- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-19
- Bylos Nr.
- e2-1927-1090/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30796-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jan Maciejevski
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- R. N.
- Advokatai
- Aleksander Višnevski, Aurelija Puzinienė
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui R. N. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1.1. Ieškovė D. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. N., kuriuo prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-384-808/2010, priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. N., mokamą po 640,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; 2) priteisti iš atsakovo 12 541,00 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą; 3) priteisti iš atsakovo R. N. ieškovės naudai 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, kurios skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.2. Ieškovė nurodo, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 m. vasario 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-384-808/2010, panaikino šalių sudarytos santuokos apskaitos įrašą bei patvirtinto sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad atsakovas nepilnamečio sūnaus K. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui įsipareigoja mokėti po 115,85 Eur (400,00 Lt) kasmėnesinių periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės. Ieškovės teigimu, atsakovas išlaikymą sūnui mokėjo tik su antstolio pagalba, su sūnumi nebendravo, perkeldamas visą auginimo ir vaiko priežiūros naštą tik ieškovei. Ieškovė būtinumą pakeisti išlaikymo dydį grindžia pasikeitusiais vaiko poreikiais, kadangi sprendimo priėmimo metu vaikui buvo 3 metai, o dabar sūnui yra 13 metų, jis mokosi mokykloje, be to, vaikui diagnozuotos sveikatos problemos. Ieškovės skaičiavimu, šiuo metu vaiko būtiniausiems poreikiams būtina skirti ne mažiau nei 1 279,77 Eur per mėnesį, kuriuos sudaro: maistas – 273,00 Eur, vaikui tenkanti būsto išlaikymo dalis – 226,77 Eur, mokyklos išlaidos – 23,00 Eur, korepetitoriams – 160,00 Eur, futbolo apranga – 34,00 Eur, apranga – 73,00 Eur, išlaidos sveikatai – 70,00 Eur, dienpinigiai – 88,00 Eur, futbolo būreliui (įskaitant varžybas) – iš viso 96,67 Eur, viešojo transporto bilietui – 6,00 Eur, mobilaus telefono išlaidos – 7,00 Eur, stovykloms – 68,00 Eur, laisvalaikiui, asmeninėms šventėms – 61,83 Eur, atostogoms su šeima – 32,50 Eur, kitoms išlaidoms (kaupiamasis draudimas, kirpykla, higiena) – 60,00 Eur. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, išsilavinęs, sveikas, dirbantis, gyvena nuosavame kotedže, jo turtinė padėtis yra gera, todėl, atsižvelgiant ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtintą orientacinį išlaikymo dydžio kriterijų, taip pat įvertinus tai, kad atsakovas visiškai neprisideda prie sūnaus priežiūros ir ugdymo, t. y. nepatiria jokių papildomų išlaidų, egzistuoja pagrindas padidinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ieškovės ir atsakovo nepilnamečiam sūnui. Įvertinus tai, kad atsakovui nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. žinoma, kad jo teikiamas išlaikymas nepilnamečiam sūnui nebeatitinka vaiko poreikių, tačiau atsakovas geranoriškai atsisakė teikti vaikui didesnį išlaikymą, bendra skolos suma nuo 2017 m. rugpjūčio 1 dienos iki ieškinio pateikimo dienos sudaro 12 541,00 Eur, t. y. skolos suma už laikotarpį iki 2017 m. lapkričio 20 d., kai ieškovė nepatyrė būsto nuomos ir išlaikymo išlaidų yra 1 516,00 Eur, ir likusi skolos suma už 22,5 mėn. sudaro 11 025,00 Eur. Taip pat atsakovas privalo mokėti įstatymo nustatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo skolos sumos (12 541 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 1–6a).
1.3. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgdama į šalyje egzistuojančią nepalankią epideminę situaciją, sąlygojusią vaiko poreikių sumažėjimą, sumažino savo ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo ir prašo pakeisti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-384-808/2010, priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. N., mokamą po 537,66 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovė nurodo, jog atsisakė reikalavimo dėl 68,00 Eur, skiriamų sporto stovykloms, 36,67 Eur, skiriamų varžyboms užsienyje, 70,00 Eur, skirtų skiepams, ortodontiniams gydymui, bei 30,00 Eur kaupiamajam draudimui (el. b. priedas, b. l. 19–20).
Atsiliepimas
2.1. Atsakovas R. N. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. atsakovas sutinka, kad iš jo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui būtų padidintas iki 250,00 Eur per mėnesį. Atsakovo teigimu, jis niekada neatsisakė nuo pareigos teikti vaikui išlaikymą ir visą laiką jį teikia, atsižvelgdamas į savo finansines galimybes. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, motyvuodamas tuo, jog, viena vertus, ieškovės ieškinyje nurodytos patiriamos išlaidos vaikui yra nepagrįstos ir nėra būtinos, kita vertus, atsakovo turtinė padėtis neleidžia jam mokėti ieškovės prašomo dydžio išlaikymo, t. y. atsakovo vidutinės mėnesio pajamos yra apie 1 165,71 Eur, jis augina dar du mažamečius vaikus, kurių išlaikymui per mėnesį ieškovui tenka 500,00 Eur suma, taip pat kas mėnesį moka lizingo, Valstybinio socialinio draudimo įmokas, apmoka dalį išlaidų už komunalines paslaugas, maistą bei kitas išlaidas, skirtas jo šeimos poreikiams tenkinti, jokio nekilnojamojo turto neturi. Taigi, atsakovas pažymi, jog jis gali jo ir ieškovės sūnui teikti 250 Eur išlaikymą per mėnesį, kadangi iš atsakovo priteisiant didesnę išlaikymo sumą, bus pažeisti atsakovo ir kitų jo šeimos narių interesai.
2.2. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimu, teigia, jog skolos paskaičiavimas yra nepagrįstas ir neaiškus, taip pat nėra aišku, kodėl įsiskolinimas skaičiuojamas būtent nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. Be to, jokio teismo sprendimo, kuriuo būtų pakeistas iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui, nėra priimta, teismo sprendimu nustatyto dydžio išlaikymą vaikui atsakovas teikia. Taigi, atsakovui pareiga teikti vaikui didesnį išlaikymą gali atsirasti tik priėmus naują teismo sprendimą, kuriuo bus padidinta teiktino išlaikymo suma, ir tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl ieškovės pateikti skaičiavimai ir reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio, teisiškai nepagrįsti. Atsakovas pažymi, jog dėl ieškovės kategoriškumo nutrūkus deryboms dėl išlaikymo dydžio padidinimo, ieškovė į teismą dėl išlaikymo padidinimo kreipėsi tik po 2 metų nuo derybų pabaigos, o pateiktu ieškiniu reikalauja iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už šiuos 2 metus, todėl toks ieškovės elgesys yra nepateisinamas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų prasme ir iš esmės yra vertinamas kaip piktnaudžiavimas savo teise. Ieškovas prašo ieškinį tenkinti iš dalies ir iš atsakovo R. N. priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, o likusioje dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 1–10).
