Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. vasario 19 d. nutarties, kuria netenkintas R. Š. skundas ir paliktas nepakeistas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo V. P. 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas), R. Š. nubaustas už tai, kad 2023 m. spalio 27 d. 13.12 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę ir lenkė ta pačia kryptimi priekyje važiavusią transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje. Tokiais savo veiksmais R. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 nutarimu Nr. 1950, 8, 140.4 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, dėl ko jam buvo paskirta 170 Eur bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams.

2. Nesutikdamas su priimtu Institucijos nutarimu, R. Š. pateikė skundą, kuris Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. vasario 19 d. nutartimi buvo netenkintas ir Institucijos 2023 m. gruodžio 21 d. Nutarimas paliktas nepakeistas. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad R. Š. skunde nėra nurodyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti dar mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas administracinio poveikio priemonės minimumas.

3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. Š. prašo pakeisti Institucijos 2023 m. gruodžio 21 d. Nutarimo ir Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. vasario 19 d. nutarties dalį, nustatant R. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, neskirti administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti jos terminą iki 1 (vieno) mėnesio.

3.1. Skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažįsta savo kaltę, nuoširdžiai galisi dėl savo veiksmų, kritiškai vertina savo poelgį ir tai buvo nurodyta Institucijos pateiktame atsiliepime, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Paaiškinimų Institucijoje atliekant administracinio nusižengimo tyrimą jis neteikė suklaidintas pareigūnų, kurie, pasak skundo autoriaus, jam nurodė, kad į jo paaiškinimus skiriant nuobaudą atsižvelgta nebus ir juos galės pateikti teisme. Nors teismo nutartyje akcentuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė vieną iš šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau tai savaime negali nulemti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų netaikymo, nes dauguma KET pažeidimų yra vertinami kaip itin šiurkštūs ir pavojingi bei keliantys grėsmę eismo saugumui. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo nereikėtų sieti su kokiomis nors itin išskirtinėmis aplinkybėmis, tuo tarpu šių nuostatų taikymas yra siejamas su administracinio nusižengimo pavojingumo ir jį padariusio asmens asmenybės vertinimu.

3.2. Skundo autoriaus teigimu, administracinį nusižengimą jis padarė ne piktybiškai, tačiau dėl priekyje jo važiavusios transporto priemonės, kuri trukdė eismui, t. y. užsidegus žalios spalvos šviesoforo signalui nepradėjo važiuoti, po ko jam panaudojus garsinį signalą, kitas vairuotojas pro langą parodė vidurinio piršto ženklą ir iš lėto pradėjo važiuoti, padidino greitį ir vėl pradėjo stabdyti, nors to nereikalavo eismo sąlygos. Pavažiavus 250 – 300 metrų, esant laisvai priešpriešinei juostai, jis pradėjo lenkti priekyje jo važiavusį automobilį, tačiau nepastebėjo, kad prieš jį yra dar viena transporto priemonė, o norėdamas pabaigti manevrą aplenkė abi transporto priemones, iš kurių paskutiniąją aplenkė per pėsčiųjų perėją. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įsitikinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad jo atlikti veiksmai buvo atsitiktinio pobūdžio ir jis neturėjo tikslo pažeisti KET. Prieš lenkdamas įsitikino, kad iš priešpriešos neatvažiuoja kiti automobiliai, pradėjo lenkimą leistinoje vietoje ir nors iki galio neįsitikino, kad lenkti yra saugu, tačiau savo veiksmais nesukėlė jokios realios žalos. Įvykio metu buvo šviesus paros metas, neintensyvus eismas, todėl jo nusižengimas neturėtų būti vertinamas kaip itin pavojingas. Apeliantas skunde cituodamas kitų apygardų teismų procesinius sprendimus administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-257-312/2022, AN2-56-581/2022 nurodo, kad šiais atvejais asmenys atliko pavojingesnius veiksmus, tačiau jiems buvo paskirta tokia pat nuobauda kaip ir jam.

