- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-05
- Bylos Nr.
- e2S-746-1014/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00255-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Kazlauskienė
- Ieškovas
- J. A.
- Atsakovas
- V. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Kazlauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) V. A. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui V. A. ir atsakovo V. A. priešieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės J. A. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. A. (toliau – atsakovas), prašydama atidalinti jai ir atsakovui priklausantį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu:
1) ieškovei priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: ½ dalį gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), malkinės, (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį nebaigtos statybos, viešame registre neįregistruoto nekilnojamojo daikto-garažo, esančio (duomenys neskelbtini);
2) atsakovui priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: ½ dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį pirties, esančios žemės ūkio paskirties žemės sklype, (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalį nebaigtos statybos, viešame registre neįregistruoto nekilnojamojo daikto-angaro, esančio (duomenys neskelbtini);
3) priteisti atsakovui iš ieškovės 116,50 Eur kompensaciją už atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto dalies priteisimą ieškovei bei iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Atsakovas pateikė priešieškinį ieškovei, prašydamas atidalinti ieškovei ir atsakovui priklausantį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu:
1) ieškovei priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: ½ dalį gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), malkinės, (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį nebaigtos statybos viešame registre neįregistruoto nekilnojamojo daikto – garažo, esančio (duomenys neskelbtini);
2) atsakovui priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: ½ dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį pirties, esančios žemės sklype, (duomenys neskelbtini); ½ dalį viešame registre neįregistruoto nekilnojamojo daikto – angaro, esančio (duomenys neskelbtini);
3) priteisti atsakovui iš ieškovės 3 370,00 Eur kompensaciją už atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto dalies priteisimą ieškovei bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. 2025 m. spalio 3 d. pirmosios instancijos teisme gautas ieškovės prašymas ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu ginčo turtu; 2) įpareigoti atsakovą per 2 kalendorines dienas, nuo teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos, perduoti ieškovei šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio Turto (statinių) durų raktus, juos perduodant adresu: (duomenys neskelbtini), tiesiogiai ieškovei ir (arba) jos atstovui advokatų kontoros Erikas Rugienius ir partneriai įgaliotam atstovui.
Atsiliepimas
4. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad 2025 m. rugsėjo 2 d. priėmus atsakovo priešieškinį, ieškovė siekė įgyvendinti savo procesines teises ir parengti atsiliepimą, todėl ketino atlikti turto vertinimą. Tačiau to padaryti nepavyko, nes atsakovas yra pakeitęs dalies patalpų durų spynas ir neperdavęs raktų ieškovei. Nors 2025 m. rugsėjo 23 d. nekilnojamojo turto durų spynų raktų perdavimo – priėmimo akte nurodoma, kad atsakovo atstovė ieškovės atstovui perdavė, raktų komplektą (7 vnt.), tačiau dalis spynų yra pakeista, todėl patekti į visas patalpas galimybės nėra. Turto vertintojas 2025 m. spalio 1 d. negalėjo atlikti pilnos turto apžiūros dėl pakeistų spynų ir nurodė, kad be to parengti vertinimo dokumentų neįmanoma. Dėl atsakovo veiksmų ieškovė negali patekti į jai priklausantį turtą ir parengti objektyvaus atsiliepimo į priešieškinį, taip pažeidžiant jos procesines teises ir galimybes tinkamai gintis. 2025 m. spalio 10 d. atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašydamas jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad ieškovei netrukdo naudotis patalpomis ir yra perdavęs jų raktus, o ieškovės atstovas iki šiol nebuvo pateikęs prašymo perduoti kilnojamojo turto – pirties raktus. Taip pat teigė, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktas siekiant pateisinti neva negalėjimą laiku pateikti atsiliepimą į priešieškinį ir vilkinti procesą, o apie planuojamas turto apžiūras ar vertinimus atsakovas pranešimų nėra gavęs.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 20 d. priėmė nutartį, kuria ieškovės prašymą tenkino iš dalies, t. y. pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovą per 2 kalendorines dienas, nuo teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones įteikimo dienos, perduoti ieškovei šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ginčo Turto (statinių) visų durų raktus, juos perduodant adresu: (duomenys neskelbtini), tiesiogiai ieškovei ir/arba jos atstovui advokatų kontoros Erikas Rugienius ir partneriai įgaliotam atstovui.
