- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-09
- Bylos Nr.
- e2A-305-425/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00108-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Eigirdas Činka
- Ieškovas
- A. V., L. V.
- Atsakovas
- N. A., V. A.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-305-425/2019.
teisėjas Liudvikas Myško Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00108-2018-8.
2019 m. balandžio 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. V. (A. V.) ir L. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2060-732/2018 pagal ieškovų A. V. ir L. V. ieškinį atsakovams N. A. ir V. A. dėl nuosavybės teisės gynimo, žalos atlyginimo ir įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti po žeme įrengtą 24,5 m ilgio elektros kabelį, einantį nuo atsakovei N. A. priklausančio žemės sklypo per ieškovams priklausantį sklypą; įpareigoti atsakovus ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti 2,7 m ilgio kiemo įrenginį ir 9,1 m ilgio šiltnamį, esančius atsakovei N. A. priklausančiame žemės sklype bei įrengtus mažesniu nei 3 m atstumu nuo ieškovams priklausančio sklypo rytinės kraštinės; solidariai priteisti iš atsakovų ieškovų naudai 1620,26 Eur žalą už neteisėtą naudojimąsi ieškovams priklausančio žemės sklypo dalimi nuo 2016-10-20 iki ieškinio padavimo teismui dienos (2018-03-07) ir po 3,26 Eur žalos už kiekvieną dieną nuo 2018-03-08 iki atsakovai pašalins (ar bus priverstinai pašalintas) iš ieškovams priklausančio žemės sklypo po žeme įrengtą elektros kabelį; solidariai priteisti iš atsakovų 5000 Eur neturtinę žalą; solidariai priteisti iš atsakovų su patirtos žalos nustatymu susijusias 639 Eur dydžio išlaidas; solidariai iš atsakovų priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2016-10-07 pirkimo–pradavimo sutarties pagrindu priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Žemės sklypas). 2017-05-17 uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Aristoma“ matininkas R. M. atliko žemės sklypo ribų paženklinimą. Tai atliekant patvirtinta, kad ieškovų žemės sklype yra akcinei bendrovei (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ priklausantys 10 kV oro linijos atrama Nr. (duomenys neskelbtini), 0,4 kV oro linijos atramos Nr. (duomenys neskelbtini), elektros transformatorius (duomenys neskelbtini) ir elektros kabelių spinta be numerio. Taip pat matininkas nustatė, kad ieškovų žemės sklype nuo minėtos elektros kabelių spintos po žeme eina du elektros kabeliai: vienas į žemės sklypą už bendro naudojimo kelio (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), kitas – į gretimą žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį atsakovei N. A. ir galimai yra skirtas greta esančiam gyvenamajam namui. Taip pat atliekant ieškovų Žemės sklypo ribų matavimus paaiškėjo, kad atsakovei N. A. priklausančiame sklype, mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo ieškovams priklausančio sklypo ribos, yra pastatytas 2,7 metrų ilgio kiemo įrenginys ir 9,1 metrų ilgio šiltnamis, o taip pat ieškovų žemės sklypo ribose yra gelžbetoninio šulinio ir mūrinės atraminės sienelės dalis.
