Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Kaune, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. P. 2017-06-17, apie 14:40 val. Kaune, Žemaičių g., vairuodamas automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas kryptimi nuo Vaisių g. link P. Višinskio g., sankryžoje su Savanorių pr. pažeidė Kelių eismo taisyklių 27, 158 punktų reikalavimus, tuo, kad sukdamas į kairę šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje link Astronominės g., nedavė kelio ir partrenkė pėsčiąją A. V., gim. 1951 m., kertančią iš kairės pusės į dešinę, važiuojamosios dalies, į kurią jis suko eismo juostą, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai A. V. padarė sužalojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, įvertinus tiek visą byloje surinktą kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo elgesį, jis dirba, gauna pajamas, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą (BK 47 str. 3 d. 5 p., nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK redakcija), MGL dydį atitinkanti suma imtina nusikalstamos veikos padarymo metu (37,66 Eur) (BK 3 str. 1 d., 3 d.), jos dydį nustatant mažesnį už galimos skirti šios bausmės rūšies vidurkį.

Kadangi šioje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Ž. P., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė KET, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio pasekmės itin skaudžios – jo metu buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015). Kita vertus, uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl KET pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET.

Įvertinęs šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad, vadovaujantis BK 67 straipsniu, 68 straipsniu, Ž. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones. Šiuo atveju lyginamuoju aspektu atsižvelgtina ir į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ir ANK) 423 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinę atsakomybę tam, kas, pažeisdamas kelių eismo taisykles sukėlė nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą. Tokiu atveju, vadovaujantis minėto straipsnio 4 dalimi, asmenims už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki dvejų metų. Šiame kontekste vertinama ir tai, kad ANK net už mažiau pavojingas veikas numatyta galimybė taikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, spręstina, kad kiek mažesnės nei vidutinė trukmės baudžiamojo poveikio priemonė bus adekvati padarytai nusikalstamai veikai, šioje byloje nustatytoms aplin­ky­bėms ir kaltinamojo asmenybei, todėl užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Nukentėjusysis R. V. teisiamojo posėdžio metu palaikė savo reikalavimą priteisti 6000 Eur neturtinės žalos. Nurodė, kad neturtinę žalą sudaro jo patirti sunkūs dvasiniai išgyvenimai dėl autoįvykio metu jo sutuoktinei A. V. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo. Nuolat matydamas jos kančias, rūpindamasis ir slaugydamas ją patyrė didžiulį sielvartą, dvasines kančias, ilgalaikius pergyvenimus, emocinę depresiją, pasireiškusią nerimastingumu bei nesugebėjimu džiaugtis, pašlijusia gyvenimo kokybe, kadangi jį su sutuoktine, 30 metų gyvenant santuokoje, siejo pastovaus pobūdžio emocinis ir dvasinis artumas, jų tarpusavio santykiai buvo nuoširdūs, artimi bei draugiškai pagarbūs. Savo neigiamus išgyvenimus R. V. įvertino 6000 Eur suma ir tokią sumą, kaip neturtinės žalos atlyginimą, prašė jam priteisti iš už žalos atsiradimą atsakingų asmenų – kaltinamojo ir civilinio atsakovo.

Civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovas D. B. prašė civilinį ieškinį atmesti. Nurodė, kad neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, todėl atlyginama tik pačiam nukentėjusiajam. Teismų praktikoje numatyta, kad neturtinė žala susijusi tik su tiesiogiai nukentėjusiu asmeniu ir neturtinė žala neatsiejama nuo paties asmens. Draudimo įstatymai numato, kada nukentėjusio asmens artimieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, t. y. tik tada, jei eismo įvykio metu atimama jų artimojo gyvybė. Privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad žala atsiradusi dėl gyvybės atėmimo yra su laidojimu susijusios išlaidos bei išlaidos žalos atlyginimo dėl maitintojo netekimo. Tokią teisę turi asmenys, turėję išlaikymą iš to asmens, taip pat nepilnamečiai vaikai, nedarbingi tėvai ir kt. Šioje baudžiamojoje byloje iš specialisto išvados matyti, kad nepakanka duomenų teigti, kad A. V. mirtis įvyko dėl eismo įvykio padarinių. Kaltinimas irgi pareikštas tik dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl draudimo bendrovė neturi pareigos atlyginti nusikaltimu padarytos neturtinės žalos nukentėjusiosios sutuoktiniui.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalį įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Civilinio ieškovo atstovo teisiamojo posėdžio metu nurodyti teismų praktikos pavydžiai, nesudaro pagrindo analogiškos praktikos taikyti šioje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-134/2010 pasisakyta dėl neturtinės žalos vaikams ir sutuoktiniui priteisimo nukentėjusiojo žūties įvykio metu atveju. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr. 2-127/2007 pasisakoma apie procesinį teisių perėmimą, tačiau šioje byloje nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu patikslino, kad neturtinę žalą prašo priteisti ne kaip procesinių teisių perėmėjas, o kaip šią žalą patyręs asmuo. Kauno apygardos teismo nutartyje 1A-365-530/2015, kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas, vis dėl to nurodyta, kad sistemiškai aiškinant CK 6.284 straipsnio 1 dalį (išvardinti tik tie teisę į neturtinės žalos atlyginimą turintys subjektai, kurie su nukentėjusiuoju (maitintoju) iki jo mirties buvo susieti išlaikymo ryšiais) teismų praktikoje pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nukentėjusysis bendrai gyveno, neįregistravęs santuokos (partnerystė), neatsižvelgiant į jų darbingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-151/2006, 2K-853/2007, 3K-3-351/2007 ir kt.), tačiau sprendžiant neturtinės žalos priteisimo ir jos dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgiama į šių asmenų santykius su nukentėjusiuoju iki jo mirties.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2012 m. spalio 16 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-390/2012) yra išaiškinęs, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas ir nors teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos, ir teisė tretiesiems asmenims gauti neturtinės žalos atlyginimą įstatymo ribojama, tačiau teismų praktikoje šie ribojimai netraktuojami kaip absoliutūs; pavyzdžiui, pripažįstama, kad artimieji teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi neatsižvelgiant į jų darbingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-853/2007, 3K-3-86/2005, 3K-3-351/2007 ir kt.), nors, formaliai žiūrint, pagal CK6.284 straipsnio 1 dalį tokia teisė suteikta tik asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą; nėra absoliuti ir nuostata, kad artimieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju; kai kuriose išimtinėse situacijose toks ribojimas gali būti traktuojamas kaip prieštaraujantis konstituciniam padarytos žalos atlyginimo principui; antai kasacinėje nutartyje Nr. 3K-7-255/2005 konstatuota, kad priteisus neturtinės žalos atlyginimą tėvams, kurių naujagimiai buvo sužaloti ligoninėje, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo reikalavimai nebuvo pažeisti. Tai pat teismas pabrėžė, kad teismas, atmetęs nukentėjusiųjų ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepagrįstai vadovavosi tik formaliu kriterijumi, pagal kurį viena iš būtinų sąlygų trečiųjų asmenų teisei į neturtinės žalos atlyginimą atsirasti yra fizinio asmens gyvybės atėmimas (CK 6.284 straipsnio 1 dalis), kuris šiuo atveju neturėjo tiesioginio priežastinio ryšio su kaltojo asmens neteisėtais veiksmais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiškos praktikos nuosekliai laikosi ir 2016 m. sausio 5 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-61/2016), kurioje yra išaiškinęs, jog nors neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, tačiau kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie tokia žalą patyrė.

Šioje byloje nustatyta, kad eismo įvykio, dėl kurio sukėlimo atsakingu yra pripažintas Ž. P., metu buvo sunkai sužalota nukentėjusioji A. V.. Nors R. V. ir nenukentėjo per eismo įvykį, tačiau neturtinė žala sutuoktiniui dėl sunkaus sutuoktinės sužalojimo buvo tikrai padaryta. Sunkiai sužalotą nukentėjusiąją A. V. slaugė ir prižiūrėjo jos sutuoktinis, kuris neabejotinai išgyveno dėl sutuoktinės patirto skausmo, dėl jos tolesnio gyvenimo kokybės. Nukentėjusysis nurodė, kad kartu su A. V. santuokoje gyveno 30 metų, juos siejo pastovaus pobūdžio emocinis ir dvasinis artumas, jų santykiai buvo nuoširdūs, artimi. Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, kad R. V. dėl įvykusio eismo įvykio bei sutuoktinei patyrus sunkius sužalojimus patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, nerimą ir išgyvenimus dėl sutuoktinės sveikatos, dėl sužalojimų pasekmių. Todėl jis pagrįstai buvo pripažintas nukentėjusiuoju.

