Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nuteistojo gynėjui advokatui Ž. K., nukentėjusiajam V. S., jo atstovei advokatei Laurai Daumantaitei,

viešame teisiamajame posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojio V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. dėl nusikalstamos veikos, nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d. padarymo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (LR BK 40 str.), baudžiamąją bylą nutraukiant.

R. K. perduotas laiduotojo S. K. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Nukentėjusiojo V. S. civilinis ieškinys dėl 79368 Lt neturtinės žalos su 5 proc. metinių palūkanų atlyginimo, pareikštas solidariai kaltinamajam R. K., UAB „Kauno autobusai“, BTA Insurance Company SE, E. I. SE – atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad 2013-11-14 17.51 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas 16-ojo maršruto autobusą „(duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 166 pradėdamas važiuoti iš visuomeninio transporto stotelės „Parduotuvė“, nuo (duomenys neskelbtini)pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimus, tuo kad prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nugriuvus ant važiuojamosios kelio dalies, iš autobuso išlipusiai keleivei J. K., pervažiavo ir sužalojo kojas, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. K. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Civilinis atsakovas UAB „Kauno autobusai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nesutinka, jie yra nepagrįsti, todėl turėtų būti atmesti. Pati nukentėjusioji J. K. civilinio ieškinio nebuvo pareiškusi ir byloje nėra pateikta kitų įrodymų, išskyrus apelianto tvirtinimą, kad nukentėjusioji jai padarytą žalą būtų vertinusi būtent 50 000 Lt suma. Mirus nukentėjusiajai, civilinį ieškinį dėl 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (vėliau ieškinys buvo patikslintas ir sumažintas iki 29 368 Lt, atsižvelgus į draudimo bendrovių išmokėtas sumas) teismui pareiškė apeliantas. Pabrėžtina, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra neatskiriamai susijusi su asmeniu, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo kaltininko veiksmų, nes tik tiesiogiai nukentėjęs asmuo savo subjektyviais išgyvenimais gali nulemti tos žalos buvimo faktą ir dydį, savo valią išreikšdamas konkrečia pinigų suma. Pirmos instancijos teismo posėdžių metu buvo išnagrinėtos ir įvertintos visos bylos aplinkybės, nurodytos LR CK 6.250 str. 2 d. ir reikšmingos nustatant neturtinės žalos dydį, todėl teismas teisėtai padarė išvadą „kad draudikas pagrįstai įvertino nukentėjusiajai J. K. nusikaltimu padarytą žalą ir ją (pervesdamas paveldėtojui V. S.), atlygino pakankamo dydžio“. Apeliantas prašo teismo priteisti 50 000 Lt jam asmeniškai padarytos neturtinės žalos dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota motinos sveikata, motyvuodamas tuo, kad matė mamos fizines ir dvasines kančias ir visa tai jam kėlė neigiamus išgyvenimus ir emocinį skausmą. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai J. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau, jos mirties priežastis yra išeminė širdies liga, o ne sužalojimai gauti 2013 m. lapkričio 14 d. įvykio metu. LR CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Be to, nukentėjusiosios sūnus nėra tas giminystės ryšiais siejamas su nukentėjusiuoju asmuo, dėl kurio rekomenduota šalims - Europos Tarybos narėms - savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą t.y. nukentėjusiojo tėvas, motina ar sutuoktinis. Net ir šiems asmenims keliamas reikalavimas, jog patirtos dvasinės kančios turėtų būti išskirtinio pobūdžio, o kiti asmenys neturėtų teisės į šią kompensacijos rūšį. Vien tik dvasiniai išgyvenimai nelaikomi išskirtinio pobūdžio kančiomis. Netgi sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą gyvybės atėmimo bylose pagrindinis kriterijus yra žuvusiojo ir nukentėjusiojo asmens tarpusavio ryšys. Galima pagrįstai teigti, kad artimiausias ryšys yra tarp kartu gyvenančių žmonių - tėvų ir nepilnamečių vaikų, taip pat tarp sutuoktinių. Taip pat teigtina, kad tarp asmeninis ryšys yra silpnesnis, kai apeliantas ir nukentėjusioji negyveno kartu ir nevedė bendro ūkio, nukentėjusioji nebuvo apeliantui pats artimiausias žmogus, nes apeliantas turi kitų artimiausių žmonių, turi savo šeimą. Tiesiog geri, glaudūs motinos ir sūnaus santykiai nepakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti. Esant tokiom aplinkybėm, manytina, kad apelianto prašymas dėl 50 000 Lt neturtinės žalos priteisimo jam asmeniškai yra nepagrįstas ir atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Apelianto V. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nukentėjusiojo V. S. ir jo atstovės advokatės Lauros Daumantaitės, prašiusių apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, prokuroro, prašiusio apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjo advokato Ž. K., prašiusio apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Apeliaciniame skunde neginčijamas R. K. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl J. K. priteistinos neturtinės žalos dydžio

