Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-617-793/2023

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-01-31
Bylos Nr.: e2-617-793/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-06567-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Petras Mineikis
Ieškovas: G. L.
Atsakovas: V. G.
Advokatai: Kristina Marčienė, Regina Bertašienė

Civilinė byla Nr. e2-617-793/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06567-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.4.2.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.8.; 3.2.6.1.; 3.4.1.1.

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras Mineikis,sekretoriaujant Agnei Valentukonei,dalyvaujant ieškovei G. L., jos atstovei advokatei Kristinai Marčienei,atsakovui V. G., jo atstovei advokatei Reginai Bertašienei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Viktorijai Licei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui V. G. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko U. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama G. L.; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama G. L.; 3) priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros U. G. išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį 300,00 Eur (trijų šimtų Eur 00 ct) dydžio sumą, skaičiuojant nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2022 m. spalio 19 d.) iki U. G. sulauks pilnametystės, pinigus, skirtus dukters išlaikymui, pervedant į G. L. vardu atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB bei paskiriant G. L. dukros U. G. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 4) priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus D. G. išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį 300,00 Eur (trijų šimtų Eur 00 ct) dydžio sumą, skaičiuojant nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2022 m. spalio 19 d.) iki D. G. sulauks pilnametystės, pinigus, skirtus sūnaus išlaikymui, pervedant į G. L. vardu atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB bei paskiriant G. L. sūnaus D. G. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 5) priteisti iš atsakovo dukros U. G. 6 485,50 Eur (šešių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt penkių Eur 50 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2022 m. spalio 18 d., tai yra už 3 (tris) metus, pervedant šią sumą į G. L. vardu atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB bei paskiriant G. L. dukros U. G. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 6) priteisti iš atsakovo sūnaus D. G. 6 485,50 Eur (šešių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt penkių Eur 50 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2022 m. spalio 18 d., tai yra už 3 (tris) metus, pervedant šią sumą į G. L. vardu atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB bei paskiriant G. L. sūnaus D. G. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 7) priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas su šia byla susijusias bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, jog ieškovė G. L. ir atsakovas V. G. susipažino 2015 metų spalio mėnesį. Pradėjus gyventi kartu susilaukė dviejų vaikų: dukros U. G., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus D. G., gimusio (duomenys neskelbtini). Šalys santykius nutraukė 2019 metų balandžio mėnesį. Siekiant nustatyti tėvo (atsakovo) prievoles savo nepilnamečiams vaikams, kadangi tai yra abiejų tėvų pareiga, o gražiuoju su atsakovu susitarti nepavyksta, ieškovė kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Ieškovės skaičiavimu, dukters poreikiams patenkinti per mėnesį vidutiniškai reikalinga apie 620,00 Eur suma, o sūnaus poreikiams 630,00 Eur suma, kurias sudaro: maistas (kiekvienam vaikui per mėnesį) – 250,00 Eur, gyvenamojo būsto nuoma (kiekvienam vaikui per mėnesį) – 60,00 Eur, gyvenamojo būsto išlaidos (kiekvienam vaikui per mėnesį) – 54,00 Eur, apranga (kiekvienam vaikui per mėnesį) – 50,00 Eur, darželis (kiekvienam vaikui per mėnesį) –50,00 Eur, darželio rinkliavos ir priemonės (kiekvienam vaikui per mėnesį) – 6,00 Eur, vitaminai ir vaistai (dukrai per mėnesį) – 50,00 Eur, vitaminai ir vaistai (sūnui per mėnesį) – 60,00 Eur, higienos priemonės (kiekvienam vaikui per mėnesį) – 20,00 Eur, laisvalaikis (kiekvienam vaikui per mėnesį) – 40,00 Eur, kelionių išlaidos (kiekvienam vaikui per mėnesį) – 40,00 Eur. Pažymima, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, geros sveikatos būklės, daugiau nepilnamečių vaikų neturi, gyvena jam nuosavybes teise priklausančiame būste. Ieškovė šiuo metu nedirba, yra baigusi studijas, užsiregistravusi Darbo biržoje ir aktyviai ieškosi darbo. Ieškovė gyvena nuomojamame bute bei turi dar du nepilnamečius vaikus, t. y. T. L. ir M. L.. