Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-25-627/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-11
Bylos Nr.: 1A-25-627/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-44763-2021-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Evaldas Gražys, Jolanta Čepukėnienė, Evaldas Pašilis
Nuteistasis: E. Š.
Nukentėjusysis: R. Š., A. V.
Advokatai: Gintaras Gricius, Andriejus Melkovas

Kategorijos

1.1.5.1Būtinoji gintis (BK 28 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
1.1.8.6.6Veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.)
1.1.8.6.14Kitos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str. 2 d.)
1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
1.2.4.1.2.8Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 135 str. 2 d. 8 p.)
1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
2.1.3.8Kai egzistuoja Baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta atsakomybę šalinanti aplinkybė (BPK 3 str. 1 d. 9 p.)
2.3.4.6Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duotų parodymų perskaitymas (BPK 276 str.)
2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-25-627/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44763-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.6.6; 1.1.8.6.14; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.10.1; 1.2.4.1.2.8; 1.2.26.2; 2.1.3.8; 2.3.4.6; 2.4.2.1; 2.4.6.4.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui,nuteistajam E. Š., jo gynėjui advokatui Andriejui Melkovui,nukentėjusiajam R. Š., jo atstovui advokatui Gintarui Griciui,nukentėjusiajam A. V., jo atstovui advokatui Gintarui Griciui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š., nukentėjusiųjų R. Š. ir A. V. atstovo advokato Gintaro Griciaus apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu (griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gruodžio 26 d. iki 2021 m. gruodžio 27 d.

Bausmės pradžią nuteistajam E. Š. nuspręsta skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Iš E. Š. nukentėjusiojo R. Š. naudai priteista 10 692,40 Eur turtinei žalai, 25 000 Eur neturtinei žalai ir 1200 Eur advokato išlaidoms atlyginti, nukentėjusiojo A. V. naudai priteista 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, Valstybinės ligonių kasos naudai priteista 12 501,56 Eur nukentėjusiojo R. Š. gydymo išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. E. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį už tai, kad jis 2021 m. gruodžio 26 d., apie 6 val. 20 min., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,05 promilių neblaivumas), be jokios priežasties dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam R. Š. į veidą, po ko jis nukrito ant žemės, taip padarydamas nukentėjusiajam R. Š. plėštinę žaizdą kairės pusės apatinio voko ir skruosto srityje, dešiniojo momenkaulio, kairiojo smilkinkaulio-momenkaulio, kaukolės kairės vidurinės daubos kaulų lūžius, poaponeurozinę kraujosruvą dešinėje momeninėje srityje, galvos smegenų sumušimą ir kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje ir kairėje smilkininėje-momeninėje skiltyse, galvos smegenų sumušimą kairėje pakaušinėje skiltyje, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu tarppusrutuliniame tarpe, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ranka sudavė vieną smūgį virš kairiojo antakio nukentėjusiajam A. V., po ko jis nukrito ant žemės, padarydamas nukentėjusiajam A. V. kaktos muštinę žaizdą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu savo įžūliu elgesiu jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

2. Be to, E. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tai, kad jis 2021 m. gruodžio 26 d., apie 6 val. 20 min., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,05 promilių neblaivumas), dėl chuliganiškų paskatų dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam R. Š. į veidą, po ko jis nukrito ant žemės, taip padarydamas nukentėjusiajam R. Š. plėštinę žaizdą kairės pusės apatinio voko ir skruosto srityje, dešiniojo momenkaulio, kairiojo smilkinkaulio-momenkaulio, kaukolės kairės vidurinės daubos kaulų lūžius, poaponeurozinę kraujosruvą dešinėje momeninėje srityje, galvos smegenų sumušimą ir kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje ir kairėje smilkininėje-momeninėje skiltyse, galvos smegenų sumušimą kairėje pakaušinėje skiltyje, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu tarppusrutuliniame tarpe, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinių skundų argumentai

3. Nukentėjusiųjų R. Š. ir A. V. atstovas advokatas G. Gricius apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendį pakeisti: priteisti nukentėjusiajam ir civiliam ieškovui R. Š. iš nuteistojo E. Š. 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. V. 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Neturtinės žalos atlyginimo bylose faktinės aplinkybės nebūna tapačios. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose, kuriose nukentėjusiesiems buvo priteisti mažesni neturtinės žalos atlyginimo dydžiai, neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių. Šių baudžiamųjų bylų aplinkybės skiriasi nukentėjusiesiems padarytų sveikatos sutrikdymo pobūdžiu, trukme, sveikatos grąžinimo metodų taikymu, pasveikimo galimybėmis, liekamaisiais reiškiniais. Nei vienoje iš nurodytų bylų nebuvo nagrinėjama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, todėl bylose nustatytos aplinkybės yra visiškai skirtingos.

3.2. Pirmosios instancijos teismo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys šiuo atveju laikomos netinkamomis ir dėl skirtingų bylų nagrinėjimo laikmečių. Vertinant pastarųjų keleto metų infliacijos augimą Lietuvoje (ir visoje Europos Sąjungoje), galima konstatuoti, kad prekių ir paslaugų kainos išaugo net keletą kartų. Šį reiškinį įtakojo ir tokie veiksniai kaip praėjusi Covid -19 epidemija ir prasidėjęs karas Ukrainoje. Todėl, vien šiuo aspektu neturtinės žalos dydis teismo sumažintas pernelyg neproporcingai.

3.3. Nukentėjusiajam R. Š. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis neteko 60 procentų darbingumo. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą, jam teko išgyventi ilgą ir varginančią gydymo procedūrą, buvo atlikta galvos operacija, ilgą laiką gydytas stacionare, vėliau reabilitacijos klinikoje. Pablogėjo tiek fizinė, tiek psichinė sveikata. Nukentėjusysis patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus bei negrįžtamai prarado sveikatą. R. Š. sunkiai kalba, ne viską gerai supranta, yra netekęs daugelio socialinių įgūdžių, todėl jam reikalinga pastovi priežiūra (slauga). Būdamas dar jauno amžiaus nebegali dirbti, normaliai bendrauti. Iš esmės, galima teigti, kad šio žmogaus gyvenimas yra nepataisomai sužlugdytas. Apelianto vertinimo, reikalaujama priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma tikrai nėra per didelė ir atitinka proporcingumo kriterijus.

3.4. Nukentėjusysis A. V., nors buvo sužalotas tik nežymiai, tačiau jis patyrė kur kas didesnę neturtinę žalą, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas. Turint omenyje aplinkybes, kuriomis buvo sužalotas, ypatingą E. Š. įžūlumą bei chuliganiškas paskatas, nukentėjusiajam turėtų būti priteista bent jau 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

3.5. Apeliantas pastebi, kad nuteistasis E. Š. yra dar jaunesnio amžiaus nei nukentėjusieji, sveikas, darbingas vyras, todėl turi visas galimybes bent iš dalies kompensuoti nukentėjusiesiems padarytą skriaudą, sumokėdamas neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

4. Nuteistasis E. Š. apeliaciniame skunde prašo:

- panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendį ir nutraukti baudžiamąją bylą esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir BK 28 straipsnyje numatytiems pagrindams;

- nenustačius teisinio pagrindo nutraukti baudžiamąją bylą, E. Š. paskirti teisingą ir proporcingą bausmę pritaikant BK 54 straipsnio 3 dalies arba BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas;

- esant abejonei dėl nevisapusiškai ir neobjektyviai atlikto įrodymų tyrimo, apeliacinės instancijos teisme tikslinga atlikti įrodymų tyrimą.

Apelianto nuomone, skundžiamas nuosprendis priimtas neištyrus visų įrodymų, vertinant juos šališkai, padarius faktinėms bylos aplinkybėms neatitinkančias išvadas bei netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos, BK 28 straipsnio

nuostatų taikymo ir BPK 20 straipsnio 5 dalies, 276 straipsnio 4 dalies pažeidimų

4.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įrodymai buvo ištirti ir įvertinti tendencingai nukentėjusiojo A. V. parodymų kontekste, neištirti visi reikšmingi įrodymai, o nuosprendis priimtas pažeidžiant BPK 301 straipsnio 2 dalį.

