- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-31
- Bylos Nr.
- AN2-67-519/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00185-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Pareiškėjas
- D. M.
- Kategorijos
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 4 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate 2024 m. liepos 25 d. buvo gautas pranešimas apie tai, kad 2024 m. liepos 24 d. apie 17.10 val. (duomenys neskelbtini), automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisykles.
2. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos J. B. 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo teisena R. Š. atžvilgiu, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalyje, požymių. Nutarime nurodoma, kad tikslinant įvykio aplinkybes buvo peržiūrėtas miesto vaizdo kameros įrašas, tačiau minėtas pažeidimas užfiksuotas nebuvo, o transporto priemonės, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė R. Š. paaiškino, kad nematė asmens prie pėsčiųjų perėjos ar įžengusio į pėsčiųjų perėją, todėl negalėjo padaryti pažeidimo.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas D. M. nesutikdamas su priimtu Institucijos nutarimu, 2024 m. rugpjūčio 19 d. pateikė skundą pirmosios instancijos teismui, prašydamas panaikinti minėtą nutarimą, nurodydamas, kad tyrimas buvo atliktas butaforiškai ir formaliai, sprendimas priimtas neįvertinus ir neperžiūrėjus garso įrašo, daryto tarp pareiškėjo ir R. Š., be to, pareigūnai galėjo atlikti ir kitus veiksmus: peržiūrėti kitas netoliese esančias aktualias vaizdo kameras, nustatyti ir apklausti liudytojus, tačiau to nepadarė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 17 d. nutartimi pareiškėjo D. M. skundas tenkintas iš dalies, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną panaikintas ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
5. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 17 d. nutartis panaikinta ir administracinio nusižengimo byla Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams grąžinta nagrinėti iš naujo.
6. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškėjo D. M. 2024 m. rugpjūčio 19 d. skundas atmestas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną paliktas nepakeistas. Nutartyje nurodoma, kad byloje nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog R. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
7. Apeliaciniu skundu pareiškėjas D. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 4 d. nutartį ir dėl jo skundo priimti naują sprendimą – panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą. Taip pat prašo jam priteisti 58,90 Eur patirtą turtinę žalą, 1500 Eur neturtinę žalą iš neatsakingai, netinkamai ir gal net nusikalstamai tyrimą atlikusios institucijos – valstybės; 963,60 Eur bylinėjimosi išlaidų iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų, nes tai neprieštarauja Konstitucijai; iš atsakovės Lietuvos Respublikos, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų nuo patirtos žalos priteisti (2522,50 Eur) kompensuojamųjų palūkanų, 7 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
7.1. Pareiškėjas skunde dėsto savo ankstesniuose skunduose nurodytas aplinkybes ir išdėstytus reikalavimus, Institucijos nutarimo, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 17 d. nutarties, Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutarties turinį, cituoja ANK 567, 569, 578, 618 straipsnių nuostatas, dėsto teismui pateiktų prašymų dėl tyrimą atlikusių pareigūnų veiksmų turinį. Nurodo, kad administracinio nusižengimo teiseną atsisakyta pradėti neatlikus būtinų veiksmų, t. y. neapklausus jo paties, nesant vairuotojos paaiškinimo protokolo, neužregistravus jo pateiktų įrodymų ir jų nepridėjus prie bylos, nepareikalavus kitų įrodymų, jų neištyrus ir nepateikus motyvuotų išvadų.