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės finansinė padėtis, lyginant su atsakovu, yra ženkliai sunkesnė, mano, jog atsakovas turėtų prisiimti didesnę nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidų dydį. Ieškovė atsižvelgdama į tai, kad atsakovas laikotarpyje nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2022 m. spalio 18 d. nepilnamečių vaikų išlaikymui yra davęs 1429,00 Eur, tai yra po 714,50 Eur kiekvienam vaikui, šią sumą įskaito į susidariusią išlaikymo įsiskolinimo sumą, kas sudaro 6485,50 Eur (200,00 Eur x 36 mėn. = 7200,00 Eur – 714,50 Eur = 6485,50 Eur) kiekvienam vaikui.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka nepilnamečių vaikų U. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Prašo ieškovės ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo atmesti ir priteisti iš ieškovės visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsiliepime nurodoma, jog atsakovas V. G. neneigia savo pareigos prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo ir pareigą išlaikyti vaikus visą laiką vykdė, tačiau mano, kad reikalavimas dėl 300,00 Eur dydžio išlaikymo periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui priteisimo yra nepagrįstas, o atsakovo turtinė padėtis nesuteikia galimybės tokį ieškovės reikalavimą įvykdyti. Atsakovas sutinka, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiui, tačiau akcentuoja, jog išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pačios ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, gaunamų pajamų dydį, ieškinyje nurodytas išlaidos, reikalingos dviejų vaikų poreikiams tenkinti – 1250,00 Eur, yra per didelės, nepagrįstos ir keliančios abejonių dėl jų faktinio poreikio kiekvieną mėnesį. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytomis patiriamomis išlaidomis maistui. Ieškovės teigimu, ketverių ir šešių metų vaikų maistui yra reikalinga net 500,00 Eur (po 250,00 Eur) suma per mėnesį. Tokia ieškovės nurodoma suma yra akivaizdžiai per didelė. Atkreipia dėmesį, jog didžiąją savaitės dalį vaikai gauna maitinimą darželyje, o mokestį už darželį ieškovė skaičiuoja atskirai. Be to, įprasta, kad maisto produktai (įvairios kruopos, makaronai, miltai, kiaušiniai, mėsa ir kt.) perkami ne vienam kartui, o produktų pakuotės paprastai užtenka ne vienam asmeniui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, suma, skirta nepilnamečių vaikų maisto poreikiams per mėnesį, turėtų būti mažintina. Mano, jog 40,00 Eur per mėnesį išlaidos mažamečių vaikų laisvalaikio pramogoms yra per didelės. Taip pat mano, jog kiekvieną mėnesį nėra poreikio pirkti vaikams naujus drabužius ar naują avalynę, todėl šios ieškovės nurodytos išlaidos laikytinos per didelėmis ir nepagrįstomis. Atsakovas V. G. dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą – yra „Bolt“ vairuotojas. Jo gaunamos pajamos nedidelės. Priteisus ieškovės prašomą išlaikymą vaikams – viso 600,00 Eur, atsakovui praktiškai neliks lėšų pragyvenimui. Atsižvelgiant į atsakovo darbo užmokestį, turtinę padėtį bei kitas nurodytas aplinkybes, atsakovas sutinka kiekvienam vaikui mokėti po 200,00 Eur kas mėnesį. Ieškovė elgiasi nesąžiningai ir vaikų išlaikymo naštą siekia perkelti išimtinai atsakovui. Šalių nepilnamečiai vaikai lanko ugdymo įstaigas, tuo tarpu ieškovė, būdama sveika ir darbinga, niekur nedirba. Atsakovo teigimu, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Ieškovė atsakovui priklausančiame būste gyveno iki pat 2022 m. liepos mėn. Kartu su šalimis gyveno ne tik jų vaikai, bet ir dar du nepilnamečiai vaikai iš ieškovės pirmosios santuokos. Visa šeima gyveno iš atsakovo uždirbamų pinigų ir šeimai skirtų socialinių išmokų. Iš bendrų šeimos lėšų, kurių pagrindą sudarė atsakovo darbo užmokestis, būdavo apmokami visi mokesčiai, perkami maisto produktai ir higienos prekės visai šeimai, esant reikalui vaistai, rūbai ir avalynė vaikams bei pačiai ieškovei, kadangi ji savarankiškų pajamų neturėjo. Pagal turimas išgales šeima leido laisvalaikį, švęsdavo šventes iš tų pačių atsakovo uždirbtų pinigų. Esant tokiai situacijai nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas yra įsiskolinęs ieškovei dėl vaikų išlaikymo. Šalys santykius nutraukė tik 2022 m. liepos mėnesį, ir ieškovė su vaikais išsikraustė gyventi į nuomojamą butą. Šią aplinkybę patvirtina ir pačios ieškovės pateikta būsto nuomos sutartis, kuri sudaryta būtent 2022 m. liepos 1 d. Ieškovei su vaikais palikus atsakovo namus, nuo 2022 m. liepos mėn. atsakovas į ieškovės banko sąskaitą perveda po 200,00 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui. Tai patvirtina, kad atsakovas visada rūpinosi ir iki šiol rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais.

5. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė 2022 m. lapkričio 25 d. rašytinę išvadą Nr. 5SD-6648.

6. Išvadoje nurodoma, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis ieškovės ir atsakovo šeima Skyriui yra žinoma. 2019 m. balandžio 10 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (pažeista nepilnamečių teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas), 2020 m. lapkričio 16 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (namuose girtaujama, įvyko žodinis konfliktas tarp V. G. ir G. L.), 2022 m. gegužės 30 d. ieškovės dukters T. L. atžvilgiu nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (V. G. būdamas neblaivus vartojo necenzūrinius žodžius nepilnametės ir jos šeimos atžvilgiu, elgėsi agresyviai; psichologinis smurtas prieš vaiką; kitų šeimoje augančių nepilnamečių vaikų atžvilgiu nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai), 2022 m. birželio 27 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (pažeista teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas – namuose neblaivus V. G. triukšmauja, priekabiauja prie šeimos narių, grasina susidorojimu), 2022 m. birželio 28 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (pažeista teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas – V. G., atvykęs į ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, sukėlė žodinį konfliktą). Ieškovei ir atsakovui taikytas atvejo vadybos procesas, teiktos socialinės paslaugos laikotarpiais nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki 2020 m. gegužės 19 d., nuo 2020 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. gruodžio 30 d. Nuo 2022 m. birželio 7 d. iki dabar šalims taip pat taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos. Vertinant turimą informaciją apie ieškovės ir atsakovo šeimą, Skyriaus manymu, ieškinyje pateiktas reikalavimas nustatyti nepilnamečių vaikų U. G. ir D. G. gyvenamąją vietą su motina G. L. atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Skyrius neturi duomenų, kad nepilnamečių vaikų motina negalėtų tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais. Skyriaus vertinimu ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, atitinka U. G. ir D. G. interesus, tačiau dėl konkretaus išlaikymo dydžio turėtų būti sprendžiama iš esmės įvertinus vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad nuo 2022 m. liepos mėn. su atsakovu gyvena skyrium, tačiau dar iki to laiko, nors ir gyveno kartu, bendro ūkio nevedė. 2019 m. balandžio mėn. ieškovė kartu su vaikais turėjo bėgti į moterų krizių centrą, kadangi šeimoje buvo patiriamas fizinis ir psichologinis smurtas. Po savaitės laiko, atsakovui pradėjus atsiprašinėti, ieškovė su vaikais grįžo namo. Po minėto įvykio santykiai pasikeitė (pablogėjo). Nurodė, jog transporto išlaidos sudaro 40,00 Eur kiekvienam vaikui, kadangi visi gydytojai yra Palangoje. Persikrausčius gyventi į Klaipėdą gydytojų nekeitė. Nurodė, jog laikotarpiu kuomet ieškovė su vaikais gyveno pas atsakovą nuomos už gyvenamąjį būstą nemokėjo. Atsakovas kartais taip pat vaikus nuveždavo ir/ar parveždavo iš darželio. Komunalinių mokesčių ieškovė, gyvenant kartu su atsakovu, nemokėjo. Anksčiau alimentų neprisiteisė, kadangi atsakovas grasino, jog ieškovė tuomet turės palikti atsakovo namus. Gyvenant su atsakovu šalių finansai visuomet būdavo atskiri. Šiuo metu atsakovas su vaikais susitinka į mėnesį kelis kartus. Taip pat kelis kartus vaikai nakvojo pas atsakovą. Gyvenant visiems kartu atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisidėdavo. Laikotarpiu, kuomet ieškovei buvo atimtos teisės vairuoti automobilį, (2 metus), vaikus į darželį vežiodavo kaimynė. Maistą visuomet pirkdavo ieškovė. Šiuo metu ieškovė nedirba, tačiau ieškosi darbo. Nedirba nuo rugsėjo mėnesio. Sveikatos problemų neturi.

