Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės A. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau –Kauno apylinkės teismas) 2025 m. birželio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos M. M. 2025 m. kovo 19 d. nutarimu V. S. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2025 m. vasario 4 d. 13.19 val. Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) 4 kilometre, vairuodamas transporto priemonę „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažymėtoje KET ženklu 110 ,,Šalutinis kelias iš kairės“, aplenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, kur lenkti draudžiama. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 140.1 punkto reikalavimą ir V. S. skirta 170 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, taip pat skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime padarytas išvadas, sprendžia, jog yra pagrindas skundžiamą apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir palikti galioti Institucijos nutarimą nepakeistą.

6. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

7. Nagrinėjamu atveju V. S. Institucijos 2025 m. kovo 19 d. nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, tačiau pirmosios instancijos teismas V. S. padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikavo pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

8. Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį asmuo traukiamas atsakomybėn už šias alternatyvias veikas: 1) reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą; 2) įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus; 3) apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų; 4) draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą.

9. ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta atsakomybė už kelias alternatyvias veikas: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Pagal teismų praktiką atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienos iš šių nurodytų veikų padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-511/2021).

10. Apeliacinio teismo vertinimu, apylinkės teismo motyvai išdėstyti padarius nepagrįstas išvadas, kad V. S. veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, dėl ko jo veiksmai perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Šių išvadų pagrindu teismas V. S. paskyrė 90 Eur baudą ir neskyrė administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apylinkės teismo motyvais nesutinka, nes teismo išvados yra visiškai neparemtos byloje surinktų duomenų analize bei klaidingai interpretuojant norminius aktus.

11. KET 140.1 punkte aiškiai nurodyta, jog lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.

12. KET 3 priedo 1.1 punkte įtvirtinta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

13. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, V. S. neginčija fakto, kad nutarime minėtu laiku ir vietoje vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą bei lenkė kitą transporto priemonę, važiuojančią ta pačia važiavimo kryptimi, vietoje, kurioje pagal KET tai daryti yra draudžiama, t. y. sankryžoje, pažeisdamas kelio ženklo Nr. 110 ,,Šalutinis kelias iš kairės“ reikalavimus, jo galiojimo zonoje. Šis veiksmas betarpiškai užfiksuotas bylos medžiagoje esančiame vaizdo įraše, iš kurio matyti, kaip minėtu automobiliu buvo atliktas lenkimo manevras kelio atkarpoje, kurioje lenkti draudžiama, po ko policijos pareigūnai sustabdė V. S. vairuotą transporto priemonę.

14. Nagrinėjamu atveju, pritartina apeliacinio skundo argumentui, kad V. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas ne dėl to, kad pavojingai ar chuliganiškai vairavo, bet todėl, kad pažeidė KET nustatytą draudimą lenkti. Šioje byloje V. S. padaryto administracinio nusižengimo esmę sudaro ne įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą ar kurio nors kito KET reikalavimų pažeidimo, nurodyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymas, bet, kaip jau minėta, lenkimas vietoje, kurioje lenkti pagal KET nuostatas draudžiama. Už tokią veiką atsakomybė nustatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir šiuo atveju nėra svarbu, ar taip lenkiant buvo sukelta pavojinga eismui situacija, ar ne.

15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo motyvai, kad V. S. nesukėlė pavojingos situacijos, nurodytos ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje atsakomybę už pavojingą ir chuliganišką vairavimą, visiškai nepagrįsti, kadangi V. S. atliko vieną iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veikų - lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. Taigi, V. S. Institucijos 2025 m. kovo 19 d. nutarimu buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės

16. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismui V. S. kėlė ANK 28 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą – buvo prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti ne teismo tvarka priimto nutarimo dalį, kuria pažeidėjui buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės.

17. Vadovaujantis ANK 420 straipsnio 1 dalimi, šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi ANK imperatyviai įpareigoja skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą.

18. Nagrinėjamu atveju V. S. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą Institucijos nutarimu buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda (170 Eur), kurios jis neginčija ir minimalus administracinio poveikio priemonės terminas - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Apygardos teismo vertinimu, Institucija tinkamai individualizavo skiriamą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, todėl ją keisti nėra jokio pagrindo.

19. Pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Šiuo atveju administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, aukštesnės instancijos teismas nemato pagrindo.

20. Nors V. S. nurodo, kad turi tik 35 proc. darbingumą ir jam teisė vairuoti būtina jo darbinėje veikloje bei teikiant priežiūrą savo neįgaliems giminaičiams, vis dėlto, tokios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Sutiktina, kad pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, taip pat tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, tačiau tai savaime nepripažįstama ypatingomis aplinkybėmis. Nors dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės V. S. kurį laiką bus sunkiau organizuoti jau susiformavusią įprasto gyvenimo rutiną, tačiau šie nepatogumai nelaikyti išskirtiniais bei turi prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarytų naujų administracinių nusižengimų.

21. Vertinant apelianto asmenybę, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad V. S. daug kartų baustas administracine tvarka. Administracinių nusižengimų padarymas, nepaisant to kokio pobūdžio tie pažeidimai, jau neigiamai charakterizuotų asmenį kaip nelinkusį laikytis įstatymų. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog V. S. baustas administracine tvarka už įvairius kelių eisimo taisyklių pažeidimus (vairuojant transporto priemonę viršijo nustatytą greitį; vairuodamas automobilį šviesoforu reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, nesustojo prie STOP linijos ir pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui; vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis; pastatė ir paliko stovėti transporto priemonę ženklo (neįgalieji) galiojimo zonoje, automobilis nepažymėtas skiriamuoju ženklu „neįgalusis“; vairuodamas automobilį, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusio pėsčiojo ir kt.). Nors paskirtas administracines baudas asmuo yra sumokėjęs, tačiau šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog V. S. nėra itin drausmingas eismo dalyvis ar pareigingas vairuotojas. Taip pat tai neleidžia teigti, kad dabartinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime.

22. Pažymima ir tai, kad formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmeniniai pažeidėjo, jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo bei visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose.

23. Susidariusios situacijos vertinimo nekeičia ir tai, kad V. S. pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi, kas Institucijos nutarimu buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Neabejotina, jog šias aplinkybes institucija jau įvertino nustatydama V. S. minimalų įstatyme numatytą teisės vairuoti transporto priemones terminą.

24. Teismo vertinimu, V. S. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės nėra tokios išskirtinės, dėl kurių reikėtų paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę.

25. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai, o administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti tik taikant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kuris ir taip yra minimalus. Taigi, dar labiau švelninti šią administracinio poveikio priemonę ar jos neskirti, teisinio pagrindo nėra.

26. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarimas naikinamas, paliekant galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 19 d. nutarimą nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės A. U. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. birželio 16 d. nutarimą ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 19 d. nutarimą nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.