3. Siekiant išsiaiškinti ieškovų nuosavybės teisės pažeidimo apimtį, buvo kreiptasi į atsakovus su 2017-05-19 prašymu bei į AB „Energijos skirstymo operatorių“. 2017-06-21 AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė ieškovams detalų atsakymą dėl jų sklype įrengtų elektros energijos perdavimo įrenginių detalizacijos ir kitų klausimų. Atsakovai į ieškovų pateiktus prašymus jokių atsakymų nepateikė ir ieškovų objektyvų abejonių dėl jų nuosavybės teisių pažeidimų nepaneigė. Ieškovams atliekant savo žemės sklypo aptvėrimo darbus paaiškėjo, kad atsakovai ieškovų nuosavybės teisių pažeidimus pašalino tik nedidele apimti, t. y. iš ieškovų žemės sklypo ribų pašalino gelžbetoninio šulinio ir mūrinės atraminės sienelės dalis, tačiau visiškai nesiėmė jokių veiksmų dėl mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo ieškovams priklausančio sklypo ribos įrengto 2,7 metrų ilgio kiemo įrenginio ir 9,1 metrų ilgio šiltnamio perstatymo, taip pat nepašalino po žeme per ieškovų sklypą neteisėtai nutiesto elektros kabelio. Ieškovai 2017-06-27 bei 2017-07-14 prašymais kreipėsi į atsakovus, išdėstydami savo nuomonę dėl ieškovų nuosavybės teisės pažeidimų ir prašė abipusių sprendimų keliu pašalinti šiuos pažeidimus, o taip pat prašė pateikti dokumentus, galinčius patvirtinti atsakovų teisėtą ieškovams priklausančio žemės sklypo dalies naudojimą dėl 24,5 m ilgio 0,4 kV elektros kabelio. 2017-10-03 ieškovai pateikė atsakovams pretenziją, kurioje pakarotinai išdėstė savo nuosavybės teisės pažeidimų esmę bei pareiškė reikalavimą ikiteismine tvarka dėl 1 069 Eur žalos už neteisėtą ieškovų žemės sklypo dalies naudojimą. Atsakovai nei į ieškovų prašymus, nei į pretenziją neatsakė ir ieškovų ikiteisminio reikalavimo dėl žalos atlyginimo neįvykdė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovus N. A. ir V. A. ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir iš anksto su ieškovais A. V. ir L. V. suderintu laiku, pašalinti po žeme įrengtą 24,5 m ilgio elektros kabelį, einantį nuo atsakovei N. A. priklausančio žemės sklypo per ieškovams priklausantį Žemės sklypą, nurodytą elektros kabelį iškasant ir po to užlyginant žemę. Taip pat nusprendė, kad atsakovams nustatytu terminu neįvykdžius įpareigojimo ir ieškovams nurodytą elektros kabelį pašalinus patiems, atsakovai įpareigotini apmokėti ieškovų patirtas su kabelio pašalinimu susijusias išlaidas. Kartu pirmosios instancijos teismas proporcingai tenkintų ir atmestų ieškovų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal byloje esančius įrodymus nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo elektros kabelis buvo nutiestas neteisėtai ir savavališkai, tačiau pripažino, jog elektros energijos kabelis, atsakovams privatizavus gyvenamąjį namą, tapo jų nuosavybe. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovams nepavyko klausimo dėl elektros kabelio išspręsti ikiteisminiu būdu, kad atsakovai aktyvių veiksmų dėl elektros kabelio ėmėsi tik bylos nagrinėjimo metu, teismas vertino, kad ieškinio reikalavimas pašalinti po žeme įrengtą elektros kabelį, net atsižvelgiant į tai, kad juo elektra nebetiekiama, yra pagrįstas ir tenkintinas. Šis kabelis yra atsakovų nuosavybė, jie juo kaip savininkai, naudojosi kelis dešimtmečius, todėl ieškovai neturi patirti išlaidų dėl kabelio pašalinimo. Kadangi šiuo kabeliu elektra nebetiekiama, prašymas pašalinti kabelį ir užlyginti žemę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikytinas racionaliu ir įvykdytinu. Atsakovams nustatytu terminu to nepadarius, ieškovai turi teisę elektros kabelį pašalinti patys, o atsakovai įpareigotini apmokėti su tuo susijusias išlaidas.
6. Vertindamas ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nei bylos medžiagoje, nei teismo posėdžių metu nebuvo įrodytas žalos padarymo faktas. Ieškovai neįrodė, kad dėl po žeme nutiesto elektros kabelio turėjo kokių nors realių nuostolių arba negavo pajamų, kurias būtų gavę, jei nebūtų buvę šio kabelio. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai sklype atliko darbus, nekreipdami dėmesio į po žeme esantį laidą, darbų metu jis net buvo nutrauktas. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus ir praradimus, susijusius su servituto nustatymu. Nagrinėjamu atveju servitutas nustatytas nebuvo, bylos nagrinėjimo metu išnyko ir poreikis jį nustatyti.
7. Dėl ieškovų reikalavimo pašalinti kiemo įrenginį ir šiltnamį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kiemo įrenginys (siurblinė) buvo pastatytas gerokai anksčiau, nei gretimą, dabar ieškovams priklausantį, žemės sklypą valstybė perleido fiziniams asmenims, o be to ieškovai matė ir įsigijo Žemės sklypą, nors prie jo ribos jau stovėjo siurblinė. Iš bylos duomenų matyti, kad, pareikalavus ieškovams, atsakovai iš ieškovų sklypo ribų pašalino gelžbetoninio šulinio ir mūrinės atraminės sienelės dalis. Tačiau Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (tolias – Statybos įstatymas), įsigaliojusio 1996-09-01, nustatytų reikalavimų įgyvendinimą nustatantis teisės aktais – statybos reglamentas 2.02.09:2005, kuriuo remiasi ieškovai, įsigaliojo nuo 2006-01-01. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka. Taigi beveik keturis dešimtmečius stovinčiam įrenginiui negali būti taikomi reikalavimai, kuriuos numato vėliau įsigalioję Statybos techniniai reikalavimai. Teismas vertino, kad ieškovai neįrodė, jog dėl siurblinės stovėjimo prie sklypo ribos jų teisės buvo pažeistos.
