršijo 12 mėnesių, buvo seniai. Kadangi moka visi per buhalteriją, tikriausiai viskas eina į direktoriaus vardą. Jis neinformavo, kad kiti asmenys darė pažeidimą. Šiuo metu jis negali įrodyti, kad vairavo ne jis. Jie negalėjo nustatyti tikrojo vairuotojo, kas vairavo tuo metu. Įmonė apmoka, vairuotojas įneša pinigus (b. l. 148-156).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje kaltinamoji, davusi parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Prokuroras taip pat sutiko su tokia baudžiamojo proceso eiga.
Atsižvelgiant į kaltinamajai inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamosios poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios parodymų, jos kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta N. B. savo kaltę prisipažino visiškai. Ji parodė, kad 2018 metais jai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. 2019 metais ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pagal laidavimą. Psichiatrinėje ligoninėje, priklausomybės ligų centre nesigydė, įskaitose neįrašyta. Lietuvių kalbą moka, rašo, skaito, vertėjas nereikalingas. Pažymoje nurodytu adresu gyvena su savo draugu, butas priklauso jos tėvui, dirba. 2023 m. gruodžio 16 d., apie 14 val. būdama savo namuose, ji viena išgėrė 2 „Desperados“ alaus skardines, apie 0,7 l talpos (5,9 stiprumo). Tada nutarė, kad jai reikia nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti mango. Iš namų išėjo šiek tiek po 15 val., galimai apie 15.20 val., įsėdo į automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jos tėvui V. B.. Automobiliu naudojasi ji. Iš savo namų ji važiavo prie parduotuvės „Rimi“, esančios Geležinio Vilko g., prie kurios yra kioskas, prekiaujantis mango. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) mikrorajono, pradžiai (duomenys neskelbtini) gatve, tada (duomenys neskelbtini), po to į Geležinio Vilko gatvę. Privažiavusi prie parduotuvės, pamatė, kad kioskelis nedirba, todėl apsisuko ir nutarė važiuoti link namų. Atgal važiavo link Baltupių Geležinio Vilko gatve, vėliau pasuko į Ateities g. ir įvažiavo į aikštelę prie parduotuvės „Mandarinas“. Tuo metu prie jos privažiavo policijos pareigūnų automobilis. Ji labai išsigando, jai prasidėjo šokas, nes suvokė, kad važiavo neblaivi. Policijos pareigūnai nurodė nueiti į tarnybinį automobilį, kur jai buvo nurodyta patikrinti blaivumą. Ji kelis kartus pūtė į alkotesterį, tačiau, galimai dėl šoko, nesugebėjo iki galo įpūsti orą, todėl vietoje patikrinti jos blaivumą nepavyko. Tyčia to daryti nenorėjo. Kadangi jai nepavyko patikrinti blaivumo, policijos pareigūnai jai paaiškino, kad per valandą ji gali asmeniškai nuvykti į medicinos įstaigą priduoti kraują blaivumui nustatyti. Dėl emocinės būsenos, patirto streso ji niekaip negalėjo per programėlę iškviesti „Bolt“ taksi, todėl iki namų ją nuvežė policijos pareigūnai. Tada ji paskambino draugui, su kuriuo planavo vykti priduoti kraują. Kai atvažiavo jos draugas, pasakė, kad kraują reikia priduoti po valandos, vėliau bus vėlu. Kadangi po įvykio jau praėjo valanda, ji į medicinos įstaigą priduoti kraują jau nevažiavo. Ji sportuojanti, alkoholį vartoja labai retai. Suvokdama, jog po išgerto alkoholio vairuoti negalima, ji atsisėdo už vairo ir važiavo dėl to, kad galimai tuo metu po išgerto alkoholio buvo apimta stiprių emocijų, nes prieš tai buvo susipykusi su draugu. Dėl padaryto labai gailisi. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas kuo galima greičiau, teismo baudžiamuoju įsakymu ar pagal laidavimą. Laiduotoju bus jos tėvas V. B.. Ji turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau šiuo metu su savimi neturi, nes nežino, kur šis šiuo metu yra, pažymėjimas turi būti namuose arba ji šį galėjo palikti pas tėvus Kaune (b. l. 78-81).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. M. parodė, kad 2023 m. gruodžio 16 d., dirbdamas kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 5-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėju A. K., apie 15.38 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad nuo Baltupio mikrorajono pusės link Ateities g. važiuoja automobilis „Škoda Oktavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Minėtą automobilį jie pastebėjo Ateities g. 89, Vilniuje, ties greitojo maisto restoranu „KFC“, šalia prekybos centro „Mandarinas“. Priėjus prie automobilio, jame už vairo sėdėjo (duomenys neskelbtini) moteris, kaip vėliau paaiškėjo – N. B., kitų asmenų automobilio salone nebuvo. Moteriai buvo nurodyta išlipti iš automobilio. N. B. išlipus iš automobilio salono, nuo jos sklido alkoholio kvapas, ji negalėjo užsimerkusi pataikyti į nosies galą. Paklausus, ar vartojo alkoholinius gėrimus, N. B. atsakė, kad vartojo. N. B. buvo pasiūlyta nueiti iki tarnybinio automobilio patikrinti blaivumą. Tarnybiniame automobilyje N. B. buvo duotas alkotesterio vamzdelis, kurį ji pati išpakavo. Vamzdelis buvo įdėtas į alkotesterį ir N. B. duotas pūsti. Pastaroji apžiojo vamzdelį ir tiesiog laikė burnoje, imituodama pūtimą. Alkotesteris pūtimo nefiksavo, kadangi neskleidė specialaus garso, kuris fiksuoja pūtimo faktą, arba moteris pūtė nepakankamai ilgai, kad alkotesteris nustatytų neblaivumą. N. B. daug kartų buvo siūloma pūsti, aiškinama, kaip reikia pūsti, tačiau alkotesteris pūtimo taip ir nefiksavo. N. B. buvo pasiūlyta pačiai nuvykti į gydymo įstaigą priduoti kraują neblaivumui nustatyti, paaiškinta, kad tai ji turi padaryti per valandą laiko ir kokios teisinės pasekmės gali kilti to nepadarius. Vietoje buvo surašytas neblaivumo nustatymo aktas, automobilis apžiūrėtas ir iškviestas tralas. N. B. visą laiką bandė kažkam skambinti, tačiau nesėkmingai, užsiblokavo savo telefoną. Kadangi moteris neturėjo jokios galimybės grįžti iki namų, jis šią parvežė iki jos gyvenamosios vietos (b. l. 42-45).
