Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ir atsakovo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-129-592/2024 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dėl būsto kredito sutarties modifikavimo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų: L. B., G. B., A. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti ieškovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (filialo kodas 304870069), 2008 m. birželio 9 d. Būsto kreditavimo sutarties pakeitimą Nr. BKP 08/06/34D (toliau – 2 Pakeitimas) negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) ir taikyti restituciją, įpareigojant atsakovą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos grąžinti jam 61 924,03 eurų permoką, kuri apskaičiuojama kaip skirtumas tarp jo sumokėtų sumų CHF nuo 2 Pakeitimo sudarymo dienos iki 2024 m. balandžio 10 d., jas pavertus į eurus 2024 m. balandžio 10 d. Lietuvos banko skelbiamu kursu (iš viso 119 998,04 eurų), ir sumos eurais, kurią jis būtų sumokėjęs pagal Kreditavimo sutarties 2007 m. gruodžio 12 d. pakeitimą (toliau – 1 Pakeitimas) nuo 2 Pakeitimo sudarymo dienos iki 2024 m. balandžio 10 d. (iš viso 58 074,01 eurų).

2. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. vasario 23 d. su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriumi, kurio teises ir pareigas perėmė Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, sudarė būsto kreditavimo sutartį būsto pirkimui, išsimokant kreditą iki 2042 m. vasario 10 d. 2007 m. gruodžio 12 d. šalys sudarė 1 Pakeitimą, kuriuo kredito valiuta litai pakeisti į eurus. Bankas 2008 metais, esant spėlionėms apie galimą lito devalvavimą, pradėjo reklamuoti paskolas, denominuotas Šveicarijos frankais (toliau – CHF), kaip patikimą pasirinkimą esant finansų rinkų nestabilumui. Bankas paskolas CHF reklamavo kaip tinkamą pasirinkimą nenorintiems rizikuoti ir kaip istoriškai gerą pasirinkimą besiskolinantiems. 2015 m. pradėjus tikrinti informaciją pasirodė, kad šie Banko teiginiai buvo klaidinantys. Banko 2008 m. reklama skelbė: „Sunkiai prognozuojama situacija pasaulio finansų rinkose verčia ieškoti ramybės uostų tiems, kurie nemėgsta pernelyg rizikuoti. Šveicarijos valiuta tradiciškai laikoma viena geru pasirinkimu besiskolinantiems“. Atsižvelgdamas į šią Banko reklamą ieškovas 2008 m. birželio 9 d. sudarė kredito sutarties pakeitimą Nr. BKP 08/06/34D. 2 Pakeitimu kredito valiuta pakeista į CHF pagal Banko taikytą euro ir CHF keitimo kursą (1 euras prilygintas 1,6295 CHF).

3. Atsakovas prašė atmesti ieškinį, nes ieškovas praleido 10 metų ieškinio senaties terminą, ieškinys yra nepagrįstas. Atsakovas nurodė, kad ieškovas dar 2008 m. birželio 8 d. žinojo apie Šveicarijos franko pabrangimą, todėl kreipdamasis į teismą praėjus 10 metų praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovas yra profesionalus teisininkas, t. y. advokatas, savo, kaip advokato praktiką, pradėjęs dar 2009-11-12, todėl atitinka vidutinio vartotojo standartą ir turėjo suvokti jo esą pažeistų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo faktą ir momentą. Taip pat atsakovas nurodė, kad ginčo kreditavimo sutarties sąlygos, kurios atspindi CK nuostatas, nepatenka į Direktyvos 93/13/EEB 1 straipsnio 2 dalies taikymo sritį, todėl teismas neturi teisės ginčo kreditavimo sutarčių sąlygų vertinti ir pripažinti nesąžiningomis. Sutarties sąlygos buvo aptartos individualiai, jos nėra neskaidrios, todėl teismas neturi teisės jas pripažinti nesąžiningomis. Teismas neturi teisės pakeisti ginčo kreditavimo sutarties sąlygų, kadangi Lietuvos Respublikoje neegzistuoja dispozityvi teisės norma, kuri gali būti taikyta vietoje panaikintų sąlygų; tokių sąlygų keitimas, remiantis bendrais teisės principais, kuriais remiamasi ieškinyje, yra draudžiamas Direktyvos 93/13/EEB 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Tačiau pripažinus ginčo kredito sutarties antrąjį pakeitimą negaliojančiu, turėtų būti laikoma, kad atsakovas turi sumokėti ieškovui 5 720,48 Eur permoką (2024 m. balandžio 10 d.), o ieškovas atsakovui turi grąžinti 20 653,46 Eur negrąžinto kredito likutį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino ieškovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (filialo kodas 304870069), 2008 m. birželio 9 d. Būsto kreditavimo sutarties pakeitimą Nr. BKP 08/06/34D negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) ir taikė restituciją: įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovui visas pinigines lėšas, susijusias su jų 2008 m. birželio 9 d. Būsto kreditavimo sutarties pakeitimo Nr. BKP 08/06/34D sudarymu (sandorio sudarymo mokesčiai, hipotekos lakštų pakeitimo įmokos, valiutos konvertavimo iš eurų į CHF išlaidos ir kitos ieškovo sąskaita atliktos piniginės prievolės), atlikti perskaičiavimus eurais, skaičiuojant nuo 2008 m. birželio 9 d. iki kredito grąžinimo dienos pagal šalių Būsto kreditavimo sutarties 2007 m. gruodžio 12 d. pakeitimo Nr. BKP 07/12/34D sąlygas ir pateikiant ieškovui mokėjimo grafikus, grąžinti ieškovui permoką. Šiuos įpareigojimus atsakovas turi atlikti per 30 kalendorinių dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) atmetė ieškinio kitą dalį; 3) priteisė iš atsakovo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (filialo kodas 304870069) ieškovui R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 4 350 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4) priteisė iš atsakovo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (filialo kodas 304870069) valstybės naudai 166 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas sprendė, nagrinėjamoje byloje ginčo sandorio (2 Pakeitimas) sudarymo aplinkybės ir jų vertinimas sąžiningumo aspektu iš esmės nesiskiria nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-08-25 dalinės nutarties civilinėje byloje e3K-3-134-969/2022 motyvų, kuriais konstatuotas nesąžiningų sąlygų egzistavimas atsakovo sudarytose kreditavimo sutartyse, susijusiose su kreditavimu CHF valiuta ginčo laikotarpiu. Pažymėjo, kad ieškovas R. B. nors ir buvo 2 Pakeitimo sudarymo metu teisininkas, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis turėjo specialių žinių dėl kreditavimo CHF produkto, šios valiutos galimo ženklaus kurso kitimo ateityje, todėl ieškovą vertino taip pat kaip vidutinį vartotoją. Tokiu atveju teismas plačiau nepasisakė ir konstatavo, kad 2 Pakeitimo sąlygos yra nesąžiningos, o paliekant galioti 1 Pakeitimą, 2 Pakeitimas yra negaliojantis ab initio (nuo jo sudarymo momento) ir taikytina restitucija (CK 1.5 straipsnis, 6.228⁴ straipsnio 8 ir 9 dalys (ginčo sandorio metu galiojęs CK 6.188 straipsnis), 1.80 straipsnio 1-3 dalys, 1.95 straipsnis, CPK 178, 179, 185 straipsniai).