8. Kartu teismas pažymėjo, jog atsakovų žemės sklype esantis šiltnamis nelaikytinas statiniu, kuriam taikomas Statybos įstatymas ir statybos techniniame reglamente 2.02.09:2005 nurodyti atstumai tarp statinių. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių fotonuotraukų, atsakovų paaiškinimų matyti, kad šiltnamis neturi pamatų, gali būti perkeliamas, nesumažinus jo vertės ir nekeičiant paskirties. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl šiltnamio pašalinimo negali būti tenkinamas.
9. Dėl ieškovų reikalautos atlyginti neturtinės žalos pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovai neįrodė patyrę neturtinę žalą dėl to, kad buvo pažeistos jų nuosavybės teisės. Iš bylos duomenų spręstina, kad neigiami išgyvenimai, kuriuos patyrė ieškovai, susiję išskirtinai su tuo, kad atsakovai nesutiko ieškovams leisti statyti gyvenamojo namo bei kitų statinių arčiau nei įstatymo nustatyta 3 m. riba nuo sklypo ribos. Būtent ši priežastis, o ne arti sklypo ribos pastatyti kiemo įrenginys bei šiltnamis, po žeme esantis atsakovų elektros kabelis, buvo priežastis to, kad daugiau nei metai (iš atsakovams bei trečiajam asmeniui siųstų raštų, atlikto ribų paženklinimo matyti, kad sklypo tvarkymo ieškovai ėmėsi 2017 m. pavasarį) ieškovams nepavyko pradėti statyti gyvenamojo namo bei jame įsikurti. Pažymėtina, kad apie galimai per jų sklypą nutiestą elektros kabelį į atsakovų sklypą ieškovai sužinojo 2017-05-17 vykdant sklypo riboženklių atstatymą. Duomenų apie tai, kad sklype tuo metu jau būtų buvę vykdomi kažkokie darbai, byloje nėra. Tai, jog buvo rastas elektros laidas, sudarė pagrindą ieškovams kreiptis į atsakovus bei į teismą su reikalavimu nustatyti servitutą, tačiau savaime nepagrindžia reikalavimo priteisti neturtinę žalą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta atmesti ieškovų ieškinį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovų A. V. ir L. V. ieškinį tenkinti visiškai; taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas dalį ieškinio reikalavimų nepagrindė tokio savo sprendimo ir tinkamai neargumentavo savo išvadų, dėl ko dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų bei jį priimant buvo nesilaikyta procesinės teisės nuostatų.
12. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino, kad atsakovai neteisėtai neatlygintinai naudojosi svetimu (t.y. ieškovams priklausančiu) nekilnojamuoju daiktu, t.y. požeminiam 24,5 m ilgio 0,4 kV elektros kabeliui naudoti skirta ieškovų žemės sklypo dalis, kuri sudaro 49,0 m². Tai patvirtina, jog atsakovai savo teises įgyvendino pažeisdami teisėtumo principą, dėl ko ieškovams turi būti atlyginama. Kita vertus, skundžiamame teismo sprendime pažeidžiant ieškovų teisę į teisminę gynybą teismas nevertino ir visiškai nepasisakė dėl ieškovų ieškinyje išdėstytos patirtos turtinės žalos skaičiavimo. Ieškovų žalos paskaičiavimas yra grindžiamas specialistų jiems pateikta vidutine tokios paskirties žemės nuomos rinkos kaina, t.y. 200 Eur už 1 arą per 1 mėnesį. Todėl, atsižvelgiant į atsakovų savavališkai naudojamą žemės sklypo plotą, ieškovai patyrė po 98 Eur žalos per 1 mėnesį, kas ir buvo nurodama atsakovams ikiteismine tvarka pateiktoje 2017-10-03 ieškovų pretenzijoje. Pažymėtina, ieškovų pateiktos turtinės žalos skaičiavimo metodikos pirmosios instancijos nepaneigė, todėl neturėjo teisinio pagrindo atmesti šį reikalavimą esant nustatytam neteisėtam ieškovų nuosavybės teisės ribojimui (t.y. savavališko ieškovų žemės sklypo dalies naudojimui atsakovų naudai pakloto ir naudojo elektros kabeliui).