Šalies argumentai
7.2. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kad vaizdo Kameros DR01 įraše nėra užfiksuotas pareiškėjo nurodomas kelių eismo taisyklių pažeidimas. Teigia, jog teismas nevertino aplinkybės, kad vaizdo įraše nurodytu laiku – 17.10 val., jis dar tik eina pėsčiųjų viaduku. Teismas nevertino R. Š. duotų parodymų, kuri nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje ji važiavo 17.10 val., antra eismo juosta kartu su ja (greta) pirmoje eismo juostoje važiavo antras automobilis, abu važiavo kartu nestodami per pėsčiųjų perėją, nes jokio pėsčiojo nebuvo, kurie neatitinka miesto kameros vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių, kad nuo perėjos pusės į žiedinę sankryžą įvažiuoja tik vienas juodas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pareiškėjui kelia abejonių miesto vaizdo kameros įraše DR01 nuo 17:11:01 val. apačioje per vidurį atsirandantis užrašas „KET penktadienis“, nors 2024 m. liepos 24 d. buvo trečiadienis. Atkreipia dėmesį į tai, kad tuo maršrutu jis eina kiekvieną darbo dieną pėsčias iš darbo į namus ir vaizdo kameros įrašas gali būti paimtas iš bet kurios kitos savaitės dienos, jog šios aplinkybės teismo nebuvo vertintos.
7.3. Pareiškėjas tvirtina, kad administracinio nusižengimo tyrimas atliktas aplaidžiai, neišreikalautas įrašas iš kameros TeKAM12, tyrime galėjo būti atlikti ir kiti veiksmai: peržiūrėtos kitos netoliese esančios aktualios vaizdo kameros, nustatyti ir apklausti liudytojai, tačiau to nebuvo padaryta. Kelia abejones dėl miesto vaizdo kameromis DR1 (DR01) ir TeKAM12 darytų įrašų kilmės, akcentuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą atsakymą į advokato G. K. pateiktą prašymą dėl miesto vaizdo kameromis DR1 (DR01) ir TeKAM12 darytų įrašų pateikimo Institucijai aplinkybių. Pažymi, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė informaciją, kad laikotarpiu nuo 2024-07-24 17:15 vai. iki 2024-07-24 17:30 val. prašymo pateikti vaizdo stebėjimo kameros įrašus nebuvo gavusi, be to šių įrašų pateikti neturėjo galimybės, nes nuo 2023 m. sausio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebeįrašinėja, nebesaugo ir nebeteikia įrašų iš vaizdo stebėjimo kamerų, įrengtų šviesoforais valdomose sankryžose, tame tarpe ir minimos vaizdo stebėjimo kameros.
7.4. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad R. Š. veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių, teigdamas, kad jo pranešime nurodytos įvykio aplinkybės ir po to sekęs vairuotojos pasiteisinimas, atsiprašymas ir apgailestavimas, įrodo, jog pati vairuotoja suprato padariusi KET pažeidimą, kad tai suprato pareigūnai, pradėję administracinio nusižengimo teiseną ir apie tai jį informavę pranešimu. Cituoja Kelių eismo konvencijos 7 straipsnio (Bendrosios taisyklės) 1, 3 dalyse įtvirtintas nuostatas, 8 straipsnio (Vairuotojai) 3, 4 dalių nuostatas, 11 straipsnio (Lenkimas ir eismas juostose) 9 dalies, 13 straipsnio (Važiavimo greitis ir atstumas tarp transporto priemonių) 1 dalies, 20 straipsnio (Pėsčiųjų taisyklės) 6 dalies a ir b papunkčių, 21 straipsnio (Vairuotojų pareigos pėstiesiems) nuostatas. Tvirtina, kad R. Š. jo nepraleido per pėsčiųjų perėją ir tai ji suprato, pripažino, gailėjosi, atsiprašė, pasiteisino, kad skubėjo pas dukrą (tai patvirtina 2024-07-24 d. 17 val. 14 min. jo darytas vaizdo ir garso įrašas). Šios aplinkybės, pasak pareiškėjo, patvirtina, kad R. Š. važiuodama per pėsčiųjų perėją nesustodama, pažeidė Kelių eismo taisykles, o miesto kameros įrašas DR1, kuriame nėra užfiksuotas padarytas KET pažeidimas nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, laikytinas niekiniu, nes nėra nustatytas šio įrašo autentiškumas, nėra aiški šio įrašo kilmė. Pareiškėjo nuomone, administracinio nusižengimo teisena R. Š. atžvilgiu nutraukta skubotai, neteisėtai, nepagrįstai, nemotyvuotai, nepareikalaujant jokių papildomų duomenų.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Lorenas Dainauskas prašo pareiškėjo D. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
8.1. Institucijos atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjant D. M. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui. Teigia, kad skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, jog nėra surinkta duomenų, neginčijamai patvirtinančių, jog 2024 m. liepos 24 d. apie 17 val. 10 min. (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoja R. Š., kirsdamas nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 30 punkto nuostatas, reglamentuojančias vairuotojų pareigas pėstiesiems, tai yra, kad vairuodama automobilį bei artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos būtų nesustojusi ir nepraleidusi į pėsčiųjų perėją įžengusio pareiškėjo.