Iš policijos informacinės sistemos 2023 m. gruodžio 16 d. išrašo matyti, kad 2023 m. gruodžio 16 d., 15.38 val. buvo gautas pranešimas, kad link Baltupio gatvės, vingiuodamas kelyje, važiuoja automobilis „Škoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris taip pat važiavo per šaligatvį (b. l. 12-16).
2023 m. gruodžio 16 d. neblaivumo akte užfiksuota, kad N. B. nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, taip pat įvertinus asmens bendrą būklę, konstatuota, kad asmuo eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali, tačiau stovint pirštu pataikyti į nosies galą negali. Užfiksuota, kad N. B. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 30 minučių, tačiau pūsti atsisako ir vengia neblaivumo – įspėta dėl filmavimo, paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai bei pasiūlyta asmeniui leisti jį tikrinti arba įvertinti bendrą asmens būklę (b. l. 17).
Įvykio vietos, esančios adresu Ateities g. 89, Vilniuje, 2023 m. gruodžio 16 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta - Ateities g. 89, Vilniuje, restorano „KFC“ automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje stovi raudonos spalvos automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio salonas tvarkingas, vairuotojo pusės priekinėse durelėse yra alaus „Desperados“ skardinė, už priekinės keleivio sėdynės yra dar dvi alaus „Desperados“ skardinės. Automobilio vairas yra kairėje pusėje. Automobilyje išorinių apgadinimų nepastebėta (b. l. 18-28).
VĮ „Regitra“ 2023 m. gruodžio 18 d. išraše užfiksuota, kad automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 33).
VĮ „Emprekis“ 2023 m. gruodžio išraše nurodyta, kad automobilio „Škoda Octavia“ 2015 metų vertė yra 8 910 Eur su PVM (b. l. 34).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 3-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. S. 2023 m. gruodžio 18 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad telefonu buvo susisiekta su asmeniu, kuris 2023 m. gruodžio 16 d. paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą, pranešė apie neblaivią automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoją. Telefonu atsiliepęs vyras patvirtino, kad 2023 m. gruodžio 16 d., važiuodamas automobiliu su savo drauge, pastebėjo priekyje važiuojantį automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo tamsių, ilgų plaukų jauna moteris. Kitų asmenų automobilio salone nebuvo. Kilo įtarimas, kad minėta vairuotoja galimai neblaivi, kadangi vairuodama ji buvo atsitrenkusi į atitvarą, kelis kartus buvo užvažiavusi ant šaligatvio, užmigdavo sustojusi sankryžoje ir pradėdavo važiuoti tik po kitų automobilių signalo. Apie tai jis pranešė paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą, kurio operatoriui, o vėliau ir policijos pareigūnui, nurodė gatves, kuriomis važiavo automobilio „Škoda“ vairuotoja. Jis pradžiai važiavo automobiliui „Škoda“ iš paskos, tačiau kadangi tai buvo nesaugu, minėtą automobilį aplenkė ir važiavo priekyje. Tačiau ir toliau stebėjo automobilio „Škoda“ vairuotoją ir minėto automobilio judėjimo kryptį pranešdavo bendraudamas telefonu su policijos pareigūnu. Pastebėjęs važiuojantį policijos pareigūnų automobilį, nurodė, kad automobilis „Škoda“ įsuko į „KFC“ aikštelę, apie ką pranešė pareigūnams. Vyras nurodė, kad atvykti apklausai negali, nes šiuo metu yra Palangoje, kur gyvena ir artimiausiu laiku į Vilnių atvažiuoti neketina. Papildė, kad nurodyti savo ir draugės asmens duomenis atsisako, jis tiesiog pastebėjęs girtą vairuotoją atliko savo pilietinę pareigą. Pokalbio metu vyras paaiškino, kad šiuo metu negali tiksliai nurodyti gatvių pavadinimų, kuriuose važiavo automobilis „Škoda“, kadangi blogai žino Vilniaus miestą. Gatvių pavadinimus nurodė bendraudamas telefonu BPC operatoriui ir policijos pareigūnui orientuodamasis Google žemėlapiuose (b. l. 46-47).
Automobilio vaizdo įrašo 2023 m. gruodžio 19 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas 2023 m. gruodžio 19 d. į ikiteisminio tyrimo tyrėjos tarnybinį elektroninį paštą atsiųstas vaizdo įrašas „170227892450198.mp4“, iš kurio matyti, kad vaizdo kamera fiksuoja kelio atkarpą. Matoma pirmąja eismo juosta važiuojantis raudonos spalvos automobilis, kuris pavojingai manevruoja. Filmuojančiam automobiliui priartėjus prie raudonos spalvos automobilio, matomas jo valstybinis numeris - (duomenys neskelbtini), automobilis su „Škoda“ ženklu. Vaizdo įrašo laiku 00:55 minėtas raudonos spalvos automobilis atsitrenkia į kelio atitvarą, po ko išsitiesina ir vėl važiuoja tiesiai. Automobilis po atsitrenkimo nesustoja. Automobilis „Škoda“ pavažiuoja dešiniau ir rodo posūkį į dešinę. Viso įrašo metu girdima, kaip vyras ir moteris aptarinėja priekyje važiuojantį raudonos spalvos automobilį, po ko vyras skambina į Bendrąjį pagalbos centrą ir praneša apie galimai neblaivų automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoją, važiuojantį Geležinio Vilko gatve, praneša, kad jie važiuoja minėtam automobiliui iš paskos ir kad minėtas automobilis suka link Baltupio gatvės (b. l. 51-53).