4.2. Ištirti parodymai liudytojų I. Š., L. V., S. D., kurie tiesiogiai įvykio nematė, tačiau tendencingai parodė, kad E. Š. į patalpų vidų, kaip nurodo pats – įėjęs nebuvo. Akivaizdu, kad nurodyti liudytojai yra nukentėjusių asmenų giminaičiai ar bičiuliai, taigi jų parodymai turėjo būti vertinami bent jau objektyviai, o ypatingai atkreipiant dėmesį į teisminiame nagrinėjime iškilusius prieštaravimus S. D. parodymuose, kuomet apklausiama liudytoja teisme parodė, kad „Mes susitikome prie lauko durų. Ten buvo mažas koridoriukas. Su Š. susitikome vienas priešais kitą“, kas patvirtina E. Š. versiją apie tai, kad po įvykio į šventės patalpas jis buvo atėjęs kviesti ten buvusius asmenis.

4.3. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo reikšmingų įrodymų, kurie turėjo įtakos sprendžiant dėl BK 28 straipsnio taikymo. Apygardos teismas, nenurodydamas jokių objektyvių motyvų, ignoravo ikiteisminio tyrimo metu nustatytą faktą, kad šio įvykio metu E. Š. patyrė sužalojimus, o būtent 2022 m. sausio 12 d. specialisto išvadą Nr. G67/2022(04), kuria konstatuota, kad E. Š. padaryti sužalojimai: žaizda kairėje kaklo pusėje (5 centimetrų paviršinis sužalojimas, žaizdelė padengta šašu), kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, tikėtina, kad jie padalyti tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, sužalojimai padaryti ne mažiau trauminių dviejų poveikių pasėkoje. E. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kas patvirtina nuteistojo versiją apie tai, kad prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas. Apie tai, kad E. Š. buvo sužalotas patvirtina ir Asmens apžiūros protokolas, kuriuo konstatuota, kad 2021 m. gruodžio 26 d. apžiūrint E. Š. kūną, kairės pusės kaklo srityje matomas įdrėskimas (fotonuotraukose nesimato, kad žaizda kraujuotų, nesimato kraujo pėdsakų ant E. Š. kaklo, CD laikmenoje matosi kaklo paraudimas), kas, vertinant įrodymus, taip pat ignoruota. Be to, nors teismas ir pabrėžia, kad vertina kiekvieną įrodymą atskirai ir lygina juos bei visetą, ignoravo ypatingai reikšmingą įrodymą – 2021 m. gruodžio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolą, kuriuo apžiūrėti vaizdo įrašai iš „Body“ kameros, kuriuose užfiksuota, kad policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, prie pareigūnų priėjo A. V., kuris pasako, kad jį sumušė. Vėliau prieina E. Š., kuris nurodo, kad jie jį užpuolė. E. Š. lipant į tarnybinį automobilį, matosi, kad jo kaklo kairėje pusėje perbrėžta. E. Š. pasakoja, kad jis yra paprastas žmogus, jis ėjo namo, buvo su gobtuvu, todėl jo nepažino ir jie pradėjo pulti ant jo, sudraskė jo striukę ir jis pats įėjo į vidų į balių, pasakė, kad išeitų į lauką, nes jų žmonės jį puola. Atidarius vaizdo įrašą „2021_1226_065249_030“, E. Š. sėdi tarnybiniame automobilyje, jam nustato girtumą. Jis parodo į savo kaklą, kad jam subraižytas, pasako, kad apibraižė tie du žmonės, kurie jį neva apkaltino.

4.4. Įrodymų tyrimo metu gynybos buvo kreipiamasi į pirmosios instancijos teismą dėl vaizdo įrašo iš pareigūnų „Body“ kameros peržiūrėjimo, tačiau teismas akcentavo tai, kad peržiūra nėra privaloma, todėl šio vaizdo įrašo, kaip reikšmingo įrodymo ištyrimas, buvo atliktas tik iš protokolo, o šio analizė atlikta nebuvo bendroje įrodymų visumoje, ja motyvuose nesivadovauta, tokiu būdu pažeidžiant BPK 276 straipsnio 4 dalį.

4.5. Bylos medžiagoje yra pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, apžiūrėjusių E. Š., tarnybiniai pranešimai, tačiau nei vienas iš šių pareigūnų nebuvo apklausiamas teisme. Teisminio nagrinėjimo metu, gynėjo buvo prašoma iškviesti pareigūnę D. P., kuri atvyko į įvykio vietą ir girdėjo įvykio tam tikras aplinkybes, kurias nurodė savo tarnybiniame pareiškime, nes jos skiriasi nuo apklausų metu užfiksuotų liudytojų parodymų, taip pat buvo prašoma iškviesti ir kitą patruli, nes jis irgi bendravo tiesiogiai – E. G., tačiau šių pareigūnų paaiškinimai apygardos teismui nepasirodė reikšmingi objektyvios tiesos nustatymui.

4.6. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas E. Š. parodymus, kad nukentėjusysis A. V. pirmas jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, nesuabejojo A. V. parodymais, kurie buvo paneigti specialisto išvada. E. Š. buvo kaltinamas ir tuo, kad ranka sudavė vieną smūgį virš kairiojo antakio A. V., po ko jis nukrito ant žemės ir jam gulinčiam koja spyrė 6-7 spyrius į dešinės pusės šoną, tačiau ši aplinkybė iš kaltinimo buvo pašalinta. Nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu A. V. nurodė, kad buvo spyriai, tačiau 2022 m. sausio 5-7 d. specialisto išvada Nr. G22/2022 (04), kuria konstatuota, kad nukentėjusiajam A. V. padarytas sužalojimas – kaktos muštinė žaizda, sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. A. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, paneigia jo parodymus, suponuoja prielaidą dėl šio įrodymo patikimumo. Atsižvelgiant į tai, kad remiantis vien A. V. parodymais teismas paneigė kaltinamojo E. Š. versiją, apeliantas daro išvadą, kad įrodymų vertinimą ir analizę teismas atliko tendencingai prioretizuojant vieno iš nukentėjusiųjų, kuriam tuoj po įvykio buvo nustatytas girtumas, abejotinus parodymus.

4.7. Apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, padarė esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus, nes ne iki galo ir nevisapusiškai ištyrė įvykio aplinkybes, nesilaikė in dubio pro reo (visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principo, padarė išvadas, kurios pagrįstos vieno nukentėjusiojo parodymais, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Reikšmingų įrodymų sąmoningas ignoravimas ir atmetimas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalį, suponavo pagrindą atmesti galimybę taikyti būtinosios ginties institutą, numatytą BK 28 straipsnyje, netinkamai kvalifikuoti nuteistojo veiksmus pagal BK 284 straipsnį. Įvertinus išdėstytas priežastis, nuteistasis pažymi, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme tikslinga atlikti įrodymų tyrimą, peržiūrėti vaizdo įrašus iš pareigūnų „Body“ kameros, apklausti įvykio vietoje buvusius pareigūnus.

4.8. Pirmosios instancijos teismas, besiremdamas vieno iš nukentėjusiųjų parodymais, konstatavo, jog būtinosios ginties situacijos nebuvo. Apeliantas pastebi, kad būtinosios ginties teisėtumo sąlygos neapsiriboja vien tik kėsinimosi pavojingumu, realumu ir akivaizdumu. Viena esminių sąlygų yra būtinosios ginties ribų neperžengimas. BK 28 straipsnio 3 dalyje numatytos trys sąlygos, kurioms esant padaryta veika vertinama kaip būtinosios ginties ribų peržengimas: 1) gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo; 2) užpuolikas nužudytas arba jam sunkiai sutrikdyta sveikata; 3) tai padaryta tiesiogine tyčia. Šiuo atveju ginčo dėl to, kad sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas E. Š. veiksmais, nėra, tačiau nuteistasis nuo pat tiriamo įvykio nurodė, kad tokius veiksmus atliko įgyvendindamas savo teisę į būtinąją gintį, tačiau pirmosios instancijos teismas išsamiai įrodymų neištyrė sudarant prielaidą atmesti būtinosios ginties taikymą. Apygardos teismas motyvuotai nepasisakė dėl konflikto pradžios, jo iniciatoriaus nenustatė, abejonių nepašalino ir sprendimą priėmė remiantis prielaidomis.