8.2. Atsiliepime Institucijos atstovas taip pat pažymi, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-489/2019, 8 punktas). Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi likę neaiškumai, išnaudojus galimybes jiems pašalinti, traktuotini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai -laikomasi in dubio pro reo principo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas
9. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti pareiškėjo D. M. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
10. Kaip nustatyta bylos duomenimis, D. M. kreipėsi į policijos įstaigą teigdamas, kad 2024 m. liepos 24 d. apie 17.10 val. (duomenys neskelbtini), automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisykles. Institucijos 2025 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu administracinė teisena pradėta pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį R. Š. atžvilgiu nutraukta, nustačius, kad nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių.
11. Skundžiama nutartimi, netenkindamas pareiškėjo skundo, apylinkės teismas pritarė Institucijos sprendimui, kad administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagrįstai, nenustačius ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių. Pirmosios instancijos teismas, išklausęs pareiškėjo D. M., Institucijos atstovės D. B., asmens, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena R. Š. paaiškinimus, įvertinęs miesto vaizdo kameros įraše, darytame (duomenys neskelbtini) DR01 2024 m. liepos 24 d. nuo 17:09:59 val. iki 17:11:30 val., užfiksuotas aplinkybes, pareiškėjo pateiktą vaizdo įrašą ir nuotraukas, skundžiamoje nutartyje detaliai aptarė surinktus įrodymus, motyvuotai pasisakė dėl esminių pareiškėjo D. M. tiek skunde, tiek ir teismo posėdžio metu dėstomų argumentų bei padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog R. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje.
12. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tai reiškia, kad institucija (jos pareigūnas), taip pat teismas, tirdami ir nagrinėdami administracinio nusižengimo bylą, privalo objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti administracinėn atsakomybėn tik kaltus asmenis. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
13. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertinęs byloje surinktus duomenis - tai yra D. M., R. Š., Institucijos atstovės nurodytas aplinkybes, susipažinęs su vaizdo įraše, darytame (duomenys neskelbtini) DR01 2024 m. liepos 24 d. nuo 17:09:59 val. iki 17:11:30 val., užfiksuotomis aplinkybėmis, pareiškėjo pateiktu vaizdo įrašu, nuotraukomis, kitais rašytiniais bylos duomenimis, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad apylinkės teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, tai yra nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo užfiksuotas R. Š. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, t. y. neužfiksuotas administracinio nusižengimo padarymo faktas.