6. Teismas nustatė, kad byloje iš esmės nekilo ginčas, kad pripažinus negaliojančiu 2 Pakeitimą, ginčo šalims galiotų Kreditavimo sutarties nuostatos pagal 1 Pakeitimą, t. y. kreditavimo santykiai Eur valiuta, o šalių paskaičiavimais taikant 1 Pakeitimo sąlygas matyti, kad atsakovo naudai yra susidariusi permoka.

7. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje, siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, atsižvelgiant kokias pasekmes ieškovui sukels sandorio pripažinimas negaliojančiu ir restitucijos taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-969/2023), teisingas ir protingas restitucijos taikymo būdas yra: ieškovui eurais grąžintinos visos piniginės lėšos, susijusios su 2 Pakeitimo sudarymu (sandorio sudarymo mokesčiai, hipotekos lakštų pakeitimo įmokos, valiutos konvertavimo iš eurų į CHF išlaidos ir kitos ieškovo sąskaita atliktos piniginės prievolės); kadangi tarp ginčo šalių turi vykti atsiskaitymai pagal 1 Pakeitimą, atitinkamai nuo 2008 m. birželio 9 d. ieškovo prievolės skaičiuotinos eurais, todėl atsakovas privalo atlikti perskaičiavimus eurais, skaičiuojant nuo 2008 m. birželio 9 d. iki kredito grąžinimo dienos pagal 1 Pakeitimo sąlygas ir pateikiant ieškovui mokėjimo grafikus, o permoka (permokėtos piniginės sumos dėl negaliojančio 2 Pakeitimo) grąžintina ieškovui. Minėti įpareigojimai turi būti atlikti per 30 kalendorinių dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėjo, kad permoka fiksuota suma nepriteistina, nes šalys byloje nepateikė tikslių duomenų apie teismo minėtas prievoles, nėra jų paskaičiavimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos – tai atlikti iš esmės yra ir neįmanoma, nes kredito grąžinimo prievolė yra tęstinio pobūdžio, be to, šalys negali tiksliai žinoti, kada bus priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas. Tuo pačiu pasisakė, kad nėra pagrindo skirti baudą atsakovui už kitų paskaičiavimų nepateikimą, vykdant teismo įpareigojimą teisminio nagrinėjimo metu, nes nėra objektyvių įrodymų, jog atsakovas sąmoningai pateikė neišsamius paskaičiavimus.

8. Dėl ieškinio senaties termino taikymo teismas pažymėjo, kad sutinka su atsakovo argumentais, jog CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, jog pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tačiau atsižvelgtina į faktines bylos aplinkybes. 2008 metais kreditavimas CHF valiuta buvo naujas produktas Lietuvos rinkoje, todėl tik ilgesniuoju laikotarpiu buvo galima realiai spręsti apie šios valiutos naudą vartotojams. Visuotinai žinoma, kad ekonomikoje (tame tarpe finansų srityje) paprastai vyrauja tam tikras dėsningumas - cikliškumas (pakilimo/kritimo), kurio metu, nesant kitų ypatingų sąlygų, galima prognozuoti apie ekonomikos pokyčius. Šiuo atveju, teismo nuomone, dėl minėtų faktinių aplinkybių turėjo praeiti ne mažiau kaip 5 metai (protingas terminas), kad ieškovas suprastų, ar jo priimti sprendimai atitiko lūkesčius pagal jam suteiktą informaciją. Kaip matyti, CHF valiuta ženkliai kito, objektyvių įrodymų apie tai, kada konkrečiai ieškovas (kaip vartotojas) turėjo žinoti apie jo teisių pažeidimą, nėra. Taigi, teismo nuomone, apie pažeistas teises ieškovas galėjo žinoti ne anksčiau kaip 2013 metais. Ieškovo ieškinys teisme gautas 2021-09-27, t. y. nepraėjus 10 metų terminui nuo pažeistos teisės atsiradimo, todėl atmetė atsakovo argumentas, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą.

I. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovas ir tretieji asmenys L. B. bei G. B. prašo: 1) panaikinti 2024 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria Bankas įpareigojamas atlikti „... perskaičiavimus eurais, skaičiuojant nuo 2008 m. birželio 9 d. iki kredito grąžinimo dienos pagal šalių Būsto kreditavimo sutarties 2007 m. gruodžio 12 d. pakeitimo Nr. BKP 07/12/34D sąlygas...“ ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, įpareigojant Banką atlikti perskaičiavimus eurais lyginant ieškovų iki sprendimo šioje byloje įvykdymo dienos Bankui sumokėtą Šveicarijos frankų sumą, pakeičiant ją į eurus sprendimo priėmimo dieną, su mokėtina suma, neatsižvelgiant į ankščiau laiko (prieš terminą) grąžintas ieškovų kredito sumas, nuo 2008 m. birželio 9 d. iki kredito grąžinimo dienos pagal šalių Būsto kreditavimo sutarties 2007 m. gruodžio 12 d. pakeitimo Nr. BKP 07/12/34D sąlygas; 2) likusią 2024 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. teismas sprendime iš viso nepateikė jokių vertinimų dėl Banko įpareigojimo atlikti paskaičiavimus netinkamo įvykdymo ar dėl Banko taikytos paskaičiavimų vykdymo metodikos, nors tokius Banko skaičiavimus ir apskaičiavimų metodiką ieškovas kvestionavo viso bylos nagrinėjimo metu. Tai iš esmės reiškia, kad sprendimo įvykdymas priklauso išimtinai nuo Banko valios (nes bus įvykdytas pagal Banko atliktus paskaičiavimus);

9.2. Bankas kartu su 2024 m. balandžio 4 d. paskaičiavimais pateikė ir paaiškinimus, kurių 8 ir 9 punktuose Bankas nurodė, kad neva tai: (i) ieškovas neįnešdavo į savo banko sąskaitą pinigų CHF, todėl atsakovas ieškovo kredito įmokas nuskaitydavo eurais, iš kurių buvo padengtos įmokos CHF valiuta; (ii) dėl tokios situacijos faktiškai po 2 Pakeitimo Ieškovų sumokėtų CHF 117 593,94 suma yra lygi 82 620,14 eurams. Tačiau, priešingai nei nurodo atsakovas, prieš atlikdamas kiekvieną įmoką pagal Kredito sutartį ieškovas visada pats pirko (ir iki šiol tebeperka) CHF iš atsakovo pagal atsakovo nustatytą (o ne buhalterinį, t. y. ne oficialųjį / Lietuvos banko skelbiamą) kursą. Šias faktines aplinkybes pagrindžia išrašas iš ieškovo R. B. banko sąskaitos (1 priedas prie 2024 m. balandžio 10 d. atsiliepimo). Išraše visos įplaukos į R. B. CHF sąskaitą Banke matosi kaip valiutos keitimas pervedant lėšas iš R. B. eurų sąskaitos į R. B. CHF sąskaitą pagal atsakovo nustatytą, o ne buhalterinį kursą. Apylinkės teismas šiuo klausimu iš viso nepasisakė, nors ieškovai tokį skaičiavimų neatitikimą kvestionavo bylos nagrinėjimo metu;

