- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-02
- Bylos Nr.
- e2A-270-275/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30796-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- R. N.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) D. J. ir apelianto (atsakovo) R. N. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui R. N. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. J. pateikė teismui ieškinį, patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė: 1) pakeisti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-384-808/2010, priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. N., mokamą po 537,66 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; 2) priteisti iš atsakovo 12 541,00 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, kurios skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 m. vasario 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-384-808/2010, panaikino šalių sudarytos santuokos apskaitos įrašą bei patvirtinto sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad atsakovas nepilnamečio sūnaus K. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui įsipareigoja mokėti po 115,85 Eur (400,00 Lt) kasmėnesinių periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas išlaikymą sūnui mokėjo tik su antstolio pagalba, su sūnumi nebendravo, perkeldamas visą auginimo ir vaiko priežiūros naštą tik ieškovei. Ieškovė būtinumą pakeisti išlaikymo dydį grindžia pasikeitusiais vaiko poreikiais, kadangi sprendimo priėmimo metu vaikui buvo 3 metai, o dabar sūnui yra 13 metų, jis mokosi mokykloje, be to, vaikui diagnozuotos sveikatos problemos. Ieškovės skaičiavimu, šiuo metu vaiko būtiniausiems poreikiams būtina skirti ne mažiau nei 1 075,10 Eur (1 279,77 - 204,67) suma per mėnesį, kurią sudaro: 273,00 Eur išlaidos maitinimui; 226,77 Eur vaikui tenkanti būsto nuomos ir išlaikymo dalis (183,00 būsto nuomai ir 43,77 Eur komunalinių mokesčių apmokėjimui); 23,00 Eur išlaidos mokymosi priemonėms; 160,00 Eur išlaidos lietuvių ir prancūzų kalbos korepetitoriams; 34,00 Eur – specialiajai futbolo aprangai; 73,00 Eur – kasdieniai aprangai; 20,00 Eur išlaidos sveikatos priežiūrai; 88,00 – dienpinigiams; 60,00 Eur – futbolo būreliui; 6,00 Eur – viešojo transporto bilietui; 7,00 Eur – mobilaus telefono išlaidos; 61,83 Eur išlaidos laisvalaikiui, asmeninėms šventėms; 32,50 Eur išlaidos atostogoms su šeima; 30,00 Eur išlaidoms higienos prekėms, kirpimo paslaugoms ir pan. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, išsilavinęs, sveikas, dirbantis, gyvena nuosavame kotedže, jo turtinė padėtis yra gera, todėl, atsižvelgiant ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtintą orientacinį išlaikymo dydžio kriterijų, taip pat įvertinus tai, kad atsakovas visiškai neprisideda prie sūnaus priežiūros ir ugdymo, t.y. nepatiria jokių papildomų išlaidų, egzistuoja pagrindas padidinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ieškovės ir atsakovo nepilnamečiam sūnui. Įvertinus tai, kad atsakovui nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. žinoma, kad jo teikiamas išlaikymas nepilnamečiam sūnui nebeatitinka vaiko poreikių, tačiau atsakovas geranoriškai atsisakė teikti vaikui didesnį išlaikymą, bendra skolos suma nuo 2017 m. rugpjūčio 1 dienos iki ieškinio pateikimo dienos sudaro 12 541,00 Eur, t.y. skolos suma už laikotarpį iki 2017 m. lapkričio 20 d., kai ieškovė nepatyrė būsto nuomos ir išlaikymo išlaidų yra 1 516,00 Eur, ir likusi skolos suma už 22,5 mėn. sudaro 11 025,00 Eur. Taip pat atsakovas privalo mokėti įstatymo nustatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo skolos sumos (12 541 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas R. N. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, o likusioje dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jis niekada neatsisakė nuo pareigos teikti vaikui išlaikymą ir visą laiką jį teikia, atsižvelgdamas į savo finansines galimybes. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, motyvuodamas tuo, jog, viena vertus, ieškovės ieškinyje nurodytos patiriamos išlaidos vaikui yra nepagrįstos ir nėra būtinos, kita vertus, atsakovo turtinė padėtis neleidžia jam mokėti ieškovės prašomo dydžio išlaikymo. Atsakovo vidutinės mėnesio pajamos yra apie 1 165,71 Eur, jis augina dar du mažamečius vaikus, kurių išlaikymui per mėnesį ieškovui tenka 500 Eur suma, taip pat kas mėnesį moka lizingo, Valstybinio socialinio draudimo įmokas, apmoka dalį išlaidų už komunalines paslaugas, maistą bei kitas išlaidas, skirtas jo šeimos poreikiams tenkinti, jokio nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas gali jo ir ieškovės sūnui teikti 250 Eur išlaikymą per mėnesį, kadangi iš atsakovo priteisiant didesnę išlaikymo sumą, bus pažeisti atsakovo ir kitų jo šeimos narių interesai.
4. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimu, teigia, jog skolos paskaičiavimas yra nepagrįstas ir neaiškus, taip pat nėra aišku, kodėl įsiskolinimas skaičiuojamas būtent nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. Jokio teismo sprendimo, kuriuo būtų pakeistas iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui, nėra priimta, teismo sprendimu nustatyto dydžio išlaikymą vaikui atsakovas teikia. Atsakovui pareiga teikti vaikui didesnį išlaikymą gali atsirasti tik priėmus naują teismo sprendimą, kuriuo bus padidinta teiktino išlaikymo suma, ir tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl ieškovės pateikti skaičiavimai ir reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio, teisiškai nepagrįsti. Pažymi, jog dėl ieškovės kategoriškumo nutrūkus deryboms dėl išlaikymo dydžio padidinimo, ieškovė į teismą dėl išlaikymo padidinimo kreipėsi tik po 2 metų nuo derybų pabaigos, o pateiktu ieškiniu reikalauja iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už šiuos 2 metus, todėl toks ieškovės elgesys yra nepateisinamas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų prasme ir iš esmės yra vertinamas kaip piktnaudžiavimas savo teise.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė 2019 m. lapkričio 28 d. išvadą Nr. 1SD-8602-(8.1.27) dėl nepilnamečio K. N. su Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktais ir vaiko nuomonės išklausymo aktu. Nurodė, kad jiems D. J. ir R. N. šeima dėl galimų vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma. Tarnybos atstovė apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad ieškovė, jos sugyventinis ir nepilnametis vaikas gyvena nuomojamame 3 kambarių, 75 kv. m. bute su patogumais, namai įrengti, tvarkingi, šviesūs, erdvūs, berniukas turi atskirą, jo poreikiams patenkinti pritaikytą kambarį. Ieškovė Tarnybos atstovei nurodė, kad dirba UAB „Otres projektai“, jos pajamos per mėnesį iš viso sudaro 2 200,00 Eur. Ieškovė teigė, jog atsakovas teikia 150 Eur išlaikymą, papildomai prie vaiko poreikių tenkinimo neprisideda, su sūnumi bendrauja retai. Apsilankius atsakovo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jis su žmona A. N. ir dar dviem nepilnamečiais vaikais gyvena jo sutuoktinei priklausančiame, 97 kv. m, 4 kambarių būste, namai įrengti, tvarkingi, švarūs. Atsakovas Tarnybos atstovei nurodė, jog užsiima individualia veikla ir jo pajamos sudaro apie 1 500 Eur per mėnesį. Šalių sūnus nepilnametis K. N. yra Vilniaus M. Mažvydo progimnazijos aštuntokas, papildomai lanko futbolą ir prancūzų kalbos pamokas, berniukas turi skrandžio opą, jam nustatyta bronchinė astma. Tarnybos atstovei individualiai bendraujant su Karoliu, pastarasis pasakojo, kad tėtis pradėjo jam skambinti po to, kai mama kreipėsi į teismą, iki tol tėčio nebuvo matęs 2–3 metus. Pasak vaiko, juo rūpinasi ir prižiūri mama, jie kartu pramogauja, jo ir patėvio santykiai yra geri. Tarnyba nurodė, jog ieškovė turi teikti įrodymus teismui dėl savo materialinės padėties, sūnaus poreikių padidėjimo, kitus svarbius duomenims, kurie turėtų reikšmės išlaikymo dydžio padidinimui ir visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Be to, nustačius, kad iki kreipimosi į teismą dienos tėvas nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas.
II Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-384-808/2010, iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui K. N. dydį ir priteisė iš atsakovo R. N. išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. N. mokamą po 330 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 15 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui K. N. 4 855 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko K. N. naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4 855,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 16 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paskyrė ieškovę nepilnamečiam vaikui K. N. priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 626,55 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 171,16 Eur sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
7. Nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai, patvirtinantys vaikui reikalingo maitinimo, higienos prekių, mokymosi priemonių, drabužių, laisvalaikio, poilsio, sveikatos palaikymo ir kitas išlaidas, savaime neįrodo šiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydį. Visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Teismas padarė išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus maitinimui reikalinga 200,00 Eur suma, yra reali ir protinga, įvertinus vaiko amžių ir sveikatą. Atsižvelgdamas į tai, jog dienpinigių mokėjimo moksleiviui yra plačiai paplitusi praktika bei laikytina skatinančia vaiko ekonominio raštingumo lavinimą, teismas pripažino 80,00 Eur dydžio vieno mėnesio vaikui mokamų dienpinigių sumą pagrįsta ir protinga. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus ir liudytojo A. M. parodymus sprendė, kad ieškovės nurodoma vaikui tenkanti išlaidų dalis – 226,77 Eur už būsto nuomą ir komunalinius patarnavimus yra pagrįsta ir įrodyta. Teismas sprendė, kad realaus ir protingo dydžio išlaidos nepilnamečio vaiko kasdienei ir sportinei aprangai bei avalynei yra 80,00 Eur per mėnesį, t.y. apie 960,00 Eur per metus. Ieškovės nurodomos vaikui reikalingos išlaidos viešojo transporto bilietui (6,00 Eur), mobiliajam telefonui (7,00 Eur), higienos prekėms ir paslaugoms (30,00 Eur), sveikatos priežiūrai (20,00 Eur), mokymosi priemonėms (23,00 Eur), teismo vertinimu, yra protingo dydžio bei įrodytos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais bei liudytojų parodymais. Teismas sprendė, kad protinga ir reali suma reikalinga vaiko laisvalaikiui bei atostogoms yra 50,00 Eur per mėnesį, kuri pripažintina įrodyta. Ieškovės prašoma priteisti 60,00 Eur suma vaiko būreliui apmokėti, yra protingo dydžio, užtikrisianti vaikui teisę lavinti savo gabumus ne tik futbolo srityje, tačiau pagal poreikį ir kitose srityse. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie patirtas išlaidas lietuvių kalbos korepetitoriaus paslaugų apmokėjimui, todėl teismas protingomis ir realiomis pripažino 90,00 Eur dydžio išlaidas vaiko papildomoms pamokoms apmokėti. Teismas pažymėjo, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimui, kultūriniam ugdymui, pomėgiams ir kitiems poreikiams, pvz. atostogoms, stovykloms, kurioms taip pat reikalingos papildomos lėšos. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog šiuo metu pakankama ir atitinkanti šalių sūnaus amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius (maistas, apranga, būstas, higiena, sveikata, mokslas, poilsis, laisvalaikis, bendravimas, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimas ar tobulinimas, kultūrinio ir kitokio ugdymo tenkinimas) išlaikymo suma yra 872,77 Eur (200 + 80 + 226,77 + 80 + 6 + 7 + 30 + 20 + 23 + 50 + 60 + 90). Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus padarė išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nenuginčijo aplinkybių, jog nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingas išlaidų dydis, jį suapvalinus, ir atskaičius valstybės mokamas išmokas, sudaro 810,00 Eur, kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu.
8. Teismas nurodė, kad kiekvieną kartą sprendžiant dėl priteistino išlaikymo turi būti atsižvelgta į tai, ar tėvai turi galimybę tenkinti didesnius nei minimalius vaiko poreikius. Atsakovas sutiko mokėti nepilnamečio sūnaus išlaikymui tik po 250,00 Eur per mėnesį. Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, sprendė, kad negalima padaryti vienareikšmės išvados, jog atsakovas parduodamas jam priklausantį butą tikslingai ir sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį, tikslu nemokėti sūnui padidinto išlaikymo. Teismas nustatė, kad abu tėvai yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie šalims nustatytą ribotą darbingumą byloje nėra, abiejų tėvų turtinė padėtis yra panaši. Ieškovės mėnesinės pajamos sudaro apie 1 500 Eur, ieškovė kitų išlaikytinių, išskyrus šalių sūnų, neturi, taip pat neturi kitų ilgalaikių įsipareigojimų, išskyrus prievolę pagal buto nuomos sutartį. Atsakovo pajamos, sudaro apie 1 200 Eur per mėnesį, atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriuos taip pat privalo išlaikyti, be to, turi ilgalaikį finansinį įsipareigojimą pagal lizingo sutartį, mėnesio įmoka apie 250 Eur. Nustatė, kad atsakovas vengia prie savo sūnaus išlaikymo prisidėti kitais būdais, t.y. bendraujant su vaiku, tokiu būdu perkeldamas iš esmės visą vaiko auklėjimo ir priežiūros naštą išimtinai ieškovei, todėl teismas sprendė, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo turėtų daugiau prisidėti pinigais. Teismas įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas ir įsipareigojimus bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, siekdamas užtikrinti kitų atsakovo nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, sprendė, kad iš atsakovo negali būti priteista didesnė nei 330 Eur suma.
9. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų visumą, taip pat Tarnybos išvadą, padarė išvadą, jog yra pagrindas konstatuoti, kad šalių nepilnamečio sūnaus K. N. poreikiai iš esmės pasikeitė (padidėjo) dar 2017 m., todėl ieškovei 2017 m. rugpjūčio mėnesį informavus atsakovą apie padidėjusius vaiko poreikius bei pagrindą didinti vaikui priteistą išlaikymą, ieškovė tuo pačiu įgijo teisę prašyti nuo minėto momento išlaikymo (padidinto išlaikymo apimtyje) įsiskolinimo. Teismas nenustatė aplinkybių, jog atsakovo turtinė padėtis nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio būtų iš esmės pakitusi. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomu priteisti padidinto išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu, padidinto išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl padidinto išlaikymo priteisimo nuo kreipimosi į teismą dienos, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas prašomu priteisti padidinto išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu turėjo teikti sūnui 3 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. spalio 15 d. vaiko išlaikymui turėjo sumokėti viso 8 745,00 Eur (26,5 x 330,00). Atsakovas vaiko išlaikymui pervedė į ieškovės sąskaitą 3 890,00 Eur sumą. Todėl teismas priteisė iš atsakovo įsiskolinimą teikiant išlaikymą viso 4 855,00 Eur.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai.
10. Apeliantas (atsakovas) R. N. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-19 sprendimą pakeisti, ieškovės D. J. ieškinį atsakovui R. N. tenkinti iš dalies – iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės; 2)likusioje dalyje ieškovės ieškinį atsakovui atmesti kaip nepagrįstą; 3) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodė, kad atsakovas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl maitinimo, transporto, mobilaus telefono, higienos prekių, sveikatos priežiūros ir mokymosi priemonių. Dėl kitų teismo sprendimo išvadų susijusių su likusiomis išlaidomis atsakovas nesutinka. Atsao vertinimu teismas netinkamai nustatė išlaikymui reikalingą sumą, kadangi visi vaiko poreikiai ir jų dydis nebuvo įrodytas.
12. Atsakovo įsitikinimu 80 Eur kišenpiginių suma per mėnesį yra aiškiai per didelė. Nagrinėjamu atveju nustatant ar ieškovės reikalaujama suma vaiko kišenpinigiams yra adekvati reikėjo taikyti įstatymo analogiją ir atsižvelgti į LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. A1-46, patvirtintą socialinės globos namų normų aprašą, kurio 1 priedo 10.12 p. yra nurodyta, kad vaikams mokamų kišenpinigių dydis yra ne mažesnis kaip 0,4 bazinės socialinės išmokos per mėnesį. Lietuvos Respublikos 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimu nustatytos bazinės socialinės išmokos dydis yra 39 Eur. Todėl rekomendacinis ir protingas vaikui mokamų kišenpinigių dydis yra apie 16 Eur. Atsižvelgiant į ieškovės į bylą pateiktas mokyklos maisto kainas, kurios vyrauja nuo 1,5 Eur (mokyklinis kotletas (arba kukulis) ir sriuba) už pigiausius iki 3 Eur (kalakuto guliašas ir sriuba) už brangiausius kompleksinius pietus bei į rekomendacinį kišenpinigių dydį, atsakovo įsitikinimu teismo nustatytas kišenpinigių dydis yra aiškiai per didelis, kadangi vaikui užtektų iš esmės 40 Eur per mėnesį (2 Eur per dieną) kišenpinigių.
13. Nurodė, kad ieškovės nuomos sutartis viešajame registre nėra registruota, dėl to prieš atsakovą negali būti panaudota, o šis įrodymas iš viso negali būti vertinamas kaip patikimas. Ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių apskaitos dokumentų pagrindžiančių nuomos mokesčio apmokėjimo operacijas, t.y. banko pavedimų išrašų, pinigų priėmimo-perdavimo kvitų ar kitų dokumentų. Dėl to, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog ieškovė už buto nuomą iš tikrųjų moka 550 Eur, kaip yra nurodyta sutartyje. Todėl ieškovės teiginiai apie tai, kad ji nuomojasi butą už 550 Eur per mėnesį yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti, dėl to ši teismo sprendimo dalis taip pat yra keistina.
14. Vilniaus miesto apylinkės teismo nurodyta 80 Eur per mėnesį suma kasdieninei ir sportinei aprangai bei avalynei yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Nepaisant vaikui perkamų sportinių rūbų firminėje „Baltijos futbolo akademijos“ interneto svetainėje, ko iš esmės tūrėtų pakakti vaiko sportiniams užsiėmimas, vaikui papildomai yra perkama itin brangi, prabangių firminių ženklų „NIKE“ ir „ADIDAS“ sportinė apranga bei avalynė. Papildomai vaikui perkami rūbai jam nėra būtini, vaikui visiškai tūrėtų užtekti BFA interneto svetainėje perkamų sportinių rūbų. Vaikui yra perkami itin prabangūs ir brangūs futbolo bateliai, kurių vaikas turi net kelias poras: 87,95 Eur, 35,96 Eur. Atsakovas pažymi, jog rinkoje yra parduodami universalūs futbolo bateliai, kurie yra naudojami tiek žaisti dirbtinėse, tiek natūralios dangos aikštėse, t.y. vietoj dviejų perkamų porų avalinės, galima įsigyti vieną, universalių futbolo batelių porą. Vaikui perkamų batelių kaina yra akivaizdžiai per didelė. Atsakovas pažymi, kad perkamų futbolo batelių pakanka ne vienam sezonui, kaip klaidingai nurodo ieškovė, o keliems sezonams. Išlaidas futbolo bateliams reikia skaičiuoti ne už metus, o už 2 metus. Dėl to ieškovės pateikti skaičiavimai yra netikslūs. Taip pat atsakovo įsitikinimu visos ieškovės nurodytos išlaidos vaiko sportinei aprangai ir avalynei negali būti vertinamos kaip būtinosios išlaidos, dėl to šios išlaidos iš atsakovo negalėjo būti priteistos.