13. Dėl kiemo įrenginio ir šiltnamio apeliantai nurodo, kad vadovaujantis aktualia Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ redakcija yra reglamentuoti mažiausi leistini sanitariniai atstumai (m) tarp statinių atsižvelgiant į jų paskirtį, tarp jų ir šiltnamiams, inžineriniams statiniams (šuliniams, siurblinėms, atraminėms sienutėms ir kt.). Akivaizdu, kad byloje pateikta medžiaga tarp jų ir A. N. 2017-11-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 157-17-152, objektyviai patvirtina, kad egzistuoja aiškūs ieškovų nuosavybės teisių pažeidimai, todėl atsakovai yra įpareigotini juos pašalinti. Be to, STR 1.01.03:2017 Statinių klasifikavimas (redakcija nuo 2018-01-01) 2 lentelės 3 punkte nurodyta, kad kitos (šiltnamių paskirties) pastatai iki 5 metrų aukščio ir 80 kv.m. ploto priskirtini I gr. Nesudėtingų statinių kat. Šios lentelės 2 ir 5 p. nurodyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai yra ir kiti negyvenamieji pastatai iki 5 m aukščio ir 50 kv. m. ploto, kurie taip pat priskiriami I gr. nesudėtingų statinių kategorijai. Taigi, atsižvelgiant į šiltnamio pastatymo laiką (2016 m.), pažymėtina, kad remiantis Statybos įstatymo ir Statybos techninių reglamentų nuostatomis yra privaloma gauti gretimų žemės sklypo valdytojų sutikimus. Be kita ko, nei šiltnamis nei inžinerinis įrenginys neatitinka esminių gaisro saugos reikalavimų, reglamentuotų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“. Priešgaisrinės apsaugos aktų pažeidimai tuo pačiu reiškia ir viešąjį interesą. Kartu reikšminga ir tai, kad inžinerinis statinys – siurblinė, yra ant ieškovų sklypo ribos, o jo pamato dalis yra ieškovų sklype.
Šalies argumentai
14. Pasisakydami dėl netenkinto reikalavimo priteisti neturtinę žalą ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, neturtinė žala jiems nepagrįstai nepriteista, kadangi atsakovai ne tik neteisėtai bei šiurkščiai tęstiniu veikimu pažeidė ieškovų nuosavybės teises, bet ir ignoravo visus ieškovų bandymus atkreipti į tai jų dėmesį bei siūlymus pašalinti šiuos teisių pažeidimus geranoriškai. Be to, dėl atsakovų savavališkai ir neteisėtai pakloto elektros kabelio ir aiškiai tyčinio atsakovų neveikimo, siekiant pašalinti šį akivaizdų ieškovų nuosavybės teisės pažeidimą, buvo trukdomi ir vilkinami ieškovų atliekami gyvenamojo namo projektavimo bei statybos darbai, o be to, ieškovų reikalavimas šioje dalyje siejamas ir su aplinkybe, kad atsakovų savavališkai ir neteisėtai paklotas elektros kabelis įrengtas pažeidžiant tokio pobūdžio darbams būtinus apsaugos reikalavimus. Šis įrenginys nėra tinkamai izoliuotas ir įgilintas, nėra jokių įspėjamųjų ženklų apie jo buvimą, todėl tokio įrenginio būvimas kėlė tiesioginę grėsmę tiek ieškovams, tiek jų nepilnamečiam vaikui, tiek visiems tretiesiems asmenims, kurie būtų ieškovų sklype.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovai prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
16. Nurodo, kad apeliantai neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso teisės principus ir ar/normas, jeigu pažeidė, tai kaip konkrečiai bei kokią įtaką tai turėjo teismo sprendimo neteisėtumui ir nepagrįstumui. Kartu atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai pripažino, jog šiltnamis neatitinka statinio apibrėžimo, dėl ko jam neturi būti taikomos ieškovų nurodomos teisės aktų nuostatos. Be to, nepagrįstai ieškovų argumentai, kad siurblinė pastatyta pažeidžiant reikalavimą išlaikyti 3 metrų atstumą iki sklypo ribos, kadangi šis įrenginys pastatytas prieš keliasdešimt metų tuometinėje valstybinėje žemėje ir valstybinės institucijos. Tik suformavus sklypą atsakovams besiribojančios žemės (riboje ties kuria įrengta siurblinė) savininkas buvo taip pat valstybė, kurios patikėtinis - tuometinis Utenos apskrities valdytojas (jo institucija ir tarnautojai) - patvirtino suformuotą atsakovų žemės sklypą, o taip pat atstovavo valstybės, kaip besiribojančio savininko, interesus ir toks patvirtinimas reiškia, kad valstybinės žemės patikėtinis jokių pretenzijų atsakovams neturėjo, su ribomis sutiko. Atsakovų vertinimu, ieškovai nei proceso pirmosios instancijos metu, nei apeliaciniame skunde neįrodė, kad patyrė nepatogumus ir/ar apribojimus, dėl to patyrė nuostolį bei neįrodė nuostolio dydžio, taip pat neįrodė, kad patyrė neturtinę žalą dėl atsakovų veiksmų, dėl ko turtinė ir neturtinė žala jiems nepriteista visiškai pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.