9.3. atsakovo paskaičiavimai dalyje, kiek R. B. būtų sumokėjęs eurų pagal kredito sutartį, jeigu 2 Pakeitimo nebūtų, t. y. pagal 1 Pakeitimą nuo 2 Pakeitimo sudarymo dienos netikslūs. Atsakovo pateiktas „GRAFIKAS, jeigu kreditas būtų EUR“ yra klaidingas. Vienintelė „GRAFIKE, jeigu kreditas būtų EUR“ tiksli suma yra 2008 m. birželio 10 d. eilutėje „Kredito mokėjimas“ stulpelyje nurodyta kredito mokėjimo įmoka, kuri turėjo būti mokama nuo 2 Pakeitimo sudarymo dienos – 222,69 eurų. Būtent šia suma ir turėjo būti mažinama kredito suma atlikus kiekvieną kredito įmokos mokėjimą. Visi kiti atsakovo pateikti paskaičiavimai šioje dalyje yra klaidingi;

9.4. pagal kredito sutartį EURIBOR palūkanų normos reikšmė turi būti tokia, kokia buvo atitinkamų metų vasario 8 d. ir rugpjūčio 8 d. Tačiau atsakovo pateikto „GRAFIKO, jeigu kreditas būtų EUR“ stulpelyje nurodytos EURIBOR reikšmės yra klaidingos. Pavyzdžiui, EURIBOR reikšmė 2008 m. vasario 11 d. datai nurodoma kaip 4,311 %, t. y. naudojama EURIBOR reikšmė, skelbta 2008 m. vasario 11 d. (žr. 4 priedą; skirtukas „EURIBOR reikšmės“ – 11 Feb 2008 reikšmė); 2008 m. rugpjūčio 11 d. datai EURIBOR reikšmė nurodoma 5,167 %, t. y. naudojama EURIBOR reikšmė, skelbta 2008 m. rugpjūčio 7 d. (žr. 4 priedo prie 2024 m. balandžio 10 d. Atsiliepimo skirtuką „EURIBOR reikšmės“ – 7 Aug 2008 reikšmė); 2009 m. rugpjūčio 10 d. datai EURIBOR reikšmė nurodoma 1,132 %, t. y. naudojama EURIBOR reikšmė, skelbta 2009 m. rugpjūčio 6 d. (žr. 4 priedo prie 2024 m. balandžio 10 d. Atsiliepimo, skirtuką „EURIBOR reikšmės“ – 6 Aug 2009 reikšmė); 2011 m. vasario 10 d. datai EURIBOR reikšmė nurodoma 1,336 %, t. y. naudojama EURIBOR reikšmė, skelbta 2011 m. vasario 8 d. (žr. 4 priedo prie 2024 m. balandžio 10 d. Atsiliepimo skirtuką „EURIBOR reikšmės“ – 8 Feb 2011 reikšmė). Kaip matyti iš nurodytų atsakovo skaičiavimo pavyzdžių, pateiktos EURIBOR reikšmės ne tik klaidingos, bet ir neaiški jų naudojimo sistema. EURIBOR reikšmių neatitikimai kartojasi visoje atsakovo pateiktų paskaičiavimų lentelėje, todėl pasitikėti tokiais skaičiavimais nėra pagrindo;

9.5. atsakovas paskaičiavimuose lentelėje „GRAFIKAS, jeigu kreditas būtų EUR“ taip pat mažina kredito sumą R. B. atliktais CHF mokėjimais, kuriais R. B. anksčiau laiko (prieš Kredito sutartyje numatytą terminą) sumažino mokėtiną kredito sumą CHF jau galiojant 2 Pakeitimui. Tokie mažinimai yra nepagrįsti. Jeigu nebūtų 2 Pakeitimo, R. B. išankstinio kredito grąžinimo mokėjimų nebūtų atlikęs iš viso;

9.6. atsakovas naudoja nesuprantamą keitimo iš CHF į eurus kursą. 2008 m. birželio 28 d. „GRAFIKE, jeigu kreditas būtų EUR“ nurodoma suma 9 538,23 eurų, o „Susitarime 2007-12-12 prie sutarties BK0702177D LTL keitimas į EUR“ stulpelyje „Kredito mokėjimas“ nurodoma suma 2008 m. birželio 28 d. – 15 500 CHF. Rinkos keitimo kursas 2008 m. birželio 28 d. buvo 1 CHF prie 0,6218 eurų (5 priedas prie 2024 m. balandžio 10 d. atsiliepimo – išrašas iš viešos informacijos apie istorinius keitimo kursus). Tokiu būdu 15 500 CHF, kuriuos R. B. sumokėjo 2008 m. birželio 28 d., atsakovo pateiktų paskaičiavimų „GRAFIKE, jeigu kreditas būtų EUR“ stulpelyje „Kredito mokėjimai“ turėjo būti 9 637,90 eurų (15 500 CHF x 0,6218), o ne 9 538,23 eurų. Atitinkamai 2008 rugpjūčio 4 d.: „GRAFIKE, jeigu kreditas būtų EUR“ 21 000 CHF suma turėjo būti 12 858,30 eurų, o ne 12 864,69 eurų; 2008 m. spalio 9 d.: 22 200 CHF turėjo būti 14 454,42 eurų, o ne 14 383,58 eurų; ir 2009 m. gegužės 28 d.: 20 648 CHF turėjo būti 13 652,46 eurų, o ne 13 665,17 eurų;

9.7. siekdamas ištaisyti klaidas atsakovo skaičiavimuose R. B. teismui teikė savo parengtus skaičiavimus (4 priedas prie 2024 m. balandžio 10 d. Atsiliepimo) ir prašė juos naudoti sprendžiant šią civilinę bylą iš esmės. Šie skaičiavimai visiškai atitiko teismo nustatytų įpareigojimo turinį ir pateikia tikslią sumą, kuri būtų sumokėta, jeigu R. B. atliktų mokėjimus eurais;

9.8. tinkamai vadovaujantis CK 6.147 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis, šioje byloje taikant restituciją perskaičiavimas iš CHF į eurus turėtų būti atliekamas ne pagal Banko vienašališkai nustatytą ar buhalterinį (oficialųjį/Lietuvos banko skelbiamą) valiutos keitimo kiekvieną mokėjimo dieną nuo 2008 m. birželio 9 d. vykdant 2 Pakeitimu pakeistą Kredito sutartį kursą, o galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje dieną galiojantį oficialųjį (Lietuvos banko skelbiamą) kursą. Tokiu būdu R. B. CHF sumokėta suma 119 437,25 CHF (117 593,94 CHF + 1 843,31 CHF Bankui sumokėta nuo 2024 m. kovo 11 d.) pagal apeliacinio skundo pateikimo dieną aktualius duomenis (2024 m. gruodžio 6 d. Lietuvos banko skelbtą kursą), kuomet 1 euras yra lygus 0,9284 CHF, būtų turėtų būti lygi 128 648,48 eurų (119 437,25 CHF / 0,9393 CHF). Būtent su šia 128 648,48 eurų suma ir turėtų būti lyginama su vadovaujantis 1 Pakeitimu mokėtina suma – 60 789,68 eurų (teismo patogumui pateikiamas atnaujintas 4 priedas, kuris byloje yra pateiktas prie 2024 m. balandžio 10 d. atsiliepimo);