15. Ieškovės vaiko kasdieniniams rūbams išleidžiama 73 Eur suma per mėnesį yra neadekvati, nes ieškovė nepagrindė tokio didelio rūbų vaikui poreikio. Vaikui yra perkami itin brangūs rūbai ir avalynė, kaip antai, laisvalaikio bateliai, kurių kaina yra 132,96 Eur, 76,16 Eur, rūbai prabangių prekių ženklų parduotuvėje „Aprangos galerija“. Atsakovo vertinimu toks nepateisinamas ieškovės išlaidavimas, t.y. iš esmės besaikis rūbų jų vaikui pirkimas, turėjo būti teismo vertinamas kaip nepateisinamas ieškovės išlaidavimas, o ne vaiko būtinosios išlaidos. Atsakovo vertinimu protinga ir pagrįsta suma per mėnesį vaiko rūbams yra 40 Eur. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad 80 Eur per mėnesį suma vaiko kasdieniams ir sportiniams rūbams bei avalinei, yra pagrįsta ir protinga, padarė netinkamą išvadą, dėl to priėmė netinkamą teismo sprendimą.
16. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad ieškovė vaiko futbolo treniruotėms kas mėnesį išleidžia po 60 Eur, priėmė klaidingą teismo sprendimą. Pagal 2019-09-03 sporto mokymo sutartį vaiko futbolo treniruočių kaina per mėnesį sudaro 60 Eur. Ieškovės pateikta 2019-09-02 neformaliojo vaikų švietimo teikimo sutartis patvirtina, kad dalį, t.y. 15 Eur per mėn., išlaidų vaiko treniruotėms, futbolo mokyklai yra apmokama iš Europos Sąjungos lėšų. Taigi už vaiko treniruotes kas mėnesį yra mokama po 45 Eur, ne po 60 Eur kaip teigia ieškovė. Atsakovo teigimu, vaiko būtinųjų išlaidų suma yra ne 660 Eur, kaip savo sprendime vertino teismas. Dėl to iš atsakovo priteista išlaikymo suma per mėnesį mažintina.
17. Pažymėjo, jog teismo iš atsakovo priteista 330 Eur suma, kuri sudaro trečdalį atsakovo gaunamų pajamų per mėnesį, nepilnamečio išlaikymui yra ženkliai per didelė, dar ir tuo pagrindu, kad dėl Sars-Cov-19 viruso sukeltos pandemijos, paskelbto karantino, atsakovo pajamos tik mažės. Tuo tarpu teismo sprendime nurodytos prievolės ir jų dydžiai atsakovui liko nepakitę.
18. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad 330 Eur per mėnesį dydžio išlaikymo priteisimas K. N. naudai yra akivaizdžiai nesąžiningas atsakovo ir kitų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kadangi atsakovas su sutuoktine dvejus vaikus išlaiko už 730 Eur per mėnesį, o ieškovės naudai vieno vaiko išlaikymui yra priteista 330 Eur. Dėl to priteista išlaikymo suma mažintina iki 250 Eur.
Šalies argumentai
19. Ieškovė neįrodė, kad patyrė prašomo priteisti įsiskolinimo dydžio išlaidas, todėl atsakovo manymu, išlaikymo įsiskolinimas apskritai neturėjo būti priteistas.
20. Pažymėjo, jog ieškovės mėnesinės pajamos yra apie 1 500 Eur. Ieškovė nuo 2017 m. spalio mėn. iki dabar niekaip negalėjo teikti vaikui 1 279,77 Eur dydžio išlaikymo. Dėl to ieškovės reikalavimas priteisti 12 541 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą yra akivaizdžiai nepagrįstas.
21. Teismas vertindamas susidariusį įsiskolinimą, taikė priteisto išlaikymo dydžio sumą 2017 ir 2018 metams, kas atsakovo manymu yra neteisinga. Ieškovė 2017 m., derybų metu, reikalavo išlaikymo 300 Eur per mėn., atsakovo pasiūlytai sumai neprieštaravo ir kito pasiūlymo nepateikė, kad patyrė prašomo priteisti įsiskolinimo dydžio išlaidas neįrodė, nes objektyviai tokio dydžio išlaikymo suteikti negalėjo. Tą patvirtina tiek rašytiniai įrodymai, šalių susirašinėjimas, tiek šalių parodymai byloje. Todėl laikytina, kad teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
22. Atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai turi būti laikomos bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti vertinamos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Nagrinėjamu atveju atsakovas patyrė 495 Eur išlaidų dėl advokato dalyvavimo ikiteisminėje derybų stadijoje.
Šalies argumentai
23. Apeliantė (ieškovė) D. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo – pakeisti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-384-808/2010, iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui K. N. dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. N. mokamą po 405 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 15 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui K. N. 6842,50 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko K. N. naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 6842,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 16 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje panaikinti – priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas 2200 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje jos naudai; 5) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo surašymą apeliantės naudai.
24. Pažymėjo, kad teismas sprendime priteisdamas atsakovui 330 Eur išlaikymo sumą, jos nepagrindė jokiais skaičiavimais, nukrypo nuo teismų praktikos, teisingumo ir sąžiningumo principų. Perkėlė didesnę išlaikymo naštą vaiko motinai, t.y. iš teismo nustatytos vaiko poreikiams būtinos 810 Eur sumos, vaiko motinai perkelta didesnė finansinė išlaikymo našta - ji turi prisidėti 80 Eur didesne suma nei vaiko tėvas ir teikti per mėnesį 480 Eur sumą.
