Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiais savo veiksmais L. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje.

Šiais savo veiksmais L. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Įrodymai reikšmingi abiems, nusikalstamoms veikoms, numatytoms BK 259 straipsnio 1 dalyje bei 259 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. gruodžio 19 d. pareigūnai jį sustabdė išvažiuojant iš kuro kalonelės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Jis važiavo namo, pas panelę, su kuria (duomenys neskelbtini). Sustabdžius, pareigūnai atliko dalinę apžiūrą ir rado pas jį striukės kišenėje „Žolės“. Radus narkotines medžiagas, jis pats atidavė jas pareigūnams ir jas padėjo ant automobilio bagažinės. Šias narkotines medžiagas jis įsigyjo už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kur yra vaikų žaidimų aikštelė ir automobilių parkavimo aikštelė. Ten atvažiavus be problemų galima nusipirkti narkotinių medžiagų. Ten nusipirko 10 g antžeminių kanapių už 120 Eur, ko pasekoje po dviejų valandų ir buvo sustabdytas pareigūnų. Narkotines medžiagas, kurias pastarasis įsigijo buvo supakuotos folijos lankstinuke. Tada buvo vienas didelis lankstinukas, kuriame buvo rutuliukai, kiek tiksliai rutuliukų buvo jis neprisimena, gali būti, kad 7 rutuliukai. Automobilyje narkotinių medžiagų tą dieną nebuvo surasta, tačiau gali būti, kad automobilio skyrelyje buvo „Žolės“. Taip pas jis parodė, kad 2022 m. gruodžio 27 d. sėdėjo automobilyje (duomenys neskelbtini), ir net nepastebėjo kaip prie jo mašinos priėjo pareigūnai ir liepė išlipti. Atlikus apžiūrą, pareigūnai automobilyje galinėje keleivio kėdėje rado lankstinuką su narkotinėmis medžiagomis, taip pat smulkintuvą, kuris skirtas smulkinti „Žolę“. L. S. nurodė, kad rastas smulkintuvas buvo jo draugo. Ten buvo ta pati narkotinė medžiaga – kanapės, kurias pastarasis įsigijo toje pačioje vietoje kaip ir 2022 m. gruodžio 19 d. Už minėtas narkotines medžiagas mokėjo 30 Eur, jas buvo įsigijęs dieną prieš pareigūnams jį sustabdant. Kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų narkotinių medžiagų nebuvo pavartojęs. Pirmą kartą - 2022 m. gruodžio 17 d. kai jį sustabdė pareigūnai, jis buvo prieš kelias savaites grįžęs iš (duomenys neskelbtini), kai sustabdė antrą kartą t.y 2022 m. gruodžio 29 d., jis nežino kaip jo šlapime galėjo rasti narkotinių medžiagų, kadangi jis nevartojo narkotinių medžiagų nuo pirmo iki antro epizodo. Vairuojant automobilį jis nebuvo pavartojęs narkotinių medžiagų. Specialisto išvadoje apie rastas narkotines medžiagas šlapime nurodė, kad vakare vartojo narkotines medžiagas, kad galėtų geriau užmigti, kadangi į galvą lindo įvairios mintys.Po šių įvykių jis narkotinių medžiagų nevartoja, praėjo laikas ir jo psichologinės problemos, dėl kurių buvo pradėjęs vartoti medžiagas, susitvarkė. Iki to laiko kai buvo sulaikytas pareigūnų mama nežinojo, kad jis vartoja narkotines medžiagas. Mama yra geriausia jo draugė, santykiai su ja yra labai geri. Sužinojus apie įvykį mama tokį poelgį vertino blogai, daug apie tai kalbėjo ir jau padarė jam teigiamą įtaką, padėjo susitvarkyti su psichologinėmis problemomis. Dabar pastarasis pasirinko (duomenys neskelbtini) darbą, nes jo mama visą gyvenimą dirba (duomenys neskelbtini), galvoja gal ir jam patiks. Gyvena kartu su močiute, bet su mama matosi ir bendrauja kiekvieną dieną. Kaltinamasis taip pat parodė, kad jo geri santykiai su močiute. Ji veikia jį kiekvieną dieną, veikdavo visada. Tuo metu jis turėjo problemų su panele, su automobiliu, susirinko daug. Nelabai gerai jautėsi tuo metu. Jį sulaikė ir po kokių 20 min buvo policija. Prieš tai močiutė nežinojo. Jis planuoja eiti į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Patentą turi pas mamą. Dėl naujai pradėtų ikiteisminių tyrimų kaltinamasis parodė, kad ten pilnas nesusipratimas. Jis yra davęs parodymus ir iš kitos pusės yra parodymai, kad jo ten net nebuvo. Jis susitiko su tuo žmogumi, buvo 5 min ir policija atvyko. Nežino dėl ko tas tyrimas. Kažkokia vagystė, jis (kitas asmuo) kažką apvogė. Jis (L. S.) yra įtariamasis, nes buvo kartu su juo (t. 2, b. l. 113-118, 133-135).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja B. S. parodė, kad žinojo, jog jos sūnus vartoja narkotines medžiagas, jie daug apie tai kalba. Kalba apie tai, jog „Žolės“ rūkymas nėra blogai, net įstatymas nori įteisinti jų vartojimą, nors jos mąstymas kitoks, ji su tuo nesutinka. Jos sūnus nerūko „Žolės“ kiekvieną dieną, būdavo, kad pasakydavo jai, jog rūkė „Žolę“, tuomet pradėjo daryti testus. Apie metus laiko du-tris kartus per mėnesį darydavo testus, kurie ne visada parodydavo, jog jis rūkė. Būdavo, kad per mėnesį kartą ar du parūkydavo. Jos ir sūnaus santykiai yra labai artimi, dabar daug bendrauja, sūnus pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) kartu su ja. Šiuo laikotarpiu sūnui buvo (duomenys neskelbtini), jis išsiskyrė su panele su kuria gyveno kelis metus, todėl išsiskyrimas tikrai prisidėjo prie streso, traumų, visko buvo labai daug. Tai, kad sūnus vartoja narkotines medžiagas ji sužinojo tik prieš įvykį, iki to ji žinojo, kad sūnus yra bandęs. Ji pati taip pat yra bandžiusi parūkyti „Žolės“. Šiuo metu jos sūnus „Žolės“ nerūko. Bendravimas ir darbas kartu duos įtakos jų santykiams (t. 2, b. l. 113- 118).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja G. P. parodė, kad nuo mėnesio jis žiūrėjo savo anūką. Mama vieną dieną, ji – kitą. Tėvas dalyvaudavo. Jis buvo geras vaikas. Jie turėjo labai šiltus santykius. Nebūdavo jokių paslapčių. Bendraudavo labai daug. Paskui iširo šeima, anūkas gyveno su jais nuo (duomenys neskelbtini) metų. Ji pati neleisdavo vakarais labai daug vakaroti, išeidavo su raugais bendrauti, bet ji visada žinojo su kuo ir kur jis būna. Jeigu užsilaikydavo, visada jiems paskambindavo. Ji ir jos (duomenys neskelbtini) nerūko. Tas atvejis kai pas juos pasibeldė pareigūnai, negali apsakyti kaip ji jautėsi. Jie su L. S. kartu gyvena. Apie įvykį sužinojo iš pareigūnų, iki to laiko nežinojo. Jis turėjo labai gerą aplinką. Ji pati yra (duomenys neskelbtini), nebedirba, neteista, administracine tvarka nebausta. Po to karto su L. S. buvo labai daug kalbėta ir griežtai. Ji iš jo išgavo tvirtą pažadą, tiki juo. Žino, kad tikrai daugiau tokio dalyko jau nebus. Ji prašo teismo leisti būti jam laiduotoja ir atlesti nuo baudžiamosios atsakomybės. Pas juos labai geri šeimos santykiai, jis gerbia ir senelį. L. S. su jais gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų. Iširo šeima, išsiskyrė tėvas ir mama. Tėvai (duomenys neskelbtini). Anūkas dabar nedirba, baigė (duomenys neskelbtini). Planuoja su mama dirbti. Jis pasitiki ja, pasako viską. Jie kalbėjo, kad tai yra blogis ir jis sakė, kad viską supranta. Ji pati nepastebėjo, kad jis vartoja. Galvojo, kad čia vienetinis atvejis. (Duomenys neskelbtini) pabaigė. Bandė stoti, bet paskui pradėjo kalbėti su mama, kad nori pabandyti dirbti (duomenys neskelbtini). Kolkas jie jam padeda. Apie administracines nuobaudas ir ikiteisminius tyrimus ji žino (t. 2, b. l. 133-135).

