Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7.; 1.1.7.2.2.; 1.2.25.4.1.; 2.1.14.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

2025 m. rugpjūčio 7 d.

nukentėjusiajai L. P. ir jos atstovei pagal pavedimą advokatei Lorenai Paškūnaitei - Lichan,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas.

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1929 redakcija) ir

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

K. M. 2023 m. lapkričio 16 d. apie 16⁵⁵ val. prie „(duomenys neskelbtini)“ paštomato ties (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Ford Transit Custom“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 114 punktus, nes, važiuodamas atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui; neįsitikino, kad važiuoti atbuline eiga saugu, ir nedavė kelio kitiems eismo dalyviams, dėl to kliudė pėsčiąją L. P.. Tokiu būdu įvyko eismo įvykis. Per eismo įvykį L. P. plyšo kairio dvigalvio žasto raumens ilgoji galva, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. dėl neatsargumo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisimajame teismo posėdyje du kartus apklaustas kaltinamasis K. M. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad įvykis įvyko jam atliekant darbines funkcijas. Piktinosi, kad ši aplinkybė kaltinime nefigūruoja. Atvažiavo prie paštomato. Buvo piko metas ir automobilių stovėjimo aikštelėje nebuvo vietos pastatyti automobilį. Važiavo šaligatviu, nes aptarnaujančiam transportui tą leidžiama daryti. Per automobilio veidrodėlius matė, kad prie paštomato stovi viena moteris. Jis stūmėsi automobiliu atgal, nes galvojo, kad daugiau žmonių nėra: per šoninius veidrodėlius nukentėjusiosios nesimatė, o automobilio jutikliai nesuveikė, nepranešė apie kliūtį. (Apklausiamas antrą kartą) paaiškino, kad, važiuodamas atbuline eiga, per šoninius veidrodėlius matė daugiau žmonių: gal du ar tris? Pradėjęs judėti, aš tikrai matė, kad visi pasitraukė, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad, pasirodo, pasitraukė ne visi. Nežino, kaip nukentėjusioji atsidūrė jo važiavimo trajektorijoje. Reikia ir pačiam saugotis. Mano, kad nukentėjusioji bando pasipelnyti iš draudimo bendrovių.

Kaltinamasis pasistūmė tiek, kiek reikėjo, kad būtų patogiau iškrauti siuntas. Sustojus prie automobilio durelių priėjo nukentėjusioji ir pasakė, kad jis ją „nutrenkė“ ar „partrenkė“. Kadangi važiavo mikroautobusu, akivaizdžių nukentėjusiosios sužalojimų nesimatė: kraujas nebėgo, nebuvo kraujosruvų, nukentėjusioji nebuvo ištikta šoko, jis ja nepatikėjo ir atsakė, kad jeigu būtų ją „nutrenkęs“ arba ant jos užvažiavęs, tai jie dabar nesikalbėtų, nes jo vairuojamas automobilis labai daug sveria. Jeigu būtų kliudęs – ji gulėtų, o jis kviestų greitąją.“ Kaltinamajam atrodė, kad nukentėjusioji išsigalvoja eismo įvykį ir sužalojimą. Kaltinamasis paprašė parodyti, kas nutiko. Ji nieko nerodė, tik pasakė, kad ją partrenkė. Kaltinamasis klausė, kuria dalimi kliudė. Nukentėjusioji nusivedė jį prie automobilio galo ir pasakė, kad kliudė galine dalimi. Buvo ruduo, automobilis purvinas. Kaltinamasis pasakė, kad nukentėjusiosios rūbai buvo švarūs. Jie būtų purvini, jei jis iš tikrųjų būtų kliudęs nukentėjusiąją. Kaltinamasis pasakė, kad nėra įrodymų (apie eismo įvykį).

Kaltinamasis iškrovė siuntas ir sudėjo į paštomatą. Nukentėjusioji sakė, kad reikia stumtis priekiu arba nevažiuoti, jeigu jis nemato žmonių. Kaltinamasis atsiprašė, jei kažką padarė. Visada atsiprašo, kai bendrauja su nepažįstamu asmeniu ir šis pyksta. Nukentėjusioji vaikščiojo, mosikavo rankomis, laikė pirkinių krepšį, t. y. elgėsi ne kaip traumuotas žmogus. Galvojo, kad tai – eilinis pasipiktinimas, nes, dirbant (duomenys neskelbtini), dažnai būna nepatenkintų žmonių. Klientai puola, nervinasi, visokių situacijų darbe būna.

Nukentėjusioji nuėjo. Vėliau kaltinamajam paskambino pareigūnai.

Policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą ir apžiūrėjo kaltinamojo vairuojamą automobilį. Automobilis buvo purvinas ir apdulkėję. Pareigūnai nesuprato, kaip ir su kuo kaltinamasis kliudė nukentėjusiąją. Pareigūnai braukė pirštais per automobilį ir ant dulkino automobilio liko pirštų žymės, bet daugiau jokių kontaktinių žymių nebuvo.