25. Ieškovė nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl atsakovo turtinės padėties. Nurodė, jog 2017 m. spalio 11 d. iki 2019 m. birželio 7 d. atsakovas dirbo UAB „Opoltrans Lithuania“, kur jo darbo užmokestis sudarė apie 1 950,00 Eur, 2019 m. lapkričio 13 d. Tarnybos darbuotojo apsilankymo atsakovo gyvenamojoje vietoje metu atsakovas pats nurodė, jog jo gaunamos pajamos yra apie 1 500,00 Eur per mėnesį, kas teismui neleidžia padaryti neabejotinos išvados, jog šiuo metu atsakovo pajamos yra tik 1200 Eur. Atsakovas yra pajėgus uždirbti samdomas didesnes pajamas nei vykdydamas individualią veiklą ir tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog turi galimybę tinkamai išlaikyti visus savo vaikus, kurie gimė planuoti ir laukti, nes neginčytinai yra sveikas, darbingo amžiaus ir gebantis tai padaryti.
26. Atsakovas priešingai nei ieškovė gyvena šeimai nuosavybės teise priklausančiame turte, turi transporto priemonę, ko sau negali leisti ieškovė, nes prisiimdama didesnę vaiko išlaikymo naštą, ji negali rizikuoti nei lizingu pasiimti automobilį, nei užtikrinti vaiko teisės į saugų gyvenamąjį būstą, valdomą nuosavybės teise.
27. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo gautos asmeninės 26 499,97 Eur lėšos nėra įtrauktinos į atsakovo turimo turto masę. Ši suma dviem pavedimais buvo pervesta į atsakovo banko sąskaitą AB SEB banke. Atsakovas neturėjo skolintis pinigų, kad parduoti butą, nes skola bankui buvo grąžinta tiesiogiai, kitų skolinimosi tikslų ir /ar poreikių būtinybės atsakovas nenurodė ir neįrodė. Teismas visiškai nepagrįstai pripažino, kad atsakovas skolinosi iš kitų asmenų, turėdamas tikslą parduoti butą, tai prieštarauja tiek notariškai patvirtintos sutarties sąlygoms, tiek banko išrašuose esantiems juridiniams faktams apie gautinas sumas. Atsakovo turtinė padėtis yra daug geresnė, nei bandoma teigti, nes tiek gaunamos pajamos, tiek galimai turimos santaupos 26 499,97 Eur (byloje nepateikti rašytiniai įrodymai, kaip buvo panaudotos iš buto pardavimo gautos lėšos) yra slepiamos, siekiant išvengti tinkamo įstatyminės prievolės vykdymo sūnui K. N..
28. Atsakovas savo kitiems dviems sūnums teikia ne tik reikalingą išlaikymą, bet juos augina, prižiūri, ugdo, auklėja, priešingai nei yra elgiamasi su vyresniuoju sūnumi. K. N. yra reikalingas pagrįstai didesnis išlaikymas negu kitiems jo nepilnamečiams vaikams, kadangi neginčytinai skiriasi vaikų amžius, jų poreikiai. Ieškovės ir atsakovo sūnus turi sveikatos problemų, įtakojančių patiriamų išlaidų dydį, tuo tarpu kiti atsakovo vaikai yra sveiki. Akivaizdu, kad atsakovas yra pajėgus ir dabar savo vyresniam sūnui teikti išlaikymą, atitinkantį jo poreikius, nes tai sudarytų tik 27 proc. jo nurodytų gaunamų pajamų.
29. Apeliantės vertinimu išlaikymo skola turėjo būti priteista lygiomis dalimis, t.y. proporcingai po 405 Eur su ieškove suteikto išlaikymo už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. spalio 15 d. vaiko išlaikymui. Atsakovas turėtų sumokėti 26,5 x 405 viso 10 732,50 Eur. Atsakovas minėtu laikotarpiu vaiko išlaikymui viso pervedė į ieškovės sąskaitą 3 890,00 Eur sumą, taigi, atsakovo įsiskolinimas teikiant išlaikymą minėtu laikotarpiu sudarytų 6 842,50 Eur (10732,50 - 3 890,00) sumą.
Šalies argumentai
30. Apeliantė nesutinka su teismo sprendime bylinėjimosi išlaidų formaliu paskirstymu. Jos nuomone, teismas turėjo vadovautis LR CPK 93 str. 4 d. bei nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 d. nustatytų išlaidų paskirstymo taisyklių. Nurodė, kad apeliantė išnaudojo maksimaliai visas galimybes susitarti dėl vaiko išlaikymo pakeitimo taikiu būdu. Atsakovas pripažino, kad ieškovės visas pareikštas ieškinys yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, tik nesutiko, kad vaikui toks išlaikymas jo subjektyviu vertinimu yra reikalingas. Atsakovas, kuris skundžiasi savo finansinėmis galimybėmis, pasiėmė brangiau apmokamą advokatą.
Atsiliepimas
31. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su pandemija susiję atsakovo argumentai yra nepagrįsti ir laikini, todėl atmestini. Pažymėjo, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgdama į šalyje egzistuojančią nepalankią epideminę situaciją, sąlygojusią vaiko poreikių sumažėjimą, sumažino savo ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo. Be to, atsakovas nei bylos nagrinėjimo metu, nei su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, kad jo vykdoma individuali veikla dėl pandemijos būtų uždrausta, o pajamos sumažėjusios.
32. Laikantis CK 6.461 str. 2 d. nuostatos, yra pripažinta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Pagal 2019 m. liepos 3 d. Nr. Vyriausybės priimtą nutarimą Nr. 669 nuo 2020 m. sausio 1 d. MMA sudaro 607 Eur, o tai reikštų, jog ½ MMA, t.y. pati minimaliausia galima teikti vaikui išlaikymo suma yra 303,50 Eur. Teismų praktikoje iš esmės tokios teiktino išlaikymo sumos net nereikia įrodinėti, ji priteisiama net ką tik gimusiems kūdikiams, kuriems iš esmės būtinas tik fizinių poreikių tenkinimas, tačiau atsakovo 14 metų sūnus iš esmės turi ne tik suaugusio žmogaus fizinius poreikius, tačiau dar turi būti ir ugdomas pilnaverte asmenybe, turi specialių poreikių sveikatai, kultūrai, tinkamam išsilavinimo įgijimui.
Žemesnės instancijos teismas
33. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visų atsakovo vaikų poreikius ir objektyviai juos nustatė, pats atsakovas šių nustatytų faktinių aplinkybių neginčija, o tai vienareikšmiai patvirtina, kad dėl amžiaus, sveikatos poreikių visų trijų vaikų poreikiai yra skirtingi.