4.9. Skundžiamo nuosprendžio motyvuose nurodoma, kad nukentėjusysis A. V. neigia, kad E. Š. būtų pasakęs, ką nors įžeidžiančio, tačiau A. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad jo adresu buvo pasakyta „kas čia jums yra“ ir „kas tau yra“, vėliau teisme apklausiamas paaiškino, kad buvo klausiama „kas čia vyksta“, todėl galima daryti išvadą, kad E. Š. atliepė į provokacinį klausimą, o būtent į kreipinį „kur tu čia eini, (necenzūrinis žodis)“. E. Š. priėjo prie 2 vyrų kompanijos, kurie buvo neblaivūs, be to, stovėjo palankesnėje vietoje – ant aukštesnių laiptelių, kas rodė jų akivaizdų pranašumą, buvo pastumtas žemyn, po šių veiksnių nuteistasis nesiėmė jokių veiksmų, bet vėl bandė kilti laipteliais ir patyrė smurtą iš R. Š. – nenustatytu objektu sužalojimą kakle, todėl pagrįstai E. Š. ėmėsi atsakomųjų veiksmų (jam kilo reali grėsmė) – sudavė smūgį, po ko nedelsdamas pats pajuto smūgį iš A. V.. Taigi, nuteistasis gynybinį smurtą prieš nukentėjusiuosius panaudojo siekdamas nutraukti pavojingą, realų, akivaizdų kėsinimąsi prieš savo sveikatą, akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, Nr. 2K-73-495/2022).

4.10. Nusikalstami veiksmai buvo padaryti neplanuotai, spontaniškai, veikiant netiesiogine tyčia, nenaudojant priemonių, specialiai pritaikytų žmogui žaloti, sužalojimas, lėmęs nukentėjusiojo R. Š. sveikatos sutrikdymo sunkumą, padarytas vienu smūgiu, dėl kurio asmuo parkrito ir antras, tikėtina, buvo sukeltas dėl sąlyčio su dangos paviršiumi, kas patvirtina ir E. Š. aiškinamą versiją dėl gynybos.

4.11. Skundžiamame nuosprendyje nepaneigta, kad konfliktas buvo pradėtas būtent nukentėjusiųjų. Nuteistojo vertinimu, tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, sutinka, jog buvo provokacija jo atžvilgiu. Be to, teismas, akcentuodamas nuteistojo neblaivumą, nedetalizuoja (nutyli) tai, kad A. V. buvo nustatytas 1,59 promilių girtumas, R. Š. nustatytas 2,61 promilių girtumas, kas galėjo sąlygoti pačių nukentėjusiųjų menkai prognozuojamą ar provokacinį elgesį.

4.12. Byloje jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtinta, kad pirmas smūgius sudavė E. Š.. Priešingai, E. Š. nustatytas sužalojimas, jo parodymai (kad buvo užpultas, jis nesislėpė, nepasišalino iš įvykio vietos, o priešingai – laukė atvykstančių pareigūnų ir policijos pareigūnams nurodė tapačias aplinkybes, kaip ir apklausiamas teisme) patvirtina, kad jis nebuvo nusiteikęs kelti konflikto, tuo labiau spręsti jo muštynėmis, tačiau pirmosios instancijos teismas šią versiją kategoriškai neigė ignoruojant ir ją patvirtinančius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Dėl E. Š. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį

4.13. Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, kurioje nurodyta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3-489/2018, Nr. 2K-367-511/2018, Nr. 2K-160-697/2019, Nr. 2K-19-511/2020).

4.14. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas E. Š. psichologinį santykį su padaryta veika, t. y. subjektyviąją nusikaltimo pusę – tyčią, kurią tiesiog konstatavo be jokios analizės, ignoravo tai, kad veiksmai padaryti esant būtinosios ginties situacijai, gindamas save nuo pavojingo kėsinimosi, o ne siekiant sukelti BK 284 straipsnio padarinius, todėl nustačius baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę, baudžiamoji byla turi būti nutraukta (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Dėl bausmės

4.15. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

4.16. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, skundžiamame nuosprendyje neaptarė aplinkybės, kuri galėjo būti pripažinta atsakomybę lengvinančia, o konkrečiai – numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte – kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį. Šiuo atveju išsakyti neblaivių nukentėjusiųjų nepagarbūs teiginiai E. Š. atžvilgiu: „Kur tu čia eini, (necenzūrinis žodis)“, užpuolimas sužalojant kaklą, buvo pretekstas konfliktui, išaugusiam į fizinį konfliktą.

4.17. Apygardos teismas nevertino fakto, kad E. Š. pagal galimybes savo noru atlygino dalį žalos – 700 Eur, kas taip pat laikytina lengvinančia aplinkybe pagal 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Be to, BK 59 straipsnio 2 dalis suteikia teismui galimybę pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Šiuo atveju teismas galėjo įvertinti ir E. Š. elgesį po įvykio, t. y. jis 2021 m. gruodžio 27-28 d. liudytojai I. Š. siuntė žinutes, iš kurių turinio matyti, kad nuteistasis neigiamai vertino savo veiksmus, apgailestavo dėl susiklosčiusios situacijos, siūlė pagalbą, dėjo pastangas minimalizuoti padarytą žalą. Nuteistasis pastebi, kad dėl nukentėjusių asmenų nenorėjimo bendradarbiauti, jo ketinimų įgyvendinimas buvo apsunkintas. Be to, teismas neakcentavo, kad E. Š. iš karto po įvykio pats pakvietė kitus šventėje buvusius asmenis kviesti pagalbą, teikė sklandžius ir nuoseklius parodymus, nepaneigė atlikęs veiksmus, kurie sukėlė neigiamus padarinius. Nurodytos aplinkybės, apelianto nuomone, turėtų būti papildomai vertinamos, kaip atsakomybę lengvinančios BK 59 straipsnio 2 dalies prasme.

4.18. Byloje esančių aplinkybių buvimas leidžia manyti, kad į jas turėjo būti atsižvelgta taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos duomenis ignoravo ir kategoriškai formaliai deklaravo, kad nėra jokių išimtinių aplinkybių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Pagal teismų praktiką, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, Nr. 2K-365/2011, Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015).

4.19. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nekyla abejonių, kad dėl E. Š. veiksmų sukeltas sunkus sveikatos sutrikdymas yra labai pavojinga nusikalstama veika, tačiau, teismas nemotyvuoja ir neteikia išvados, jog konkrečiu atveju tik izoliavus nuteistąjį nuo visuomenės bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Tokia teismo išvada padaryta nepakankamai įvertinus šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą. Pirmosios instancijos teismo paskirto dydžio bausme būtų įgyvendintas tik vienintelis tikslas – nubaudimas. Tačiau BK 41 straipsnis, be kitų bausmės tikslų (bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo), išskiria ir teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą.

Žemesnės instancijos teismas

4.20. Iš bylos duomenų matyti, kad E. Š. yra charakterizuojamas teigiamai, apie jį negatyviai neatsiliepia net kiti proceso dalyviai, nenurodo, kad jis būtų asocialaus ar konfliktiško būdo, be to, jis studijuoja, yra kritiškas savo padarytų veiksmų atžvilgiu, reikalingas ir svarbus visuomenės narys, kuris būdamas jaunas, darbingo amžiaus galėtų sukurti sociumui pridėtinę vertę dirbdamas, kurdamas šeimą, šiuo atveju ir atlyginant žalą. E. Š. gali būti pripažintas asmeniu, vertu teismo pasitikėjimo, kuriam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, gali būti paskirta bausmė be realaus laisvės atėmimo. Padaryti veiksmai, kuriais nukentėjusiam kilo didelė žala, nors ir priskiriami prie labai sunkių nusikalstamų veikų, tačiau jie buvo padaryti spontaniškai, dėl perteklinių emocijų provokacijos kontekste, kilusius padarinius E. Š. vertina kritiškai – apgailestauja, stengiasi atlyginti žalą, siekė susitaikymo.

4.21. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas neabejotinai turės neigiamos įtakos E. Š. socialiniams ryšiams, studijoms, jis neteks galimybės dirbti, nors būdamas laisvėje už darbe gautas pajamas galėtų užtikrinti priteistą žalos atlyginimą. Atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę E. Š. ne tik, kad neturės galimybės bent menka dalimi atlyginti šias priteistas sumas, tačiau ir praras darbinius įgūdžius, ryšius, neteks galimybės pritaikyti mokslo pasiekimų, kurie galėtų turėti realią naudą, be to, atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę jis bus išlaikomas valstybės, taip sumažindamas savo kaip visuomenės nario pridėtinę vertę. Teismas visapusiškai neįvertino nuteistojo asmenybės, elgesio visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežasties, elgesio po nusikalstamos veikos padarymo: E. Š. suprato padarytų veiksmų padarinių pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, nesistengė išvengti atsakomybės. Tokios aplinkybės, aukščiau išvardintų visumoje, neabejotinai taip pat sudaro prielaidas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis analogiškoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-126-932/2023).

