- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- e2-2060-732/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00108-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liudvikas Myško
- Ieškovas
- A. V., L. V.
- Atsakovas
- N. A., V. A.
- Trečiasis asmuo
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Advokatai
- Deividas Gagys, Justina Murauskaitė
- Kategorijos
KOPIJA Civilinė byla Nr. e2-2060-732/2018 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00108-2018-8 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 2.4.2.12.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1
2018 m. gruodžio 21 d.
trečiojo asmens akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atstovams Editai Bernotavičienei, Edmundui Sirgedui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. V. ir L. V. ieškinį atsakovams N. A. ir V. A. dėl nuosavybės teisės gynimo, žalos atlyginimo ir įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydami įpareigoti atsakovus ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti po žeme įrengtą 24,5 m ilgio elektros kabelį, einantį nuo atsakovei N. A. priklausančio žemės sklypo per ieškovams priklausantį sklypą; įpareigoti atsakovus ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti 2,7 m ilgio kiemo įrenginį ir 9,1 m ilgio šiltnamį, esančius atsakovei N. A. priklausančiame žemės sklype bei įrengtus mažesniu nei 3 m atstumu nuo ieškovams priklausančio sklypo rytinės kraštinės; solidariai priteisti iš atsakovų ieškovų naudai 1 620,26 Eur žalą už neteisėtą naudojimąsi ieškovams priklausančio žemės sklypo dalimi nuo 2016-10-20 iki ieškinio padavimo teismui dienos (2018-03-07) ir po 3,26 Eur žalos už kiekvieną dieną nuo 2018-03-08 iki atsakovai pašalins (ar bus priverstinai pašalintas) iš ieškovams priklausančio žemės sklypo po žeme įrengtą elektros kabelį; solidariai priteisti iš atsakovų 5 000 Eur neturtinę žalą; solidariai priteisti iš atsakovų su patirtos žalos nustatymu susijusias 639 Eur dydžio išlaidas; solidariai iš atsakovų priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2016-10-07 pirkimo–pradavimo sutarties pagrindu priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) 2017-05-17 uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Aristoma“ matininkas Renatas Misiūnas atliko žemės sklypo ribų paženklinimą. Tai atliekant patvirtinta, kad ieškovų žemės sklype yra akcinei bendrovei (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ priklausantys 10 kV oro linijos atrama Nr. 323/51, 0,4 kV oro linijos atramos Nr. 300/1, 300/2, elektros transformatorius U-324 ir elektros kabelių spinta be numerio. Taip pat matininkas nustatė, kad ieškovų žemės sklype nuo minėtos elektros kabelių spintos po žeme eina du elektros kabeliai: vienas į žemės sklypą už bendro naudojimo kelio (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), kitas – į gretimą žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį atsakovei N. A. ir galimai yra skirtas gyvenamajam namui, esančiam adresui (duomenys neskelbtini) Taip pat atliekant ieškovų sklypo ribų matavimus paaiškėjo, kad atsakovei N. A. priklausančiame sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo ieškovams priklausančio sklypo ribos, yra pastatytas 2,7 metrų ilgio kiemo įrenginys ir 9,1 metrų ilgio šiltnamis, o taip pat ieškovų žemės sklypo ribose yra gelžbetoninio šulinio ir mūrinės atraminės sienelės dalis. Siekiant išsiaiškinti ieškovų nuosavybės teisės pažeidimo apimtį, buvo kreiptasi į atsakovus su 2017-05-19 prašymu bei į AB „Energijos skirstymo operatorių“. 2017-06-21 AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė ieškovams detalų atsakymą dėl jų sklype įrengtų elektros energijos perdavimo įrenginių detalizacijos ir kitų klausimų. Atsakovai į ieškovų pateiktus prašymus jokių atsakymų nepateikė ir ieškovų objektyvų abejonių dėl jų nuosavybės teisių pažeidimų nepaneigė. Ieškovams atliekant savo žemės sklypo aptvėrimo darbus paaiškėjo, kad atsakovai ieškovų nuosavybės teisių pažeidimus pašalino tik nedidele apimti, t. y. iš ieškovų žemės sklypo ribų pašalino gelžbetoninio šulinio ir mūrinės atraminės sienelės dalis, tačiau visiškai nesiėmė jokių veiksmų dėl mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo ieškovams priklausančio sklypo ribos įrengto 2,7 metrų ilgio kiemo įrenginio ir 9,1 metrų ilgio šiltnamio perstatymo, taip pat nepašalino po žeme per ieškovų sklypą neteisėtai nutiesto elektros kabelio bei nepateikė jokių paaiškinimų. Ieškovai 2017-06-27 bei 2017-07-14 prašymais kreipėsi į atsakovus, išdėstydami savo nuomonę dėl ieškovų nuosavybės teisės pažeidimų ir prašė abipusių sprendimų keliu pašalinti šiuos pažeidimus, o taip pat prašė pateikti dokumentus, galinčius patvirtinti atsakovų teisėtą ieškovams priklausančio žemės sklypo dalies naudojimą dėl 24,5 m ilgio 0,4 kV elektros kabelio. 