Kaltinamasis yra susipažinęs su byla, matė vaizdo įrašą ir nukentėjusiosios kliudymo faktą. Nukentėjusiąją nebent stumtelėjo galiniu automobilio buferiu. Įvykio metu nukentėjusioji buvo su kuprine ant nugaros. Kiek įžvelgė iš vaizdo įrašo, automobilis pirmiausia kontaktavo su nukentėjusiosios kuprine ir nugaros šonu, bet ji nepargriuvo ant žemės. Nukentėjusioji neminėjo, kad jai ką nors skauda; nenurodė, kuri automobilio dalis kontaktavo su ja, tik sakė, jog kaltinamasis ją „partrenkė“. Priėmimo skyriuje nukentėjusiajai nelabai ką nesustatė. Ji tik po 6 dienų nuo įvykio kreipėsi į šeimos gydytoją iš anksto suplanuotu vizitu ir pasiskundė sužalojimais, kurių net nebuvo. Per 6 dienas daug kas gali įvykti, galima kažką pasitempti. Kaltinamasis kategoriškai nesutiko su nukentėjusiajai nustatytu sveikatos sužalojimo mastu. Jo gynėja tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prašė skirti vaizdo įrašo ekspertizę ir nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo ekspertizę arba kompleksinę (medicininę ir techninę) ekspertizę.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 28 d. įtariamuoju apklaustas K. M. kaltės klausimo nekomentavo, 2024 m. sausio 19 d. – kaltę pripažino iš dalies, t. y. kad galėjo kliudyti pėsčiąją automobiliu, tačiau jam kyla abejonių dėl pasekmių. Mano, kad nukentėjusiajai plyšo kairio dvigalvio žasto raumens ilgoji galva ne per eismo įvykį, o kitu laiku. Pateikus duomenis, kad nukentėjusiosios sužalojimas priežastiniu ryšiu susijęs su eismo įvykiu, prašys būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas tėvo (dabar jau (duomenys neskelbtini)) atsakomybėn.

Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusioji L. P. parodė, kad eismo įvykis įvyko prie paštomato, esančio (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 16 d. apie 17 val. atėjo išsiųsti siuntos. Kadangi tuo metu kita moteris dėjo į paštomatą siuntą, ji laukė ant šaligatvio. Stovėjo įsijungusi telefoną su siuntos numeriu, kad būtų pasiruošusi jį įvesti paštomato ekrane. Pajuto stiproką smūgį į nugarą. Nuo smūgio nenugriuvo, bet pašoko į priekį. Pamatė, kad mikroautobusas važiuoja atgal. Paėjo į šoną. Jei nebūtų žengusi į šoną, ją galėjo pervažiuoti. Mikroautobusas toliau riedėjo atbulas. Palaukė, kol mikroautobusas sustojo, nuėjo prie vairuotojo, pabeldė į langą ir pasakė, jog jis „nutrenkė“ žmogų. Nežino, kaip tiksliai įvardinti tai, kas jai nutiko: „nutrenkta“, „partrenkta“, „įtrenkta“ ar tiesiog „trenkta“. Vairuotojas atidarė langą ir paklausė, kokį žmogų nutrankė. Nukentėjusi atsakė, kad ją. Vairuotojas pasakė, kad nukentėjusiajai viskas gerai. Moteris tvirtino, kad vairuotojas važiavo atbulas ant šaligatvio ir padarė avariją. Vairuotojas griežtokai klausė, ar tėvai nemokė, kad reikia saugotis. Jie truputį apsižodžiavo, nes nukentėjusioji pasakė, jog, stovėdama ant šaligatvio, jaučiasi saugiai. Vairuotojas neklausė, ar jai kas nors yra (sužalota), o nusprendė, kad jai viskas tvarkoje, ir tęsė savo darbą. Nukentėjusioji įdėjo siuntą į paštomatą. Nukentėjusioji buvo šoke ir pasijuto blogai. Kadangi mikroautobuso vairuotojas jos neatsiprašė, iškeikė, nutarė paskambinti Nr. 112 ir pranešti apie eismo įvykį. Kol ji skambino, mikroautobuso vairuotojas sudėjo siuntas ir pastatė jį automobilių stovėjimo aikštelėje.

Pirmiausia į įvykio vietą atvažiavo policija. Tarnybiniame automobilyje pareigūnai ją trumpai apklausė ir surašė įvykio aplinkybes. Tada nukentėjusiajai ėmė skaudėti galvą, nugarą, klubus. Policijos pareigūnai pagal automobilio valstybinį numerį nustatė mikroautobuso vairuotoją, klausė, kodėl jis išvažiavo iš įvykio vietos. Paskui atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Nukentėjusioji persėdo į jų mašiną. Pamatavo kraujo spaudimą, gal dar davė vaistų ir nuvežė į gydymo įstaigą.