Šalies argumentai

8. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog norėtų vaikams skirti daugiau pinigų, tačiau neturi didelių pajamų. Atsakovo pajamos žiemos metu sudaro 800,00-900,00 Eur, o vasaros metu apie 1000,00 Eur sumą. Stengiasi prisidėti prie vaikų išlaikymo, t. y. nupirko dviratuką, telefoną, rūbų, moka alimentus. Su vaikais bendrauja, leidžia laisvalaikį. Iki 2022 m. liepos mėn. gyveno visi kartu, iš jų tik dvi savaites kartu negyveno. Gyvenant kartu visi bendrai leisdavo laisvalaikį, važiuodavo į keliones ir pan. Taip pat gyvenant kartu atsakovas vaikus visur vežiodavo, kadangi ieškovė ilgą laiką neturėjo teisių. Gyvenant kartu ieškovė prie namų išlaikymo neprisidėdavo, atsakovas mokėdavo už komunalinius mokesčius. Mano, jog gyvenant kartu buvo bendri šeimos pinigai. Šiuo metu vaikai lanko darželį ir mokyklą šalia namų, transportas nėra reikalingas. Sutiktų kiekvienam vaikui mokėti po 230,00 Eur. Su išlaikymo įsiskolinimu nesutinka visiškai, kadangi prašomu laikotarpiu gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, išlaikė vaikus.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismo posėdžio metu išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė nurodė, jog palaiko raštu pateiktoje išvadoje išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, jog vaiko teisių pažeidimai anksčiau buvo nustatyti dažniausiai dėl to, kad tarp ieškovės ir atsakovo namuose įvykdavo konfliktai (šalys būdavo neblaivios). Taip pat buvo užfiksuotas atvejis, kuomet atsakovas, būdamas neblaivus, naudojo psichologinį smurtą prieš šeimos narius. Šeimai buvo taikomas atvejo vadybos procesas. Šiai dienai Skyrius neturi duomenų, jog vaikų gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su vaikų motina. Išlaikymo dydis turėtų atitikti ne tik minimalius būtinuosius nepilnamečių vaikų poreikius, tačiau, kad tie poreikiai būtų tenkinami maksimaliai ir visapusiškai, t. y. sudarant sąlygas po pamokinei veiklai, laisvalaikiui ir pan. Skyriaus vertinimu, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, labiau atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Tokiu atveju, būtų galima patenkinti ne tik minimalius būtinuosius nepilnamečiu vaikų poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovei G. L. ir atsakovui V. G. (duomenys neskelbtini) gimė duktė U. G. ((duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas, įrašo Nr. 394) ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. G. ((duomenys neskelbtini) gimimo išrašas Nr. 92). Santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta, nuo 2022 m. liepos 1 d. šalys pradėjo gyventi skyrium.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014).

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium, tačiau tarp šalių jų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų klausimas nėra išspręstas.

13. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 2.14 straipsniai). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

14. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai U. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuo pat gimimo nepertraukiamai gyvena kartu su ieškove, šalims nutraukus santykius ir apsigyvenus skyrium, nepilnamečiai vaikai liko gyventi su motiną. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų nepilnamečių vaikų interesams, atsakovas sutiko dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina. Taigi, tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau šalims nepasiekus taikaus susitarimo, šį klausimą sprendžia teismas ginčo teisenos tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant tarp šalių ginčo, teismas sprendžia, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaikų interesus, todėl nepilnamečių vaikų U. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

15. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

16. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą.

