- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-30
- Bylos Nr.
- 2S-1296-1070/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-02329-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Suinteresuotas asmuo
- N. Š., R. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens N. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Jūratės Blažienės prašymą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys R. J. ir N. Š..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė Jūratė Blažienė padavė teismui pareiškimą, kuriuo prašė paskirti suinteresuotam asmeniui R. J. teismo nuožiūra baudą už sprendimo nevykdymą.
2. Pareiškimas buvo grindžiamas tuo, kad antstolė vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 30 d. išduotą vykdomąjį raštą, pagal kurį R. J. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) nustatytas 0,0077 ha ploto neterminuotas servitutas, suteikiantis suinteresuotam asmeniui N. Š. teisę naudotis Žemės sklypu, tvartu (toliau – ir Tvartas) bei nuo Tvarto stogo krašto 1 m pločio juosta, aptarnaujančia Tvartą, pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Žemės matavimų grupė“ 2024 m. rugpjūčio 2 d. Servitutų nustatymo planą Nr. 2, koordinačių sistemoje tarp taškų 4-3-5-6-7. Išieškotoja N. Š. informavo antstolę, kad R. J. neleidžia naudotis teismo nustatytu servitutu. 2025 m. rugpjūčio 12 d. ir 2025 m. rugsėjo 24 d. patvarkymais antstolė įpareigojo R. J. įvykdyti teismo sprendimą, tačiau skolininkas neįvykdė šių įpareigojimų. 2025 m. lapkričio 6 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nustatė, kad 1 m pločio servituto juostoje vis dar yra kliūčių: augančio medžio šakos ir kiti daiktai trukdo praėjimui prie Tvarto, todėl nėra galimybės naudotis teismo sprendimu nustatyta servituto zona, priėjimas prie Tvarto iš esmės neužtikrintas. R. J. pripažino, kad medžio šakos ir garažas vis dar trukdo naudotis servitutu, paaiškino, kad padarė priėjimą tiek, kiek įmanoma.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo N. Š. atsiliepime į antstolės pareiškimą prašė patenkinti pareiškimą. Suinteresuotas asmuo N. Š. nurodė, kad R. J. nevykdo teismo sprendimo, neleidžia naudotis jai servitutu, t. y. nepašalina medžio šakų, trukdančių naudotis servitutu, ir gadina Tvarto stogą, nepašalina suverstų daiktų, metalinio tinklo tvoros, nepatraukia kilnojamojo garažo, kurį R. J. pastatė bylos dėl servituto nustatymo nagrinėjimo metu. Tik po kreipimosi į antstolę R. J. pašalino skardą, trukdžiusią prieiti prie Tvarto, tačiau ją nuėmus paaiškėjo kitos kliūtys, kurių suinteresuotas asmuo nepašalina. Būtina paskirti baudą R. J. už teismo sprendimo nevykdymą, kadangi jis piktybiškai vengia vykdyti teismo sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. sausio 21 d. nutartimi atmetė antstolės J. Blažienės pareiškimą dėl baudos paskyrimo.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2025 m. liepos 30 d. išduotas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų vykdomasis raštas Nr. e2-99-759/2025 dėl kelio servitutų ir kitų servitutų nustatymo, gautas antstolės kontoroje 2025 m. rugpjūčio 8 d. 2025 m. rugpjūčio 11 d. antstolė priėmė patvarkymą vykdomąjį dokumentą vykdyti; 2025 m. rugpjūčio 12 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl įpareigojimo įvykdymo, kuriuo įpareigojo skolininką R. J. laikytis nustatytos tvarkos, t. y. „nustatyti atsakovui R. J. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) 0,0077 ha. ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį ieškovei N. Š. teisę naudotis žemės sklypu, teisę naudotis tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei aptarnauti tvartą, esantį žemės sklype kadastro numeris (duomenys neskelbtini), 1 m. pločio juostoje nuo tvarto stogo krašto, pagal UAB „Žemės matavimų grupė“ 2024-08-02 matininko V. J. parengtą Sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Servitutų nustatymo planą Nr. 2, koordinačių sistemoje tarp taškų 4-3-5-6-7“. Be to, antstolė išaiškino skolininkui, jog asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, taip pat už patvarkyme nurodyto įpareigojimo nevykdymą, teismas gali skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.