6. 2025 m. spalio 24 d. pirmosios instancijos teisme gautas atsakovo prašymas pakeisti 2025 m. spalio 20 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis – įpareigoti atsakovą sudaryti galimybę ieškovei ir jos pasirinktam turto vertintojui patekti į ginčo statinius tikslu atlikti šių statinių vertinimą, prieš 2 kalendorines dienas SMS žinute įspėjus atsakovą apie ketinimą atvykti ir nurodant konkretų atvykimo laiką.
7. Atsakovo prašymas pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemonės grindė tuo, kad atsakovas iki šiol nebuvo perdavęs ieškovei ginčo turto statinių – pirties ir angaro – raktų. Nurodė, jog raktų perdavimo nevengia, tačiau jų perdavimas pažeistų jo interesus. Ieškovei 2022 m. balandžio 19 d. išsikėlus, atsakovas liko gyventi adresu (duomenys neskelbtini) ir iki šiol ten gyvena. Nebaigtos statybos angare jis sandėliuoja ūkinėje veikloje naudojamus daiktus, o pirtyje laiko asmeninius daiktus. Atsakovo teigimu, tarp šalių yra susiklosčiusi šių statinių naudojimosi tvarka, kurios ieškovė neginčijo. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, ieškovės tikslą statinius tik įvertinti, o ne jais naudotis, bei ypač konfliktinius šalių santykius, tikslinga taikytą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Ieškovė prašė atmesti atsakovo prašymą, nurodydama, kad jame nepateikta jokių naujų aplinkybių, pateisinančių laikinosios apsaugos priemonės pakeitimą. Tai, jog atsakovas ginčo statiniuose laiko savo daiktus, nesuteikia pagrindo riboti ieškovės, kaip bendraturtės, teisių. Atsakovas nevykdo teismo nutarties, vilkina procesą ir trukdo ieškovei pateikti įrodymus. Iki statinių padalijimo abi šalys turi lygias teises jais naudotis.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 10 d. priėmė nutartį, kuria atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo kita, netenkintas. Atsakovas dėl minėtos nutarties pateikė atskirąjį skundą.
9. 2025 m. lapkričio 28 d. pirmosios instancijos teisme gautas atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimo vykdymą antstolio Lauryno Lukšio vykdomojoje byloje Nr. 0187/25/02023 iki apeliacinės instancijos teisme bus išnagrinėtas atsakovo atskirasis skundas dėl 2025 m. lapkričio 10 d. nutarties.
10. Atsakovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad atsakovas atskiruoju skundu yra apskundęs pirmosios instancijos teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutartį, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo kita. Šiai dienai ji nėra išnagrinėta. Ieškovė pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 20 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, perdavė vykdyti antstoliui. Antstolio Lauryno Lukšio kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr.0187/25/02023. Antstolis 2025 m. spalio 30 d. įpareigojo atsakovą nedelsiant vykdyti pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 20 d. nutartį. Atsakovas, 2025 m. spalio 31 d. pateikė antstoliui prašymą dėl vykdymo veiksmų atidėjimo iki bus išspręstas jo prašymas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo kitomis, taip pat informavo antstolį dėl atskirojo skundo pateikimo. Nepaisant to, antstolis 2025 m. lapkričio 26 d. pakartotinai pareikalavo pateikti sprendimo įvykdymą patvirtinančius įrodymus. Šiai dienai atsakovas ieškovei nėra perdavęs vos dviejų statinių – pirties ir angaro raktų, neperdavimo priežastis nurodė procesiniuose dokumentuose, taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo kitomis, kuris galutinai nėra išspręstas. Tuo atveju, jeigu galutinai išnagrinėjus atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo kita būtų priimtas jam palankus sprendimas, iki tol atsakovui įvykdžius 2025 m. spalio 20 d. nutartį, be abejonės jo interesams būtų padaryta nepataisoma žala, todėl siekiant to išvengti, būtina taikyti laikinąją apsaugos priemonę – vykdymo veiksmų sustabdymą.