9.9. teismas sprendimo dalyje nurodydamas Bankui atlikti „... perskaičiavimus eurais, skaičiuojant nuo 2008 m. birželio 9 d. iki kredito grąžinimo dienos pagal šalių Būsto kreditavimo sutarties 2007 m. gruodžio 12 d. pakeitimo Nr. BKP 07/12/34D sąlygas ir pateikiant ieškovui mokėjimo grafikus...“, bet nenurodydamas kokiomis taisyklėmis vadovautis atliekant paskaičiavimus iš esmės pažeidė CPK 260 straipsnį. Tikėtina, kad Bankui atlikus skaičiavimus, Banko skaičiavimai ir vėl bus atliekami klaidingai remiantis ta pačia logika, kuria buvo atlikti paskaičiavimai. Nors bylos nagrinėjimo metu teismas akcentavo restitucijos vykdymo tvarkos nustatymo būtinumą, tačiau sprendimu tokios tvarkos tinkamai nenustatė. Iš esmės nėra aišku, kokiu būdu reikia įvykdyti sprendimą ir sprendimu teismas sprendimo vykdymo nustatymą paliko priklausomą išimtinai nuo vienos iš bylos šalių – Banko – valios. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų ir Banko pozicijos šioje byloje buvo iš esmės skirtingos, todėl tokioje situacijoje neabejotinai kils ginčas tarp šalių dėl tinkamo sprendimo šioje byloje vykdymo;

9.10. teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias taisykles, nors priėjo teisingos išvados, kad Banko argumentai dėl ieškinio senaties termino yra atmestini. Ieškovas R. B. ieškinyje teismui (ieškinio 9 pastraipa) nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos apeliacinis teismo civilinėje byloje Nr. e2A-740-1120/2021 priimtame sprendime konstatuotos aplinkybės, kad „bankas, laikydamasis skaidrumo reikalavimo, turėjo suteikti informaciją apie tikėtinas valiutų svyravimo prognozes, kurios jam turėjo būti žinomos iš 2007 m. Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos leidinio, skirto Šveicarijos ekonominei padėčiai aptarti (1 t., b. l. 30-31), taip pat ir iš Nordea grupės valiutų kursų apžvalgos ir prognozės 2007-2008 m. (1 t., b. l. 32-37), tačiau tokios informacijos vartotojams nepateikė (2021 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos apeliacinis teismo sprendimo 67 pastraipa, 2 sakinys) buvo pagrindas kreiptis į teismą. Taigi, būtent nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. (t. y. kai teismas konstatavo, kad Bankas žinojo apie numatomą CHF kurso reikšmingą kitimą, ir ieškovas apie tai sužinojo) ir turi būti skaičiuojam ieškinio senatis, neatsižvelgiant į jokias kitas aplinkybes.

10. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo: 1) pilna apimtimi panaikinti skundžiamą sprendimą bei priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti pilna apimtimi dėl ieškovo praleisto ieškinio senaties termino; 2) netenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo būdo bei priimti naują sprendimą: a) konstatuoti, kad pripažinus 2008-06-09 papildomą susitarimą Nr. BKP 08/06/34D prie 2007-02-12 Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 07/02/177D negaliojančiu, ieškovas ir atsakovas yra laikomi sudarę 2007-02-12 Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/02/177D ir 2007-12-12 pakeitimą Nr. BKP 07/12/34D; b) priteisti ieškovui R. B. iš atsakovo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, 5 791,64 Eur dydžio permoką (2024-05-10 dienai) konstatuojant, kad šiai datai (2024-05-10) ieškovo R. B. kredito likutis, pagal 2007-02-12 Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 07/02/177D ir 2007-12-12 pakeitimo Nr. BKP 07/12/34D sąlygas, yra lygus 20 556,94 Eur; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 4) priimti teikiamą rašytinį įrodymą - Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros asist. dr. E. L. ir asist. dr. E. Z. teisinę išvadą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą, todėl nepagrįstai netaikė ieškinio senaties, nes: 1) ieškovas 2008-2009 m. ne tik buvo profesionalus teisininkas (advokatas), bet ir specializavosi finansų ir bankininkystės srityje; be to, jau 2019 m. (t. y., 2 m. anksčiau) pareiškė ieškinį atsakovui dėl tos pačios ginčo kreditavimo sutarties modifikavimo ryšium su CHF valiutos vertės pokyčiais; 2) ieškovas dar 2008-2009 m. puikiai suvokė Eur ir CHF valiutų svyravimų įtaką galutinei kredito kainai, nes 2009 metais pasinaudojo jam palankia situacija (palankiu valiutų kursu) ir iš anksto grąžino 53 proc. kredito; 3) įprastai vartotojo sužinojimo apie savo teisės pažeidimą dėl nesąžiningos vartojimo sąlygos momentas sietinas su pačios sutarties sudarymu, šiuo atveju - 2008-06-09; 4) pagal vyraujančią ESTT praktiką, ieškinio dėl vartojimo kredito sutarčių sąlygų pripažinimo nesąžiningomis pareiškimui yra iš esmės pakankamas 3 - 5 metų ieškinio senaties terminas (ieškovas ieškinį pareiškė tik po beveik 12 metų); 5) vertinant ieškovo aplaidumą ir nerūpestingumą dėl neveikimo imtis veiksmų siekiant apginti savo pažeistas teises, aktualu ir tai, kad kitoje civilinėje byloje (kur 25 ieškovai pareiškė analogiško pobūdžio ieškinius atsakovui) net 25 ieškovai ieškinius atsakovo atžvilgiu pareiškė dar 2015 m., t. y. net 6 metais anksčiau nei ieškovas nagrinėjamoje byloje. Tai rodo, kad įprastas vidutinis vartotojas neabejotinai galėjo ir turėjo apie savo teisių pažeidimą sužinoti kur kas anksčiau;

10.2. teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsprendė šalių ginčo dėl restitucijos taikymo būdo - nėra aišku, kurios iš šalių poziciją teismas palaikė, o kurios atmetė, todėl teismas pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti skundžiamą sprendimą. Dėl šios priežasties, nusprendus netaikyti ieškinio senaties, egzistuoja pagrindas panaikinti šią sprendimo dalį bei iš esmės ir išsamiai išdėstyti byloje taikytiną restitucijos taikymo būdą;