15. Pareiškime teiktame Institucijai, taip pat ir teikdamas paaiškinimus teisme, D. M. tvirtino, kad 2024-07-24 apie 17.10 val., atėjo (duomenys neskelbtini)gatve nuo traukinių stoties automobilių aikštelės šaligatviu prie (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos per (duomenys neskelbtini) gatvę, paženklintos kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir horizontaliuoju ženklinimu, kur įrengtas greičio mažinimo kalniukas ir saugumo salelė viduryje gatvės. Priėjo prie perėjos, jam iš kairės pusės atvažiavęs šviesios spalvos lengvasis automobilis sustojo prieš perėją pirmoje eismo juostoje (taip kaip to reikalauja KET). Kitų automobilių nebuvo, įžengė į perėją ir artėdamas prie važiuojamosios dalies vidurio, pamatė kaip iš kairės pusės, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link perėjos atvažiuoja (duomenys neskelbtini), bet greičio nemažino. Jis sustojo pirmoje eismo juostoje ir joje liko. Matė, kad automobilį vairuoja moteris, šviesių plaukų, vyresnė (galimai mano amžiaus), raudona maikute. Jis pakėlė kairę ranką, norėdamas atkreipti jos dėmesį. Bet ji nekreipė dėmesio, automobilio nestabdė ir įvažiavo į perėją. Kairėje pusėje buvęs automobilis pirmoje eismo juostoje pradėjo gazuoti, akseleruoti, tikėjosi galimai važiuoti pro jo nugarą, bet pamatęs tą visureigį perėjoje važiuojantį visgi liko stovėti prieš perėją sustojęs pirmoje juostoje. Matė, kaip perėją kirtęs visureigis buvo juodas, „(duomenys neskelbtini)“ markės, įsidėmėjo ir valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) Moteris spausdama akseleratorių ramiausiai nuvažiavo į žiedinę sankryžą antra eismo juosta. Jis išsigando tokių vairuotojos veiksmų, galėjo būti patrenktas. Perėjo gatvę iki saugumo salelės įrengtos kelio viduryje ir matydamas, kad nėra jokių kitų automobilių išvažiuojančių iš žiedinės sankryžos, pabaigė eiti per (duomenys neskelbtini) gatvę pėsčiųjų perėja į kitą kelio pusę. Tada pamatė tą patį juodą visureigį išvažiuojantį iš žiedinės sankryžos į (duomenys neskelbtini). Jis kiek pavažiavęs pasuko į dešinę tarp renovuojamų namų (duomenys neskelbtini) ir įvažiavo į vidinį kiemą. Atėjęs į vidinį kiemą prie (duomenys neskelbtini) namo, rado stovinį „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilį, numeriu (duomenys neskelbtini) iš vairuotojos vietos išlipo moteris trumpų šviesių plaukų, raudona maikute, ta pati, kuri ir važiavo per perėją antra eismo juosta, kai jis stovėjo pirmoje eismo juostoje ties važiuojamos dalies viduriu. Jis paklausė moters, kodėl ši nestabdo automobilio ir važiuoja per perėją, kai pirmoje eismo juostoje stovi prieš perėją automobilis (taip kaip to reikalauja KET), o pėsčiasis eina per perėją ir dar ranka moja. Ji atsakė, kad skubėjo, turi vežti dukrą į ligoninę, pareiškėjo nematė, automobilis užstojo, atsiprašinėjo už savo veiksmus, minėjo, jog sustojęs automobilis prieš perėją jei trukdė pastebėti pėsčiąjį, todėl mašinos ji nestabdė ir važiavo per perėją.
16. Tačiau šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys. Paties pareiškėjo pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas tik jo pokalbis su R. Š., kuri netikėtai užklupta pareiškėjo ir jo išsakytų teiginių apie važiavimą per pėsčiųjų perėją, jo tik atsiprašinėja, teigdama, kad skubėjo važiuoti pas dukrą, vežti vaiką į ligoninę, tačiau neįvardino dėl įvykio vietos ir situacijos jokių aplinkybių, kas akivaizdžiai rodo, jog ji nesuprato apie kokią situaciją kalba pareiškėjas.
17. Taigi priešingai nei tvirtina pareiškėjas D. M., R. Š. nepatvirtino, kad ji būtų pažeidusi Kelių eismo taisykles, t. y. pripažinusi, kaip tvirtina pareiškėjas, jog matė per pėsčiųjų perėją einantį žmogų ir jo nepraleidusi nuvažiavo. Be to, apklausiama teisme R. Š. nurodė, kad ji važiavo (duomenys neskelbtini), tačiau prie pėsčiųjų perėjos pareiškėjo tiesiog nebuvo. Ji tiesiog važiavo antra eismo juosta ir viskas. Jai įvažiavus į (duomenys neskelbtini) pas dukrą, laukiant dukros kol nusileis iš 3 aukšto, prie jos pribėgęs pareiškėjas ją tiesiog užsipuolė, ji išsigando, vėliau net pradėjo verkti. Pareiškėjas įsijungė kamerą, klausė ką ji padarė, ji išsigando, verkdama atsiprašinėjo, sakydama, kad jeigu ji kažką padarė, tai atsiprašo. Tokias aplinkybes, kad važiuodama automobiliu pareiškėjo nurodytoje vietoje ir laiku nematė asmens prie pėsčiųjų perėjos ar įžengusio į pėsčiųjų perėją, todėl negalėjo padaryti pažeidimo, R. Š. nurodė ir tyrimą atlikusiai policijos pareigūnei.