17. Ieškovės skaičiavimu, dukters poreikiams patenkinti kas mėnesį vidutiniškai reikalinga apie 620,00 Eur suma, o sūnaus poreikiams 630,00 Eur suma. Vaiko poreikiai detalizuoti ieškovės pateiktame ieškinyje, kuriame detaliai nurodytas kiekvienas poreikis, ir kokios išlaidos patiriamos dėl šio poreikio: maistas (kiekvienam vaikui per mėnesį) – 250,00 Eur, gyvenamojo būsto nuoma (kiekvienam vaikui per mėnesį) – 60,00 Eur, gyvenamojo būsto išlaidos (kiekvienam vaikui per mėnesį) – 54,00 Eur, apranga (kiekvienam vaikui per mėnesį) – 50,00 Eur, darželis (kiekvienam vaikui per mėnesį) – 50,00 Eur, darželio rinkliavos ir priemonės (kiekvienam vaikui per mėnesį) – 6,00 Eur, vitaminai ir vaistai (dukrai per mėnesį) – 50,00 Eur, vitaminai ir vaistai (sūnui per mėnesį) – 60,00 Eur, higienos priemonės (kiekvienam vaikui per mėnesį) – 20,00 Eur, laisvalaikis (kiekvienam vaikui per mėnesį) – 40,00 Eur, kelionių išlaidos (kiekvienam vaikui per mėnesį) – 40,00 Eur. Ieškovė vaikų poreikiams tenkinti reikalingų lėšų mastą grindžia žodiniais paaiškinimais, taip pat byloje pateiktais rašytiniais įrodymais: būsto nuomos sutartimi, sąskaitomis už komunalines paslaugas, mokėjimo kvitais.

18. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas, dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

19. Kaip jau minėta 16 punkte, teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėta, jog teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau, pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

20. Pažymėtina, kad ieškovės nurodomos išlaidos savaime neįrodo šiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio. Kita vertus, suprantama, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio ir (arba) įrodytos rašytiniais įrodymais. Kadangi ieškovė vaiko poreikių neįrodinėjo detaliais rašytiniais įrodymais, nagrinėjamu atveju teismas vertina ieškovės nurodytus vaiko poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

21. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pvz. maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Taigi teismas neturi nustatyti kiek lėšų turi būti skiriama kiekvienam poreikiui patenkinti, tačiau turi įvertinti ar nurodytos reikalingos lėšos yra realaus, protingo dydžio.

22. Įvertinęs šio sprendimo 17 punkte nurodytas nepilnamečių vaikų U. G. ir D. G. išlaikymui reikalingas sumas, ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, taip pat rašytinių įrodymų turinį, teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodomos vaikams tenkančios sumos, susijusios su išlaidomis būstui (nuoma, komunaliniai mokesčiai), darželiui, darželio rinkliavoms, kanceliarinėms prekėms, aprangai, higienos priemonėms, lėšos vaikų laisvalaikiui yra realios ir protingos, atitinka vaikų geriausius interesus, todėl pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis.

23. Ieškovė nurodo, kad maistui kiekvienam vaikui reikalinga 250,00 Eur suma mėnesiui. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė iš viso augina keturis nepilnamečius vaikus, t. y. U. G., gim. (duomenys neskelbtini), D. G., gim. (duomenys neskelbtini), M. L., gim. (duomenys neskelbtini), T. L., gim. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis ieškovės paskaičiavimais, ieškovė kiekvienam vaikui per mėnesį turėtų skirti 250,00 Eur sumą maistui, t. y. bendrai 1000,00 Eur suma, neskaitant ieškovės. Ieškovės byloje pateikti mokėjimo kvitai, kuriuos ieškovė išleidžia maistui, nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių, jog ieškovė vienam vaikui per mėnesį skiria 250,00 Eur sumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog dalis maisto produktų, kuriuos pirko ieškovė, įprastai perkami ne vienam kartui (pvz. kruopos, džiūvėsėliai, dribsniai, makaronai, miltai ir pan.), o produktų pakuotės įprastai užtenka ne vienam asmeniui. Be to, sutiktina su atsakovo pastebėjimais, jog didžiąją savaitės dalį vaikai gauna maitinimą darželyje, o mokestį už darželį ieškovė skaičiuoja atskirai. Sutiktina su ieškovės teiginiais, jog pastaruoju metu ypač didėja maisto produktų kainos, tačiau teismo vertinimu, ieškovės nurodoma suma yra per didelė, neatitinkanti realių patiriamų išlaidų.