6. Teismas nustatė iš vykdomojoje byloje esančių nuotraukų, kad tarpas tarp pastatų užverstas, nepraeinamas, eglės šakos dengia pastato stogą, metalinis garažas stovi labai arti pastato tvarto. 2025 m. lapkričio 6 d. antstolė priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nurodė, jog skolininkas R. J. neįvykdė teismo sprendime nurodytų veiksmų: nėra pašalintos kliūtys, užtikrinančios servituto naudojimą. Nustatytoje 1 m pločio servituto juostoje vis dar yra kliūčių: augančio medžio šakos ir kiti daiktai trukdo priėjimui prie tvarto, todėl nėra galimybės naudotis teismo sprendimu nustatyta servituto zona; skarda nuimta, bet nėra 1 m atstumo nuo stogo krašto bei medžio šakos, kuri trukdo naudotis teismo nustatytu servitutu aptarnauti tvartą; nėra galimybės prieiti prie taškų 6-7; nėra praėjimo ir trukdo medis bei medžio šakos; tarp taškų 6-7 nei praėjimo, nei galimybės naudotis teismo patvirtintu servitutu nėra galimybės.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje Nr. e2-99-759/2025 reikalavimai dėl pastatyto garažo ir augančio medžio pašalinimo nebuvo pareikšti. Suinteresuoto asmens N. Š. atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad negali pasakyti, kada buvo pastatytas garažas, kada buvo aptverta teritorija. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog suinteresuotas asmuo R. J. po teismo sprendimo atliko veiksmus, kuriais būtų trukdęs naudotis servitutu.
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje Nr. e2-99-759/2025 2025 m. sausio 22 d. priimtu sprendimu skolininkas nėra įpareigotas pašalinti servitutu trukdančius naudotis daiktus (garažą ir medį), į tai, kad nėra išspręstas daiktų pašalinimo kompensacijos klausimas, netenkino pareiškėjos reikalavimo skirti skolininkui baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 593 straipsnio 5 dalimi, netenkino suinteresuoto asmens N. Š. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
9. Suinteresuotas asmuo N. Š. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. sausio 21 d. nutartį ir priimti naują nutartį – paskirti suinteresuotajam asmeniui R. J. baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
9.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra įrodyta, jog suinteresuotas asmuo trukdo naudotis servitutu. Apeliantės vertinimu, antstolė pareiškime aiškiai nurodė, kad R. J. nevykdo teismo sprendimo: nepašalina kliūčių (sukrautų daiktų, medžio šakų ir garažo), kurios objektyviai trukdo apeiti aplink Tvartą. Bylos nagrinėjimo metu buvo aptartos nuotraukos, o pats R. J. pripažino galintis patraukti sukrautus daiktus, tačiau teismas nepasisakė dėl šios aplinkybės. Apeliantės vertinimu, jau vien šios kliūties egzistavimas patvirtina, kad teismo sprendimas nėra vykdomas.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra teismo sprendimo nevykdymo. Suinteresuotas asmuo R. J. nevykdo teismo sprendimo ne aktyviais veiksmais, o neveikimu, t. y. nepašalindamas kliūčių ir nesudarydamas sąlygų naudotis servitutu. Suinteresuotas asmuo R. J. vengė vykdyti teismo sprendimą geruoju, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nesiėmė veiksmų sprendimui vykdyti, šią dieną nėra pašalintos net nesudėtingos kliūtys (nepašalinti sukrauti daiktai, nenuimta metalinė tvorelė).
Šalies argumentai
9.3. Apeliantė nereikalavo iš R. J. pašalinti eglę, prašė apgenėti šakas. Eglė auga R. J. priklausančiame sklype ir jos šakos gadina suinteresuotų asmenų bendrą turtą (Tvartą), todėl jų genėjimas yra jo pareiga, kurią jis turi vykdyti, nereikalaudamas kompensacijos iš apeliantės. Be to, garažas buvo pastatytas vykstant ginčui dėl servituto nustatymo, t. y. R. J. veikė žinodamas apie galbūt nustatytiną servitutą. Apeliantės vertinimu, kliūčių pašalinimas yra objektyviai įmanomas ir privalomas.