Nukentėjusiajai labai skaudėjo galvą, nugarą, juosmenį, strėnas jau lipant iš greitosios pagalbos automobilio. Priėmimo skyriuje atliko tyrimus, pastatė lašines. Gydytojai minėjo, kad labai didelių pažeidimų ar kraujosruvų nėra, tik pakilo kraujo spaudimas, ko paprastai jai niekada nebūdavo. Po lašinių nustojo skaudėti galvą, o per 5 val. ji ligoninėje pagulėjo bei nusiramino. Po 5-6 val. draugas parvežė ją į namus. Medikai sakė, kad jeigu pasijus labai blogai, reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą ir važiuoti atgal, o šiaip nurodė gerti vaistus nuo skausmo.

Grįžusi vėlokai mano ir prileista vaistų, nukentėjusioji ėjo miegoti. Vėliau pradėjo skaudėti kairę ranką ir beveik kiekvieną dieną iki šiol skauda galvą nerviniu pagrindu, geria vaistus. Taip pat skaudėjo ir nugarą. Nuo smūgio į nugarą sudužo kuprinėje buvę akiniai. Smūgis buvo toks, lyg nukentėjusiąją būtų stumtelėjusi betoninė siena. Smūgį gavau į visą nugarą – nuo klubų iki pečių ir tikrai ne su bamperiu, nes su juo jai būtų kliuvę į kojas iki kelių. Iš pradžių jai daugiau skaudėjo kairę pusę, o dabar tirpsta dešinė ranka. Įvykio metu neturėjo pirkinių krepšių, nesiruošė nieko pirkti. Po įvykio nebeina prie paštomato – prašo tai padaryti vaikų arba važiuoja su mašina prie paštomato. Dėl įvykio jaučia nerimą ir baimę.

Iš karto žasto skausmo nejautė. Žastą pradėjo skaudėti po kelių dienų, nors anksčiau dėl jo jokių problemų neturėjo. Apie sužalotą žastą nukentėjusioji sužinojau po echoskopo tyrimo, kai nustatė įplyšimą. Nukentėjusioji ėjo pas šeimos gydytoją dėl cukrinio diabeto ir tada gavo siuntimą pas echoskopuotoją. Gali būti, kad echoskopija buvo padaryta 2023 m. lapkričio 22 d. Po šio eismo įvykio daugiau traumų, kontaktų, griuvimų nebuvo. Draudikas išmokėjo (ne)turtinės žalos atlyginimą.

Iki įvykio nukentėjusioji buvo sveika, sportavo. Po avarijos skauda klubą. Chirurgas išrašė vaistų nuo skausmo, tepalo. Turėjo siuntimą pas neurologą, jis išrašė dar penkis siuntimus dėl galvos, kaklo, juosmeninės dalies, klubo. Iki šiol tebesilanko pas gydytojus. Po įvykio atliko procedūras su elektros diodais, limfodrenažinį masažą, gal buvo skirta mankšta – atrodo, iš viso buvo skirtos 4 (rūšių) procedūros. Po reabilitacijos žasto raumeniui yra geriau.

Teisiamajame teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas H. D. nurodė, kad palaiko 2023 m. gruodžio 1 d. duotą išvadą. Jam pateikė aplinkybes apie 2023 m. lapkričio 16 d. įvykį bei ambulatorinę asmens sveikatos istoriją iš VšĮ (duomenys neskelbtini) su įrašais apie lankymąsi po įvykio VšĮ (duomenys neskelbtini), taip pat apie lankymąsi pas šeimos gydytoją 2023 m. lapkričio 21 d.

Kitą dieną 2023 m. lapkričio 22 d. atliktas ultragarsinis tyrimas ir nustatytas kairio dvigalvio žasto raumens ilgosios galvos plyšimas. Duomenų apie kitą įvykį ar kitą traumą nebuvo. Įplyšime buvo su nedaug skysčio. Skystis (po traumos) gali būti 1-2 savaites. Taigi skystis rodo, kad tai – nesenas įplyšimas. Kitose vietose skysčių nebuvo. Plyšimas yra nustatytas ultragarsiniu tyrimu ir teismo medicinos ekspertas neturi priežasčių abejoti tuo, ką parašė gydytojas, atlikęs ultragarsinį tyrimą. Nesant duomenų apie kito sužalojimo aplinkybes, nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės neprieštarauja tam, kad sužalojimas buvo padarytas 2023 m. lapkričio 16 d. Teismo medicinos ekspertas specialisto išvadoje parašė, kad tikėtina, jog sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Dvigalvio raumens ilgoji galva tvirtinasi prie mentės iš nugarinės pusės, todėl smūgis galėjo būti arba tiesiogiai į kairės mentės sritį, arba kontaktuojant su kietu buku paviršiumi, atsirėmus į kažkokį pagrindą. Kai raumuo įsitempia, jėga persiduoda įsitempusiems raumenims ir jis plyšta. Gali būti du variantai: sužalojimas padarytas arba tiesiogiai kontaktuojant, arba griūvant nuo smūgio. Iš pateiktų duomenų negalima nustatyti, kuria automobilio dalimi kontaktuojant galėjo būti padarytas nustatytas sužalojimas. Kietas bukas paviršius. Žasto plyšimas galėjo gautis kontaktuojant su nukentėjusiosios nugara. Nukentėjusioji nurodė, kad nepargriuvo. Vadinasi, sužalojimas galėjo būti padarytas tiesioginiu smūgiu į kairio peties sritį.