24. Ieškovė atskirai išskyrė patiriamas išlaidas, susijusias su transportu, t. y. vienam vaikui tenkanti dalis sudaro 40,00 Eur per mėnesį. Posėdžio metu ieškovė nurodė, jog transportui nurodyta suma nesikeičia, kadangi vaikus reikia vežti pas gydytojus ir į kitas vietas. Be to, vaikų šeimos gydytojas yra Palangoje. Pažymėtina, kad byloje nėra pagrindžiančių duomenų, jog ieškovė realiai išleistų minėtą pinigų sumą transportui (kurui) ginčo šalių vaikų interesams tenkinti. Teismas pažymi, kad nepilnamečiams vaikams priteisiamas išlaikymas yra skirtas išimtinai ginčo šalių vaikų poreikiams tenkinti. Tokiu būdu konstatuotina, kad į išlaikymo dydį įskaičiuojamos 40,00 Eur išlaidos transportui, vienam vaikui, nėra pilna apimtimi pagrįstos.

25. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kai kurios prekės ir patiriamos išlaidos yra trumpalaikio ar vienkartinio pobūdžio ir nėra patiriamos ir perkamos kas mėnesį, o kai kurių užtenka ilgesniam laikotarpiui (pvz. higienos ir švaros prekės, vaistai ir pan.).

26. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus teismas konstatuoja, jog ieškovė pilna apimtimi neįrodė, kad būtinosios išlaidos dukters U. G. išlaikymui sudaro 620,00 Eur per mėnesį, o sūnaus 630,00 Eur per mėnesį.

27. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Nuo 2023 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 85,75 Eur universali išmoka vaikui. Pažymėtina ir tai, jog šeimoms, auginančioms 3 ar daugiau vaikų, nuo 2023 m. sausio 1 d. skiriama papildoma 50,47 Eur išmoka vaikui. Taigi, šiuo atveju, universali vaiko išmoka yra 136,22 Eur (85,75 Eur + 50,47 Eur), todėl būtent minėta suma yra mažintinas tarp tėvų paskirstytino vaikui reikalingo išlaikymo dydis.

28. Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos ir kt. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

29. Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė šiuo metu niekur nedirba, gauna socialines išmokas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovė nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų neturi. Kelių transporto priemonių registro duomenimis ieškovės vardu registruota transporto priemonė Saab 9-3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2022 m. liepos 1 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties bei buto perdavimo-priėmimo akto matyti, kad nuo 2022 m. liepos 1 d. ieškovė nuomojasi butą, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos mokestis per mėnesį sudaro 300,00 Eur. Ieškovė turi dar du nepilnamečius vaikus, t. y. M. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir T. L., gim. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra aktualių duomenų apie ieškovės turimas santaupas, taip pat duomenų apie ieškovei nustatytą ribotą darbingumą ir (ar) turimus įsiskolinimus tretiesiems asmenims. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog šiuo metu aktyviai ieškosi darbo.

30. Vertinant atsakovo turtinę padėtį nustatyta, kad atsakovas šiuo metu dirba „Bolt“ vairuotoju, gaunamos pajamos sudaro nuo 800,00 iki 1000,00 Eur per mėnesį, priklausomai nuo sezono. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovo vardu registruota transporto priemonė Ford S-max, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volkswagen Transpoerter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas neturi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų. Byloje nėra aktualių duomenų apie atsakovo turimas santaupas, taip pat duomenų apie atsakovui nustatytą ribotą darbingumą ir (ar) turimus įsiskolinimus tretiesiems asmenims.

31. Pažymėtina, kad tėvai patys privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvai turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

32. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad abi ginčo šalys yra darbingo amžiaus, ir prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, į šalių turtinę padėtį, vaikų amžių bei ieškovės gaunamą paramą tėvams – vaikų pinigus, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 136,22 Eur (85,75 Eur + 50,47 Eur), teismas konstatuoja, kad prie kiekvieno vaiko būtinų poreikių tenkinimo tėvai turi prisidėti 460,00 Eur (600,00 Eur – 136,22 Eur) suma. Laikytina, kad bendra 600,00 Eur suma, skirta nepilnametės U. G. išlaikymui, bei bendra 600,00 Eur suma, skirta nepilnamečio D. G. išlaikymui, yra pakankama būtinų nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui.

33. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais ir argumentais iš atsakovo priteistinas 230,00 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. spalio 19 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Sprendimas šioje dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

34. Ieškovė skiriama vaikams priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaikų turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikams priklausantį turtą išimtinai jų interesais ir tik vaikų asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

35. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

36. Šalims išaiškintina, kad šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo, jei po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeis vaikų poreikiai ir (ar) šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

37. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 6 485,50 Eur sumą dukros U. G. išlaikymo įsiskolinimą bei 6 485,50 Eur sumą sūnaus D. G. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2022 m. spalio 18 d.

38. Teisė reikalauti išlaikymo teisme atsiranda, kai vaiko tėvas (motina) nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju ieškinio pareiškime dėl išlaikymo priteisimo reikia nurodyti datą, nuo kurios prašoma jį priteisti. Teismas, priteisdamas išlaikymą, už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš skolininko priteisia įsiskolinimą. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

39. Momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2011).

40. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

41. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl byloje kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, reikia nustatyti šias reikšmingas faktines aplinkybes: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

42. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad šalys skyrium gyventi pradėjo nuo 2022 m. liepos mėnesio, tačiau šalių santykiai nutrūko anksčiau, gyvenant kartu bendro ūkio nevedė. Ieškovės teigimu, šalių santykiai nutrūko 2019 m. balandžio mėnesį, t. y. nuo dienos, kuomet atsakovei su vaikais reikėjo bėgti į moterų krizių centrą. Nors ieškovė po minėto įvykio, atsakovui atsiprašius, grįžo gyventi kartu, tačiau santykiai niekada nebebuvo tokie kaip buvo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teigimu, atsakovas nuo 2019 m. balandžio mėnesio beveik finansiškai neprisidėjo prie vaikų išlaikymo.

43. Atsakovas pateikė teismui priešingus paaiškinimus ir įrodymus, t. y. jog išlaikymas vaikams buvo teikiamas nuo dienos, kuomet šalys pradėjo gyventi skyrium, o iki gyvenimo skyrium šalys vedė bendrą ūkį. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė atsakovui priklausančiame būste gyveno iki 2022 m. liepos mėnesio. Kartu su šalimis gyveno ne tik jų vaikai, bet ir dar du nepilnamečiai vaikai iš ieškovės pirmosios santuokos. Visa šeima gyveno iš atsakovo uždirbamų pinigų ir šeimai skirtų socialinių išmokų. Iš bendrų šeimos lėšų, kurių pagrindą sudarė atsakovo darbo užmokestis, būdavo apmokami visi mokesčiai, perkami maisto produktai, vaistai ir kt. Pagal turimas išgales šeima leido laisvalaikį, keliaudavo, švęsdavo šventes. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas yra įsiskolinęs ieškovei dėl vaikų išlaikymo. Taip pat atsakovo teigimu, ieškovei su vaikais palikus atsakovo namus, atsakovas į ieškovės banko sąskaitą perveda po 200,00 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui. Tai patvirtina, kad atsakovas visada rūpinosi ir iki šiol rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais.

