- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-12-04
- Bylos Nr.
- 1A-274-882/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47596-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ilona Jakubėnienė, Nerijus Masiulis, Audrius Sadauskas
- Nukentėjusysis
- L. P.
- Nuteistasis
- K. M.
- Advokatai
- Andrius Kazakevičius, Rolandas Tamašauskas, Lorena Paškūnaitės-Lickan, Lorena Paškūnaitė
- Kategorijos
- 1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.6.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:
vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1929 redakcija), perkvalifikavo į nusikalstamą veiką pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir skyrė 20 MGL (1 000 €) baudą.
Vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, įpareigojo K. M. sumokėti 20 MGL (1 000 €) baudą per 1 metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendžiu taip pat išspręstas daiktinių įrodymų klausimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. K. M. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad jis 2023 m. lapkričio 16 d. apie 16.55 val. prie „LP Express“ paštomato ties (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Ford Transit Custom“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 114 punktus, nes, važiuodamas atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui; neįsitikino, kad važiuoti atbuline eiga saugu, ir nedavė kelio kitiems eismo dalyviams, dėl to kliudė pėsčiąją L. P.. Tokiu būdu įvyko eismo įvykis. Per eismo įvykį L. P. plyšo kairio dvigalvio žasto raumens ilgoji galva, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. dėl neatsargumo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundų argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – atleisti K. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant laiduotojos N. K. atsakomybei.
2.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis nepripažino kaltės ir nesigaili, yra nepagrįsta. Nors abejojo dėl nukentėjusiajai padaryto sužalojimo sunkumo, eismo įvykio faktą pripažino ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Abejonės kilo dėl to, kad nukentėjusioji įvykio vietoje niekuo nesiskundė, nebuvo matyti akivaizdžių sužalojimų. Sužalojimo nustatymas reikalauja specialiųjų medicininių žinių, kurių nuteistasis neturi. Teismo posėdyje, patarus gynėjai, galutinai sutiko su kaltinimu ir atsiprašė nukentėjusiosios. Toks nuteistojo elgesys aiškiai parodo gailėjimąsi.
2.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė laidavimo galimybę su ankstesne laiduotoja. Šiuo metu prašo, kad laiduotoja būtų pripažinta N. K., neteista ir administracine tvarka nebausta. N. K. yra nuteistojo sugyventinė, jie veda bendrą ūkį ir bendrauja kiekvieną dieną. Dėl artimo ryšio ir bendro gyvenimo ji turi visas galimybes daryti nuteistajam teigiamą įtaką, užtikrinti, kad ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų.
2.3. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi daugiau kaip dvejų metų senumo administracinių nusižengimų duomenimis, kurie jau yra nebegaliojantys ir už kuriuos nuteistasis negalėtų būti traukiamas net administracinėn atsakomybėn (ANK 39 straipsnis). Be to, dalis šių pažeidimų nesusiję su greičio viršijimu ar eismo saugumu tiesiogiai, todėl negali būti vertinami kaip charakterizuojantys nuteistąjį kaip linkusį daryti su eismo įvykiu susijusias veikas. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad vairavimas yra nuteistojo darbinė veikla ir visą penkerių metų laikotarpį, už kurį pirmosios instancijos teismas analizavo nuteistojo padarytus administracinius nusižengimus, jis dirbo kurjeriu ir kasdien nuvažiuodavo apie 300 kilometrų. Atsižvelgiant į vidutinį darbo dienų skaičių metuose (apie 300 esant šešių dienų darbo savaitei) , per 5 metus tai sudaro maždaug 450000 km atstumą. Didelis nuvažiuotas atstumas ir sudėtingos eismo sąlygos natūraliai padidina riziką padaryti eismo taisyklių pažeidimus.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu, pateiktu posėdžio dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo metu, nukentėjusiosios atstovė advokatė Lorena Paškūnaitė – Lickan prašė nuteistojo K. M. apeliacinį skundą atmesti ir pripažinti nukentėjusiosios L. P. patirtas procesines išlaidas pagrįstomis ir jas priteisti iš K. M. L. P. naudai.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis K. M. ir jo gynėjas advokatas Rolandas Tamašauskas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Erika Girgždienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios atstovė advokatė Lorena Paškūnaitė – Lickan prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, K. M. nesutinka su sprendimu neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Teisėjų kolegija, nenustačiusi padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, pasisako tik apeliacinio skundo ribose.
6. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose įtvirtinta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, kaip pacituota, baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas BK 40 straipsnio taikymo svarstymas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017) išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018, 2K-67-942/2019).
7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 40 straipsnio taikymo galimybės šioje baudžiamojoje byloje, vertino, kad K. M. padarė neatsargų nusikaltimą, veika padaryta esant nusikalstamam nerūpestingumui: kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, K. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai sumokėjo draudimo išmoką, susijusią su (ne)turtinės žalos atlyginimu (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė (BK 60 straipsnio 1 dalis). Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra dviejų iš sąlygų, kurioms esant galimas asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – t. y. nenustatyta sąlyga, kad K. M. visiškai pripažino kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką bei kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su skundžiamo nuosprendžio išvadomis nesutinka., todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo (BPK 328 straipsnis 1 dalis).
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo
8. Teismų praktikoje pažymima, kad sisteminė baudžiamųjų įstatymų normų analizė neleidžia įžvelgti principinių skirtumų tarp BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-788/2021). Vadinasi, norint asmeniui taikyti BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą, reikia nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-511/2024). Taip pat teismų praktikoje, sprendžiant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos buvimo, nurodoma, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018). Visiškas kaltės pripažinimas nereiškia, kad kaltininkas privalo sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių vertinimu ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-133/2013, 2K-137/2015, 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018). Savo kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, 2K-516-697/2015).
9. Nagrinėjamu atveju matyti, kad nors ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių K. M. kaltės klausimo nekomentavo, tačiau 2024 m. sausio 19 d. apklausiamas kaip įtariamasis pripažino, kad atbuline eiga įmonės vairuojamu automobiliu galimai kliudė prie paštomato stovinčią pėsčiąją, tačiau jam abejonių kėlė aplinkybė ar galėjo nukentėjusiajai padaryti sužalojimai atsirasti būtent šio įvykio metu; pateikus duomenis, kad nukentėjusiosios sužalojimas yra priežastiniame ryšyje su įvykiu, savo kaltės neneigs ir prašys būti atleistas pagal laidavimą (1 t., b. l. 154-157). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme kaip kaltinamasis, K. M. parodė, kad sutinka, kad prie paštomato stūmėsi atbuline eiga automobiliu ir galėjo kliudyti nukentėjusiąją, taip pat parodė, kad jis jos atsiprašė, jei kažką padarė (2 t., b. l. 133-139). Šiuos K. M. parodymus patvirtina į įvykio vietą atvykusios policijos pareigūnės BodyCam vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad K. M. pareigūnei sako „jo sakiau, jeigu nutrenkiau, tai atsiprašau“, „nu gal ir nepamačiau sakau jūsų, tada sakau atsiprašau, sakau specialiai tai tikrai ant viršaus nevažiavau“ (1 t., b. l. 84-89). Skundą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir apklausiant nuteistąjį K. M., jis patvirtino, kad viską pripažįsta ir yra kaltas, kiekvieną dieną gailisi dėl įvykio, pripažįsta, kad padarė sužalojimus su savo automobiliu. Kaip matyti iš aptartų K. M. parodymų, jis esminį faktą dėl eismo įvykio pripažino nuo pat pradžių, neneigė, jog savo vairuojama transporto priemone kliudė nukentėjusiąją. K. M. kilo abejonių dėl nukentėjusiai padaryto sužalojimo masto, tačiau pažymėtina, kad net ir gydymo įstaigoje nukentėjusiajai padarytas sužalojimas nebuvo nustatytas iš pirmo karto, tam prireikė specialių tyrimų, todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistajam negalėjo būti žinoma, kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tai, jog K. M. kilo abejonių dėl nukentėjusiai padaryto sužalojimo masto, negali būti vertinama kaip neprisipažinimas ar nesigailėjimas dėl įvykio, taip pat nesutiktina su atsiliepimo argumentu, jog tai, kad K. M. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl nukentėjusiosios patirtų ir iš jo priteistų advokato išlaidų mokėjimo dalimis parodo, kad K. M. neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nesigaili. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks prašymas yra susijęs su finansine K. M. būsena, o ne su požiūriu į padarytą nusikalstamą veiką. todėl K. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas)
Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat yra vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką bei elgesį praeityje ir pan. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-1073/2024, 2K-212-594/2024 ir kt.). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos asmens ankstesni (išnykę) teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat turima informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus. Pažymėtina, kad nei teismų praktika, nei baudžiamieji įstatymai nenustato taisyklių teismui, kiek ir kokių duomenų turėtų būti įvertinta darant išvadą, kad yra arba nėra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esminis teismų praktikoje pabrėžiamas aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi pakakti, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo ateityje nebenusikals. Taigi, BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės nustatymą iš esmės lemia bylos duomenys, atskleidžiantys asmens, dėl kurio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama, vertybines nuostatas, požiūrį į įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas taisykles, jų laikymąsi.
Žemesnės instancijos teismas
10. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė duomenis apie nuteistojo baustumus administracine tvarka ir jais taip pat grindė savo išvadas dėl galimybės (negalimumo) asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, K. M. per paskutinius penkerius metus buvo baustas už administracinius nusižengimus pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir 423 straipsnio 2 dalį, tai neigiamai apibūdina jo asmenybę, todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų (visų pirma KET) ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (ar administracinių nusižengimų, pirmiausia susijusių su KET), todėl nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.
11. Teisėjų kolegija sutinka, kad duomenys apie ankstesnius teisės (KET) pažeidimus leidžia daryti išvadą, jog asmuo nelinkęs preciziškai laikytis įstatymų reikalavimų, tačiau vis tik vertina, kad šis baudžiamasis procesas padarė įtaką K. M. ir sudaro pagrindą išreikšti pasitikėjimą, kad jis ateityje nepriekaištingai elgsis ir nepažeidinės įstatymų.
12. Pažymėtina kad K. M. formaliai atitinka BK 39 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, kadangi pagal BK 39 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) yra nors viena šio kodekso 59 straipsnyje numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ir 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas, net ir nustatęs BK 39 straipsnyje nurodytų sąlygų visumą, svarstydamas kaltininko atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, privalo išsamiai motyvuoti savo sprendimą, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Tai reiškia, kad tokiam sprendimui vien tik formalių aptariamoje normoje išvardytų sąlygų nepakanka – teismas turi išsamiai įvertinti bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2013, 2K-24-895/2017). Nusikalstamą veiką padariusio asmens baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo principas suponuoja nuostatą, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti taikomas tik tada, kai tai neprieštarauja teisingumo įgyvendinimui.???
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į K. M. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nukentėjusioji K. M. vairuojama transporto priemone buvo sužalota ant šaligatvio) ir padarinius (nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), netikslinga jam taikyti BK 39 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi priešingu atveju būtų sudarytas nebaudžiamumo jausmas, tačiau darytina išvada, kad K. M. atitinka visas sąlygas, numatytas BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse, dėl kurių jam gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
14. Vertindamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo galimybę, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis BK 40 straipsnio 4 dalimi, laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi, iš šio straipsnio 4 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018).