2017-10-03 ieškovai pateikė atsakovams pretenziją, kurioje pakarotinai išdėstė savo nuosavybės teisės pažeidimų esmę bei pareiškė reikalavimą ikiteismine tvarka dėl 1 069 Eur žalos už neteisėtą ieškovų žemės sklypo dalies naudojimą. Atsakovai nei į ieškovų prašymus, nei į pretenziją neatsakė ir ieškovų ikiteisminio reikalavimo dėl žalos atlyginimo neįvykdė.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime į ieškinį nė su vienu ieškovų argumentu nesutiko, ieškinį prašė atmesti. Ieškinio reikalavimams dėl kiemo įrenginio bei elektros kabelio prašė taikyti ieškinio senatį. Taipogi prašė priteisti visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai nepagrįstai statybą reglamentuojančius teisės aktus taiko objektui – šiltnamiui, kadangi jis nėra statinys. Tuo tarpu ieškovai inžineriniam įrenginiui (siurblinei) taiko teisės aktą, kuris negaliojo jo įrengimo (statybos) metu. Siurblinė įrengta 1978-1979 m., ją įrengė ne atsakovai, o tuometinis tiek žemės, tiek šios siurblinės valdytojas Utenos miškų ūkis. Siurblinės įrengimo metu net neegzistavo žemės sklypo ribos, nuo kurių kokio nors atstumo galimai būtų reikėję laikytis. Elektros kabelis taip pat buvo įrengtas apie 1979 m. tuo metu valstybinėje žemėje, vadovaujantis tuo metu galiojusių teisės aktų tvarka. Kadangi tiek siurblinė, tiek elektros kabelis įrengti prieš daugiau nei 39 metus, reikalavimams dėl jų taikytina ieškinio senatis. Atsakovai nesutiko ir su apskaičiuotu turtinės žalos dydžiu. Teigė, kad jei atsakovai įsigytų ieškovų apskaičiuotą 49 kv. m. sklypo dalį, ji pagal vidutinę rinkos kainą kainuotų 36 Eur, tuo tarpu ieškovai, remdamiesi nuomos kaina, apskaičiavo 1 620,26 Eur žalą, kas sudaro daugiau nei pusę viso ieškovų žemės sklypo vidutinės vertės. Nurodė, kad atsakovai sutiktų klausimą dėl elektros kabelio spręsti nustatant ieškovų sklype atlygintiną servitutą elektros kabelio priežiūrai ir eksploatacijai. Nurodė, kad reikalaujamos neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis, niekaip nemotyvuotas. Pabrėžė, kad ieškovai turėjo/turi tikslą statyti namą arčiau nei 3 m. nuo atsakovų žemės sklypo ribos. Šį sutikimą siekė gauti nurodydami, kad priešingu atveju jie reikalaus viso to, ko ir reikalauja, ieškiniu. Atsakovai nurodė, kad jokios ieškovų, kaip savininkų, teisės realiai nėra ir nebuvo pažeidžiamos, jokia žala nėra kilusi, tačiau ieškovai siekia galimai įbauginti ar kitaip paveikti atsakovus tik tam, kad gautų iš jų reikalingą sutikimą arba galimai siekdami keršyti dėl tokio sutikimo nedavimo.
Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į ieškinį teismo prašė sprendimą byloje priimti savo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovų žemės sklype yra įrengti šie bendrovei priklausantys įrenginiai: 10 kV oro linija L-300 iš Ūtos TP, transformatorinė pastotė Ū-324, kabelių spinta prie transformatorinės pastotės bei 0,4 kV elektros oro linija. Visų šių įrenginių tinkamam eksploatavimui užtikrinti nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos elektros linijų apsaugos zonos ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu yra nustatytas įstatyminis servitutas. Prie ieškovų žemės sklype esančios transformatorinės pastotės bei prie jos esančios kabelių spintos (kurioje yra įrengti elektros apskaitos prietaisai) yra prijungti trys elektros energijos vartotojų objektai (vienas iš jų – ieškovų). Ieškovų ieškinyje minimas 24,5 m ilgio elektros požeminis kabelis, einantis nuo atsakovei N. A. priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) per ieškovams priklausantį žemės sklypą, nėra bendrovės skirstomojo elektros tinklo dalis ir bendrovei nepriklauso, apie jo įrengimo aplinkybes bendrovė jokios oficialios informacijos neturi. Ginčo kabelis yra įrengtas iki bendrovės skirstomojo tinklo nuosavybės ribos ir yra vartotojo elektros tinklo dalis, taigi jis nėra bendrovės nuosavybė, bendrovė jo neeksploatuoja ir neprivalo eksploatuoti.
Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas prašė ieškinį tenkinti. Teigė, kad atsakovai neįrodė savo veiksmų teisėtumo. Pabrėžė, kad atsakovai tik bylos nagrinėjimo metu kreipėsi į trečiąjį asmenį ir tik teisminio ginčo metu įsirengė elektros energijos tiekimo grandį į savo gyvenamąjį namą iš kito šaltinio. Nors žodžiu tai neigiama, tačiau tokie atsakovų veiksmai patvirtina, kad jie pripažįsta ieškinį šioje dalyje. Tačiau ginčo objektas – elektros kabelis – taip ir liko po žeme, nors vieninteliai jo naudotojai buvo atsakovai. Esminis momentas tas, kad būtent per šį kabelį atsakovams buvo tiekiama elektros energija – to užtenka, kad atsakovams kiltų atsakomybė. Neteisėtai nutiestas kabelis įrengtas neatlikus imperatyvių planavimo ir suderinimo procedūrų, saugos reikalavimų. Šis kabelis niekur nebuvo pažymėtas ir tik atsitiktinumo dėka ieškovas jį pastebėjo, t. y., matininkams atliekant žemės sklypo ribų ženklinimą. Patys atsakovai apie tokio kabelio buvimą ieškovų neįspėjo, jų visai nedomino šio kabelio saugumo klausimas. Akcentavo, kad jei ieškinys būtų tenkintas, atsakovams užtektų informuoti ieškovus, kad ketina vykdyti teismo sprendimą, nurodyti laiką ir ieškovai sudarytų galimybes tai padaryti. Sprendžiant kokiu būdu turėtų būti atliktas elektros kabelio pašalinimas, turėtų būti remiamasi bendraisias protingumo kriterijais, kabelis turėtų būti ištraukiamas/iškasamas, o likusi tranšėja užpilama gruntu. Teigė, kad tokiu būdu teismo sprendimas šioje dalyje būtų įvykdytas. Atsakovai, neturėdami tam jokio teisinio pagrindo, nuo 2016 m. spalio mėn. naudojasi ieškovams priklausančio žemės sklypo dalimi, todėl preziumuotina, kad šis naudojimas buvo neteisėtas. Tokiu atveju ieškovai įgyja neginčijamą teisę į žalos atlyginimą. Nurodė, kad atsakovai kelia abejones dėl žalos paskaičiavimo, tačiau jokių alternatyvių paskaičiavimų nepateikia. Atsakovai privatizavimo keliu įsigijo gyvenamąjį namą, vėliau žemės sklypą, taigi elektros energijos tiekimo grandis iki skirstymo operatoriaus nuosavybės ribos yra gyvenamojo namo inžinerinės sistemos dalis. Todėl atsakovams, privatizavus pastatą, atiteko visos teisės ir pareigos, susijusios su šia inžinerinės sistemos dalimi. Akcentavo, kad ieškovai iki teismo net tris kartus kreipėsi į atsakovus ir siūlė įvairius situacijos sprendimo variantus, tačiau atsakovai nieko nedarė. Sutikimo statyti statinius arčiau nei 3 m. nuo sklypo ribos nei ieškovai, nei ankstesni sklypo savininkai nėra davę. Statiniai neatitinka imperatyvių priešgaisrinių apsaugos reikalavimų ir tai, jog jie pastatyti 10 ar daugiau metų atgal, neturi jokios teisinės reikšmės. Pabrėžė, kad negatoriniams ieškiniams nėra taikoma ieškinio senatis, nes naudojimasis svetimu turtu yra tęstinio pobūdžio pažeidimas. Ieškovų atstovas nurodė, kad neturtinę žalą sudaro ieškovų neigiami išgyvenimai, kuriuos jie patyrė per 25 mėnesius. Ieškovai nusipirko sklypą ir norėjo greit pasistatyti namą ir jame įsikurti, tačiau dėl atsakovų kaltės buvo įvelti į ginčus, patyrė emocinius išgyvenimus, stresą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas A. V. paaiškino, kad nusipirkęs sklypą norėjo statyti namą arčiau kaimyno ribos. Tačiau atsakovai, nors iš pradžių žadėjo tai padaryti, sutikimo tam nedavė. Prieš pirkdamas sklypą atsakovų sklype matė ir siurblinę, ir šiltnamį. Pabrėžė, kad elektros kabeliu dabar elektra nebetiekiama, tačiau 1,5 metus šis laidas buvo pavojingas, galėjo ką nors nutrenkti.
Teismo posėdžio metu ieškovė L. V. paaiškino, kad nusipirko žemės sklypą, kadangi su šeima norėjo gyventi arčiau gamtos. Norėjo susitarti su kaimynais dėl namo statymo arčiau nei 3 m. nuo jų sklypo ribos, bet per metus to padaryti nepavyko. Vėliau dar paaiškėjo, kad sklype, ir dar labai negiliai, užkasti kaimynų elektros laidai. Kai įsigijo sklypą, matė, kad gretimam sklype stovi įrenginys ir šiltnamis. Bet galvojo, kad su kaimynais viską susitars: atsakovai leis statyti namą arčiau ribos, o ieškovai nekels klausimo dėl šiltnamio ir šulinio. Dėl žalos paaiškino, kad grįžo iš Norvegijos ir visus baldus, kuriuos atsivežė, planavo pastatyti naujame name. Kadangi statybos strigo, baldus teko padėti į sandėlius. Lietingą vasarą dalis baldų sudrėko ir supelijo. Tad turtinę žalą skaičiavo dėl baldų ir tai dar labai minimali suma, kadangi atsižvelgė į tai, jog atsakovai yra pensininkai. Neturtinę žalą sudaro stresas, nervai, važinėjimas tartis. Neturtinę žalą sieja su elektros kabeliu, kadangi kabelis įkastas labai negiliai ir jei ji ar vaikas būtų sodinę kokias gėles, galėjo atsitikti nelaimė. Neturtinę žalą skaičiavo kartu su vyru. Paaiškino, kad jai negalima nervintis, nes iškart išberia. Kiek nuvažiuodavo pas atsakovus, o važiavo bent kartą per savaitę, tiek išberdavo: vyras grįžęs pasakodavo, kaip sekėsi tartis su atsakovais ir ji susinervindavo. Pas daktarus nesikreipė, kadangi diagnozė jau seniai nustatyta Latvijoje. Dėl to, kad atsakovai nedavė sutikimo statyti namo arčiau ribos, tempė laiką savo pažadais, ieškovai buvo priversti perdaryti namo projektą. Teigė, kad asmeniškai patyrė 2 500 Eur dydžio neturtinę žalą. Mano, jog tai nedidelė suma už išgyvenimus, kurie truko beveik 2 metus.
Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka visiškai, reikalavimai yra nepagrįsti. Teigė, kad pagrindinis ginčo reikalavimas bylos nagrinėjimo metu yra dingęs – šiai dienai ginčo kabeliu elektra netiekiama. Atsakovai buvo šio kabelio naudotojai, juo tiekiamą elektrą vartojo teisėtai. Elektra ginčo kabeliu jau buvo tiekiama atsakovams įsikėlus į namą 1979 m. Tuo laikotarpiu visa žemė buvo valstybinė, tad valstybinis subjektas Miškų ūkis valstybinėje žemėje paklojo minėtą kabelį. Tam jokio sutikimo valstybinė institucija neturėjo gauti. Neegzistuoja ir jokia teisės norma, kuri įpareigotų privatizavus žemės sklypą, kuris anksčiau buvo valstybinis, gauti privataus savininko sutikimą dėl anksčiau atliktų kitų subjektų veiksmų. Dabartinė situacija niekaip nepažeidžia ieškovų, kaip savininkų, intereso. Ieškovas pats pripažino, kad teritorija, kurioje guli kabelis, bus lyginama, tai darančiomis transporto priemonėmis šis kabelis bus suplėšytas. Teigiama, kad kabelis ieškovams trukdė statyboms, kad buvo patirti nepatogumai, grėsmė jų sveikatai ir saugumui, tačiau ieškovų veiksmai parodo, kad viso šito, kaip savininkai, jie nepatyrė, kadangi jų transportas judėjo kur norėjo, darbų metu nutraukė kabelį, jokie specialūs apribojimai teisės aktuose ir registro pažymėjime šiam sklypui nėra nustatyti. Pabrėžė, kad atsakovai niekada nepripažino savo veiksmų neteisėtumo ir nesutiktina su ieškovų argumentu, kad tai, jog atsakovai elektros tiekimą susiprojektavo ir įsivedė per kitą teritoriją, buvo padaryta tenkinant ieškinio reikalavimą. Atsakovai galėjo prašyti nustatyti servitutą tai sklypo daliai, kurioje yra kabelis, arba nusitiesti kitą kabelį, taip išvengiant ginčų ateityje. Pasirinko pastarąjį variantą, kadangi suprato, jog ieškovai ir ateityje kabelį nutraukinės, kaip ieškovas viešai ir pasakė. Turtinei žalai priteisti turi būti nustatyta subjektų kaltė, tuo tarpu atsakovų kaltės įrengiant šį kabelį nėra. Atsakovai nevaldė ieškovų žemės sklypo dalies, nuomos teisiniai santykiai tarp šalių nesusiklostė, todėl žalos paskaičiavimas, skaičiuojant ją kaip už nuomą, yra nepagrįstas. Pabrėžė, kad šiltnamis nėra statinys, jis yra kilnojamas daiktas, todėl jam netaikomi statybą reglamentuojantys teisės aktai. Šiltnamis yra statinys tik tada, kai jis atitinka statinio apibrėžimą: turi pamatus, yra tvirtai surištas su žeme. Priešgaisrinio saugumo reikalavimai taipogi taikomi tik statiniams, be to, jie turi galioti statinio statybos metu. Iš 2000 m. parengto žemės sklypo plano matyti, kad ginčo siurblinė tuo metu jau stovėjo. Žemės sklypo ribos buvo nustatytos jau esant šiam statiniui. Gretimas sklypas buvo valstybinė žemė ir tuo metu valstybinės žemės patikėtiniu buvo Utenos apskrities valdytojo administracija, kuri, derindama šį žemės sklypą, kartu pasisakė ir dėl sklypo ribos. Atsakovų atstovė tiek pirmam, tiek šiam reikalavimui prašė taikyti ieškinio senatį. Akcentavo, kad neturtinė žala negali būti solidari. Be to, neturtinė žala neįrodyta, nedetalizuota, neaišku, kokius išgyvenimus patyrė ieškovai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovė N. A. paaiškino, kad į (duomenys neskelbtini) girininkiją atvyko 1979 m. kovo mėn. Vyras dirbo girininku, ji – girininko pavaduotoja. Girininkijoje ir gyveno. Jau tada buvo siurblinė, įvesta elektra. 1991 m., girininkiją iškrausčius į naujai pastatytą pastatą, atsakovai šį namą privatizavo. 1995 m. buvo leista nusipirkti ir žemės sklypą. Nesutiko leisti ieškovams statyti namą arčiau 3 m. nuo sklypo ribos, nes bijo, kad tokiu atveju labai kris jų pačių sklypo vertė.
