- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-22
- Bylos Nr.
- e2-1461-869/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19743-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Jocienė
- Ieškovas
- T. V.
- Atsakovas
- A. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ilonai Ramaškienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. V. ieškinį atsakovui A. M. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė T. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti, kad atsakovas A. M. yra ieškovės dukters K. L. tėvas, o K. L. yra A. M. dukra; 2) priteisti iš atsakovo A. M. išlaikymą jo dukrai K. L. po 260 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę; 3) priteisti iš atsakovo A. M. 9360 Eur išlaikymo įsiskolinimą K. L. naudai už 36 mėn. laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2019 m. rugsėjo 29 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d.); 4) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje T. V. nurodė, kad ji turi nepilnametę dukrą K. L., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, jog (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, todėl jos pavardė skiriasi nuo dukters pavardės. K. L. gimimo liudijime tėvas nėra įrašytas, tačiau biologinis mergaitės tėvas yra atsakovas A. M. Ieškovė nurodė, jog su atsakovu ji pradėjo bendrauti (duomenys neskelbtini), kai dar buvo nepilnametė. (Duomenys neskelbtini) T. V. pastojo nuo atsakovo ir (duomenys neskelbtini) jai gimė dukra. A. M. dukrą pripažino, šalys pardėjo kartu gyventi, tačiau atsakovo tėvystė oficialiai nebuvo nustatyta, nes tuo metu atsakovas dar buvo santuokoje. A. M. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas santuokos nebuvo sudarę, tačiau kartu gyveno. Atsakovas dažnai važinėdavo į Baltarusiją darbo reikalais, o ieškovė rūpinosi dukra bei namais. Pasak ieškovės, dukra atsakovą laiko savo tėvu. Šiuo metu K. L. yra (duomenys neskelbtini) metų ir puikiai prisimena, kad atsakovas yra jos tėvas, nors šiuo metu su juo ir nebendrauja. Ieškovė nurodė, jog šalių santykiams blogėjant, nuo 2019 m. atsakovas vis rečiau grįždavo namo, prasidėjo tiek fizinis, tiek psichologinis smurtas, kol galiausiai ieškovė su dukra išėjo iš nuomojamo buto, o atsakovas nuo to laiko nesidomėjo šeima. T. V. nurodė ne kartą prašiusi atsakovo pripažinti dukters tėvystę oficialiai, kad į gimimo liudijimą butų įrašyti dukters tėvo duomenys, tačiau atsakovas vis nerasdavo tam laiko, o dabar pripažinti tėvystę ne ginčo tvarka atsisako. Ieškovė, gindama vaiko interesus ir norėdama užtikrinti būtinų vaiko vystymuisi sąlygų sudarymą, siekia, kad atsakovas, kaip vaiko tėvas prisidėtų prie vaiko išlaikymo periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis. Ieškovė pažymėjo, kad vaiko poreikių tenkinimui bei visapusiškam vaiko vystymuisi reikia bent 700 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, T. V. teismo prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po 260 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės. Įvertinusi aplinkybę, jog nuo 2019 m. ieškovė viena išlaikė dukrą, o atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, T. V. teismo taip pat prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus iki kreipimosi į teismą dienos, sudarantį 9360 Eur.