Iš policijos registruojamų įvykių registro atsiųsto skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą įrašo 2023 m. gruodžio 18 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad 2023 m. gruodžio 16 d., 15.34 val. skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas, kuriame girdimas Bendrojo pagalbos centro operatoriaus balsas (toliau – ir BPC) ir kitas vyriškas balsas (toliau – Vyr.). Vėliau kalba moteris (toliau – ir Mot) ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus budėtojas (toliau – ir OVS): - BPC – 112. – Vyr. - Sveiki, noriu pranešti apie girtą vairuotoją, įtartinai labai man važinėja ir panašiai, dabar važiuoja Geležinio link Baltupio gatvės, bet kol kas dar Geležinio Vilko gatvėje. Škoda. - BPC - Iš paskui važiuojat, ar ne? - Vyr. - Taip. Iš paskos važiuojame, bet mes neturime tiek. - BPC - Valstybinis numeris? - Vyr. - (duomenys neskelbtini). Škoda Oktavia. - BPC - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jeigu vardais. - Vyr. - Jo. – Mot. - Va, atsitrenkė į bordiūrą. - Vyr. - Jo, Jo. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). - BPC - Geležinio Vilko gatve link kur? - Mot. - Dabar suka į Baltupės. - Vyr. - Į Baltupės suka, į Baltupės gatvę. - BPC - Baltupio gatvė, ar ne. - Vyr. - Jo leidžiasi. - BPC - Sujungsim su policiją, nepadėkite ragelį. - OVS - Policija. - Vyr. - Sveiki, noriu pranešti apie girtą vairuotoją. Iš Baltupės gatvės suka į Ateities gatvę. - OVS - Iš Baltupio į Ateities. Į kurią pusę Ateities? - Vyr. - Taip, taip. Mes prastovėjome žalios rodyklės, net nepradėjo važiuoti prieš tai į atitvarą atsitrenkė, ant kelkraščio važiuoja. Iš Baltupio į Ateities. - OVS - Automobilis? - Vyr. - Škoda Oktavia (duomenys neskelbtini) - OVS - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini)? - Vyr. - (duomenys neskelbtini). - OVS - (duomenys neskelbtini). Taip? Škoda Octavia? – Vyr. - Taip, važiuoja dabar link... - Mot - Dabar Ateities gatve važiuoja link „Mandarino“. - Vyr. - Link Ukmergės gatvės. - Mot. - Link Ukmergės, jo. – Vyr. - Jo vėl ... (suprasti neįmanoma)... važiuoja, sakau avariją padarys. - OVS budėtojas susisiekia su ekipažu V 1564 ir perduoda informaciją. – Mot.- Ar jinai miega? - Vyr.- Visiškai gatava.... ir Ji dabar va, vėl prie šviesoforo užmigo. - OVS - Tai kur šviesoforas? - Vyr. - Prie Visorių gatvės. Ateities - Visorių gatvės. Visorių gatvė. Vėl pradėjo važiuoti. Jo pradėjo, vėl važiuoja toliau. - Mot. - Palauk. Nu nepalik tu jos. - Vyr. - Aš nepalieku. Jinai už mūsų važiuoja.... Dabar prie sekančio atvažiavome šviesoforo, Stanevičiaus gatvė. Jinai už autobuso ir balto Roverio stovi eilėje. Pirmoj juostoj. - OVS - Gerai, viskas tvarkoj, mes nuo kitos pusės privažiuosim. Mes nuo Laisvės prospekto judėsim. - Vyr. - Supratau. Vyras ir moteris kalba tarpusavyje. - Mot. - Tu matei, jinai miegojo? - Vyr. - Mačiau. - Mot. - Aš tokių nemačiusi. - Vyr. - Jo važiuoja tiesiai link.... - OVS – Kokioje dabar vietoj jisai? - Vyr. - Vietoj. Prakirto Stanevičiaus gatvė ką tik. Pravažiavom šviesoforą, pirmoj juostoj važiuoja. - OVS budėtojas susisiekia su ekipažu V 1564 ir perduoda informaciją, kad Škoda kirto Stanevičiaus, link Mandarino juda. - Mot.- Jo mes matom jį. O žiūrėk kur jinai dingo? Ai atsilieka, atsilieka. - Vyr. - Va, jinai, mes dabar esam... aš jums pamirksėjau ką tik. - OVS - Ne jus man nemirksėjot, ten patruliai. - Vyr. - Pravažiavot jau. - OVS budėtojas susisiekia su ekipažu V 1564 ir perduoda informaciją, kad apsisuktų, kad pravažiavo Škoda. -Vyr. - Jau pravažiavo. - Mot. - Suka į kiemą, suka į kiemą. Slepiasi, suka į kiemą. - Vyr. - Įsuko į KFC aikštelę. KFC aikštelę. - OVS budėtojas susisiekia su ekipažu V 1564 ir perduoda informaciją, kad įsuko į KFC aikštelę. - Vyr. - Sustojo tenai. OVS budėtojas susisiekia su ekipažu V 1564 ir perduoda informaciją - KFC ir sustojo aikštelei. - Vyr. - Ir toliau važiuoja bet mes jau nebegalim sekti, kitus nuvažiavom. Negaliu aš niekur sukti, aš važiuoju tiesiai savo eismu. - OVS - Gerai, mes patikrinsim. - Vyr. - Iki. - OVS - Dėkui. Viso (b. l. 56-59).
Policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo medžiagos 2023 m. gruodžio 19 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti policijos pareigūnų mobiliaisiais vaizdo registratoriais daryti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše „PSS-20231216-153719UTC+0200“ matomi policijos pareigūnai tarnybiniame automobilį, kurie pamato raudonos spalvos automobilį „Škoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir šį sustabdo. Vaizdo įraše „PSS-20231216-154110UTC+0200“ matomas policijos pareigūnas, imantis iš tarnybinio automobilio alkotesterį. Policijos pareigūnai sustabdytą moterį, kuri vairavo minėtą „Škoda“ automobilį, pasikviečia į savo tarnybinį automobilį pasitikrinti blaivumo alkotesteriu. Policijos pareigūnas: - Jūs vairavote? Mergina: - Na taip, bet aš tik čia aikštelėje. Policijos pareigūnas: - Bet vairavote, daug išgėrėte? Mergina: - Aš tik čia aikštelėje. Policijos pareigūnai bando nuraminti merginą, kuri jaudinasi. Merginos paprašoma savo rankomis „išlupti“ vienkartinį šiaudelį, kuris reikalingas pasitikrinti blaivumui. Mergina: - Gal aš žinokite atsisakau pūsti. Policijos pareigūnas: - Jeigu jūs atsisakote pūsti, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas iš karto. Nes atsisakymas yra traktuojamas kaip sunkus girtumas. Merginai vis skamba telefonas, kuris vis patraukia jos dėmesį. Policijos pareigūnas vis prašo padėti telefoną, tačiau mergina vis tiek savo dėmesį nukreipia į telefoną. Pamačiusi kamerą ant policijos pareigūno mergina liepia ją išjungti, nes kitaip „nepūs“ į alkotesterį. Policijos pareigūnai merginai išaiškina, kad kameros išjungti jie negali, nes jiems paskirti reikalavimai. Policijos pareigūnas: - Tai atsisakote pūsti? Mergina: - Nu jo. Policijos pareigūnai susitaria, kad vienas pareigūnas kamerą išjungs, o kitas įjungs, ir taip merginai parodys, kad kamerą išjungė. Vaizdo įrašo pabaigoje matoma, kaip mergina atsisuka ir bando „pūsti“ į alkotesterį, bet girdisi, kad merginai nepavyko. Vaizdo įraše „PSS-20231216-155011UTC+0200“ fiksuojama policijos pareigūnų tarnybinio automobilio lubos. Policijos pareigūnas: - Kiek jūs išgėrėte? Mergina: - 2-3 alaus va čia. Girdisi, kad mergina verkia. Policijos pareigūnas sako, kad mergina atsisako pūsti, o mergina sako, kad ji pučia. Mergina prašo paskambinti draugui, policijos pareigūnai leidžia ir paprašo merginos atiduoti automobilio raktelius, tačiau mergina nesutinka ir neduoda. Pareigūnas merginai paaiškina, kad jeigu ši neduos, jie vis tiek paims raktelius, nes bus baudžiamoji atsakomybė ir automobilis bus konfiskuojamas, keliaus į automobilių saugojimo aikštelę, nes mergina atsisako pūsti į alkotesterį. Mergina: - Taigi aš pučiu. Policijos pareigūnas: - Jūs nepučiate. Paskutinį karta galime bandyti. Mergina: - Gerai. Policijos pareigūnai parodo merginai, kaip reikia pūsti, duoda merginai pūsti, tačiau jai nepavyksta, ji per greitai nutraukia pūtimą. Policijos pareigūnai merginai duoda iš naujo pūsti, bet mergina prideda lūpas ir nesigirdi, kad pūstų. Pareigūnai vėl duoda merginai pūsti, bet vėl nepavyksta. Policijos pareigūnas pasiteirauja, ar mergina neturi neįgalumo, kodėl jai nepavyksta pūsti, bet mergina neigia ir bando iš naujo pūsti, tačiau nepavyksta. Policijos pareigūnai informuoja merginą, kad per valanda laiko ši gali nuvykti į gydimo įstaigą, kad jai būtų paimtas kraujas ir nustatytas blaivumas. Mergina: - O ką jus man patartumėte daryti? Policijos pareigūnas: - Pūsti, nes bus pradėta kaip sunkus girtumas, o gal pas jus yra nesunkus girtumas. Mergina: - Ir kas tada? Policijos pareigūnas: - Ir gal tada administracinis nusižengimas, niekas automobilio nekonfiskuos. Policijos pareigūnai ragina merginą „prasipūsti“ į alkotesterį, bando paaiškinti, kad tai lengvinanti aplinkybė, tačiau mergina sako, kad ji jau pūtė. Mergina verkia ir pasakoja, kad vaiką paliko vieną namuose, kad ji tik pervarė automobilį. Pareigūnai paprašo merginos asmens dokumento, tačiau mergina jo neturi. Policijos pareigūnai merginos tapatybę nustato per duomenų bazes, pradeda ikiteisminį tyrimą. Policijos pareigūnas informuoja merginą, kad pildys "neblaivumo aktą", jai reikės atlikti kelis pratimus, kuriuos pareigūnas pasakys. Policijos pareigūnas informuoja merginą, jog taip pat pažymėjo, kad iš jos burnos sklinda alkoholio kvapas, mergina su tuo sutiko. Merginai taip pat yra aiškinamas kiekvienas pildomas dokumentas, išaiškinamos jos teisės, tačiau mergina neklauso, ką sako pareigūnas, jai vis skamba telefonas, ji kalba telefonu. Policijos pareigūnas prašo merginos perskaityti, kas jai gresia, tačiau mergina tik skubina pareigūnus, kad šie ją greičiau paleistų. Vaizdo įraše „PSS-20231216-162011UTC+0200“ kamera fiksuoja policijos pareigūnus tarnybiniame automobilyje, pareigūnai pradeda ikiteisminį tyrimą, sistemoje pildo procesinius dokumentus. Mergina prašo, kad jai dar kartą duotų „prapūsti į alkotesterį“, kad ji nori pūsti ir to daryti neatsisako. Policijos pareigūnai paaiškina, kad ji tai padaryti jau bandė daug kartų. Girdisi, kad mergina verkia, klausia, kaip jai geriau padaryti. Pareigūnas merginai paaiškina, kad pirmadienį 10 val. jai reikės atvykti į policijos komisariatą, kur jai bus pareikštas įtarimas. Toliau pareigūnai pildo procesinius dokumentus, informuoja merginą, kad per valandą laiko ši gali nuvykti į gydimo įstaigą, kad jai būtų paimtas kraujas ir nustatytas blaivumas. Vaizdo įraše „PSS-20231216-165012UTC+0200“ kamera fiksuoja policijos pareigūnus tarnybiniame automobilyje, pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą, apie tolimesnę eigą informavo merginą, kuri norėjo išeiti, bet neturi kuo grįžti, todėl policijos pareigūnai pasiūlo parvežti ją iki namų, kai pabaigs forminti ir kai tralas paims automobilį. Vaizdo įraše „PSS-20231216-172012UTC+0200“ kamera fiksuoja policijos pareigūnus tarnybiniame automobilyje, kurie laukia, kada atvyks tralas paimti automobilio, kuris bus nugabenamas į saugojimo aikštelę. Tralo vairuotojas prieina prie pareigūnų, pasirašo, paima automobilio raktelius ir atsisveikina. Mergina paprašo, kad ją pareigūnai parvežtų iki namų (b. l. 62- 66).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Pabrėžtina, jog šios normos dispozicija yra blanketinė. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 10 dalį ir KET 17 punktą, policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leisti Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamą, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Neblaivumo patikrinimo vengimu laikytini atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos, nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą, jis išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-65-303/2015).