Teismo posėdžio metu atsakovas V. A. patikslino, kad atsikrausčius į girininkiją, girininkijos pastatas buvo baiginėjamas įrenginėti, tad vasarą jie jau į jį įsikėlė. 1979 m. jau buvo šulinys, tais pačiais metais buvo pastatytas hidroforas, siurblinė. Teigė, kad su ieškovu susipažino 2016 m. Jis pasakęs, kad reikės kažkokio susitarimo. Vėliau prasidėjo raštai, kuriuose rašyta, kad jei neleidžiate statyti namo arčiau ribos – patraukite šiltnamį ir t. t. Teigė, kad tai labiau priminė šantažą, o tokie bendravimo metodai jam nepriimtini. Paaiškino, kad šiltnamis pastatytas ant plytų.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė E. B. patikslino, kad elektra ginčo kabeliu nebetiekiama, kadangi, gavus 2018-06-12 atsakovų paraišką, šis kabelis ties nuosavybės riba buvo atjungtas, elektra atsakovams tiekiama iš kito punkto. Remdamasi bendrovėje turimais faktiniais duomenimis patvirtino, kad atsakovai elektrą vartojo visiškai teisėtai, tačiau kabelio paklojimo teisėtumas, jo saugumas bendrovės nedomina ir tikrintas nebuvo. Neturi informacijos, kas ir kada šį kabelį paklojo. Trečiojo asmens atstovas Edmundas Sirgedas nurodė, kad kabelį nuvedė Miškų ūkis, dabar jis vartotojų nuosavybė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas Renatas Misiūnas, UAB „Aristoma“, kuri atliko ieškovų sklypo ribų matavimus, matininkas ir direktorius, paaiškino, kad pats ieškovo sklype esančio ginčo kabelio žymėjime nedalyvavo, bet darbuotojai jam sakę, kad kabelis guli iki 30 cm gylyje. Teigė, kad atsakovų sklypo matavimai buvo atlikti anksčiau, todėl riba tarp sklypų sutapatinta.
Teismo posėdžio metu liudytoja J. L., atsakovų dukra, paaiškino, kad puikiai atsimena, jog atsikrausčius į namą jame iškart buvo elektra, vandentiekis. Siurblinė taipogi vėliausiai galėjo būti pastatyta 1980 m. Patvirtino, kad atsakovų sklype esantis šiltnamis – tai karkasinis rėmas, pastatytas ant plytų. Teigė, kad sutikimas ieškovams dėl namo statybos arčiau ribos nebuvo duotas, nes namas pagal projektą buvo labai didelis, būtų užstojęs jiems vaizdą į ežerą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2016-10-07 pirkimo–pardavimo sutartį. 2017-05-17 vykdant žemės sklypo riboženklių atstatymą nustatyta, kad nuo sklype prie transformatorinės pastotės esančios kabelių spintos, priklausančios trečiajam asmeniui AB „Energijos skirstymo operatorius“, į gretimą sklypą eina požeminis elektros kabelis, taipogi į ieškovų sklypą patenka dalis šulinio (rentinio). Ieškovai 2017-06-27, 2017-07-14, 2017-07-28 raštais kreipėsi į gretimo sklypo savininkę atsakovę N. A., kuriai nuosavybės teise priklauso sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) keldami klausimus dėl statinių, pastatytų mažesniu nei 3 m. atstumu nuo ieškovų sklypo ribos bei 0,4 kV elektros kabelio apsaugos zonos žemės sklype servituto įregistravimo VĮ Registrų centre. Atsakovams pasiūlė sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo ir susitarimą, kuriuo būtų leidžiama ieškovams statyti gyvenamąjį namą, namo ūkio pastatą ir gyvenamosios paskirties pastatą su priklausiniais arčiau nei įstatymo nustatyta riba nuo atsakovų sklypo, o atsakovams mainais būtų duotas sutikimas dėl arčiau nuo ribos esančių statinių išdėstymo. Atsakovams nesutikus, 2017-10-03 ieškovai pateikė pretenziją, kuria pareikalavo atlyginti žalą, o to nepadarius 2018-03-08 negatoriniu ieškiniu kreipėsi į teismą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas savo teises gali ginti ir reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas yra negatorinis ieškinys. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti, kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012). Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008).