18. Apeliaciniu skundu ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmesti ieškinio reikalavimai ir iš atsakovų nepriteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, 5 proc. metinės palūkanos, o taip pat nenustatytas įpareigojimas atsakovams per nurodomą terminą pašalinti 2,7 m ilgio kiemo įrenginį ir 9,1 m ilgio šiltnamį, kurie įrengti mažesniu, nei 3 metrų atstumu nuo ieškovų žemės sklypo. Apeliantai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neargumentavo skundžiamo sprendimo dalies, o taip pat netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei susiklosčiusi situaciją reglamentuojančius teisės aktus.
19. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2016-10-07 pirkimo–pardavimo sutartį. 2017-05-17 vykdant žemės sklypo riboženklių atstatymą buvo nustatyta, kad nuo sklype prie transformatorinės pastotės esančios kabelių spintos, priklausančios trečiajam asmeniui AB „Energijos skirstymo operatorius“, į gretimą sklypą eina požeminis elektros kabelis, o į ieškovų sklypą patenka dalis šulinio (rentinio). Ieškovai 2017-06-27, 2017-07-14, 2017-07-28 raštais kreipėsi į gretimo sklypo savininkę atsakovę N. A., kuriai nuosavybės teise priklauso sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir bandė spręsti klausimus dėl statinių, kurie pastatyti mažesniu, nei 3 metrų atstumu iki ieškovų Žemės sklypo, bei elektros kabelio, einančio per ieškovų Žemės sklypą. Matyti, kad atsakovams buvo siūloma sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo ir susitarimą, kuriuo būtų leidžiama ieškovams statyti gyvenamąjį namą, namo ūkio pastatą ir gyvenamosios paskirties pastatą su priklausiniais arčiau nei įstatymo nustatyta riba nuo atsakovų sklypo, o atsakovams mainais būtų duotas sutikimas dėl arčiau nuo ribos esančių statinių išdėstymo. Tačiau atsakovams nesutikus, ginčas pagal ieškovų pareikštą ieškinį buvo pradėtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
20. Kartu skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nustatyta, o dėl šių aplinkybių ginčas byloje nekyla, kad ieškovų žemės sklype transformatorinė pastotė, kabelių spinta prie transformatorinės pastotės suprojektuoti ir pastatyti 1968 m., vadovaujantis tuo metu galiojusių teisės aktų tvarka. Atsakovai į girininkijai priklausantį pastatą atsikraustė 1979 m., tuo metu jame jau buvo elektra, vandentiekis bei siurblinė. Iš 1991-09-26 ministro rašto (duomenys neskelbtini) miškų urėdui matyti, jog senąjį girininkijos gyvenamąjį namą leista parduoti jame gyvenančiam girininkui. 1978 m. pastatytą gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė N. A. nuosavybės teise įgijo 1991-12-18 pirkimo–pardavimo sutartimi pagal 1991-05-28 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą. 1995-02-09 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini), įsigyti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi elektros energija tuo metu į girininkijai priklausiusį pastatą per šiuo metu ieškovams priklausantį žemės sklypą buvo vedama į valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą, valstybinėje žemėje, elektros kabelis buvo prijungtas prie elektros tiekimo sistemų, elektra juo buvo tiekiama teisėtiems vartotojams, dėl ko visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad toks elektros įvedimas jo atlikimo metu buvo teisėtas ir atitiko to meto teisės aktų normas. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2018-06-28 atsakovė sudarė naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį, dėl ko ieškovams priklausančiame žemės sklype nutiestas elektros kabelis buvo atjungtas ir juo elektros energija atsakovams nebetiekiama.
21. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pagrįstu pripažino tik ieškovų reikalavimą dėl atsakovų įpareigojimo pašalinti ieškovų žemės sklype esantį elektros kabelį ir sutvarkyti šią žemės sklypo dalį po kabelio pašalinimo. Kitus reikalavimus teismas vertino, kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytas išvadas, o taip pat šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, sprendžia, kad sutikti su ieškovų apeliacinio skundo argumentais ir jų pagrindu naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškovų reikalavimas ir atsakovai įpareigoti ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir iš anksto su ieškovais suderintu laiku, pašalinti po žeme įrengtą 24,5 m ilgio elektros kabelį, einantį nuo atsakovei priklausančio žemės sklypo per ieškovams priklausantį žemės sklypą, nurodytą elektros kabelį iškasant ir po to užlyginant žemę, nėra skundžiama. Atsižvelgiant į tai, o taip pat nenustačius pagrindo peržengti pareikšto reikalavimo ribų, apeliacinės instancijos teismas šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo netiktina bei plačiau dėl to nepasisako.
23. Vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų yra tas, jog pirmosios instancijos teismas neva tinkamai neargumentavo priimto sprendimo bei nenurodė daromas išvadas pagrindžiančių motyvų. Toks apeliacinio skundo argumentas yra atmetamas, kaip nepagrįstas. Pabrėžtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-576/2013; Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-340/2011; Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-139/2010; Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-697/2013; kt.). Teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).
24. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio akivaizdžiai matyti, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančiais įrodymais bei nagrinėjamu atveju aktualiomis teisės normomis grindė padarytas išvadas, sprendime analizavo ir įvertino ne tik ieškinyje, tačiau ir kituose procesiniuose dokumentuose bei į bylą pateiktoje medžiagoje nurodytas faktines aplinkybes. Šiuo atveju teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar nukrypo nuo pirmiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais. Įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė turtinės ir neturtinės žalos padarymo fakto bei pagrindo, dėl kurio atsakovai turėtų būti įpareigoti pašalinti arčiau, nei 3 metrai iki ieškovų sklypo ribos, pastatytus objektus. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog skundžiamu sprendimu padarytos išvados nėra palankios ieškovams, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo ar priimto sprendimo motyvavimo taisyklės, juo labiau kad ieškovų apeliaciniame skunde iš esmės nėra nurodoma, kokie konkrečiai pažeidimai buvo padaryti bei sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą vertinti, kaip nemotyvuotą.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas yra ir apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė turtinės žalos atlyginimo už atsakovų naudojimąsi ieškovų žemės sklypu esant nutiestam elektros kabeliui.
26. Pabrėžtina, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.
27. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
28. Be to, taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018).
29. Žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, ir jos dydis nėra preziumuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017). Tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-460/2008; Nr. 3K-3-118/2010; Nr. e3K-3-242-611/2018 ir kt.).
30. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas vertino, jog, atsižvelgiant į tai, kad elektra į šiuo metu atsakovams priklausantį žemės sklypą buvo įvesta dar į valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą, valstybinėje žemėje, elektros kabelis buvo prijungtas prie elektros tiekimo sistemų, elektra juo buvo tiekiama teisėtiems vartotojams, toks įvedimas laikytinas teisėtu ir atitinkančiu to meto teisės aktų normas, o atsakovai, kurie tuo metu nebuvo turto savininkai, neturėjo ir negalėjo turėti įtakos šiam procesui. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo elektros kabelis buvo nutiestas neteisėtai ir savavališkai, o be to įvykus privatizavimo procedūroms, elektros kabelis tapo atsakovų nuosavybe. Ieškovai nuosekliai viso proceso metu tvirtino, kad atsakovai, naudodamiesi šiuo elektros kabeliu, einančiu per ieškovų žemės sklypą, kartu naudojosi ir ieškovų nuosavybe, dėl ko privalo atlyginti turtinę žalą. Tačiau, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, pagal byloje esančius įrodymus nėra pagrindo daryti išvadą, kad elektros kabelis kokiu nors būdu būtų lėmęs realios žalos atsiradimą ieškovams – nėra paneigiančių duomenų, kad apeliantai jiems priklausantį žemės sklypą naudojo, valdė ir disponavo visa apimtimi ir savo nuožiūra, nėra įrodyta, kad elektros kabelio buvimas realiai užkirto kelią statinių projektavimo ar konkretiems statybos darbams, juo labiau kad pagal atsakovų nurodomas aplinkybes elektros kabelis ieškovams vykdant atitinkamus statybos darbus savo žemės sklype buvo nutrauktas. Taigi apeliantai nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad jie patyrė kokius nors realius nuosavybės teisės apribojimus ar suvaržymus bei atitinkamai turtinę žalą, kurią būtų pagrindas priteisti iš atsakovų.