ANK 422 straipsnio 5 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2019 m. balandžio 1 d., buvo numatyta administracinė atsakomybė už neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimą. 2019 m. balandžio 1 d. įsigaliojus ANK ir BK pataisoms administracinė atsakomybė už neblaivumo patikrinimo vengimą buvo panaikinta, tokie asmens veiksmai buvo kriminalizuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad neblaivumo patikrinimo vengimas, nustačius požymius, jog asmuo galimai yra neblaivus, yra prilyginamas asmens neblaivumo fakto konstatavimui. Tokiu griežtu teisiniu reguliavimu siekiama užkirsti kelią situacijoms, kai asmuo vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau siekdamas išvengti galimos baudžiamosios atsakomybės atsisako tikrintis savo neblaivumą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamoji N. B. jai kaltinime inkriminuotu laiku ir vietoje padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Žemesnės instancijos teismas
Baudžiamojoje byloje ginčo dėl to, kad kaltinamoji 2023 m. gruodžio 16 d. vartojo alkoholį ir vėliau vairavo automobilį nekilo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamoji N. B. neginčijo, kad 2023 m. gruodžio 16 d., būdama savo namuose, vartojo alkoholį, o po to nusprendusi nuvykti į parduotuvę, sėdo už automobilio vairo. Jos teigimu, tą dieną ji išgėrė dvi 0,7 l talpos alaus skardines, jautėsi nei girta, nei blaivi, tačiau vis tiek nusprendė sėsti už automobilio vairo (b. l. 78-81, 148-156). Faktą, kad kaltinamoji N. B. po alkoholio vartojimo sėdo už vairo patvirtina ir pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykusio ir vėliau ikiteisminio tyrimo metu apklausto policijos pareigūno P. M. parodymų turinys. Pastarasis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pavirtino, kad 2023 m. gruodžio 16 d., apie 16.00 val. buvo gautas pranešimas, kad link Ateities gatvės važiuoja automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Priėjus prie automobilio ir paprašius vairuotojos – kaltinamosios išlipti, nuo pastarosios sklido alkoholio kvapas ir ji negalėjo užsimerkusi pataikyti į nosies galą (b. l. 42-45). Pirmiau nurodytus ir tarpusavyje sutampančius proceso dalyvių parodymus taip pat patvirtina ir skambučio Bendrajam pagalbos centrui turinys, užfiksuotas 2023 m. gruodžio 18 d. apžiūros protokole, iš kurio turinio matyti kaip asmuo skambino Bendrajam pagalbos centrui ir informavo, kad Vilniuje, link Ateities gatvės įtartinai judėjo automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja tikėtina yra neblaivi. Pokalbio metu pranešėjas nurodė, kad automobilis buvo atsitrenkęs į šaligatvį, o sustojus prie šviesoforo vairuotojas galimai užmigo (b. l. 56-59). Be kita ko, faktą, kad įvykio metu kaltinamajai buvo nustatyti neblaivumo požymiai patvirtina ir 2023 m. gruodžio 16 d. neblaivumo aktas, kuriame užfiksuota, kad nuo N. B. sklido alkoholio kvapas, taip pat ji negalėjo stovint pirštu pataikyti į nosies galą. Kartu užfiksuota, kad N. B. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 30 minučių (b. l. 17) Taigi, pirmiau aptarti įrodymai, kurie vienas kitam neprieštarauja ir vienas kitą papildo, patvirtina, kad kaltinamoji N. B. jai inkriminuotu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę, prieš tai pavartojusi alkoholio ir jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji po to, kai buvo sustabdyta policijos pareigūnų, atsisakė tikrintis neblaivumą. Šios aplinkybės tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo pati kaltinamoji N. B.. Nors ikiteisminio tyrimo metu ir vėliau teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji apeliavo į tai, kad patikrinimo metu ji negalėjo tinkamai įpūsti į alkotesterį dėl patirto šoko, tačiau vėliau visgi pripažino, kad tyčia neatliko pūtimo veiksmų, o bandant juos atlikti, tyčia nepūtė tinkamai (b. l. 78-81, 148-156). Faktą, kad kaltinamoji N. B. jai inkriminuotu laiku ir vietoje vengė neblaivumo patikrinimo taip pat patvirtina ir jau pirmiau nurodyti į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno P. M. parodymai bei jo su savimi turėtos vaizdo kameros turinys. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. M. patvirtino, kad bendraujant su kaltinamąja N. B., pastarajai buvo duotas alkotesteris neblaivumo lygiui nustatyti. Ši apžiojo vamzdelį ir tiesiog laikė burnoje, imituodama pūtimą. Alkotesteris pūtimo nefiksavo, kadangi neskleidė specialaus garso, kuris fiksuoja pūtimo faktą, arba moteris pūtė nepakankamai ilgai, kad alkotesteris nustatytų neblaivumą. Kaltinamajai N. B. daug kartų buvo siūloma pūsti, aiškinama, kaip reikia pūsti, tačiau alkotesteris pūtimo taip ir nefiksavo (b. l. 42-45). Analogiškos aplinkybės buvo užfiksuotos ir 2023 m. gruodžio 19 d. apžiūros protokole, surašytame apžiūrėjus policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo medžiagos turinį. Pirmiau nurodytoje vaizdinėje medžiagoje atvaizduotas kaltinamosios ir policijos pareigūnų 2023 m. gruodžio 16 d. vykęs bendravimas, kurio metu kaltinamoji kelis kartus nurodė, kad pūsti į alkotesterį atsisako. Vėliau policijos pareigūnams išaiškinus atsisakymo tikrintis neblaivumą pasekmes, pastaroji bandė pūsti į alkotesterį, tačiau policijos pareigūnas nurodė, kad ji nepučia, vėliau per greitai nutraukia pūtimą. Policijos pareigūnai iš naujo jai davė pūsti, bet moteris nors ir pridėdavo lūpas, tačiau nesigirdėdavo, kad pūstų. Ši procedūra kartojasi kelis kartus ir galiausiai kaltinamajai buvo paaiškinta, kad ji gali nuvykti kraujo tyrimams atlikti dėl neblaivumo lygio nustatymo (b. l. 62-66). Galiausiai, pirmiau aptartus ir tarpusavyje sutampančius įrodymus patvirtina ir 2023 m. gruodžio 16 d. neblaivumo aktas, kuriame užfiksuota, kad kaltinamoji N. B. atsisakė tikrintis blaivumą ir jai buvo išaiškintos visos dėl to kilsiančios teisinės pasekmės. Aptariamą neblaivumo patikrinimo aktą kaltinamoji patvirtino savo parašu (b. l. 17).