4.22. Be to, apygardos teismas, skirdamas bausmę, nepasisakė apie galimybę taikyti BK 75 straipsnio 3 dalį, kuris numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Apelianto vertinimu, dėl apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde daroma išvada, kad Šiaulių apygardos teismo paskirta bausmė yra perteklinė ir neproporcinga, paskirta pažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatas, netaikant bausmės individualizavimo principo, neįgyvendinanti bausmei keliamų tikslų.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis E. Š. bei jo gynėjas advokatas Andriejus Melkovas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras Mindaugas Gylys prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiųjų R. Š. ir A. V. įgalioto atstovo advokato Gintaro Griciaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo E. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teismas teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes bei E. Š. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei BK 284 straipsnį, o taip pat paskyrė proporcingą ir teisingą bausmę.

7. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendį jų pareikštų civilinių ieškinių dalyje bei priteisti iš nuteistojo E. Š. 50 000 Eur neturtinės žalos R. Š. bei 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo A. V.. Patikrinusi bylą nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių dalyje, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymų nuostatas, susijusias su neturtinės žalos atlyginimu, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Nuteistasis E. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendį ir nutraukti baudžiamąją bylą esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir BK 28 straipsnyje numatytiems pagrindams, nenustačius teisinio pagrindo nutraukti baudžiamąją bylą, E. Š. paskirti teisingą ir proporcingą bausmę, pritaikant BK 54 straipsnio 3 dalies arba BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas. Todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, pasisako tik dėl šių skunde keliamų klausimų.

Dėl E. Š. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 28 straipsnio taikymo

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, jog nukentėjusieji R. Š. ir A. V. būtų realiai užpuolę kaltinamąjį E. Š., jo atžvilgiu būtų naudoję smurtą, akivaizdžiai pavojingą kaltinamojo E. Š. sveikatai ar gyvybei. Todėl apygardos teismas nuteistojo nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei nurodė, kad nuteistasis E. Š. neveikė esant būtinosios ginties situacijai, todėl netaikė jo atžvilgiu BK 28 straipsnio. Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija sutinka su tokia nuteistojo E. Š. nusikalstamų veiksmų kvalifikacija bei padarytomis išvadomis.

Nuteistojo E. Š. apeliaciniame skunde nurodoma, kad nėra ginčo, jog nukentėjusiajam R. Š. sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas E. Š. veiksmais, tačiau nuteistasis nuo pat tiriamo įvykio pradžios parodė, kad tokius veiksmus atliko įgyvendindamas savo teisę į būtinąją gintį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai nepasisakė dėl konflikto pradžios, nenustatė konflikto iniciatoriaus, nepašalino abejonių bei sprendimą priėmė remdamasis prielaidomis. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

Žemesnės instancijos teismas

8. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžiu nustatyta, kad E. Š. 2021 metų gruodžio mėnesio 26 dieną, apie 06 valandą 20 minučių, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,05 promilių neblaivumas), dėl chuliganiškų paskatų dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam R. Š. į veidą, po ko jis nukrito ant žemės, taip padarydamas nukentėjusiajam R. Š. sužalojimus, be kita ko galvos smegenų sumušimą ir kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje ir kairėje smilkininėje-momeninėje skiltyse, galvos smegenų sumušimą kairėje pakaušinėje skiltyje, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu tarppusrutuliniame tarpe, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ranka sudavė vieną smūgį virš kairiojo antakio nukentėjusiajam A. V., po ko jis nukrito ant žemės, padarydamas nukentėjusiajam A. V. kaktos muštinę žaizdą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu savo įžūliu elgesiu jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį (žr. 1 ir 2 pastraipą).

9. 2021 m. gruodžio 27 d. apklaustas įtariamuoju E. Š. nurodė, kad po šv. Kalėdų šventimo, 2021 m. gruodžio 26 d., apie 6 val. ryte, būdamas neblaivus, ėjo namo link (duomenys neskelbtini) miestelio centro, kai, einant pro (duomenys neskelbtini) miestelio pirtį, pamatė du rūkančius vyrus. E. Š. nurodė, kad vieną iš minėtų asmenų pažinojo kaip R. Š., kitą vyrą matė pirmą kartą. E. Š. teigimu, minėti du vyrai ėjo kaip ir link jo, tuomet tarp jo ir dviejų vyrų kilo žodinis konfliktas. E. Š. nurodė nepamenantis, kuris pirmas išprovokavo žodinį konfliktą, tačiau nemano, kad tai buvo jis (E. Š.), nes nematė tam tikslo. E. Š. teigimu, jis taip pat buvo palipęs laiptais prie pirties įėjimo ir viskas vyko prie įėjimo. Įvyko susistumdymas, minėti vyrai ir jį (E. Š.) stumdė, jis vyrus taip pat stumdė ir galėjo jiems suduoti smūgius, tačiau kur jis (E. Š.) sudavė vyrams smūgius nežino, nes viskas įvyko labai greitai, jis nepamena ar kuris vyras buvo nukritęs ant žemės (2 t., b. l. 37). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis E. Š. nurodė, kad ryte eidamas namo pamatė du rūkančius vyrus, kurie į jį (E. Š.) žiūrėjo, o priėjus arčiau, minėti vyriškiai paklausė: „kur tu čia eini, (necenzūrinis žodis)“. E. Š. pažymėjo, kad jis minėtų žodžių nesureikšmino, tačiau pradėjo lipti laipteliais. Nuteistojo teigimu, jį (E. Š.) iš karto pastūmė R. Š., o jam (E. Š.) pasakius „ko tu dar nori“, R. Š. iš karto trenkė su kažkokiu daiktu ar raktais. Jis (E. Š.) pajuto spragtelėjimą per kaklą, po ko jis (E. Š.) iš karto sudavė smūgį R. Š., o pasisukus gavo smūgį iš A. V. į kairę akį. Tuomet E. Š. sudavė smūgį A. V., abu susikibo, E. Š. plyšo striukė. A. V. susiėmė už kaktos, atsirėmė į turėklus ir nukrito nuo laiptų. Nuteistojo nuomone, striukė galėjo plyšti A. V. įsikibus į jį (E. Š.). Nuteistasis pažymėjo, kad jis A. V. nespardė, o tik sudavė vienam ir kitam vyriškiui po vieną smūgį į galvą. Prieš A. V. nukrentant nuo laiptų, R. Š. nukrito šalia durų. Jis (E. Š.) sudavė, nes pirmas pajuto grėsmę savo gyvybei, manė, kad grėsmė buvo po pirmo pastūmimo. Nuteistasis nurodė, kad užsiima sunkiąja atletika, turi pasiekimų Lietuvos mastu. E. Š. nurodė, kad nei jam, nei nukentėjusiesiems pavojaus nebuvo, kol nebuvo fizinio kontakto. Jis (E. Š.) palipęs link nukentėjusiųjų ir nusiėmęs gobtuvą neketino jų stumti, jie pirmi jį (nuteistąjį) stūmė. Tuomet galimas pavojus jam (E. Š.) ir atsirado. Pažymėjo, kad po stūmimo jis (E. Š.) nukentėjusiesiems vis dar netrenkė. Pirmą smūgį pajuto iš R. Š.. E. Š. nurodė, jog puikiai supranta, kad jo fizinės savybės ir R. Š. fizinės savybės visai kitos (3 t., b. l. 82-86).

10. Nukentėjusysis A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš esmės nurodė panašias įvykio aplinkybes, t. y. kad 2021 m. gruodžio 25 d. su žmona atvyko į (duomenys neskelbtini) miestelį su draugais švęsti šv. Kalėdų. Ryte, apie 6.15 val. su R. Š. išėjo į lauką parūkyti ir pastebėjo, kad nuo tilto pusės ateina nepažįstamas vaikinas, kuris priėjo prie jų, greitai užlipo laiptais ir paklausė „kas čia jums yra“, tuomet sudavė vieną smūgį ranka R. Š., vėliau sudavė jam (A. V.), o nukritus ir susirietus į kamuoliuką, pradėjo spardyti kojomis. Apklausiamas teisme nukentėjusysis A. V. pažymėjo, norėdamas atitraukti nepažįstamą vaikiną nuo R. Š., kibo jam į striukę, tačiau po smūgio nuvirto, pajuto 5-7 spyrius kojomis (1 t., b. l. 39; 3 t., b. l. 64-66).