3.3. Skunde taip pat pažymima, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi 33 metų vairavimo stažą, nėra linkęs pažeidinėti KET, nėra baustas už analogiško pobūdžio KET pažeidimą, turi tik vieną galiojančią administracinę nuobaudą, už kurią yra sumokėjęs baudą, nėra teistas. Apelianto teigimu, jis yra doras ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, jam suteiktas (duomenys neskelbtini) statusas, apdovanojant jį (duomenys neskelbtini) medaliu. Teisė vairuoti transporto priemones administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui reikalinga tiek kasdienėje, tiek darbinėje veikloje. Jis yra pensinio amžiaus, gaunantis nedidelę socialinę išmoką (apie 270 Eur), dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą – atlieka remonto bei statybos darbus, todėl savo veikloje nuolat naudoja automobilį, kuriame vežasi darbui reikalingus įrankius bei medžiagas. Teisė vairuoti transporto priemonę jam reikalinga ir prižiūrint savo pensinio amžiaus tėvus, nes tėtis V. Š. sunkiai vaikšto, serga podagra, nemato kaire akimi, prastai girdi, jam yra pašalintas kairysis inkstas, mama R. Š. tai pat turi sveikatos problemų susijusių su skaudančiomis kojomis, hipertenzija, radikulopatija ir kitomis gretutinėmis ligomis. Dėl šių priežasčių, anot apelianto jos kasdien turi vykti pas tėvus, aprūpinti juos maistu, vaistais bei nuvežti pas gydytojus. Nors apylinkės teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tėvai turi ir kitų vaikų, kurie gali pasirūpinti tėvais, tačiau apelianto teigimu, tai nepaneigia ir jo paties pareigos rūpintis savo tėvais, juolab, kad jis daugiausiai prisideda prie šios pareigos.

4. Atsiliepime į R. Š. skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. Š. prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliantas skunde apygardos teismui neginčija savo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį administracinį nusižengimą. Apeliaciniame skunde keliamas teismo paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą arba apskritai jos neskirti bei pripažinti egzistuojant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, taigi byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).

6. ANK 22 straipsnio nuostatose įtvirtinta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

7. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

8. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamoje nutartyje, apelianto skunde bei Institucijos atsiliepime išdėstytus argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai nutarė R. Š. atžvilgiu netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Apygardos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde pateikti argumentai šiuo atveju neįrodo egzistuojant išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui administracinio poveikio priemonės terminas turėtų būti sutrumpintas ar jos taikymas apskritai panaikintas. Be kita ko, aukštesnės instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

9. Nagrinėjamu atveju, Institucijos 2023 m. gruodžio 21 d. Nutarimu R. Š. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trijų mėnesių laikotarpiui.

10. ANK 420 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė numatyta tam, kas vairavo transporto priemonę vienu metu ar paeiliui padarydamas kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkė vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavo neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją (t. y. privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti), tokią pat pavojingą situaciją sukėlė įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šio straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