10.3. šalys iš esmės nesutiko dėl konkrečių restitucijos taikymo būdo nustatymui būtinų dydžių, t. y. dėl (i) ieškovo permokos dydžio, kuriam apskaičiuoti būtina nustatyti CHF įmokų sumos Eur atitikmenį; (ii) dėl ieškovo įmokų sumos ir negrąžinto kredito likučio, kurie būtų buvę 2024-05-10 dienai, jeigu 2 Pakeitimas nebūtų buvęs sudarytas. Šie dydžiai tarp šalių išsiskyrė ne dėl faktinių aplinkybių trukumo (netikslumo), bet dėl šalių prašomų taikyti skirtingų skaičiavimo principų. Ieškovo skaičiavimo modelis grindžiamas minėtų dydžių konversija pagal selektyviai pasirinktą 2024-04-10 CHF ir EUR kursą, ignoruojant aplinkybę, kad per 16 m. nuo 2 Pakeitimo (2008-06-09) iki šios dienos valiutų kursas nuolat kito. Ieškovas pasirinko šį palankiausią sau kursą, nesant tam jokio faktinio ir teisinio pagrindo, siekiant nepagrįstai praturtėti. Tuo tarpu atsakovo skaičiavimo modelis grindžiamas ieškovo faktinėmis Eur išlaidomis mokant CHF įmokas pagal 2 Pakeitimą bei kreditavimo sutarties tolimesnio vykdymo pagal 1 Pakeitimą teoriniu scenarijumi, laikant, jog 2 Pakeitimas nebūtų egzistavęs. Toks restitucijos taikymo būdas turi tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą;

10.4. teismo pritaikyta restitucijos taikymo dalis – „įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui visas pinigines lėšas, susijusias su jų 2008 m. birželio 9 d. Būsto kreditavimo sutarties pakeitimo Nr. BKP 08/06/34D sudarymu (sandorio sudarymo mokesčiai, hipotekos lakštų pakeitimo įmokos, valiutos konvertavimo iš eurų į CHF išlaidos ir kitos ieškovo sąskaita atliktos piniginės prievolės)“, - siurprizinė. Šalys dėl to nepasisakė ir teismas byloje net netyrė, ar apskritai ir kokio dydžio išlaidas ieškovas patyrė sudarydamas 2 Pakeitimą. Pažymi, kad atsakovas tokias išlaidas jau ir taip buvo įskaitęs į savo Skaičiavimų modelį (žr. stulpelį „Kiti mokesčiai (susitarimo, išankstinio grąžinimo)"), dėl ko tokia restitucijos taikymo dalis yra perteklinė;

10.5. kitoje teismo pritaikytoje restitucijos taikymo dalyje – „atlikti perskaičiavimus eurais, skaičiuojant nuo 2008 m. birželio 9 d. iki kredito grąžinimo dienos pagal šalių Būsto kreditavimo sutarties 2007 m. gruodžio 12 d. pakeitimo Nr. BKP 07/12/34D sąlygas ir pateikiant ieškovui mokėjimo grafikus, grąžinti ieškovui permoką“, - teismas aiškiai nenurodė, kokius konkrečius dydžius (ieškovo ar atsakovo įrodinėtus) reikia taikyti, t. y. teismas nepriteisė konkrečių sumų, nepaisant to, kad būtent to prašė tiek ieškovas, tiek ir atsakovas;

10.6. atsakovo nuomone, kadangi teismas įpareigojo perskaičiavimus atlikti pagal 2 Pakeitimo sąlygas (ką įrodinėjo atsakovas pagal savo skaičiavimus), teismas iš esmės palaikė atsakovo poziciją, o ieškovo atmetė, nes ieškovo skaičiavimų modelis buvo grindžiamas dydžių konversija pagal šios dienos (2024-04-10) CHF ir EUR kursą, o teismas apskritai nenurodė atlikti konversiją pagal kokį nors specifinės dienos valiutų kursą;

10.7. išsamių atitinkamų teismo motyvų nebuvimas sprendime lemia tai, kad abi šalys gali skirtingai interpretuoti teismo pritaikytą restitucijos taikymo būdą. Tuo tarpu, antstolis priverstinai vykdydamas sprendimą, taip pat, negalėtų užtikrinti jo įvykdymo, nes teismas ne tik nesprendė dėl konkrečių restitucijos dydžių, bet ir aiškiai nepasisakė, kurios iš šalių pozicija yra pagrįsta, o kurios atmetama. Sprendimu nebuvo išspręstas šalių ginčas iš esmės ir nebuvo atkurta teisinė taika, taigi, darytina išvada, jog nebuvo pasiekti civilinio proceso tikslai (CPK 2 str.). Nesant išsamiems teismo motyvams, yra užprogramuojami tolimesni ginčai tarp šalių ir/ar antstolio vykdymo procese;

10.8. sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo būdo yra iš esmės be motyvų (t. y. restituciją pritaikyta formaliai, nenurodant ir neišsprendžiant ginčo tarp bylos šalių dėl konkretaus restitucijos taikymo būdo). Dėl šios priežasties, nusprendus netaikyti ieškinio senaties, egzistuoja pagrindas panaikinti šią sprendimo dalį bei iš esmės ir išsamiai išdėstyti byloje taikytiną restitucijos taikymo būdą;

10.9. tarp ieškovo ir atsakovo galiojant ginčo kreditavimo sutarties sąlygoms dėl prievolių vykdymo EUR valiuta, atitinkamai ir restitucijos taikymo metu prievolės turi būti vykdomos ta pačia (šalių susitarimą atitinkančia) EUR valiuta bei nepriklausomai nuo valiutos vertės pasikeitimų.

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas ir tretieji asmenys L. B. bei G. B. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat priimti ir prijungti prie bylos CHF sąskaitos išrašą ir paskaičiavimus. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

11.1. ieškovas R. B. sužinojo, kad atsakovas žinojo apie tikėtinas Šveicarijos franko ir eurų svyravimo prognozes prieš ieškovams sudarant 2 Pakeitimą tik Lietuvos apeliaciniam teismui paskelbus apie 2021 m. rugsėjo 2 d. civilinėje byloje Nr. e2A-740-1120/2021 priimtą sprendimą ir ieškovui jį perskaičius. Apeliacinio teismo sprendime nustatytas prejudicinis faktas, kad atsakovas nutylėjo apie galimas CHF brangimo euro atžvilgiu prognozes, apie kurias žinojo, ir tai yra ieškovų ieškinio faktinis pagrindas. Taigi, būtent 2021 m. rugsėjo 2 d. yra anksčiausi diena, kada ieškovas sužinojo arba galėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą ir pateikti ieškinį. Ieškinys pateiktas 2021 m. rugsėjo 27 d. Tai reiškia, kad ieškinio senatis nėra praleista, o visi su tuo susiję ir atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai yra nepagrįsti;

11.2. CK 6.147 str. 2 dalis numato, kad „jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę“. Apeliacinio teismo sprendime nustatyta, kad Bankas žinodamas apie galimą CHF brangimą euro atžvilgiu ir prieš sudarant 2 Pakeitimą neatskleisdamas ieškovui šios informacijos elgėsi nesąžiningai. Savo atsiliepime į ieškinį, o taip pat ir apeliaciniame skunde atsakovas pripažįsta, kad restitucija turi būti taikoma. Taigi CK numatyto restitucijos taikymo būdo taikymas šioje byloje negali būti laikomas nepagrįstu praturtėjimu;