Skausmas pasireiškia iš karto po sužalojimo, bet kai asmuo būna šoke, pasimetęs, nuskausminamieji vaistai gali maskuoti skausmą. Po sužalojimo skausmas turėjo jaustis labiau judant, nes šis raumuo dalyvauja ranką lenkiant, sukant. Žmogus skausmo gali nejausti, jei rankos nejudina. Dėl kairio dvigalvio žasto raumens ilgosios galvos įplyšimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų. Tolesnis gydymas reikšmės sužalojimo sunkumui neturi, t. y. neturi reikšmės, ar nukentėjusioji gydėsi mėnesį ar du, ar tris. Įplyšus raumeniui skausmas turėjo jaustis, bet skausmo slenkstis yra subjektyvus, t. y. yra subjektyvu, kaip asmuo jaučia ir kiek ištveria. Nukentėjusioji turėjo jausti skausmą, o kaip ji jį pajautė ir išreiškė, yra individualu.

Išorinių nukentėjusiosios sužalojimų nebuvo konstatuota nei ligoninės priėmimo skyriuje, nei poliklinikoje. Kadangi buvo sužalotas raumuo, nebūtinai turi būti minkštųjų audinių hematoma – ji gali nebūti matoma išoriškai. Iš vaizdo įrašo nematyti, kuri nukentėjusiosios kūno sritis kontaktavo su mikroautobusu. Kadangi anatomiškai raumens ilgoji ir trumpoji galvos tvirtinasi prie mentės, turėjo būti kliudyta kairės mentės, peties sritys. Iš vaizdo įrašo negalima pasisakyti, ar kontakto metu kuprinė pasislinko į šoną.

Pakartotinai teisiamajame teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas H. D. paaiškino, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) ambulatorinėje kortelėje buvo išrašas iš vizito VšĮ (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 16 d. Teismo medicinos ekspertui H. D. nepateikė nukentėjusiosios medicininių dokumentų iš VšĮ (duomenys neskelbtini), nes nebuvo duomenų, kad ji būtų (stacionarizuota) ligoninėje.

VšĮ (duomenys neskelbtini) iš karto po įvykio atliktos dvi nukentėjusiosios galvos smegenų ir stuburo kompiuterinės tomogramos bei dvi stuburo ir dubens rentgenogramos. Šie tyrimai atlikti siekiant išsiaiškinti, ar nėra kaulų lūžių. Peties sritis netirta. Rentgenograma nepateikta, todėl teismo medicinos ekspertas H. D. jos nematė – pateiktas radiologo aprašymas. Gydytojas radiologas aprašė (rentgeno) nuotraukas ir nurodė, kad lūžių, pakitimų nėra.

Kaulų skilimai ar lūžiai matosi kompiuterinėje tomografijoje, rentgenogramose. Minkštųjų audinių, šiuo atveju raumens, plyšimas ar įplyšimas gali būti matomas atlikus ultragarso arba magnetinio rezonanso tyrimą.

Kai nukentėjusioji kreipėsi į šeimos gydytoją, jai skyrė ultragarsinį tyrimą – echoskopiją. Rentgenograma ir ultragarsinis tyrimas yra du skirtingi dalykai. Rentgenograma yra radiologinis tyrimas ir nerodo žasto įplyšimo. Ultragarso tyrimas saugesnis ir tiriami minkštieji audiniai. 2023 m. lapkričio 22 d. nukentėjusiajai atliktas ultragarsinis tyrimas. Gydytojo, kuris darė ultragarsinį tyrimą, išvadoje parašė, kad yra žasto įplyšimas ir peties sąnario smulkūs pakitimai. Sąnario pakitimai yra lėtiniai dalykai, jie atsiranda ne per savaitę ar mėnesį, o per metus ar ilgiau.

Užfiksuota, kad įvykio data yra 2023 m. lapkričio 16 d. Buvo nustatytas sužalojimas. Įvertinus medicininius dokumentus ir tai, kad nėra pateikta jokių kito sužalojimo aplinkybių, šitas (nustatytas) sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusiajai minėto eismo įvykio metu. Norint nustatyti tiksliau, kaip padarytas sužalojimas, su kokia automobilio dalimi, kuri kūno vieta buvo liesta, turėtų būti atliekama kompleksinė (medicininė ir autotechninė) ekspertizė.