34. Pažymėjo, jog vien pietums mokykloje 14 metų vaikinui skiriama suma negali sukelti abejonių jo pagrįstumu, nes jos ne visada paties atsakovo paskaičiavimais (3 Eur pietūs mokykloje) užtenka ir pilnaverčiams pietums mokykloje, o juk tokio amžiaus vaikas gali turėti ir asmeninių poreikių, pomėgių. Nepagrįstai, apeliantas savo vaiką, dirbdamas ir nebūdamas socialiai remtinu žmogumi, prilygina prie vaikų, kurių išlaikymu rūpinasi valstybė, nes tėvai yra asocialūs. Apeliantas neatsižvelgė, jog savaitgalių metu vaikui taip pat reikalingi kišenpinigiai maistui ir smulkioms išlaidoms.
35. Pažymėjo, kad ne tik rašytine nuomos sutartimi, ieškovės ir liudytojo A. M. parodymais, bet VTAS surašytu buities tyrimo aktu, fiksuota, kad ieškovė su sūnumi gyvena bute (duomenys neskelbtini). Įstatymai nenumato, jog minėta nuomos sutartis turi būti privalomai išviešinama, byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl A. M. mokestinių prievolių ir minėtas asmuo neprivalo teikti atsakovui ataskaitos dėl teikiamų deklaracijų. Atsakovas nenurodo ir neįrodinėja, jog vaikas augtų netinkamomis sąlygomis ar būtų galimybė tvarkingą būstą Vilniuje išsinuomoti už pigesnę kainą, todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl būsto nuomos išlaidų yra visiškai nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes nustatė ir įvertino tinkamai iš visų byloje esančių įrodymų visumos.
36. Atsakovo subjektyvūs pasvarstymai kokius sporto batus įsigyti, kad vaikui reikia 1 batų 2 metams, vertintini kaip itin nekorektiški, nes jis nebendrauja nei su vaiku, nei su jo sporto treneriu, nei su vaiko motina ir nežino kokie sporto rūbai ir batai yra rekomenduojami ir netgi privalomi įsigyti sportuojančiam sūnui, nežino kiek jis užauga. Nors atsakovas ir teigia, kad rūbai ir avalynė nėra būtinieji poreikiai, tačiau žmonėms yra priimtina būti su rūbais, o atitinkamų sezonų laikotarpiu, dėvėti rūbus pagal poreikį.
37. Atsakovo pajamos iš darbo santykių, skolinio įsipareigojimo laikotarpiu, t.y. 2017 m. rugpjūčio mėn., siekė apie 2000 Eur sumą per mėnesį, jis 2017 m. kovo 27 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. P1-1295, pagrindu gavo asmenines 26 499,97 Eur lėšas, leidžiančias tinkamai užtikrinti neauginamo sūnaus Karolio išlaikymo poreikius, tinkamai įvykdyti susidariusią vaiko išlaikymo skolą.
38. Ieškovė, reikšdama ieškinį turi ginti ne atsakovo, o nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.194 str. 1d.), todėl atsakovui sąmoningai siekiančiam teisminio proceso ir net nesąžiningai kaltinančiam ieškovę, kad ji neva turėjusi paduoti atsakovą į teismą anksčiau, nes jis dabar turės nepatogumų, ieškovės bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, o atsakovo dėl nesąžiningo piktnaudžiavimo mediacijos institutu paliktos nepaskirstytomis (CPK 93 str. 4d.).
Atsiliepimas
39. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, priteisti byinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo galimybės mokėti 405 Eur dydžio išlaikymą K. N. yra ganėtinai ribotos dėl atsakovo finansinės padėties. Atsakovas negalėtų tinkamai vykdyti savo prievoles kitiems kreditoriams bei išlaikyti kitus savo nepilnamečius vaikus. Be to dėl pasaulinės pandemijos, įvesto karantino abiejų šalių pajamos neabejotinai mažės. Tuo tarpu teismo sprendime (24 p.) nurodytos prievolės ir jų dydžiai atsakovui liko nepakitę.
40. Nurodė, kad atsakovas su šeima gyvena jo dabartinei sutuoktinei nuosavybės teise priklausančiame būste, tačiau turtas yra pagal hipoteko sutartį įkeistas bankui. Atsakovo sutuoktinė kiekvieną mėnesį moka bankui įmoką už išperkamą turtą.
41. Atsakovas pažymėjo, kad iš jo priteisus didesnę išlaikymo sumą K. N., jis negalės atsiskaityti su kitais jo turimais kreditoriais pagal sudarytas sutartis, dėl ko gali dar labiau pablogėti jo turtinė padėtis, dėl ko vėliau gali nukentėti ir nepilnamečių vaikų išlaikymas. Atsakovui visi vaikai vienodai svarbūs, todėl teikia jiems išlaikymą pagal savo galimybes. Teikiamas išlaikymas nepilnamečiams tiek K. N., tiek M. N. bei E. N. nėra minimalus ir sudaro pusę atsakovo gaunamų pajamų.
42. Pažymi, kad ieškovės teiginiai, kuriais ji bando įtikinti teismą apie atsakovo turimą 26 499,97 Eur santaupų sumą yra deklaratyvūs ir iš esmės prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Atsakovas pažymi, kad jis tokių, ieškovės nurodomų santaupų neturi. Į bylą yra pateiktos atsakovo kredito sutartys: 2019-05-09 sutartis, kredito suma – 12 560 Eur neskaitant palūkanų; 2018-06-15 sutartis, kredito suma – 743 Eur. Jeigu atsakovas turėtų ir disponuotų 26 499,97 Eur dydžio santaupomis likusiomis po buto pardavimo, atsakovas nesudarytų paskolos sutarčių ir nepermokėtų pagal jas priskaičiuotas palūkanas.