11.3. Banko norima grąžinti suma yra kur kas mažesnė negu sumokėta ieškovo. Iš paskaičiavimų, 2024 m. balandžio 10 d. ieškovai Bankui buvo sumokėję 117 826,17 CHF. Atlikus keitimus pagal Banko taikytą CHF ir lito ar atitinkamai CHF ir euro santykį, kiekvieno mokėjimo vykdymo metu ir atliekant įskaitymus su sumomis, kurios ieškovo būtų mokėtinos, jeigu 2 Pakeitimo nebūtų, Banko 2024 m. balandžio 10 d. grąžintina suma buvo 7 842,95 eurų (2024 m. gruodžio 30 d. yra 8 676,51 eurų), o kredito pagal Kredito sutartį likutis būtų buvęs 13 924,57 eurų (2024 m. gruodžio 30 d. būtų buvęs 12 885 eurų). Papildomai pažymi, kad ieškovas visais 2 Pakeitimo laikotarpiais lyginant su mokėjimais, jeigu 2 Pakeitimo nebūtų buvę, buvo permokėję Bankui. Pritaikius 6 % dydžio metines palūkanas visiems ieškovo permokėjimams, Banko ieškovui papildomai mokėtina suma 2024 m. balandžio 10 d. būtų buvusi 3 251,88 eurų (2024 m. gruodžio 30 d. - 3 269,14 eurų). Net ir tuo atveju, jeigu teismas palaikytų Banko prašomą taikyti restitucijos vykdymo būdą, Banko ieškovui mokėtina suma 2024 m. balandžio 10 d. būtų - 11 094,83 eurų, o Kredito pagal kredito sutartį likutis būtų buvęs 13 924,57 eurų. Taigi, ne tik restitucijos taikymo būdas, bet ir taikytinas valiutos keitimo kursas (kiekvieno mokėjimo momentu), o taip pat faktiniai skaičiavimai pritaikant palūkanas, yra šios bylos nagrinėjimo dalykas;

11.4. iš esmės neatitinkantys faktinių aplinkybių yra ir atsakovo teiginiai, kad atsakovo „skaičiavimuose nurodoma suma <...> atspindi faktinę išlaidų sumą, kurią Ieškovas LTL / EUR valiutomis įneštomis piniginėmis lėšomis, panaudojo ginčo sutarties vykdymo metu įsigyjant CHF bei atliekant įmokas pagal 2 Pakeitimą“. Šis faktas akivaizdžiai matosi, tiek iš Dokumento Nr. byloje DOK-56552, o ypač iš CHF sąskaitos išrašo.

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovo ir trečiųjų asmenų L. B. bei G. B. apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

12.1. apeliantai nepagrįstai teigia, kad neva atsakovo skaičiavimai yra neteisingi ir grindžiami melagingais teiginiais. Atsakovas savo apeliacinio skundo 2.3 dalyje išsamiai pagrindė, kad atsakovo skaičiavimai, pagal kuriuos teismas turėjo taikyti restituciją, yra teisėti ir pagrįsti. Tuo tarpu, apeliacinio skundo 2.4 dalyje išsamiai pagrindė ieškovo įrodinėto restitucijos taikymo būdo, grindžiamo ieškovo skaičiavimais, nepagrįstumą;

12.2. atsakovas visuomet teigė (priešingai nei nurodo ieškovas), kad ieškovas pirko (konvertavo) CHF iš atsakovo pagal atsakovo nustatytą kursą;

12.3. EURIBOR reikšmės skelbiamos tik darbo dienomis, todėl EURIBOR reikšmė užfiksuojama tokia, kokia buvo prieš 2 darbo dienas, tai numatyta ir ginčo kreditavimo sutartyje (6 p.). Atitinkamai, ieškovui buvo taikoma 2-ejomis darbo dienomis vėlesnė EURIBOR reikšmė nei įmokos dieną;

12.4. dėl skirtingų sumų lentelėse: lentelėje Nr. 1 („Viso sumokėta EUR“) nurodomos sumos atspindi tas eurų lėšų sumas, kurios buvo faktiškai nuskaitytos iš ieškovo sąskaitos tam, kad būtų atliktos konkrečios tos dienos CHF įmokos. Tuo tarpu, lentelėje Nr. 2 („Kredito mokėjimas“) nurodomos sumos atspindi tokias eurų lėšų sumas, kurias ieškovas, pagal ginčo kreditavimo sutarties sąlygas, būtų sumokėjęs pagal 1 Pakeitimą, jeigu 2 Pakeitimas nebūtų egzistavęs;

12.5. apeliantų nurodomi neva trūkumai ir teikiami skaičiavimai (atlikti ištaisant tariamus trūkumus) yra atlikti taikant selektyvius dydžius, paneigiant tiek objektyvias ginčo faktines aplinkybes (pvz., dėl ieškovo atliktų išankstinių kredito grąžinimų), tiek ir prieštaraujant ginčo kreditavimo sutarties sąlygoms, kurios be 2 Pakeitimo yra galiojančios (pvz., dėl EURIBOR reikšmių ir valiutų keitimo kursų);

12.6. nagrinėjamu atveju restitucija dėl ieškovo sumokėtų įmokų CHF valiuta gali ir turi būti taikoma natūra. Tai yra, atsakovo skaičiavimai, pagal ieškovo patirtų išlaidų Eur valiuta faktą, atskleidžia konkrečias (tikslias) Eur lėšų sumas, kurias ieškovas perdavė atsakovui tam, kad sumokėtų atitinkamas įmokas CHF valiuta. Atitinkamai, nėra jokio pagrindo spręsti dėl piniginio ekvivalento apskaičiavimo (CK 6.147 str.), nes restitucija turi būti vykdoma būtent pagal realių ieškovo išlaidų faktą Eur valiuta, t. y. natūra, kaip tai numatyta CK 6.146 str. Šis išlaidų faktas vienintelis tiksliausiai atspindi tai, ką ieškovas faktiškai perdavė atsakovui bei tai, ką atitinkamai atsakovas gavo iš ieškovo;

12.7. dėl senaties termino: apeliantų pozicija apeliaciniame skunde yra visiškai deklaratyvi, net nepaaiškinant apie sužinojimo apie sprendimą aplinkybių - apeliaciniame skunde (išskyrus referavimą į sprendimą) nėra nurodoma jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių ieškovas apie savo tariamą teisių pažeidimą (dėl 2 Pakeitimo sąlygų) galėjo ir turėjo sužinoti tik Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus sprendimą. Tai, atsakovo nuomone, ir rodo apeliantų pozicijos nepagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros asist. dr. E. L. ir asist. dr. E. Z. teisinę išvadą, kurią prašo priimti. Nurodo, nors teisinė išvada buvo parengta kitoje byloje (Nr. e2A-617-798/2024), tačiau pateiktas teisės mokslininkų vertinimas yra aktualus ir šios bylos kontekste.

14. Ieškovas su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pateikė: 1) CHF sąskaitos išrašą; 2) 2011 m. birželio 10 d. R. B. su Banku sudarytos naujos kredito sutarties 1 psl.; 3) paskaičiavimus; 4) išrašą iš Banko svetainės; 5) išrašą iš Banko svetainės, kuriuos prašo priimti. Nurodo, kad atsakovo apeliaciniame skunde teikiama labai daug faktinių aplinkybių neatitinkančių naujų teiginių, kuriuos paneigti atsirado būtinybė tik gavus apeliacinį skundą, todėl byloje būtina įvertinti teikiamus įrodymus.