Nukentėjusioji buvo su kuprine. Reikia atskiro tyrimo, norint išsiaiškinti, su kokia dalimi buvo kontaktas, ar smūgis buvo į kuprinę. Iš bendro vaizdo galima atsakyti, kad buvo kontaktas tarp mikroautobuso ir nukentėjusiosios. Sužalojimas galėjo atsirasti nuo tiesioginio smūgio arba nugriuvus, jei ranka ištiesta, nes tada jėga gali persiduoti nuo atramos į raumenį ir įplyšti. Jeigu nukentėjusioji teigia, kad kontakto metu ji nenugriuvo, vadinasi, iš išvados galima išbraukti tą dalį, kurioje kalbama, kad trauma galėjo atsirasti asmeniui griūnant ir remiantis ranka. Jeigu buvo tik smūgis, o nukentėjusioji nenugriuvo, vadinasi, trauma yra tiesioginio poveikio pasekmė. Teismo medicinos ekspertas H. D. išvadų 1-me punkte rašė, kad sužalojimas gavosi kontaktuojant su buku paviršiumi.

Vienų žmonių skausmo „slenkstis“ gali būti labai mažas, kitas toleruoja lūžusios rankos skausmą. Skausmas turėjo būti jaučiamas peties srityje. Žmonės individualiai reaguoja į stresinę situaciją. Žmonės gali susikoncentruoti į įvykį ir nejausti skausmo, nes dėmesys nukreiptas kitur. Teismo medicinos ekspertas H. D. negalėjo pasakyti, ar dėl šoko nukentėjusioji (ne)jautė skausmo. Vaistai nuo skausmo malšina skausmą, taigi jie gali sumažinti ir skausmą dėl traumos.

Teisimajame teismo posėdyje trečią kartą apklaustas kaltinamasis K. M. ginčijo, kad sukėlė eismo įvykį. Nukentėjusioji atšoko nuo mikroautobuso, iš tikro kontakto nebuvo. Jei mašina būtų buvusi purvina, matytųsi ženklai, būtų buvęs konfiskuotas automobilis. O pareigūnai sakė: „Turėtume konfiskuoti automobilį, bet negalime, nes nesurinkta įrodymų“. Kilus diskusijai, kaip kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei kvestionuoja eismo įvykį ir nesunkiai sužalojęs nukentėjusiąją, patartas gynėjos, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su kaltinimu. Pripažįsta, kad padarė eismo įvykį, pripažįsta savo kaltę ir gailisi. Jis kliudė nukentėjusiąją. Sutiko su specialisto išvada, kad nukentėjusiajai galėjo padaryti tokio pobūdžio sužalojimą. Tardamas paskutinį žodį, nurodė, kad atsiprašo nukentėjusiosios.

Eismo įvykis užfiksuotas BIRT ataskaitų žiūryklėje.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros 2023 m. lapkričio 16 d. – 2023 m. gruodžio 23 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos, esančios ties PPC „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausioji patrulė R. K. 2023 m. lapkričio 17 d. parašė tarnybinį pranešimą dėl eismo įvykio ROIK: 0123000694382.

2023 m. lapkričio 17 d. nubraižytas eismo įvykis vietos planas. Surinkti papildomi duomenys apie įvykį.

Nukentėjusioji L. P. 2023 m. lapkričio 16 d. parašė paaiškinimą. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 19 d. ir 2024 m. gegužės 2 d. buvo apklausta kaip nukentėjusioji.

VšĮ (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 27 d. pateikė atsakymą apie nukentėjusiosios L. P. sveikatos būklę.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2023 m. gruodžio 1 d. išvadoje Nr. G 1725/2023(04) rašoma, kad nukentėjusiajai L. P. nustatytas kairio dvigalvio žasto raumens ilgosios galvos įplyšimas. Sužalojimas gavosi kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio dvigalvio žasto raumens ilgosios galvos įplyšimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Tikėtina, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis bei laiku.

Kitų objektų apžiūros 2023 m. gruodžio 22 d. protokole aprašyta garso įrašo, nukentėjusiajai L. P. skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą, apžiūra.

Teismo medicinos eksperto H. D. paaiškinimai užfiksuoti 2024 m. balandžio 26 d. protokole. Jame, be kita ko, teigiama, kad nukentėjusiajai nustatytas sužalojimas galėjo gautis kontaktuojant su automobilio galine dalimi t. y. kietu, buku paviršiumi, paveikus kairės rankos sritį. Iš turimų duomenų negalima atsakyti, kokia konkrečiai automobilio dalimi kontaktuojant galėjo gautis sužalojimas. Atlikus papildomus tyrimus nebūtų gauta duomenų, kad sužalojimas nukentėjusiajai buvo padarytas būtent 2023 m. lapkričio 16 d.

Kitų objektų apžiūros 2024 m. sausio 29 d. protokole aprašyta vaizdo įrašo iš įvykio vietos apžiūra.

Kitų objektų apžiūros 2024 m. sausio 15 d. protokole aprašyta policijos pareigūnų kūno kameromis darytų vaizdo ir garso įrašų iš įvykio vietos apžiūra.