31. Išvados, kad nėra pagrindo ieškovams priteisti turtinės žalos atlyginimą, nepaneigia ir apeliaciniame skunde išdėstyti žemės nuomos rinkos kainos paskaičiavimai, kadangi, kaip jau minėta pirmiau, šiuo konkrečiu atveju nėra nustatytas realios žalos padarymo faktas, dėl ko jos dydžio apskaičiavimas, kuris ieškovų yra atliekamas vadovaujantis žemės nuomos rinkos kainomis, nėra aktualus ir savaime nepagrindžia žalos ieškovams padarymo fakto, dėl ko pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos plačiau ar detaliau nagrinėti ieškovų pateiktą žalos apskaičiavimo mechanizmą bei vertinti žalos dydį. Kita vertus, visiškai sutiktina ir su skundžiamame sprendime išdėstytu vertinimu, jog pagal byloje esančius įrodymus nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovai elektros energijos, kuri buvo jiems tiekiama per ieškovų žemės sklypu einantį elektros kabelį, tiekimo būdu naudojosi neteisėtai ar savavališkai, kadangi būtent toks elektros energijos tiekimo atsakovams būdas buvo sukurtas dar iki jiems pradedant gyventi Žemės sklype esančiame name, o byloje nėra jokių įrodymų, kad iki ieškovams įsigyjant kaimyninį žemės sklypą, būtų nustatyti neteisėti atsakovų veiksmai dėl tokio elektros energijos tiekimo būdo.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pagrindo spręsti, kad ieškovų reikalavimas priteisti neturinę žalą yra pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo išdėstytus motyvus bei padarytas išvadas, t.y. kad ieškovai neįrodė patyrę neturtinę žalą dėl to, kad buvo pažeistos jų nuosavybės teisės, visiškai su jomis sutinka ir pažymi, kad tokio vertinimo nekeičia ir apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės.
33. Priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, CK 4.129 straipsnio nuostatos neįtvirtina neturtinės žalos atlyginimo servituto nustatymo atveju, o CK 6.250 straipsnyje aiškiai numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; taip pat neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
34. Nagrinėjamu atveju apeliantai nenurodė, kokiu įstatymu yra atlyginama neturtinė žala tokioje situacijoje, kaip susiklosčiusi ginčo atveju (nuosavybės teisės pažeidimų atveju). Be to, iš apeliantų į bylą pateiktų procesinių dokumentų turinio, kaip pagrįstai nurodoma atsakovų atsiliepime, nėra galima tiksliai nustatyti, kaip ir kokie konkrečiai neigiami išgyvenimai apeliantams pasireiškė ir dėl kokių konkrečių aplinkybių. Šiuo atveju vien abstraktus neigiamų išgyvenimų nurodymas bei teorinės per ieškovų žemės sklypą einančio laido grėsmės įvardijimas, nagrinėjamu atveju neleidžia nustatyti, kaip pasireiškė neturtinė žala, juo labiau kad byloje nėra paneigta, kad vykdant statybos darbus atsakovams elektros energiją tiekiantis laidas ieškovų žemės sklype buvo nutrauktas. Tai kartu sudaro pagrindą atmesti apeliantų argumentus, jog dėl jų sklype buvusio elektros laido jie negalėjo jaustis saugiai ar atlikti buitinių, ūkinių ar kitokio pobūdžio darbų. Atsižvelgiant į tai, t.y. nustačius, kad nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą, pasisakyti plačiau dėl ieškovų reikalautos priteisti neturtinės žalos dydžio nėra pagrindo.