2. 2022 m. lapkričio 22 d. atsakovui A. M. teismo procesiniai dokumentai įteikti pasirašytinai (DOK-189882). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
3. 2022 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, kurioje nurodyta, jog 2022 m. spalio 23 d. Skyriaus vyriausieji specialistai lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Ieškovė su nepilnamete K. L. ir su dabartiniu sutuoktiniu T. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena 2 kambarių bute. Būstas (apie 57 kv. m.) su visais patogumais. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga, švaru yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai. Namuose mergaitė turi savo atskirą kambarį, kuriame yra visi ugdymui, poilsiui bei laisvalaikiui skirti daiktai. Namuose yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai. 2022 m. spalio 23 d. Skyriaus vyriausias specialistas išklausė nepilnametės K. L. nuomonę. Mergaitė nurodė, kad su A. M. nebendrauja ir jokio ryšio nepalaiko, pasak mergaitės, A. M. neprisideda prie K. L. išlaikymo, nesveikina su gimtadieniu. 2022 m. spalio 24 d. Skyriaus vyriausioji specialistė mobiliuoju telefonu susiekė su atsakovu A. M. Atsakovas nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), apie ieškinį nieko nežino, kadangi nėra gavęs iš teismo jokių procesinių dokumentų. A. M. buvo paaiškinta ieškovės T. V. ieškinio esmė ir buvo paklausta – ar atsakovas sutinka ir pripažįsta, kad yra nepilnametės K. L., tėvas. Atsakovas paaiškino, kad jam gyvenant su ieškove, ieškovė ir ieškovės motina teigė, kad K. L. nėra jo biologinė dukra, tačiau kai ieškovė išsikraustė gyventi pas kitą vyrą, maždaug prieš 5 mėnesius, ieškovė susiekusi su atsakovu pareiškė, kad K. L. yra jo dukra. Atsakovas paaiškino, kad šiai dienai nežino, ką galvoti ir su ieškiniu nesutiks. Galbūt norėtų, kad būtų paskirta DNR ekspertizė. Teismui pateiktoje išvadoje nurodoma, jog tuo atveju, jei atsakovas nepripažins, kad yra nepilnametės K. L, biologinis tėvas, tikslinga paskirti DNR ekspertizę, nesant galimybės atlikti DNR ekspertizės – tėvystė gali būti nustatyta kitais byloje surinktais įrodymais, tokiais kaip, kad bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas kartu ir kiti įrodymai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). Neįgalumo tarnybos nustatymo tarnybos duomenų bazės išraše nenurodyta, kad ieškovei ir atsakovui būtų nustatytas neįgalumas. Atsižvelgiant į ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui bei ieškovės esamą turtinę padėtį, Tarnybos nuomone, iš atsakovo turėtų būti priteistinas išlaikymas užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas ir vaiko poreikius tenkinti. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas nepilnamečiui vaikui, Tarnybos nuomone, užtikrins nepilnamečio vaiko poreikius. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas tik tuomet, jeigu bus įrodyta, kad atsakovas neprisidėdavo arba nepakankamai prisidėdavo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Vadovaujantis CPK 252 straipsniu, Tarnyba galutinę išvadą pateiks po įrodymų ištyrimo (DOK-176753).
Žemesnės instancijos teismas
4. 2023 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi paskyrė medicininę tėvystės nustatymo DNR ekspertizę ir pavedė ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijoje dirbantiems ekspertams. Teismas pavedė ekspertams atsakyti į klausimą, ar A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas?
5. 2023 m. balandžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad A. M. yra K. L. biologinis tėvas su 99,999999999969 proc. tikimybe (DOK-65411).
6. 2023 m. balandžio 21 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu T. V., galutinai sutikslinusi ieškinio reikalavimus, atsisakė pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nurodydama, jog šalys iki 2021 metų kartu gyveno, tik vėliau jų tarpusavio santykiai nutrūko. Tiek atsakovas, tiek išvadą teikianti institucija pareikštam atsisakymui nuo dalies ieškinio reikalavimų neprieštaravo. Teismo posėdžio metu ieškovė T. V. likusioje dalyje pareikštą ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais ir motyvais bei prašė tenkinti ir priteisti iš atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Atsakovas A. M. 2023 m. balandžio 21 d. parengiamajame teismo posėdyje dalyvavo, trumpai išdėstė savo poziciją dėl pareikštų reikalavimų, nurodydamas, jog su reikalavimu dėl tėvystės nustatymo pilnai sutinka ir sieks tėvystę įforminti pas notarą. Atsakovas nurodė, jog tik iš dalies sutinka su reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo ir sutiktų teikti dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog atsakovas nurodė sieksią ginčą su ieškove išspręsti taikiai, teismas konstatavęs pasirengimą bylos nagrinėjimu iš esmės, teismo posėdį byloje paskyrė 2023 m. gegužės 3 d., tokiu būdu sudarydamas galimybę šalims kilusį ginčą išspręsti taikiai. Nepaisant to, taikus susitarimas byloje pasiektas nebuvo, o atsakovas į 2023 m. gegužės 3 d. paskirtą teismo posėdį neatvyko, todėl civilinė byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė pareikštą išvadą palaikė ir prašė ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės atsisakymas nuo dalies pareikštų reikalavimų priimtinas, civilinė byla dalyje nutrauktina.