9.4. Skundžiama teismo nutartis paneigia 2025 m. sausio 22 d. teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-99-759/2025, ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1556-852/2025, bei leidžia nevykdyti įsiteisėjusių teismo sprendimų. Apeliantės vertinimu, kompensacijos klausimas nebuvo keliamas nagrinėjant bylą dėl servituto nustatymo ir negali būti naudojamas kaip pagrindas nevykdyti teismo sprendimo. 2025 m. gruodžio 16 d. teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-99-759/2025 dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo, nurodyta, kad garažas yra metalinis kilnojamasis daiktas, kurį pareiškėjas gali patraukti vykdydamas teismo sprendimą, kad pareiškėjas turi pareigą spręsti klausimą dėl eglės genėjimo ar pašalinimo. Skundžiama teismo nutartimi sudaroma situacija, kai jai įsiteisėjus, antstolė privalėtų užbaigti vykdomąją bylą dėl jos vykdymo negalimumo.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo R. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti skundą ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nėra įrodyta, jog suinteresuotas asmuo R. J. trukdo apeliantei naudotis servitutu. Antstolė nenurodė savo aktuose, kad naudotis servitutu trukdo garažas ar medis, bet tik abstrakčiai minėjo medžio šakas ir daiktus. Teismo posėdžio metu nebuvo pateikta patikimų įrodymų, kad N. Š. iš tikrųjų negali naudotis servitutu, nebuvo pagrįsta, kad 1 m atstumu nuo Tvarto yra tokių daiktų, kurie trukdytų apeiti jį. Apeliantė nenurodė duomenų, kad ji nori atlikti kažkokius darbus, susijusius su naudojimusi bendru Tvartu, kad servituto ribose esantis medis, garažas trukdo jai naudotis žemės plotu aplink Tvartą, kur nustatytas servitutas.
Šalies argumentai
10.2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad suinteresuotas asmuo privalo pašalinti garažą ar medį. Tokia pareiga teismo sprendimu R. J. nebuvo nustatyta. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad teismo sprendime nėra įpareigojimo pašalinti nei garažo, nei medžio, todėl negalima konstatuoti sprendimo nevykdymo dėl tokių veiksmų neatlikimo. Be to, servituto įgyvendinimas negali būti vykdomas dalimis. Apeliantės reikalavimas pašalinti tik medžio šakas neatitinka teismo sprendimo turinio. Siekiant įgyvendinti teismo sprendimą, būtina spręsti visą kompleksą klausimų, tarp jų medžio pašalinimo ir garažo perkėlimo klausimus, o ne tik atskirų elementų pašalinimą, kaip nepagrįstai reikalauja apeliantė. Be to, metalinis garažas, priešingai nei tvirtina N. Š., buvo pastatytas 2023 m., R. J. nedalyvaujant civilinėje byloje. Servituto nustatymo planas neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes buvo paruoštas, vadovaujantis duomenimis, kuriuose nepažymėtas ten buvęs pastatas, ir tai N. Š. žinojo.
10.3. Apeliantė nepagrįstai neigia kompensacijos reikšmę ir klaidingai teigia, kad teismo nutartis paneigia ankstesnius teismo sprendimus. Teismo sprendimas nėra vykdytinas dalimis, todėl norint jį įgyvendinti reikia pašalinti jo ribose esantį medį (ne tik šakas), perstatyti garažą, o tokių veiksmų atlikimas susijęs su žymiomis piniginėmis išlaidomis. Nesutikdama su R. J. reikalavimu atlyginti nuostolius apeliantė iš esmės neigia servituto atlygintinumo principą siekdama įgyvendinti savo teises ignoruodama R. J. įstatymais garantuotas teises. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nėra išspręstas esminis nuostolių, susijusių su servituto įgyvendinimu, atlyginimo klausimas. Servituto įgyvendinimas šiuo atveju reikalautų didelių išlaidų, todėl negali būti vykdomas ignoruojant R. J. kaip savininko teises. Skundžiama teismo nutartis nepaneigia ankstesnių sprendimų, bet užtikrina, kad jie būtų vykdomi teisėtai ir nepažeidžiant įstatymų.