2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė 2019 m. lapkričio 28 d. išvadą Nr. 1SD-8602-(8.1.27) dėl nepilnamečio K. N. su Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktais ir vaiko nuomonės išklausymo aktu. Tarnyba nurodo, kad jiems D. J. ir R. N. šeima dėl galimų vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma. Tarnybos atstovė apsilankė ieškovės D. J. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad ieškovė, jos sugyventinis ir nepilnametis vaikas gyvena nuomojamame 3 kambarių, 75 kv. m. bute su patogumais, namai įrengti, tvarkingi, šviesūs, erdvūs, berniukas turi atskirą, jo poreikiams patenkinti pritaikytą kambarį. Ieškovė Tarnybos atstovei nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos per mėnesį iš viso sudaro 2 200,00 Eur. Ieškovė teigė, jog atsakovas teikia 150,00 Eur išlaikymą, papildomai prie vaiko poreikių tenkinimo neprisideda, su sūnumi bendrauja retai. Apsilankius atsakovo R. N. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jis su žmona A. N. ir dar dviem nepilnamečiais vaikais gyvena jo sutuoktinei priklausančiame, 97 kv. m, 4 kambarių būste, namai įrengti, tvarkingi, švarūs. Atsakovas Tarnybos atstovei nurodė, jog užsiima individualia veikla ir jo pajamos sudaro apie 1 500,00 Eur per mėnesį. Šalių sūnus nepilnametis K. N. yra (duomenys neskelbtini) aštuntokas, papildomai lanko futbolą ir prancūzų kalbos pamokas, berniukas turi skrandžio opą, jam nustatyta bronchinė astma. Tarnybos atstovei individualiai bendraujant su K., pastarasis pasakojo, kad tėtis pradėjo jam skambinti po to, kai mama kreipėsi į teismą, iki tol tėčio nebuvo matęs 2–3 metus. Pasak vaiko, juo rūpinasi ir prižiūri mama, jie kartu pramogauja, jo ir patėvio santykiai yra geri. Tarnyba nurodė, jog ieškovė turi teikti įrodymus teismui dėl savo materialinės padėties, sūnaus poreikių padidėjimo, kitus svarbius duomenims, kurie turėtų reikšmės išlaikymo dydžio padidinimui ir visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Be to, nustačius, kad iki kreipimosi į teismą dienos tėvas nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 38–47).
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
3. Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais bei prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas faktiškai nededa pastangų bendrauti su sūnumi, tokiu būdu padedant ieškovei rūpinti vaiku, kartais atsakovei pasirūpinti vaiku padeda atsakovo motina (vaiko senelė), taigi, visa našta rūpinantis šalių vaiku yra perkelta vienasmeniškai ieškovei. Paaiškino, kad šalių vaikas turi sveikatos problemų, t. y. jam diagnozuotas gastritas, skrandžio opa ir pan., todėl vaikui reikalinga specifinė dieta. Dėl vaiko poreikių ieškovė nurodė, kad vaikas nuo 2017 m. lanko futbolo būrelį, todėl jam kiekvienais metais reikia pirkti 2 komplektus futbolo aprangos ir 2 poras avalynės, vėjastriukę ir gertuvę. Be to, vaikas kartu su savo klubu laikas nuo laiko važiuoja į varžybas, kurios vyksta tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, bei lanko futbolo stovyklas. Pavyzdžiui, šalių sūnus balandžio mėnesį turėjo vykti į Lenkijoje vykstančias futbolo varžybas, kurios turėjo kainuoti apie 220,00 Eur, o liepos mėnesį turėjo vykti stovykla, kurios kaina 300,00 Eur. Prie šių išlaidų turėtų būti pridedamos vaiko draudimo išlaidos bei dienpinigiai. Nurodė, kad išdėstant vaiko lankomų stovyklų išlaidas per vienerius metus, vieno mėnesio išlaidos sudaro apie 50,00 Eur. Taip pat vaiko dantų tiesinimui reikia du kartus per metus vaikui pirkti treinerius, be to, vaikas kas 2–3 mėnesius lankosi pas odontologą, kurio paslaugos yra mokamos. Paaiškino, kad vaikas lanko mokyklą, kurioje yra privalomas dalykas Prancūzų kalba, todėl vaikui yra reikalingos Prancūzų kalbos korepetitoriaus paslaugos. Nurodė, jog ieškovė su sūnumi gyvena nuomojamame bute, todėl turi mokėti tiek buto nuomos, tiek mokesčius už butui teikiamas komunalines paslaugas, ir šių išlaidų dalis tenka ir vaikui. Ieškovė kiekvieną mokslo dieną duoda vaikui dienpinigius (4,00 Eur), kurių bendra suma per mėnesį sudaro apie 88,00 Eur. Išlaidos vaiko laisvalaikiui, ieškovės teigimu, per mėnesį sudaro apie 50,00 Eur. Ieškovė taip pat kas mėnesį moka vaiko kaupiamojo gyvybės draudimo įmokas, kurios sudarymui atsakovas buvo davęs sutikimą. Nurodė, kad vaiko poreikiai pasikeitė nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d., kuomet perėjo iš pradinės į pagrindinę mokyklą, vaikas pradėjo greičiau augti, pasikeitė jo mityba, atsirado naujų poreikių. Be to, minėtu metu pablogėjo ieškovės sveikatos būklė, dėl ko ji nebegalėjo tiek dirbti ir atitinkamai sumažėjo jos pajamos, t. y. turtinė padėtis. Paaiškino, kad nuo 2017 m. ieškovei išlaikyti vaiką finansiškai padėjo jos tėvai. Nurodė, kad 2017 m. šalys vedė derybas dėl išlaikymo vaikui padidinimo, tačiau atsakovui pasiūlius 170,00 Eur dydžio išlaikymą ir ieškovei nesutikus su tokia suma, šalių derybos tuo klausimu nutrūko. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo padidintą išlaikymo sumą nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d.
4. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, kuriame keliami reikalavimai bylos nagrinėjimo metu buvo sumažinti, jame išdėstytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti. Atstovė pažymėjo, jog ieškovės pateikta vaiko poreikių paskaičiavimo lentelė atspindi realius tokio amžiaus vaiko poreikius ir visos joje nurodytos sumos yra pagrįstos byloje pateiktais duomenimis. Papildomai paaiškino, jog aplinkybes dėl berniuko sveikatos patvirtino liudytoja T. S., abejones dėl ieškovės nuomojamo būsto, t. y. kad nuomos sutartis yra galiojanti ir ieškovė moka nuomos mokestį, paneigė liudytojas A. M., o liudytoja A. N. patvirtino aplinkybę, jog vaikų poreikiai pagal amžių yra skirtingi ir tai, kad visiems vaikams skiriamų lėšų pobūdis iš esmės nesiskiria – atostogoms, papildomiems būreliams ir pan. Teigė, jog atsakovo turtinės padėties analizė leidžia teigti, jog jis turi galimybes mokėti savo vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, tačiau yra nesąžiningas, nuslėpė iš nekilnojamojo turto pardavimo gautas pajamas – 26 460,49 Eur, ir kaip tik tuo metu, kai ieškovė pradėjo derybas dėl išlaikymo padidinimo. Be to, atsakovas vykdo individualią veiklą, dėl ko nėra iki galo aiški jo gaunamų pajamų apimtis, teismo posėdyje nurodė, jog su sutuoktine turi bendrą biudžetą, jog moka kreditorinius įsipareigojimus – lizingui, būsto paskolą ir pan., o jo sutuoktinė teismui nurodo priešingas aplinkybes, jog jų pinigai yra atskiri, taigi, šios aplinkybės kelia abejonių dėl atsakovo nurodomos blogos jo turtinės padėties ir atsakovo sąžiningumo.