Apeliaciniame skunde V. S. nurodo, kad draudimo bendrovės J. K. išmokėjo per mažas išmokas neturtinei žalai atlyginti. J. K. jo teigimu, manė jog ji dėl sveikatos suluošinimo ir dėl išgyventų fizinių ir dvasinių kančių patyrė 50000 Lt neturtinę žalą, o draudimo bendrovės neturtinei žalai atlyginti išmokėjo bendrą 20632 Lt sumą.

Pirmos instancijos teismas atmesdamas V. S. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo konstatavo jog draudikas pagrįstai įvertino nukentėjusiajai J. K. nusikaltimu padarytą žalą ir ją atlygino pakankamo dydžio, tai yra sumokėjo 20 632 Lt neturtinei ir 298,24 Lt turtinei žalai atlyginti. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad įvertinus civilinį ieškinį, jį pagrindžiančius argumentus, draudimo bendrovių išmokėtų sumų dydį ir jų pagrįstumą, nukentėjusiojo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kaltinamojo padaryto nusikaltimo sunkumo bei pavojingumo visuomenei laipsnį, taip pat ir kaltinamojo turtinę padėtį, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajam draudimo atlyginta žala yra pakankama. Aukštesnysis teismas iš esmės tokiems argumentams pritaria.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis, kuris pasireiškia kaip. fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir neišvengiamai vertina ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs pavojingų gyvybei sunkių kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto nepašalinamos jų pasekmės, tai be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai, kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti atlikus operacijas ar taikant kitus gydymo metodus.

Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Kaip nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialaus toks moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Dėl to, kaip jau minėta, įstatymas nustato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas. Teisėjų kolegija pažymi, jog tik paminėtų aplinkybių visumos įvertinimas leidžia įgyvendinti įstatymo reikalavimą, kad žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiojo asmens interesų pusiausvyros.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. K. buvo konstatuota abiejų blauzdų ir kairės pėdos plėštinės žaizdos su abiejų blauzdų odos atsisluoksniavimu, dešinio kelio vidinio šalutinio raiščio plyšimas, kairio blauzdikaulio, šeivikaulio bei padikaulių atviri skeveldriniai lūžiai su kairės blauzdos raumenų sutraiškymu ir kairės blauzdos daline amputacija. Sužalojimus lydėjo ūmus išorinis nukraujavimas. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (T. 1, b.l. 44-45). Po eismo įvykio nukentėjusioji buvo gydyta stacionare (T. 1, b. l. 44). Kauno Panemunės senelių namų 2014-05-30 pažyma Nr.22 patvirtina, jog J. K. Pagyvenusių žmonių dienos centrą nuolat lankė nuo 2010-09-02 iki 2014-01-15. 2014-01-15 J. K. mirė, mirties priežastis- I 25.0( b.l. 54, t.1 lėtinė širdies liga). Ji buvo savarankiška, bendraujanti. Aktyviai dalyvavo įvairiose užsiėmimuose ir renginiuose Dienos centre ir Kauno Panemunės senelių namuose. Čia ji atvykdavo keleiviniu autobusu (T.1, b.l. 133) . Civilinis ieškinys byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo pareikštas 2014-06-20, tai yra po nukentėjusiosios J. K. mirties ( t.1.b.l. 119-127).