Dėl elektros kabelio pašalinimo
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovų žemės sklype transformatorinė pastotė Ū-324, kabelių spinta prie transformatorinės pastotės suprojektuoti ir pastatyti 1968 m., vadovaujantis tuo metu galiojusių teisės aktų tvarka. Atsakovai nurodė, kad į girininkijai priklausantį pastatą atsikraustė 1979 m., tuo metu jame jau buvo ir elektra, ir vandentiekis. Trečiojo asmens atstovas Edmundas Sirgedas teismo posėdžio metu patvirtino, kad elektros kabelį nuvedė Miškų ūkis. Byloje esantis 1991-09-26 ministro raštas Utenos miškų urėdui patvirtina, kad senąjį girininkijos gyvenamąjį namą leista parduoti jame gyvenančiam girininkui. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad 1978 m. pastatytą gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), atsakovė N. A. nuosavybės teise įgijo 1991-12-18 pirkimo–pardavimo sutartimi pagal 1991-05-28 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą. 1995-02-09 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi P62/95-0027, įsigyti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 6230-0001-0108, ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) A, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų apie tai, kada tiksliai buvo nuvestas požeminis elektros kabelis, byloje nėra. Tačiau, remiantis atsakovų, liudytojos J. L., trečiojo asmens atstovo parodymais, darytina išvada, kad jis buvo nutiestas per valstybinę žemę vėliausiai 1979 m. Atsižvelgiant į tai, kad elektra buvo vedama į valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą, valstybinėje žemėje, elektros kabelis buvo prijungtas prie elektros tiekimo sistemų, elektra juo buvo tiekiama teisėtiems vartotojams, toks įvedimas laikytinas teisėtu ir atitinkančiu to meto teisės aktų normas, o atsakovai, kurie tuo metu nebuvo turto savininkai, neturėjo ir negalėjo turėti įtakos šiam procesui. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo elektros kabelis buvo nutiestas neteisėtai ir savavališkai.
Tačiau pripažintina, kad elektros energijos kabelis, atsakovams privatizavus gyvenamąjį namą, tapo jų nuosavybe. Tai patvirtina ir trečiojo asmens byloje pateiktas Elektros tinklų nuosavybės ribų aktas. Ieškovai, sužinoję, kad jų sklypu nutiestas elektros kabelis į gretimą sklypą, turėjo teisę reikalauti sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo. Pažymėtina, kad tai svarbu ne tik siekiant kompensuoti galimus tarnaujančio daikto savininko nuostolius, bet ir užtikrinant kabelio eksploatavimo saugumą. Bylą nagrinėjant teisme, 2018-06-28 atsakovė su trečiuoju asmeniu pasirašė naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį, ieškovams priklausančiame žemės sklype nutiestas elektros kabelis buvo atjungtas ir juo elektros energija atsakovams nebetiekiama. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovams nepavyko klausimo dėl elektros kabelio išspręsti ikiteisminiu būdu, nors bylos duomenys rodo, kad tai padaryti atsakovai buvo raginami, į tai, kad atsakovai aktyvių veiksmų dėl elektros kabelio ėmėsi tik bylos nagrinėjimo metu, laikytina, kad ieškinio reikalavimas pašalinti po žeme įrengtą elektros kabelį, net atsižvelgiant į tai, kad juo elektra nebetiekiama, yra pagrįstas ir tenkintinas. Šis kabelis yra atsakovų nuosavybė, jie juo kaip savininkai, naudojosi kelis dešimtmečius, todėl ieškovai, teismo vertinimu, neturi patirti išlaidų dėl kabelio pašalinimo. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas paaiškino, kad yra prašoma iškasti elektros kabelį ir po to užlyginti žemę. Kadangi šiuo kabeliu elektra nebetiekiama, prašymas tai padaryti per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikytinas racionaliu ir įvykdytinu. Pažymėtina, kad atsakovai įpareigotini tai atlikti savo lėšomis ir iš anksto su ieškovais suderintu laiku. Atsakovams nustatytu terminu to nepadarius, ieškovai turi teisę elektros kabelį pašalinti patys, o atsakovai įpareigotini apmokėti su tuo susijusias išlaidas.
Dėl turtinės žalos
Ieškovai prašė iš atsakovų solidariai priteisti 1 620,26 Eur žalą už neteisėtą naudojimąsi ieškovams priklausančio žemės sklypo dalimi nuo 2016-10-20 (ieškovų nuosavybės teisių į žemės sklypą įregistravimo momento) iki ieškinio padavimo teismui dienos (2018-03-07) ir po 3,26 Eur žalos už kiekvieną dieną nuo 2018-03-08 iki atsakovai pašalins ieškovų žemės sklype esantį požeminį kabelį. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008). Teismo vertinimu, nei bylos medžiagoje, nei teismo posėdžių metu nebuvo įrodytas žalos padarymo faktas. Ieškovai neįrodė, kad dėl po žeme nutiesto elektros kabelio turėjo kokių nors realių nuostolių arba negavo pajamų, kurias būtų gavę, jei nebūtų buvę šio kabelio. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai sklype atliko darbus, nekreipdami dėmesio į po žeme esantį laidą, darbų metu jis net buvo nutrauktas. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus ir praradimus, susijusius su servituto nustatymu. Nagrinėjamu atveju servitutas nustatytas nebuvo, bylos nagrinėjimo metu išnyko ir poreikis jį nustatyti. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, kad ieškovai patyrė turtinę žalą dėl ginčo kabelio, todėl ieškinys šioje dalyje netenkintinas.