Atsiliepimas
5. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog teikia vaikui išlaikymą pagal savo galimybes, šiuo metu moka po 250,00 Eur per mėnesį ir mano, jog vaikui užtenka 500,00 Eur per mėnesį iš abiejų tėvų. Jų su dabartine žmona skaičiavimu, savo vaikams jie išleidžia žymiai mažiau, nei ieškovė prašo iš jo priteisti. Pažymėjo, jog po skyrybų su ieškove sau prisiėmė visas bendras prievoles, paaiškino, jog nors santuokos metu paskola buvo paimta jo buto remontui, bet faktiškai išleista kitoms reikmėms. Taigi, ieškovei po skyrybų nereikėjo nieko mokėti, atsakovas buvo ir yra sąžiningas, visada teikė sūnui išlaikymą ir niekada nieko neslėpė. Teigia, jog dabar bendrauja su sūnumi telefonu, tačiau bendravimas iš sūnaus pusės yra šaltas, kadangi jis ilgą laiką buvo nutrūkęs. Atsakovas bando atkurti ryšį, o pasiimti ilgesniam laikui vaiko nėra galimybių, be to, neaišku, ar pats vaikas to nori, ryšį reikia atkurti po truputį. Pažymėjo, jog K. dažnai leisdavo laiką pas jo mamą, tuomet jis sūnų lankydavo, ką nors atveždavo, duodavo pinigų, tačiau nuo 2019 metų bendravimas su močiute itin sumažėjo. Atsakovas patvirtino, jog 2017 metų vasarą ieškovė kreipėsi į jį dėl išlaikymo padidinimo, vyko derybos, tačiau nesulaukus atsakymo į jo siūlymą iš ieškovės advokatės, viskas baigėsi. Dėl ieškovės pateiktos vaiko poreikių lentelės atsakovas nurodė, jog neginčija, kad lentelėje nurodytos sumos yra pagrįstos byloje esančiais duomenimis, tačiau ginčija lentelėje ieškovės nurodytų sumų būtinumą, pavyzdžiui, išlaidas maistui, būstui, aprangai, tvirtina, jog išvykos į futbolo varžybas, stovyklas, atsižvelgiant į K. sveikatą ir abiejų tėvų finansus, nėra būtini. Atsakovas taip pat kategoriškai nesutinka dėl išlaikymo įsiskolinimo, mano, jog nebuvo įsipareigojęs mokėti daugiau, teikė vaikui sprendimu nustatyto dydžio išlaikymą, todėl jokios skolos negali būti. Nemano, kad staiga vaiko poreikiai padidėjo tokia didele suma, be to, netgi pati ieškovė tiek neuždirbo, kad būtų galėjusi tiek skirti vaikui. Dėl jam priklausiusio buto pardavimo ir kotedžo pirkimo nurodo aplinkybes, jog povedybinė sutartis buvo sudaryta iki buto pardavimo ir kotedžo pirkimo, kadangi jiems, kaip sutuoktiniams, bankas nebūtų davęs kredito, nes atsakovo kredito istorija buvo labai bloga. Dėl 27 499,97 Eur sumos teigė, jog šią sumą pardavęs butą pervedė sutuoktinei, nes buvo uždaroma jo sąskaita, o iš šių lėšų grąžino buvusias skolas įmonėms ir fiziniams asmenims. Negalvojo apie tai, kad pervedami pinigai tampa sutuoktinės asmenine nuosavybe, o pats išsigryninti pinigų nenorėjo, kadangi buvo labai didelis banko įkainis. Patvirtino, jog šias lėšas žmona jam vėliau grąžino. Teigia, jog pinigai už jo parduotą butą buvo gauti praėjus maždaug mėnesiui laiko, kai buvo sumokėtas pradinis įnašas už kotedžo įsigijimą. Pažymėjo, jog savo lėšomis visiškai neprisidėjo prie kotedžo įsigijimo, yra prisidėjęs tik pats atlikdamas remonto darbus, nupirkdamas buitinės technikos. Teigė, jog šiuo metu jo sutuoktinė nedirba, iki pandemijos žmonos pajamos buvo apie 700,00 Eur per mėnesį, jo pajamos yra apie 1 100,00–1 200,00 Eur per mėnesį. Savo dabartinėje šeimoje prisideda lygia dalimi prie būsto išlaikymo, maisto, vaikų užklasinės veiklos, aprangos, žmona jam pasako, kiek išleido ar kam reikia pinigų, ir jis duoda. Atsakovas negalėjo tiksliai pasakyti, kiek pinigų skiria dabartinei šeimai per mėnesį, gal apie 400,00–500,00 Eur, niekada neskaičiavo, kiek išleidžia kas mėnesį. Šiuo metu atsakovas turi kreditorinius įsipareigojimus už įsigytą televizorių ir už įsigytą automobilį pagal lizingo sutartį, pagal kurias moka po 287,00 Eur per mėnesį. Automobilį laiko savo asmeniniu turtu, tvirtina, jog sutartį žmona pasirašė ne kaip solidari skolininkė, o tik kaip sutuoktinė, pradinis įnašas už automobilį buvo sumokėtas iš jo asmeninių santaupų. Kitų įsipareigojimų kreditoriams neturi.
6. Teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, jog šalys, nutraukdamos santuoką, bendru sutarimu nustatė teikiamo išlaikymo dydį ir atsakovas visą laiką mokėjo vaikui po 150,00 Eur per mėnesį, o 2017 metais ieškovės inicijuotose derybose pareikštos šalių nuomonės dėl išlaikymo sumos negali būti laikomos pozicija civilinėje byloje, todėl ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nėra pagrįstas, be to, tokios išlaidos nebuvo realiai ieškovės patirtos. Pažymėjo, jog atsakovas, net ir praradęs darbą, sąžiningai vykdė teismo sprendimą, dėjo visas pastangas, kad galėtų mokėti sūnui išlaikymą ir išlaikyti kitus savo vaikus, o individuali veikla nėra draudžiama ir čia nėra jokio atsakovo nesąžiningumo. Atsakovas savo pajamų neslepia ir neginčija, jog pagal savo galimybes gali teikti didesnį, t. y. 250,00 Eur išlaikymą vaikui, tokį patį, kaip teikia ir kitiems savo vaikams. Atstovo teigimu, liudytoja T. S. teismo posėdyje kaip tik patvirtino, jog šiuo metu šalių sūnus neturi sveikatos problemų, todėl į bylą pateiktos medicininės pažymos neatspindi realios situacijos, apskritai, ieškovės pateiktoje vaiko poreikių lentelėje ne visų nurodytų išlaidų dydis yra būtinas, atsakovo skaičiavimu, 246,00 Eur suma atitiktų tikruosius vaiko poreikius. Taip pat abejotina liudytojo A. M. parodymais, nes bylos duomenimis ieškovė bute gyvena ne tik su vaiku, bet ir su draugu, be to, nėra jokių pinigų priėmimo kvitų, pajamų deklaracijų, nuomos sutarties terminas pasibaigęs, todėl ieškovės nurodytos išlaidos būsto nuomai taip pat nėra pagrįstos. Dėl 26 460,49 Eur lėšų atstovas pažymėjo, jog atsakovas, gavęs pinigus už jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto pardavimą į savo banko sąskaitą, nurodė bankui likusias nuo nurašymo lėšas pervesti į A. N. sąskaitą, o jo sąskaitą uždaryti. Tarp sutuoktinių buvo susitarimas, jog sutuoktinė grąžins atsakovui šias lėšas, ką ji patvirtino, jog padarė. Iš šių lėšų atsakovas atsiskaitė su savo kreditoriais - fiziniais asmenimis, iš kurių buvo pasiskolinęs pinigų, tačiau šie asmenys nenori dalyvauti teismo procese ir duoti paaiškinimų. Taigi, atgavus lėšas, atsakovas niekaip nepagerino savo turtinės padėties ir 2017 m. prasidėjus deryboms negalėjo mokėti ieškovės prašomo dydžio išlaikymo. Pažymėjo, jog atsakovas yra sąžiningas, teismui pateikė visus duomenis apie gaunamas pajamas, atliko savo paskaičiavimą dėl vaiko poreikių, daro pažangą bendraujant su vaiku, be to, geranoriškai teikia didesnį išlaikymą, nei nustatyta teismo sprendime. Prašo tenkinti ieškinį iš dalies ir priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 250,00 Eur kas mėnesį, kitoje dalyje ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
7. Tarnybos atstovė į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo jai nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad gautas prašymas bylą nagrinėti Tarnybos atstovei nedalyvaujant, byla išnagrinėta išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
8. Byloje nustatyta, kad ieškovė D. J. ir atsakovas R. N. yra susilaukę (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus K. N. (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 40). Šiuo metu berniukui yra 14 metų, jis mokosi (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 14). Ieškovė su sūnumi gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties, sudarytos 2017 m. lapkričio 20 d., pagrindu (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 59–60a; 3 t. 2–4).
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.).
10. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-384-808/2010, buvo patvirtinta pareiškėjų R. N. ir D. N. sudaryta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kurios 2.1.1 punktu šalys susitarė, jog R. N. sūnaus K. N. gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, įsipareigoja mokėti po 115,85 Eur (400,00 Lt) kasmėnesinių periodinių išmokų iki K. N., pilnametystės (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 38–39). Ieškovė D. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimu nustatyto išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydį, patikslinus ieškinio reikalavimus, priteisiant iš atsakovo R. N. išlaikymą nepilnamečiam K. N., po 537,66 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 1–6a; el. b. priedas, b. l. 19–20).
11. Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios, nes tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 str. 5 d.). Dėl to įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (CK 3.193 str.). Pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis ir (ar) pasikeitę vaiko poreikiai (CK 3.201 str. 1, 2 d.).
12. Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas nustato ir įvertina dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pradėjo gauti gerokai didesnes pajamas; pablogėjo sveikatos būklė, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai, gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje, atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių lėšų reikia vaiko mokymusi, pomėgiams, ar vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos ir kt.). Šiame kontekste akcentuotina, kad ieškinio dalykas tokio pobūdžio bylose yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu priteisiant išlaikymą vaikui), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, palyginti su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006; kt.).
13. Ieškovė teigia, kad nuo teismo sprendimo dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių patvirtinimo, kurios 2.1.1 punktu šalys susitarė, jog atsakovas sūnaus išlaikymui mokės po 115,85 Eur (400,00 Lt), iš esmės pasikeitė aplinkybės, kadangi dėl vaiko amžiaus ir ekonominių pokyčių šalyje iš esmės padidėjo išlaidos vaiko poreikiams patenkinti, be to, nors teismo sprendimu atsakovas buvo įsipareigojęs bendrauti su sūnumi abiejų šalių sutarimu, tačiau atsakovas nevykdė minėto įsipareigojimo ir perkėlė visą vaiko auginimo ir priežiūros naštą tik ieškovei, tuo pačiu bendravimo metu neprisidėdamas papildomai prie vaiko išlaikymo. Nurodo, kad esamo priteisto išlaikymo nebeužtenka sūnaus poreikiams patenkinti, o atsakovo teikiamas išlaikymas ir atsisakymas bendrauti su sūnumi nėra proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų pareigoms bei neužtikrina būtinų vaikui vystytis sąlygų.
14. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė savo ieškinį grindžia padidėjusiais vaiko poreikiais. Ieškovė K. N. poreikių apskaičiavimo lentelėje (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 3a–4a), kurią rašytiniu dalies ieškinio atsisakymu (el. b. priedas, b. l. 19–20) patikslino, nurodo, kad vaiko poreikių patenkinimui viso reikalinga 1 075,10 Eur (1 279,77 - 204,67) suma per mėnesį, kurią sudaro: 273,00 Eur išlaidos maitinimui; 226,77 Eur vaikui tenkanti būsto nuomos ir išlaikymo dalis (183,00 būsto nuomai ir 43,77 Eur komunalinių mokesčių apmokėjimui); 23,00 Eur išlaidos mokymosi priemonėms; 160,00 Eur išlaidos lietuvių ir prancūzų kalbos korepetitoriams; 34,00 Eur – specialiajai futbolo aprangai; 73,00 Eur – kasdieniai aprangai; 20,00 Eur išlaidos sveikatos priežiūrai; 88,00 – dienpinigiams; 60,00 Eur – futbolo būreliui; 6,00 Eur – viešojo transporto bilietui; 7,00 Eur – mobilaus telefono išlaidos; 61,83 Eur išlaidos laisvalaikiui, asmeninėms šventėms; 32,50 Eur išlaidos atostogoms su šeima; 30,00 Eur išlaidoms higienos prekėms, kirpimo paslaugoms ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad sudėjus išlaidų apskaičiavimo lentelėje išlaidų sumas ir atėmus sumas, kuriomis buvo sumažinti ieškinio reikalavimai, gaunasi ne 1 075,10 Eur suma, bet 1 095,10 Eur suma. Atsakovas su tokiu vaiko poreikiams reikalingo išlaikymo dydžiu nesutiko ir nors alternatyvios išlaidų apskaičiavimo lentelės nepateikė, tačiau atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad sutinka mokėti 250,00 Eur dydžio išlaikymą savo sūnui. Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas nuo 2020 m. sausio mėnesį savo nepilnamečio sūnaus K. N. išlaikymui moka po 250,00 Eur per mėnesį (el. b. apyrašas 3 t., b. l. 102–102a), t. y. atsakovas šioje dalyje ieškovės ieškinį pripažino.