Likusioje dalyje ieškinys tenkinamas pilnai.
Dėl tėvystės nustatymo
9. Iš byloje esančio gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra K. L. Vaiko tėvystė nenustatyta, vaiko tėvas gimimo liudijime neįrašytas.
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalimi, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagal CK 3.148 straipsnį bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnį pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.
11. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog su atsakovu pradėjo bendrauti (duomenys neskelbtini), kai dar buvo nepilnametė, (duomenys neskelbtini) nuo atsakovo pastojo ir (duomenys neskelbtini) jai gimė dukra – K. L. Atsakovas dukrą pripažino ir šalys pradėjo kartu gyventi, tačiau oficialiai tėvystė nebuvo nustatyta, nes tuo metu atsakovas dar buvo santuokoje. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė paaiškino, jog šalys kartu gyveno ir bendrą ūkį vedė iki 2021 m. (duomenys neskelbtini), 2021 m. (duomenys neskelbtini) šalys gyveno viename būste, tačiau faktinio gyvenimo kartu jau nebebuvo, o 2021 m. (duomenys neskelbtini) ieškovė su dukra išsikraustė. Pasak ieškovės, bendro gyvenimo metu atsakovas K. L. pripažino savo dukra, mergaitė taip pat žinojo, kad jos tėvas yra A. M. Aplinkybę, jog atsakovas yra biologinis vaiko tėvas, patvirtina byloje atlikta tėvystės nustatymo DNR ekspertizė.
Žemesnės instancijos teismas
12. Atsakovas A. M. atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Parengiamojoje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje atsakovas sutiko su ieškovės prašymu dėl ekspertizės skyrimo, todėl 2023 m. vasario 22 d. nutartimi buvo paskirta medicininė tėvystės nustatymo DNR ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijoje dirbantiems ekspertams. 2023 m. balandžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad A. M. yra K. L. biologinis tėvas su 99,999999999969 proc. tikimybe. Pažymėtina, jog 2023 m. balandžio 21 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas taip pat neginčijo aplinkybės, kad iki 2021 m. (duomenys neskelbtini) šalys kartu gyveno, vedė bendrą ūkį ir būtent atsakovas yra ieškovei gimusios nepilnametės dukters tėvas.
13. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie bendrą šalių gyvenimą iki 2021 metų rugpjūčio mėnesio, atsižvelgdamas į byloje gautus DNR ekspertizės rezultatus, į ieškovės paaiškinimus, duotus bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o taip pat atsakovo poziciją dėl pareikšto ieškinio reikalavimų, išdėstytą 2023 m. balandžio 23 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje, teismas sprendžia, kad tarp šalių nesant ginčo, ieškinio reikalavimas dalyje dėl tėvystės nustatymo pripažintinas įrodytu bei pagrįstu, todėl tenkintinas. Atsakovas A. M. pripažintinas ieškovės nepilnamečio vaiko K. L. tėvu, o nepilnametis vaikas K. L. pripažintina A. M. dukra.
14. Byloje nesant pareikštų šalių reikalavimų dėl pavardės nepilnamečiui vaikui pakeitimo, vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo, teismas dėl šių klausimų nepasisako.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
15. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė, gindama vaiko interesus ir norėdama užtikrinti būtinų vaiko vystymuisi sąlygų sudarymą, siekia, kad atsakovas, kaip vaiko tėvas prisidėtų prie dukters išlaikymo periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis. Tiek teismui pateiktame ieškinyje, tiek ir apklausta teismo posėdžio metu ieškovė pažymėjo, kad vaiko poreikių tenkinimui bei visapusiškam vaiko vystymuisi reikalinga suma per mėnesį sudaro apie 700 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog dukra specialiųjų poreikių neturi, pagrindinės išlaidos yra patiriamos jos maitinimui tiek namuose, tiek ir mokykloje, drabužiams ir avalynei įsigyti, ekskursijoms mokykloje (paskutinės ekskursijos kaina sudaro 200 Eur, taip pat papildomų išlaidų patiriama maitinimui kelionės metu, o taip pat lagamino įsigijimui prieš kelionę), kanceliarinėms prekėms, o taip pat knygoms bei pratybų sąsiuviniams įsigyti, higienos priemonėms ir pan. Ieškovė nurodė, jo gabu tėvai lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie dukters poreikių tenkinti, o taip pat 2023 m. gegužės 3 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog dar yra ligoninėje, kurioje 2023 m. gegužės 1 d. jai gimė sūnus, t. y., be šalių nepilnametės dukters K. ieškovė turi dar vieną vaiką, kuris teismo posėdžio dieną dar nėra registruotas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomos po 260 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės.
17. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjant bylą 2023 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio datą ir laiką jam buvo žinoma (atsakovas dalyvavo 2023 m. balandžio 21 d. parengiamajame teismo posėdyje, kurio metu buvo suderinta sekančio teismo posėdžio data, pasirašė teismo pažymoje, jog apie 2023 m. gegužės 3 d., 9:00 val. paskirtą posėdį jam yra žinoma – popierinis bylos priedas, b. l. 18), neatvykimo priežasčių teismui nenurodė, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gauta. 2023 m. balandžio 21 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog su pareikštu reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo sutinka tik iš dalies, t. y., sutinka teikti išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį. Tokią poziciją A. M. motyvavo tuo, jog šiuo metu gyvena vienas, santuokos nėra sudaręs, turi dar du nepilnamečius vaikus (14 m. ir 15 m. amžiaus), dirba (duomenys neskelbtini) kur jo gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius sudaro 800 Eur, kartais – iki 1000 Eur, taip pat nuo 2023 m. kovo pabaigos papildomai užsidirba, dirbdamas (duomenys neskelbtini) – per penkias šio darbo savaites, atskaičius visus mokesčius, gavo apie 800 Eur.
18. 2023 m. gegužės 3 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog kiek jai yra žinoma, atsakovas galimai turi Baltarusijoje dar du vaikus, tačiau savo tėvystės jų atžvilgiu nėra pripažinęs, jiems, kaip ir šalių nepilnametei dukrai išlaikymo neteikia. Bylos nagrinėjimo teisme metu įrodymų apie kitus turimus išlaikytinius bei jų poreikių patenkinimui skiriamas sumas atsakovas nepateikė.
19. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais.
20. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.
Žemesnės instancijos teismas
21. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo i priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.
22. Bylos duomenimis, nepilnametė K. L. yra gimusi (duomenys neskelbtini) t. y., mergaitei šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų.
23. Teismui pateiktame ieškinyje T. V. detalizavo nepilnamečio vaiko poreikius ir nurodė, jog nepilnametės dukters K. L. poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 700 Eur suma. Šiuos poreikius ieškovė papildomai detalizavo teismo posėdžio metu. Ieškovė nurodė, jog prašo iš atsakovo priteisti po 260 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas nurodė sutinkantis teikti išlaikymą po 150 Eur per mėnesį.
24. Spręsdamas dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo bei ieškovės nurodomų išlaidų šalių nepilnametės dukters išlaikymui dydžio, teismas pažymi, jog vadovaujantis kasacinio teismo praktika, turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (2009 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (2010 m. birželio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti, kaip jau buvo minėta, turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (2016 m. vasario 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Plėtodama pirmiau nurodytą praktiką, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
26. Nuo 2022 m. sausio 1 d. šalyje nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) sudarė 730 Eur, kas vadovaujantis viešai skelbiamais duomenimis, atskaičius mokesčius sudarė apie 549,65 Eur, o nuo 2023 m. sausio 1 d. šalyje nustatyta MMA sudarė 840 Eur, kas atskaičius mokesčius sudarė apie 633 Eur. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad šalių nepilnametės dukters būtinieji poreikiai nesudaro MMA dydžio.
27. Kartu pažymėtina, jog kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. sudarė 73,50 Eur, o nuo 2023 m. sausio 1 d. sudaro 85,75 euro (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio). Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Tokiu atveju minimalia neįrodinėtina suma nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 547,25 Eur (633 Eur – 85,75 Eur = 547,25 Eur), kuri turėtų tekti abiem tėvams, t. y., atitinkamai sudarytų apie 273,63 Eur iš kiekvieno iš tėvų (547,25 Eur/2 = 273,63 Eur).
28. Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
29. Vertinant į bylą pateiktus įrodymus apie šalių turtinę padėtį bei atsakovo galimybę teikti prašomą priteisti išlaikymą, teismas pažymi, jog bylos duomenimis, ieškovė ginčo laikotarpiu, t. y., nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio dirbo (duomenys neskelbtini), kur jai priskaičiuotas darbo užmokestis, dirbant pilną mėnesį, svyravo nuo 1114,80 Eur iki 1456,11 Eur per mėnesį, kas atskaičius mokesčius atitinkamai sudarytų nuo 940 Eur iki 1134 Eur per mėnesį. Bylos duomenimis, šiuo metu ieškovė yra nėštumo ir gimdymo atostogose, (duomenys neskelbtini) jai gimė sūnus. Bylos duomenimis, T. V. nekilnojamojo turto ar vertybinių popierių neturi. Jos vardu yra registruotos 4 transporto priemonės, iš kurių 2 buvo registruotos atsakovo šalims dar gyvenant kartu, duomenų apie ieškovės turimus finansinius įsipareigojimus byloje nėra.
30. Vadovaujantis teismo išreikalautais Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ginčo laikotarpiu atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini). Parengiamojo teismo posėdžio metu pats atsakovas patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) per mėnesį gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius sudaro nuo 800 iki 1000 Eur, taip pat papildomai gauna pajamų iš (duomenys neskelbtini) veiklos, per penkias savaites, sudariusių apie 800 Eur, kas atitinkamai sudarytų apie 640 Eur per mėnesį. Tokiu atveju, bendros atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 1440-1640 Eur per mėnesį ir yra didesnės, nei ieškovės. Bylos duomenimis, atsakovas nekilnojamoj turto, transporto priemonių, vertybinių popierių, įgytų Lietuvoje, neturi. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog jos žiniomis, atsakovas yra įgijęs butą Baltarusijoje, tačiau nepateikus į bylą tai patvirtinančių įrodymų, ši aplinkybė pripažintina neįrodyta. Bylos duomenimis, atsakovas turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų kreditoriams, t. y., jo atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, 7 vykdomosiose bylose, taip pat išieškojimas fizinio asmens J. M. naudai. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, susiję su iš atsakovo turimais finansiniais įsipareigojimais kreditoriams, nepaneigia jo, kaip tėvo, asmeninės turtinės pareigos teikti išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, esant galimybei taikyti tokį teisinį gynybos būdą, kuris užtikrins, jog bus apsaugoti vaiko interesai, jis turi būti taikomas, nors dėl to atsiradę teisiniai padariniai ir būtų nepalankūs kitiems asmenims, nagrinėjamu atveju – kitiems atsakovo kreditoriams. Nors parengiamojoje teismo posėdžio stadijoje atsakovas nurodė turintis dar du nepilnamečius vaikus, tai patvirtinančių įrodymų, o taip pat vaikų išlaikymui skiriamas lėšas patvirtinančių įrodymų teismui pateikta nebuvo. Vadovaujantis ieškovės pateiktais Gyventojų registro duomenimis, nustatyta, jog atsakovo turimi du nepilnamečiai vaikai jau yra pilnamečiai (el. b. l. 9).
31. Spręsdamas dėl išlaikymo šalių nepilnametei dukrai priteisimo bei vertindamas šalių turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes, teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo metu atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės, bylos duomenimis, jis turi mažiau išlaikytinių, tačiau turi ir neįvykdytų finansinių įsipareigojimų kreditoriams. Teismas taip pat atsižvelgia į aplinkybę, jog motinai (tėvui), su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas (motina) turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai. Nagrinėjamu atveju ginčo laikotarpiu atsakovas visiškai nebendrauja su nepilnamete dukra, neteikia jai jokio išlaikymo. Pareigą išlaikyti dukrą šiuo metu vykdo išimtinai ieškovė, padedama artimųjų.