43. Nagrinėjamoje byloje ieškovės yra keliami tik materialieji reikalavimai, tuo tarpu reikalavimas dėl bendravimo tvarkos keliamas nebuvo, dėl to ieškovės argumentas, kad atsakovas su kitais savo vaikais bendrauja, kai tuo tarpu su K. N. – ne, nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingas. Ieškovė neįrodė, jog dėl K. N. sveikatos problemų jam tūrėtų būti mokamas didesnis išlaikymas. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų kokio gydytojo ir kokia konkrečiai dieta vaikui yra paskirta. Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa vaikui buvo diagnozuota 2014 m. birželio 28 d., t.y. daugiau negu prieš 5 metus. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad vaikas ir šiuo metu serga šia liga. Taip pat, ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų apie tai, kokiam maistui vaikas yra alergiškas bei apie tai, kad vaikas iš viso yra alergiškas maistui. Teisme apklausta nepilnamečio K. N. senelė T. S. patvirtino, kad vaikas valgo viską, jokio specialaus maisto jam nereikia, pats perka čipsus, kitą greitą maistą, gėrimus. Negalima sutikti su ieškovės teiginiais, kad vaikui yra reikalinga speciali mityba. Pažymėjo, kad jo vaikams su kuriais jis gyvena yra perkami kuklesni daiktai, rūbai ir kt., priešingai negu ieškovė perka K. N.. Atsakovo įsitikinimu perkami brangūs daiktai negali būti priskiriami vaiko būtiniesiems poreikiams, o yra vertintini kaip nepagrįstas išlaidavimas. Būtinieji nepilnamečio K. N. poreikiai, šiuo atveju nesiekia 660 Eur sumos ir yra žymiai mažesni.
44. Ieškovė nepagrindė, kad vaikui buvo būtinas jos nurodomo dydžio išlaikymas ir tokio dydžio išlaikymą ieškovė patyrė, dėl ko galėjo susidaryti įsiskolinimas. Priešingai ieškovė jos prašomo dydžio įsiskolinimo teikti negalėjo ir nepatyrė. Jos pajamos nesiekė nurodomos išlaikymo per mėnesį sumos. Todėl keliamas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra nepagrįstas iš esmės.
45. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, netinkamai naudojosi jo procesinėmis teisėmis ir/ar netinkamai atliko procesines pareigas. LR CPK 93 str. 4 d. nagrinėjamu atveju negali būti taikoma. Tuo tarpu ieškovės nurodyti motyvai, kuriuo yra grindžiamas šis reikalavimas, šiam ginčui yra teisiškai nereikšmingi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
46. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
47. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų ir atsiliepimų faktinių ir teisinių argumentų.
48. Šioje byloje ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti t.y. padidinti teismo sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį bei priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
49. Byloje nustatyta, kad ieškovė D. J. ir atsakovas R. N. yra susilaukę (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus K. N.. Šiuo metu berniukui yra 14 metų, jis mokosi Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijoje. Ieškovė su sūnumi gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties, sudarytos 2017 m. lapkričio 20 d., pagrindu.
50. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-384-808/2010, buvo patvirtinta pareiškėjų R. N. ir D. N. sudaryta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kurios 2.1.1 punktu šalys susitarė, jog R. N. sūnaus K. N. gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, įsipareigoja mokėti po 115,85 Eur (400,00 Lt) kasmėnesinių periodinių išmokų iki K. N., pilnametystės. Ieškovė D. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimu nustatyto išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydį, priteisti išlaikymo įsiskolinimą.
51. CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
52. Kasacinis teismas ne kartą išaiškinęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
53. Taigi, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 24 punktas).
54. Teismo sprendimu padaryta išvada, kad nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. vaiko poreikiai, ieškovė apie tai informavo atsakovą. Ieškinyje nurodyta, kad vaiko būtiniausiems poreikiams per mėnesį reikia skirti 1279,77 Eur, teismas sprendime padarė išvadą, kad nepilnamečio poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis, jį suapvalinus , yra 810,00 Eur. Dėl ieškovės prašymo nustatyti vaikui reikalingų išlaidų dienpinigiams dydį, t.y. 88 Eur, teismas padarė išvadą, kad 80 Eur šioms išlaidoms suma yra pagrįsta ir protinga, tai, kad dienpinigių mokėjimas mokesleiviui yra plačiai paplitusi praktika, kad tai yra priemonė, skatinanti vaiko ekonominį raštingumą, teismas vertino nurodytą sumą kaip reikalingą skirti vaikui kas mėnesį. Atsakovas, ginčydamas šioje dalyje sprendimą, nurodė, kad vaikui užtektų 40 Eur per mėnesį, rekomendacinis ir protingas vaikui mokamų kišenpinigių dydis yra 16 Eur, toks kišenpinigų dydis yra pagal patvirtintas socialinės globos namų normas. Nustatant šį dydį, teismas daro išvadą, kad šalių vaikas nėra globojamas socialinės globos namuose, jis turi abu tėvus, kurių pareiga tiekti vaikui tokio dydžio išlaikymą, kokį jie gali teikti pagal sveikatos stovį, gaunamas pajamas, turimą turtą ir kitas aplinkybes.
55. Dėl išlaidų, reikalingų apmokėti ieškovės nuomojamam butui, teismas padarė išvadą, kad ieškovės nurodyta suma -226,77 Eur mėnesiui už buto nuomą ir komunalinius patarnavimus, yra pagrįsta ir įrodyta, atsakovo nurodytą aplinkybę, kad nuomos sutartis nėra įregistruota, vertino atsižvelgdamas į tai, kad labiau tikėtina, jog kad ieškovės nurodytos išlaidos yra realios. Darytina išvada, kad vien nuomos sutarties neįregistravimo faktas negali būti pagrindu atmesti reikalavimą priteisti būsto nuomos išlaidas vaikui. Byloje nesant duomenų, kad ieškovė turi nuosavybės teisemis valdomas gyvenamąsias patalpas ar naudojasi kitiems asmenims priklausančiomis pagal panaudos sutartį, t.y. nemokėdama nuomos mokesčio, teismo sprendimo išvada, kad labiau tikėtina, jog ieškovė turi išlaidų buto nuomai, yra pagrįsta, nesant duomenų byloje, kad ieškovė ir jos sūnus naudojasi patalpomis ne nuomos pagrindais. Ieškovės nurodytas nuomos mokesčio dydis- 550 Eur mėnesiui, nebuvo paneigtas kitokiais įrodymais, t.y. atsakovas neteikė įrodymų, jog analogiško buto nuomos kaina yra mažesnė. Tai, kad nuomojamas butas yra (duomenys neskelbtini), leidžia daryti išvadą, kad nurodyta nuomos kaina yra tikėtina. Be to, ieškovė patikslinusi iekšinį, nurodė išlkiads vaikui už butą nuomą sumoje 183 Eur, taigi, didesnę buto nuomos kainą apmokėti turi ieškovė.