11. Iš 2022 m. gegužės 5 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad R. Š. žmona I. Š. informavo, kad R. Š. po reabilitacijos yra namuose, tačiau jis labai sunkiai kalba, supranta ką jam sako, tačiau sunkiai atsako (1 t., b. l. 103). Dėl 2021 m. gruodžio 26 d. įvykio metu patirtos traumos R. Š. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas.

12. Liudytoja I. Š. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad 2021 m. gruodžio 25 d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kultūros centre, buvo išsinuomoję salę, kur vyko kalėdinis vakarėlis tarp draugų ir giminių. Ryte, apie 6 val. į salę įgriuvo kraujuotas A. V., kuris pasakė eiti žiūrėti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir krito ant žemės. Lauke pamatė, jog R. Š. gulėjo ant laiptų aikštelės be jokių gyvybės ženklų, buvo be sąmonės, R. Š. akies obuolys atrodė mėlynas, buvo didelė kraujosruva, manė, kad akis išvirtusi (3 t., b. l. 66-68). Liudytoja L. V. apygardos teisme nurodė, kad 2021 m. gruodžio 25 d. (duomenys neskelbtini) šventė šv. Kalėdas, buvo išnuomota salė, šventėje dalyvavo 15-20 žmonių. Apie 6 valandą, ryte, dalis svečių jau buvo išsiskirstę. R. Š. buvo išėjęs į lauką parūkyti. A. V. įėjo pro duris ir nualpo, prieš tai pasakė: „Eikite R. žiūrėti“. Kraujas A. V. bėgo veidu iš kaktos, matėsi kirstinė žaizda (3 t., b. l. 68- 70). Liudytoja S. D. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad 2021 m. gruodžio 25 d. šventė kalėdinį vakarėlį, (duomenys neskelbtini) kultūros centro salėje. Šventė tesėsi iki 5-6 valandos ryto. Nukentėjusieji R. Š. ir A. V. buvo išėję iš salės parūkyti. Grįžo tik vienas A. V., kuris, prasidarius durims, tiesiog per slenkstį įvirto kruvinu veidu, krito, kažką pasakė, bet ji negirdėjo kas buvo pasakyta. Išėjusi į lauką, pamatė gulintį ant žemės R. Š., ta vieta buvo apšviesta, R. Š. gulėjo ant nugaros, veidas buvo kruvinas, nieko nesakė, atrodė, kad be akies (3 t., b. l. 70-71). Liudytojos I. Š., L. V., S. D. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nuteistasis E. Š. į salę užėjęs nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

13. Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja D. B. nurodė, kad visi Mažeikiuose dirbantys ekipažai gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) miestelyje vyksta muštynės ir jos ekipažui buvo liepta vykti į įvykio vietą. Kiek pamena, nuvažiavo su kolega E. G. į įvykį, ten buvo jau atvykusi greitoji medicinos pagalba, išsiaiškino, kad buvo švenčiamas kalėdinis vakarėlis. Iš aplinkybių buvo matyti, kad nukentėjo du asmenys, šalia buvo įtariamasis, galimai sumušęs tuos du kitus asmenis, nustačius aplinkybes, surinkus pakankamai informacijos, E. Š. buvo sulaikytas ir pristatytas į Mažeikių rajono policijos komisariatą tolimesniems veiksmams atlikti (3 t., b. l. 209). Liudytojas E. G. nurodė, kad kiek pamena, vyko muštynės (duomenys neskelbtini) miestelyje, jų (policijos) ekipažui atvykus į įvykio vietą, sutiko grupelę žmonių, tarp tų žmonių buvo nuteistasis E. Š.. Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatė tapatybes ten buvusių asmenų ir visas kitas aplinkybes (3 t., b. l. 209-210).

Apeliacinės instancijos teisme peržiūrėjus pareigūnų mobilių kamerų („Body“) įrašus Nr. 029, 030 ir 034, kuriuose užfiksuotas nuteistojo E. Š., nukentėjusiojo A. V., liudytojų I. Š., L. V., S. D. bei D. B. santykių aiškinimasis po įvykio, be kita ko, užfiksuota kaip E. Š. pareigūnai paprašo atsisėsti į tarnybinį automobilį, jam lipant į automobilį, matosi, kad jo (E. Š.) kaklo kairėje pusėje perbrėžta. E. Š. pasakoja, kad jis yra paprastas žmogus, jis ėjo namo, buvo su kapišonu, jie (nukentėję) jį pažįsta, bet buvo su gobtuvu ir jo nepažino ir jie (nukentėję) pradėjo pulti ant jo, sudraskė jo striukę ir jis pats įėjo į vidų, į balių, pasakė, kad išeitų į lauką, nes jų žmonės jį puola (3 t., b. l. 167-168). Minėti įrašai apžiūrėti ir užfiksuoti 2021 m. gruodžio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 198-199).

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo E. Š. atžvilgiu pirmas panaudojo fizinį smurtą nukentėjusysis A. V., tokią įvykio versiją paneigia anksčiau aptarti paties nuteistojo E. Š. bei nukentėjusiojo A. V. parodymai. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nuteistasis E. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jį pirmas pastūmė bei trenkė su kažkokiu daiktu R. Š. (žr. 11 pastraipą), o jis ( E. Š.) atsakė smūgiu į veidą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas ignoravo faktą, kad ir E. Š. buvo sužalotas.

2022 m. sausio 12 d. Specialisto išvadoje Nr. G 67/2022(04) (2 t., b. l. 56) konstatuota, kad E. Š. padaryti sužalojimai: žaizda kairėje kaklo pusėje (5 centimetrų paviršinis sužalojimas, žaizdelė padengta šašu), kraujosruva kairės akies viršutiniame voke. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, tikėtina, kad jie padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Remiantis pateiktų medicininių dokumentų duomenimis nėra galimybės konkrečiai atsakyti, kada E. Š. padaryti sužalojimai. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek 2021 m. gruodžio 23 d., tiek 2021 m. gruodžio 26 d. E. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Anksčiau aptartų nuteistojo E. Š. bei nukentėjusiojo A. V. parodymų analizė leidžia spręsti, kad sužalojimas E. Š. kakle bei kraujosruva kairės akies viršutiniame voke atsirado nukentėjusiajam A. V. bandant atitraukti nuteistąjį E. Š. nuo nukentėjusiojo R. Š., kadangi ir pats nuteistasis E. Š. neatmetė galimybės, kad jo striukė galėjo plyšti A. V. įsikibus į jį (E. Š.). Nors nuteistojo E. Š. apeliaciniame skunde nurodoma, kad nėra ginčo, jog nukentėjusiajam R. Š. sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas E. Š. veiksmais, E. Š. padarytus nusikalstamus veiksmus nukentėjusiųjų R. Š. ir A. V. atžvilgius patvirtina 2021 m. gruodžio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 28-30), 2022 m. gruodžio 26 d. asmens apžiūros protokolas (1 t., b. l. 52-54, 55-58), 2022 m. sausio 5 d. – 2022 m. sausio 7 d. specialisto išvada Nr. G22/2022 (04) (1 t., b. l. 66), 2022 m. kovo 3 d. – 2022 m. gegužės 10 d. specialisto išvada Nr. G287/2022(04) (1 t., b. l. 84-85), 2022 m. sausio 4 d. daiktų apžiūros protokole (1 t., b. l. 167-169, 170-172), liudytojų parodymai (žr. 14-15 pastraipas), apeliacinės instancijos teisme apklausto specialisto Tomo Šavyrovo parodymai (3 t., b. l. 195-197) bei kita bylos medžiaga.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistojo E. Š. kaltė pirmosios instancijos teismo grindžiama išimtinai nukentėjusiojo A. V. parodymais. Kaip minėta, be nukentėjusiojo A. V. parodymų, E. Š. kaltę padarius R. Š. sunkų, o A. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrindžia eilė jau aptartų įrodymų, kurie sudaro loginę grandinę bei leidžia spręsti, kad E. Š. nusikalstami veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymius.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis E. Š. nusikalstamą veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų. Net ir įvertinus tai, kad nukentėjusieji R. Š. bei A. V. nuteistojo E. Š. atžvilgiu galėjo pasakyti nepadorius ar įžeidžiančius žodžius, E. Š. į tai sureagavo neadekvačiai, esant menkaverčiam pretekstui. Nors ikiteisminio tyrimo metu E. Š. nurodė, kad nukentėjusieji ėjo kaip ir link jo, tokią įvykių versiją pats paneigė pirmosios instancijos teisme, nurodydamas, kad pats (E. Š.) pradėjo lipti laiptais link nukentėjusiųjų buvimo vietos (žr. 11 pastraipą). Nors E. Š. nurodė, kad vieną iš nukentėjusiųjų, t. y. R. Š. jis pažino, byloje nenustatyta, kad nuteistąjį E. Š. ir nukentėjusįjį R. Š. siejo kokie nors asmeniniai santykiai ar nesutarimai. Anksčiau aptartų įrodymų analizė leidžia spręsti, kad konflikto iniciatoriumi buvo pats nuteistasis E. Š..