11. Pareiškėja antstolė J. Blažienė nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai).
14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti antstolės prašymą dėl baudos suinteresuotam asmeniui paskyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių bylos aplinkybių
15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-99-759/2025, be kita ko, nustatytas neterminuotas servitutas atsakovui R. J. priklausančiame 0,0077 ha ploto Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), suteikiantys ieškovei N. Š. teisę naudotis šiuo Žemės sklypu, jame esančiu tvartu bei šį tvartą aptarnauti skirta 1 m pločio juosta nuo tvarto stogo krašto pagal UAB „Žemės matavimų grupė“ 2024 m. rugpjūčio 2 d. parengtą servituto planą (koordinačių sistemoje tarp taškų 4-3-5-6-7). Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1556-852/2025, šis sprendimas paliktas nepakeistas. Suinteresuotam asmeniui R. J. pateikus Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl jo priimto sprendimo išaiškinimo, 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi teismas atsisakė išaiškinti pareiškėjui sprendimą.
16. 2025 m. liepos 22 d. ieškovė N. Š. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (dalyje dėl 0,0077 ha ploto servituto nustatymo), o 2025 m. liepos 30 d. jai buvo išduotas vykdomasis raštas dėl nurodytos sprendimo dalies vykdymo.
17. Vykdomosios bylos Nr. 0086/25/01545 duomenimis nustatyta, kad ieškovė pateikė vykdomąjį raštą vykdyti antstolei J. Blažienei, nurodydama, jog servitutas yra įregistruotas ir galiojantis, tačiau atsakovas nevykdo teismo sprendimo ir neleidžia naudotis šiuo servitutu, nes priėjimas prie tvarto yra užtvertas (uždėta skarda), nėra galimybės nei praeiti, nei aptarnauti tvarto.
18. 2025 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymu antstolė priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, o 2025 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymu įpareigojo skolininką R. J. laikytis teismo sprendimu nustatytos tvarkos ir pateikti paaiškinimą dėl sprendimo nevykdymo. 2025 m. rugsėjo 3 d. skolininkas R. J. antstolei siųstu elektroniniu laišku paaiškino, kad įvykdė teismo sprendimą tiek, kiek įmanoma, nurodė, kad praėjimas iki Tvarto yra paliktas pagal galimybes, tačiau teismo sprendimo įgyvendinimas pagal planą yra sudėtingas ir praktiškai neįmanomas.
19. 2025 m. rugsėjo 15 d. išieškotoja N. Š. pakartotinai kreipėsi į antstolę, pateikdama nuotraukas bei nurodydama, kad R. J. ir toliau nevykdo sprendimo: nors dalis kliūčių pašalinta (nuimta skarda), išliko kitos kliūtys (medžio šakos, daiktai), nėra užtikrintas 1 m atstumas nuo Tvarto, nėra galimybės prieiti prie dalies servituto ribų; taip pat galbūt kliudo ir kilnojamasis garažas.
20. 2025 m. rugsėjo 24 d. patvarkymu antstolė pakartotinai įpareigojo suinteresuotą asmenį R. J. laikytis teismo sprendimu nustatytos tvarkos, nurodydama išieškotojos išdėstytas aplinkybes, įspėjo apie galimą baudos skyrimą už įpareigojimų neįvykdymą. Suinteresuotas asmuo R. J. pakartotinai nurodė antstolei, kad pašalino dalį kliūčių, o kitų kliūčių pašalinimas, jo vertinimu, susijęs su papildomomis išlaidomis ar ginču dėl servituto teisėtumo.
21. 2025 m. lapkričio 6 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (toliau – ir Sprendimų nevykdymo aktą), kuriame nurodė, kad skolininkas R. J. neįvykdė teismo sprendime nurodytų veiksmų, t. y. nėra pašalintos kliūtys, užtikrinančios servituto naudojimą; nustatytoje 1 m pločio servituto juostoje vis dar yra kliūčių: augančio medžio šakos ir kiti daiktai trukdo priėjimui prie tvarto, todėl nėra galimybės naudotis teismo sprendimu nustatyta servituto zona. Sprendimų nevykdymo akte nurodyta ir tai, kad skarda buvo nuimta, bet nėra 1 m atstumo nuo stogo krašto bei medžio šakų, kurios trukdo naudotis teismo nustatytu servitutu ir aptarnauti Tvartą; prieiti prie taškų 6-7 nėra galimybės; praėjimo nėra ir trukdo medis bei medžio šakos; tarp taškų 6-7 nėra nei praėjimo, nei galimybės naudotis teismo patvirtintu servitutu. Savo išvadas antstolė pagrindė nuotraukomis. Kartu su Sprendimų nevykdymo aktu antstolė pateikė teismui pareiškimą dėl baudos R. J. paskyrimo už teismo sprendimo nevykdymą.
22. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti teismo sprendimo neįvykdymą ir taikyti suinteresuotam asmeniui R. J. CPK 771 straipsnyje nustatytas pasekmes, teigdama, jog atsakovas iš esmės trukdo naudotis servitutu, todėl sprendimas nėra vykdomas.
23. Įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje turi būti įvertinta, ar teismo sprendimas, kuriuo nustatytas servitutas, sukuria atsakovui vykdytiną pareigą, kurios nevykdymas sudarytų pagrindą taikyti CPK 771 straipsnyje nustatytas pasekmes.
Dėl teismo sprendimo, kuriuo nustatytas servitutas, (ne)vykdytinumo
24. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad privalomąjį sprendimo vykdymą reikia skirti nuo priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas atliekamas CPK nustatyta priverstinio vykdymo tvarka ir vadovaujantis joje nustatytais dokumentais. Pagal CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomasis dokumentas yra teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Jis išduodamas vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata suprantama taip, kad tai turi būti priverstine tvarka vykdytinas teismo sprendimas. Tai nėra bet kuris teismo sprendimas, kuris pagal CPK 18 straipsnį privalomas vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-378/2016, 9 punktas; 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 23 punktas).
26. Tai ar teismo sprendimas priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendime taikytą teisės gynimo būdą; pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo, dėl modifikavimo ir dėl priteisimo. Vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti dažniausiai sukelia teisinių padarinių patys savaime be jokios specialios jų vykdymo procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011).
27. Tam, kad pagal vykdytiną dokumentą (teismo sprendimą) būtų išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas, sprendimas turi būti dėl priteisimo. Egzistuoja sprendimai pripažinti, nutraukti, pakeisti ar nustatyti teisinius santykius, kuriems nereikia taikyti priverstinių vykdymo priemonių, nes teisinį poveikį daro pats sprendimas. Tuo tarpu sprendimų priteisti teisinis poveikis pasiekiamas tik tada, kai atsakovas atlieka veiksmus, kuriuos atlikti jis įpareigotas sprendimu, o tuo atveju, kai atsakovas neatlieka įpareigojimų, jam gali būti taikoma valstybės prievarta, t. y. sprendimas gali būti vykdomas taikant priverstinio vykdymo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009).
28. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo sprendimu nustatomo servituto kaip daiktinės teisės esmė – sudarymas galimybės normaliomis sąnaudomis naudoti nekilnojamąjį daiktą (viešpataujantįjį), kartu suvaržant kito nekilnojamojo daikto (tarnaujančiojo) savininko teises naudoti šį daiktą (jo dalį; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-403/2024, 43 punktas).
29. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.
30. Kaip matyti iš pateikto teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo praktikos, ne kiekvienas teismo sprendimas, kuris pagal CPK 18 straipsnį yra privalomas, yra priverstinai vykdytinas. Sprendimo priverstinis vykdytinumas siejamas su tuo, ar juo atsakovui nustatoma konkreti pareiga atlikti ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų. Teismo sprendimai, kuriais nustatomi ar pakeičiami teisiniai santykiai, paprastai sukelia teisinius padarinius savaime ir nereikalauja priverstinio vykdymo.
31. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu buvo nustatytas servitutas, t. y. daiktinė teisė į svetimą daiktą, kurios esmė – teisė naudotis kitam asmeniui priklausančiu nekilnojamuoju daiktu tam tikra apimtimi, kartu suvaržant to daikto savininko teises. Tokiu sprendimu sukuriama servituto turėtojo teisė naudotis svetimu daiktu ir įregistruoti šią teisę viešame registre. Šiuo atveju svarbu tai, kad teismo sprendimu, kuriuo nustatomas servitutas, savaime nėra nustatomi konkretūs priverstinai vykdytini įpareigojimai tarnaujančiojo daikto savininkui atlikti ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, jeigu tokie priverstinai vykdytini įpareigojimai nėra aiškiai suformuluoti sprendimo rezoliucinėje dalyje. Tokie įpareigojimai negali būti preziumuojami ar išvedami vien iš servituto esmės.