15. Dėl CPK 314 straipsnyje nustatyto ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme išlygų kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo (taip pat ir atskirojo skundo; CPK 338 straipsnis) ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Toks draudimas, be kita ko, užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, yra pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

16. Nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti bei įvertinti, ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą, ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

17. Šiame kontekste aktualios ir CPK 180 straipsnio nuostatos, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai (ar joje kilusiam atskiram procesiniam klausimui) aplinkybes. Kaip yra išaiškinta kasacinio teismo, įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Toks įrodymams keliamas reikalavimas vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011).

18. Nagrinėjamoje byloje atsakovo pateikta Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros teisinė išvada nelaikytina įrodymu CPK prasme ir negali nei patvirtinti, nei paneigti šioje byloje atsakovės nurodomų aplinkybių, todėl teisėjų kolegija nusprendžia šios išvados į bylą nepriimti.

19. Taip pat nepriimtini ir ieškovo pateikti dokumentai, nes jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, be to ieškovas nepagrindė jų reikšmingumo, sprendžiant šalių ginčą.

Dėl ginčo esmės

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

21. CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Nustačius šį pagrindą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

22. Apeliantai (tiek ieškovas, tiek atsakovas) nesutinka su teismo sprendimu: 1) dėl ieškinio senaties taikymo/netaikymo ir 2) dėl pritaikytos restitucijos.

23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimai tiek dėl ieškinio senaties, tiek dėl taikytos restitucijos yra nemotyvuoti.

24. Pažymėtina, kad CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Taigi CPK įtvirtinta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį).

25. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus, nedarant poveikio jų reikšmės vertinimui; teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 49684/99; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34085/09; 2020 m. kovo 19 d. sprendimas byloje Tamrazyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 42588/10).

26. EŽTT taip pat yra nurodęs, kad nors Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 20772/92). Tačiau kai šalies argumentas turi lemiamą reikšmę bylai, jis reikalauja konkretaus ir aiškaus atsakymo (1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje H. B. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18064/91; 2020 m. balandžio 2 d. sprendimas byloje M. J. prieš Azerbaidžaną, peticijos Nr. 39331/09).

27. EŽTT vertinimu, apeliacinės instancijos teismui neatsakant (niekaip nepasisakant) dėl konkretaus argumento, kuris reikalauja aiškaus ir konkretaus atsakymo, suinteresuoti asmenys negali žinoti, ar šis teismas tiesiog neišnagrinėjo to argumento, ar jį atmetė, ir jeigu atmetė – tai dėl kokių priežasčių (cituoti sprendimai bylose Ruiz Torija prieš Ispaniją, 30 punktas; H. B. prieš Ispaniją, 28 punktas). EŽTT praktikoje nurodoma ir tai, kad motyvuotas sprendimas suteikia šalims apskundimo ir sprendimo peržiūrėjimo aukštesnės instancijos teisme galimybę, o žemesnės instancijos teismui nepateikiant konkrečių savo sprendimo motyvų, asmeniui atimama galimybė veiksmingai jį ginčyti (cituotas sprendimas Paliutis prieš Lietuvą, 45 punktas).

28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas).

29. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, jei teismas iš viso nepasisako dėl esminės dalies argumentų arba pasisako tik pernelyg lakoniškai ir fragmentiškai, daromų išvadų nepagrįsdamas išsamiu bylos aplinkybių vertinimu pagal teismų praktikoje nustatytus atitinkamų procesinių veiksmų teisėtumo kriterijus, yra pagrindas konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą dėl visiško motyvų nebuvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-684/2020, 39 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-331-969/2023, 39 punktas).

Dėl ieškinio senaties

30. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio senaties klausimą (ieškovas prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti), nurodė „2008 metais kreditavimas CHF valiuta buvo naujas produktas Lietuvos rinkoje, todėl tik ilgesniuoju laikotarpiu buvo galima realiai spręsti apie šios valiutos naudą vartotojams. Visuotinai žinoma, kad ekonomikoje (tame tarpe finansų srityje) paprastai vyrauja tam tikras dėsningumas - cikliškumas (pakilimo/kritimo), kurio metu, nesant kitų ypatingų sąlygų, galima prognozuoti apie ekonomikos pokyčius. Šiuo atveju, teismo nuomone, dėl minėtų faktinių aplinkybių turėjo praeiti ne mažiau kaip 5 metai (protingas terminas), kad ieškovas suprastų, ar jo priimti sprendimai atitiko lūkesčius pagal jam suteiktą informaciją. Kaip matyti, CHF valiuta ženkliai kito, objektyvių įrodymų apie tai, kada konkrečiai ieškovas (kaip vartotojas) turėjo žinoti apie jo teisių pažeidimą, nėra. Taigi, teismo nuomone, apie pažeistas teises ieškovas galėjo žinoti ne anksčiau kaip 2013 metais“. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, vadovavosi 5 metų ekonomikos cikliškumo terminu, po kurio neva ieškovas jau galėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą.

31. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi 5 metų ekonomikos cikliškumo terminu, nes šis terminas negali būti laikomas visuotinai žinomu bei lemiančiu ieškinio senaties pradžią ieškovui, ir tuo pačiu visiškai nevertino šalių pateiktų aplinkybių bei įrodymų dėl ieškinio senaties termino taikymo/netaikymo.

32. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

33. Taigi, CK 1.127 straipsnis sieja ieškinio senaties termino eigos pradžią ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-244-611/2020, 45 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-1120/2025, 54 punktas).

34. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pačioms aplinkybėms, turėjo sužinoti, jog jo teisė pažeista. Taigi, sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013), teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-1120/2025, 55 punktas).

35. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovas teikė savo paaiškinimus ir įrodymus apie galimą ieškinio senaties pradžią, t. y. ieškovas nurodė, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2021 m. rugsėjo 2 d., tuo tarpu atsakovas nurodė, kad ieškinio senaties termino pradžia sietina su pačios sutarties sudarymu (šiuo atveju – 2008 m. birželio 9 d.) bei nurodė eilę kitų aplinkybių (ieškovas buvo teisininkas; jau 2019 m. pareiškė ieškinį atsakovui dėl tos pačios ginčo kreditavimo sutarties modifikavimo ryšium su CHF valiutos vertės pokyčiais ir kt.), kodėl ieškovas turėjo žinoti apie galimą savo teisių pažeidimą anksčiau, negu teigia. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių šalių aplinkybių nevertino ir dėl jų visiškai nepasisakė, o šiam ginčui išspręsti pasitelkė deklaratyvų 5 metų ekonomikos cikliškumo terminą, kuriuo šalys net nesirėmė. Tuo pačiu, šalims nesuteikus galimybės pasisakyti dėl 5 metų ekonomikos cikliškumo termino įtakos prašomam taikyti ieškinio senaties terminui, buvo priimtas ir siurprizinis šalims sprendimas.