Teismo posėdyje kaltinamasis, davę parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Su tokia baudžiamojo proceso eiga taip pat sutiko tiek prokuroras, tiek kaltinamojo gynėjas.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų pobūdį (nepriskirtini labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis L. S. parodė, kad narkotines medžiagas pirko savo reikmėms už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, taip vadinamame „(duomenys neskelbtini)“. Už vaikų žaidimo aikštelės sutiko vyrą, kurį ten mato kiekvieną kartą, jis dėvėjo tamsius treningus, be dantų, (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 190 cm ūgio, su barzda, juodų ar tamsiai rudų plaukų. Šio vyro kontaktų neturi. Tas vyras dažnai ten vaikšto, norint jį sutikti užtenka 15 minučių ten pavaikščioti, kad sutiktum. Jis pašvilpė ir vyras priėjo prie jo, jam pasakė, kad „reikia 10 parūkyti“, vyras iš kažkur atnešė folijos lankstinukus su narkotine medžiaga marichuana, tuos lankstinukus jis įsidėjo į dešinę striukės kišenę. Pirko 10 g, mokėjo 140 Eur. Tą vakarą įsigytų narkotinių medžiagų jis nevartojo, tą vakarą jis apskritai jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartojo. Draugai, su kuriais jis buvo, taip pat jokių narkotinių medžiagų nevartojo. Smulkintuvas buvo po automobilio sėdyne, kadangi galimai iškrito iš kišenės. Smulkintuvą naudoja savo reikmėms, kaip ir narkotinę medžiagą, kurią pirko. Automobilio skydelyje popieriaus lankstinuke buvo „žolė“, apie ją buvo pamiršęs, nes ji ten padėta jau daug anksčiau. Automobilis „Mercedes-Benz“, kurį jis vairavo, registruotas jo draugo merginos V. M. vardu, bet tuo automobiliu naudojasi jo draugas ir labai dažnai duoda naudotis jam. „Žolės“ jis neplatina, perka tik savo reikmėms. 2022 m. gruodžio 18 d., apie 20 val. susitiko su draugais, su kuriais leido laiką, po to nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, nuėjo nusipirkti pavalgyti ir atsigerti, netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Jiems išvažiavus iš degalinės, pareigūnai juos sustabdė. Jis pats policijos pareigūnams pasakė, kad turi narkotinių medžiagų. Kaltinamasis papildomai parodė, kad kartais pavartoja kanapių, jas rūko atsipalaidavimui, maždaug kartą per mėnesį. Dažniausiai šių narkotinių medžiagų nusiperka (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajonuose, pas nepažįstamą asmenį. Susitinka su tuo asmeniu atsitiktinai, kai atvažiuja į tą (duomenys neskelbtini) rajoną, dažniausiai už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, jis atvažiavęs automobiliu pastovi apie 15 minučių ir pardavėjas pats prieina. Jo kontaktų neturi. Dėl to, kad 2022 m. gruodžio 27 d. buvo sulaikytas apie 15.15 val. įtariant neteisėtu narkotinių medžiagų laikymu, savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis atvažiavo jo vairuojamu automobiliu „BMW 535“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jo seneliui M. P., prie (duomenys neskelbtini), prie savo draugo T. R. darbo, kur turėjo susitikti. Kai jie su T. R. susitiko, pro šalį važiavo dar vienas jų draugas M., kuris sustojo, šie asmenys abu įlipo į kaltinamojo vairuojamą automobilį, jie tiesiog bendravo. Netrukus juos pastebėję policijos pareigūnai prie jų priėjo, patikrino juos, apžiūros metu drabužiuose nieko nerado, tačiau jo vairuojamame automobilyje, vairuotojo sėdynės galinėje kišenėje rado susuktą popieriaus lankstinuką su kanapių likučiais. Jis atsimena, kad prieš kažkiek laiko, tiksliai maždaug prieš 2 savaites, tikslaus laiko neatsimena, jis buvo nusipirkęs kanapių minėtoje vietoje, bet kokį tiksliai kiekį, jis nežino, bet dalį jų suvartojo – surūkė, o dalis liko ir jis paliko tą likutį sudėtą popieriaus lape, savo vairuojamame minėtame automobilyje, vairuotojo sėdynės galinėje kišenėje. Kiti jo draugai – T. R. ir M., pavardės nežino, nieko apie tai, kad ten guli kanapės nežinojo. Jis tuo metu ir pats buvo pamiršęs, kad ten laikė tų kanapių likutį. Labai gailisi dėl šių veiksmų, artimiausiu metu ketina atsisakyti šios priklausomybės. Šiuo metu (duomenys neskelbtini), gyvena su močiute, bet juo rūpinasi motina ir tėvas, motina žino apie priklausomybę, rūpinasi juo. Kaltinamasis taip pat detalizavo, kad narkotines medžiagas įsigijo už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, už (duomenys neskelbtini) pastato, ten yra vaikų žaidimų aikštelė, o toliau automobilių stovėjimo aikštelė. Atvažiuoji į tą aikštelę, ten dažnai būna 2 ar 3 asmenys, kurie aplink vaikšto, tiems asmenims pamoji ranka ar pašvilpi ir jie prieina. Narkotines medžiagas, kurios nurodytos pranešime apie įtarimą, pirko taip vadinamame „(duomenys neskelbtini)“. Tie asmenys apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (duomenys neskelbtini), vidutinio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, iš jų išvaizdos matosi, kad jie patys narkomanai. Iš tų pačių asmenų galėjo įsigyti du kartus narkotines medžiagas. Narkotines medžiagas, kurios nurodytos pirmame įtarimo epizode, dėl įvykio 2022 m. gruodžio 18 d., pirko tą pačią dieną, prieš kelias valandas iki sulaikymo, apie 20.30 val., todėl ir rado 13 g kanapių, nes dar nebuvo spėjęs jų pavartoti. Narkotinių medžiagų neplatina. O apie narkotines medžiagas, kurios rastos 2022 m. gruodžio 27 d., neprisimena kada jas pirko ir nurodyti negali (t. 2, b. l. 15-17, 23-25, 31-33, 54-56, 62-64).

Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugsėjo 1 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. P. yra neteista (t. 2, b. l. 122).

Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rusgėjo 5 d. rašte nurodyta, kad G. P. per paskutiniųjų 1 metų laikotarpį administracine tvarka nėra bausta (t. 2, b. l. 123-124).

Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugpjūčio 16 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad B. S. yra neteista (t. 2, b. l. 128).

Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugpjūčio 16 d. rašte nurodyta, kad B. S. per paskutiniųjų 1 metų laikotarpį administracine tvarka nėra bausta (t. 2, b. l. 129-131).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo (2022 m. gruodžio 18 d. epizodas).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. B. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2022 m. gruodžio 18 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu K. R., pamainoje nuo 18.00 val. iki 06.00 val. 2022 m. gruodžio 18 d., apie 22.20 val. patruliuojant nusprendė užvažiaviuoti į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini). Degalinėje pastebėjo 3 vyrus, kurie pamatę jų tarnybinį automobilį pradėjo įtartinai elgtis, vieno iš jų akys buvo raudonos, atrodė, kad galimai apsvaigęs nuo narkotikų. Po tam tikro laiko nurodyti asmenys atsisėdo į automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jie šį automobilį sustabdė maždaug 100 m nuo išvažiavimo iš degalinės, ties išsukimu iš (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini), kur arčiausias pastatas yra (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio, sedėjo trys vyrai, automobilį vairavo L. S., keleivio pusėje sėdėjo E. M., o gale G. G. Automobilio vairuotojas L. S. su savimi neturėjo asmens dokumento, todėl buvo išlaipintas ir buvo patikrinta ar turi vairuotojo pažymėjimą, ar nėra paieškomas. Po to jo paklausė ar jis turi kokių nors draudžiamų medžiagų, nes nuo jo jautėsi specifinis augalinės kilmės narkotinių medžiagų kvapas. Jis atsakė, kad turi striukės kišenėje 10 g kanapių. Asmeniui buvo uždėti antrankiai ir toliau buvo pradėta dalinė asmens apžiūra. L. S. dešinės striukės kišenėje jis rado folijos rutuliukus, kurių viduje buvo galimai augalinės kilmės narkotinė medžiaga. Asmuo buvo sulaikytas ir pasodintas į automobilio sulaikymo kamerą. Toliau priėjus prie automobilio, iš jo buvo išlaipinti abu keleiviai, jiems buvo atlikta dalinė apžiūra, tačiau draudžiamų daiktų nerasta. Abu keleiviai paaiškino, kad su vairuotoju susitiko neseniai bei važiavo tik nusipirkti gėlių (automobilyje buvo rastos gėlės). Tada jis (M. B.) su kolega pradėjo automobilio dalinę apžiūrą. Priekyje, po vairuotojo sėdyne buvo rastas kanapėms skirtas smulkintuvas, vadinamas „grinderis“, kurio viduje matėsi augalinės kilmės, galimai narkotinės medžiagos likučiai. Taip pat vairuotojo pusės skydelyje, kuris skirtas apsaugai nuo saulės spindulių, buvo rastas popieriaus lapas, vadinamas „palena“, kurį pravėrus, jo viduje matėsi jau susmulkinta augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga. Paklausus sulaikytojo L. S. kam priklauso rasti daiktai, šis atsakė, kad viskas priklauso jam. Paklausus iš kur jis įsigijo narkotines medžiagas, pastarasis atsakė, kad už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ prie paminklo iš nepažįstamo asmens. Į vieta atvyko tyrėjų ekipažas (duomenys neskelbtini) bei kinologų ekipažas (duomenys neskelbtini). Taip pat į vietą atvyko automobilio savininkė V. M., kuri toliau perdavė savo automobilį vairuoti savo draugui (t. 1, b. l. 14-15).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. G. parodė, kad 2022 m. gruodžio 18 d. jie su L. S. ir E. M. susitiko (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) esančioje stotelėje. L. S. jį paėmė iš minėtos stotelės ir važiavo į (duomenys neskelbtini) pirkti gėlių, nes jų reikėjo L. S. Tada pradėjo važinėti pro miestą, kai važiavo link (duomenys neskelbtini), sugalvojo pavalgyti ir užsuko į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, į kurią jie buvo nuėję, ten tualete jis kalbėjo su (duomenys neskelbtini), po ko, pamatė į degalinę užėjusius pareigūnus. Pastarieji į juos pažiūrėjo ir išėjo. Jie daglinėje nusipirko maisto ir išėjo. Kai pradėjo važiuoti, jis pastebėjo, kad jiems iš paskos važiuoja policija, netrukus įjungė švyturėlius ir juos sustabdė. Jis matė, kad L. S. buvo pasimetęs. Pareigūnai pradėjo klausinėti ką jie vartoja, ar turi narkotinių medžiagų. Iš pradžių iš automobilio išsodino automobilį vairavusį L. S., pas kurį ir rado narkotinių medžiagų, o po to patikrino jį ir E. M., jie nieko neturėjo. Jis nežinojo, kad L. S. turėjo narkotinių medžiagų. Ar šis vartoja narkotines medžiagas - nežino. Jis pats narkotinių medžiagų nevartoja. Automobilis „Mercedes-Benz“, kurį vairavo L. S., priklauso E. M. panelei, jos duomenų nežino (t. 1, b. l. 35-37).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. M. parodė, kad 2022 m. gruodžio 18 d. L. S. važiavo (duomenys neskelbtini). Susitiko su juo (duomenys neskelbtini), stotelėje prie (duomenys neskelbtini), nuvažiavo pirkti gėlių į (duomenys neskelbtini), po ko nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ degalinę nusipirkti maisto. Išvažiuojant iš degalinės, juos susistabdė policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad patikrins visą automobilį, patikrino L. ir po to jis (E. M.) sužinojo, kad pas L. S. buvo rastos narkotinės medžiagos. Jis nežinojo, kad jis turi narkotinių medžiagų, nebuvo nieko apie tai sakęs. Jie kartu narkotinių medžiagų nevartojo, L. S. jų nesiūlė jiems. Pats narkotinių medžiagų nevartoja. Automobilis „Mercedes-Benz“, kurį vairavo L. S., buvo draugės V. M., tą automobilį iš pradžių vairavo jis (E. M.), po to L. S.. Su jais dar buvo ir G. G., kuris taip pat nieko nežinojo apie narkotines medžiagas (t. 1, b. l. 39-40).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio M. B. 2022 m. gruodžio 18 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 18 d., apie 22.20 val., dirbdamas Vilniaus mieste kartu su vyr. patruliu K. R., radijo ryšio šaukiniu (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini). Jis nuėjo į minėtą degalinę, kurioje pastebėjo tris vyrus, kurie pamatę tarnybinį automobilį, pradėjo elgtis įtartinai, jų akys buvo raudonos, kas rodė, kad asmenys gali būti apsvaigę nuo narkotinių medžiagų. Po kurio laiko asmenys įsėdo į automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį jie sustabdė pavažiavus maždaug 100 m nuo išvažiavimo iš degalinės, ties išsukimu iš (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo L. S., keleivio sėdynėje sėdėjo E. M., o gale, už keleivio sėdynės, sėdėjo G. G.. Automobilio vairuotojas L. S. su savimi neturėjo asmens dokumento, todėl buvo išlaipintas ir buvo patikrinta, ar asmuo turi vairuotojo pažymėjimą ir ar nėra paieškomas. Kuomet asmuo buvo patikrintas, asmens paklausta, ar su savimi jis neturi narkotinių medžiagų, kadangi nuo jo jautėsi specifinis augalinės kilmės narkotinės medžiagos kvapas, jis atsakė, kad turi savo striukės kišenėje 10 gramų kanapių. Asmeniui buvo uždėti antrankiai ir toliau buvo pradėta dalinė asmens apžiūra. Jo nurodytoje dešinės striukės kišenėje buvo rasti 7 folijos rutuliukai, kurių viduje buvo galimai narkotinė augalinės kilmės medžiaga. Daugiau pas asmenį draudžiamų daiktų rasta nebuvo. Toliau priėjus prie automobilio, iš jo buvo išlaipinti abu keleiviai, jiems buvo atlikta dalinė apžiūra, tačiau nieko draudžiamo nerasta. Atlikus automobilio dalinę apžiūrą priekyje, po vairuotojo sėdyne buvo rastas kanapėms skirtas smulkintuvas, vadinamas „grinderis“, kurio viduje matėsi augalinės kilmės, galimai narkotinės medžiagos likučiai. Taip pat vairuotojo pusės skydelyje, kuris skirtas apsaugai nuo saulės spindulių, buvo rastas popieriaus lapas, vadinamas „palena“, kurį pravėrus, jo viduje matėsi jau susmulkinta augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga. Paklausus sulaikytojo L. S., kam priklauso rasti daiktai, jis atsakė, kad viskas priklauso jam. Automobilyje daugiau nieko draudžiamo rasta nebuvo. Visi rasti daiktai iki atvažiavus tyrėjams buvo padėti tarnybiniame automobilyje siekiant juos išsaugoti (t. 1, b. l. 6-7).

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo 2022 m. gruodžio 19 d. protokole užfiksuota, kad M. B. pateikė 7 vienetus folijos lankstinukų su galimai narkotine medžiaga viduje, smulkintuvą su augalinės kilmės medžiaga viduje, popieriaus lankstinuką su galimai narkotine medžiaga viduje (t. 1, b. l. 16-17).