Sprendžiant dėl patirtos neturtinės žalos dydžio įvertintina ir tai, kad nukentėjusiajai A. V. eismo įvykio metu buvo padaryti daugybiniai kaulų lūžiai, ji mėnesį laiko buvo gydoma stacionare, taikomas gulimas režimas ant nugaros varlytės pozoje, ji negalėjo savarankiškai judėti, vaikščioti, apsitarnauti (b. l. 37-41), akivaizdu, kad ji patyrė ir dvasinį sukrėtimą bei jautė didelį fizinį skausmą, nepatogumus, nelaimingas eismo įvykis neigiamai paveikė ne tik jos socialinį, tačiau ir asmeninį gyvenimą, dėl ko ir nukentėjusysis R. V. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, baimę dėl sutuoktinės sveikatos būklės ir pasekmes jis jaučia iki šiol. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji buvo sužalota pėsčiųjų perėjoje, Ž. P. nusikalstamą veiką padarė neatsargiais veiksmais, taip pat atsižvelgia į pro­tin­gumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus ir į teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį tokio pobūdžio baudžiamosios bylose, kur nukentėjusiesiems, tiesiogiai eismo įvykio metu patyrusiems sunkų svei­ka­tos sutrikdymą, priteista nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52/2016 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo R. V. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, jo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma mažintina iki 1500 Eurų.

Nors civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovas nurodė, kad draudimo bendrovei įstatymas nenumato pareigos atlyginti neturtinę žalą netiesiogiai eismo įvykio metu nukentėjusiajam asmeniui, tačiau teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais sprendžia, kad draudimo bendrovė yra tinkamas civilinis atsakovas šioje byloje, ir būtent iš draudimo bendrovės priteistina nustatyta neturtinė žala nukentėjusiajam, kadangi žalos dydis neviršija draudimo bendrovės įsipareigojimų ribos. Tokiai praktikai pritaria ir kasacinis teismas aukščiau nurodytoje byloje Nr. 2K-390/2012.

Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis taip pat prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki nuosprendžio visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompen­suo­ja­mos palūkanos. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsis­ko­li­ni­mo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, proce­si­nių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieš­ko­mos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo spren­dimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prie­vo­lę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas pri­teisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kre­ditorius dėl to kreipėsi į teismą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, civilinio ieškinio reikalavimas priteisti iš civilinio atsakovo procesines palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas. Pro­cesinių pa­lū­kanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015). Deliktinės atsakomybės atveju tarp šalių nėra kre­ditoriaus ir sko­lininko santykių, nes turtinės ir neturtinės žalos dydis nustatomas bylos pro­ce­so metu ir fik­suojamas teis­mo proceso baigiamajame akte išnagrinėjus bylą, todėl iš civilinio atsakovo 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos priteistinos nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovui, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Nukentėjusysis R. V. patyrė 300 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, kurias sudaro atstovavimas surašant ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo (b. l. 100, 101). Kaltinamojo turtinė padėtis pripažįstama aplinkybe, į kurią atsižvelgiama sprendžiant dėl proceso išlaidų dydžio. Kaltinamasis dirba. Įvertinus šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad patirtos nukentėjusiojo bylinėjimosi išlaidos nėra per didelės, jų mažinti nėra pagrindo, todėl nukentėjusiajam R. V. iš kaltinamojo priteistinos 300 Eur atstovavimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam bausmę – 60 MGL dydžio (2259,60 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 MGL dydžio (1506,40 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti Ž. P. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Nustatytu laiku nesumokėta įmoka bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti Ž. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui.

Ž. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo (į. k. 302912288, buveinė Geležinio vilko g. 6A, Vilnius) 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo R. V. naudai.

Priteisti iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo (į. k. 302912288, buveinė Geležinio vilko g. 6A, Vilnius) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą atlyginti 1500 Eur neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš Ž. P. 300 Eur (tris šimtus eurų) turėtų išlaidų advokato atstovavimui apmokėti R. V. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.