Šalies argumentai
11. Ieškovė prašė atmesti atsakovo prašymą, nurodydama, kad laikinosios apsaugos priemonės taikymas yra išimtinis, o atsakovas neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Aplinkybė, jog ginčo statiniuose laikomi atsakovo daiktai ir nurodoma menama „nepataisoma žala“, nesudaro pagrindo riboti ieškovės, kaip bendrasavininkės, teisių ar trukdyti jai atlikti turto vertinimą. Ieškovės teigimu, tikrasis atsakovo tikslas – vilkinti procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
12. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2025 m. gruodžio 8 d. nutartimi nutarė atsakovo V. A. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įvertinus atsakovo priešieškinio turinį ir pateiktus įrodymus, šioje proceso stadijoje nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad priešieškinis prima facie (iš pirmo žvilgsnio) yra nepagrįstas.
14. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovas prašomą laikinąją apsaugos priemonę – vykdymo veiksmų sustabdymą – grindžia galimos nepataisomos žalos rizika, jeigu vėliau būtų priimtas jam palankus sprendimas. Tačiau tokiu būdu prašymas siejamas ne su realia grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o su prevenciniais, hipotetiniais argumentais. Grėsmė sprendimo įvykdymui turi būti reali, priešingu atveju pats kreipimasis į teismą savaime pateisintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, kas prieštarautų jų išimtiniam pobūdžiui ir šalių lygiateisiškumo principui.
15. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra savarankiškas teisių gynimo būdas, o atsakovo argumentai neleidžia daryti išvados, kad nepritaikius šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Vien atsakovo nesutikimas su vykdomaisiais veiksmais ar neišnagrinėtas atskirasis skundas nesudaro pagrindo stabdyti vykdymą.
16. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad patenkinus atsakovo prašymą būtų paneigta teisėtai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis, pažeista šalių interesų pusiausvyra, proporcingumo principas ir nepagrįstai apribotos ieškovės teisės naudotis jai priklausančiu turtu.
III. Atskirojo skundo argumentai
17. Apeliantas (atsakovas) V. A. pateikė atskirąjį skundą prašydamas panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės - atsakovo V. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1716-1158/2025 tenkinti ir iki apeliacinės instancijos teisme bus išnagrinėtas atsakovo V. A. atskirasis skundas dėl 2025 m. lapkričio 10 d. teismo nutarties, taikyti laikinąją apsaugos priemonę - sustabdyti išieškojimo vykdymą antstolio Lauryno Lukšio vykdomojoje byloje Nr. 0187/25/02023. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu šioje konkrečioje civilinėje byloje, nepakankamai atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, aktualią teismų praktiką, formaliai vertino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentus ir motyvus, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį. Atsakovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė galimos nepataisomos žalos rizika ir tuo, kad yra pateiktas atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
17.2. Atsakovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad dar neišnagrinėtas jo atskirasis skundas dėl 2025 m. lapkričio 10 d. nutarties. Nepaisant to, 2025 m. spalio 20 d. nutartis buvo perduota vykdyti antstoliui, kuris pareikalavo ją nedelsiant vykdyti. Atsakovas prašė atidėti vykdymo veiksmus iki bus išspręstas prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo, tačiau antstolis ir toliau reikalavo įvykdymo. Šiuo metu atsakovas nėra perdavęs tik dviejų statinių raktų. Atsakovas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismui teikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo, be kita ko, ir siekia laikino ginčo situacijos teisinio sureguliavimo.
Atsiliepimas
17.3. Atsakovas teigia, kad įvykdžius nutartį iki galutinio jo prašymo išnagrinėjimo, jam galėtų būti padaryta nepataisoma žala, todėl prašo sustabdyti vykdymo veiksmus. Ši aplinkybė laikytina reikšminga, nes apeliacinės instancijos teismui (Klaipėdos apygardos teismas, civilinė byla Nr. e2S-2008-524/2025 (naujas civilinės bylos Nr. e2S-248-524/2026)) tenkinus atsakovo atskirąjį skundą dėl 2025 m. lapkričio 10 d. nutarties, būtų pakeistas šiuo metu antstolio priverstinai vykdomas teismo sprendimas.
18. Ieškovė J. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą teismo prašo: atsakovo V. A. atskirąjį skundą dėl 2025 m. gruodžio 8 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1716-1158/2025 atmesti kaip visiškai nepagrįstą ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
18.1. Atskirojo skundo nepagrįstumą iš esmės patvirtina ir tai, jog jame nėra nurodoma jokių naujų aplinkybių, kurios leistų spręsti apie tai, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų atsakovo „interesams būtų padaryta nepataisoma žala“.