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, taip pat jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, pripažįsta, kad šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai įrodyta, kad kaltinamoji N. B. jai inkriminuotu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau policijos policijos pareigūnams nustačius jai neblaivumo požymius, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus, numatančius, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, ji tyčia netaisyklingai atliko reikiamus veiksmus, kad nebūtų patvirtinta tvarka nustatytas neblaivumas, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta kokiais neblaivumo požymiais pasižymėjo N. B. - iš burnos sklindantį alkoholio kvapas, stovint pirštu pataikyti į nosies galą negali, taip pat kokius reikiamus veiksmus ji atliko netaisyklingai – nepūtė į alkotesterį bei pūtė netaisyklingai, ši kaltinimo dalis tikslintina pirmiau išvardintomis ir teismo įrodytomis pripažintomis aplinkybėmis. Kartu teismas pabrėžia, kad minėtas kaltinimo patikslinimas įtakos kaltinamosios N. B. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus pirmiau aptartą, konstatuotina, kad kaltinamoji N. B. 2023 m. gruodžio 16 d., apie 15.40 val., ties greitojo maisto restoranu „KFC“, esančiu Ateities g. 89, Vilniuje, vairavo automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau policijos pareigūnams nustačius jai neblaivumo požymius – iš burnos sklindantis alkoholio kvapą, stovint pirštu pataikyti į nosies galą negali, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus, numatančius, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, ji tyčia netaisyklingai atliko reikiamus veiksmus – nepūtė į alkotesterį bei pūtė netaisyklingai, kad nebūtų patvirtinta tvarka nustatytas neblaivumas, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamoji N. B. ir jos tėvas V. B. pateikė prašymą kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant ją V. B. atsakomybėn (BK 40 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K-274-693/2018, Nr. 2K-122-699/2018, Nr. 2K-145-895/2018).
Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamoji N. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nepaisant tos aplinkybės, kad kaltinamoji 2019 metais buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, pripažintina, kad pastaroji 2023 m. gruodžio 16 d. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Be kita ko, N. B. visiškai prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jokia žala dėl pastarosios nusikalstamų veiksmų nebuvo padaryta. Tai reiškia, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 bei 2 punktuose numatytos laidavimo sąlygos, o BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta sąlyga laidavimo instituto taikymui šioje baudžiamojoje byloje nėra reikšminga, kadangi joks žalos dėl nusikalstamų veikų padarymo faktas nebuvo užfiksuotas.
Pabrėžtina, jog tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taip pat būtina nustatyti, kad pagrindą, leidžiantį manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, Nr. 2K-67-511/2017, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-100-648/2019, Nr. 2K-114-628/2019).
Pirmiau nurodytos teismų praktikos kontekste pabrėžtina, jog nors kaltinamoji anksčiau nėra teista, tačiau, remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų 2023 m. gruodžio 19 d. išrašo duomenimis, kaltinamoji N. B. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnio nuostatas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo, jai paskiriant 2 metų laidavimo terminą su 3000 Eur užstatu, taip pat transporto priemonės vertės konfiskavimą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams (b. l. 114-122). Taigi, akivaizdu, kad kaltinamajai N. B. dėl šioje baudžiamojoje byloje aptariamai nusikalstamai veikai analogiško nusikaltimo jau vieną kartą buvo priimtas teismo nuosprendis. Tai reiškia, kad kaltinamajai jau vieną kartą suteikus pasitikėjimą ir ją atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pastaroji padarė analogišką nusikaltimą. Nepaneigtina ta aplinkybė, kad N. B. dirba, administracinių nusižengimų nėra padariusi, yra neteista – iš esmės yra charakterizuojama teigiamai, tačiau įvertinus pastarosios atžvilgiu 2019 metais priimtą nuosprendį, pabrėžtina, jog kaltinamoji jai teismo suteikto pasitikėjimo nepateisino ir jo tinkamai neįvertino. Priešingai, praėjus 4 metų laikotarpiui, kartotinai sėdo už vairo, būdama neblaivi, o sustabdžius policijos pareigūnams atsisakė tikrintis neblaivumą, tokiu būdu vengdama neblaivumo patikrinimo. Akivaizdu, kad toks atsainus požiūris į jau kartą dėl analogiškos situacijos priimto teismo sprendimo, nesuteikia pagrindo teismui pasitikėti kaltinamąja.