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta laiduotoja N. K.. Ji nurodė, kad kartu su K. M. gyvena 8 metus. Neturi jokių nuobaudų, žalingų įpročių. Įvykus kokiems įvykiams diskutuoja, aptaria, ką gali pakeisti. Taip pat ir dėl šio įvykio. Nurodė, kad jos žodis šeimoje yra didesnis, todėl tiki, kad galėsi K. M. palenkti į geresnę pusę ir garantuoti tą faktą, kad tokių atsitikimų nebepasikartos. Mano, kad jos charakteris parodo, kad teigiama įtaka bus. N. K. pabrėžė, kad proceso metu ji davė patarimus, kad K. M. prisipažintų, gailėtųsi, prisiimtų kaltę ir ragino K. M. kartu spręsti, kaip iš šios situacijos išeiti. Įvertinusi N. K. asmenybę, jos požiūrį į K. M. padarytą nusikalstamą veiką, į tai, kad kaip patvirtino pats K. M., N. K. jam rodo gerą pavyzdį ir jis ja besąlygiškai pasitiki, neigiamai charakterizuojančių duomenų nenustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ji galės daryti K. M. teigiamą įtaką.
16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad K. M., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, taikant BK 40 straipsnį, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį N. K. atsakomybėn be užstato. Kadangi padarytas nesunkus nusikaltimas, po to K. M. jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, nustatytinas minimalus BK 40 straipsnio 5 dalyje numatytas laidavimo terminas – 1 (vieni) metai.
Dėl proceso išlaidų
17. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.
18. Advokatė Lorena Paškūnaitė – Lickan nukentėjusiąją L. P. atstovavo apeliacinės instancijos teisme, parengė atsiliepimą į nuteistojo apeliacinį skundą, dalyvavo teismo posėdyje, ir todėl prašo priteisti atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias patyrė nukentėjusioji. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kurį teisėjų kolegija tenkina. Byloje pateikta sąskaita už teisines paslaugas ir bankinio pavedimo išrašas patvirtina, kad nukentėjusioji advokatei už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 726 Eur (400 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei 200 Eur už atstovavimą teisme (plius PVM)). Įvertinus bylos sudėtingumą (nesudėtinga, nedidelės apimties, padaryta viena nusikalstama veika, bylą sudaro 3 tomai), posėdžių apeliacinės instancijos teisme skaičių (byla buvo išnagrinėta per 1 teismo posėdį), jo trukmę (posėdis truko iš viso 39 minutes), atsiliepimo apimtį ir turinį, taip pat tai, kad teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovė advokatė iš esmės palaikė atsiliepimą, išsakė savo nuomonę dėl apeliacinio skundo ir ši nuomonė buvo tokia pati kaip ir atsiliepime išreikštoji, tai prašymas atlyginti nukentėjusiosios L. P. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti tenkinamas iš dalies, išieškant tik išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, t. y. 400 Eur (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
19. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendį apskundė K. M.. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjant apeliacinį skundą K. M. ginti buvo parinktas advokatas Andrius Kazakevičius. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. rugsėjo 11 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 14.3.3., 11 punktu (-ais), prašoma iš K. M. valstybės naudai priteisti 160.42 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
20. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pats pasirinko ir pasikvietė gynėją Rolandą Tamašauską, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas Andrius Kazakevičius buvo atleistas nuo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašomos priteistos išlaidos iš K. M. nepriteistinos.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 327 straipsnio 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
K. M. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų rugpjūčio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1929 redakcija), perkvalifikuoti į nusikalstamą veiką pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir skirti 20 MGL (1 000 Eur) baudą.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų rugpjūčio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti K. M. sumokėti 20 MGL (1 000 Eur) baudą per 1 metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų rugpjūčio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta išaiškinti K. M., kad jei jis nustatytu laiku nesumokės baudos (jos dalies), baudos (jos dalies) išieškojimas bus perduotas antstoliui. Vykstant priverstiniam išieškojimui, papildomai tektų atlyginti ir vykdymo išlaidas. Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. Priverstinio baudos išieškojimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse.
K. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduoti jį N. K. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės K. M., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 ir 9 dalis jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai N. K., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalį laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės K. M. nukentėjusiosios L. P. naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) patirtų atstovavimo išlaidų.
Nepriteisti iš K. M. valstybės naudai 160,42 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 11 d. pažymą Nr. APD-2025-09981.