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas dėl chuliganiškų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybe ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, Nr. 2K-144/2008, Nr. 2K-7/2013, Nr. 2K-383-895/2015, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-363-689/2017, Nr. 2K-84-458/2020, Nr. 2K-151-628/2021). Chuliganiškos paskatos, kaip kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-54-222/2017, Nr. 2K-113-303/2019).

Negalima sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, jog nuteistasis E. Š. veikė esant būtinosios ginties situacijai pagal BK 28 straipsnį. E. Š. nurodė, kad grėsmę gyvybei pajuto po pirmojo nukentėjusiojo R. Š. pastūmimo, kita vertus, pats (E. Š.) nurodė, kad nukentėjusiųjų pasakytų žodžių nesureikšmino, galėjo praeiti nueiti pro šalį, tačiau nusprendė palipti laiptais link nukentėjusiųjų buvimo vietos.

14. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Todėl didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (Lietuvos aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, Nr. 2K-7-313/2012, Nr. 2K-141/2015, Nr. 2K-78-489/2016, Nr. 2K-231-489/2020). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai būtų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, Nr. 2K-9-719/2018, Nr. 2K-194-387/2021). Vertinant, ar kūno sužalojimo kitam asmeniui metu egzistavo būtinosios ginties situacija, pirmiausiai būtina išsiaiškinti: ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi; tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą; kūno sužalojimų padarymo mechanizmą; besiginančio kaltės formą ir rūšį; taip pat būtina patikrinti, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-489/2020).

15. Aptartų įrodymų visuma neleidžia spręsti, kad nukentėjusiųjų R. Š. ir A. V. veiksmai laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi. Faktinių aplinkybių seka leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusieji R. Š. ir A. V. bandė gintis nuo nuteistojo E. Š. veiksmų pastarajam pakilus laipteliais ant pakylos (A. V. įsikibus į nuteistojo striukę, po smūgio sudavimo R. Š.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. Š. veiksmuose nenustatyta jokių būtinosios ginties požymių. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo ir tą aplinkybę, kad nuteistasis E. Š. buvo žymiai pranašesnis fiziškai už abu nukentėjusiuosius. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad nukentėjusieji R. Š. ir A. V. nesugebėjo rimčiau pasipriešinti nuteistajam E. Š., kadangi R. Š. po E. Š. smūgio į veidą nugriuvo ir prarado sąmonę, A. V. po nuteistojo smūgio į veidą, sąmonę prarado įbėgęs į pobūvių salę. E. Š., būdamas patyręs sportininkas ir žinodamas savo smūgių jėgą, matydamas, kad nukentėjusieji stovi ant pakylos ir vis tiek suduodamas smūgius kumščiais į nukentėjusiesiems svarbią gyvybei ir sveikatai vietą – galvos sritį, suvokė, jog kelia pavojų jų sveikatai, numatė, kad gali juos sužaloti, ir vienodai norėjo bet kokių padarinių, taigi veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tarp nuteistojo E. Š. suduotų smūgių ir atsiradusių pasekmių – R. Š. padaryto sunkaus, o A. V. nežymaus sveikatos sutrikdymo egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, E. Š. kakle ir kairės akies viršutiniame voke nustatyti sužalojimai nekeičia nuteistojo E. Š. nusikalstamų veiksmų kvalifikacijos. E. Š. veiksmų vertinimui bei faktinių aplinkybių nustatymui lemiamos reikšmės neturi ir apeliacinės instancijos teisme peržiūrėti pareigūnų mobilių kamerų („Body“) vaizdo įrašai, kuriuose daugiausiai fiksuoti nuteistojo E. Š. bei pobūvyje buvusių liudytojų santykių aiškinimaisi jau po įvykio. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas akcentavo nuteistojo E. Š. neblaivumą, tačiau nutylėjo tai, jog patys nukentėjusieji buvo neblaivūs (A. V. nustatytas 1,59, o R. Š. – 2,61 promilių girtumas), kas galėjo sąlygoti jų pačių menkai prognozuojamą ar provokacinį elgesį. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad alkoholis turi įtakos asmens elgesiui bei įvykių vertinimui (nuteistajam be 2,05 promilių girtumo, nustatytas ir teigiamas narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakas organizme, 1 t., b. l. 175), tačiau vertinant 2021 m. gruodžio 26 d. įvykio situaciją, nenustatytas nukentėjusiųjų R. Š. ir A. V. padidintas agresyvumas (apie provokacinį nukentėjusiųjų elgesį kolegija aptars atskirai). Nors liudytojos I. Š., L. V., S. D. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nuteistasis E. Š. į salę užėjęs nebuvo, nors tokią versiją pateikė pats nuteistasis (nustatyta, kad į salę įbėgo nukentėjusysis A. V.), tačiau iš aptartų pareigūnų mobilių kamerų įrašų matyti, kad nuteistasis E. Š. pasiliko įvykio vietoje, teikė paaiškinimus dėl įvykio situacijos.

Dėl E. Š. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį

16. E. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį už tai, kad jis 2021 m. gruodžio 26 d., apie 6 val. 20 min., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,05 promilių neblaivumas), be jokios priežasties dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam R. Š. į veidą, po ko jis nukrito ant žemės, taip padarydamas nukentėjusiajam R. Š. sunkų sveikatos sutrikdymą, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ranka sudavė vieną smūgį virš kairiojo antakio nukentėjusiajam A. V., po ko jis nukrito ant žemės, padarydamas nukentėjusiajam A. V. kaktos muštinę žaizdą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu savo įžūliu elgesiu jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo tai, kad E. Š. veiksmus atliko esant būtinosios ginties situacijai, gindamas save nuo pavojingo kėsinimosi, o ne siekiant sukelti BK 284 straipsnyje numatytus padarinius, todėl byla šioje dalyje turi būti nutraukta. Teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka.

18. BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, Nr. 2K-410/2011, Nr. 2K-252/2012, Nr. 2K-719/2012, Nr. 2K-159-976/2021). BK 284 straipsnyje nurodyta veika padaroma tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, Nr. 2K-159/2009). Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-10-696/2015, Nr. 2K-7-71-458/2020, Nr. 2K-152-689/2021 ir kt.).

19. Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad kaltinamojo E. Š. fizinio smurto panaudojimas prieš nukentėjusiuosius R. Š. ir A. V. viešoje vietoje, suduodant jiems smūgius į veidą, pripažintinas įžūliu elgesiu ir kad būtent toks jo pasirinktas tyčinis veikimo būdas, kuriuo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sukėlė baudžiamajame įstatyme nurodytus padarinius – realų visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą, nes asmenys, buvę viešoje vietoje, buvo šokiruoti, nutrauktas jų poilsis, o pamatę sumuštą nukentėjusįjį R. Š., kuris gulėjo be sąmonės, stipriai sužalotas, buvo išsigandę, galvodami, kad nukentėjusysis gali būti negyvas, kvietė policiją, greitąją medicinos pagalbą (3 t., b. l. 103-122). Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada bei sprendžia, kad E. Š. nusikalstami veiksmai pagal BK 284 straipsnį kvalifikuoti tinkamai. Nežiūrint į tai, kad nusikaltimas padarytas anksti ryte 6.20 val., pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad E. Š. veiksmais buvo nutrauktas jų poilsis, šventinis renginys, įvykio vietoje buvę žmonės patyrė išgąstį ir baimę. Minėtas aplinkybes patvirtina pareigūnų mobilių kamerų („Body“) įrašai Nr. 029, 030 ir 034, kurie apžiūrėti ir užfiksuoti 2021 m. gruodžio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 198-199). Teisėjų kolegija vertina, kad nuteistasis E. Š. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. pažeisdamas viešąją tvarką, nuteistasis nesukonkretino savo veiksmų visuomenei poveikio, tačiau bendrais bruožais turėjo numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme. E. Š. teigimu, apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje neaptarė aplinkybės, kuri galėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia, o konkrečiai – numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys), kadangi nukentėjusieji išsakė nepagarbius teiginius E. Š. atžvilgius, sužalojo jam kaklą, kas ir sudarė pagrindą kilti fiziniam konfliktui. Pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, kad E. Š. pagal galimybes savo noru atlygino dalį žalos – 700 Eur, kas taip pat laikytina lengvinančia aplinkybe pagal 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Be to, BK 59 straipsnio 2 dalis suteikia teismui galimybę pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Šiuo atveju teismas galėjo įvertinti ir E. Š. elgesį po įvykio (pakvietė kitus šventėje dalyvavusius asmenis, kad jie iškviestų pagalbą), liudytojai I. Š. siuntė žinutes, iš kurių turinio matyti, kad neigiamai vertino savo veiksmus, apgailestavo dėl susiklosčiusios situacijos, siūlė pagalbą, teikė sklandžius ir nuoseklius parodymus, nepaneigė atlikęs neteisėtus veiksmus. Be to, apygardos teismas nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies arba BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų. Teisėjų kolegija su šiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K-265-1073/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020).

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, Nr. 2K-477-746/2015, Nr. 2K-253-699/2018, Nr. 2K-123-697/2019, Nr. 2K-26-719/2020, Nr. 2K-213-719/2020). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam E. Š., atsižvelgė į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas: BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), už šio nusikaltimo padarymą įstatymų leidėjas numato alternatyvias bausmes: viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų; BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta nusikalstama veika priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), šio nusikaltimo sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dvylikos metų. E. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad E. Š. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo E. Š. asmenybę – administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 15-16), teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 74-75), mokosi, atlygino nedidelę dalį padarytos žalos, nusikalstamą veiką (sunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų) padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Skundžiamame nuosprendyje pažymėta, kad šioje byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalie nuostatas. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, apygardos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį nustatė mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, ir jas tarpusavyje subendrino apėmimo būdu.

Teisėjų kolegija, atsakydama į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktuose ir 2 dalyje) pripažinimo, sprendžia, kad šie apeliacinio skundo prašymai yra nepagrįsti.

19.1. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktikoje ši aplinkybė atsakomybę lengvinančia pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, Nr. 2K-211/2014, Nr. 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, Nr. 2K-437/2007, Nr. 2K-94/2010, Nr. 2K-579/2010, Nr. 2K-345/2013). Remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, nuteistasis E. Š. atlygino dalį nukentėjusiesiems padarytos žalos, t. y. nukentėjusiajam A. V. – 300 Eur, R. Š. – 900 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes ir teismų praktiką, sprendžia, kad atlyginta padarytos žalos dalis, palyginti su bendra nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems padaryta žala, nėra tokios apimties, jog šios aplinkybės būtų pripažįstamos nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 2 dalis).

19.2. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai, jog E. Š. padarytiems nusikaltimams įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiųjų elgesys. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-440/2013, Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-210-697/2020). Byloje nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 25 d., vakare, nukentėjusieji R. Š. ir A. V. kartu su savo artimaisiais išsinuomotose patalpose šventė šv. Kalėdas. Apie 5-6 val. nukentėjusieji A. V. ir R. Š. išėjo į lauką parūkyti, rūkė laiptų aikštelėje, šalia įėjimo į patalpas. Pro šalį, šaligatviu ėjo E. Š., kuris nurodė, kad nukentėjusysis A. V. jam pasakė: „Kur tu čia eini, (necenzūrinis žodis)“, o nukentėjusysis R. Š. taip pat kažką pasakė. Nukentėjusysis A. V. neigia, kad nuteistojo atžvilgiu būtų sakęs kokius nors žodžius. E. Š. teigimu, jis nesureikšmino jam pasakytų žodžių. Nuteistasis palipa į viršų laipteliais, kyla konfliktas, kurio metu nuteistasis tyčia nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudoja fizinį smurtą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad net gi tariamas įžeidimas (necenzūrinis nukentėjusiojo išsireiškimas, jeigu toks ir buvo, kurio kaip nurodė pats nuteistasis nesureikšmino), negali būti laikomi tokio laipsnio provokuojančiu ar įžeidžiančiu elgesiu, kuris galėtų paskatinti nuteistojo smurtą. Tai, kad nuteistasis dėl girtumo (narkotinių priemonių, kurios rastos organizme, poveikio) ar asmeninių savybių taip perdėtai sureagavo į kokį nors nukentėjusiųjų elgesį, nelaikytina jo panaudoto smurto pateisinimu dėl išprovokavimo, o priešingai, tai laikytina menkaverte dingstimi. Taigi, BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pirmosios instancijos teismo buvo nekonstatuota pagrįstai.

19.3. BK 59 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bausmę skiriančio teismo teisė pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Tai reiškia, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra išsamus, teismas turi teisę pripažinti lengvinančiomis ir kitas aplinkybes, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-433/2011, Nr. 2K-448-303/2016). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios būtų pripažįstamos lengvinančios nuteistojo atsakomybę. Apeliaciniame skunde akcentuojamas nuteistojo atsiprašymas, dėjimas pastangų atlyginti žalą, parodymų davimas nesudaro pagrindo taikyti BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pastebėtina, kad nors nuteistasis teigia, kad nuoširdžiai gailėjosi, tačiau kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino tik iš dalies, nurodydamas, kad veikė būtinosios ginties situacijoje, taigi, nėra pagrindo teigti, jog E. Š. atsiprašymas yra nuoširdus ir rodo mažesnį padarytų nusikaltimų ar jo paties asmenybės pavojingumą.

BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Pagal teismų praktiką teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip pat turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-544/2014, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-316-788/2019, Nr. 2K-49-976/2020). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs E. Š. asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, pagrįstai nusprendė, jog byloje nėra duomenų apie jų žymiai mažesnį pavojingumą. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad E. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo viešoje vietoje prieš nukentėjusiuosius, taip vienam iš jų padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl dalies žalos atlyginimo nukentėjusiesiems yra svarbios, tačiau neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo asmenybės pavojingumas yra žymiai mažesnis, kad sankcijose nurodytų bausmių paskyrimas, įskaitant už labai sunkios nusikalstamos veikos padarymą, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taip pat nors byloje yra teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau jos neleidžia daryti išvados apie žymiai mažesnį asmenybės pavojingumą.

BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Nagrinėjamu atveju, kadangi nuteistasis padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas), nėra pagrindo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis), kadangi įstatymų leidėjas tokios galimybės nenumato.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio dalį, susijusią su bausmės nuteistajam paskyrimu, baudžiamojo įstatymo pažeidimų nenustatė. Pirmosios instancijos teismas laikėsi BK 41, 54, 62 straipsnių nuostatų, įvertino visas bausmei skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė E. Š. sankcijose numatytas bausmes, kurių dydį nustatė mažesnį nei bausmės vidurkis. Taip pat apygardos teismas, nesant įstatyminio pagrindo, pagrįstai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Nukentėjusiųjų įgaliotas atstovas Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendį skundžia vieninteliu aspektu, tai yra dėl neteisingai nustatyto neturtinės žalos dydžio ir prašo iš E. Š. priteistą sumą padarytai neturtinei žalai atlyginti padidinti iki 50 000 Eur nukentėjusiojo R. Š. naudai ir iki 2 500 Eur nukentėjusiojo A. V. naudai. Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į teismų praktiką, kuri būtų panaši į šios bylos faktines aplinkybes, tinkamai neįvertino nukentėjusiesiems padaryto sveikatos sutrikdymo pobūdžio, pasveikimo galimybės bei Lietuvoje esančios kelių paskutiniųjų metų finansinės situacijos (infliacijos ir kt.). Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka iš dalies.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, Nr. 2K-410/2013). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai yra esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, išreikšta pinigais, yra diferencijuojama. Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių sveikatą, yra itin svarbus, nes žmogaus sveikata yra unikali vertybė, kurią turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, susijusioje su neturtinės žalos dydžio nustatymu tais atvejais, kai padaromas nusikaltimas žmogaus sveikatai, yra laikomasi nuostatos, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra prioritetiniai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti. Pažymėtina ir tai, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir nuo jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Reikšmingas kriterijus – žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas; nors šios aplinkybės tiesiogiai nelemia žalos dydžio, tačiau jos yra pakankamai svarbios. Kai kaltininkas tyčia padaro sunkų nusikaltimą, kai jo veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina atsakomybė už žalą (t. y. žalos dydis) yra didesnė nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaip minėta, nusikaltimą padariusio asmens turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509-489/2015, Nr. 2K-300-222/2017, Nr. 2K-334-699/2017).