18. Būtent R. Š. parodymus patvirtina ir miesto vaizdo kameros įrašas (darytas (duomenys neskelbtini) DR01 2024 m. liepos 24 d. nuo 17:09:59 val. iki 17:11:30 val.), kuriame nėra užfiksuota, kad 2024 m. liepos 24 d. 17.10 val. ties (duomenys neskelbtini), transporto priemonė būtų važiavusi nesustodama ir nepraleisdama per pėsčiųjų perėją ėjusio pėsčiojo. Be to, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, aplinkybę, kad miesto vaizdo kameros DR01 įraše nėra užfiksuotas pareiškėjo nurodomas kelių eismo taisyklių pažeidimas, teismo posėdžio metu pripažino ir pats pareiškėjas D. M.. Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad vaizdo įraše epizodiškai pasirodęs užrašas „KET penktadienis“ neduoda pagrindo abejoti šio įrodymo patikimumu, nes vaizdo įrašo kairės pusės viršutinėje dalyje aiškiai nurodyta įrašo darymo data ir laikas. Taip pat apygardos teismui nekyla abejonių ir dėl minėto miesto vaizdo kameromis daryto vaizdo įrašo pateikimo aplinkybių, nes kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, įrašą, tyrimą atlikusiam pareigūnui, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, šis įrašas yra ištisinis ir vientisas.
19. Konstatuotina, kad šių aptartų duomenų visumoje tiek apylinkės teismas, tiek ir Institucija pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo D. M. nurodytos aplinkybės, kad 2024 m. liepos 24 d. apie 17.10 val. (duomenys neskelbtini), automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. Š., pažeidė Kelių eismo taisykles, nepasitvirtino, todėl administracinio nusižengimo teisena prieš R. Š., konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, nutraukta pagrįstai. Aplinkybė, jog įrodymai įvertinti kitaip nei taip mano pareiškėjas D. M., nereiškia, jog pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, ar Institucijos nutarime aptartų įrodymų vertinimas, prieštarauja teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams.
20. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl tyrimą atlikusių pareigūnų veiksmų teisėtumo, dėl jo atžvilgiu pradėtos administracinio nusižengimo teisenos pagrįstumo ir teisėtumo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apygardos teismas šiais klausimais plačiau nepasisako. Taip pat plačiau nepasisakoma ir dėl ir dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 17 d. nutartyje išdėstytų argumentų, kadangi šios nutarties teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas neskundžiama Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi.
21. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai yra analogiški tiems, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui ir į kuriuos pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai bei detaliai atsakė. Sprendžiant iš apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, akivaizdu, kad juose iš esmės pateikiami subjektyvūs ir D. M. palankūs samprotavimai, kurie nėra nauji bei skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi yra argumentuotai įvertinti. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad spręsdamas, ar administracinio nusižengimo teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje, nutraukta pagrįstai, pirmosios instancijos teismas teisės taikymo klaidų nepadarė. Naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo procesinį sprendimą, vadovaujantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl D. M. apeliacinis skundas atmetamas, paliekant galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 4 d. nutartį.
22. Pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą atmetus kaip nepagrįstą, nėra pagrindo spręsti klausimą dėl pareiškėjo turėtų bylinėjimosi išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo, turtinės ir neturtinės žalos, procesinių palūkanų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjo D. M. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 4 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.