35. Vertinant apeliantų reikalavimus dėl įpareigojimo pašalinti kiemo statinį ir šiltnamį, kurie yra pastatyti arčiau, nei 3 metrai iki ieškovų žemės sklypo ribos, apeliacinės instancijos teismas taip pat visiškai sutinka su skundžiamame sprendime išdėstytais argumentais ir išvadomis, jog kiemo įrenginys (siurblinė) buvo pastatytas prieš keletą dešimtmečių, jokie ginčai dėl to kilę nebuvo, ieškovai įsigijo žemės sklypą matydami, kad prie sklypo ribos yra ginčo įrenginys, o taip pat kad šiltnamis nėra statinys, kuriam taikomas ieškovų nurodomas reikalavimas, dėl ko reikalavimas įpareigoti atsakovus patraukti aptariamus objektus yra nepagrįstas.
36. Pabrėžtina, jog nors apeliaciniame skunde nurodomos statybos techninių reglamentų nuostatos yra svarbios ir reikšmingos, tačiau iš į bylą pateiktų nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog atsakovų šiltnamis yra be pamatų. Kita vertus, akivaizdžiai matyti ir tai, kad jo konstrukcija sudaryta iš gana lengvų medžiagų – medinių lentelių bei plėvelės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, jog ginčo šiltnamis gali būti priskiriamas nekilnojamiesiems daiktams Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punkto prasme, dėl ko jam galėtų būti taikomos apeliantų nurodomos statybos techninių reglamentų nuostatos, kurios, kaip matyti iš šių teisės aktų turinio, yra taikomos būtent statiniams. Atsižvelgiant į tai, plačiau nagrinėti ir analizuoti apeliantų reikalavimus, susijusius su ieškovų įpareigojimu pašalinti šiltnamį, nėra teisinio pagrindo.
37. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su atsakovų įpareigojimu pašalinti siurblinę, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad byloje nustatyta, jog šis statinys buvo pastatytas ir įrengtas apie 1979 m., t.y. iki atsakovams ir ieškovams įsigyjant žemės sklypus, bei gerokai anksčiau, nei buvo priimtas apeliantų nurodomas teisės aktas, reglamentuojantis vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybą (Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“).
38. Kartu pažymėtina ir tai, kad atsakovų žemės sklypas buvo suformuotas 1995 metais, t.y. tuomet, kai siurblinė jau egzistavo ir buvo įrengta. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovų žemės sklypo suformavimo metu buvo padaryti pažeidimai, dėl kurių atsakovams šiuo metu galėtų kilti teisinė atsakomybė, juo labiau kad egzistuojanti teisės teorija, teisės tradicija bei šiuo klausimu formuojama praktika įtvirtina bendrą taisyklę, jog įstatymas atgal negalioja. Atsižvelgiant į tai, siurbinės lokaciją bei priešgaisrinės saugos reikalavimus vertinti apeliantų nurodomų teisės aktų atžvilgiu, kai pagal byloje esančius duomenis apeliantams įsigyjant žemės sklypą šie objektai jau stovėjo atsakovų žemės sklype, tačiau to ieškovai, kaip problemos, nevertino, yra nepagrįsta, juo labiau kad ieškovų nurodomi priešgaisrinės saugos reikalavimai taip pat priimti gerokai vėliau (2010 m.), nei pastatyta siurblinė. Be to, nors ieškovai tvirtina, kad gaisrinės saugos taisyklių priėmimo laikas nėra reikšmingas jų taikymo privalomumui, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovų nurodomų taisyklių nuostatos įtvirtina, kad šių taisyklių reikalavimai taikomi: projektuojant ir statant naujus statinius; rekonstruojamoms ir remontuojamoms statinių dalims; keičiant statinių ar statinių dalių naudojimo paskirtį (9 – 9.3 punktai). Kita vertus, taisyklių nuostata, kad taikomos gaisrinės saugos priemonės turi atitikti esminį statinio gaisrinės saugos reikalavimą per visą statinio naudojimo trukmę, įvertinus teisės akto nuostatų negaliojimo atgal principą bei lingvistinę pastarosios normos sandarą, leidžia vertinti, kad toks reikalavimas yra nukreiptas į ateitį.
39. Taigi, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, o taip pat nepadarė jokių esminių pažeidimų, leidžiančių naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą. Tam pagrindo nesudaro ir apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
41. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, atsakovams priteistinos turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 605,00 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, atsakovams suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad jų pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 302,50 Eur (tris šimtus du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovų N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)naudai.
Priteisti iš ieškovės L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 302,50 Eur (tris šimtus du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovų N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.