Dėl kiemo įrenginio ir šiltnamio pašalinimo
Atsakovų bei liudytojos J. L. teigimu, įrenginys – siurblinė – buvo pastatytas apie 1979 m. 2000 m. parengtas atsakovų žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), planas patvirtina, kad tuo metu atsakovų žemės sklype šis įrenginys jau buvo pastatytas. Teismo vertinimu, labiausiai tikėtina, kad ši siurblinė įrengta tuo pačiu metu, kaip ir šalia esantis gyvenamasis namas. Tiek pats namas, tiek visa jam aptarnauti skirta infrastruktūra priklausė valstybei ir byloje nėra jokių duomenų, kad iki 1991 m., kai buvo privatizuotas namas, 1995 m. privatizuojant žemės sklypą, 2000 m. vykdant žemės sklypų padalijimą atsakovams būtų reikštos kokios nors pretenzijos dėl šio įrenginio buvimo vietos, kad būtų kilęs klausimas dėl įrenginio teisėtumo. Iš 2000 m. žemės sklypo plano matyti, kad sklypas, šalia kurio ribos pastatyta siurblinė, tuo metu priklausė laisvos valstybinės žemės fondui, taigi gretimo sklypo savininko – valstybės – interesus atstovavo žemėtvarkos specialistai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog ieškovams priklausantis žemės sklypas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip privačios nuosavybės teise priklausantis turtas, įregistruotas 2007 m. apskrities viršininko sprendimu. Ieškovai teigė, kad nei jie, nei ankstesni sklypo savininkai nėra davę sutikimo statyti įrenginio arčiau ribos. Tačiau byloje abejonių nekelia faktas, jog siurblinė buvo pastatyta gerokai anksčiau, nei gretimą, dabar ieškovams priklausantį, žemės sklypą valstybė perleido fiziniams asmenims. Ir pastarieji, be abejo, negalėjo duoti sutikimo statyti įrenginį, kuris jau stovėjo kelis dešimtmečius. Byloje taipogi nėra duomenų, kad ankstesni ieškovų sklypo savininkai būtų kėlę problemas dėl kiemo įrenginio. To, kad pirkdami sklypą matė prie ribos stovėjusį įrenginį, neneigė ir ieškovai. Iš bylos duomenų matyti, kad, pareikalavus ieškovams, atsakovai iš ieškovų sklypo ribų pašalino gelžbetoninio šulinio ir mūrinės atraminės sienelės dalis. Byloje esantys ieškovų atsakovams rašyti raštai patvirtina, kad žemės sklypo aptvėrimui trukdančias gelžbetoninio šulinio ir mūrinės atraminės sienelės dalis atsakovai pašalino laikotarpyje nuo 2017-06-27 iki 2017-07-14. Ginčo dėl to, kad kiemo įrenginys pastatytas prie pat ieškovų sklypo ribos, nėra. Nuosekliai plėtojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais bei trečiųjų asmenų interesais. Statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai yra gana dažnai keičiami ir pildomi, tad sprendžiant ginčus, kylančius iš šių santykių, svarbu tinkamai nustatyti konkrečiam etapui taikytinas teisės normas. Statybos įstatymo, įsigaliojusio 1996-09-01, nustatytų reikalavimų įgyvendinimą nustatantis teisės aktais – statybos reglamentas 2.02.09:2005, kuriuo remiasi ieškovai, įsigaliojo nuo 2006-01-01. CK 1.7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka. Taigi beveik keturis dešimtmečius stovinčiam įrenginiui negali būti taikomi reikalavimai, kuriuos numato vėliau įsigalioję Statybos techniniai reikalavimai.
Ieškovai teigė, kad dėl šio kiemo įrenginio pažeidžiami priešgaisriniai reikalavimai. Tačiau pažymėtina, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010-12-07 įsakymu patvirtinti gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai, kuriuos minėjo ieškovai, taikomi projektuojant ir statant naujus statinius, rekonstruojamoms ir remontuojamoms statinių dalims, keičiant statinių ar statinių dalių naudojimo paskirtį (Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 9 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovai neįrodė, kad dėl šio įrenginio stovėjimo prie sklypo ribos jų teisės buvo pažeistos. Visų pirma, iš atsakovams ieškovų siųstų raštų, teismo posėdyje šalių duotų parodymų akivaizdu, kad ieškovai buvo suinteresuoti savo gyvenamąjį namą bei kitus statinius statyti arčiau nei 3 m. nuo atsakovų sklypo ribos. Manytina, kad rengiant projektą turėjo būti įvertinti priešgaisriniai reikalavimai, keliami atstumams tarp pastatų ir akivaizdu, kad tam ginčo įrenginys netrukdė. Teismo posėdyje buvo išsakyta, kad ieškovai jau stato gyvenamąjį namą, tai patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenys (išduotas statybą leidžiantis dokumentas), taigi objektyvių duomenų, kad būtent dėl kiemo įrenginio buvo pažeistos ieškovų, kaip turto savininkų, teisės, nėra.
Teismas sutinka su atsakovų išsakytu argumentu, kad atsakovų žemės sklype esantis šiltnamis nelaikytinas statiniu, kuriam taikomas Statybos įstatymas ir statybos techniniame reglamente 2.02.09:2005 nurodyti atstumai tarp statinių. Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punkte apibrėžta statinio sąvoka – tai nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių fotonuotraukų, atsakovų paaiškinimų matyti, kad šiltnamis neturi pamatų, gali būti perkeliamas, nesumažinus jo vertės ir nekeičiant paskirties. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl šiltnamio pašalinimo netenkintinas.