11. Visų pirma skunde prašoma pripažinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Pažymėtina, kad šio skundo reikalavimo apeliantas bylą nagrinėjant apylinkės teisme nurodęs nebuvo. Visgi, dar pirmosios instancijos teismo nutartyje buvo konstatuota, kad R. Š. skunde nurodomi argumentai bei teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo veiksmų nevertina kritiškai, siekia pateisinti tokį savo teisei priešingą elgesį ir jo pasekmių nesupranta. Apygardos teismas įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, taip pat daro išvadą, kad skundo autorius tik deklaratyviai nurodo, jog nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo bei savo veiksmus vertina kritiškai, o tokia jo pozicija šiuo atveju yra nulemta siekio sušvelninti savo teisinę padėtį. Nors nagrinėjamu atveju R. Š., priėmęs sprendimą neteikti paaiškinimų Institucijai, skunde apylinkės teismui bei apygardos teismui nurodė, kad prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą, tačiau siekiant pripažinti ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę svarbu nustatyti ne tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prisipažinimą, tačiau ir vieną iš kitų šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės sudedamųjų elementų, t. y. kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą. Apeliantas skunde iš esmės teigia, kad jo elgesys įvykio metu buvo spontaniškas ir nulemtas kito vairuotojo provokuojančio elgesio kelyje, tačiau šį argumentą skundžiamoje nutartyje išsamiai paneigė apylinkės teismas. Iš tiesų iš administracinio nusižengimo tyrimo medžiagoje esančio vaizdo įrašo matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ po atlikto su vaizdo registratoriumi filmavusio asmens automobilio lenkimo manevro buvo pakankamai nutolęs nuo šio automobilio, priekyje važiuojantis „(duomenys neskelbtini)“ automobilis jam buvo matomas ir jis turėjo pakankamai vietos grįžti į savo eismo juostą nelenkdamas „(duomenys neskelbtini)“ automobilio pėsčiųjų perėjoje, tačiau vis tik sąmoningai pasirinko toliau atlikti ir antrojo – „(duomenys neskelbtini)“ automobilio lenkimo manevrą. Šiuo atveju būtent skundo autoriaus teiginiai, kad jo veiksmai buvo atsitiktinio pobūdžio bei nesukėlė realios žalos bei subjektyvus situacijos vertinimas siekiant pateisinti savo elgesį kito kelių eismo dalyvio veiksmais patvirtina, jog savo elgesio jis nevertina kritiškai ir nesigaili dėl padaryto KET pažeidimo. Įvertinus tai kas išdėstyta, apygardos teismo vertinimu, šio atveju nėra pagrindo pripažinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens administracinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

12. Nagrinėjamu atveju aukštesnės instancijos teismas sutinka ir su žemesnės instancijos teismo sprendimu R. Š. atžvilgiu netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

13. Susipažinus su apelianto skundo turiniu matyti, kad analogiški argumentai, sietini su administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimu arba jos neskyrimu buvo nurodyti ir skunde apylinkės teismui. Žemesnės instancijos teismas motyvuotai atsakė į visus apelianto skundo argumentus ir vertino būtent administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryto administracinio nusižengimo bei jo asmenybės pavojingumą, todėl apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padarytomis teisinėmis išvadomis. Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad R. Š. padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – pavojingai vairavo transporto priemonę, važiuodamas ta pačia eismo kryptimi, atliko kitos transporto priemonės lenkimo manevrą pėsčiųjų perėjoje ir nors dėl jo teisei priešingų veiksmų nekilo relių padarinių, tačiau jų pavyko išvengti tik atsitiktinumo dėka. Neabejotina, kad tokiu savo elgesiu jis kėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai, gyvybei ir turtui. Nors skunde teigiama, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi 33 metų vairuotojo stažą, yra neteistas ir nėra baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, tačiau kaip turintis pakankamai ilgą vairavimo praktiką asmuo, jis turėjo ir galėjo suvokti savo veiksmais keliamą pavojų sau bei kitiems eismo dalyviams, juolab, kad šioje situacijoje galėjo pasirinkti ir kitą elgesio modelį – saugų bei priimtiną tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, tačiau vis tik to nepadarė. Apeliantas taip pat nurodo, kad nėra linkęs pažeidinėti KET, tačiau kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apylinkės teismas, šį administracinį nusižengimą R. Š. padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už nustatyto greičio viršijimą, tuo tarpu iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad penkerių metų laikotarpiu už KET pažeidimą jis yra baudžiamas ketvirtą kartą, taigi negali būti apibūdinamas kaip itin pavyzdingai KET besilaikantis asmuo. Tai, kad apeliantas naują administracinį nusižengimą padarė turėdamas galiojančią nuobaudą – baudą, patvirtina, jog ji nebuvo pakankama atgrasyti jį nuo tolimesnio administracinių nusižengimų darymo.