Kolegija pažymi, kad nors teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra neatskiriamai susijusi su asmeniu, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo kaltininko nusikalstamų veiksmų, nes tik šis asmuo savo subjektyviais išgyvenimais gali nulemti tos žalos buvimo faktą ir dydį, tačiau teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra susijusi su turtinėmis teisėmis, nes ji tik nukentėjusio asmens valia išreiškiama konkrečia pinigine suma (LR CK 1.115 str. 2 d.). Teisė į neturtinės žalos atlyginimą, neišreikšta konkrečia pinigų suma, negali priklausyti paveldimo turto masei, nes nėra civilinės apyvartos objektu. Tik reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, išreikštas konkrečia pinigų suma, gali būti paveldimas, nes tai neprieštarauja šios teisės prigimčiai (CK 1.114 str. 2 d.). Iš to seka, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tas asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo kaltininko veiksmų ir jeigu jis pareiškęs valią ( ieškinį) į neturtinės žalos atlyginimą, nurodęs reikalavimo dydį proceso eigoje miršta, ta turtinė teisė gali būti paveldima. Tačiau šiuo atveju J. K. nebuvo išreiškusi valios į neturtinės žalos atlyginimo dydį ( tokia teisė buvo išaiškinta 2013-11-18 ( t.1.b.l. 49)) iki mirties. Todėl apelianto ieškinys pirmos instancijos teisme buvo atmestas pagrįstai. Kadangi nukentėjusioji J. K. nebuvo išreiškusi valios dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teigti jog draudiko išmokėta suma yra per maža ir turėtų būti priteista ženkliai didesnė, nėra teisinio pagrindo. Draudikas būdamas saistomas sutartinių įsipareigojimų su draudėju, vykdydamas susitarimus išmoka tokią sumą nukentėjusiam asmeniui patirtos žalos, kiek jį saisto susitarimai ir įstatymas.

Pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą, vienintelis tinkamas šios žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti ją pinigais, kuris toli gražu nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimų, skausmo, kančios kaina. Neturtinės žalos dydis, kaip jau minėta, nustatomas įvertinus asmens patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kitas aplinkybes taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principų reikalavimus.

Neturtinę žalą J. K. nukentėjusysis prašė priteisti solidariai iš civilinių atsakovų UAB „Kauno autobusai“, BTA Insurance Company SE, ERGO Insurance SE. Atsakovais bylose dėl eismo įvykiu padarytos žalos atlyginimo ieškovo pasirinkimu trauktinas draudikas arba draudikas ir transporto priemonės valdytojas. Sistemiškai aiškinant LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo statymo normas ir tikslus, darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatyminis šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Nukentėjusio trečiojo asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką, kaip vieną iš dviejų skolininkų, suponuoja tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas-papildomu. Taigi, LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį ar jo teises perėmusį asmenį. Solidarios atsakomybės principas baudžiamosiose bylose dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo negali būti taikomas.

Eismo įvykio metu padaryta žala nustatoma ir atlyginama remiantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu. Šio įstatymo 11 str. 1 d. numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio (nuo 2012-06-11), nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, tarp jų 5 000 Eur (17 264 Lt) dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Šiuo atveju draudimo bendrovės prisiėmė atsakomybę pagal draudimo sutartis atlyginti J. K. patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kaip tai numatyta LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad J. K. buvo išmokėtas draudimo įmonės ERGO Insurance SE 8632 Lt neturtinės žalos atlyginimas bei 298,24 Lt už medikamentus, 2014-04-24 pinigus pervedant V. S., bei įmonė „BTA Insurance Company“SE 2014-02-25 V. S. pervedė 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (T.1, b.l. 103-104, 112), aukštesnysis teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė V. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo J. K..