36. Pažymėtina ir tai, kad savo apeliaciniuose skunduose abi šalys nenurodo jokių argumentų dėl 5 metų ekonomikos cikliškumo termino įtakos prašomam taikyti ieškinio senaties terminui (jo pagrįstumo), tačiau nurodo argumentus (kurie iš esmės ir buvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme), dėl kurių pirmosios instancijos teismas nėra pasisakęs (jų nevertinęs), t. y. iš esmės prašoma apeliacinės instancijos teismo išspręsti ieškinio senaties klausimą lyg tai būtų pirmosios instancijos teismas.

37. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ieškinio senaties taikymo/netaikymo yra nemotyvuotas (be motyvų) ir neišspręstas, kas sudaro pagrindą panaikinti apskųstą teismo sprendimą (atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti) ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

38. Taip pat pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 28 punktas), t. y. nustačius, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, teismas ex officio (pagal pareigas) turi vertinti ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti.

Dėl pritaikytos restitucijos

39. Ieškovas prašė taikyti restituciją – „įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos grąžinti jam 61 924,03 eurų permoką, kuri apskaičiuojama kaip skirtumas tarp jo sumokėtų sumų CHF nuo 2 Pakeitimo sudarymo dienos iki 2024 m. balandžio 10 d., jas pavertus į eurus 2024 m. balandžio 10 d. Lietuvos banko skelbiamu kursu (iš viso 119 998,04 eurų), ir sumos eurais, kurią jis būtų sumokėjęs pagal Kreditavimo sutarties 2007 m. gruodžio 12 d. pakeitimą (toliau – 1 Pakeitimas) nuo 2 Pakeitimo sudarymo dienos iki 2024 m. balandžio 10 d. (iš viso 58 074,01 eurų)“.

40. Atsakovas prašė, pripažinus ginčo kredito sutarties 2 Pakeitimą negaliojančiu, taikyti restituciją – „priteisti ieškovui iš atsakovo 5 791,64 Eur dydžio permoką (2024-05-10 dienai) konstatuojant, kad šiai datai (2024-05-10) ieškovo kredito likutis, pagal 2007-02-12 Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 07/02/177D ir 2007-12-12 pakeitimo Nr. BKP 07/12/34D sąlygas, yra lygus 20 556,94 Eur“.

41. Pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas šalių ginčą, nusprendė – „siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, atsižvelgiant kokias pasekmes ieškovui sukels sandorio pripažinimas negaliojančiu ir restitucijos taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-969/2023) teismas konstatuoja, kad teisingas ir protingas yra toks restitucijos taikymo būdas: ieškovui eurais grąžintinos visos piniginės lėšos, susijusios su 2 Pakeitimo sudarymu (sandorio sudarymo mokesčiai, hipotekos lakštų pakeitimo įmokos, valiutos konvertavimo iš eurų į CHF išlaidos ir kitos ieškovo sąskaita atliktos piniginės prievolės); kadangi tarp ginčo šalių turi vykti atsiskaitymai pagal 1 Pakeitimą, atitinkamai nuo 2008 m. birželio 9 d. ieškovo prievolės skaičiuotinos eurais, todėl atsakovas privalo atlikti perskaičiavimus eurais, skaičiuojant nuo 2008 m. birželio 9 d. iki kredito grąžinimo dienos pagal 1 Pakeitimo sąlygas ir pateikiant ieškovui mokėjimo grafikus, o permoka (permokėtos piniginės sumos dėl negaliojančio 2 Pakeitimo) grąžintina ieškovui“.

42. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė šalių ginčo ir nepasisakė dėl restitucijos taikymo esmės, visiškai nevertino šalių pateiktų aplinkybių bei įrodymų susijusių su restitucijos taikymu.

43. Nagrinėjamu atveju esminis ginčas tarp šalių yra kilęs dėl restitucijos taikymo, jos būdo parinkimo. Kaip matyti šalių prašomi taikyti restitucijos variantai yra labai skirtingi, gražintinų pinigų ieškovui atžvilgiu. Tuo tikslu, kiekviena iš šalių teikė savo argumentus ir įrodymus (banko išrašus, skaičiavimus ir kt.), tačiau pirmosios instancijos teismas nei šalių pateiktų argumentų, nei pateiktų įrodymų nevertino ir dėl jų sprendime visiškai nepasisakė, t. y. parinko restitucijos taikymo būdą, neatsižvelgdamas į šalių nuomonę ir nemotyvavo, kodėl būtent toks pirmosios instancijos parinktas restitucijos taikymo būdas yra tinkamiausias, kodėl netinkami šalių prašomi taikyti variantai. Pirmosios instancijos teismo motyvas – „pažymėtina, kad permoka fiksuota suma nepriteistina, nes šalys byloje nepateikė tikslių duomenų apie teismo minėtas prievoles, nėra jų paskaičiavimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos – tai atlikti iš esmės yra ir neįmanoma, nes kredito grąžinimo prievolė yra tęstinio pobūdžio, be to, šalys negali tiksliai žinoti, kada bus priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas“, nelaikytinas pagrįstu ir motyvuotu, nes įstatyme nėra draudimo priteisti permoką, kuri yra susidariusi tam tikrai dienai. Šiuo atveju svarbu nustatyti tokį restitucijos taikymo būdą, kuris būtų aiškus ir užbaigtų šalių ginčą.

44. Pirmosios instancijos teismo pritaikytas restitucijos taikymo būdas neišsprendė ginčo, t. y. ir toliau lieka neaišku kaip turi būti atliekamas perskaičiavimas eurais, kaip paskaičiuotina permoka. Sutiktina su ieškovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas restitucijos taikymo būdas, nenustačius aiškių perskaičiavimo taisyklių, išimtinai priklauso nuo atsakovo (Banko) valios, kas užprogramuoja tolimesnį šalių ginčą.

45. Be to, pirmosios instancijos pritaikyta restitucija – „ieškovui eurais grąžintinos visos piniginės lėšos, susijusios su 2 Pakeitimo sudarymu (sandorio sudarymo mokesčiai, hipotekos lakštų pakeitimo įmokos, valiutos konvertavimo iš eurų į CHF išlaidos ir kitos ieškovo sąskaita atliktos piniginės prievolės), laikytina siurpriziniu sprendimu šalims, nes šalys tokio restitucijos taikymo neprašė, o teismas, nusprendęs taikyti tokią restituciją, nepasiūlė šalims pateikti savo paaiškinimus dėl jos taikymo galimybės ir būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-1075/2022, 46 punktas).

46. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl restitucijos taikymo yra nemotyvuotas (be motyvų) ir juo neišspręstas ginčas, kas sudaro pagrindą panaikinti tokį teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl procesinės bylos baigties

47. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys tiek dėl ieškinio senaties taikymo/netaikymo, tiek dėl restitucijos taikymo (pripažinus 2 Pakeitimą negaliojančiu) yra be motyvų (arba kai kuriais atvejais jie itin lakoniškai ir fragmentiškai, neatsakantys į šalių esminius ginčo argumentus bei neleidžiantys suprasti priimto sprendimo), teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalis 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalis 4 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.