14. Taip pat apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje liko tinkamai neįvertintos aplinkybės, dėl kurių jam būtina teisė vairuoti transporto priemones, tačiau aukštesnės instancijos teismas negali sutikti ir su šiais apeliacinio skundo argumentais. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas įvertino, jog teisę vairuoti transporto priemones R. Š. sieja su būtinybe rūpintis savo pensinio amžiaus tėvais bei tinkamu darbinės veiklos įgyvendinimu, tačiau sprendė, kad šios aplinkybės nėra itin išskirtinės, o priešingai visuomenėje dažnos ir įprastos. Iš tiesų prieš pasirinkdamas atlikti pavojingus manevrus dalyvaujant automobilių eisme R. Š. žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga vykdant darbines funkcijas, taip pat suprato, kad norint tinkamai pasirūpinti savo senyvo amžiaus tėvais – padėti jiems buityje bei juos nuvežti į gydymo įstaigas, teisė vairuoti transporto priemones taip pat būtina, tačiau net ir žinodamas visas šias apeliantui reikšmingas aplinkybes, jis pasirinko teisei priešingo elgesio modelį. Skundo autorius, nesutikdamas su apylinkės teismo argumentu, kad senyvo amžiaus bei įvairiomis ligomis sergančiais tėvais gali pasirūpinti ir kiti du jų vaikai, nurodė, jog tai savaime nepanaikina jo pareigos rūpintis tėvais, tačiau šiuo atveju svarbu paminėti, kad R. Š. buvo nustatytas minimalus administracinio poveikio priemonės terminas – trys mėnesiai, o tai išties nėra itin ilgas laiko tarpas kuomet administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negalės vairuoti transporto priemonės. Aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad visos šios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įvardintos aplinkybės nelaikytinos itin išskirtinėmis ir leidžiančiomis daryti išvadą, kad paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas šiam asmeniui prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir sumažinant administracinio poveikio priemonės terminą arba apskritai jos neskiriant. Be to, apeliantas apygardos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurie dar būtų neįvertinti apylinkės teismo.

15. Apeliaciniame skunde R. Š. nurodė ir kitų teismų procesinių sprendimų, kuomet jo teigimu, asmenys, padarę pavojingesnio pobūdžio administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 1 dalyje, buvo nubausti skiriant analogišką administracinio poveikio priemonės terminą. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes. Tai, kad kitose administracinių nusižengimų bylose, kuriose apelianto įsitikinimu, buvo atlikti pavojingesni KET taisyklių pažeidimai buvo paskirta tapataus dydžio administracinio poveikio priemonė savaime nesuponuoja prielaidos, kad jo padarytas administracinis nusižengimas yra mažiau pavojingas ir apelianto atžvilgiu turi būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.

16. Apygardos teismo įsitikinimu, R. Š., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tiek darbinėje, teik kasdienėje veikloje, privalėjo būti ypatingai atidus ir suinteresuotas pavojingai automobilio nevairuoti. Be kita ko, skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemone siekiama nubausti teisės pažeidėją ir sukelti jam tam tikras neigiamas pasekmes, kad jis daugiau nenusižengtų, o tokio pobūdžio pasekmių atsiradimas savaime nėra laikomas išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes tai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra iš anksto informuojami tai įtvirtinant įstatymuose. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Institucija paskyrė straipsnio sankcijoje numatytos baudos minimalų dydį, t. y. 170 Eur, be to, kaip jau minėta, taip pat buvo nustatytas ir minimalus administracinio poveikio priemonės terminas, todėl dar labiau sutrumpinti šį terminą ar apskritai netaikyti administracinio poveikio priemonės šiuo atveju nebūtų nei teisinga, nei proporcinga.

17. Įvertinęs visa tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad R. Š. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32 ir 34 straipsnių nuostatų ir yra ne per griežta, o priešingai proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, todėl spręstina, kad apylinkės teismas, padarė teisingą išvadą, jog nėra teisinio pagrindo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą ar jos neskirti. Paminėtina, kad tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės tikslas yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau administracinių nusižengimų nedarytų, nubausi administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl pernelyg švelnus asmens nubaudimas jam gali suformuoti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti vėl daryti teisei priešingus veiksmus.

18. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas R. Š. skundas ir paliktas galioti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. P. 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl R. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.