Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui E. B. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, tarp E. B. ir L. B., įrašo Nr. 21, nutraukti dėl atsakovo E. B. kaltės, palikti jai pavardę „B.“, atsakovui pavardę palikti jo pasirinkimu; nustatyti nepilnamečio vaiko A. B. gyvenamąją vietą su mama, priteisti nepilnamečio vaiko A. B. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą po 340 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti ieškinyje nurodytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Byloje išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė rašytinę išvadą, kurioje nurodė, kad 2023 m. gegužės 9 d. šeimai inicijuota atvejo vadyba bei teikiamos socialinės priežiūros paslaugos. Skyrius neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas, taip pat atsakovas neprieštarauja, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, vaikas liko gyventi su mama, yra prie jos prisirišęs, todėl Tarnyba neprieštarauja, kad mažametės A. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama L. B.. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama geriausiai atitiks vaiko interesus. Tarnybos vertinimu, ieškovės siūloma bendravimo tvarka su vaiku yra pernelyg siaura, neužtikrinanti vaiko teisės maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Reikėtų protingai atsižvelgti į tai, kad nuo teismo sprendimo priėmimo, vaikui augant natūraliai kinta ir jo užimtas ugdymo įstaigoje, popamokinė veikla, atsiranda naujų interesų ar poreikių, taip gali iš esmės pasikeisti ir tėvų gyvenimai, darbovietės, užimtumas, todėl teismo patvirtintą bendravimo su vaiku tvarką būtina vykdyti vadovaujantis pagarbos vienas kitam ir vaikui, geriausių vaiko interesų, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į vaiko nuomonę ir norą, realias gyvenimo aplinkybes, o tėvų valdžią įgyvendinti aktyviai ir protingai. Tarnyba sutinka, kad ieškovės prašomas reikalavimas dėl išlaikymo mažametei priteisimo yra pareikštas vaiko interesais, o prašoma priteisti 340 Eur suma galėtų patenkinti kasdienius vaiko poreikius. Nustačius, jog iki kreipimosi į teismą dienos tėvas nevykdė pareigos išlaikyti mažametį vaiką, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė.

Teismo posėdžio metu ieškovė L. B. paaiškino, kad vienerius metus gyvena atskirai su atsakovu, išsiskyrė dėl smurto šeimoje, atsakovo alkoholio ir narkotikų vartojimų. Atskirai gyvena nuo 2023 m. lapkričio mėnesio. Gimus vaikui viskas pablogėjo. Apie pusę metų ji gyveno Krizių centre. Atsakovas dirbo pas ūkininką. Ji neturi įgijusi specialybės, dirbo valytoja, šiuo metu nedirba, nes dukra dar nelanko darželio. Šiuo metu jai padeda socialinė darbuotoja. Su atsakovu jokių ryšių nepalaiko, atsakovas vaiką matė paskutinį kartą balandžio mėnesį, neskambina ir nerašo. Jokio turto santuokos metu jie neįgijo. Po santuokos nutraukimo nori pasilikti savo ikisantuokinę pavardę. Šiuo metu gyvena su draugu jam priklausančiame būste. Atsakovas išlaikymo neteikia. Šiuo metu vaiko išmokų negauna, nes nesutvarkyti dokumentai. Anksčiau gaudavo apie 90 Eur. Dirbo policijoje valytoja, dėl vyro neteisėtų veiksmų buvo atleista. Dukra dar maža, atsakovui vienam dukros patikėti vaiko nenorėtų. Piniginės lėšos reikalingos maistui, aprangai, higienos priemonėms, būsto išlaikymui ir kitoms reikmėms.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė Lina Tamošaitienė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. B. ir L. B. (ikisantuokinė pavardė – R.) sudarė ir įregistravo santuoką (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 21. Šalys yra A. B., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. 114).

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

Sutuoktinio pareigos yra įtvirtintos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė santuokos iširimo priežastimis įvardijo aplinkybes, kad atsakovas šeima nesirūpina, nerėmė jos nei moraliai, nei materialiai, paliko šeimą, taip pat atsakovas šeimoje smurtavo, piktnaudžiavo alkoholiu ir narkotikais. Atsakovas ieškovės pozicijos niekaip neginčijo, byla visiškai nesidomėjo, nepateikė atsiliepimo ir nedalyvavo teismo posėdžiuose. Teismas atsižvelgęs į atsakovo pasyvumą ir išvadą teikiančios institucijos byloje pateiktus duomenis neturi pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl atsakovo elgesio santuokos metu ir dėl santuokos išyrimo priežasčių (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti atsakovo, kaip sutuoktinio, pareigų pažeidimai vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog šalių santuoka iširo dėl sutuoktinio (atsakovo) kaltės (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys).

Esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms darytina išvada, jog ieškovės ir atsakovo santuoka yra faktiškai iširusi, negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės kartu gyventi sutuoktinių gyvenimą, galimybių išsaugoti šalių santuoką nėra, todėl ieškovės ir atsakovo santuoka nutrauktina dėl sutuoktinio (atsakovo) kaltės (CPK 384 straipsnio 6 dalis).

CK 3.69 straipsnio 1 dalis numato, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Įvertinus teismo posėdyje išsakytą ieškovės prašymą susigrąžinti turėtą pavardę, atsižvelgiant į reikalavimus, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos šios pavardės: ieškovei L. B. paliekama ikisantuokinė pavardė „R.“, atsakovui E. B. – „B.“.

Šalys išlaikymo viena iš kitos neprašo, todėl išlaikymo priteisimo klausimas nespręstinas (CK 3.59 straipsnis, 3.72 straipsnis).

Spręsdamas santuokos nutraukimą, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, kartu ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Byloje nenustatyta, jog šalys santuokos metu būtų įgijusios nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, taip pat negauta duomenų, kad santuokos metu būtų atsiradę įsipareigojimų.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nors byloje nenustatyta, kad tarp šalių būtų ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, tačiau vertinant tai, jog vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas bei jos tinkamas įgyvendinimas yra tiesiogiai susiję, spręstinas ir klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

Atsižvelgtina į tai, kad vaikas turi stiprų emocinį ryšį su mama, ji jį augina ir juo rūpinasi, byloje nenustatyta, kad nepilnamečio vaiko gyvenimas su mama prieštarautų jo interesams. Atsakovas bendraudamas su išvadą teikiančia institucija nurodė, kad neprieštarauja nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, be to, jis yra iš esmės yra nusišalinęs nuo rūpinimosi vaiku. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės prašymas tenkintinas ir nepilnametės A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su mama ieškove L. B. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013)

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovas su vaiku nebendrauja ir neišreiškia jokio noro su ja bendrauti. Atsakovas Tarnybos specialistei nurodė, kad su dukra nebendrauja, jokio ryšio nepalaiko ir ateityje to daryti neketina. Ieškovė nurodė, kad atsakovo ir vaiko bendravimui netrukdytų ir neužkirstų kelio, bet prašo, kad bendravimo tvarka būtų nustatoma tokia, kad atsakovas su vaiku bendrautų jai dalyvaujant.

CPK 376 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad (šeimos bylose) teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Teismas atkreipia dėmesį, kad šalių dukra yra mažametė ir atsakovas jau pakankamai ilgą laiką su vaiku nebendrauja, todėl teismo vertinimu, nors ieškovės prašoma tvarka numato minimalų bendravimą, tokia tvarka tikslinga siekiant pirmiausiai atkurti prarastą vaiko tėvo ryšį su vaiku. Teismas atkreipia dėmesį, kad vaiko mama paaiškino, kad nesudarytų kliūčių bendrauti su vaiku. Vaiko tėvui išreiškus norą bendrauti ir atkūrus emocinius ryšius su vaiku, vaiko tėvai gali susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos, o nepavykus šalims susitarti, ją gali nustatyti teismas, atsižvelgdamas į tuo metu aktualias aplinkybes, šalių galimybę bendrauti ir vaiko poreikius bei interesus.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tėvo pareigą tinkamai įgyvendinti tėvo valdžią, sprendžia, kad nustatytina bendravimo tvarka pagal kurią, atsakovas, iš anksto su ieškove suderinęs laiką ir vietą telefonu ar elektroniniu paštu (ne vėliau kaip prieš dvi dienas), bendrauja su nepilnamečiu vaiku vieną kartą per savaitę po 4 val. dalyvaujant ieškovei. Atsižvelgdami į vaiko interesus ir vaiko užimtumą, atsakovas ir ieškovė gali susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.170 straipsnio 3 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Teismas išaiškina šalims, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms tėvų bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė nurodo, kad nėra gavusi iš atsakovo išlaikymo nuo 2024 m. kovo 1 d., todėl prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po 340,00 Eur per mėnesį iki dukros pilnametystės, išlaikymą nepilnamečiui vaikui, atsižvelgiant į infliaciją, indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2024 m. kovo 1 d.

Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Teismas pažymi, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis yra 924 Eur (neatskaičius mokesčių), o nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA dydis iš esmės siekia 1038 Eur (neatskaičius mokesčių).

Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta 700,00 Eur suma per mėnesį, reikalinga vaiko poreikiams, vertintina kaip pagrįsta ir atitinkanti vaiko poreikius. Teismas konstatuoja, kad vaikui reikalingos išlaidos maistui, drabužiams, lavinimui, sveikatos priežiūrai, higienos poreikiams ir vaiko laisvalaikiui. Šiuo atveju vaikui augant jo poreikiai vis didėja ir į tai atsižvelgtina priteisiant išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Teismas pažymi, kad tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį.

Iš pateiktos 2025 m. sausio 8 d. pažymos apie pajamas Nr. 68 matyti, kad ieškovės pajamas sudaro socialinės pašalpos, kurios dydis yra nuo 60 Eur iki 126 Eur per mėnesį, taip pat vaiko išmokos, kurių dydis buvo nuo 90 Eur iki 152 Eur. Ieškovė iki 2024 m. liepos mėnesio taip pat gaudavo nedarbo draudimo išmokas. Iš byloje pateiktų duomenų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, nes prižiūri mažametį vaiką ir kol negaus vietos darželyje, negalės dirbti, neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių.

Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas iki 2024 m. balandžio 26 d. dirbo Žemės ūkio kooperatinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), tačiau tikslesnių duomenų apie pajamas negauta. Pagal Sodros duomenis, atsakovas nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. spalio 23 d nedirbo, duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas negauta. Byloje negauta duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas ir negalėtų gauti pajamų, iš kurių galėtų išlaikyti nepilnametį vaiką. Iš byloje gautų duomenų matyti, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto, atsakovo vardu registruota transporto priemonė. Teismo vertinimu, atsakovas yra jaunas ir darbingas, galimai dirba ne Lietuvoje, todėl turi galimybę gauti pakankamas pajamas, kad jų užtektų tiek jo, tiek nepilnamečio vaiko poreikiams. Pažymėtina, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ar išlaikymo dydžio pakeitimo vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, su kuriuo iš tėvų vaikas lieka gyventi, nes šiam tėvui neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Nagrinėjamu atveju šalių vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, ji užtikrina vaiko gyvenamąjį būstą, sumoka jo išlaikymo išlaidas, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, tenkinant kasdienius jų poreikius, bei kartu sumažėja galimybė gauti didesnes pajamas.

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistinas 340 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Teismas išaiškina, kad tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje nuostatoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

Ieškovė nurodė, kad nėra gavusi iš atsakovo išlaikymo nuo 2024 m. kovo 1 d. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie išlaikymo teikimą ieškovei. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes dėl vaiko poreikių ir tėvų turinės padėties, iš atsakovo už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki ieškinio priėmimo dienos, t. y. 2024 m. rugpjūčio 27 d., priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, kurio dydis yra 1995 Eur (skaičiuojant po 340,00 Eur per mėnesį).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Už ieškinį mokėtinas 247 Eur dydžio žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalvos įstatymo 20 straipsniu buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo 247 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad byloje dėl ieškovui suteiktų Valstybės garantuojamos teisinės pagalvos tarnybos nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato antrinės teisinės pagalbos paslaugų susidarė 504,17 Eur išlaidos. Taigi, tenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistina 504,17 Eur valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti L. B. (ikisantuokinė pavardė – R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 21, dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. B. palikti ikisantuokinę pavardę – „R.“, atsakovui E. B. palikti jo turėtą pavardę – „B.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove L. B. (po santuokos nutraukimo – R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš anksto su ieškove suderinęs laiką ir vietą telefonu ar elektroniniu paštu (ne vėliau kaip prieš dvi dienas), bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. B., gimusia (duomenys neskelbtini) vieną kartą per savaitę po 4 val. dalyvaujant ieškovei. Atsižvelgdami į vaiko interesus ir jo užimtumą, atsakovas ir ieškovė gali susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos.

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 340,00 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų 00 ct), mokamomis kas mėnesį nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d., iki A. B. pilnametystės, indeksuojant šias lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti L. B. (po santuokos nutraukimo – R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 1995 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus).

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 247 Eur (du šimtus keturiasdešimt septynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5661.

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 504,17 Eur (penkis šimtus keturis eurus 17 ct) valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimą atsakovui įteikti atsakovo elektoriniu paštu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.