Įvykio vietos 2022 m. gruodžio 18 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą patenkame iš (duomenys neskelbtini). Pirmoje eismo juostoje, netoliese pastato pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), matome važiuojamoje dalyje stovintį, juodos spalvos automobilį „Mercedes-Benz“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio bagažinėje matome išmėtytus įvairius daiktus, pakėlus automobilio bagažinės kilimėlį, po juo matome papildomą bagažinės erdvę, kurioje matome gulinčią striukę. Apžiūrint automobilio saloną, už keleivio sėdynės, ant kilimėlio matome gulinčią tuščią tarą, kairėje matome dvi rankines. Automobilio salono priekyje, ant vairuotojo pusės matome laikrodžio dirželį, popieriaus lankstinuką. Automobilio daiktadėžėje matome automobilio aptarnavimo knygą. Ant vairuotojo sėdynės matome tuščią buteliuką, įvairias šiukšles. Po saulės skydeliais draudžiamų daiktų nerasta. Automobilyje nėra įrengto vaizdo registratoriaus. Automobilio stovėjimo vietoje nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų. Įvykio vietos apžiūros metu dalyvavo kinologas su tarnybiniu šuniu. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų, ar pėdsakų neaptikta (t. 1, b. l. 18-25).

2023 m. sausio 10 d. ir 2023 m. sausio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas „2022_1218_222913_004“, kuriame fiksuojamas gatvės vaizdas, vaikinas kairėje pusėje pasakoja, kad turi panelę, kurią myli nuo vaikystės ir turi dabar važiuoti (duomenys neskelbtini). Vaikinas su policijos pareigūnu prieina prie tarnybinio automobilio, pareigūnas paklausia „Čia 10 gramų sakei?“, vaikinas atsako „jo jo“, atliekama vaikino apžiūra, vaikinas pasodinamas į policijos automobilį. Iš tamsios spalvos „Mercedes-Benz“ markės automobilio išlaipinamas keleivio vietoje sėdintis jaunuolis Nr. 1, jaunuolis daiktus išsiima iš kišenių ant automobilio bagažinės dangčio, jaunuolis sako, kad nežinojo, jog draugas turi narkotinių medžiagų, atliekama asmens apžiūra. Pas asmenį nieko draudžiamo nerasta. Iš automobilio išlaipinamas galinėje keleivio vietoje sėdintis vaikinas Nr. 2, vaikinas Nr. 1 iš automobililio išsiima savo asmens tapatybės dokumentą, prisistato kaip E. M., pareigūnai prieina vėl prie vaikino Nr. 2, vaizdo įrašas nutrūksta. Apžiūrimas vaizdo įrašas „2022_1218_223414_005“, vaizdo įraše fiksuojamas vaikinas Nr. 2, kuris dėvi kamufliažinę, tamsios spalvos striukę, ant galvos užsidėjęs kepurę, pareigūnas apžiūri vaikiną, vaikino turimus daiktus, pasako, kad nežinojo ką draugas turėjo, pareigūnas prieina prie tarnybinio automobilio, pas įtariamąjį asmenį, kuris sėdi policijos tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kameroje, paklausia, ar tikrai automobilio apžiūros metu neras daugiau draudžiamų daiktų, vaikinas atsako, kad nėra nieko. Pareigūnas prieina prie „Mercedes-Benz“ automobilio ir jį apžiūrinėja su žibintuvėliu, vienas iš vaikinų pasako, kad tai jo draugės automobilis, jį pasiėmė iš jos todėl, kad galėtų nuvažiuoti gėlių nupirkti. Vaikinai aiškina, kad nuvažiavo nupirkti gėlių, nupirko ir nuvažiavo tada į „(duomenys neskelbtini)“, vaizdo įrašas nutrūksta. Apžiūrimas vaizdo įrašas „2022_1218_223913_006“ vaizdo įrašas fiksuojamas gatvėje, dešinėje pusėje stovi du vaikinai, t.y vaikinas Nr. 1 ir Nr. 2, jie aiškina įvykio aplinkybes, kad važiavo įtariamojo merginai visi pirkti gėlių. Pareigūnas su žibintuvėliu apžiūrinėja automobilio saloną. Pareigūnas pasikviečia vaikinus ir klausia kas padėta po skydeliu nuo saulės, vaikinai atsako, kad nežino, kad draugo turbūt, vairuotojo. Policijos pareigūnas prieina prie automobilio laikinojo sulaikymo kameros ir klausia pas įtariamąjį, automobilio vairuotoją ar jam priklauso už automobilio saulės skydelio buvęs popierinis lankstinukas, kurio viduje yra „žolės“, vaikinas atsako, kad ne jo, nes ne jo automobilis, po to sako, kad nežino ar jo. Pareigūnas nueina į tarnybinio automobilio vidų ir fotografuoja rastas medžiagas. Vaizdo įrašas nutrūksta. Apžiūrimas vaizdo įrašas „2022_1218_224412_007“, vaizdo įrašas fiksuojamas tarnybinio automobilio viduje, pareigūnas fotografuoja rastas medžiagas, pakuoja. Po ko nueina prie „Mercedes-Benz“ automobilio ir tęsia apžiūrą. Vaizdo įrašas nutrūksta. Apžiūrimas vaizdo įrašas „2022_1218_224911_008“, vaizdo įrašas fiksuojama automobilio apžiūra, atvažiuoja dar vienas policijos ekipažas, aptaria situaciją, po ko tęsia automobilio apžiūrą. Vaizdo įrašas nutrūksta. Apžiūrimas vaizdo įrašas „2022_1218_225410_009“, vaizdo įrašas fiksuojama automobilio apžiūra, vaizdo įrašas nutrūksta (t. 1, b. l. 29-30).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. S. šlapimo mėginyje, paimtame 2022 m. gruodžio 19 d., rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 57).

Gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 19 d., kratos protokole užfiksuota, kad L. S. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nieko draudžiamo nerasta. Namas, kuriame atliekama krata yra (duomenys neskelbtini) aukštų, įėjimas į namą yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Kambarys, kuriame atliekama krata, yra (duomenys neskelbtini) aukšte. Užėjus į namą, kairėje yra kambarys, kuriame atliekama krata. Užėjus į kambarį, kairėje yra lova, tiesiai langas, kairėje spinta, komoda, televizorius. Atlikus kratą kambaryje, draudžiamų daiktų ar objektų nerasta ir nepaimta. Kratos metu dalyvavo kinologas su tarnybiniu šunimi. Kratos metu fotografuojama, prie kratos protokolo pridedama fotolentelė (t. 1, b. l. 62-67).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. sausio 17 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktame popieriaus lankstinuke esančiame augalinės kilmės medžiagų mišinyje, yra narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kurių masės nustatyti nėra galimybės, nes mišinys yra smulkus ir susimaišęs. Mišinyje nustatytas psichotropinės medžiagos - Δ9 – tetrahidrokanabinolio kiekis yra 0,071 g (10,9 %). Tirti pateiktuose folijos lankstinukuose esanti tarpusavyje panaši, žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 13,226 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 8,4 %. Tirti pateiktame smulkintuve yra narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) likučių. Tirti pateiktose nuoplovose yra psichotropinės medžiagos - Δ9 – tetrahidrokanabinolio pėdsakų (t. 1, b. l. 78-80).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo (2022 m. gruodžio 27 d. epizodas).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. B. parodė, kad tikslios datos neprisimena, jis su pažįstamais L., kurio pavardės nežino ir lyg tai T., kurio pavardės taip pat nežino, susitiko atsitiktinai mieste, jie visi buvo L. S. vairuojamame automobilyje ir kalbėjosi. Niekur nevažinėjo, sėdėjo automobilyje, kai prie jų privažiavo policijos pareigūnai ir pasakė, kad automobilis stovi draudžiamoje stovėti vietoje, po to pradėjo juos tikrinti, tiksliai įvykio sekos jis neprisimena. Pas jį nieko draudžiamo nerado ir jam leido vykti namo, todėl kas vyko toliau, jis nežino. Žino tik tai, kad pas L. S. rado narkotinių medžiagų, nežino kokių. Kad L. S. turėjo narkotinių medžiagų, jis nežinojo. Kai buvo susitikę, jie narkotinių medžiagų nevartojo, L. S. tuo metu taip pat nevartojo. Ar L. S. vartoja narkotikus, jis nežino, nes jie nebendrauja (t. 1, b. l. 32-33).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. M. parodė, kad tarnybą pradėjo 2022 m. gruodžio 27 d., nuo 08.00 val. kartu su specialistais S. J. ir A. L. Patruliuodami kartu su kolegomis, tarnybiniu automobiliu, borto Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo įtartiną automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo po draudžiamu stovėti ženklu, o jame sėdintys asmenys pamatę pareigūnus pradėjo įtartinai elgtis, muistytis, keistai judėti. Buvo priimtas sprendimas juos patikrinti. Minėtame automobilyje sėdėjo trys jaunuoliai, vairuotojo pusėje sėdėjo L. S., keleivio pusėje M. B., ant galinės sėdynės T. R. Paklausus asmenų ar jie turi prie savęs ar automobilyje draudžiamų daiktų, visi atsakė, kad nieko draudžiamo neturi. Minėtiems asmenims atlikus dalines asmens apžiūras nieko draudžiamo pas juos neaptiko. Apžiūrėjus minėtą automobilį, už priekinės sėdynės esančioje kišenėje buvo rastas sulenktas baltos spalvos lapas, kuriame buvo augalinės kilmės, specifinio kvapo, galimai narkotinė medžiaga. Paklausus asmenų, kieno ši medžiaga, L. S. prisipažino kad tai jo. Kiti du asmenys buvo paleisti. Nurodytą automobilį pasiėmė E. M.. L. S. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyrių (t. 1, b. l. 105-108).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. R. parodė, kad L. S. pažįsta, jis buvęs (duomenys neskelbtini), jie draugai. Jis narkotinių medžiagų nevartoja, ar vartoja L., jis nežino. 2022 m. gruodžio 27 d., apie 15 val. jis buvo adresu (duomenys neskelbtini), atėjo jų bendras pažįstamas M. B. Pro šalį važiavęs L. S. jį (T. R.) pamatė ir sustojo. Jis atvažiavo automobiliu „BMW 535“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jie visi įsidė į jo automobilį, norėjo važiuoti link (duomenys neskelbtini). Jie sustojo trumpam prie (duomenys neskelbtini), nes L. S. norėjo parašyti SMS žinutę. Tuo metu juos pastebėjo policijos pareigūnai, nes matomai sustojo neleistinoje vietoje. Priėję pareigūnai patikrino juos, apžiūros metu drabužiuose nieko nerado. Po to pareigūnai atliko automobilio apžiūrą ir pasakė, kad vairuojamame automobilyje „BMW“, vairuotojo sėdynės galinėje kišenėje rado kažkokių narkotinių medžiagų. Jis to nematė ir nežino nei kokios tai medžiagos, nei koks jų kiekis, nei kieno tai medžiagos. Jį su M. B. patikrinę pareigūnai paleido, o L. S. sulaikė. Jis nežino iš kur L. S. gavo kokių nors draudžiamų medžiagų, nes jam ir M. B. jis apie tai nieko nesakė (t. 1, b. l. 113-115).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriaus specialisto A. M. 2022 m. gruodžio 27 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad jis 2022 m. gruodžio 27 d., dirbdamas su specialistu S. J. ir specialistu A. L., (duomenys neskelbtini), pastebėjo įtartiną automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo po draudžiamu stovėti ženklu, o jame sėdintis asmenys, juos pamatę, pradėjo įtartinai elgtis, muistytis. Buvo priimtas sprendimas juos patikrinti. Automobilyje sėdėjo 3 jaunuoliai – vairuotojo pusėje – L. S., kelevio pusėjo – M. B., ant galinės sėdynės – T. R. Minėtiems asmenims atlikus dalines asmens apžiūras, nieko draudžiamo neaptiko. Automobilyje už priekinės sėdynės esančioje kišenėje rastas sulenktas baltos spalvos lapas, kuriame buvo augaulinės kilmės, specifinio kvapo galimai narkotinė medžiaga. Paklausus asmenų kieno ši medžiaga, L. S. prisipažino, kad tai jo. Kiti du asmenys buvo paleisti, o L. S. pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyrių (t. 1, b. l. 91).

Įvykio vietos 2022 m. gruodžio 27 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), F10, 5 serijos, juodos spalvos, sedanas, 5 durų, stovintis adresu (duomenys neskelbtini), šalikelėje. Vieta, kur stovi automobilis, nėra apverta ar kaip nors saugoma, nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Atidarius automobilio variklio skyrių, šalia keleivio pusės sparno matosi iškaltas variklio VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus visą automobilį bei jo vidų, draudžiamų daiktų ar pėdsakų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti nerasta (t. 1, b. l. 97-102).

Savanoriškų daiktų pateikimo 2022 m. gruodžio 27 d. protokole užfiksuota, kad A. M. 2022 m. gruodžio 27 d. savanoriškai pateikė sulankstytą A4formato lapą, su galimai augalinės kilmės narkotinėmis medžiagomis (t. 1, b. l. 109-111).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. sausio 4 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš popieriaus lankstinuko (vokas Nr. 1), paimta automobilyje „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,884 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 10,7 %. Nuoplovose (vokas Nr. 2), paimtose nuo L. S. rankų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 121-122).

Gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 27 d. kratos protokole užfiksuota, kad krata atliekama L. S. gyvenamojoje vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini) kambarių gyvenamajame name. Įeinant į namą, adresu (duomenys neskelbtini), patenkame į koridorių, kurio kairėje pusėje yra durys į kambarį. Įėjus į kambarį, dešinėje pusėje matome staliuką, dvigulę lovą bei dar vieną staliuką kartu su veidrodžiu, toliau seka apvalus stalas, kuris stovi arčiau kambario centro. Kambario kairėje pusėje stovi spinta, kurios šalia yra komoda, ant kurios stovi televizorius, taip pat kambario kairėje pusėje, arčiau durų, yra dar viena komoda. Nutarime nurodytų daiktų, kratos metu neaptikta (t. 1, b. l. 129-131).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2023 m. sausio 24 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. S. šlapime, paimtame 2022 m. gruodžio 28 d., rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties. Šlapime etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 149).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo (2022 m. gruodžio 18 d. epizodas).

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Minėto nusikaltinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmuo suvokia, kad neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis ir taip nori veikti. Pabrėžtina, jog baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nebūtina nustatyti konkretaus asmens suvokimo apie disponuojamos medžiagos kiekį bei rūšį. Šiuo atveju asmuo atsako baudžiamojo proceso tvarka jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo L. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Kaltinamasis, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad narkotines medžiagas pirko jam inkriminuotą dieną – 2022 m. gruodžio 18 d., likus kelioms valandoms iki sulaikymo, savo reikmėms, už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, taip vadinamame „(duomenys neskelbtini)“, kur sutiko vyrą ir jam pasakė, kad „reikia 10 parūkyti“, o vyras iš kažkur atnešė folijos lankstinukus su narkotine medžiaga - „marichuana“. Jis (L. S.) tuos lankstinukus įsidėjo į dešinę striukės kišenę. Pirko 10 g ir mokėjo 140 Eur. 2022 m. gruodžio 18 d., apie 20 val. jis susitiko su draugais, po to nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį (L. S.) su draugais sustabdė. Jis pats policijos pareigūnams pasakė, kad turi narkotinių medžiagų ir jas pateikė (t. 2, b. l. 15-17, 23-25, 31-33, 54-56, 62-64, 113-118). Teismas netikėti šiais kaltinamojo L. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu duotais bei tarpusavyje sutampančiais parodymais neturi pagrindo, kadangi jie atitinka kitų proceso dalyvių pateiktų parodymų turinį bei rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas ir kaltinamąjį su draugais sustabdęs policijos pareigūnas M. B. parodė, kad 2022 m. gruodžio 18 d. pamainos metu nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini). Degalinėje pastebėjo tris įtartinus vyrus, vienas iš jų atrodė, lyg būtų apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, todėl nusprendė minėtą kompaniją patikrinti. Jis (M. B.) su kolega sustabdė kompanijos vairuotą automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir paklausus ar minėti asmenys neturi draudžiamų daiktų, vairuotojas L. S. atsakė, kad turi striukės kišenėje 10 g kanapių. L. S. dešinės striukės kišenėje buvo rasti folijos rutuliukai su augalinės kilmės narkotine medžiaga. Be to, atlikus automobilio apžiūrą, vairuotojo pusės skydelyje buvo rastas popieriaus lapas, kurį pravėrus, jo viduje matėsi susmulkinta augalinės kilmės, galimai narkotinė medžiaga. Paklausus L. S. apie rastą medžiagą, pastarasis taip pat patvirtino, kad ji priklauso jam (t. 1, b. l. 14-15). Pirmiau aptartus ir tarpusavyje sutampančius proceso dalyvių parodymus, taip pat patvirtino įvykio metu policijos pareigūno M. B. turėtos vaizdo kameros įrašai, užfiksuoti 2023 m. sausio 10 d. bei 2023 m. sausio 11 d. apžiūros protokole, kuriame atsispindi tiek kaltinamojo L. S. policijos pareigūnams pateiktų paaiškinimų turinys, tiek ir draudžiamų medžiagų radimo bei perdavimo policijos pareigūnams faktas (t. 1, b. l. 29-30). Galiausiai, faktą, kad kaltinamasis jam inkriminuotu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo būtent narkotine bei psichotropine medžiaga patvirtina ir įvykio vietoje rastų folijos lankstinukų ir poperiaus lapo turinio tyrimo rezultatai, užfiksuoti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. sausio 17 d. specialisto išvadoje. Minėtame procesiniame dokumente konstatuota, kad tirti pateiktame popieriaus lankstinuke, esančiame augalinės kilmės medžiagų mišinyje, yra psichotropinės medžiagos - Δ9 – tetrahidrokanabinolio, kurio kiekis yra 0,071 g (10,9 %). Tuo tarpu, tirti pateiktuose folijos lankstinukuose esanti tarpusavyje panaši, žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 13,226 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 8,4 % (t. 1, b. l. 78- 80).