56. Atsakovas ginčija nustatytas išlaidas vaiko kasdienei sportinei aprangai bei avalynei, nurodydamas, kad 80 Eur per mėnesį suma yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Ieškovė vaiko poreikių apskaičiavimo lentelėje nurodė 34 Eur vaiko specialiajai futbolo aprangai ir 73 Eur kasdienei aprangai, nustatydamas būtinas išlaidas vaiko sortinei ir kasdienei aprangai teismas nurodė 80 Eur. Atsakovas, ginčydamas šią sumą, turėjo pateikti įrodymus, kokios kainos galėtų būti vaikui perkamos aprangos, kur turėtų būti perkama apranga, kad šios išlaidos būtų mažesnės. Pripažintina, kad teigiant, jog 80 Eur išlaidos vaikui per mėnesį aprangai ir avalynei yra per didelės, atsakovo pareiga buvo teikti įrodymus, kiek ir kokiomis kainomis turėtų būti perkama vaikui aprangos ir avalynės, kad būtų pagrindas sumažinti nurodytą sumą iki tam tikros konkrečios sumos. Teigimas, kad išlaidos aiškiai per didelės ir neprotingos, yra nekonkretus, todėl atmestini atsakovo skundo argumentai, kad vaikui turi būti perkama batai kas du metus, futbolo bateliai-universlūs, o ne sezoniniai.
57. Dėl apmokėjimo už vaiko futbolo treniruotes, atsakovas nurodė, kad ši suma turi būti mažinama, nes dalį išlaidų - 15 Eur apmokama iš Europos Sąjungos lėšų. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė nenurodė argumentų, kad šie teiginiai atsakovo skunde būtų nepagrįsti. Net ir pripažinus, kad vaiko treniruotėms apmokėti reikalainga mažesnė 15 arų suma, dėl to mažinti prietistą teismo sumą iš atsakovo vaiko išliakymui- 330 Eur nėra pagrindo, nes teismo sprendimu nustatyta didesnė išlaikymo išlaidų suma motinai, todėl įvertinus, kad teismo nustatyta išlaikymo vaikui suma mažintina iki 15 Eur, tokia suma mažėja ieškovei tenkanti prievolė vaiko išlaikymui, tuo dalinai tenkinant ieškovės apeliacinį skundą.
58. Atsakovo skundo argumentai, jog teismo priteista suma kaip išlaikymo įsiskolinimas - 4855 Eur, nepagrįstai, nes neįrodytos tokio dydžio ieškovės turėtos išlaidos išlaikymui, atmestini, nes teismui konstatavus, kad vaiko išlaikymui reikalingos išlaidos - 810 Eur menesiui reiškia, kad tokio dydžio išlaidų būtinumas atsirado ne nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos, o jos buvo ir anksčiau, kad ieškovė jau 2017 m. pranešė atsakovui, kad išlaidos vaiko išlaikymui padidėjo ir prašė mokėti didesnį, nei buvo priteista 2010 m. vasario 22 d. teismo sprendimu 115,85 Eur kasmėnesinės periodinės išmokos, kaip išlaikymas iš atsakovo, leidžia daryti išvadą, kad dėl to susidarė išlaikymo įsiskolinimas, nes atsakovas nepagrįstai atsisakė mokėti didesnę sumą vaiko išlaikymui, pasikeitus jo poreikiams dėl amžiaus.
59. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog teismas perkėlė didesnę vaiko išlaikymo naštą ieškovei, nustatydamas, kad ji turi mokėti vaiko išlaikymui kas mėnesį po 480 Eur, dėl to sprendimas turi būti pakeistas ir padidinta iš atsakovo priteista suma iki 405 Eur per mėnesį, atmestinas, nes tokia išlaikymo proporcija nustatyta atsižvelgus į atsakovo pareigą išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad atsakovas turėtų galimybę uždirbti didesnes sumas, nei nurodo uždirbantis bylos nagrinėjimo metu, kad jo sutuoktinės turimas nuosavybės teisėmis gyvenamasis būstas leidžia vertinti jo turtinę padėtį geresne, nei ją turi ieškovė, tačiau nustatant teiktiną kasmėnesinį vaiko išlaikymą, didesnę reikšmę turi gaunamos kaip uždarbis ar kitos piniginės pajamos, nei turimas turtas, kurį šeima naudoja kaip šeimos būstą. Dėl ieškovės argumentų, teismui padarius išvadas apie atsakovo santaupas, pardavus butą, atsakovas nurodė, kad jo turimi kreditai įrodo santaupų nebuvimą, tai, kad byloje nepateikti rašytiniai įrodymai apie gautų sumų panaudojimą, nėra pagrindu atmesti atsakovo paaiškinimus apie turimas santaupas.
60. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad faktinis atsakovo rūpinimasis kitais dviem vaikais yra šių vaikų išlaikymu, dėl to didesnės lėšų dalies skyrimas ieškovės sūnui, būtų teisingu gaunamų pajamų paskirstymu, tačiau įvertinus, kad pagal gaunamas pajamas nustatyta atsakovo mokėtina išlaikymo vaikui dalis 330 Eur, užtikrins ir paties atsakovo pragyvenimą, tokio dydžio išlaikymo priteisimas atitinka atsakovo turtinę padėtį, ir yra pakankamas, atsižvelgus į tai, kad ieškovei priteistas išlaikymo įsiskolinimas ir šias lėšas ieškovė turės galimybę panaudoti savo turtinei padėčiai pagerinti, nes, tikėtina, vaiko išlaikymui per laikotarpį, už kurį priteistas įsiskolinimas, ieškovė naudojo savo turimas lėšas, tai jo priteisimas pagerina ieškovės turtinę padėtį. Ieškovės skundo argumentas, kad išlaikymo įsiskolinimas turėjo būti priteistas didesnis, t.y. 6842,50 Eur, atmestinas, nes, padarius išvadą, kad nėra pagrindo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo sumą, priteista įsiskolinimo suma atitinka priteistą kasmėnesinę išlaikymo sumą.
61.Nurodomi ieškovės argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje atmestini, nes teismo sprendimu nustatyta, kokia dalimi buvo patenkinti reikalavimai ir pagal tai išskaičiuota, kuris iš proceso dalyvių kuriam turi atlyginti atstovavimo išlaidas. Nenustatyta, kad apskaičiavimas būtų netikslus, todėl nėra pagrindo keisti teismo sprendimą dalyje dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo .
62. Ieškovė ir atsakovas pateikė prašymus priteisti turėtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau prašymai atmestini , kadangi apeliacinius skundus teikė abi proceso šalys, jie buvo atmesti, todėl išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.