15. Ieškovė vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų mastą grindžia rašytiniais įrodymais: kasos čekiais ir sąskaitomis už maisto prekes (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 90–102; 2 t., b. l. 77–79a, 92–95); maitinimo mokykloje kainomis (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 104–104a); būsto nuomos sutartimi (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 59–60a; 3 t., b. l. 2–4), nuompinigių mokėjimo patvirtinimo rašteliu (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 61), komunalinių mokesčių paskaičiavimo lentele (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 62) ir komunalinių mokesčių ir paslaugų sąskaitomis (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 62a–81a; 2 t., b. l. 53–64); kasos čekiais ir TAMO dienyne paskelbtais pranešimais, rašteliais ir kt., patvirtinančiais išlaidas mokymo priemonėms (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 82–84a; 2 t., b. l. 85a–87); papildomų (prancūzų kalbos) korepetitoriaus pamokų sutartimi (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 15) ir pinigų priėmimo kvitais už papildomas prancūzų kalbos pamokas (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 80–85); drabužių užsakymų internete patvirtinimais (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 51–52a), drabužių įkainiais (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 53–54) ir kasos čekiais už drabužius ir avalynę (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 54a–55, 86–89a; 2 t., b. l. 52); neformaliojo ugdymo sutartimis su (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 42–47a), (duomenys neskelbtini) pažyma (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 97) bei mokėjimus už futbolo būrelį patvirtinančiais dokumentais (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 50a; 2 t., b. l. 98–100); medicininių dokumentų išrašais, epikrizėmis, tyrimais ir pažymėjimais (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 17–19a, 24–30a; 2 t., b. l. 74–76a), išlaidomis už medicinines paslaugas (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 23a, 31–34; 2 t., b. l. 96a), kt. (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 20–23); įrodymais, patvirtinančiais išlaidas pramogoms, atostogoms, higienos prekėms, paslaugoms ir pan. (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 105–116, 120a–121; 2 t., b. l. 91, 96); kitas išlaidas patvirtinančiais dokumentais (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 48–50, 55a, 57–58, 85, 117 – 120, 122 – 125a; 2 t. 97a). Pažymėtina, jog duomenų apie nepilnamečiam K. N. nustatytus specialiuosius poreikius byloje nepateikta.
16. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).
17. Pažymėtina, kad ieškovės pateikti įrodymai, patvirtinantys vaikui reikalingo maitinimo, higienos prekių, mokymosi priemonių, drabužių, laisvalaikio, poilsio, sveikatos palaikymo ir kitas išlaidas, savaime neįrodo šiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydį. Kita vertus suprantama, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, taip pat į tai, jog nepilnamečiam K. N. pagal jo sveikatos būklę yra rekomenduojamas reguliarus atitinkamos mitybos režimas (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 75–75a), teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus maitinimui reikalinga 200,00 Eur suma, kuri teismo vertinimu, yra reali ir protinga, įvertinus vaiko amžių ir sveikatą. Atsižvelgdamas į tai, jog dienpinigių mokėjimo moksleiviui yra plačiai paplitusi praktika bei laikytina skatinančia vaiko ekonominio raštingumo lavinimą, teismas pripažįsta 80,00 Eur dydžio vieno mėnesio vaikui mokamų dienpinigių sumą pagrįsta ir protinga. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus ir liudytojo A. M. parodymus, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodoma vaikui tenkanti išlaidų dalis – 226,77 Eur už būsto nuomą ir komunalinius patarnavimus yra pagrįsta ir įrodyta. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, jog būsto nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre savaime nepaneigia būsto nuomos sutarties sudarymo fakto. Nors nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie realiai patirtas būsto nuomos ir komunalinių mokesčių apmokėjimo išlaidas, tačiau teismas, vadovaudamasis tikėtinumo taisykle, daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad ieškovės nurodomos minėtos išlaidos yra realios. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad realaus ir protingo dydžio išlaidos nepilnamečio vaiko kasdieniai ir sportinei aprangai bei avalynei yra 80,00 Eur per mėnesį, t. y. apie 960,00 Eur per metus. Ieškovės nurodomos vaikui reikalingos išlaidos viešojo transporto bilietui (6,00 Eur), mobiliajam telefonui (7,00 Eur), higienos prekėms ir paslaugoms (30,00 Eur), sveikatos priežiūrai (20,00 Eur), mokymosi priemonėms (23,00 Eur), teismo vertinimu, yra protingo dydžio bei įrodytos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais bei liudytojų parodymais. Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad protinga ir reali suma reikalinga vaiko laisvalaikiui bei atostogoms yra 50,00 Eur per mėnesį, kuri pripažintina įrodyta. Įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, susijusius su vaiko futbolo būrelio lankymu, atsižvelgdamas į tai, kad tėvai turi rūpintis ne tik bendruoju vaiko švietimu, tačiau taip pat lavinti vaiko talentus ir gebėjimus, teismas sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti 60,00 Eur suma vaiko būreliui apmokėti, yra protingo dydžio, užtikrinsianti vaikui teisę lavinti savo gabumus ne tik futbolo srityje, tačiau pagal poreikį ir kitose srityse. Ieškovė prašo priteisti 160,00 Eur sumą reikalingą lietuvių ir prancūzų kalbos korepetitorių paslaugoms apmokėti. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė minėtų išlaidų pagrindimui pateikė teismui tik prancūzų kalbos papildomų pamokų organizavimo sutartį bei prancūzų kalbos papildomų pamokų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Be to, iš minėtų mokėjimų matyti, kad ieškovė už papildomas pamokas mokėdavo 12,00 Eur arba 24,00 Eur sumas. Nors, viena vertus, yra suprantama aplinkybė, jog moksleiviui gali prireikti tam tikrų dalykų (disciplinų) papildomų pamokų, t. y. korepetitorių paslaugos, kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie patirtas išlaidas lietuvių kalbos korepetitoriaus paslaugų apmokėjimui, protingomis ir realiomis pripažintinos 90,00 Eur dydžio išlaidos vaiko papildomoms pamokoms apmokėti.
18. Pažymėtina, kad būtinieji vaiko poreikiai neapima vaiko laisvalaikio, gabumų lavinimo ir pan. Tačiau visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimui, kultūriniam ugdymui, pomėgiams ir kitiems poreikiams, pvz. atostogoms, stovykloms, kurioms taip pat reikalingos papildomos lėšos. Šventės, teatrai, koncertai, sportas ir kitos vaiko kultūrinio ugdymo priemonės būtinos siekiant, kad vaikas užaugtų pilnaverte, išsilavinusia asmenybe, todėl, tėvams turint galimybes, šis poreikis taip pat turėtų būti tenkinamas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog šiuo metu pakankama ir atitinkanti šalių sūnaus amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius (maistas, apranga, būstas, higiena, sveikata, mokslas, poilsis, laisvalaikis, bendravimas, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimas ar tobulinimas, kultūrinio ir kitokio ugdymo tenkinimas) išlaikymo suma yra 872,77 Eur (200 + 80 + 226,77 + 80 + 6 + 7 + 30 + 20 + 23 + 50 + 60 + 90). Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį jai yra iš valstybės biudžeto mokama 60,06 Eur (39,00 x 1,54) dydžio išmoka vaikui, todėl vaiko išlaikymo suma mažintina minėta išmokos suma (872,77 - 60,06)- (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-687/2020, 57 p.). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nenuginčijo aplinkybių, jog pirmiau išvardintų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis, jį suapvalinus, sudaro 810,00 Eur, kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 str.). Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.
19. Vis dėl to, kiekvieną kartą sprendžiant dėl priteistino išlaikymo turi būti atsižvelgta į tai, ar tėvai turi galimybę tenkinti didesnius nei minimalius vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).