Teismas nenustatė kaltinamojo L. S. veiksmuose tikslo platinti jo neteisėtai disponuotas narkotines ir psichotropines medžiagas. Nors rastos narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 13,226 g, kiekis yra dvigubai didesnis nei nedidelio kiekio kategorija, numatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų Rekomendacijų dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo (toliau – ir Rekomedancijos) aktualioje redakcijoje, tačiau įvertinus ikiteisminiame tyrime surinktus įrodymus, nustatyta, jog L. S. šiomis draudžiamomis medžiagomis disponavo išimtinai asmeniniam vartojimui. Minėtos aplinkybės neginčijo nei pats kaltinamasis, nei kartu su juo įvykio metu buvę E. M. ir G. G., kurie teigė, kad apie kaltinamojo narkotinių medžiagų vartojimo faktą nežinojo, o ir šis pats jiems jokių narkotinių medžiagų nesiūlė. Pirmiau nurodytą kaltinamojo versiją taip pat patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2023 m. sausio 10 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad L. S. 2022 m. gruodžio 18 d. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties pėdsakų (t. 1, b. l. 57). Galiausiai, kaltinamojo tikslą platinti įvykio vietoje rastas draudžiamas medžiagas paneigia ir automobilyje, kurį vairavo L. S., rasta priemonė, skirta smulkinti narkotines medžiagas (t. 1, b. l. 16-17).

Visi anksčiau teismo aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, taip pat patvirtina, kad kaltinamasis L. S. suvokė, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis ir norėjo taip veikti. Pačio kaltinamojo duoti parodymai dėl rastų medžiagų priklausymo atitinkamai narkotinių ir psichotropinių medžiagų kategorijai, šios medžiagos laikymo vieta, taip pat kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad jis draudžiamas medžiagas įgijo savo reikmėms, patvirtina, jog kaltinamasis suvokė, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, bendrais bruožais suprato disponuojamų medžiagų kiekį ir norėjo taip veikti – veikė tiesiogine tyčia.

Be visų pirmiau aptartų ir kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad iš kaltinamajam L. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, sudėties matyti, kad pastarasis disponavo išimtinai 13,226 g narkotine medžiaga kanapėmis (antžeminėmis dalimis), tačiau nėra paminėta popieriaus lankstinuke rasta ir L. S. priklausanti psichotropinė medžiaga - Δ9 – tetrahidrokanabinolis mišinyje, kurios kiekis yra 0,071 g (10,9. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam tikslintintas kaltinimas, papildomai inkriminuojant psichotropinės medžiagos - Δ9 – tetrahidrokanabinolio mišinyje, kurios kiekis yra 0,071 g (10,9 %), laikymą. Pabrėžtina, jog minėta aplinkybė įtakos kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 259 straipsnio 1 dalį neturi.

Taigi, pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis L. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, o būtent – disponavo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Remiantis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo L. S. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo (2022 m. gruodžio 27 d. epizodas).

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Minėto baudžiamojo nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmuo suvokia, kad neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis ir taip nori veikti. Pabrėžtina, jog baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nebūtina nustatyti konkretaus asmens suvokimo apie disponuojamos medžiagos kiekį bei rūšį. Šiuo atveju asmuo atsako baudžiamojo proceso tvarka jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo L. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltės dėl antrosios nusikalstamos veikos taip pat neneigė ir pripažino, kad 2022 m. gruodžio 27 d. atvažiavo automobiliu „BMW 535“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), prie savo draugo T. R. darbo, kur turėjo susitikti. Kai su T. R. susitiko, sutiko ir savo draugą M., jie visi kartu buvo jo nurodytame automobilyje. Netrukus policijos pareigūnai juos patikrino, apžiūros metu drabužiuose nieko nerado, tačiau jo vairuojamame automobilyje, vairuotojo sėdynės galinėje kišenėje rado susuktą popieriaus lankstinuką su kanapių likučiais. Jas buvo įsigijęs anksčiau ir dalį suvartojęs, buvo likę tik likučiai, apie kuriuos jis buvo pamiršęs. Kada jis šias medžiagas buvo įgijęs neprisiminė (t. 2, b. l. 15-17, 23-25, 31-33, 54-56, 62-64, 113-118). Teismas netikėti šiais, viso proceso metu nuosekliais išlikusiais kaltinamojo L. S. parodymais neturi pagrindo, kadangi jie atitinka ir kitų proceso dalyvių ikiteisminio tyrimo metu pateiktų parodymų turinį bei rašytinę bylos medžiagą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas ir kaltinamojo vairuotą automobilį apžiūrėjęs policijos pareigūnas A. M. parodė, kad 2022 m. gruodžio 27 d., patruliuodamas kartu su kolegomis, pastebėjo įtartiną automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo po draudžiamu stovėti ženklu, o jame sėdintys asmenys pamatę pareigūnus pradėjo įtartinai elgtis, muistytis, keistai judėti. Atliekant patikrinimą minėtame automobilyje, už priekinės sėdynės esančioje kišenėje buvo rastas sulenktas baltos spalvos lapas, kuriame buvo augalinės kilmės, specifinio kvapo, galimai narkotinė medžiaga. Paklausus asmenų, kieno ši medžiaga, automobilio vairuotojas L. S. prisipažino, kad ši medžiaga priklauso jam (t. 1, b. l. 105-108). Pirmiau aptartus kaltinamojo ir jo patikrinimą atlikusio policijos pareigūno tarpusavyje sutampančius parodymus taip pat patvirtina ir įvykio vietoje kartu su kaltinamuoju buvusių T. R. ir M. B. ikiteisminio tyrimo duoti parodymai, kuriuose jie pripažino, kad 2023 m. gruodžio 27 d., atliekant L. S. vairuotos transporto priemonės apžiūrą, už vairuotojo sėdynės buvo rastas popieriaus lankstinukas su galimai narkotine medžiaga, kuri jiems tikrai nepriklausė. Kiek vėliau jie sužinojo, ši medžiaga priklausė L. S. (t. 1, b. l. 113-115, t. 2, b. l. 32-33). Galiausiai faktą, kad kaltinamasis L. S. jam inkriminuotu laiku ir vietoje disponavo būtent narkotine medžiaga patvirtina ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. sausio 4 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš popieriaus lankstinuko (vokas Nr. 1), paimta automobilyje „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,884 g, Δ 9- tetrahidrokanabinolio kiekis jose 10,7 % (t. 1, b. l. 121-122).