Nukentėjusioji L. P. pateikė medicininius išrašus iš www.esveikata.lt portalo (ambulatorinių apsilankymų aprašymų, medicinos dokumentų išrašų/siuntimų kopijas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ radiologinio tyrimo vertinimą.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Remdamasis vaizdo įrašu, teismas nustatė, kad nukentėjusioji 2023 m. lapkričio 16 d. apie 16⁵⁵ val. stovėjo prie „(duomenys neskelbtini)“ paštomato ties (duomenys neskelbtini), ir laukė, kol galės išsiųsti siuntą. Į įvykio vietą mikroautobusu atvažiavo kaltinamasis. Jis užvažiavo ant šaligatvio ir kelis metrus važiavo atbuline eiga arčiau paštomato vidurinės dalies, prie kurios stovėjo nukentėjusioji. Kaltinamasis neįsitikino, kad važiuoti šaligatviu atbuline eiga saugu, ir galine mikroautobuso dalimi kliudė nukentėjusiosios nugarinės dalies labiau kairę pusę. Nukentėjusioji buvo su kuprine ant pečių ir ji padėjo amortizuoti smūgio jėgą; taip pat paaiškina, kodėl nukentėjusiosios rūbai neišsitepė nuo dulkėto mikroautobuso. Nuo smūgio nukentėjusioji nenugriuvo, bet buvo pastumta į priekį, mikroautobuso judėjimo kryptimi – į kairį šoną. Pasak nukentėjusiosios, jai jau įvykio vietoje labai skaudėjo galvą, nugarą, juosmenį, strėnas. Iš karto skausmo žaste nejautė. Žastą pradėjo skaudėti po kelių dienų nuo įvykio. Nėra duomenų, kad po eismo įvykio nukentėjusioji būtų patekusi į kitą eismo įvykį ir/ar patyri traumą buityje. 2023 m. lapkričio 22 d. atliktas žasto ultragarsinis tyrimas echoskopu parodė, kad plyšo nukentėjusiosios kairio dvigalvio žasto raumens ilgoji galva. Šį sužalojimą teismo medicinos ekspertas įvertino kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kalbant apie mikroautobuso teisę važiuoti šaligatviu, reikia turėti omenyje, kad KET 3.1 punktas numato, jog aptarnaujantysis transportas – transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims ar atvežančios į tą zoną krovinius arba atvykstančios jų paimti, įskaitant lengvuosius automobilius taksi, atvežančius į tą zoną keleivius arba atvykstančius jų paimti. Ši nuostata (KET 3.1 punktas) aptarnaujančiajam transportui nesuteikia teisės važiuoti šaligatviu, šioje nuostatoje tik pažymėta, kad aptarnaujantysis transportas gali važiuoti į draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtą zoną (teritoriją), o ne ant šaligatvių (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-119-557/2013).

Išnagrinėjęs bylą, teismas sprendžia, kad yra visi būtinieji inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai: neteisėti kaltinamojo veiksmai sukėlė eismo įvykį, dėl ko nesunkiai sužalota nukentėjusioji. Abejoti kaltinamojo kalte nėra pagrindo.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės skyrimo

Kaltinamasis ir jo motina R. M. prašė teismo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduoti jį jo motinos atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72-2, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5-1, 40-1, 58-1, 72-5, 72-6, 72-7, 72-8 straipsniais įstatymas (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija). Šio įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių (reglamentuojančių BK 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 40-1, 54, 61, 62, 65, 66, 75, 92 straipsnių pakeitimus) nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės instancijos ar kasaciniame teismuose.

Lyginant BK 40 straipsnio 2 dalį (originali įstatymo redakcija pagal 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymą Nr. VIII-1968) ir BK 40 straipsnio 2 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), nustatyta, kad buvo išbrauktas reikalavimas dėl veikos padarymo pirmą kartą, t. y. lengvinama kaltininko teisinė padėtis, bet įtrauktas reikalavimas atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą bei įrašytas terminas dėl žalos atlyginimo, kuris susietas su laidavimo trukme, t. y. sunkinama kaltininko teisinė padėtis. Todėl asmeniui, pirmą kartą padariusiam nesunkų nusikaltimą, naujoji redakcija sunkina teisinę padėtį, o padariusiam veiką ne pirmą kartą – lengvina. Vadinasi, šioje byloje kaltinamajam palankesnė nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 40 straipsnio 2 dalies redakcija (originali įstatymo redakcija pagal 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymą Nr. VIII-1968).

Pagal BK 40 straipsnio 1-2 dalis asmuo, padaręs neatsargų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir jeigu 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 2 d., 16 str. 1 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis materiali. Veika padaryta esant nusikalstamam nerūpestingumui: kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.).

Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini). Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Vairuotojo pažymėjimas pirmą kartą išduotas (duomenys neskelbtini). Turi oficialaus darbo stažo Lietuvoje nuo 2015 m. Per pastaruosius 5 metus 9 kartus baustas administracine tvarka, daugiausia – už greičio viršijimą ir eismo įvykius. Baudas sumokėjo, nuobaudos nebegalioja (Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 40 str.). Neteistas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai sumokėjo draudimo išmoką, susijusią su (ne)turtinės žalos atlyginimu (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d.).