20. Atsakovas sutikdamas su aplinkybe, jog šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai yra pasikeitę (padidėję), dėl savo turtinės padėties nurodo, kad gali ir sutinka mokėti nepilnamečio sūnaus išlaikymui tik po 250,00 Eur per mėnesį. Minėta, atsakovas pateikė byloje įrodymus, jog nuo 2020 m. sausio mėnesio pradėjo mokėti savo sūnaus išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį.
21. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas nuo 2014 m. kovo 5 d. verčiasi individualia veikla, taip pat nuo 2017 m. spalio 11 d. iki 2019 m. birželio 7 d. dirbo (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašas 3 t., b. l. 80–81, 107). Atsakovui dirbant (duomenys neskelbtini) jo darbo užmokestis sudarė apie 1 950,00 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Iš byloje pateiktų Metinių pajamų deklaracijų nustatyta, kad atsakovo metinės pajamos iš individualios veiklos 2016 m. sudarė 22 190,00 Eur neatskaičius mokesčių, t. y. apie 1 850,00 neatskaičius mokesčių per mėnesį, 2017 m. – 20 681,00 Eur neatskaičius mokesčių, t. y. apie 1 720,00 neatskaičius mokesčių per mėnesį, 2018 m. – 17 080,00 Eur neatskaičius mokesčių, t. y. apie 1 420,00 neatskaičius mokesčių per mėnesį (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 12–20). Atsakovas atsiliepime nurodė, jog jo pajamos atsiliepimo pateikimo metu sudarė apie 1 200,00 Eur per mėnesį (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 7), 2019 m. lapkričio 13 d. Tarnybos darbuotojo apsilankymo atsakovo gyvenamojoje vietoje metu atsakovas nurodė, jog jo pajamos sudaro apie 1 500,00 Eur per mėnesį (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 44), liudytoja A. N. (atsakovo sutuoktinė) 2020 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje nurodė, jog jos duomenimis atsakovo mėnesinės pajamos sudaro apie 1 200,00 Eur. Bylos duomenimis, atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 32, 88), byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovas turi registruotino kilnojamojo turto. Nustatyta, kad atsakovas su sutuoktine A. N. yra susilaukęs dar dviejų vaikų: E. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. N., gim. (duomenys neskelbtini), kurie šiuo metu yra nepilnamečiai (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 21–22). Bylos nagrinėjimo metu liudytoja A. N. teismo posėdyje nurodė, kad jų abiejų vaikų išlaikymui reikalinga bendra 730,00 Eur suma per mėnesį, t. y. po maždaug 365,00 Eur iš kiekvieno iš tėvų. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas gyvena jo sutuoktinei A. N. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame būste (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 90–90a), atsakovas ir A. N. yra sudarę Vedybų (povedybinę) sutartį, notarinio registro Nr. LM-3318, kurios pagrindu įtvirtino visišką sutuoktinių turto ir prievolių atskirumo teisinį režimą (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 33a–37). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas 2019 m. gegužės 9 d. sudarė lizingo sutartį Nr. DV-192-10747 su AB Šiaulių banku, kurios pagrindu atsakovas įgijo turtines teises į automobilį Škoda Superb, 15 700,00 Eur vertės bei įsipareigojo kas mėnesį mokėti lizingo bendrovei 242,82 Eur dydžio įmokas, prievolės pabaiga 2024 m. balandžio 30 d. (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 23–29a). Taip pat nustatyta, jog 2018 m. birželio 5 d. vartojimo kredito sutarties pagrindu atsakovas įgijo prievolę iki 2020 m. birželio 26 d. mokėti UAB „SB lizingas“ kas mėnesį 34,36 Eur įmokas už įsigytą televizorių (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 30–31a). Duomenų apie kitą atsakovo turimą turtą ar turimas prievoles, taip pat apie atsakovui nustatytą ribotą darbingumą byloje nepateikta.
22. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuo 2018 m. kovo 30 d. dirba (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašas 3 t., b. l. 82–84a). Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2019 m. ieškovės pajamos sudarė apie 1 500,00 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 67–68). Teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad jos mėnesinės pajamos sudaro apie 1 500,00 Eur. Nustatyta, kad atsakovė su šalių sūnumi gyvena bute nuomos sutarties pagrindu (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 59–60a; 3 t., b. l. 2–4), kurios pagrindu moka 550,00 Eur dydžio nuompinigius. Byloje duomenų apie tai, kad ieškovė turi nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto nepateikta. Taip pat byloje nepateikta duomenų apie kitus ieškovės išlaikytinius ar turimus įsipareigojimus bei apie ieškovei nustatytą ribotą darbingumą.
23. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu kėlė prielaidą, jog atsakovas 2017 m. parduodamas jam asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, iš pardavimo sandorio gautas lėšas galimai nuslėpė, tokiu būdu pablogindamas savo turtinę padėtį. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui 2006 m. spalio 30 d. Paveldėjimo teisės liudijimo, notarinio registro Nr. VŠ-5568 ir VŠ-5569, pagrindu asmeninėn nuosavybėn atiteko butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 88a–89a). Nustatyta, kad atsakovas 2007 m. gruodžio 10 d., t. y. šalims būnant santuokoje, su AB SEB banku sudarė kredito sutartį Nr. 1450718075641-96 su vėlesniais sutarties pakeitimais, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas kreditas vartojimo kreditų refinansavimui bei būsto pirkimui ir būsto remontui. Minėtos prievolės užtikrinimui AB SEB banko naudai buvo įkeistas minėtas butas (el. b. apyrašas 3 t., b. l. 20–31). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2007 m. spalio 25 d. sudarė su BIGBANK AS filialu vartojimo kredito sutartį Nr. 0700269/16ba, kurios pagrindu kreditorius suteikė atsakovui 2 027,34 Eur (7 000,00 Lt) dydžio kreditą 10 metų laikotarpiui, bendra grąžintina suma su palūkanomis tuo metu sudarė 7 154,36 Eur (24 702,56 Lt)-(el. b. apyrašas 3 t., b. l. 32–37). Atsakovui tinkamai nevykdant minėtos kredito sutarties, pastaroji tikslinama papildomais susitarimais dėl kredito sumos padidinimo (2008 m. balandžio 17 d. Susitarimas Nr. 1, 2009 m. lapkričio 30 d. Susitarimas Nr. 2, 2010 m. sausio 22 d. Susitarimas Nr. 3), kurių pagrindu bendra atsakovo gražintina kredito su palūkanomis suma 2018 m. gegužės 11 d. sudarė 12 614,50 Eur (43 555,35 Lt)-(el. b. apyrašas 3 t., b. l. 38–55). Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimo, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-384-808/2010, kuriuo buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, pagrindu šalys nustatė, jog visas prievoles AB SEB bankui ir BIGBANK AS filialui pagal minėtas sutartis vykdys atsakovas asmeniškai. Nustatyta, kad atsakovui tinkamai nevykdant prievolės BIGBANK AS filialui, 2014 m. liepos 3 d. buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0157/14/00958 (el. b. apyrašas 3 t., b. l. 56–59). Iš antstolio Armino Naujokaičio 2016 m. gruodžio 14 d. patvarkymo Nr. 0157/14/00958/S matyti, jog atsakovas 2016 m. pabaigoje su BIGBANK AS filialu visiškai atsiskaitė (el. b. apyrašas 3 t., b. l. 60). Nustatyta, kad AB SEB bankas 2017 m. kovo 10 d. raštu leido atsakovui parduoti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už ne mažesnę kaip 22 500,03 sumą, su sąlyga, kad iš pardavimo sandorio gautomis lėšomis bus visiškai atsiskaityta su banku pagal kredito sutartį (el. b. apyrašas 3 t., b. l. 65). Byloje pateikta 2017 m. kovo 27 d. Buto pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. P1-1295, kurios pagrindu atsakovas minėtą butą pardavė už 50 000,00 Eur kainą, iš buto pardavimo gautas lėšas paskirstant tokia tvarka: 1 000,00 Eur atsakovui buvo sumokėta grynaisiais pinigais; 22 500,03 Eur suma buvo pervesta tiesiogiai AB SEB bankui; 26 499,97 Eur suma dviem pavedimais buvo pervesta į atsakovo banko sąskaitą AB SEB banke (el. b. apyrašas 3 t., b. l. 65a–70a). Iš atsakovo banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. balandžio 8 d. matyti, kad atsakovui dviem pavedimais (2017 m. kovo 28 d. ir 2017 m. balandžio 6 d.) buvo pervesta viso 26 499,97 Eur už buto pardavimą. Iš minėto išrašo taip pat matyti, kad atsakovas dviem pavedimais (2017 m. kovo 29 d. ir 2017 m. balandžio 8 d.) 26 460,49 Eur sumą pervedė į savo sutuoktinės A. N. banko sąskaitą (el. b. apyrašas 3 t., b. l. 14–15). Byloje nepateikti rašytiniai įrodymai, kaip buvo panaudotos iš buto pardavimo gautos lėšos, o konkrečiai 26 460,49 Eur suma, tačiau atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad minėta suma buvo panaudota atsiskaitant su atsakovo kreditoriais – fiziniais asmenimis. Pažymėtina, kad byloje nepateikti duomenys, paneigiantys šiuos atsakovo teiginius. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovo sutuoktinei A. N. jos tėvas 2014 m. birželio 17 d. pavedimu padovanojo 24 617,70 Eur (85 000,00 Lt) sumą (el. b. apyrašas 3 t., b. l. 98, 101). Nustatyta, kad A. N. 2017 m. kovo 3 d. su AB SEB banku sudarė kredito sutartį Nr. 14A1718210763-BF, kurios pagrindu bankas suteikė A. N. asmeninę paskolą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 90–90a; 3 t., b. l. 11, 13). Bylos duomenimis, A. N. 2017 m. kovo 1 d. pavedimu sumokėjo 15 000,00 Eur dydžio įmoką į UAB „Grand House LT“ sąskaitą už minėtą butą (el. b. apyrašas 3 t., b. l. 106). Šiame punkte paminėtų aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė į atsakovą dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui padidinimo poreikio kreipėsi tik 2017 m. vasaros pabaigoje (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 7–12), ko bylos nagrinėjimo metu neginčijo nei ieškovė, nei atsakovas.
24. Įvertinęs šio sprendimo 24 punkte nurodytas aplinkybes ir aptartus įrodymus, taip pat šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, teismas sprendžia, kad negalima padaryti vienareikšmės išvados, jog atsakovas parduodamas jam priklausantį butą tikslingai ir sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį, tikslu nemokėti sūnui padidinto išlaikymo. Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu, teismas taip pat daro išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo sutuoktinė A. N. įsigydama asmeninėn nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, iš dalies už turto įsigijimą atsiskaitė atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis, kadangi byloje pateikti įrodymai, jog pati A. N. turėjo pakankamai jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų, be to, buto įsigijimui buvo paėmusi paskolą iš banko. Kita vertus, teismas daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad atsakovas gavęs 26 499,97 Eur sumą už buto pardavimą bent dalį šių lėšų panaudojo savo finansinių įsipareigojimų padengimui. Esant nurodytoms aplinkybėms, nustatant atsakovo turtinę padėtį, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas sąmoningai siekė pabloginti savo turtinę padėtį, taip pat nėra pagrindo minėtą sumą įtraukti į atsakovo turimo turto masę (CPK 178, 185 str.).
25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
26. Byloje nustatyta, kad vaiko poreikius atskaičius valstybės mokamas išmokas sudaro 810,00 Eur suma per mėnesį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abu tėvai yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie šalims nustatytą ribotą darbingumą byloje nėra, abiejų tėvų turtinė padėtis yra panaši. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovės mėnesinės pajamos sudaro apie 1 500,00 Eur, ieškovė kitų išlaikytinių, išskyrus šalių sūnų, neturi, taip pat neturi kitų ilgalaikių įsipareigojimų, išskyrus prievolę pagal buto nuomos sutartį. Savo ruožtu atsakovo pajamos, bylos duomenimis, sudaro apie 1 200,00 Eur per mėnesį, atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriuos taip pat privalo išlaikyti, be to, turi ilgalaikį finansinį įsipareigojimą pagal lizingo sutartį, mėnesio įmoka apie 250,00 Eur. Kita vertus, byloje nustatyta, kad atsakovas vengia prie savo sūnaus išlaikymo prisidėti kitais būdais, t. y. bendraujant su vaiku, tokiu būdu perkeldamas iš esmės visą vaiko auklėjimo ir priežiūros naštą išimtinai ieškovei, todėl atsakovas prie vaiko išlaikymo turėtų daugiau prisidėti pinigais. Remdamasis išdėstytu bei atsižvelgdamas į iš esmės pasikeitusius (padidėjusius) šalių nepilnamečio vaiko poreikius, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas ir įsipareigojimus bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, siekdamas užtikrinti kitų atsakovo nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju iš atsakovo negali būti priteista didesnė nei 330,00 Eur suma. Remiantis išdėstytu, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-384-808/2010, iš R. N. priteisto (šalių bendru sutarimu nustatyto) išlaikymo nepilnamečiam sūnui K. N. 115,85 Eur (400,00 Lt) dydis pakeistinas, jį padidinant iki 330,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2019 m. spalio 15 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko K. N. poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas K. N. vystytis sąlygas bei nepilnamečių E. N. ir M. N. teisėtų interesų pusiausvyrą (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.).
27. Ieškovė skirtina jos vaikui iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 str. 1 d.).
28. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 str.).
29. Pažymėtina, kad kiti bylos šalių procesiniuose dokumentuose ar žodiniuose paaiškinimuose išdėstyti argumentai, taip pat pateikti įrodymai ar liudytojų parodymai, teismo vertinimu, šios bylos išsprendimui yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
30. Be padidinto išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis įmokomis priteisimo ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo padidinto išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio, kuomet ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl padidėjusių šalių nepilnamečio vaiko poreikių, iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. iki 2019 m. spalio 15 d. Ieškovė nurodo, kad jos skaičiavimais atsakovo įsiskolinimas dėl padidėjusių vaiko poreikių sudaro 12 541,00 Eur.
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento. Taigi vaiko išlaikymo prievolės pasikeitimo pradžia laikytinas teismo sprendimo, kuriuo prievolė pakeista, įsiteisėjimo momentas, nustatytinas pagal tai, kurios instancijos teismas priėmė galutinį sprendimą. Kita vertus, tai yra tik bendroji taisyklė, kuri gali turėti išimčių. Tai, kad CK 3.201 straipsnyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) išimčių nenustatyta, savaime nereiškia, kad jos negali būti taikomos, jeigu išimtinio reglamentavimo pagrindas gali būti konstatuojamas remiantis bendraisiais šeimos teisės principais ir atsižvelgiant į analizuojamos normos esmę (CK 3.3, 3.4 str.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2019 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-1075/2019, 23 p.).
32. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 str.). Todėl tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtimi iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 38 p.; 2019 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-1075/2019, 25 p.).
33. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2017 m. rugpjūčio mėnesį kreipėsi į atsakovą dėl padidėjusių šalių nepilnamečio vaiko K. N. poreikių bei vaikui reikalingo didesnio išlaikymo. Byloje pateiktos šalių elektroninio susirašinėjimo per atstovus ištraukos (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 7–12), iš kurių matyti, jog ieškovė kreipėsi į atsakovą su prašymu teismo sprendimu nustatytą išlaikymą padidinti iki 300,00 Eur per mėnesį. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų visumą, taip pat Tarnybos išvadą, daro išvadą, jog yra pagrindas konstatuoti, kad šalių nepilnamečio sūnaus K. N. poreikiai iš esmės pasikeitė (padidėjo) dar 2017 m., todėl ieškovei 2017 m. rugpjūčio mėnesį informavus atsakovą apie padidėjusius vaiko poreikius bei pagrindą didinti vaikui priteistą išlaikymą, ieškovė tuo pačiu įgijo teisę prašyti nuo minėto momento išlaikymo (padidinto išlaikymo apimtyje) įsiskolinimo.
34. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
35. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 26 su puse mėnesių laikotarpį, t. y. ieškovės prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis neviršija trijų metų. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimo sumą grindžia iš esmės tais pačiais įrodymais ir tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios egzistavo kreipimosi į teismą dėl išlaikymo padidinimo metu.
36. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais bei atsakovo turtine padėtimi, t. y. nenustačius aplinkybių, jog atsakovo turtinė padėtis nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio būtų iš esmės pakitusi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomu priteisti padidinto išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu, padidinto išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl padidinto išlaikymo priteisimo nuo kreipimosi į teismą dienos, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas prašomu priteisti padidinto išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu turėjo teikti sūnui 330,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį.
37. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. spalio 15 d. vaiko išlaikymui turėjo sumokėti viso 8 745,00 Eur (26,5 x 330,00). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas minėtu laikotarpiu vaiko išlaikymui viso pervedė į ieškovės sąskaitą 3 890,00 Eur sumą (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 16–16a). Taigi, atsakovo įsiskolinimas teikiant išlaikymą minėtu laikotarpiu sudaro 4 855,00 Eur (8 745,00 - 3 890,00) suma.
38. Remiantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo R. N. nepilnamečiam vaikui K. N. 4 855,00 Eur dydžio padidinto išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.200 str.).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
39. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos išlaikymo įsiskolinimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo šioje dalyje įvykdymo.
40. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje teisės normoje reglamentuojamos procesinės palūkanos priskiriamos kompensuojamosioms palūkanoms, t. y. atlieka dėl prievolės neįvykdymo patirtų nuostolių kompensuojamąją funkciją. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 str. 2 d.) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-3-687/2019, 28, 29 punktai).
41. Remiantis išdėstytu, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, nepilnamečio K. N. naudai iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 4 855,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. spalio 16 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).
43. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 2 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. apyrašas 3 t., b. l. 62–63, 123–124). Atsakovas pateikė įrodymus, jog bylos nagrinėjimo metu jis patyrė 2 915,00 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti (el. b. apyrašas 3 t., b. l. 86–88a, 118), taip pat patyrė 495,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už teisinę pagalbą vykdant ikiteismines derybas su ieškove dėl išlaikymo padidinimo (el. b. apyrašas 3 t., b. l. 89–90). Be to, atsakovas pateikė įrodymus, jog jo sutuoktinė A. N. bylos nagrinėjimo metu patyrė 35,00 Eur išlaidų už pažymos ir sąskaitos išrašo iš AB SEB banko gavimą (El. bylos priedas, b. l. 23–24), kurias prašo priteisti jo naudai iš ieškovės.
44. Pagal 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pažymėtina, kad CPK 93 straipsnio pagrindu priteisiamos tik byloje dalyvaujančių asmenų su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos, kurios detalizuotos yra CPK 88 straipsnyje. Be to, šalims atlyginamos tik realios ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos. Nagrinėjamu atveju atsakovas, be bylos nagrinėjimo metu patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, prašo priteisti iš ieškovės ir ikiteismine tvarka derantis su ieškove dėl išlaikymo padidinimo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios nelaikytinos bylinėjimosi išlaidomis CPK 88 straipsnio prasme, kadangi nėra susijusios su šios bylos nagrinėjimu, be to, atsakovas nepateikė įrodymų, jog šios išlaidos buvo patirtos dėl ieškovės kaltės ir buvo būtinos (neišvengiamos). Taip pat atsakovas prašo priteisti iš ieškovės jo sutuoktinės patirtas išlaidas, susijusias su įrodymų į bylą teikimu. Pirma, minėtas išlaidas patyrė atsakovo sutuoktinė A. N., kuri nėra nagrinėjamos bylos šalis, t. y. neturi procesinio statuso, antra, atlyginamos tik realiai šalių patirtos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Savo ruožtu atsakovas nepateikė įrodymų, jog būtent jis patyrė minėtas išlaidas. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo prašymas priteisti jam 495,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už teisinę pagalbą vykdant ikiteismines derybas su ieškove dėl išlaikymo padidinimo bei 35,00 Eur A. N. patirtas išlaidas už pažymos ir sąskaitos išrašo iš AB SEB banko gavimą atmestinas kaip nepagrįstas, todėl pagrįstomis ir įrodytomis atsakovo patirtos išlaidos pripažintinos 2 915,00 Eur sumoje.
45. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio reikalavimas dėl padidinto išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis patenkintas iš dalies – 50,77 proc. (330 - 115,85) x 100 / (537,66 - 115,85), reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo taip pat patenkintas iš dalies – 38,71 proc. (4 855 x 100 / 12 541) patenkintų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad bendrai ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies – 44,74 proc. (50,77 + 38,71 / 2). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 d. 10 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 984,28 Eur (2 200 Eur x 0,4474) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 1 610,83 Eur (2 915 Eur x 0,5526) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 626,55 Eur (1 610,83 Eur – 984,28 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
46. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 167,00 Eur (214,15 x 12) + 4 855 x 0,03 - 25 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (padidinimo).
47. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 9,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad bendra iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2020 m. sausio 23 d. redakcija) nustatytą minimalią valstybės naudai priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, iš ieškovės nepriteistina jai tenkanti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 4,16 Eur (9,30 x 0,4474) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 171,16 Eur (167 + 4,16).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-384-808/2010, iš atsakovo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui K. N., a. k. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. N., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 330,00 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 15 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui K. N., a. k. (duomenys neskelbtini), 4 855,00 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 00 ct) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.
Priteisti iš atsakovo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko K. N., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4 855,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 16 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Paskirti ieškovę D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui K. N., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 626,55 Eur (šešis šimtus dvidešimt šešis eurus 55 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 171,16 Eur (šimto septyniasdešimt vieno euro 16 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.