Teismas nenustatė kaltinamojo L. S. veiksmuose tikslo platinti pastarojo neteisėtai disponuotą narkotinę medžiagą. Visų pirma, tokia išvada darytina atsižvelgiant į narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekį, kuris yra 0,884 g., t.y žymiai mažesnis nei nedidelio kiekio kategorija, numatyta Rekomendacijų aktualioje redakcijoje. Visų antrą, tokią išvadą patvirtina paties kaltinamojo nuoseklūs parodymai, iš kurių matyti, kad rasta narkotinė medžiaga buvo skirta jo asmeniniam vartojimui. Pagrindo abejoti pirmiau nurodytais kaltinamojo parodymais teismas neturi pagrindo ir dėl to, kad šiuos pastarojo paaiškinimus patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2023 m. sausio 24 d. specialisto išvada (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad L. S. 2022 m. gruodžio 27 d. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (t. 1, b. l. 149).

Visi anksčiau teismo aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, taip pat patvirtina, kad kaltinamasis L. S. suvokė, kad neteisėtai disponavo narkotine medžiaga ir norėjo taip veikti. Pačio kaltinamojo duoti parodymai dėl rastų medžiagų priklausymo narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kategorijai, šių medžiagų laikymo vieta, taip pat kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad kartais pavartoja šių medžiagų, patvirtina, jog kaltinamasis suvokė, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, bendrais bruožais suprato disponuojamų medžiagų kiekį ir norėjo taip veikti – veikė tiesiogine tyčia.

Taigi, pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis L. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, o būtent – disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų be tikslo jas platinti. Remiantis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo L. S. veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis L. S., jo motina B. S. ir močiūtė G. P. pateikė du prašymus atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jų atsakomybei (BK 40 straipsnio 1 dalis).

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K-274-693/2018, Nr. 2K-122-699/2018, Nr. 2K-145-895/2018).

Šioje baudžiamojoje byloje L. S. yra kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, priskirtinas nesunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo kategorijoms, taip pat yra pateikti dviejų asmenų prašymai pastarąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Įvertinus kaltinamojo motinos B. S. bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktus parodymus, o būtent tai, kad pastaroji anksčiau pati yra bandžiusi narkotines medžiagas, taip pat apie kaltinamojo narkotinių medžiagų vartojimo faktą žinojusi dar iki nusikalstamų veikų padarymo, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad B. S. yra verta teismo pasitikėjimo ir galės daryti kaltinamajam teigiamą įtaką ateityje. Teismas, išklausęs kaltinamojo močiūtės G. P. teisiamojo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, neturi pagrindo pripažinti, kad pastaroji nėra verta teismo pasitikėjimo, kita vertus, vien ši aplinkybė, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje nustatytais pagrindais. Kaip matyti iš pirmiau aptarto teisinio reguliavimo ir jo taikymui aktualios teismų praktikos, tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra būtina visuma BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų. Nesant bent vienai iš minėtoje teisės normoje numatytų laidavimo taikymo sąlygų, asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas.

BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, Nr. 2K-319/2008, Nr. 2K-52-648/2017). Teismų praktikoje pripažįstama, kad idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose; realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK straipsniuose ar straipsnių dalyse (LAT nutartys Nr. 2K-92/2005, Nr. 2K- 493/2005, Nr. 2K-131/2007 ir kt.). Taigi, idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-385/2014, Nr. 2K-114-489/2015, Nr. 2A-7-4-699/2015, Nr. 2K-145-511/2019, Nr. 2K-7-71-458/2020).

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis L. S. yra pripažintinas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje bei 259 straipsnio 2 dalyje, kurios pagal pirmiau aptartoje teismų praktikoje suformuotus kriterijus neatitika idealiosios sutapties kategorijos. Akivaizdu, kad kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, priskirtinas skirtingoms draudžiamų veikų kategorijoms, - nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąją nusižengimą, kurių neapjungia vieninga tyčia. Šios nusikalstamos veikos yra nutolusios laiko prasme, pasižyminčiomis skirtingais dalykais ir objektyviaisiais požymiais, todėl pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas realizavo vienarūšiais, tapačiais veiksmais, teismas neturi pagrindo. Priešingai, iš pirmiau šiame nuosprendyje aptartų ir teismo įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų sudėčių požymių matyti, kad L. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Minėtos aplinkybės kontekste atkreiptinas dėmesys į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, negalima laikyti, jog asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (LAT nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-697/2017), todėl kaltinamasis L. S. nelaikytinas pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką, kas suponuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos laidavimo sąlygos nebuvimą.

Aptariant kitas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas laidavimo instituto taikymo sąlygas, o būtent – asmens prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi dėl tokių savo veiksmų (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), bei padarytos žalos atlyginimo faktą ar įsipareigojimą jį atlyginti (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), pabrėžtina, jog kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo neneigė ir kartu pripažino, kad dėl tokių savo veiksmų gailisi, o žala dėl šių veiksmų nebuvo padaryta. Tai reiškia, kad egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta laidavimo sąlyga, o BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta sąlyga laidavimo instituto taikymui šioje baudžiamojoje byloje nėra reikšminga, kadangi joks žalos dėl nusikalstamų veikų padarymo faktas nebuvo užfiksuotas.

Galiausiai, tam, kad teismas galėtų taikyti laidavimo institutą ir asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, būtina nustatyti pagrindą, leidžiantį manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, Nr. 2K-67-511/2017, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-100-648/2019, Nr. 2K-114-628/2019).

Pirmiau nurodytos teismų praktikos kontekste pabrėžtina, jog nors kaltinamasis L. S. anksčiau nebuvo teistas, tačiau kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2023 m. rugsėjo 12 d. išrašo, pastarojo atžvilgiu ne kartą buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Iki kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo - 2020 m. sausio 4 d. pastarojo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kuris 2020 m. kovo 4 d. buvo nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindais – nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimų požymių. Pastarojo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas taip pat buvo pradėtas ir 2020 m. sausio 29 d. dėl galimo nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kuris 2020 m. rugpjūčio 3 d. buvo nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Šis ikiteisminis tyrimas 2020 m. rugsėjo 4 d. prokuroro nutarimu buvo atnaujintas, tačiau 2020 m. spalio 9 d. nutrauktas tuo pačiu pagrindu. Pabrėžtina, jog kaltinamajam L. S. nauji ikiteisminiai tyrimai taip pat buvo pradėti ir jau po šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotų ir įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų padarymo ir ikiteisminio tyrimo dėl jų padarymo pradėjimo. Pastarajam 2023 m. gegužės 19 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo, kuris yra atliekamas iki šiol. Juo labiau, ikiteisminis tyrimas L. S. atžvilgiu buvo pradėtas ir 2023 m. liepos 12 d. dėl keturių nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo, kuris taip pat iki šiol yra atliekamas. Be pirmiau aptartų aplinkybių, patvirtinančių kaltinamojo atžvilgiu ne kartą pradėtą baudžiamąjį procesą, pabrėžtina ir tai, kad L. S. sistemingai daro administracinius nusižengimus, įskaitant ir po šioje byloje aptariamų nusikalstamų veikų padarymo esantį laikotarpį. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro 2023 m. rugsėjo 13 d. išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus, L. S. nuo 2022 m. pabaigos padarė penkis administracinius nusižengimus, iš kurių keturi yra numatyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 bei 2 dalyse. Pastarasis 2023 m. gegužės 18 d., 2023 m. birželio 16 d., 2023 m. birželio 18 d. bei 2023 m. liepos 20 d., tai reiškia, jau po šioje byloje aptariamų nusikalstamų veikų padarymo ir dėl jų pradėto ikiteisminio tyrimo, nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones, vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros, taip pat vairavo transporto priemonę, kurios priekinių durų stiklų (arba priekinio) šviesos laidumas mažesnis nei numato Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2018 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 2BE-88 pavirtintų techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 3.2 punktas, neturėdamas Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo. Kaltinamasis administracine tvarka taip pat buvo nubaustas dėl to, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. vairuodamas automobilį sankryžoje nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės (ANK 417 straipsnio 3 dalis), o 2023 m. rugpjūčio 18 d. buvo užfiksuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 7 dalyje, - vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir persirikiuodamas nedavė kelio automobiliui „Mercedes Benz“, važiuojančiam gretima juosta, ta pačia kryptimi, ir jį apgadino. Dėl paskutinio administracinio nusižengimo galutinis sprendimas dar nėra priimtas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis, teikdamas paaiškinimus dėl pirmiau aptartų, jį charakterizuojančių duomenų, nurodė, kad jo atžvilgiu pradėti ir šiuo metu atliekami ikiteisminiai tyrimai yra nepagrįsti, kadangi jis jokių nusikalstamų veikų nėra padaręs, o aptardamas padarytus administracinius nusižengimus, šių pažeidimų fakto neginčijo.