Byloje nukentėjusysis R. Š. pareiškė 50 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, padarytą veiką ir jos pasekmes, sprendė, kad nukentėjusiojo patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, praradimams ir kitokiems neturtinių vertybių pažeidimams atlyginti teisinga, sąžininga ir protinga suma bus priteisiama 25 000 Eur suma.

19.4. Šiaulių apygardos teismas, iš nuteistojo E. Š. nukentėjusiajam R. Š. priteisdamas 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, savo sprendimą motyvavo tuo, kad nukentėjusysis po padaryto sveikatos sutrikdymo buvo praradęs sąmonę, patyrė didelį fizinį skausmą, teko išgyventi ilgą ir varginančią gydymo procedūrą, negrįžtamai prarado sveikatą, jam reikalinga nuolatinė priežiūra, neteko 60 procentų darbingumo, neteko daugelio socialinių įgūdžių, sunkiai kalba, todėl sunku bendrauti su kitais žmonėmis, patiria didelius dvasinius išgyvenimus. Apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad E. Š. padarė labai sunkų nusikaltimą, tuo R. Š. sukeldamas didelius dvasinius išgyvenimus, nes dėl padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis ilgą laiką negalėjo išeiti iš namų, bendrauti su kitais asmenimis, negali pilnai savimi pasirūpinti, o tai, kaip suaugusiam žmogui, kelia didelius nepatogumus, dvasinį diskomfortą. E. Š. darbingas, neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą (teismas pabrėžė, kad nelaiko svarbiausia aplinkybe), nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia.

19.5. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas nukentėjusiajam R. Š. padarytą neturtinę žalą bei jos dydį, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino įstatyme įtvirtintas aplinkybes, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius, nuteistojo amžių ir kitas svarbias aplinkybes, nustatant teisingą neturtinės žalos dydį.

19.6. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas – kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Antai, asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Kaip jau minėta, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimu nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių ar tokių sužalojimų pobūdžiu, kad iš karto jų pasekmės nepašalinamos ar iš viso nebepašalinamos, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

19.7. Dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusysis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą – žaizdą kairės pusės apatinio voko ir skruosto srityje, dešiniojo momenkaulio, kairiojo smilkinkaulio – momenkaulio, kaukolės kairės vidurinės daubos kaulų lūžius, poaponeurozinę kraujosruvą dešinėje momeninėje srityje, galvos smegenų sumušimą ir kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje ir kairėje smilkininėje - momeninėje skiltyse, galvos smegenų sumušimą kairėje pakaušinėje skiltyje, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu tarppusrutuliniame tarpe, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio. Nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje (3 t., b. l. 3-22) ir apeliaciniame skunde akcentuojama, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą, jam teko išgyventi ilgą ir varginančią gydymo procedūrą, buvo atlikta galvos operacija, ilgą laiką gydytas stacionare, vėliau reabilitacijos klinikoje. Pablogėjo nukentėjusiojo tiek fizinė, tiek psichinė sveikata, jis patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus bei negrįžtamai prarado sveikatą. R. Š. sunkiai kalba, ne viską gerai supranta, yra netekęs daugelio socialinių įgūdžių, negali normaliai bendrauti, todėl jam reikalinga pastovi priežiūra (slauga). Būdamas dar pakankamai jauno amžiaus nebegali pilnavertiškai dirbti, nes neteko 60 procentų darbingumo. Taigi, patirtas sunkus kūno sužalojimas nukentėjusiajam sukėlė sunkias pasekmes. Nėra abejonės, kad dėl tokių nuteistojo smurtinių veiksmų ir dėl to kilusių pasekmių R. Š. patyrė įvairius nepatogumus, susijusius su gydymu, skausmą, tai turėjo įtakos jo psichologinei būklei, t. y. dvasiniams išgyvenimams, psichologiniam diskomfortui. Be to, kilusi žala yra ilgalaikė, sukėlusi reikšmingas liekamąsias sveikatos problemas ateityje. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad nusikaltimas, sukėlęs nukentėjusiajam sunkius padarinius, buvo padarytas veikiant tyčia, suduodant smūgį į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą – veido sritį, veikiant iš chuliganiškų paskatų, būnant apsvaigus nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų. Nuteistasis savo kaltę pripažino iš dalies.

19.8. Nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (pavyzdžiui, žalą padaręs asmuo gali įsidarbinti, įgyti turto ir pan.). Šioje byloje nustatant neturtinės žalos dydį apygardos teismas vertino tik nuteistojo E. Š. dabartinę turtinę padėtį, tačiau apie ateities galimybes dirbti ir atlyginti neturtinę žalą nepasisakė. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. Š. yra jaunas (gim. (duomenys neskelbtini) m.), galintis dirbti ir dirbantis asmuo (baudžiamojoje byloje yra Akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei duomenys, kad nuteistasis mokosi (duomenys neskelbtini) technologijų mokymo centre), neturintis jokių išlaikymo reikalaujančių asmenų, byloje duomenų apie kokias nors jo sveikatos problemas nėra, kas sąlygoja, kad ateityje jis turės galimybę dirbti ir atlyginti nukentėjusiojo patirtą žalą. Be to, akcentuotina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį.

19.9. Apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiajam R. Š. priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį padidina iki 40 000 Eur. Teisėjų kolegija mano, kad toks neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam yra proporcingas nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog bylose, susijusiose su sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl chuliganiškų paskatų, paprastai priteisiama nuo 7 000 Eur iki 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351-222/2015, Nr. 2K-427-693/2016, Nr. 2K-337-489/2017, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-64-303/2018, Nr. 2K-166-699/2018, Nr. 2K-24-689/2019, Nr. 2K-239-628/2019, Nr. 2K-84-458/2020, Nr. 2K-199-976/2021, Nr. 2K-157-976/2022). Dėl nurodytos priežasties Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiojo A. V. atstovo advokato apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad nors A. V. buvo sužalotas tik nežymiai, tačiau jis patyrė kur kas didesnę neturtinę žalą, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apygardos teismas išsamiai nemotyvavo, kodėl nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą įvertino 500 Eur. Pirmosios instancijos teismas tik apsiribojo argumentu, kad į bylą buvo pateikta A. V. išduota nedarbingumo pažyma nuo 2022 m. gruodžio 28 d. iki 2023 m. sausio 10 d.

19.10. Nagrinėjamu atveju nėra abejonės, kad dėl nuteistojo E. Š. smurtinių veiksmų (smūgio sudavimo virš kairiojo nukentėjusiojo antakio) nukentėjusiajam A. V. kilo padariniai – kas įvertinta, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl kurių jis patyrė nepatogumus, skausmą, jam reikėjo medicininės pagalbos, laiko pilnai pasveikti, kas taip pat turėjo įtakos ir jo psichologinei būklei. Kaip nurodoma civiliniame ieškinyje, nukentėjusysis dėl smūgio patyrė fizinį skausmą, pažeminimą kitų asmenų akivaizdoje, po sumušimo tam tikrą laikotarpį buvo gėda pasirodyti viešumoje, ant veido matėsi sumušimo žymės (3 t., b. l. 51-53).

19.11. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiajam A. V. priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį padidina iki 1 000 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam yra proporcingas ir adekvatus nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-449/2023; Panevėžio apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-174-531/2023). Mažesnės sumos priteisimas nebūtų teisinga kompensacija A. V. neturtiniams išgyvenimams atlyginti, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimų dydžių pakeisti.

Iš E. Š. priteistą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam R. Š. padidinti iki 40 000 Eur (keturiasdešimties tūkstančių eurų).

Iš E. Š. priteistą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam A. V. padidinti iki 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėEvaldas GražysEvaldas Pašilis