18.2. Teismų praktikoje prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės taikymas laikytinas išimtiniu ir itin ribotai taikytinu. Atsakovo kartotinai pateiktais argumentais nėra paneigta šioje byloje teismo jau konstatuota aplinkybė, kad tai, jog angare ir pirtyje yra laikoma atsakovui priklausantys daiktai ir kt., nėra pagrindas apriboti ieškovės teisių. Teismas yra nustatęs, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia atsakovo interesų, o jo argumentai yra nepagrįsti. Tokiu būdu atsakovas siekia iš dalies paneigti teisėtai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį. Vien tai, kad atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise atskiruose pastatuose laiko jam asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus, nurodydamas menamą hipotetinę „nepataisomą žalą“, nėra pagrindas apriboti ieškovės kaip nekilnojamojo turto bendrasavininkės teisių ar galimybės įgyvendinti savo procesines teises atliekant ginčo turto vertinimą ginantis nuo pareikšto priešieškinio.
18.3. Tol, kol ieškinyje nurodyti nekilnojamieji daiktai, šalims priklausantys bendrosios dalinės nuosavybės teise, nėra padalinti teismo sprendimu, jie šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, o tai reiškia, kad tiek ieškovė tiek atsakovas turi lygias teises šiais daiktais naudotis. Tai, savo ruožtu, reiškia ir ieškovės teisę įeiti į pastatus su turto vertintoju ir atlikti vertinimą. Tenkinus atskirąjį skundą susidarytų situacija, jog apskritai nepagrįstai būtų ribojamos ieškovės tiek kaip savininkės, tiek kaip proceso dalyvės teises.
18.3.1. Įsiteisėjusi teismo nutartis yra privaloma valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Vis tik, kaip pripažįsta ir pats atsakovas, jis, nepaisant aukščiau nurodyto, nevykdo Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. spalio 20 d. nutarties, kuria yra įpareigotas per 2 kalendorines dienas, nuo teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones įteikimo dienos, perduoti ieškovei J. A. šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ginčo turto (statinių) visų durų raktus, juos perduodant adresu: (duomenys neskelbtini), tiesiogiai ieškovei ir (arba) jos atstovui advokatų kontoros Erikas Rugienius ir partneriai įgaliotam atstovui. Matoma, kad atskirajame skunde deklaratyviai piktinantis pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, atsakovas siekia vilkinti procesą, trukdyti ieškovei byloje rinkti įrodymus, pagrindžiančius jos poziciją ir naudotis ieškovės kaip bendrasavininkės teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl apelianto atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nutartis, kuria atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo tenkintas.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
22. Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, 2022 m. liepos 22 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu nutraukta ginčo šalių santuoka ir patvirtinta 2022 m. birželio 15 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (toliau - 2022 m. birželio 15 d. Sutartis), kuria sutarta ginčo šalių santuokoje įgytą turtą pasidalinti lygiomis dalimis (2022 m. birželio 15 d. Sutarties 6 punktas), tame tarpe ir ginčo turtą: 6.2.9. punkte – ½ kilnojamojo daikto – pirties, esančios žemės ūkio paskirties žemės sklype, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur vertės ir 6.2.10. punkte – ½ nebaigtos statybos viešajame registre neįregistruoto nekilnojamojo daikto – angaro, esančio (duomenys neskelbtini), 3 000 Eur vertės. Ginčo šalys yra bendrosios dalinės nuosavybės savininkais 2022 m. birželio 15 d. Sutartyje nurodyto turto atžvilgiu. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog šalys būtų sudariusios rašytinės formos susitarimą arba sprendusios ginčą teisme dėl naudojimosi tvarkos nustatymo 2022 m. birželio 15 d. Sutarties 6 punkte nurodyto turto atžvilgiu. Atsakovo (apelianto) paaiškinimais, pirtyje, esančioje žemės ūkio paskirties žemės sklype, (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), atsakovas laiko savo asmeninius daiktus, o nebaigtos statybos angare atsakovas sandėliuoja savo ūkinėje veikloje reikalingus padargus, techniką ir produkciją. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės galimybės patekti į dalį ginčo nekilnojamojo turto buvo apribotos, atsakovui pakeitus dalies patalpų durų spynas ir neperdavus raktų ieškovei.
23. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, – sustabdyti išieškojimo vykdymą antstolio Lauryno Lukšio vykdomojoje byloje Nr. 0187/25/02023 iki apeliacinės instancijos teisme bus išnagrinėtas atsakovo atskirasis skundas dėl 2025 m. lapkričio 10 d. nutarties. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
24. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu ieškovas tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Sprendžiant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui – teismų formuojamoje praktikoje pasisakoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ar taptų netikslingas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1442-302/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-925-881/2018). Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.
25. Šioje byloje ginčas yra kilęs dėl bendraturčiams (ieškovei ir atsakovui) priklausančio nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nustatęs, kad atsakovas sudaro realias kliūtis ieškovei naudotis ginčo nekilnojamuoju turtu, 2025 m. spalio 20 d. pirmosios instancijos teismas nutartimi, patenkinęs ieškovės prašymą iš dalies, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovą per 2 kalendorines dienas, nuo teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones įteikimo dienos, perduoti ieškovei šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ginčo turto (statinių) visų durų raktus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės buvo siekiama ne užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet laikinai sureguliuoti ginčo situaciją, užtikrinant ieškovei galimybę netrukdomai naudotis jai nuosavybės teise (kartu su atsakovu) priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, minėta pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 20 d. nutartis yra įsiteisėjusi.
26. Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys (civilinė byla Nr. e2VP-586-1021/2026) patvirtina, jog antstolio Lauryno Lukšio žinioje yra vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu pradėta vykdomoji byla Nr. 0187/25/02023, užvesta pagal ieškovės (išieškotojos) J. A. pateiktą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. spalio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-l716-1158/2025, kuria atsakovas (skolininkas) V. A., įpareigotas per 2 kalendorines dienas, nuo teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones įteikimo dienos, perduoti ieškovei J. A. šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ginčo turto (statinių) visų durų raktus, juos perduodant adresu: (duomenys neskelbtini), tiesiogiai ieškovei ir (arba) jos atstovui advokatų kontoros Erikas Rugienius ir partneriai įgaliotam atstovui. Atsakovas (skolininkas) 2025 m. spalio 30 d. įpareigojimu Nr. S-25-187-187-39579 įpareigotas nedelsiant vykdyti teismo sprendimą; atsakovui (skolininkui) neįvykdžius teismo sprendimo, antstolis 2025 m. gruodžio 11 d. surašė sprendimų, įpareigojančių atsakovą (skolininką) atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-25-187-46855. 2026 m. sausio 9 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi tenkintas pareiškėjo antstolio Lauryno Lukšio pareiškimas dėl skolininko (atsakovo) V. A. nubaudimo už 2025 m. spalio 20 d. priimtos teismo nutarties nevykdymą. Teismas padarė išvadą, kad skolininkas (atsakovas) sąmoningai tyčia iš dalies be jokių objektyvių pateisinamų priežasčių nevykdo 2025 m. spalio 20 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi paskirtos laikinosios apsaugos priemonės - įpareigojimo per 2 kalendorines dienas, nuo teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones įteikimo dienos, perduoti ieškovei J. A. šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ginčo Turto (statinių) visų durų raktus, juos perduodant adresu: (duomenys neskelbtini), tiesiogiai ieškovei ir/arba jos atstovui advokatų kontoros Erikas Rugienius ir partneriai įgaliotam atstovui, dėl ko antstolio prašymas tenkintas ir jam skirta bauda už kiekvieną pažeidimo dieną (po 5 Eur).