Analizuojant kaltinamosios elgesį tiek retrospektyviai, tiek kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos ir laidavimo instituto taikymui aktualiu laikotarpiu, pabrėžtina, jog egzistuoja pagrįstos abejonės dėl kaltinamosios įstatymų laikymosi ir naujų nusikalstamų veikų nedarymo, kas suponuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos laidavimo sąlygos nebuvimą.
Be kita ko, aptariant laidavimo instituto taikymo galimybę svarbu atkreipti dėmesį ir į BK 40 straipsnio 3 dalyje numatytą teisinį reguliavimą, apibrėžiantį laiduotoją – laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje konstatuojama, kad pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (LAT nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti.
Šioje baudžiamojoje byloje yra pateiktas kaltinamosios N. B. tėvo V. B. prašymas atleisti jo dukrą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jį patį. Minėto prašymo kontekste kartotinai atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamosios N. B. atžvilgiu buvo priimtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 23 d. nuosprendis, kuriuo ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnio nuostatas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo, jai paskiriant 2 metų laidavimo terminą su 3000 Eur užstatu. Pabrėžtina, jog minėtu atveju kaltinamosios N. B. laiduotoju buvo paskirtas jos tėvas V. B.. Tai reiškia, kad būtent jis teismo buvo pripažintas vertas teismo pasitikėjimo ir galinčiu daryti teigiamą įtaką dukrai. Kita vertus, kaip matyti iš šios bylos aplinkybių, V. B. įtaka dukrai nebuvo pakankama, kadangi praėjus 4 metų laikotarpiui nuo aptariamo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžio priėmimo, pastaroji kartotinai sėdo už vairo būdama neblaivi ir vengė neblaivumo patikrinimo – padarė analogišką nusikalstamą veiką tai, dėl kurios padarymo buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai reiškia, kad V. B. įtaka kaltinamajai N. B. nebuvo tokia efektyvi, kad užkardytų pastarosios kartotinus nusikalstamus veiksmus. Be kita ko, svarbu atkreipti dėmesį ir į V. B. charakterizuojančias aplinkybes. Nepaneigtina ta aplinkybė, kad pastarasis dirba, yra neteistas. Kita vertus, kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro 2023 m. gruodžio 20 d. išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus, V. B. ne kartą yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Pastarasis ne kartą yra baustas dėl to, kad įvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, taip pat ne kartą viršijo leistiną greitį (b. l. 139-146). Nors bylos nagrinėjimo teisme metu V. B. nurodė, kad visus šiuos administracinius nusižengimus padarė ne jis, o jo įmonės darbuotojai, tačiau jokia tai patvirtinanti informacija teismui nebuvo pateikta. Todėl teismo vertinimu, nepaneigus V. B. padarytų administracinių nusižengimų gausos, pripažintina, kad asmuo, kuris pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, paprastai negali būti tinkamas pavyzdys ir autoritetas kitam asmeniui, taip pat pažeidžiančiam įstatymų nustatytą tvarką (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023).
Taigi, įvertinus tą faktą, kad V. B. jau kartą buvo kaltinamosios N. B. laiduotoju, tačiau nepaisant akcentuojamos teigiamos įtakos, kaltinamoji kartotinai padarė naują nusikalstamą veiką, taip pat atsižvelgus į pirmiau aptartus duomenis apie V. B. padarytus administracinius nusižengimus, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pastarasis atitinka teismo verto pasitikėjimo asmens kategoriją.
Apibendrinant pirmiau aptartą, nepaisant kaltinamosios ir jos tėvo pateikto prašymo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, konstatuotina, kad šioje baudžiamojoje byloje neegzistuoja visuma kriterijų, remiantis kuriais kaltinamoji N. B. galėtų būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 40 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kaltinamosios tėvo V. B. prašymas atleisti pastarąją nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindais atmestinas.
Dėl bausmės skyrimo
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).
Kaltinamoji N. B. tiesiogine tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką, priskirtiną nesunkaus nusikaltimo (11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis) kategorijai. Kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji dirba, administracine tvarka nėra bausta, duomenų apie kaltinamosios psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą, nėra. Nors kaltinamoji nėra teista, tačiau kaip buvo minėta ankstesnėje šio nuosprendžio dalyje, pastarosios atžvilgiu buvo priimtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 23 d. nuosprendis, kuriuo ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnio nuostatas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo, jai paskiriant 2 metų laidavimo terminą su 3000 Eur užstatu.
Teismas, įvertinęs kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti N. B. už padarytą, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą, nusikalstamą veiką paskyrus baudą, jos dydį, atsižvelgiant į kaltinamąją teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, paskiriant artimą sankcijoje numatytai šios rūšies bausmės minimui - 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.
Ši byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir taikant pagreitintą procesą, kaltinamoji N. B. visiškai prisipažino kalta padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.
Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise
BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 14-511/2018, Nr. 2K-104-1073/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).
Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 14-511/2018, Nr. 2K-104-1073/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).
Išnagrinėjus bylą, teismas pripažįsta, kad N. B. kartu su bausme turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas – kadangi ji nusikalto neleistinai naudodamasi minėta įgyta specialia teise – vairavo transporto priemonę ir vengė blaivumo patikrinimo procedūros. Padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei, kaltinamoji pasielgė itin neatsakingai, sėdo už automobilio vairo būdama neblaivi, vairavo judriame Vilniaus miesto kelio ruože, o toks jos elgesys buvo užkardytas išimtinai dėl kitų eismo dalyvių atidumo. Be kita ko, kaltinamosios atlikti teisei priešingi veiksmai nelaikytini atsitiktiniais ir sąlygotais netinkamai susiklosčiusių aplinkybių. Pastaroji jau vieną kartą dėl analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo buvo traukta baudžiamajai atsakomybei, baudžiamasis procesas jos atžvilgiu buvo nutrauktas pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas. Tai reiškia, kad jai buvo žinomos ir aiškiai suvokiamos visos galimai iš tokio elgesio kilsiančios teisinės pasekmės, tačiau ji šių veiksmų vis tiek neatsisakė ir juos nutraukė tik tuo metu, kai buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant N. B. naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui.