44. Kaip jau minėta 42 punkte, ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad šalys skyrium gyventi pradėjo nuo 2022 m. liepos mėnesio. Taip pat ieškovė patvirtino, jog kartu su šalimis atsakovui priklausančiame būste gyveno ne tik jų vaikai, bet ir dar du nepilnamečiai vaikai iš ieškovės pirmosios santuokos. Ieškovė, gyvenant kartu su atsakovu, būsto nuomos ir komunalinių mokesčių nemokėjo. Iš šalių duotų paaiškinimų nustatyta, jog iki 2022 m. liepos mėn., šalys ne tik gyveno bendrame būste, tačiau teismo vertinimu, neabejotinai vedė bendrą ūkį. Per 2019-2022 m. laikotarpį šalys kartu keliavo, dalinosi viena transporto priemone, kartu valgydavo, rūpindavosi vaikais. Nors ieškovės teigimu kelionės išlaidas apmokėjo ieškovė, tačiau toks faktas jokių byloje nustatytų aplinkybių nekeistų. Taip pat iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog šalys gyvenant kartu konfliktuodavo, tačiau nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad konfliktai būdavo nuolatinio pobūdžio. Byloje ieškovė nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų, jog atsakovas, šalims gyvenant kartu, visiškai neprisidėjo prie vaikų išlaikymo. Priešingai, iš atsakovės byloje pateiktų sąskaitos išrašų matyti, jog atsakovas ne kartą, ieškovės nurodytu laikotarpiu ir šalims gyvenant kartu, pervesdavo pinigines lėšas į ieškovei priklausančią banko sąskaitą (pvz. 2020 m. gruodžio 16 d. – 21,00 Eur, 2021 m. vasario 26 d. – 50,00 Eur, 2021 m. kovo 10 d. – 23,00 Eur, 2021 m. kovo 17 d. – 60,00 Eur, 2021 m. balandžio 20 d. – 15,00 Eur, 2021 m. gegužės 1 d. – 300,00 Eur, 2021 m. gegužės 2 d. – 100,00 Eur., 2021 m. balandžio 11 d. – 100,00 Eur, 2021 m. 2021 m. gegužės 13 d. – 70,00 Eur, 2021 m. gegužės 17 d. – 100,00 Eur, 2021 m. birželio 27 d. – 100,00 Eur, 2021 m. liepos 3 d. – 100,00 Eur, 2021 m. liepos 27 d. – 50,00 Eur, 2021 m. rugpjūčio 10 d. – 120,00 Eur ir t.t.). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, jog šalims gyvenant kartu, atsakovas materialiai neprisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.

45. Pažymėtina, jog atsakovas byloje pateikė rašytinius įrodymus (banko išrašą), iš kurio matyti, jog šalims pradėjus gyventi skyrium (nuo 2022 m. liepos mėn.), atsakovas nepertraukiamai pervesdavo nepilnamečiams vaikams skirtą išlaikymą. Per laikotarpį nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2022 m. spalio mėn. atsakovas į ieškovės asmeninę sąskaitą pervedė 1664,00 Eur sumą. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 200,00 Eur/mėn. kiekvienam vaikui. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2021 m. liepos mėn. iki 2022 m. vaikų išlaikymui turėjo sumokėti 1600,00 Eur (400,00 Eur (kiekvienam vaikui po 200,00 Eur) x 4 mėn. = 1600,00 Eur).

46. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines bylos aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą netenkintinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Dėl kitų šalių argumentų.

47. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reguliavimą, dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ginčo nagrinėjimui, išsamiau nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

49. Nustatyta, kad ieškovė pareiškė neturtinį reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kuris apmokestinamas 100,00 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 82 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kas ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 30,00 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. 2022 m. spalio 21 d. nutartimi ieškovė atleista nuo dalies – 70,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo. Šį reikalavimą patenkinus visiškai, 30,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ieškovei priteistina iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, jog už dalies žyminio mokesčio mokėjimo ieškovė buvo atleista, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 70,00 Eur žyminio mokesčio.

50. Bylose dėl išlaikymo priteisimo, ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 124,00 Eur (460 x 12) x 0,03 x 0,75 = 124,00 Eur) žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.

51. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1050,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas taip pat pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 500,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

52. Ieškinys patenkintas iš dalies, įvertinus ieškiniu reikštus reikalavimus, laikytina, kad patenkinta 76,67 proc. ieškinio. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinas 805,00 Eur išlaidų atlyginimas už patirtas atstovavimo išlaidas, o atsakovui iš ieškovės priteistinas 117,00 Eur išlaidų atlyginimas.

53. Pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apylinkės teismas patyrė 11,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Todėl jos turėtų būti priteisiamos iš abiejų šalių proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. valstybei iš atsakovo 8,53 Eur, o iš ieškovės 2,59 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai). Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovės priteisiama suma yra tik 2,59 Eur, kuri yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), iš ieškovės valstybei 2,59 Eur nepriteisiami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečių vaikų U. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina (ieškove) G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams U. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 230,00 Eur (du šimtus trisdešimt Eur 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2022 m. spalio 19 d.) iki vaikų U. ir D. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų U. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 835,00 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt penkis Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei G. L..

Priteisti iš ieškovės G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 117,00 Eur (vieno šimto septyniolikos Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. G..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 194,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt keturis Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5661).

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,53 Eur (aštuonis Eur 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Petras Mineikis