32. Atsižvelgiant į tai, sprendimas dėl servituto nustatymo pagal savo pobūdį nėra sprendimas dėl priteisimo (įpareigojimo atlikti veiksmus), o yra sprendimas, kuriuo nustatomi teisiniai santykiai. Todėl, vadovaujantis kasacinio teismo praktika (žr. šios nutarties 25-28 punktus), toks sprendimas laikytinas privalomu, bet ne priverstinai vykdytinu dokumentu, jeigu jame nenustatyta konkreti vykdytina pareiga (atlikti ar nutraukti konkrečius veiksmus).
33. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju 2025 m. sausio 22 d. teismo sprendimas nesukūrė atsakovui konkrečios vykdytinos pareigos, kurios nevykdymas galėtų būti kvalifikuojamas kaip sprendimo nevykdymas vykdymo proceso prasme. Toks sprendimas savaime yra privalomas, tačiau nėra priverstinai vykdytinas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovei be pagrindo buvo išduotas vykdomasis raštas, nesant teismo sprendimo dėl priteisimo ar atsakovo įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl 2025 m. sausio 22 d. sprendimo nustatyti servitutą, savaime nesudaro pagrindo taikyti atsakovui CPK 771 straipsnyje nustatytas pasekmes. Šiuo atveju sprendžiant antstolės paduoto pareiškimo pagrįstumo klausimą, turėjo būti vertinama tai, ar 2025 m. sausio 22 d. teismo sprendimu buvo nustatyta suinteresuoto asmens R. J. vykdytina pareiga, jeigu taip – ar ji buvo įvykdyta.
34. Apeliantės argumentai, kad sprendimas nevykdomas, nes atsakovas trukdo naudotis servitutu, nepašalindamas kliūčių, nepaneigia pirmiau nurodytų išvadų. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju teismo sprendimu atsakovas nebuvo įpareigotas pašalinti konkrečias kliūtis (garažą, medį, daiktus) ar atlikti kitus konkrečius veiksmus. Neveikimas gali būti laikomas sprendimo nevykdymu tik tuo atveju, kai yra aiški pareiga veikti ar susilaikyti nuo veiksmų. Nagrinėjamu atveju tokia pareiga teismo sprendime nenustatyta, todėl negali būti konstatuojamas ir jos nevykdymas. Nustačius, kad privalomu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra nustatomas konkretus įpareigojimas atsakovui, negali būti taikomas CPK 771 straipsnis, kuris reguliuoja teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo nevykdymo pasekmes. Pripažinus, kad CPK 771 straipsnio nuostatos nėra taikomos, apeliantės prašymas dėl baudos pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį skyrimo taip pat negali būti tenkinamas (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1942-611/2014).
35. Aplinkybė, kad antstolės patvarkymuose atsakovui buvo nurodyta „laikytis nustatytos tvarkos“ ir pakartota teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje nenustatyta įpareigojimų atsakovui, nesukuria naujos Žemės sklypo savininko vykdytinos pareigos ir negali išplėsti teismo sprendimo turinio. Todėl šių patvarkymų pagrindu negali būti konstatuojamas teismo sprendimo nevykdymas. Asmuo, kurio naudai yra nustatytas servitutas, manydamas, kad tarnaujančio žemės sklypo savininkas trukdo naudotis servitutu, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tokių veiksmų neteisėtumo ar kliūčių naudotis servitutu pašalinimo. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, jog skundžiama teismo nutartis paneigia priimto teismo sprendimo privalomumą.
36. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad nors teismo sprendimas, kuriuo nustatytas servitutas, yra privalomas CPK 18 straipsnio prasme, jis savaime nesukuria atsakovui konkrečios priverstine tvarka vykdytinos pareigos. Todėl nėra pagrindo konstatuoti teismo sprendimo dėl servituto nustatymo nevykdymo, kai tuo pačiu sprendimu nėra nustatomi konkretūs įpareigojimai tarnaujančio žemės sklypo savininkui, ir taikyti CPK 771 straipsnyje nustatytas pasekmes. Nors pirmosios instancijos teismas grindė dalį savo išvadų argumentais, kurie nelaikytini teisiškai reikšmingais (pvz., dėl kompensacijos klausimo neišsprendimo), tai nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, nes teismo išvada dėl pagrindo skirti baudą suinteresuotam asmeniui R. J. nebuvimo iš esmės yra teisinga. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens N. Š. atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. sausio 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atmesti suinteresuoto asmens N. Š. atskirąjį skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. sausio 21 d. nutartį.