Teismo vertinimu minėtas terminas yra optimalus, atitinka kaltinamosios asmenybę bei šiuo klausimu galiojantį teisinį reguliavimą. Pabrėžtina, jog parenkant specialiosios teisės atėmimo terminą, be kita ko, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai, numatyta administracinė atsakomybė, privalomai skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį bei jį charakterizuojančius duomenis, nagrinėjamu atveju skirti BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalų, administracinę atsakomybę atitinkantį, teisės atėmimo terminą, nėra jokio teisinio pagrindo.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 7- 144- 628/2018). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad N. B. reali galimybė vairuoti transporto priemonę buvo atimta – 2023 m. gruodžio 18 d. Pastarajai minėtą dieną buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) atėmimas (b. l. 90-92).
Atsižvelgiant į tai, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo nutarimo, kuriuo skirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, priėmimo t. y. nuo 2023 m. gruodžio 18 d.
Dėl turto konfiskavimo
Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamosios atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. N. B. veikė tiesiogine tyčia, ji žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, būdama neblaivi, sėdo už automobilio vairo, vairavo intensyviame kelio ruože, kur buvo kitų eismo dalyvių, o jos vairavimas buvo pavojingas – jos vairuojamas automobilis vingiavo kelyje, taip pat buvo užvažiavęs ant šaligatvio. Apie automobilio vairavimą esant neblaiviai policijos pareigūnai buvo informuoti ne eilinio patikrinimo metu, o kitam asmeniui pranešus apie galimai neblaivią vairuotoją ir jos pavojingą vairavimą. Tik palankiai susiklosčius aplinkybėms buvo išvengta sunkių padarinių, kuriuos galėjo sukelti kaltinamosios N. B. vairavimas. Galiausiai, pirmiau aptartus nusikalstamus veiksmus kaltinamoji atliko, nepaisydama tos aplinkybės, kad dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo jau kartą jos atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis procesas, kuris buvo nutrauktas suteikus jai pasitikėjimą, kad toks jos elgesys daugiau nepasikartos.
Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji N. B. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė vairuodama automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad minėtas automobilis nusikalstamų veikų padarymo metu priklausė ne kaltinamajai, o UAB (duomenys neskelbtini). Šio juridinio asmens vadovas – V. B. nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamosios N. B. turi būti išieškoma konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma. Tačiau, kaip yra išaiškinęs kasacinės instancijos teismas, tuo atveju, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, būtina apsvarstyti, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir išieškojimo proporcingumą. Tai reiškia, kad skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas, įvertinta ar reikia konfiskuoti visą automobilio vertę, ar jos dalį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-17-788/2019). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019).
Kaltinamoji N. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Baudžiamosios bylos duomenimis, kalinamoji anksčiau už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka nebausta, dirbanti, išlaikanti vaiką.
Sprendžiant turto konfiskavimo klausimą, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 100- 648/2019, Nr. 2K-164-222/2019). Iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad kaltinamojo įvykio metu vairuoto automobilio „Škoda Octavia“ vertė Lietuvoje 2023 m. gruodžio mėnesį buvo 8 910 Eur su PVM (b. l. 34).
Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias kaltinamosios asmenybe, įskaitant ir jos šeimyninę padėtį – augina mažametį vaiką, taip pat skirtinos bausmės dydį, automobilio verte bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, pripažįsta, kad kaltinamosios finansinė padėtis nėra tokia gera, kad ji išgalėtų sumokėti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš esmės aptariamo turto vertės konfiskavimas šiuo atveju neįgyvendintų jam keliamų tikslų, o atliktų tik nubaudimo funkciją, jis taip pat neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo ir teisingumo principų, kaltinamajam būtų užkrauta pernelyg didelė finansinė našta.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas skiria N. B. dalies, turto (automobilio „Škoda Octavia“) vertės konfiskavimą – 7000 Eur, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018). Teismo vertinimu, kaltinamajai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – aptariamo automobilio dalies vertės konfiskavimas bus pakankama priemonė užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui.
Dėl proceso išlaidų
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. gruodžio 28 d. pateikė pažymą Nr. APD-2023-17342, kuria prašo išspręsti klausimą dėl kaltinamajai N. B. taikytos teisinės pagalbos išlaidų, o būtent –133,33 Eur, atlyginimo (b. l. 157-161).
Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos. Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.
Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjas kaltinamajai paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, kadangi baudžiamasis procesas buvo atliktas pagreitinta tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalyje 9 punkte numatytu pagrindu). Teismas, atsižvelgdamas į priežastį, nulėmusią būtinąjį gynėjo dalyvavimą, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų kaltinamosios padėtį, kadangi gynėjas baudžiamajame procese dalyvavo ne dėl jos noro, o dėl privalomo teisinio reguliavimo. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąją, nepriteistinos.
Kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
N. B. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nekeistinos ir paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjo, o šiam įsiteisėjus – šios kardomosios priemonės panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtas dokumentas – N. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su bylai reikšmingais duomenimis, tikslinga palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304‒305 straipsniais, 307‒308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
N. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, N. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai galutinę 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Paskirti N. B. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 18 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti N. B. baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti iš jos konfiskuotino turto – automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią sumą – 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų) į valstybės biudžetą. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma bus išieškoma priverstine tvarka.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų priteisimo atmesti.
N. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą bei dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)), perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. Bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „1-2083-1170/2023“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.