Teismo nuomone, nenustatyta sąlyga, kad kaltinamasis visiškai pripažino kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 str. 2 d. 2 p.) bei kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.).

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-54-677/2015).

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-29-594/2025 ir kt.).

Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos laidavimui taikyti kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, Nr. 2K-108-697/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-74-594/2024).

Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, Nr. 2K-74-594/2024).

Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-685/2012, Nr. 2K-137/2015, Nr. 2K-122-699/2018 ir kt.).

Teismo vidinį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-788/2019, 2K-187-976/2023, 2K-63-813/2025).

Nors kaltinamasis įvykio vietoje atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau atsiprašė abstrakčiai, šaltai, nes, dirbdamas (duomenys neskelbtini), dažnai susiduria su nepatenkintais žmonėmis; visada atsiprašo, kai bendrauja su nepažįstamu asmeniu ir šis pyksta, puola, nervinasi. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. liepos 31 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-67-519/2025, nurodė, kad netikėtai užklupto asmens teiginys „jeigu kažką padariau, tai atsiprašau“, neįvardinant įvykio vietos ir jokių aplinkybių, akivaizdžiai rodo, jog asmuo nesuprato, apie kokią situaciją kalba pareiškėjas, todėl nelaikomas KET pažeidimo pripažinimu.

Kaip minėta, iki 2025 m. balandžio 22 d. prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą kaltinamasis nepripažino, kad pažeidė KET, ar pripažino, kad pažeidė KET, bet neigė, kad jo vairuojamas mikroautobusas kontaktavo su nukentėjusiąja arba neigė, kad nesunkiai sutrikdė jos sveikatą (kas ir lėmė kaltinamojo patraukimą baudžiamojon, o ne administracinėn atsakomybėn, kaip anksčiau). Kaltinamasis nuo pat baudžiamojo proceso pradžios atkakliai ir nuosekliai ginčijo kurį nors inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymį, kol nebus pateikta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių duomenų, o surinkus kaltinamajam nepalankius duomenis, iš anksto planavo, kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės – paduodant prašymą dėl laidavimo. Kaltinamasis paskutiniu momentu pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir formaliai nurodė, kad gailisi, kai jo gynėja leido suprasti, jog laikas liautis ginčytis, atsižvelgiant į paduotą prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be to, kaltinamasis pyko ant nukentėjusiosios atstovės pagal pavedimą už tai, kad ji teikė prašymus priteisti proceso išlaidų, susijusių su nukentėjusiajai suteikta teisine pagalba, atlyginimą ir jų abiejų atžvilgiu buvo nusiteikęs priešiškai. Daroma išvada, kad kaltinamasis pripažino sukėlęs avariją ne laisva valia.

Iš administracinių nusižengimų išrašo 2019-2024 m. matyti, kad kaltinamasis buvo baustas už administracinius nusižengimus pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir 423 straipsnio 2 dalį, t. y. už tai, kad 2020 m. liepos 15 d., vairuodamas transporto priemonę „Peugeot Boxer“, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio reljefą, nesilaikė arčiau dešiniojo kelio krašto ir susidūrė su priešais važiuojančia transporto priemone „Opel Astra“. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, sužaloti automobilio „Opel Astra“ vairuotojas ir keleivė, jiems nustatyti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Taip pat buvo baustas administracinius nusižengimus pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, t. y. už tai, kad 2023 m. sausio 7 d. vairuodamas automobilį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, laiku nesustojo ir atsitrenkė daugiabučio kieme į stovintį automobilį bei jį apgadino. Pasišalino iš įvykio vietos, pažeisdamas KET. Žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio.

Kauno apygardos teismas nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-261-928/2025, pripažino, kad administracinių nusižengimų padarymas, nepaisant to kokio pobūdžio tie pažeidimai, jau neigiamai charakterizuotų asmenį kaip nelinkusį laikytis įstatymų.

Šiaulių apygardos teismas nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1A-141-953/2025, nurodė, kad [...] kaltinamasis baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų. Nors minėti administraciniai nusižengimai niekaip nesusiję su fizinio smurto naudojimu kitų asmenų atžvilgiu, tačiau administracinių nusižengimų darymo faktas neigiamai charakterizuoja A. G., o kartu vertinant ir jo padarytus nusikaltimus, rodo, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymų reikalavimų.