Teismas, sugretinęs visas pirmiau aptartas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį, su anksčiau nurodyta teismų praktika, neturi pagrindo besąlygiškai teigti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nepaisant kaltinamojo L. S. atžvilgiu dėl šioje baudžiamojoje byloje pradėto ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme, pastarasis sistemingai 2023 m. gegužės – liepos mėnesiais darė naujus administracinius nusižengimus. Pastarojo atžvilgiu taip pat buvo pradėti du nauji ikiteisminiai tyrimai, kuriuose įtarimai yra pareikšti dėl kito pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo – viešosios tvarkos pažeidimo ir vagysčių. Administracine tvarka L. S. buvo baustas ir anksčiau, taip pat ne kartą jo atžvilgiu buvo pradedami ikiteisminiai tyrimai, kurių dalis buvo nutraukta nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę.

Analizuojant kaltinamojo elgesį tiek retrospektyviai, tiek kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir laidavimo instituto taikymui aktualiu laikotarpiu, pabrėžtina, jog egzistuoja pagrįstos abejonės dėl kaltinamojo įstatymų laikymosi ir naujų nusikalstamų veikų nedarymo, kas suponuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos laidavimo sąlygos nebuvimą.

Apibendrinant pirmiau aptartą, nepaisant kaltinamojo ir jam artimų asmenų pateiktų prašymų jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, konstatuotina, kad šioje baudžiamojoje byloje neegzistuoja visuma kriterijų, remiantis kuriais kaltinamasis L. S. galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 bei 4 punktai). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo šeimos narių prašymai atleisti pastarąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindais atmestini.

V. Bausmės skyrimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalies sankciją asmeniui padariusiam minėtą nusikalstamą veiką gali būti skiriamos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį įstatymų leidėjas sankcijos ribas apibrėžia viešųjų darbų, laisvės apribojimo, baudos arba arešto alternatyviosiomis bausmėmis.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – kaltinamasis L. S. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis ir 259 straipsnio 1 dalis), taip pat vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis ir 259 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo L. S. baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dalis paskirtų baudų apmokėta, vykdantis individualią veiklą.

Teismas, įvertinęs kaltinamąjį ir jam inkriminuotas nusikalstamas veikas charakterizuojančius duomenis, įskaitant ir pastarojo ankstesnių teistumų nebuvimo faktą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. S. už abi nusikalstamas veikas paskyrus vieną iš švelnesnių bausmių rūšių - baudos bausmę, jų dydžius nustatant artimesnius sankcijos minimumui, atitinkamai už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą, o už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą – 20 MGL (1000 Eur) dydžio baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atitinka tiek kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, tiek jo paties asmenybę, todėl padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir darys tinkamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje. Kartu teismas pabrėžia, kad baudžiamojoje byloje nustatyta jokių aplinkybių, sąlygojančių BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies taikymą ir švelnesnės bausmės nei įstatymų leidėjas numato skyrimą kaltinamajam.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, kaltinamajam L. S. skirtinos bausmės bendrinintos bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudos pridedant dalį švelnesnės 20 MGL baudos – 10 MGL, pridedamos bausmės dalį nustatant atsižvelgus į pirmiau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, ir kaltinamajam L. S. paskiriant galutinę subendrintą 70 MGL (4000 Eur) dydžio baudą.

Ši byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis L. S. visiškai prisipažino kaltu padaręss jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 47 MGL (2 350 Eur) dydžio baudą.

Kaltinamasis L. S., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2023 m. gruodžio 18 d., 22.30 val., o iš laikino sulaikymo paleistas 2022 m. gruodžio 19 d., 15.35 val. (t. 2, b. l. 40-43, 44-46). Kartotinai kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2022 m. gruodžio 27 d., 15.30 val., o iš laikino sulaikymo paleistas – 2022 m. gruodžio 28 d., 10.48 val. (t. 2, b. l. 69-72, 75-76).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į kaltinamajam paskirtą galutinę bausmę įskaitytinas L. S. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. gruodžio 18 d., 22.30 val. iki 2022 m. gruodžio 19 d., 15.35 val. (viena diena), ir nuo 2022 m. gruodžio 27 d., 15.30 val. iki 2022 m. gruodžio 28 d., 10.48 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam L. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. gruodžio 19 d. bei 2023 m. gruodžio 28 d. nutarimais buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 34-35, 73-74). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

BPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Todėl, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1. po atlikto tyrimo likusios kanapės (antžeminės dalys) (12,903 g) ir augalinės kilmės medžiagų mišinys (0,513 g), supakuoti į du užspaudžiamus plastikinius maišeklius, kurie sudėti į voką, perduoti Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, Vilniuje (t. 1, b. l. 78-80), sunaikintini;

2. vokas Nr. 1, kuriame yra nuoplova bei smulkintuvas bei pakuotės, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą, Buivydiškių g. 20, Vilnius (t. 1, b. l. 81-82), sunaikintini;

3. po atlikto tyrimo likusios kanapės (antžeminės dalys) (0,504 g) supakuotos į plastikinį uždaromą maišelį, perduotos Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, Vilniuje (t. 1, b. l. 121-122), sunaikintinos;

4. vokas su likusiomis po tyrimo pakuotėmis (dviem vokais, popieriaus lankstinuku ir mediniu strypeliu), kuris patalpintas saugojimui pagal Kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini) į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugyklą (t. 1, b. l. 123-124), sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 20 MGL (1000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 bei 4 dalimis, L. S. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudos pridėti dalį švelnesnės 20 MGL (1000 Eur) dydžio baudos – 10 MGL, ir paskirti galutinę subendrintą 70 MGL (4000 Eur) dydžio baudą. adresu

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir L. V. paskirti galutinę 47 MGL (2 350 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į L. S. paskirtą galutinę subendrintą baudos bausmę įskaityti jo laikiname sulaikyme nuo 2023 m. gruodžio 18 d., 22.30 val. iki 2022 m. gruodžio 19 d., 15.35 val., ir nuo 2022 m. gruodžio 27 d., 15.30 val. iki 2022 m. gruodžio 28 d., 10.48 val. (dvi dienas) išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę subendrintą 43 MGL (2 150 Eur) dydžio baudą.

L. S., B. S. ir G. P. prašymus dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atmesti.

L. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1. po atlikto tyrimo likusias kanapes (antžeminės dalys) (12,903 g) ir augalinės kilmės medžiagų mišinį (0,513 g), supakuotus į du užspaudžiamus plastikinius maišeklius, kurie sudėti į voką, perduoti Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, Vilniuje (t. 1, b. l. 78-80), sunaikinti;

2. voką Nr. 1, kuriame yra nuoplova bei smulkintuvas bei pakuotės, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą, Buivydiškių g. 20, Vilnius (t. 1, b. l. 81-82), sunaikinti;

3. po atlikto tyrimo likusias kanapes (antžeminės dalys) (0,504 g), supakuotas į plastikinį uždaromą maišelį, perduotas Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, Vilniuje (t. 1, b. l. 121-122), sunaikinti;

4. voką su likusiomis po tyrimo pakuotėmis (dviem vokais, popieriaus lankstinuku ir mediniu strypeliu), kuris patalpintas saugojimui pagal Kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini) į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugyklą (t. 1, b. l. 123-124), sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam – nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 015, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „1-2083-1170/2023“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.