Dėl neturtinės žalos atlyginimo V. S..

V. S. byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, pateikė civilinį ieškinį prašydamas priteisti 50 000 Lt neturtinę žalą, kurią sudaro neigiami išgyvenimai dėl mamos J. K. sunkaus sužalojimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo padaryta pasekmė- sunkus sveikatos sutrikdymas. CK 6.283 str. 1 d. numato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas, ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Eismo įvykio metu V. S. nenukentėjo. Jo motina J. K. byloje buvo pripažinta nukentėjusiąja 2013-11-18, tačiau ji iki mirties ieškinio nereiškė. V. S. tvirtina, kad jo patirtą neturtinę žalą sudaro neigiami išgyvenimai dėl mamos sunkaus sveikatos sutrikdymo ir jos išgyvenimų. Tačiau, neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, t. y. tiesiogiai susijusi su nukentėjusiuoju asmeniu; sveikatos sužalojimo atveju neturtinė žala paprastai yra atlyginama tik pačiam sužalotam asmeniui; sužalota buvo ieškovo motina J. K., todėl tik ji iki buvo gyva turėjo teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Ji tokios valios įstatymo nustatyta tvarka išreiškusi nebuvo. CK 6.284straispnio 1 dalyje išvardinti tik tie teisę į neturtinės žalos atlyginimą turintys subjektai, kurie su nukentėjusiuoju (maitintoju) iki jo mirties buvo susieti išlaikymo ryšiais. Šią normą sistemiškai aiškinant su deliktinės atsakomybės taisyklėmis, bendrosiomis nuostatomis (CK 1.136 str. 2 d. 5 p., 1.138 str. 6 p., 6.250, 6.263 ir kt. straipsniais) teismų praktikoje pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 str. 1 d. nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nukentėjusysis bendrai gyveno, neįregistravęs santuokos (partnerystė), neatsižvelgiant į jų darbingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-151/2006, 2K-853/2007, 3K-3-351/2007 ir kt.). Tačiau net ir šiuo atveju sprendžiant neturtinės žalos priteisimo ir jos dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgiama į šių asmenų santykius su nukentėjusiuoju iki jo mirties. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, jog sūnus su motina negyveno kartu jau kuris laikas, V. S. nebuvo J. K. išlaikomas, todėl nukentėjusiojo skunde nurodyta teismų praktika išnagrinėtose bylose ( nutartis nr. 3K-7-255/2005), negali būti taikoma jo atžvilgiu.

Teismas sutinka, jog artimo žmogaus – mamos patirtas sunkus sveikatos sužalojimas sukelia papildomą rūpestį bei pergyvenimus artimiesiems, šiuo atveju sūnui, tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti, jog tai atitinka neturtinės žalos kaip nusikaltimo padarinių kriterijus. Nukentėjusiojo artimieji teisę į neturtinės žalos atlyginimą įgyja tik nukentėjusiojo mirties atveju. Šiuo atveju J. K. mirtis nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su R. K. padarytais nusikalstamais veiksmais. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog V. S. civilinis ieškinys dėl patirtos neturtinės žalos atmestas pagrįstai.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas nukentėjusiojo V. S. civilinio ieškinio reikalavimus atlyginti neturtinę žalą Konstitucinio žalos atlyginimo principo, Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimą bei Civilinio kodekso nuostatų nepažeidė, tiek BPK 44 str., 109 str., tiek ir CK 6.250 str. nuostatas taikė tinkamai, nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos. Nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Priimant procesinį sprendimą nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, netenkintinas ir jo atstovės prašymas priteisti išlaidas advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti (CPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Nukentėjusiojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti V. S. atstovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.