Dėl neturtinės žalos
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala kompensuoja ne turtinius praradimus, bet pažeistus asmens interesus, kurie neturi ekonominės vertės. Pažymėtina, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.
Teismo vertinimu, ieškovai neįrodė patyrę neturtinę žalą dėl to, kad buvo pažeistos jų nuosavybės teisės. Iš bylos duomenų spręstina, kad neigiami išgyvenimai, kuriuos patyrė ieškovai, susiję išskirtinai su tuo, kad atsakovai nesutiko ieškovams leisti statyti gyvenamojo namo bei kitų statinių arčiau nei įstatymo nustatyta 3 m. riba nuo sklypo ribos. Būtent ši priežastis, o ne arti sklypo ribos pastatyti kiemo įrenginys bei šiltnamis, po žeme esantis atsakovų elektros kabelis, buvo priežastis to, kad daugiau nei metai (iš atsakovams bei trečiajam asmeniui siųstų raštų, atlikto ribų paženklinimo matyti, kad sklypo tvarkymo ieškovai ėmėsi 2017 m. pavasarį) ieškovams nepavyko pradėti statyti gyvenamojo namo bei jame įsikurti. Pažymėtina, kad apie galimai per jų sklypą nutiestą elektros kabelį į atsakovų sklypą ieškovai sužinojo 2017-05-17 vykdant sklypo riboženklių atstatymą. Duomenų apie tai, kad sklype tuo metu jau būtų buvę vykdomi kažkokie darbai, byloje nėra. Tai, jog buvo rastas elektros laidas, sudarė pagrindą ieškovams kreiptis į atsakovus bei į teismą su reikalavimu nustatyti servitutą, tačiau savaime nepagrindžia reikalavimo priteisti neturtinę žalą. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad pagrindo ieškovams priteisti neturtinę žalą nėra.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų reikalavimų
Ieškovai ieškinyje prašė solidariai iš atsakovų priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino ieškinį dalyje tik dėl neturtinio reikalavimo, reikalavimas dėl palūkanų priteisimo netenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovų bylinėjimosi išlaidas sudarė 337 Eur dydžio žyminis mokestis ir 2 200 Eur advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 80 straipsnio 5 ir 7 dalys, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktai). Kadangi ieškinyje iš esmės buvo suformuluoti keturi reikalavimai, o tenkintas vienas iš jų, laikytina, kad tenkinti 25 proc. ieškovų reikalavimų. Remiantis tuo, iš atsakovų ieškovų naudai lygiomis dalimis priteistina 634,25 Eur dydžio bylinėjimosi suma. Atsakovų bylinėjimosi išlaidas sudarė 1 585 Eur advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 6 punktas). Atitinkamai 75 proc. šios sumos, t. y. 1 188,75 Eur, lygiomis dalimis priteistini iš ieškovų.
Ieškovai atskiru reikalavimu prašė iš atsakovų solidariai priteisti 639 Eur dydžio išlaidas, susijusias su patirtos žalos nustatymu. Šią sumą sudaro 199,65 Eur už UAB „Aristoma“ atliktus žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo veiksmus (ribos nužymėjimas 2017-07-05, sklype esančio kabelio iškastuose šurfuose bei sklypo ribą kertančių statinių dalių matavimai) bei 439,35 Eur už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą. Teismo vertinimu, šios išlaidos priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 ir 10 punktai). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovų naudai priteistini 25 proc. šios sumos, t. y. 159,75 Eur.
Priešpriešines bylinėjimosi išlaidų sumas įskaičius tarpusavyje, iš ieškovų atsakovų naudai priteistinos 394,75 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš A. V. priteistina 197,38 Eur, o iš ieškovės L. V. – 197,37 Eur dydžio suma.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje, sudaro 9,96 Eur. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, šios išlaidos tarp šalių paskirstytinos taikant tą pačią proporciją: 75 proc. šios sumos valstybei lygiomis dalimis priteistina iš ieškovų, o 25 proc. – iš atsakovų. Taigi iš ieškovo A. V. priteistina 3,74 Eur, o iš ieškovės L. V. – 3,73 Eur. Kadangi atsakovams tenkanti pašto išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovus N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir iš anksto su ieškovais A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suderintu laiku, pašalinti po žeme įrengtą 24,5 m ilgio elektros kabelį, einantį nuo atsakovei N. A. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per ieškovams priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytą elektros kabelį iškasant ir po to užlyginant žemę.
Atsakovams nustatytu terminu neįvykdžius įpareigojimo ir ieškovams nurodytą elektros kabelį pašalinus patiems, atsakovai įpareigotini apmokėti ieškovų patirtas su kabelio pašalinimu susijusias išlaidas.
Priteisti iš ieškovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 197,38 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovų N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovės L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 197,37 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus 37 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovų N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,74 Eur (tris eurus 74 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.
Priteisti iš ieškovės L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,73 Eur (tris eurus 73 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.
Sumos už procesinių dokumentų įteikimo išlaidas turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor Bank, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.