32. Kaip jau buvo minėta, pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką, ieškovė nėra įpareigota teikti detalius įrodymus (mokėjimo dokumentus, pirkinių čekius ir pan.), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga. Teismas vertina, jog ieškovės nurodomi vaiko būtinieji poreikiai nagrinėjamu atveju MMA dydžio neviršija, o prašoma priteisti išlaikymo suma yra mažesnė nei 274 Eur suma, t. y., MMA suma atėmus išmoką vaikui, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės nurodomi dydžiai apie dukters būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingas sumas yra pagrįsti ir teismas ieškovės prašomą priteisti išlaikymo periodinėmis lėšomis sumą, sudarančią 260 Eur per mėnesį, vertina kaip visiškai pagrįstą, kurios nereikia įrodinėti.
33. Teismas pažymi, kad tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, jog abi šalys lygiomis dalimis turi prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo ir pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui priteisti po 260 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinus tai, jog ieškovės prašomas išlaikymo dydis yra net mažesnis, nei teismų praktikoje susiformavęs minimalus neįrodinėtinas išlaikymo dydis, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra tenkintinas pilnai, iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnametei dukrai K. L., sudarantį po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki vaiko pilnametystės.
34. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį: tėvų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus, šalių sveikatos būklę, kitų išlaikytinių buvimą bei išnaudotas galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).
35. Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė T. V. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
36. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
37. Pareikštu ieškiniu, T. V. teismo taip pat prašė priteisti iš atsakovo A. M. išlaikymo dukrai įsiskolinimą už 36 mėnesių laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos, sudarantį 9360 Eur (nuo 2019 m. rugsėjo 29 d. iki 2022 m. rugsėjo 29 d., 36 mėn. x 260 Eur per mėnesį = 9360 Eur), tačiau 2023 m. balandžio 21 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu nuo šio reikalavimo atsisakė. Pareikštą atsisakymą ieškovė iš esmės grindė aplinkybe, jog dalį laiko, už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą, šalys gyveno kartu. Tiek atsakovas, tiek Tarnyba pareikštam atsisakymui nuo dalies ieškinio reikalavimų neprieštaravo.
38. CPK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas, kreipęsis į teismą, bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako pareikšto ieškinio (ar jo dalies). Teismas, priimdamas ieškinio atsisakymą, sprendžia ar pateiktas atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nepažeidžia viešojo intereso (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nenustačius, kad ieškovės pareikštas atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar pažeistų viešąjį interesą, prieštarautų šalių ar jų nepilnamečio vaiko interesams, teismas ieškovės T. V. atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, t. y., nuo reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, priima ir civilinę bylą Nr. e2-1461-869/2023 šioje dalyje nutraukia (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
39. Šalims išaiškintina, kad CPK 294 straipsnio 2 dalis numato, jog nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko neleidžiama.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
41. Ieškovė byloje sumokėjo 100 Eur dydžio žyminį mokestį (e. b. l. 8), o taip pat patyrė 390 Eur išlaidų ekspertizei apmokėti (e. b. l. 97, DOK-42008). Teismui ieškinį patenkinus pilnai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 490 Eur bylinėjimosi išlaidų.
42. Ieškovė, teikdama ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, žyminio mokesčio už šį reikalavimą nemokėjo, kadangi ieškovai šios kategorijos bylose yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai šių priešieškinio reikalavimų daliai.
43. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti pilnai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 70,20 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo K. L. priteisimo (260 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).
44. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 35,52 Eur, todėl ieškinį patenkinus pilnai, jos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo. Iš viso iš atsakovo A. M. valstybės naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 105,72 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 282 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti pilnai.
Nustatyti, kad atsakovas A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra nepilnametės K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukra.
Pakeisti (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis, nurodant, kad vaiko K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas yra A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), o K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukra.
Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2022 m. rugsėjo 29 d.) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Priimti ieškovės T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir civilinę bylą Nr. e2-1461-869/2023 šioje dalyje nutraukti.
Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 490 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 35,52 Eur (trisdešimt penkis eurus 52 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5662). Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 70,20 Eur (septyniasdešimt eurų 20 euro centų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti teismo sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, kad šis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.