Aptariamu atveju, kaip minėta, kaltinamasis taip pat buvo baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau jo iki įvykio šioje byloje 2023 m. lapkričio 16 d. padaryti KET pažeidimai (avarijos) rodo, kad kaltinamasis nėra drausmingas vairuotojas; jis vis sukelia eismo įvykius, skiriasi tik pasekmės. Kaltinamasis važiavo pėstiesiems skirtu šaligatviu, o nukentėjusioji stovėjo į mikroautobusą nugara ir negalėjo matyti artėjančios transporto priemonės. Nuo avarijos neapsaugojo net kaltinamojo vairuotame mikroautobuse įrengti judesio davikliai. Kaltinamasis teigė, kad (duomenys neskelbtini) darbas sunkus, nuvažiuoja daug kilometrų, kartais jaučiasi pavargęs. Turint omenyje, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė atlikdamas darbines funkcijas; kad jis iki šiol dirba (duomenys neskelbtini), darbo specifiką (užsakymų daug, dėl ko tenka skubėti ir jaučiasi pavargęs), sensoriniai davikliai kaip papildoma apsaugos priemonė negali pakeisti dėmesingumo, kurio KET reikalauja iš vairuotojo; kad kaltinamasis per 4 metus sukėlė tris eismo įvykius, 5 kartus viršijo maksimalų leistiną greitį; vairuodamas rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, teismas neturi pagrindo manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų (visų pirma KET) ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (ar administracinių nusižengimų, pirmiausia susijusių su KET), todėl nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančioje BK 281 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) įtvirtintos dvi naujos alternatyvios bausmės rūšys: viešieji darbai ir laisvės apribojimas. Ši norma, lyginant su BK 281 straipsnio 1 dalimi (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1929 redakcija), švelnina kaltinamojo teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią (BK pagal BK 3 str. 2 d.).

Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų (BK 281 str. 1 d.) (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija, įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamasis nedavė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis net negali būti svarstoma (BK 46 str. 1 d.).

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastį, eigą, padarinius nukentėjusiajai, biografinius duomenis apie kaltinamąjį (dirba), nustatęs vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustatęs sunkinančių, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti viena švelnesnių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – bauda, jos dydį parinkdamas minimalų (BK 47 str. 2 d. 5 p.).

Teismas įpareigoja kaltinamąjį sumokėti baudą per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (Bausmių vykdymo kodekso 6 str. 2 d.).

V. Dėl proceso išlaidų atlyginimo (ne)priteisimo

Teisiamajame teismo posėdyje nuo 2025 m. vasario nukentėjusiosios interesams atstovavo jos atstovė pagal pavedimą advokatė L. Paškūnaitė – Lickan. Ji prašė priteisė iš kaltinamojo, jei jis bus pripažintas kaltu, klientės naudai 642 € ir 60,50 € su PVM atstovavimo teisme išlaidų atlyginimo. Pridėjo 2025 m. kovo 6 d., 2025 m. kovo 17 d. ir 2025 m. liepos 14 d. PVM sąskaitų faktūrų kopijas su detaliu teisinių paslaugų aprašymu, nurodydama valandinį tarifą ir dirbtą laiką.

702,50 € teisinės pagalbos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas priteisiamas nukentėjusiajai iš kaltinamojo (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 2 d.).

VI. Dėl daiktinių įrodymų

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:

1) skaitmeninė laikmena su policijos pareigūnų kūno kameromis įvykio vietoje darytais vaizdo ir garso įrašais; skaitmeninė laikmena su garso įrašu, nukentėjusiajai skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą; skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini) prie paštomato“, prisegtos voke prie 2 tomo galinio viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekamos saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinama su byla;

2) automobilis „Ford Transit Custom“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas saugoti savininko M. E. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui, paliekamas teisėto savininko neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1929 redakcija), perkvalifikuoti į nusikalstamą veiką pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir skirti 20 MGL (1 000 €) baudą.

Vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti K. M. sumokėti 20 MGL (1 000 €) baudą per 1 metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Valstybės biudžeto vardu atidarytos surenkamosios sąskaitos yra šios:

Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas SWIFT kodas LT78 7290 0000 0013 0151 72900 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas INDULT2X LT05 7044 0600 0788 7175 70440 AB SEB bankas CBVILT2X LT32 7180 0000 0014 1038 71800 AB „Artea“ bankas CBSBLT26 LT74 4010 0510 0132 4763 40100 Luminor Bank AGBLLT2X LT24 7300 0101 1239 4300 73000 „Swedbank“ AB HABALT22 LT42 7230 0000 0012 0025 72300 UAB Medicinos bankas MDBALT22

Dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą (mokėjimo pavedimą, kvitą), reikia pateikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Išaiškinti K. M., kad jei jis nustatytu laiku nesumokės baudos (jos dalies), baudos (jos dalies) išieškojimas bus perduotas antstoliui. Vykstant priverstiniam išieškojimui, papildomai tektų atlyginti ir vykdymo išlaidas. Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. Priverstinio baudos išieškojimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse.

702,50 € teisinės pagalbos išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jų atlyginimą L. P. iš K. M..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:

1) ) skaitmeninę laikmeną su policijos pareigūnų kūno kameromis įvykio vietoje darytais vaizdo ir garso įrašais; skaitmeninę laikmeną su garso įrašu, nukentėjusiajai skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą; skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini) prie paštomato“, prisegtas vokuose prie 2 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla;

2) automobilį „Ford Transit Custom“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintą saugoti savininko M. E. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui, palikti teisėto savininko neribotai nuosavybei.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.