27. 2025 m. spalio 24 d. pirmosios instancijos teisme gautas atsakovo prašymas pakeisti 2025 m. spalio 20 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis – įpareigoti atsakovą sudaryti galimybę ieškovei ir jos pasirinktam turto vertintojui patekti į ginčo statinius tikslu atlikti šių statinių vertinimą, prieš 2 kalendorines dienas SMS žinute įspėjus atsakovą apie ketinimą atvykti ir nurodant konkretų atvykimo laiką. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 10 d. priėmė nutartį, kuria atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo kita netenkintas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas prašymu pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones siekė apriboti ieškovės, kaip bendraturtės, teisę naudotis ginčo statiniais. Argumentai, kad patalpose laikomi atsakovui priklausantys daiktai, nepagrindė jo interesų pažeidimo ir nepaneigė teisėtai taikytų priemonių paskirties. Vien deklaratyvūs teiginiai nesudaro pagrindo riboti kito asmens teisių, o taikomos priemonės turi būti proporcingos ir atitikti siekiamus tikslus. Atsakovo prašymas leisti ieškovei ir vertintojui patekti į statinius nėra susijęs su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, todėl pirmosios instancijos teismo nelaikytas prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir vertintas kaip prašymas taikyti įrodymų užtikrinimo priemonę. Atsakovas dėl minėtos pirmosios instancijos teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą.
28. Apeliantas nagrinėjamoje byloje atskirajame skunde akcentuoja, kad 2025 m. spalio 24 d. kreipėsi į teismą dėl 2025 m. spalio 20 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo, siekdamas kitokio laikino ginčo situacijos sureguliavimo, šis atsakovo prašymas pirmosios instancijos teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutartimi buvo atmestas, tačiau pastaroji nutartis nėra įsiteisėjusi, dėl jos paduotas atskirasis skundas. Dėl šios priežasties (neišnagrinėtas jo atskirasis skundas dėl 2025 m. lapkričio 10 d. nutarties) esama pagrindo taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir sustabdyti išieškojimo vykdymą antstolio Lauryno Lukšio vykdomojoje byloje Nr. 0187/25/02023. Priešingu atveju,– jam įvykdžius įsiteisėjusią 2025 m. spalio 20 d. nutartį, t. y. perdavus visus bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ginčo turto (statinių) raktus ieškovei, iki jo atskirojo skundo dėl 2025 m. lapkričio 10 d. nutarties išnagrinėjimo,– jo interesams būtų padaryta nepataisoma žala. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro.
29. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių yra numatyta išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015-07-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Pastaroji priemonė yra itin ribota. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vykdymo veiksmai gali būti stabdomi, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pavyzdžiui, notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinių vykdymo veiksmų pagal vykdytiną dokumentą atlikimo pagal naują bylą inicijavusio asmens reikalavimą tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-798/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-843-910/2022).
30. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 20 d. nutartis priimtą civilinėje byloje Nr. e2-l 716-1158/2025, kuria atsakovas (skolininkas) įpareigotas per 2 kalendorines dienas, nuo teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones įteikimo dienos, perduoti ieškovei J. A. šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ginčo turto (statinių) visų durų raktus, yra įsiteisėjusi. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas (apeliantas) būtų ginčijęs šios nutarties teisėtumą (pagrįstumą). Taigi konkrečiu atveju nėra pagrindo išvadai, kad prasidėjus vykdymo procesui, yra ginčijamas pats vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas ir dėl to esama pagrindo taikyti apelianto prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Apeliantas apskritai nepagrindžia, kuo pasireikštų nepataisoma žala jo interesams, įvykdžius įsiteisėjusią 2025 m. spalio 20 d. nutartį. Atsakovas akcentuoja, kad jam įvykdžius įsiteisėjusią 2025 m. spalio 20 d. nutartį, t. y. perdavus visus bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ginčo turto (statinių) raktus ieškovei, iki jo atskirojo skundo dėl 2025 m. lapkričio 10 d. nutarties išnagrinėjimo,– jo interesams būtų padaryta nepataisoma žala, tačiau šių teiginių nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis nei pirmosios instancijos teisme, nei teikdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui, taigi šie apelianto teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs.
31. Pažymėtina, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, visais atvejais turi būti vadovaujamasi proporcingumo principu. Šio principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-363-330/2019). Sutiktina su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais, jog tenkinus atskirąjį skundą susidarytų situacija, jog nepagrįstai būtų ribojamos ieškovės, kaip ginčo turto bendrasavininkės, teises. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad patenkinus atsakovo prašymą būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, proporcingumo principas ir nepagrįstai apribotos ieškovės teisės naudotis jai priklausančiu turtu.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atsižvelgiant į tai, kad kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengiant teismo skundžiama nutartimi spręstų klausimų apimties, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
33. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Atmesti atsakovo V. A. atskirąjį skundą.
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.